Ϸվ

ǻė
Ankstesnis
Kitas
Visas tekstas
Procedūra :
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0250/2020

Pateikti tekstai :

A9-0250/2020

Debatai :

PV18/01/2021-19
CRE18/01/2021-19

Balsavimas :

PV20/01/2021-17

Priimti tekstai :

P9_TA(2021)0007

Priimti tekstai
PDF182kWORD58k
Trečiadienis, 2021 m. sausio 20 d.-Briuselis
Bendrosios rinkos stiprinimas: laisvo paslaugų judėjimo ateitis
P9_TA(2021)0007A9-0250/2020

2021 m. sausio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija „Bendrosios rinkos stiprinimas: laisvo paslaugų judėjimo ateitis“ ()

Europos Parlamentas,

–atsižvelgdamas į 2006m. gruodžio 12d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(1) (toliau– Paslaugų direktyva),

–atsižvelgdamas į 2005m. rugsėjo 7d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų(2) pripažinimo (toliau – Profesinių kvalifikacijų direktyva),

– atsižvelgdamas į 2014m. gegužės 15d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr.1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą(3),

– atsižvelgdamas į 2018m. birželio 28d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES)2018/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje(4),

–atsižvelgdamas į 2018m. birželio 28d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas(5) (toliau– Proporcingumo patikros direktyva),

–atsižvelgdamas į 2018m. spalio 2d. Reglamentą (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr.1024/2012 (toliau– Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamentas)(6),

– atsižvelgdamas į 2011m. kovo 9d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo(7) (toliau– Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyva),

–atsižvelgdamas į 2018m. gruodžio 12d. savo rezoliuciją dėl bendrosios rinkos dokumentų rinkinio(8),

–atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą 2019m. vasario mėn. tyrimą „Contribution to Growth: The Single Market for Services - Delivering Economic benefits for citizens and businesses“ (liet. „Indėlis į augimą. Bendroji paslaugų rinka. Ekonominė nauda piliečiams ir įmonėms“),

–atsižvelgdamas į 2018m. balandžio 19d. Komisijos komunikatą „XXIa. tinkamas Europos mažmeninės prekybos sektorius“ (),

–atsižvelgdamas į 2020m. kovo 10d. Komisijos komunikatą dėl kliūčių bendrojoje rinkoje nustatymo ir šalinimo (),

–atsižvelgdamas į 2020m. kovo 10d. Komisijos komunikatą „Ilgalaikis geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų planas“ (),

– atsižvelgdamas į 2020m. gegužės 13d. Komisijos komunikatą „Laipsniško ir koordinuoto judėjimo laisvės atkūrimo ir vidaus sienų kontrolės atšaukimo metodas. COVID-19“ (C(2020)3250),

– atsižvelgdamas į 2018m. lapkričio 26d. Tarybos rekomendaciją dėl aukštojo mokslo, vidurinio ugdymo ir mokymo kvalifikacijų bei mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo skatinimo(9),

– atsižvelgdamas į 2019m. vasario 26d. valstybių narių ministrų pirmininkų laišką Europos Vadovų Tarybos pirmininkui dėl būsimos bendrosios rinkos plėtros,

– atsižvelgdamas į 2016m. kovo 14d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Ar Komisija užtikrino veiksmingą Paslaugų direktyvos įgyvendinimą?“,

–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0250/2020),

A.kadangi Paslaugų direktyva ir Profesinių kvalifikacijų direktyva yra pagrindinės laisvo paslaugų judėjimo Europos Sąjungoje užtikrinimo priemonės, tačiau tam tikras bendrosios paslaugų rinkos potencialas vis dar nėra išnaudojamas;

B.kadangi paslaugos sudaro 73proc.(10) ES BVP ir sukuria 74proc. darbo vietų (šį faktą pabrėžia tai, kad 9 iš 10 naujų darbo vietų Europos Sąjungoje yra sukuriama šiame sektoriuje), tačiau paslaugų dalis ES vidaus prekyboje siekia tik apie 20proc., taigi, paslaugos sukuria tik 6,5proc. ES BVP; kadangi tyrimai rodo, kad galima nauda tobulinant bendrąją paslaugų rinką veiksmingai įgyvendinant ir geriau suderinant reglamentavimą galėtų siekti iki 297mlrd. EUR, t.y. 2proc. ES BVP; kadangi 27proc.(11) ES pagamintų prekių pridėtinės vertės sukuriama teikiant paslaugas ir šiame gamybą aptarnaujančiame paslaugų sektoriuje yra sukurta 14mln. darbo vietų; kadangi nemažai paslaugų turi sudėtingas tiekimo grandines, todėl yra mažiau galimybių jas parduoti;

C.kadangi siekiant sukurti bendrosios rinkos sistemą itin svarbu užtikrinti ekonominių laisvių, socialinių teisių, vartotojų, darbuotojų ir verslo įmonių interesų ir visuomenės interesų pusiausvyrą; kadangi siekiant įvertinti bendrosios rinkos plėtrą yra labai svarbu ekonomikos augimą suderinti su kokybiniais vystymosi aspektais, pavyzdžiui, gyvenimo kokybės didinimu ir saugos gerinimu ir aukštos kokybės paslaugomis, o tai turėtų padėti dar labiau gerinti vartotojų ir darbuotojų teises;

D.kadangi kokybiškos paslaugos atitinka vartotojų interesus, o dėl neracionalaus nacionalinio reglamentavimo ir tam tikros verslo praktikos atsirandantis bendrosios rinkos susiskaidymas, be kita ko, ribojantis konkurenciją, ne tik trukdo užsiimti verslu, bet ir kenkia vartotojams, nes šie turi mažiau galimybių pasirinkti ir moka brangiau;

E.kadangi Paslaugų direktyvos, į kurią įtraukta apie du trečdaliai su paslaugomis susijusios veiklos, taikymo sritis visiškai arba iš dalies (vadovaujantis specialiosiomis reguliavimo sistemomis, kurios susijusios su bendrais interesais– Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) Protokolo (Nr.26) 2 straipsnis ir SESV 14 straipsnis) neapima socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros paslaugų ir kitų viešųjų paslaugų; kadangi valstybėms narėms, vadovaujantis vietos reikalavimais ir atsižvelgiant į aplinkybes, kad būtų galima imtis veiksmų siekiant patenkinti naudotojų poreikius pačiu žemiausiu vietos lygmeniu, gali prireikti teikti visuotinės svarbos paslaugas, pavesti jas teikti ir organizuoti jų teikimą;

F.kadangi dėl COVID-19 pandemijos ES šiuo metu patiria ekonomikos nuosmukį ir Europos Sąjungoje didėja nedarbas ir kadangi bendrosios paslaugų rinkos tobulinimas yra pagrindinis būdas padidinti ES prekybos srautus ir pagerinti vertės grandines, taip padedant skatinti ekonomikos augimą;

G.kadangi paslaugų sektoriaus darbuotojai, Europos Sąjungoje nenuilstamai dirbantys per COVID-19 pandemiją, kenčia dėl didelio ekonominio nesaugumo ar darbo priešakinėse kovos su pandemija linijose; kadangi būtina šį klausimą išspręsti ES lygmeniu;

H.kadangi valstybės narės turėtų tinkamai ir laiku įgyvendinti peržiūrėtą Darbuotojų komandiravimo direktyvą(12) ir stebėti, kaip ji įgyvendinama, taip siekiant apsaugoti komandiruotus darbuotojus komandiruotės metu ir užkirsti kelią bet kokiems nederamiems laisvės teikti paslaugas apribojimams nustatant privalomas nuostatas dėl darbo sąlygų ir darbuotojų sveikatos ir saugos apsaugos;

I.kadangi labiau integruota ir tarpusavyje susieta paslaugų rinka yra būtina siekiant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio nuostatas, kovoti su klimato kaita, kurti tvarią ekonomiką, įskaitant elektroninę prekybą, ir išnaudoti visą Europos žaliojo kurso potencialą;

J.kadangi dėl skirtingų reglamentavimo sprendimų tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu, netobulo ir netinkamo galiojančių teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo atsiranda vykdymo užtikrinimo spraga, o netinkamai įgyvendintų nuostatų taip pat gali nepavykti veiksmingai vykdyti; kadangi nuoseklūs ir aiškūs teisės aktai yra būtina kliūčių laisvam paslaugų judėjimui šalinimo sąlyga; kadangi gali būti sudėtinga nustatyti paslaugas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir šalinti juos pasitelkiant dabartinius vykdymo užtikrinimo mechanizmus, ypač vietos lygmeniu;

K.kadangi administracinės procedūros, skirtingos nacionalinės taisyklės ir ypač kliūtys gauti būtiną informaciją apsunkino galimybes užsiimti tarptautine prekyba, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ); kadangi, siekiant gerinti tarpvalstybinę prekybą paslaugomis, reikėtų labiau populiarinti dabartines mažesniųjų bendrovių poreikių rėmimo priemones, pavyzdžiui, portalą „Jūsų Europa. Verslas“, Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT) problemų sprendimų centrus, e.vyriausybių portalų bendrus informacinius punktus, bendruosius skaitmeninius vartus ir kitas priemones;

L.kadangi ES mastu nėra sistemingai renkami duomenys, taip siekiant teikti tinkamus duomenis apie mobiliuosius darbuotojus arba suteikti jiems galimybių nustatyti savo socialinės apsaugos statusą ir gauti įvairias sukauptas išmokas; kadangi galimybė gauti informaciją apie taikomas taisykles, taip pat veiksmingas jų laikymasis, stebėsena ir vykdymo užtikrinimas yra būtinos sąlygos sąžiningam judumui ir kovai su piktnaudžiavimu sistema užtikrinti; kadangi dėl šios priežasties, laikantis duomenų apsaugos taisyklių, reikėtų populiarinti ir naudoti skaitmenines technologijas, kuriomis būtų galima sudaryti palankias sąlygas teisės aktų, kuriais užtikrinamos mobiliųjų darbuotojų teisės, priežiūrai ir vykdymo užtikrinimui;

M.kadangi diplomų, kvalifikacijų, įgūdžių ir gebėjimų automatinio pripažinimo tarp valstybių narių priemonių nebuvimas daro neigiamą poveikį moksleivių, pameistrių, absolventų ir kvalifikuotų darbuotojų judumui, o tai yra kliūtis idėjų srautui ES, ES ekonomikos inovacijų potencialui ir iš tikrųjų integruotos Europos bendrosios rinkos kūrimui;

Kliūčių šalinimas bendrojoje rinkoje

1.pabrėžia, kad bendrosios rinkos, įskaitant laisvą, saugų ir sąžiningą paslaugų ir asmenų judėjimą, vartotojų apsaugą ir griežtą ES teisės įgyvendinimą, skatinimas yra itin svarbus siekiant įveikti COVID-19 sukeltą ekonomikos krizę; primygtinai ragina visas valstybes nares kuo greičiau sumažinti nepagrįstus ir neproporcingus laisvo paslaugų judėjimo bendrojoje rinkoje apribojimus; apgailestauja dėl to, kad Komisijos pasiūlytame ekonomikos gaivinimo plane nėra nuostatų dėl kokio nors specialaus finansavimo, susijusio su paslaugų judėjimu, pripažįstant šio plano, kaip ekonomikos gaivinimo priemonės, svarbą;

2.pabrėžia, kad visoje Europos Sąjungoje verslo įmonės ir darbuotojai turėtų turėti galimybių laisvai judėti siekdami teikti savo paslaugas, tačiau nepakankamas bendrosios rinkos taisyklių vykdymas ir vykdymo užtikrinimas, netinkamos elektroninės procedūros, nepagrįsti teisės aktais nustatyti apribojimai paslaugų teikėjams ir kliūtys įgyti teisės aktais reglamentuojamas profesijas toliau sudaro kliūtis, dėl kurių piliečiai netenka darbų, vartotojai– galimybių pasirinkti, o verslininkai, ypač MVĮ, labai mažos įmonės ir savarankiškai dirbantys asmenys,– verslo galimybių; ragina valstybes nares sumažinti nereikalingų reikalavimų ir skaitmeninti dokumentavimo procesą siekiant tarpvalstybiniu mastu teikti paslaugas; atkreipia dėmesį į tai, kad didėja paslaugų susiejimo su prekėmis svarba, t.y. didėja paslaugų vaidmuo gamybos sektoriuje, ir pabrėžia, kad prekybos paslaugomis kliūtys vis dažniau tampa kliūtimis gamybai; pabrėžia, kad visapusiškas Paslaugų direktyvos įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas gali padėti sumažinti kliūtis prekybai ir padidinti ES vidaus prekybą paslaugų sektoriuje; ragina Komisiją nustatyti konkrečių veiksmų tvarkaraštį, susijusį su 2020m. kovo 10d. Komisijos komunikatų dėl kliūčių bendrojoje rinkoje nustatymo ir šalinimo () ir ilgalaikio geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų plano () išvadomis;

3.palankiai vertina tai, kad kvalifikacijų derinimas tarpusavyje jas pripažįstant, kurį įkvėpė Profesinių kvalifikacijų direktyva, kai kurių profesijų atveju atnešė naudos, ir ragina valstybes nares dar kartą apsvarstyti ir koordinuoti taisykles dėl reikalavimų, taikomų norint pradėti užsiimti tam tikra veikla ar profesija ir ja verstis; pabrėžia, kad būtina gerinti profesinių kvalifikacijų palyginamumą taip siekiant užtikrinti paprastesnį perėjimą prie ugdymo ir mokymo kvalifikacijų tarpusavio pripažinimo paslaugų sektoriuje visoje ES;

4.pabrėžia, kad Europos profesinė kortelė naudojama tik penkioms reglamentuojamoms profesijoms, todėl nėra išnaudojamos visos kortelės teikiamos galimybės; taigi, ragina Komisiją išplėsti profesijų, kurioms taikoma Europos profesinė kortelė, skaičių, visų pirma įtraukiant inžinieriaus profesiją;

5.primena specifinį reglamentuojamų profesijų statusą, kurį jos turi bendrojoje rinkoje, ir jų vaidmenį ginant viešąjį interesą; pabrėžia, jog šis specifinis statusas neturėtų būti naudojamas tam, kad būtų išlaikytos pagrindo neturinčios nacionalinės paslaugų teikimo monopolijos, dėl kurių suskaidoma bendroji rinka;

6.pabrėžia, kad diplomų, kvalifikacijų, įgūdžių ir gebėjimų automatinis tarpusavio pripažinimas tarp valstybių narių taip pat darytų teigiamą poveikį vidaus rinkai ir laisvam darbuotojų ir paslaugų judėjimui; palankiai vertina valstybių narių rodomą siekį skatinti užsienyje įgytų kvalifikacijų ir mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinį tarpusavio pripažinimą; tačiau ragina valstybes nares išplėsti tarpusavio pripažinimo taikymo sritį ir į ją įtraukti visų lygmenų švietimą, taip pat kuo greičiau patobulinti reikalingas procedūras arba nustatyti naujas;

7.ragina remti Europos kvalifikacijų sandarą ir palengvinti jos taikymą visoje Europos Sąjungoje, taip siekiant užtikrinti, kad ji taptų bendrai priimtina pripažinimo priemone; palankiai vertina Komisijos pastangas šalinti profesinėms kvalifikacijoms taikomus netinkamus apribojimus ir mano, kad reikėtų aktyviai ir budriai vykdyti pažeidimų politiką, jei valstybės narės nesilaiko ES teisės aktų dėl kvalifikacijų pripažinimo;

8.apgailestauja dėl to, kad paslaugų viešųjų pirkimų srityje ES vis dar esama nepagrįstų teisinių sunkumų ir administracinių kliūčių, iškylančių dėl Direktyvos 2014/24/ES(13) taikymo valstybėse narėse skirtumų; ragina Komisiją stebėti, kaip toliau derinamos konkretiems sektoriams taikomos viešųjų pirkimų procedūros ir gairės ir ragina jas toliau derinti, taip siekiant galiausiai užtikrinti visą galimą naudą ir sumažinti MVĮ, labai mažų įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų dėl tarpvalstybinių viešųjų pirkimų patiriamas sąnaudas; atkreipia dėmesį į paslaugų, kurios padeda pastebimai sumažinti ES aplinkosauginį pėdsaką, t.y. vadinamųjų žaliųjų paslaugų, svarbą ir primygtinai ragina valstybes nares ugdyti sąmoningumą ir geriau išnaudoti esamas sistemas, kuriomis skatinamos tvariosios paslaugos viešuosiuose pirkimuose, taip siekiant sukurti tvarią žiedinę ekonomiką;

9.primena, kad Paslaugų direktyva siekiama užtikrinti paslaugų kokybę, sumažinti vidaus rinkos susiskaidymą, sustiprinti bendrosios rinkos integraciją ir pačią bendrąją rinką, remiantis skaidria ir sąžininga konkurencija, sudaryti sąlygas verslo įmonėms išnaudoti visą savo potencialą, užtikrinti naudą vartotojams, taip pat prisidėti prie tvarios plėtros ir ES ekonomikos konkurencingumo didinimo;

10.mano, jog dėl paslaugų, susijusių su perversminėmis ar naujomis technologijomis, plėtros reikia užtikrinti atitinkamą rinkos mastą, kad būtų galima pateisinti investicijas ir remti atitinkamų bendrovių augimą; pažymi, kad vidaus rinkos susiskaidymas dažnai atgraso nuo tokių investicijų;

11.apgailestauja, kad daugelis inovatyvių ar besiplečiančių bendrovių, vos pasiekusios tam tikrą dydį, pačios siekia įsisteigti už ES ribų, tačiau toliau vykdo veiklą bendrojoje rinkoje; mano, kad užtikrinus laisvę teikti paslaugas bus galima padėti sugrąžinti gamybą į Europos Sąjungą ir padidinti ES verslo įmonių konkurencingumą pasaulinėse rinkose;

12.pažymi, kad Paslaugų direktyvos taikymo sritis apima du trečdalius su paslaugomis susijusios veiklos, ir ragina Komisiją įvertinti, kaip įgyvendinamas siekis stiprinti bendrosios rinkos teisinę sistemą, ir jį gerinti;

13.primena, kad tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos patenka į laisvės teikti paslaugas sritį pagal Profesinių kvalifikacijų direktyvą, Proporcingumo patikros direktyvą ir Teisingumo Teismo praktiką, nes pripažįstamas specialusis sveikatos paslaugų pobūdis ir saugoma visuomenės sveikata; pažymi, kad Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų direktyva taip pat priimta remiantis SESV 114 straipsniu; pabrėžia, kad nacionalinės teisės aktais negalima kurti papildomų kliūčių tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimui, kaip nustatyta Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros direktyvoje ir laikantis Teisingumo Teismo praktikos taikant Sutarties nuostatas dėl laisvo paslaugų judėjimo; pabrėžia, kad nacionaliniu lygmeniu taip pat reikia šalinti nepagrįstas ir neproporcingas kliūtis, sykiu užtikrinant aukštą sveikatos priežiūros lygį visiems ES piliečiams;

14.primena, kad Paslaugų direktyvos ir Profesinių kvalifikacijų direktyvos principai padeda užtikrinti laisvą paslaugų judėjimą; ragina Komisiją paskelbti atnaujintas Paslaugų direktyvos gaires, taip siekiant sustiprinti vykdymo užtikrinimą, derinimą ir nuostatų laikymąsi visose valstybėse narėse ir tarp paslaugų teikėjų;

15.pripažįsta specialųjį visuotinės svarbos paslaugų statusą ir būtinybę užtikrinti jų teikimą siekiant viešųjų interesų, kaip konstatavo Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į subsidiarumo ir proporcingumo principus, kaip nustatyta SESV Protokole (Nr.26) dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų; vis dėlto, apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės vis dar pateikia nepagrįstas viešojo intereso priežastis siekdamos izoliuoti savo vidaus rinką paslaugoms, kurios negali būti laikomos visuotinės svarbos paslaugomis arba visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis;

16.pabrėžia, kad dėl tokių reikalavimų, kaip nepagrįsti teritoriniai apribojimai, pagrindo neturintys kalbos reikalavimai ir ekonominių poreikių patikros, gali, jei jie taikomi pertekliniu būdu, atsirasti nepagrįstų ir neproporcingų kliūčių tarpvalstybiniams mainams;

17.primygtinai ragina nenurodyti COVID-19 kaip pagrindo, kuriuo remiantis ribojamas laisvas paslaugų judėjimas vidaus rinkoje, išskyrus atvejus, kai nurodomos deramos priežastys, ir nurodo Komisijai atidžiai stebėti, ar nepiktnaudžiaujama tokiomis priežastimis;

18.nors pripažįsta ypatingą viešųjų paslaugų statusą ir būtinybę užtikrinti jų teikimą viešojo intereso labui, apgailestauja, jog valstybės narės kartais naudoja visuotinės svarbos neekonominių paslaugų sąvoką, kad tam tikriems sektoriams nebūtų taikomos vidaus rinkos taisyklės, nepaisydamos to, kad bendrasis interesas nesuteikia pagrindo tą daryti; pabrėžia, jog būtina išsamiau apibrėžti šią sąvoką, kad būtų galima užkirsti kelią nacionaliniam susiskaidymui ir aiškinimo skirtumams;

19.palankiai vertina 2020m. liepos 16d. Komisijos gaires dėl sezoninių darbuotojų, susijusias su pasienio darbuotojų, komandiruotų darbuotojų ir sezoninių darbuotojų naudojimusi laisvo judėjimo teise atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, ir ragina valstybes nares užtikrinti galimybes pasienio darbuotojams ir sezoniniams darbuotojams kirsti sienas, sykiu užtikrinant saugias darbo sąlygas;

20.pažymi, kad Komisija nusprendė atsiimti pasiūlymą dėl pranešimo tvarkos paslaugų sektoriuje; apgailestauja, kad nepavyko susitarti dėl Parlamento pozicija grindžiamų teisėkūros veiksmų, kuriais būtų buvę siekiama užkirsti kelią nereikalingų reglamentavimo kliūčių kūrimui paslaugų sektoriuje, valstybėms narėms ir Komisijai partneriškai bendradarbiaujant;

21.pažymi, kad Komisija neseniai nusprendė atsiimti pasiūlymus dėl paslaugų e.kortelės; primena, kad Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas atmetė tuos pasiūlymus, kurie turėjo padėti šalinti administracinius sunkumus, su kuriais susiduria tarpvalstybiniai paslaugų teikėjai; ragina iš naujo įvertinti padėtį, kad būtų galima išspręsti dabartines administracines problemas laikantis Paslaugų direktyvos, taip pat proporcingumo ir subsidiarumo principų;

22.primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą galiojančių teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymą, pagal Paslaugų direktyvos 15straipsnio 7dalį pranešti Komisijai apie naujus įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų projektus, kuriais nustatomi reikalavimai, nurodyti Paslaugų direktyvos 15straipsnio 6dalyje, kartu su tų reikalavimų taikymo motyvais, kad būtų išvengta nepagrįstų reikalavimų, ir nustatyti paprastas elektronines dokumentų, reikalingų paslaugoms teikti tarpvalstybiniu mastu, gavimo procedūras, taip užtikrinant vienodas sąlygas įmonėms ir darbuotojams, kartu garantuojant aukščiausio lygio vartotojų apsaugą;

23.pabrėžia, kad įgyvendinant tarpusavio pripažinimo principą ir visose valstybėse narėse koordinuojant taisykles būtų galima padidinti tarpvalstybinį judumą; pabrėžia, kad Europos Sąjunga remia ir papildo valstybių narių veiklą socialinės politikos srityje pagal SESV 153straipsnį, kuriame aiškiai nurodyta, kad pagal 153straipsnį priimtos ES taisyklės neturi daryti poveikio valstybių narių teisei apibrėžti pagrindinius savo socialinės apsaugos sistemų principus ir neturi daryti didelio poveikio jų finansinei pusiausvyrai bei neturi trukdyti jokiai valstybei narei toliau taikyti arba nustatyti griežtesnes apsaugos priemones, atitinkančias Sutartis;

24.pabrėžia, kad neįgalūs asmenys ir toliau susiduria su daugelių kliūčių, dėl kurių jiems sunku arba neįmanoma visapusiškai pasinaudoti laisvu paslaugų judėjimu; ragina valstybes nares nedelsiant įgyvendinti Europos prieinamumo aktą, kad būtų veiksmingai šalinamos kliūtys neįgaliems asmenims ir užtikrinta galimybė naudotis prieinamomis paslaugomis, taip pat paslaugų teikimo sąlygų tinkamumas; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu sukurti visiškai prieinamą bendrąją rinką, kurioje būtų užtikrintas vienodas požiūris į neįgaliuosius ir jų įtrauktis;

25.ragina Komisiją teikti valstybėms narėms struktūrinę pagalbą ir rekomendacijas, kaip atlikti naujų nacionalinių taisyklių, susijusių su paslaugų teikimu, exante proporcingumo vertinimus pagal Proporcingumo patikros direktyvą;

26.ragina nacionalinius parlamentus aktyviai dalyvauti remiant galiojančių taisyklių vykdymo užtikrinimą ir pasinaudoti jiems suteiktais nacionalinių valdžios institucijų tikrinimo įgaliojimais;

27.ragina suinteresuotuosius subjektus, verslo bendruomenę ir socialinius partnerius toliau atlikti savo vaidmenį raginant vyriausybes pagyvinti ES paslaugų sektorių ir stiprinti sektorinį bei tarpsektorinį sąveikumą tokiose srityse kaip aplinka, transportas ir sveikata, kad būtų plėtojamos tarpusavyje susietos tarpvalstybinės paslaugos; pabrėžia, kad visi suinteresuotieji subjektai turėtų skatinti tvarią, sąžiningą ir taisyklėmis pagrįstą bendrąją paslaugų rinką, kurioje būtų keliami aukšti socialiniai ir aplinkos standartai, teikiamos kokybiškos paslaugos ir būtų užtikrinta sąžininga konkurencija;

Galiojančių teisės aktų taikymo užtikrinimas

28.pažymi, kad laisvas paslaugų judėjimas yra bendrosios rinkos pagrindas ir galėtų duoti didelės ekonominės naudos bei užtikrinti aukštus aplinkos, vartotojų ir darbuotojų apsaugos standartus, kai išlaikoma pusiausvyra tarp rinkos ekonomikos ir Europos Sąjungos socialinės dimensijos, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 3straipsnyje, jei atsakingos valdžios institucijos, nacionaliniai teismai ir Komisija užtikrintų pakankamą ir aktyvų vykdymo užtikrinimą, o įmonės– nacionalinių ir ES reikalavimų laikymąsi; pabrėžia, kad sienos tarp valstybių narių turėtų išlikti atviros siekiant užtikrinti pagrindinius ES principus; pabrėžia, kad bet koks laikinas vidaus sienų kontrolės atnaujinimas krizės atveju, pvz., kilus sveikatos krizei, turi būti vykdomas atsargiai ir tik kraštutiniu atveju, remiantis atidžiu valstybių narių veiksmų koordinavimu, nes sienų uždarymas kelia grėsmę pagrindiniams ES principams, taip pat pabrėžia, kad panaikinus nacionalines karantino taisykles nedelsiant daugiausia dėmesio turi būti skiriama sienų kontrolės panaikinimui;

29.atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės ir vartotojai visoje Europos Sąjungoje gauna naudos iš tinkamo galiojančių teisės aktų įgyvendinimo ir jų vykdymo; ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai laikomasi galiojančių taisyklių, ir skubiai priimti sprendimus dėl skundų, siekiant užtikrinti, kad galutiniam vartotojui svarbūs klausimai būtų veiksmingai sprendžiami; ragina griežtai ir nepagrįstai nedelsiant vertinti alternatyvius ginčų sprendimo mechanizmus ir pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kai nustatomi atitinkamų teisės aktų pažeidimai, prieštaraujantys tinkamam vidaus rinkos veikimui, ir nustatoma neproporcinga našta;

30.pabrėžia kad valstybės narės turi remtis svarbia viešojo intereso dingstimi tik tuo atveju, kai tai yra teisėta; tačiau pabrėžia valstybių narių teisę reglamentuoti paslaugų sektorių atsižvelgiant į bendrąjį viešąjį interesą, siekiant apsaugoti vartotojus ir paslaugų kokybę;

31.ragina Komisiją gerinti valstybių narių stebėseną, kaip jos perkelia, įgyvendina teisės aktus ir užtikrina jų vykdymą, ir ar tai jos daro kokybiškai, įskaitant metinę ataskaitą šiais klausimais, ir kartu su valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais atlikti skaidrius ir įtraukius vertinimus, grindžiamus kiekybiniais ir kokybiniais kriterijais;

32.apgailestauja dėl to, kad net dvidešimt valstybių narių vėlavo perkelti Paslaugų direktyvą į nacionalinę teisę; primena, kad priemonių, tokių kaip bendri informaciniai punktai, įvairovė vis dar yra ribota, ir kad paslaugų teikėjai nėra pakankamai informuoti apie visas jiems prieinamas galimybes; todėl ragina Komisiją taip pat informuoti suinteresuotuosius subjektus, be kita ko, skelbiant reklamą internete apie direktyvos teikiamas galimybes;

33.pabrėžia, kad dinamiškos rinkos sukūrimas ir vienodų sąlygų sudarymas teikiant tarpvalstybines informacinės visuomenės paslaugas yra pagrindinis būsimo ES ekonomikos konkurencingumo veiksnys; ragina Komisiją ir valstybes nares skaitmeninių paslaugų teisėkūros pakete šalinti likusias kliūtis, trukdančias tarpvalstybiniu mastu teikti informacinės visuomenės paslaugas;

34.ragina Komisiją aktyviau užtikrinti veiksmingą koordinavimą ir keitimąsi informacija tarp valstybių narių, kad būtų išvengta procedūrų dubliavimosi ir patikrinimų, susijusių su tarpvalstybiniu paslaugų teikimu;

35.primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares apibrėžti naujai įsteigtos Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupės (SMET) struktūrą ir darbą, įskaitant praktinius aspektus, ir įgyvendinti konkrečių veiksmų darbotvarkę, laikantis SMET(14)nustatytų prioritetų, parengiant naują ilgalaikį veiksmų planą dėl geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo, siekiant maksimaliai padidinti bendrosios paslaugų rinkos potencialą; mano, kad SMET gali duoti papildomos naudos užtikrindama nuoseklų visų bendrosios rinkos strategijų įgyvendinimą ir dalijimąsi duomenimis bei laimėjimų rodikliais; ragina SMET sukurti atvirą ir skaidrią konkrečių nacionalinių netarifinių kliūčių ir vykdomų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų duomenų bazę;

36.Pabrėžia prejudicinių sprendimų svarbą formuojant ES teisę; apgailestauja, kad, nepaisant to, jog jau gerokai sutrumpinta sprendimo priėmimo procedūra, 14,4 mėnesio(15) vidurkis vis dar yra didelis; ragina Teisingumo Teismą įvertinti, kaip būtų galima dar labiau sutrumpinti šią trukmę, kad būtų išvengta problemų bendrosios rinkos paslaugų teikėjams ir gavėjams; pabrėžia, kad prejudiciniai sprendimai turi didelį poveikį bendrosios rinkos plėtrai ir nepagrįstų kliūčių joje mažinimui;

Reglamentavimo informacijos ir aiškumo didinimas stiprinant bendrų informacinių punktų vaidmenį

37.pažymi, kad COVID-19 pandemija pabrėžė reglamentavimo aiškumo stoką ir veiksmingo bendravimo tarp valstybių narių trūkumą dėl greitai keičiamų taisyklių; pabrėžia esminę bendrųjų skaitmeninių vartų ir bendrų informacinių punktų, kaip internetinės prieigos prie ES ir nacionalinių informacijos, procedūrų ir pagalbos paslaugų bendrojoje rinkoje punkto, kaip nustatyta Paslaugų direktyvoje, svarbą;

38.rekomenduoja valstybėms narėms įgyvendinti bendruosius skaitmeninius vartus vartotojams ir MVĮ palankiu būdu, taip pat pertvarkyti jų bendrus informacinius punktus, kad iš paprastų reglamentavimo portalų jie taptų visapusiškai veikiančiais portalais; mano, kad tai turėtų būti pasiekta vartuose teikiant į naudotoją orientuotą informaciją, pagalbos paslaugas ir supaprastintas procedūras bei susiejant bendruosius skaitmeninius vartus su bendrais informaciniais punktais, kad jie kuo labiau taptų virtualiu vieno langelio principu veikiančiu centru ir būtų užtikrintas kuo didesnis orientavimasis į naudotoją; siūlo priimti „Europa Web Guide“ kūrimo standartus, kad būtų užtikrinta vartotojui patogi ir lengvai atpažįstama visų bendrų informacinių punktų sąsaja;

39.rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms per bendruosius skaitmeninius vartus sistemingai teikti patogią naudoti informaciją apie visus naujus ES teisės aktus, kuriais nustatomos vartotojų ir įmonių teisės ar pareigos; rekomenduoja, kad šiuo tikslu Komisija ir valstybės narės dažnai konsultuotųsi su suinteresuotaisiais subjektais; pabrėžia, kad skaidrumas, vienodas požiūris ir nediskriminavimas yra būtini laisvam paslaugų judėjimui;

40.pažymi, jog valstybės narės turi užtikrinti, kad visos įgyvendinamos su bendrovių steigimu ir laisve teikti paslaugas susijusios administracinės procedūros galėtų būti įgyvendintos skaitmeninėje aplinkoje pagal Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamentą; primygtinai ragina valstybes nares paspartinti skaitmeninimo darbą, ypač susijusį su procedūromis, kurios daro poveikį įmonėms ir vartotojams, kad jie galėtų atlikti administracines procedūras nuotoliniu būdu ir internete; primygtinai ragina Komisiją dar labiau sustiprinti susijusių šalių pastangas ir ypač aktyviai remti laukiamų rezultatų nepasiekiančias valstybes nares;

41.rekomenduoja Komisijai padėti kiekvienos valstybės narės nacionalinėms valdžios institucijoms tobulinti bendruosius informacinius punktus, kad būtų palengvintas susijusių institucijų bendravimas ne tik vietos, bet ir anglų kalba, ir būti tarpininku, jei būtų nesilaikoma terminų arba į užklausas nebūtų atsakoma; pabrėžia, kad bendrasis informacinis punktas, laikydamasis skubių terminų, turėtų teikti vartotojams, darbuotojams ir įmonėms toliau nurodytą informaciją ir paramą:

nacionalines ir ES taisykles, kurias bendrovės privalo taikyti atitinkamoje valstybėje narėje, ir informaciją darbuotojams, įskaitant darbo teisės aktus, sveikatos ir saugos protokolus, galiojančias kolektyvines sutartis, socialinių partnerių organizacijas ir darbuotojų bei darbuotojų konsultavimo struktūras, kurių pagalba jie gali susipažinti su savo teisėmis ir pranešti apie piktnaudžiavimą;
veiksmus, kurių bendrovės turi imtis, kad laikytųsi minėtų taisyklių, apibendrintų pagal procedūrą, su nuosekliomis gairėmis;
dokumentus, kuriuos bendrovės privalo parengti, ir per kokį terminą tai privalo atlikti;
institucijos, į kurias turi kreiptis į įmonės, kad gautų reikiamus leidimus ir t. t.;

42.pabrėžia, kad bendri informaciniai punktai turėtų teikti visą būtiną informaciją apie visus atitinkamos valstybės narės įmonėms taikomus su verslu susijusius reikalavimus; pažymi, kad pirmiau minėti pavyzdžiai apima profesinės kvalifikacijos reikalavimus, PVM (tarifus, registracijos reikalavimus, pareigą teikti ataskaitas ir pan.), pajamų mokestį ir socialinio draudimo bei darbo teisėje nustatytus įsipareigojimus; pabrėžia, kad visa svarbi teisinė ir administracinė informacija, taip pat visi svarbūs kiekvieno bendro informacinio punkto pateikiami dokumentai, jei įmanoma ir tinkama, turėtų būti prieinami ne tik vietos, bet ir anglų kalba;

43.rekomenduoja, kad bendri informaciniai punktai turėtų būti geriau sujungti ir turėtų keistis informacija apie reikalavimus ir procedūras, kurių įmonės turi laikytis savo valstybėse narėse, taip pat su konkrečiais sektoriais susijusia informacija apie profesines kvalifikacijas; taip pat rekomenduoja, kad bendri informaciniai punktai padėtų užsienio įmonėms, norinčioms užsiimti verslu atitinkamoje valstybėje narėje, taip pat vietos įmonėms, norinčioms eksportuoti paslaugas ir prekes į kitas valstybes nares, suteikiant joms informaciją, kuria keičiamasi, ir reikiamus kontaktinius duomenis; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją išnagrinėti tolesnę sinergiją su, pvz., Europos darbo institucija (EDI), siekiant skatinti šį keitimąsi informacija; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, įvertinti, ar bendriems informaciniams punktams reikės papildomų išteklių šioms užduotims atlikti;

44.primygtinai ragina valstybių narių bendrus informacinius punktus bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad įmonėms, darbuotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims būtų nedelsiant teikiama teisinga, išsami ir naujausia informacija vietos ir anglų kalba;

45.ragina Komisiją koordinuoti bendrų informacinių punktų keitimąsi informacija ir prireikus pateikti gaires, siekiant padėti valstybėms narėms palengvinti procedūras, visų pirma taikomas MVĮ; pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas taip pat turėtų užtikrinti dalijimąsi žiniomis tarp valstybių narių, įskaitant žinias apie mobiliuosius darbuotojus, tiek dalijantis geriausia praktika, tiek administracinių bei nereikalingų bendrosios rinkos reikalavimų požiūriu;

46.pabrėžia, kad visi bendri informaciniai punktai turėtų būti lengvai pasiekiami per bendruosius skaitmeninius vartus ir turėtų teikti informaciją bei teikti administracines paslaugas valstybėse narėse, naudojant suprantamą terminiją ir suteikiant visapusišką prieinamumą, pasitelkiant apmokytus pagalbos tarnybos darbuotojus, teikiančius veiksmingą vartotojui patogią pagalbą;

47.primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai įsipareigoti skaitmeninti viešąsias paslaugas ir įgyvendinti visus Elektroninių socialinės apsaugos informacijos mainų sistemos komponentus, siekiant stiprinti valstybių narių ir socialinės apsaugos institucijų bendradarbiavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas laisvam ir sąžiningam ES darbuotojų judumui; ragina valstybes nares tobulinti bendradarbiavimą ir su socialinės apsaugos sistemomis susijusios informacijos mainus;

48.ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naudoti skaitmenines priemones ir ragina valstybes nares aprūpinti darbo inspekcijas pakankamais ištekliais kovai su įvairių formų piktnaudžiavimu; ragina Komisiją pasiūlyti iniciatyvą dėl ES socialinės apsaugos numerio užtikrinant teisinį saugumą darbuotojams ir įmonėms, kartu veiksmingai kontroliuojant subrangos sutarčių sudarymo metodus ir kovojant su socialiniu sukčiavimu, kaip antai fiktyviu savarankišku darbu, fiktyviu komandiravimu ir priedangos įmonėmis; be to, ragina valstybes nares užtikrinti, kad vykdomi patikrinimai būtų proporcingi, pagrįsti ir nediskriminaciniai; ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos darbo institucija (EDI) kuo greičiau pradėtų veikti visu pajėgumu siekiant užtikrinti geresnį nacionalinių darbo inspekcijų veiklos koordinavimą ir kovoti su tarpvalstybiniu socialiniu dempingu;

49.ragina Komisiją užtikrinti, kad į visas naujas direktyvas, reglamentus ar rekomendacijas dėl bendrosios paslaugų rinkos būtų įtrauktas reikalavimas stiprinti bendrų informacinių punktų funkcijas ir skirti pakankamai išteklių galimoms papildomoms funkcijoms pagal Paslaugų direktyvą vykdyti, nedarant poveikio funkcijų ir įgaliojimų paskirstymui tarp valdžios institucijų nacionalinėse sistemose;

Vertinimo parengimas. Bendrosios rinkos rezultatų suvestinė ir ribojimo rodikliai

50.remia Komisijos preliminarią iniciatyvą atnaujinti bendrosios rinkos rezultatų suvestinę naujais rodikliais, kuriais remiantis būtų galima įvertinti, kaip valstybės narės įgyvendina atitinkamus bendrosios rinkos teisės aktus; ragina Komisiją skelbiamus duomenis papildyti atitinkamais duomenimis, gautais iš IMI, SOLVIT tinklo, Centrinio skundų registro (CHAP) ir kitų susijusių šaltinių; pabrėžia, kad daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama įgyvendinimo kokybei;

51.rekomenduoja, kad atnaujintoje bendrosios rinkos rezultatų suvestinėje būtų pabrėžiamas pranešimas apie svarbius klausimus galutinių vartotojų požiūriu, įvertinant, ar problemos ir skundai sprendžiami, pavyzdžiui, pagal SOLVIT ar Europos vartotojų centrų tinklo sistemą; be to, apgailestauja dėl to, kad SOLVIT priemonė yra menkai naudojama daugelyje valstybių narių ir dažnai trūksta pažangiausių skaitmeninių pajėgumų; pabrėžia, kad būtina užtikrinti didesnį skaidrumą, susijusį su laisvės teikti paslaugas pažeidimais; mano, kad bendrosios rinkos rezultatų suvestinėje turėtų būti nurodyta atitinkama informacija, įskaitant skundų skaičių, iškeltų bylų skaičių, sektorius, kuriuose padaryti pažeidimai, baigtų bylų skaičių ir bylų užbaigimo rezultatus ar pagrindus;

52.ragina Komisiją, įtraukiant visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, patvirtinti kiekybinio ir kokybinio vertinimo metodą, apimantį visų pirma visuotinės svarbos tikslus ir teikiamų paslaugų kokybę; pabrėžia, kad kokybinių rodiklių metodas turėtų būti skaidrus ir padėti įvertinti exante ir expost reglamentavimo skirtumus; pažymi, kad svarbu įvertinti, ar atitinkamos ES direktyvos įgyvendinamos laiku ir ar taip, kaip numatė ES teisės aktų leidėjai;

53.rekomenduoja, kad atnaujinta bendrosios rinkos rezultatų suvestinė susietų įgyvendinimo kokybę su esamais ribojimo rodikliais ir joje būtų nustatyti paslaugų apribojimai naujose ir esamose politikos srityse ir skirtingi ES teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo lygiai; be to, rekomenduoja, kad Europos semestras taip pat būtų naudojamas stiprinant bendrąją rinką, nes reglamentavimo ir administracinės naštos pašalinimas tebėra vienas iš problemiškiausių klausimų; ragina Komisiją, pateikiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, įtraukti valstybių narių laikotarpio vidurio veiklą, kuria siekiama toliau šalinti likusias administracines ir reglamentavimo kliūtis bendrojoje paslaugų rinkoje;

54.mano, kad Komisija, vertindama valstybių narių pažangą įgyvendinant struktūrines reformas, turėtų išanalizuoti jų pasiekimus realizuojant bendrosios rinkos potencialą ir siekiant tvaresnės ekonomikos;

55.ragina Komisiją atnaujinti esamus rodiklius ir nustatyti naujus rodiklius, kurie valstybėms narėms padėtų lengviau nustatyti, kur jos galėtų dėti pastangas savo politikos rezultatams pagerinti, ir stebėti valstybių narių pastangas sumažinti apribojimus;

56.ragina valstybes nares nustatyti metinius nacionalinius tikslus, susijusius su prekybos paslaugomis atvėrimu, ir atlikti su tuo susijusius vertinimus; rekomenduoja, kad Komisija naudotų bendrosios rinkos rezultatų suvestinę siekiant parodyti prekybos paslaugomis atvirumą valstybėse narėse pagal Europos inovacijų rezultatų suvestinės pavyzdį, nes tai suteiktų galimybę valstybėms narėms prisiimti patikimus, konkrečius ir išmatuojamus įsipareigojimus siekiant pagerinti ES vidaus prekybos paslaugomis įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą;

o
oo

57.paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OLL376, 20061227, p.36.
(2) OLL255, 2005930, p.22.
(3) OLL159, 2014528, p.11.
(4) OLL173, 201879, p.16.
(5) OLL173, 201879, p.25.
(6) OLL295, 20181121, p.1.
(7) OLL88, 201144, p.45.
(8) OLC388, 20201113, p.39.
(9) OLC444, 20181210, p.1.
(10) Eurostatas, „The European economy since the start of the millennium“ (liet. „ES ekonomika nuo tūkstantmečio pradžios“), Europos Sąjunga, Briuselis, 2018m.
(11) Eva Rytter Synesen, Martin Hvidt Thelle, „Copenhagen Economics“, „Making EU Trade in Services Work for All“ (liet. „Kaip pasiekti, kad ES prekyba paslaugomis būtų naudinga visiems“), „Copenhagen Economics“, Kopenhaga, 2018m.
(12) 1996m. gruodžio 16d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OLL18, 1997121, p.1).
(13) 2014m. vasario 26d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OLL94, 2014328, p.65).
(14) Komisijos komunikatas dėl kliūčių bendrojoje rinkoje nustatymo ir šalinimo ().
(15) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Metų apžvalga: 2019m. metinė ataskaita.

Atnaujinta: 2021 m. gegužės 18 d.Teisinė informacija-Privatumo politika