Ϸվ

ǻė
Priimti tekstai
Antradienis, 2025 m. vasario 11 d.-Strasbūras
Europos Sąjungos ir Bangladešo Liaudies Respublikos susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų sudarymas
Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2024–2029 m.) sudarymas Sąjungos vardu
Europos bendrijos ir Ukrainos susitarimo dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje galiojimo pratęsimas
Europos Centrinis Bankas. 2024 m. metinė ataskaita

Europos Sąjungos ir Bangladešo Liaudies Respublikos susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų sudarymas
PDF114kWORD42k
2025 m. vasario 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Bangladešo Liaudies Respublikos susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų sudarymo projekto (10844/2024 – C10-0111/2024 – )
P10_TA(2025)0008A10-0005/2025

(Pritarimas)

Europos Parlamentas,

–atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10844/2024),

–atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Bangladešo Liaudies Respublikos susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų projektą (12911/2015),

–atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100straipsnio 2dalį, 218straipsnio 6dalies antros pastraipos apunkto vpapunktį ir 218straipsnio 7dalį (C10-0111/2024),

–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 107straipsnio 1ir 4dalis ir 117straipsnio 7dalį,

–atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A10-0005/2025),

1.pritaria susitarimo sudarymui;

2.paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Bangladešo Liaudies Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.


Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2024–2029 m.) sudarymas Sąjungos vardu
PDF116kWORD42k
2025 m. vasario 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2024–2029 m.) sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (11267/2024 – C10-0087/2024 – )
P10_TA(2025)0009A10-0004/2025

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11267/2024),

–atsižvelgdamas į susitarimo projektą (11026/2024),

–atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto vpapunktį ir 218straipsnio 7 dalį (C10‑0087/2024),

–atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto atliktą biudžetinį vertinimą,

–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 107straipsnio 1ir 4dalis ir 117straipsnio 7dalį,

–atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto nuomonę,

–atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją (A10-0004/2025),

1.pritaria susitarimo sudarymui;

2.paveda Pirmininkei perduoti šią poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Žaliojo Kyšulio Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.


Europos bendrijos ir Ukrainos susitarimo dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje galiojimo pratęsimas
PDF117kWORD43k
2025 m. vasario 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Ukrainos susitarimo dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje galiojimo pratęsimo projekto ( – C10-0196/2024 – )
P10_TA(2025)0010A10-0007/2025

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14848/2024),

–atsižvelgdamas į 2003m. vasario 6d. Tarybos sprendimą2003/96/EB dėl Europos bendrijos ir Ukrainos Susitarimo dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje sudarymo(1),

–atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 186straipsnį ir 218straipsnio 6dalies antros pastraipos apunkto vpapunktį (C10‑0196/2024),

–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 107straipsnio 1ir 4dalis ir 117straipsnio 7dalį,

–atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A10-0007/2025),

1.pritaria susitarimo galiojimo pratęsimui;

2.paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Ukrainos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OLL36, 2003212, p.31, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2003/96(1)/oj.


Europos Centrinis Bankas. 2024 m. metinė ataskaita
PDF166kWORD50k
2025 m. vasario 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2024m. Europos Centrinio Banko metinės ataskaitos ()
P10_TA(2025)0011A10-0003/2025

Europos Parlamentas,

–atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko(ECB) 2023m. metinę ataskaitą,

–atsižvelgdamas į 2024m. balandžio 18d. ECB atsiliepimą į Europos Parlamento nuomonę, pateiktą rezoliucijoje dėl ECB 2022m. metinės ataskaitos(1),

–atsižvelgdamas į Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir ECB statutą, ypač į jo 2, 15 ir 21straipsnius,

–atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo(SESV) 119 straipsnį, 123straipsnio 1dalį, 125straipsnį, 127straipsnio 1 ir 2dalis, 130straipsnį, 282straipsnio 2dalį ir 284straipsnio 3dalį,

–atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3 ir 13straipsnius,

–atsižvelgdamas į 2024m. kovo 7d., 2024m. birželio 6d., 2024m. rugsėjo 12d. ir 2024m. gruodžio 12d. Eurosistemos ekspertų makroekonomines prognozes euro zonai,

–atsižvelgdamas į 2024m. sausio 25d., 2024m. kovo 7d., 2024m. balandžio 11d., 2024m. birželio 6d., 2024m. liepos 18d., 2024m. rugsėjo 12d., 2024m. spalio 17d. ir 2024m. gruodžio 12d. ECB valdančiosios tarybos sprendimus,

–atsižvelgdamas į 2025m. vasario 3d. Eurostato infliacijos įvertį,

–atsižvelgdamas į 2024m. lapkričio 26d. Komisijos paskelbtą 2024m. rudens ekonominę prognozę,

–atsižvelgdamas į Tarptautinio valiutos fondo(TVF) 2025m. sausiomėn. pasaulio ekonomikos perspektyvas,

–atsižvelgdamas į 2024m. vasario 15d., 2024m. rugsėjo 30d. ir 2024m. gruodžio 4d. dialogus pinigų politikos klausimais su ECB pirmininke Christine Lagarde,

–atsižvelgdamas į 2023m. birželio 1d. Europos Parlamento sprendimą dėl Europos Parlamento ir ECB susitarimo pasikeičiant laiškais dėl bendradarbiavimo praktikos centrinės bankininkystės srityje struktūros nustatymo(2),

–atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį,

–atsižvelgdamas į tai, kad 2022m. liepos 21d. ECB valdančioji taryba patvirtino poveikio perdavimo apsaugos priemonę,

–atsižvelgdamas į 2023m. birželio 28d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl skaitmeninio euro sukūrimo (),

–atsižvelgdamas į 2024m. birželio 24d. ECB pirmąją pažangos ataskaitą ir į 2024m. gruodžio 2d. antrąją pažangos ataskaitą dėl skaitmeninio euro parengiamojo etapo,

–atsižvelgdamas į keturias ECB pažangos ataskaitas– 2023m. liepos 13d., 2023m. balandžio 24d., 2022m. gruodžio 21d. ir 2022m. rugsėjo 29d.– dėl skaitmeninio euro tiriamojo etapo,

–atsižvelgdamas į 2020m. sausio 23d. pradėtą ir 2021m. liepos 8d. baigtą ECB pinigų politikos strategijos peržiūrą ir būsimą 2025m. pinigų politikos strategijos vertinimą,

–atsižvelgdamas į 2024m. kovo 13d. paskelbtą ECB veiklos sistemos peržiūrą,

–atsižvelgdamas į 2024m. birželiomėn. ECB metinę ataskaitą dėl tarptautinio euro vaidmens,

–atsižvelgdamas į 2024m. liepos 26d. ECB pirmojo kibernetinio atsparumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus,

–atsižvelgdamas į 2024m. lapkričio 20d. paskelbtą ECB finansinio stabilumo apžvalgą,

–atsižvelgdamas į tai, kad 2024m. birželio 19d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas persvarstytas Kapitalo reikalavimų reglamentas(3) (KRRIII) ir persvarstyta Kapitalo reikalavimų direktyva(4) (KRDVI),

–atsižvelgdamas į 2022m. liepos 8d. ECB su klimatu susijusios rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus,

–atsižvelgdamas į 2024m. atnaujintą ECB aplinkosaugos ataskaitą,

–atsižvelgdamas į ECB 2024–2025m. klimato ir gamtos planą,

–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 142straipsnio 1dalį,

–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55straipsnį,

–atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A10-0003/2025),

A.kadangi, Eurostato duomenimis, suderintas vartotojų kainų indeksas(SVKI) 2024m. gruodžiomėn. euro zonoje pasiekė 2,4proc. lygį;

B.kadangi, remiantis 2024m. gruodžiomėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis euro zonai, numatoma, kad 2025m. infliacija pagal SVKI sumažės iki 2,1proc., 2026m.– iki 1,9proc., o 2027m. padidės iki 2,1proc.(5); kadangi infliacijos prognozės euro zonoje rodo didelius infliacijos lygio skirtumus;

C.kadangi pagrindinis ECB tikslas yra išlaikyti kainų stabilumą, kurį jis apibrėžė kaip 2proc. infliacijos lygį vidutinės trukmės laikotarpiu;

D.kadangi ECB turėtų remti bendrą ES ekonominę politiką ir taip padėti siekti ES sutarties 3straipsnyje nustatytų ES tikslų;

E.kadangi ECB yra politiškai nepriklausomas, todėl nei ES institucijos ar agentūros, nei valstybių narių vyriausybės neturėtų mėginti jam daryti įtakos;

F.kadangi ECB gali priimti sprendimus, kad pasiektų savo pagrindinį tikslą– išlaikyti kainų stabilumą– tik būdamas atskaitingas, be politinio kišimosi;

G.kadangi dėl politinio nepriklausomumo ECB turi susilaikyti nuo politinių veiksmų;

H.kadangi SESV 123straipsnyje bei ECBS ir ECB statuto 21straipsnyje draudžiamas tiesioginis vyriausybių finansavimas pinigų politikos priemonėmis; kadangi ECB gali pirkti skolos vertybinius popierius antrinėje rinkoje, jei tai būtina jo tikslams pasiekti;

I.kadangi Eurosistema buvo sukurta remiantis pinigų politikos dominavimo principu;

J.kadangi nebėra reinvestuojami pagrindinės sumos mokėjimai, gauti iš pagal turto pirkimo programą(TPP) įsigytų vertybinių popierių, kurių terminas baigiasi, o nuo 2025m. sausiomėn. nebebus reinvestuojami pagrindinės sumos mokėjimai, gauti iš pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) įsigytų vertybinių popierių, kurių terminas baigiasi;

K.kadangi 2024m. gruodžiomėn. kredito įstaigų ECB laikomi bankų rezervai sudarė 3trln. EUR;

L.kadangi euras yra antra pagal svarbą valiuta pasaulyje;

M.kadangi ECB yra atskaitingas Parlamentui kaip ESpiliečiams atstovaujančiai ESinstitucijai; kadangi tokia atskaitomybė vykdoma aukščiausiu lygmeniu reguliariai rengiant dialogus pinigų politikos klausimais, ECB pirmininkė reguliariai atvyksta į Parlamento plenarinius posėdžius, rengiami Parlamento narių ir ECB valdymo organų narių vizitai ir susitikimai;

Bendroji apžvalga

1.palankiai vertina ECB vaidmenį užtikrinant pinigų ir finansinį stabilumą, kuris yra būtina augimo ir ekonominio stabilumo sąlyga; pabrėžia, kad šiuo aspektu ECB yra institucija, atsakinga už kainų stabilumo palaikymą euro zonoje; pažymi, kad „nepažeisdama kainų stabilumo tikslo, ECBS remia Sąjungos bendrąsias ekonominės politikos kryptis“, kaip nurodyta ES sutarties 127 straipsnyje;

2.pabrėžia, kad ECB teisinis nepriklausomumas, kaip nustatyta Sutartyse, yra būtina sąlyga, kad jis galėtų vykdyti savo įgaliojimus, t.y. užtikrinti kainų stabilumą euro zonoje ir taip prisidėti prie ekonomikos augimo, konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo;

3.pabrėžia, kad svarbu užtikrinti ir išlaikyti ECB politinį nepriklausomumą; pabrėžia, kad šis nepriklausomumas savo ruožtu ECB neleidžia imtis politinių veiksmų; palankiai vertina institucinį bendradarbiavimą, pabrėždamas atitinkamo atskaitomybės Parlamentui lygio svarbą;

4.ragina ECB ir Europos Parlamentą visapusiškai naudotis atskaitomybės ir skaidrumo priemonėmis ir, kai įmanoma, toliau stiprinti šią tvarką, nedarant poveikio ECB nepriklausomumui;

5.pripažįsta ECB pastangas vėl sumažinti infliaciją iki jo tikslą atitinkančio lygio– 2proc. vidutinės trukmės laikotarpiu;

6.pabrėžia, kad tiek ECB pinigų politika, kurią jis vykdo pagal savo įgaliojimus, tiek fiskaline politika turėtų būti bendrai siekiama padėti Europos gyventojams ir namų ūkiams, taip pat mažosioms įmonėms;

7.atkreipia dėmesį į skirtumus tarp valstybių narių, kiek tai susiję su infliacijos lygiu, esančiu aukščiau arba žemiau ECB 2proc. tikslo; pabrėžia, kad infliacija mažina fiksuotųjų pajamų, santaupų ir pensijų perkamąją galią ir iškraipo kainų signalinę funkciją, kuria užtikrinamas veiksmingas išteklių paskirstymas, o tai daro neigiamą poveikį ekonomikos stabilumui;

8.pabrėžia, kad infliacija sukėlė ES gyventojų pragyvenimo išlaidų krizę; todėl pabrėžia, kad infliaciją būtina sumažinti iki tikslinio 2proc. lygio; pažymi, kad aukštas infliacijos lygis daro neproporcingai didelį poveikį mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, kurie didesnę savo biudžeto dalį skiria būtiniesiems poreikiams patenkinti; pabrėžia, kad bendrosios ir grynosios infliacijos sumažinimas iki tikslinio lygio yra svarbus ir siekiant palaikyti socialinę sanglaudą;

9.apgailestauja dėl to, kad grynoji infliacija vis dar tebėra per didelė (2024m. gruodžiomėn. ji siekė 2,7proc.) ir kad tik trys euro zonos valstybės narės 2024m. gruodžiomėn. pasiekė mažesnę nei 2proc. grynąją infliaciją; primena, kad tokia padėtis sukelia ekonominį netikrumą, ji neskatina taupyti ir didina gyventojų pragyvenimo išlaidas, ypač tų, kurie gauna nedidėjančias ir nedideles pajamas;

10.pabrėžia, kad toliau išlaikant pernelyg dideles palūkanų normas galima pakenkti ekonomikos augimui; ragina ECB nemažinti palūkanų normų per greitai, turint omenyje riziką, kad infliacijos lygis vėl gali pradėti didėti, o jis jau ir taip didesnis už 2proc.; pabrėžia, kad infliacijos lūkesčiai atlieka svarbų vaidmenį ir kad pernelyg didelis infliacijos lygio nepastovumas tuos lūkesčius gali iškreipti; ragina ECB įvertinti palūkanų normų pokyčių poveikį įvairiems ekonomikos sektoriams, įskaitant daug kapitalo reikalaujančius sektorius;

11.pripažįsta, kad ECB valdančiosios tarybos pinigų politikos sprendimai, priimti po infliacijos krizės, kurią sukėlė energijos kainų kilimas, lėmė infliacijos raidą, suderinamą su kainų stabilumo tikslo įgyvendinimu, kartu išvengiant didelio ekonominės veiklos ar užimtumo pablogėjimo;

12.primena, kad Eurosistema buvo sukurta remiantis pinigų politikos dominavimo principu ir kad dėl šios priežasties ekonominei ir pinigų sąjungai įgyvendinti reikia tvirtos fiskalinės politikos valstybėse narėse, kad būtų galima reaguoti į išorės sukrėtimus; primena, kad reikia tinkamai įgyvendinti naują fiskalinę sistemą, kad būtų užtikrintas fiskalinės politikos patikimumas ekonominės ir pinigų sąjungos lygmeniu; pažymi, kad pakankama fiskalinė erdvė taip pat suteikia valstybėms narėms galimybę reaguoti į išorės sukrėtimus; atkreipia dėmesį į lankstumą, kurį šiuo atžvilgiu suteikia naujos fiskalinės taisyklės; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės gali padidinti savo atsparumą išorės sukrėtimams taikydamos fiskalines priemones ir vykdydamos augimą skatinančias reformas;

13.primena, kad apdairi valstybių narių fiskalinė politika gali papildyti ECB pastangas išlaikyti žemą infliaciją ir tokiu būdu apsaugoti pajamas; pabrėžia, kad perviršinio valstybės deficito ir skolos lygio klausimų sprendimas yra labai svarbus siekiant išlaikyti stabilią ekonomiką, tvarų augimą ir suteikti politinės erdvės vyriausybėms reaguoti į neigiamus sukrėtimus; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į naujausias Finansinio stabilumo apžvalgos išvadas dėl aukšto valstybių skolos lygio;

14.pažymi, kad ECB pinigų politikai, kurią taikydamas jis vykdo savo pirminius įgaliojimus, privalomas proporcingumo vertinimas; pažymi, kad vykdant proporcingumo vertinimą atsižvelgiama į pinigų politikos priemonių poveikį platesnio masto ekonomikai ir ekonominei politikai;

Pinigų politika

15.labai palankiai vertina tai, kad bendroji infliacija nuo 2022m. spaliomėn. pasiekto aukščiausio lygio– 10,6proc., 2024m. gruodžiomėn. sumažėjo iki 2,4proc.;

16.palankiai vertina tai, kad grynoji infliacija nuo 2023m. kovomėn. pasiekto aukščiausio lygio– 7,6proc., 2024m. gruodžiomėn. sumažėjo iki 2,7proc., tačiau reiškia susirūpinimą dėl nuolat istoriškai aukšto lygio; susirūpinęs pažymi, kad dėl didelės grynosios infliacijos gali padidėti bendroji infliacija;

17.pažymi, kad ECB prireikė daugiau nei trejų metų, kad pasiektų infliacijos lygį, atitinkantį jo tikslinį 2proc. lygį; šiomis aplinkybėmis primena klaidingą ECB vertinimą, kad, jo nuomone, infliacija bus tik laikina;

18.pabrėžia, kad tiekimo sukrėtimai, daugiausia kylantys iš išorės šaltinių, buvo svarbūs infliacijos šuolių veiksniai; pripažįsta, kad pinigų politika daro labiau tiesioginį poveikį infliacijos lygiui, kadangi ją visų pirma lemia paklausos, o ne pasiūlos veiksniai;

19.palankiai vertina ECB pastangas reguliariai atnaujinti savo modelius; ragina ECB ir toliau tobulinti bei atnaujinti savo modelius ir jų vaidmenį jam formuojant savo politiką, atsižvelgiant į prastokus modelių rezultatus pastaraisiais metais, visų pirma siekiant geriau atskirti paklausa grindžiamus ir pasiūlos srities infliacijos šaltinius; pabrėžia, kad ekonominiai tiekimo sukrėtimai gali kilti dėl daugelio priežasčių, pavyzdžiui, juos gali sukelti geopolitiniai įvykiai, su klimatu susijusios ar gaivalinės nelaimės ir kibernetiniai išpuoliai;

20.pabrėžia, kad savininkų užimtų būstų (SUB) įtraukimas į suderintą vartotojų kainų indeksą(SVKI) yra pageidautinas dėl euro zonos šalių reprezentatyvumo ir palyginamumo priežasčių; ragina paspartinti veiksmų gairių rengimą, kad SUB duomenys būtų greitai įtraukti į SVKI; palankiai vertina ECB valdančiosios tarybos įsipareigojimą savo pinigų politikos vertinimuose ir sprendimuose taip pat atsižvelgti į turimas infliacijos priemones, susijusias su ketvirtiniu atskiru SUB indeksu;

21.pritaria ECB sprendimui sumažinti savo turto pirkimo programų mastą, kad būtų galima suderinti likvidumo sąlygas rinkoje su infliacijos lygiu, kadangi likvidumas rinkoje yra perteklinis, o infliacijos lygis sumažėjęs; palankiai vertina tai, kad nuo 2023m. turto portfelis pagal ECB pirkimo programas mažėjo;

22.pabrėžia, kad 2023m. Eurosistema kredito įstaigoms sumokėjo 120mlrd.EUR palūkanų už komercinių bankų laikomus bankų rezervus, o tai sudaro ne mažiau kaip 0,8proc. euro zonos BVP; mano, kad tai didžiulė subsidija bankų sektoriui; prašo ECB mažinti šią problemą;

23.pabrėžia, kad ECB pirkimo programos yra netradicinė tik krizės laikotarpiu taikoma politikos priemonė, kuri, jei nebus apdairiai vykdoma, gali pažeisti SESV 123straipsnio 1dalyje numatytą finansavimo pinigų politikos priemonėmis draudimą; ragina ECB toliau stebėti laipsnišką savo balanso mažinimą, sumažinti ilgalaikį galimą destabilizuojantį poveikį euro zonoje ir sykiu stebėti ES ekonomikos augimą ir konkurencingumą; ragina ECB pasidalyti įžvalgomis apie pirkimo programų poveikį finansų rinkų veikimui, įskaitant poveikį pensijų fondams ir pensijų draudimo įmonėms;

24.pabrėžia, kad vienodas pinigų politikos poveikio mechanizmo taikymas yra itin svarbus įgyvendinant ECB kainų stabilumo įgaliojimus; pabrėžia, kad dėl pernelyg didelio vyriausybės obligacijų pajamingumo skirtumo kredito sąlygos neatitinka vienodo pinigų politikos poveikio principo ir dėl to valstybės skolos mažinimas tampa nepaprastai sudėtingas; atkreipia dėmesį į 2022m. lieposmėn. sukurtą poveikio perdavimo apsaugos priemonę kaip įrankį veiksmingam pinigų politikos poveikio mechanizmui remti;

25.pabrėžia, kad nesant jokių rimtų finansinių sunkumų skirtingas palūkanų normas euro zonoje paprastai lemia skirtingi vyriausybės obligacijų rizikos priedai, kurie, be kita ko, atspindi skirtingus fiskalinės politikos požiūrius; pažymi, kad intervencijos poveikio perdavimo apsaugos priemone gali slėpti glūdinčias fiskalines problemas; pabrėžia, kad poveikio perdavimo apsaugos priemonė ECB nustatytomis sąlygomis turėtų būti naudojama tik siekiant spręsti su ekonomikos pagrindais nesusijusios finansų rinkos įtampos problemą; ragina valstybes nares vykdyti atsakingą fiskalinę politiką ir užtikrinti tvarų investicijų lygį, kad būtų atitinkamai didinamas jų atsparumas dabartiniams ir būsimiems sukrėtimams;

Skaitmeninis euras

26.pažymi ECB pažangą įgyvendinant skaitmeninio euro projektą ir palankiai vertina vykstantį ECB dialogą su Parlamentu; pabrėžia, kad bet koks skaitmeninis euras turi teikti aiškią naudą Europos gyventojams, įskaitant didesnį strateginį mokėjimų savarankiškumą, didesnį konkurencijos lygį mažmeninių mokėjimų rinkoje, potencialą skatinti inovacijas mokėjimų ir finansų srityje, didesnę finansinę įtrauktį ir patikimą neinternetinę atsarginę mokėjimo sistemą; ragina ECB aiškiai parodyti šią naudą prieš ES teisėkūros institucijoms nusprendžiant, ar įvesti skaitmeninį eurą, kuris užtikrintų tinkamą pusiausvyrą, kiek tai susiję, be kita ko, su turimų sumų ribomis, privatumo problemomis, konkurencija su privačiais mokėjimo sprendimais ir tinkamumu naudoti versle;

27.ragina nustatyti, kadECB valdančioji taryba negalėtų viena pati priimti sprendimo išleisti skaitmeninį eurą; priešingai, mano, kad sprendimas įvesti skaitmeninį eurą ar jo neįvesti galiausiai yra politinis sprendimas, kurį turi priimti ES teisėkūros institucijos, kadangi toks sprendimas gali daryti didelį poveikį įvairioms ES sritims, įskaitant privatumą, vartotojų apsaugą, finansinį stabilumą, finansinę politiką ir kitas sritis, kurios nepatenka į griežtą pinigų politikos sritį;

28.mano, kad skaitmeninio euro projektas bus sėkmingas tik tuo atveju, jei jis Europos piliečiams teiks apčiuopiamą ir jiems suprantamą pridėtinę vertę; pažymi, kad šiuo metu dauguma Europos gyventojų arba nėra girdėję apie skaitmeninio euro projektą, arba yra nusiteikę skeptiškai;

29.pakartoja, grynieji pinigai turėtų likti plačiai prieinami ir pasiekiami bet kuriuo metu, kad būtų užtikrinta mokėjimo metodų įvairovė; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina pasiūlymą dėl reglamento dėl grynųjų eurų kaip teisėtos mokėjimo priemonės naudojimo;

30.pabrėžia, kad reikia sukurti sąnaudomis paremtą kompensavimo modelį bankų sektoriui, kuriam pavesta praktiškai įgyvendinti skaitmeninio euro projektą; primena, jog kompensavimo modeliu turi būti užtikrintas nemokamas skaitmeninio euro naudojimas;

31.ragina ECB tinkamai atsižvelgti į finansinio stabilumo problemas ir galimus finansų sektoriaus struktūros pokyčius, susijusius su skaitmeninio euro įvedimu; primena, kad svarbu nustatyti turimos skaitmeninių eurų sumos ribas, kad nebūtų sukelta papildomos rizikos bankų balansams, ypač ištikus krizėms;

32.ragina ECB teikti pirmenybę griežtoms privatumo apsaugos priemonėms, įtvirtinant jas kaip etaloną centrinio banko skaitmeninės valiutos privatumo aspektu, siekiant užtikrinti visuomenės pasitikėjimą ir spręsti piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su duomenų apsauga ir autonomiškumu;

Antriniai tikslai

33.pabrėžia, kad antriniai ES tikslai, kaip šiuo metu nurodyta Sutartyse, yra neapibrėžti; pažymi, kad ECB antrinių tikslų pagalbinis pobūdis papildo jo pirminius įgaliojimus; kaip numatyta Sutartyse, ES tikslas yra saugoti taiką, propaguoti savo vertybes ir tautų gerovę, sudaryti sąlygas subalansuotam ekonomikos augimui ir užtikrinti stabilias kainas, didelio konkurencingumo socialinę rinkos ekonomiką, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, taip pat aukšto lygio aplinkos apsaugą ir aplinkos kokybės gerinimą;

34.primena, kad nedarant poveikio ECB pirminiams įgaliojimams Sutartyse reikalaujama, kad jis remtų Sąjungos bendrą ekonominę politiką; ragina ECB laikytis savo įgaliojimų nustatant antrinius savo tikslus arba jų siekiant; pabrėžia, kad viršijus šiuos įgaliojimus pažeidžiamas ECB nepriklausomumas; mano, kad kainų stabilumo ir stabilių makroekonominių sąlygų palaikymas padeda sudaryti tinkamas sąlygas bendriesiems ES ekonominės politikos tikslams įgyvendinti;

35.pabrėžia, kad antrinių ECB tikslų geriausiai galima pasiekti veikiant stabilioje makroekonominėje aplinkoje, pagrįstoje nuspėjamu kainų lygiu, kuris skatina investicijas; ragina ECB į savo metinę ataskaitą įtraukti specialų skyrių, kuriame būtų paaiškinta, kaip jis nustatė ir įgyvendino savo antrinius tikslus;

36.pabrėžia, kad ECB turėtų užkirsti kelią kainų signalinės funkcijos sutrikimams, nes ji svarbi užtikrinant veiksmingą išteklių paskirstymą; ragina ECB toliau vertinti, kokiu mastu jo gebėjimą palaikyti kainų stabilumą veikia klimato kaita;

37.ragina ECB visose savo pinigų politikos operacijose laikytis rinkos neutralumo požiūrio, tačiau pažymi, kad ECB pripažįsta, jog rinkos neutralumas yra veiklos priemonė, o ne teisinis reikalavimas;

38.pažymi, kad ECB veiksmai, kuriais siekiama dekarbonizuoti turimas įmonių obligacijas, nebuvo griežtai grindžiami rinkos neutralumo požiūriu;

39.ragina ECB persvarstyti savo politiką ir užtikrinti, kad šiomis priemonėmis būtų skatinamas ES konkurencingumas, tačiau tokie veiksmai jokiu būdu neturi kelti pavojaus pagrindiniam ECB tikslui;

40.ragina ECB pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant užtikrinti, kad bankai rimtai vertintų visą finansinę ir išorės riziką, įskaitant su klimatu susijusią riziką ir geopolitinę riziką; palankiai vertina ECB veiklą toliau tobulinant Eurosistemos rizikos vertinimo priemones ir pajėgumus siekiant geriau įtraukti su klimatu ir aplinka susijusią riziką, ypač dėl to, kad klimato kaita ir ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai gali lemti didesnį kainų svyravimą, ypač žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje; ragina ECB toliau vykdyti su klimato rizika susijusius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, kad būtų įvertintas bankų ir įmonių atsparumas iškilus su klimato kaita susijusios pertvarkos rizikai;

41.atkreipia dėmesį į 2024–2025m. klimato ir gamtos planą; ragina ECB parengti 2025–2030m. geopolitikos planą, kad būtų galima geriau suprasti karo ir konfliktų poveikį kainų stabilumui ir vienodai vertinti visus galimus išorės sukrėtimų šaltinius;

Kiti aspektai

42.pabrėžia, kad sustiprinus tarptautinį euro vaidmenį euro zonoje sumažėtų palūkanų normos, sustiprėtų ES statusas tarptautinėje arenoje ir padidėtų makroekonominis stabilumas; primena, kad tarptautinio euro vaidmens stiprinimas padėtų stiprinti ES strateginį savarankiškumą;

43.ragina ECB apsvarstyti galimybę stiprinti tarptautinį euro vaidmenį siekiant padidinti jo kaip atsargų valiutos patrauklumą ir remti rinka grindžiamus žingsnius šia linkme; pažymi, kad ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas tarptautinį euro vaidmenį galėtų sustiprinti;

44.atkreipia dėmesį į ECB paramą kuriant visavertę Europos indėlių draudimo sistemą (EIDS); pripažįsta, kad rizikos pasidalijimas ir rizikos mažinimas yra tarpusavyje susiję;

45.džiaugiasi, kad ECB skiria tiek dėmesio kibernetinių atakų rizikai; ragina ECB užtikrinti pinigų sistemos saugą ir saugumą jos naudotojams, ypač atsižvelgiant į vykstančius geopolitinius pokyčius;

46.mano, kad finansinis stabilumas yra būtina veiksmingos pinigų politikos ir atsparios finansų sistemos sąlyga; palankiai vertina tai, kad baigta rengti ir 2025m. sausio 1d. pradėta įgyvendinti sistema „Bazelis III“, nes ji turi potencialo sustiprinti bankų sektoriaus atsparumą šioje srityje; tačiau pažymi, kad ją vėluojama įgyvendinti ir kad trūksta aiškumo, kiek tai susiję su jos įgyvendinimu keliose kitose jurisdikcijose, o tai sudaro nevienodas sąlygas pasauliniu lygmeniu;

47.supranta ECB susirūpinimą dėl šešėlinės bankininkystės sektoriaus augimo ir rizikos, kurią jis gali kelti finansiniam stabilumui;

48.ragina bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir nacionaliniais centriniais bankais rengiant finansinio raštingumo programas, siekiant suteikti asmenims ir įmonėms galimybių priimti informacija pagrįstus finansinius sprendimus;

49.apgailestauja, kad ECB vykdomojoje valdyboje ir valdančiojoje taryboje dirba tik dvi moterys; pakartoja, kad skiriant kandidatus į vykdomąją valdybą turėtų būti užtikrinta lyčių pusiausvyra, o galutiniai kandidatų sąrašai turėtų būti pateikti Parlamentui; primygtinai ragina euro zonos valstybes nares vykdant skyrimo procedūras griežčiau taikyti lyčių lygybės principus, kad abiejų lyčių atstovai turėtų lygias galimybes eiti atitinkamo nacionalinio centrinio banko valdytojų pareigas;

50.pakartoja, kad skiriant ECB narius turėtų būti atsižvelgiama į objektyvius nuopelnų ir gebėjimų vertinimo procesus;

51.remia ECB tikslą padidinti moterų darbuotojų skaičių skatinant moteris siekti karjeros šioje srityje; todėl palankiai vertina tokias iniciatyvas kaip ECB stipendija moterims, dirbančioms ekonomikos srityje;

52.pabrėžia, kad naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje, kurią ECB paskelbė 2024m. lapkričiomėn., kyla susirūpinimas dėl galimo su dirbtiniu intelektu susijusio turto kainų burbulo, turint omenyje kelių didelių DI įmonių koncentraciją;

53.ragina toliau tobulinti ECB vidaus informavimo apie pažeidimus sistemą, kad ji būtų suderinta su ES pranešėjų apsaugos direktyva;

54.ragina ECBS tęsti ir stiprinti savo dialogus su nacionaliniais parlamentais, kurie, Parlamento nuomone, stiprintų ECBS teisėtumą ir politiką;

55.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Centriniam Bankui.

(1) OLC283, 2023811, p.40.
(2) Priimti tekstai, OLC, C/2024/6738, 20241126, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/6738/oj.
(3) OLL,2024/1623, 2024619, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1623/oj.
(4) OLL,2024/1619, 2024619, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2024/1619/oj.
(5) https://www.ecb.europa.eu/press/projections/html/ecb.projections202412_eurosystemstaff~71a06224a5.lt.html.

Teisinė informacija-Privatumo politika