Ϸվ

ǻė
Ankstesnis
Kitas
Visas tekstas
Procedūra :
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0248/2020

Pateikti tekstai :

A9-0248/2020

Debatai :

PV18/01/2021-17
CRE18/01/2021-17

Balsavimas :

PV20/01/2021-17

Priimti tekstai :

P9_TA(2021)0006

Priimti tekstai
PDF205kWORD59k
Trečiadienis, 2021 m. sausio 20 d.-Briuselis
Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos įgyvendinimas
P9_TA(2021)0006A9-0248/2020

2021 m. sausio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos įgyvendinimas“ ()

Europos Parlamentas,

–atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3, 6 ir 7 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 82 straipsnį,

–atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), ypač į jos 4, 47, 48ir 52 straipsnius,

–atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką dėl tarpusavio pripažinimo, pagrindinių teisių ir pareigų pagal Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 2 straipsnį dėl teisės į gyvybę(1),

–atsižvelgdamas į 2002m. birželio 13d. Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos(2) (toliau – Pagrindų sprendimas dėl EAO),

–atsižvelgdamas į 2008m. lapkričio 27d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą(3),

–atsižvelgdamas į 2009m. vasario 26d. Tarybos pamatinį sprendimą 2009/299/TVR, iš dalies keičiantį pagrindų sprendimą 2002/584/TVR ir pamatinius sprendimus 2005/214/TVR, 2006/783/TVR, 2008/909/TVR bei 2008/947/TVR ir stiprinantį asmenų procesines teises bei skatinantį tarpusavio pripažinimo principo taikymą sprendimams, priimtiems atitinkamam asmeniui asmeniškai nedalyvavus teisminiame nagrinėjime(4),

–atsižvelgdamas į 2009m. spalio 23d. Tarybos pamatinį sprendimą 2009/829/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo sprendimams dėl kardomųjų priemonių Europos Sąjungos valstybėse narėse kaip alternatyvos kardomajam kalinimui(5),

–atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos įgyvendinimo ( ir SEC(2005)0267, ir SEC(2006)0079, ir SEC(2007)0979, ir SEC(2011)0430),

–atsižvelgdamas į peržiūrėtą Europos arešto orderio išdavimo ir vykdymo vadovo redakciją,

–atsižvelgdamas į savo 2011m. gruodžio 15d. rezoliuciją dėl kalinimo sąlygų ES(6), į 2014m. vasario 27d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos arešto orderio persvarstymo(7) ir į 2017m. spalio 5d. rezoliuciją dėl kalėjimų sistemos ir sąlygų kalėjimuose(8),

–atsižvelgdamas į 2019m. balandžio 17d. savo per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Teisingumo programos(9),

–atsižvelgdamas į 2009m. Tarybos rezoliuciją dėl veiksmų plano, skirto įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinėms teisėms stiprinti(10),

–atsižvelgdamas į 2010m. spalio 20d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese(11),

–atsižvelgdamas į 2012m. gegužės 22d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese(12),

–atsižvelgdamas į 2013m. spalio 22d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu(13),

–atsižvelgdamas į 2016m. kovo 9d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo(14),

–atsižvelgdamas į 2016m. gegužės 11d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/800 dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji(15),

–atsižvelgdamas į 2016m. spalio 26d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/1919 dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms(16),

–atsižvelgdamas į 2014m. balandžio 3d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose(17),

–atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) 2020m. birželio mėn. atliktą Europos arešto orderio įgyvendinimo Europos Sąjungos lygmeniu vertinimą,

–atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2020m. liepos 2d. ataskaitą dėl 2002m. birželio 13d. Tarybos pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos įgyvendinimo ,

–atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos prašymu 2014m. sausio mėn. atliktą Europos arešto orderio Europos pridėtinės vertės vertinimą ir į 2017m. gruodžiomėn. ne Europos šalių tyrimo dėl procedūrinių teisių ir sulaikymo sąlygų išlaidas,

–atsižvelgdamas į 2009m. gegužės 27d. Tarybos paskelbtą ketvirtojo tarpusavio vertinimo etapo „praktinis Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos taikymas“ galutinę ataskaitą,

–atsižvelgdamas į 2019m. rugsėjo 26d. Komisijos ataskaitą dėl 2013m. spalio 22d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu įgyvendinimo (),

–atsižvelgdamas į 2018m. gruodžio 13d. Tarybos išvadas dėl tarpusavio pripažinimo baudžiamosiose bylose „Skatinti tarpusavio pripažinimą stiprinant tarpusavio pasitikėjimą“(18),

–atsižvelgdamas į 2019m. gruodžio 16d. Tarybos išvadas dėl alternatyvių sulaikymui priemonių. Su laisvės atėmimu nesusijusių sankcijų ir priemonių taikymas baudžiamojoje justicijoje(19),

–atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020-2025m. ES strategija dėl nusikaltimų aukų teisių“ (),

–atsižvelgdamas į įvairias nacionalinių, ES ir tarptautinių NVO ataskaitas,

–atsižvelgdamas į 2018m. lapkričio 14d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR(20),

–atsižvelgdamas į 2020m. rugsėjo 30d. Komisijos komunikatą „2020m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje“ (),

–atsižvelgdamas į savo 2020m. spalio 7d. pranešimą dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(21),

–atsižvelgdamas į 2002m. JT konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą,

–atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių agentūros atliktą darbą, visų pirma į jos 2019m. rugsėjo 13d. ataskaitą „Praktinis naudojimasis teisėmis. Teisė turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio procedūroms“ (angl. „Rights in practice: access to a lawyer and procedural rights in criminal and European arrest warrant proceedings“), 2019m. gruodžio 11d. ataskaitą „Baudžiamojo sulaikymo sąlygos Europos Sąjungoje. Taisyklės ir realybė“ (angl. „Criminal detention conditions in the European Union: rules and reality“) ir 2016m. lapkričio 9d. ataskaitą „Baudžiamasis sulaikymas ir alternatyvos. Pagrindinių teisių aspektai vykdant ES tarpvalstybinius perdavimus“ (angl. „Criminal detention and alternatives: fundamental rights aspects in EU cross-border transfers“), taip pat į baudžiamojo sulaikymo sąlygų duomenų bazę, sukurtą 2019m. gruodžiomėn.,

–atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvencijas, rekomendacijas ir rezoliucijas kalėjimų ir bendradarbiavimo baudžiamosios teisės srityje klausimais,

–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002m. gruodžio 12d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę,

–atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0248/2020),

A.kadangi teisminis bendradarbiavimas ES yra svarbus aspektas sprendžiant kylančius aplinkos apsaugos, socialinius, ekonominius ir skaitmeninius uždavinius;

B.kadangi Europos arešto orderis (toliau– EAO) yra tarpvalstybinė supaprastinta ir pagreitinta asmenų perdavimo tarp teisminių institucijų procedūra, kuri buvo skubiai priimta po rugsėjo 11d. įvykių ir kuri tapo pavyzdine ir dažniausiai taikoma tarpusavio pripažinimo baudžiamosiose bylose priemone nuo jos taikymo pradžios;

C.kadangi EAO iš esmės sulaukė sėkmės ir pakeitė asmenų perdavimą taikant ekstradiciją; kadangi asmenų perdavimo trukmė vidutiniškai sutrumpinta nuo 50 dienų 2016m. iki 40 dienų 2017m., jeigu asmuo nesutinka, nors kai kuriose valstybėse narėse matyti tendencija vilkinti tarpusavio pripažinimo reikalavimų vykdymą arba jų nevykdyti; kadangi keletu atvejų valstybės narės pranešė, kad nesant asmens sutikimo perdavimo procedūrų įvykdymas užtrunka iki 90 dienų;

D.kadangi 2005–2016m. iš 150000 išduotų EAO įvykdyti tik 43000; kadangi šie neapdoroti skaičiai klaidina kalbant apie taikomą metodiką ir bendrą sėkmę, kaip paaiškino Komisija;

E.kadangi ES teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose grindžiamas tarpusavio pripažinimu, kurį 1999m. suformulavo Tamperės Europos Vadovų Taryba; kadangi Lisabonos sutartimi iš esmės pakeista ES konstitucinė aplinka ir SESV 82 straipsnyje nustatytas aiškus taisyklių ir procedūrų, kuriomis užtikrinamas visų formų teismo nuosprendžių ir sprendimų tarpusavio pripažinimas, teisinis pagrindas;

F.kadangi tarpusavio pripažinimas nėra nauja koncepcija, išplėtota laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, bet buvo iš pradžių sukurta vidaus rinkoje (vadovaujantis sprendimu Cassis de Dijon byloje); kadangi vis dėlto tarpusavio pripažinimas baudžiamojo teisingumo srityje yra paremtas skirtinga logika ir kitu teisiniu pagrindu nei tarpusavio pripažinimas patekimo į rinką taisyklių srityje; kadangi atsižvelgiant į tai tarpusavio pripažinimas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje turi tam tikrų ypatybių, atsižvelgiant į poveikį pagrindinėms teisėms ir nacionaliniam suverenitetui ir į mastus, kuriais reikia supaprastinti jo vykdymą derinant materialinę ir procesinę baudžiamąją teisę, ypač procesinių garantijų srityje; kadangi bet koks žingsnis atgal taikant tarpusavio pripažinimo principą baudžiamosios teisės srityje gali sukelti neigiamų padarinių ir turėti įtakos jo taikymui kitose srityse, pvz., vidaus rinkoje;

G.kadangi tarpusavio pripažinimas reiškia, kad neturėtų būti atsisakoma pripažinti teismo sprendimo remiantis tik tuo, kad jis yra išduotas kitoje valstybėje narėje, jį gali būti atsisakoma pripažinti tik išimtiniais atvejais; kadangi tarpusavio pripažinimo principo taikymas nesuderinamas su kitų valstybių narių priimtų sprendimų peržiūra, išskyrus atvejus, kai tai daroma Pagrindų sprendime dėl EAO numatytais pagrindais; kadangi šios priemonės taikymas turi būti grindžiamas kompetentingų teisminių institucijų bendradarbiavimu ir tarpusavio pasitikėjimu; kadangi tarpusavio pripažinimas ir pagrindinės teisės turi būti suderinami;

H.kadangi tarpusavio pripažinimui būtinas aukšto lygio tarpusavio pasitikėjimas tarp valstybių narių, kuris turėtų būti grindžiamas bendru teisinės valstybės ir pagrindinių teisių supratimu; kadangi šiuo svarbiu istoriniu metu Europos Sąjungai tarpusavio pasitikėjimas ypač reikalingas, kad ji galėtų sėkmingai įveikti bendrus iššūkius; kadangi pasitikėjimo stiprinimas yra itin svarbus siekiant sklandaus EAO veikimo;

I.kadangi ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimas turėtų būti itin svarbus didinant tarpusavio pasitikėjimą, nes juo siekiama atkreipti dėmesį į sritis, kuriose reikia tobulinti teisinės valstybės principus; kadangi netinkamas ir nenuoseklus Pagrindų sprendimo dėl EAO taikymas tam tikrose valstybėse narėse nepadeda stiprinti tarpusavio pasitikėjimo; kadangi ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmas gali būti naudingas siekiant užtikrinti nuoseklaus taikymo aspektus, kai atsisakoma vykdyti EAO dėl pagrindinių teisių pažeidimų, todėl padidintų valstybių narių tarpusavio pripažinimą;

J.kadangi tarpusavio pasitikėjimas reiškia, kad valstybės narės turi laikytis ES teisės aktų ir visų pirma Chartijoje pripažintų pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo, pavyzdžiui, teismų nepriklausomumo;

K.kadangi EAO padėjo sukurti ir sutvirtinti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę; kadangi ES sutarties 6 straipsnis dėl Chartijos ir EŽTK, SESV 8 straipsnis, SESV 15 straipsnio 3 dalis, SESV 16 straipsnis ir SESV 18–25 straipsniai, direktyvos dėl procesinių teisių ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES dėl aukų teisių(22) yra esminiai laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės elementai; kadangi netinkamas EAO taikymas gali turėti itin neigiamą poveikį policijos ir teisminiam bendradarbiavimui visoje Sąjungoje, žmonėms ir jų šeimos nariams, taip pat Šengeno erdvės veikimui ir pagrindinėms teisėms;

L.kadangi narystė Europos Sąjungoje reiškia pagarbą tokioms vertybėms kaip žmogaus orumas, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumų teises, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir valstybių narių teisės sistemose, laikantis jos nuostatų;

M.kadangi lygybės Sąjunga privalo užtikrinti visų nusikaltimų aukų apsaugą(23) ir kartu saugoti įtariamųjų ir kaltinamųjų teises; kadangi ES priėmė priemones, kuriomis siekiama sustiprinti aukų teises priimant ne vieną teisinę priemonę, kurioje nebūtų nustatytas įtariamųjų ar nuteistųjų asmenų sulaikymas ar perdavimas;

N.kadangi ES Teisingumo Teismas (ESTT) tam tikra apimtimi išaiškino daugumą su EAO taikymu susijusių klausimų, kaip antai draudimo bausti du kartus (lot. ne bis in idem)(24), teisminių institucijų(25), ES teisės viršenybės ir teisės aktų suderinimo(26), teismų nepriklausomumo(27), pagrindinių teisių(28), dvigubo baudžiamumo(29), atsisakymo pagrindų ir ES piliečių ekstradicijos į trečiąsias šalis(30); kadangi kartu teismo sprendimai negali pakeisti tinkamai parengtų teisės aktų Sąjungos lygmeniu;

O.kadangi dvigubas baudžiamumas yra tarptautinės ekstradicijos sąvoka ir, nors yra sunkiai suderinamas su tarpusavio pripažinimu, tam tikrais atvejais, laikantis ESTT praktikos, gali būti svarbi apsaugos priemonė prašomiems perduoti asmenims; kadangi abipusis baudžiamumas tėra neprivalomas Europos arešto orderio atsisakymo pagrindas, ir vykdančiosios institucijos retai jį naudoja; kadangi į nusikaltimų, kuriems netaikomas dvigubas baudžiamumas, sąrašą jau įtraukta daug įvairių nusikalstamų veikų, kurių daugelis valstybėse narėse dar nėra gerai suderintos, ir kadangi šį sąrašą reikėtų dar kartą įvertinti ir galbūt išplėsti pagal Pagrindų sprendimo dėl EAO 2 straipsnio 3 dalies procedūrą;

P.kadangi pagal tarpusavio pripažinimo koncepciją nereikia suderinti baudžiamosios materialinės ir procesinės teisės, bet kadangi teisminio bendradarbiavimo praktika parodė, kad siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpusavio pripažinimui būtina suderinti kai kuriuos bendrus standartus ir apibrėžtis, kaip pripažįstama SESV 82 straipsnio 2 dalyje; kadangi per pastaruosius kelerius metus padaryta pažanga, visų pirma, priimtos šešios procesinių teisių direktyvos, Direktyva 2012/29/ES, EAO alternatyvios priemonės, pavyzdžiui, Europos tyrimo orderis, ir suderintos kai kurios nusikalstamos veikos; kadangi vis dėlto šešios procesinių teisių direktyvos nebuvo visiškai tinkamai įgyvendintos, o tai ir toliau kelia susirūpinimą;

Q.kadangi Komisija pabrėžė, kad kilo sunkumų dėl tam tikrų Direktyvos 2013/48/ES, visų pirma dėl galimybės kreiptis į advokatą tiek vykdančiojoje valstybėje narėje, tiek išduodančiojoje valstybėje narėje; kadangi kitos procesinių teisių direktyvos, kuriose pateikiamos konkrečios nuostatos dėl EAO (Direktyva 2010/64/ES, Direktyva 2012/13/ES, Direktyva (ES) 2016/800 ir Direktyva (ES) 2016/1919), iki šiol nėra tinkamai perkeltos į nacionalinę teisę, taip pat procesinės lygybės principo požiūriu;

R.kadangi taikant kitas priemones, pvz., Direktyvą 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio ir Reglamentą (ES) 2018/1805 dėl nutarimų įšaldyti ir nutarimų konfiskuoti turtą tarpusavio pripažinimo(31), buvo išspręstos kai kurios EAO problemos ir taikomi tarpusavio pripažinimo principai kitų rūšių teismo sprendimams;

S.kadangi 2009m. ES veiksmų gairėse dėl procesinių teisių baudžiamajame procese pripažįstama pernelyg ilgų kardomojo kalinimo laikotarpių problema; kadangi kalėjimų sąlygos kelia problemų daugelyje valstybių narių ir turi atitikti ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes; kadangi, kaip matyti iš EŽTT sprendimų, kai kuriose valstybėse narėse yra teisinės valstybės problemų;

T.kadangi Europos Parlamentas savo 2014m. vasario 27d. rezoliucijoje dėl EAO peržiūros, be kita ko, ragino nustatyti privalomą atsisakymo vykdyti priemonę pagrindą, kai esama pagrįstų priežasčių manyti, kad atitinkamos priemonės vykdymas būtų nesuderinamas su vykdančiosios valstybės narės įsipareigojimais pagal ES sutarties 6 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją; kadangi 2017m. 109 bylose buvo atsisakyta perduoti asmenis dėl su pagrindinėmis teisėmis susijusių priežasčių;

U.kadangi pagal tarpusavio pripažinimo principą reikalaujama, kad specialistai, įskaitant baudžiamosios srities teisininkus, būtų mokomi ES teisės;

V.kadangi Eurojustas atlieka labai svarbų vaidmenį palengvindamas ir koordinuodamas EAO vykdymą; kadangi vis dažniau vykdant Europos arešto orderį prašoma Eurojusto pagalbos, taigi reikšmingai padidėjo jam tenkantis darbo krūvis; kadangi vien 2019m. Eurojustas padėjo įvykdyti Europos arešto orderius 703 naujose bylose ir 574 jau nagrinėjamose bylose; kadangi Eurojustas, kaip ir Europos prokuratūra, yra nepriklausomos, savarankiškos agentūros;

W.kadangi lyginant turimus duomenis matyti, jog EAO vis daugėja, taigi kiekvienais metais išduodama vis daugiau EAO;

X.kadangi suderinus EAO įgyvendinimą, kartu visapusiškai ir tinkamai įgyvendinant procesinių teisių direktyvas, dažniau naudojant EAO alternatyvias priemones ir nustatant ES minimaliuosius standartus, kaip antai kalėjimo ir kalinimo sąlygų standartus, bus užkirstas kelias palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimui; kadangi siekiant tinkamai įvertinti atitinkamų teisinių priemonių veikimą ir galimų pakeitimų poreikį, būtina visapusiškai ir tinkamai įgyvendinti EAO visose valstybėse narėse;

Bendras EAO įgyvendinimo vertinimas

1.atkreipia dėmesį į tai, kad EAO yra svarbus laimėjimas ir veiksminga, naudinga bei būtina priemonė kovojant su sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais ir baudžiamojon atsakomybėn patraukiant asmenis, padariusius sunkius nusikaltimus, toje valstybėje narėje, kurioje vyko ar vyksta baudžiamasis procesas, ir daro teigiamą poveikį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės išsaugojimui; pripažįsta, kad EAO iš esmės supaprastino ir pagerino bendradarbiavimą asmenų perdavimo srityje; vis dėlto atkreipia dėmesį, kad pastaruosius dvidešimt metų pasaulyje vyksta skaitmeninė transformacija, kuri pakeitė nusikalstamų veikų aplinką;

2.atkreipia dėmesį į konkrečias problemas; mano, kad atsižvelgiant į jas nei kyla klausimų dėl pačios sistemos, nei jai didėja rizika, tačiau matyti, jog būtina sistemą tobulinti ir atnaujinti, taip pat šias problemas reikia spręsti, kad būtų išvengta aklųjų zonų, taigi sutvirtinti visą sistemą ir užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų laikomasi teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių; primena, kad Šengeno erdvė ir skaitmeninė transformacija sudarė daugiau galimybių ES piliečiams; vis dėlto pažymi, kad be atvirų sienų ir naujų technologijų taip pat būtinos veiksmingos priemonės, sudarančios galimybes teisėsaugos ir teisminėms institucijoms traukti baudžiamojon atsakomybėn už sunkius tarpvalstybinius nusikaltimus;

3.pažymi, kad šios problemos iš esmės susijusios su sulaikymo ir kalinimo sąlygomis, proporcingumu, ES teisėje įtvirtintų procedūrinių garantijų įgyvendinimu EAO procese, visų pirma dvigubo teisinio atstovavimo vykdančiosiose ir išduodančiosiose valstybėse bei mokymais, konkrečiomis teisinės valstybės principo problemomis, laisvės atėmimo bausmių vykdymu(32), terminais(33) ir sprendimais inabsentia; pripažįsta, kad tam tikrais atvejais iškilo dvigubo baudžiamumo klausimas(34); pastebi, kad yra atvejų, kai pagrindai, dėl kurių atsisakoma vykdyti EAO, taikomi nenuosekliai; be to, pabrėžia, kad nėra išsamios duomenų sistemos, kurią taikant būtų galima gauti patikimus tiek kokybinius, tiek kiekybinius statistinius duomenis, susijusius su EAO išdavimu, vykdymu ar atsisakymu juos vykdyti; pažymi, kad tokios problemos ne tik kenkia valstybių narių tarpusavio pasitikėjimui, bet taip pat brangiai kainuoja susijusiems asmenims, jų šeimoms ir visuomenei apskritai socialiniu ir ekonominiu požiūriu;

4.pažymi, kad kai kurios problemos iš dalies išspręstos ir dedamos pastangos siekiant jas išspręsti derinant privalomos teisinės galios neturinčius teisės aktus (EAO vadovas), tarpusavio vertinimus, Eurojusto pagalbą, finansuojant mokymo programas ir specialistams skirtus priemonių rinkinius pagal Europos Sąjungos teisingumo programą, ESTT praktiką ir papildomus teisės aktus (Pamatinis sprendimas 2009/299/TVR, taip pat direktyvų dėl procesinių įtariamųjų ir kaltinamųjų teisių, kaip nurodyta 2009m. veiksmų gairėse, visų pirma Direktyvos 2013/48/ES, priėmimą), tačiau yra ir neišspręstų problemų;

5.atkreipia dėmesį į tai, kad EAO turėtų būti sutvirtintas ir patobulintas siekiant jo veiksmingumo, savalaikiškumo ir pagarbos nacionalinių teisėjų sprendimams užtikrinimo, kartu laikantis proporcingumo, nes pagal vieną iš stipresnės ES tikslų valstybės narės turi visapusiškai pasitikėti kitų valstybių narių teisminėmis ir kalinimo sistemomis, taigi toks mechanizmas būtinas; primena, kad silpnėjant tarpusavio pripažinimui baudžiamosios teisės srityje jis gali tik silpnėti kitose srityse, o tai trukdytų veiksmingai įgyvendinti bendrą politiką, pvz., vidaus rinką;

6.pažymi, kad prie ES sutarčių pridėtuose protokoluose Nr.21 ir Nr.22 numatytas specialus dviejų valstybių narių statusas– Airija turi galimybę pasirinkti dalyvauti, o Danija nedalyvauja ES baudžiamosios teisės srityje, tai reiškia, kad jos dalyvauja EAO sistemoje, bet nebūtinai kitose priemonėse, pavyzdžiui, procedūrinių garantijų direktyvose; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti nuoseklumą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje;

7.pabrėžia, kad nereikėtų EAO piktnaudžiauti smulkių pažeidimų atvejais, kai nėra pagrindo taikyti kardomąjį kalinimą; primena, kad EAO turėtų būti taikomas tik sunkių nusikaltimų atvejais, kai tai griežtai būtina ir proporcinga; primygtinai ragina, esant galimybei, naudotis mažiau intervencinėmis teisinėmis priemonėmis prieš išduodant EAO, pavyzdžiui, Europos tyrimo orderiu; atkreipia dėmesį į tai, kad išduodančiosios institucijos turėtų patikrinti proporcingumą, atsižvelgdamos į: i) nusikalstamos veikos sunkumą; ii) tikėtiną bausmę, jei asmuo už įtariamo nusikaltimo padarymą būtų pripažintas kaltu; iii) tikimybę, kad asmuo po perdavimo bus sulaikytas orderį išduodančiojoje valstybėje narėje; iv) poveikį prašomo perduoti asmens ar jo šeimos narių teisėms; ir v) nuo nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų interesus; ragina valstybes nares ir jų teismines institucijas EAO atvejus nagrinėti nedelsiant, kai tik išduotas EAO, siekiant kuo labiau sutrumpinti ikiteisminį sulaikymą;

8.pabrėžia, kad, ESTT nuomone, atsisakymas vykdyti EAO yra tarpusavio pripažinimo išimtis ir turi būti aiškinamas siaurai(35), kai taikomas vienas iš nepripažinimo pagrindų (Pagrindų sprendimo dėl EAO 3 ir 4 straipsniai) ar viena iš garantijų (to paties Pagrindų sprendimo 5 straipsnis), arba laikantis ESTT praktikos;

9.ragina leisti atsisakyti vykdyti priemonę, kai esama pagrįstų priežasčių manyti, kad EAO vykdymas būtų nesuderinamas su vykdančiosios valstybės narės įsipareigojimais pagal ES sutarties 6 straipsnį ir Chartiją; atkreipia dėmesį į tai, kad atsisakymas vykdyti pateisinamas remiantis pagrindinių teisių pažeidimu, vykdančioji valstybė narė turi nustatyti, kad tikėtina, jog bus rimtai pažeistos pagrindinės teisės ir, siekdama išvengti netikrumo ar galimo nebaudžiamumo, pagrįsti atsisakymo motyvus faktiniais ir objektyviais elementais; primena, kad remiantis ESTT praktika, Pagrindinių teisių chartija yra bendras pagrindinių teisių apsaugos ES standartas(36);

Rekomendacijos, kaip pagerinti EAO veikimą

10.ragina Komisiją pateikti aiškius, išsamius, suprantamus ir palyginamus duomenis, nes turimi duomenys yra neaiškūs ir gali sudaryti klaidingas įspūdis, kad EAO (nepakankamai) veiksmingas; ragina Komisiją parengti metodą, kurį taikydamos valstybės narės turėtų vykdyti savo pareigą nuolat rinkti ir perduoti Komisijai patikimus ir naujausius duomenis; ragina Komisiją įvertinti galimybę sukurti bendrą teismų sprendimų dėl EAO duomenų bazę, kurioje būtų naudojami tik anonimizuoti duomenys ir kuri būtų išmani ir veiksminga priemonė, padedanti vertinti teisminį bendradarbiavimą, nustatyti trūkumus ir geriau pasiruošti bet kokiems pokyčiams; primena, kad teisminis bendradarbiavimas yra pagrindinis aspektas užtikrinant stabilumą socialinėje, ekonominėje, aplinkos apsaugos ir skaitmeninėje srityse; pakartotinai ragina Komisiją prašyti valstybių narių pateikti išsamius duomenis apie EAO mechanizmo veikimą ir įtraukti tokius duomenis į kitą įgyvendinimo ataskaitą;

11.mano, kad reikia priimti papildomas horizontaliąsias priemones siekiant pagerinti ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto lojalaus bendradarbiavimo principo laikymąsi ir padidinti tarpusavio pasitikėjimą nacionalinėmis baudžiamojo teisingumo sistemomis, taigi užtikrinti veiksmingesnį teisminį bendradarbiavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad dvigubo baudžiamumo tikrinimas riboja tarpusavio pripažinimą ir, ESTT nuomone, turi būti aiškinamas siaurai; tačiau pabrėžia, jog vis dar yra susirūpinęs dėl to, kad nėra tinkamos nusikalstamų veiklų, kurioms nebetaikomas abipusio baudžiamumo taisyklė, apibrėžties; pažymi, kad idealiu atveju tarpusavio pripažinimas turėtų būti automatinis(37), nevertinant materialinių kaltinimų pagrindų, ir neturėtų būti atsisakoma pripažinti sprendimus, išskyrus atvejus, kai yra sąlygos, kad galima taikyti vieną iš Pagrindų sprendime dėl EAO išplėstiniame sąraše nurodytų atsisakymo pagrindų arba yra kitų aplinkybių, kuriomis, kaip pripažino ESTT, gali būti nustatyti apribojimai valstybių narių tarpusavio pripažinimo ir tarpusavio pasitikėjimo principams;

12.pabrėžia, jog tam, kad būtų veiksmingas, tarpusavio pripažinimo principas turi būti grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu, kurį galima užtikrinti tik garantuojant pagarbą įtariamųjų ir kaltinamųjų pagrindinėms ir procesinėms teisėms baudžiamuosiuose procesuose visoje Sąjungoje; primena, kad svarbu įgyvendinti direktyvose įtvirtintas procesines teises, siekiant užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Komisiją užtikrinti visapusišką ir teisingą šių direktyvų įgyvendinimą ir prireikus apsvarstyti galimybę pradėti pažeidimų tyrimo procedūras;

13.ragina Komisiją išnagrinėti valstybėms narėms bendras nusikalstamas veikas siekiant geriau apibrėžti, kokiais atvejais turėtų būti naudojamas EAO, ir palengvinti proporcingumo vertinimus; ragina Komisiją oficialiai ir išsamiai įvertinti 32 veikų kategorijų, kurių dvigubo baudžiamumo nereikia tikrinti, sąrašo nuoseklumą, įtraukiant tokius kriterijus, kaip nusikaltimo sunkumas, tarptautinio masto aspektai ar neigiamas poveikis pagrindinėms ES vertybėms; būtina užtikrinti didesnį teisinį tikrumą visiems susijusiems subjektams ir taip išvengti nereikalingų konfliktų; ragina Komisiją įvertinti problemas, su kuriomis būtų susiduriama, atsiradus galimybei, rengiant vienalytį nusikaltimų kategorijų sąrašą, pagrįstą konkrečiomis nusikalstamomis veikomis ir teisės aktais saugomais interesais; be to, siūlo įtraukti priedą su kiekvieno sąrašo įrašo apibrėžtimis, kurias reikia įvertinti, kad būtų lengviau jas aiškinti;

14.pabrėžia, kad svarbu įvertinti, kaip įtraukiami papildomi nusikaltimai ar jų kategorijos, pvz., nusikaltimai aplinkai (pvz., taršos iš laivų nusikaltimai), tam tikrų formų mokesčių slėpimas, neapykantos nusikaltimai, seksualinė prievarta, smurtas dėl lyties, nusikaltimai, padaryti skaitmeninėmis priemonėmis, pvz., tapatybės vagystės, nusikaltimai padaryti naudojant smurtą arba keliant didelę grėsmę valstybių narių viešajai tvarkai ir smurtiniai nusikaltimai valstybių narių konstitucinei tvarkai, genocido nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai siekiant didinti valstybių narių įsipareigojimus teisminio bendradarbiavimo sistemai, pagarbą teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms; pabrėžia, kad glaudesnis teisminis bendradarbiavimas nagrinėjant šios rūšies nusikaltimus padėtų ES siekti prioritetinių tikslų ir stiprinti pagarbos demokratijai ir teisinei valstybei kultūrą ES;

15.palankiai vertina neseniai Komisijos sudarytą EAO koordinavimo grupę; mano, kad ši grupė padės gerinti spartų keitimąsi naujausia ir patikima informacija, gerąja patirtimi ir sustiprins bendradarbiavimą, dėl kurio teisminės institucijos galės vienodžiau taikyti EAO, taip pat su EAO susijusiems asmenims atstovaujantys teisininkai turės geresnes galimybes keistis informacija išduodančioje ir vykdančiojoje valstybėse narėse;

16.primena, kad iš esmės Pagrindų sprendimo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta mažiausia trejų metų bausmės riba siekiama užtikrinti EAO proporcingumą; tačiau ragina Komisiją išnagrinėti galimybę tam tikrų nusikaltimų, pvz., prekybos žmonėmis, seksualinio vaikų išnaudojimo ir vaikų pornografijos, atvejais sumažinti trejų metų ribą;

17.ragina Komisiją išaiškinti šalutinių arba susijusių su EAO ribą atitinkančių pagrindinių nusikaltimų klausimą, pavyzdžiui, apsvarstant galimybę atnaujinti EAO vadovą arba priimant ES priemones baudžiamosios teisės derinimo srityje, įskaitant nurodant, kad šiais atvejais Europos arešto orderiai taikomi valstybėse narėse; atsižvelgdamas į tai primena, kad EAO nėra skirtas šalutinius ar susijusius nusikaltimus įvykdžiusių asmenų perdavimui ir specialioji taisyklė gali trukdyti orderį išdavusiai valstybei narei persekioti asmenį už tuos nusikaltimas;

18.pabrėžia, kad svarbu tiksliau apibrėžti EAO procedūrose dalyvaujančių nacionalinių institucijų ir ES įstaigų pareigas ir kompetenciją ir užtikrinti, kad jos būtų specializuotos ir turėtų praktinės patirties; patvirtina, jog manoma, kad didelė vykdančiosios institucijos veiksmų laisvė yra sunkiai suderinama su tarpusavio pripažinimu ar net jam prieštarauja, išskyrus atvejus, kai taikomas vienas iš nepripažinimo pagrindų, išdėstytų Pagrindų sprendimo dėl EAO sistemos 3 ir 4 straipsniuose ir kaip aiškina ESTT; mano, kad atliekant Pagrindų sprendimo dėl EAO peržiūrą reikia nustatyti procedūrą, pagal kurią prireikus išduodančios valstybės narės teisėjas, teismas, tyrimą vykdantis pareigūnas ar generalinis prokuroras galėtų patvirtinti EAO, kaip nustatyta ESTT praktikoje, siekiant išvengti skirtingų „teisminės institucijos“ apibrėžties aiškinimų; mano, kad jeigu būtų galima užtikrinti teisinį tikrumą dvigubo baudžiamumo atvejais, kai nusikalstamas veikas aiškiai galima priskirti dvigubo baudžiamumo kategorijai ir kai negalima, veiksmų laisvė turėtų būti ribojama; patvirtina, kad teisinės valstybės, pagrindinių teisių, kalinimo sąlygų gerinimas ir specialistų turimų žinių apie kitas teisines sistemas didinimas padės sustiprinti tarpusavio pasitikėjimo ir tarpusavio pripažinimo principus;

19.ragina Komisiją toliau vertinti EAO ir kitų teisminio bendradarbiavimo priemonių perkėlimą į nacionalinę teisę ir prireikus pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras;

20.ragina valstybes nares laiku ir tinkamai įgyvendinti Pagrindų sprendimą ir atitinkamus ESTT sprendimus dėl EAO, taip pat kitas teisines priemones baudžiamosiose bylose; pabrėžia, kad tokios priemonės kaip Pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl kalinių perdavimo, Pamatinis sprendimas 2008/947/TVR dėl lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų, Europos tyrimo orderis, Europos teisminės priežiūros orderis, Europos Tarybos konvencija dėl baudžiamojo proceso perdavimo(38) papildo EAO ir kartu yra naudingos bei mažiau intervencinės alternatyvos; pabrėžia, kad EAO turėtų būti išduodamas tik tada, kai jau yra išnaudotos visos alternatyvios galimybės ir kad valstybės neturėtų naudoti EAO atvejais, kai galima pasiekti tokių pačių rezultatų taikant mažiau intervencines priemones, įskaitant vaizdo konferencijų pagalba rengiamus nagrinėjimus ir susijusias priemones; primygtinai ragina valstybių narių valdžios institucijas, kai įmanoma, naudoti alternatyvias priemones užuot išdavus EAO;

21.ragina valstybes nares užtikrinti, kad teisminės institucijos, vykdydamos EAO procedūras, galėtų taikyti alternatyvas sulaikymui ir prievartos priemonėms, ypač jei asmuo sutinka dėl perdavimo, išskyrus atvejus, kai būtina ir yra pagrindas atsisakyti jas taikyti;

22.atkreipia dėmesį į nerimą keliančią Komisijos ataskaitą dėl Direktyvos 2013/48/ES įgyvendinimo; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares toliau vertinti, kaip valstybės narės laikosi direktyvos ir imtis atitinkamų priemonių, įskaitant pažeidimų tyrimo procedūras, siekiant užtikrinti, kaip būtų laikomasi jos nuostatų; primygtinai ragina Komisiją sutelkti pastangas, kad būtų užtikrintas visapusiškas visų direktyvų dėl procedūrinių garantijų įgyvendinimas, siekiant užtikrinti, kad prašomi išduoti asmenys vykstant tarpvalstybinėms procedūroms galėtų pasinaudoti veiksminga gynyba; primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti galimybę imtis veiksmų atsižvelgiant į netinkamą 2013m. lapkričio 27d. Komisijos rekomendacijos dėl procesinių garantijų pažeidžiamiems asmenims, įtariamiems ar kaltinamiems baudžiamosiose bylose įgyvendinimą(39), visų pirma kalbant apie pažeidžiamus suaugusius asmenis;

23.ragina valstybes nares suteikti lankstumo EAO kalbų režimams ir parengti bei taikyti bendrą praktiką šioje srityje, kartu užtikrinant teisę į vertimą žodžiu ir raštu baudžiamajame procese pagal Direktyvą 2010/64/ES; ragina valstybes nares atsižvelgiant į tai sukurti būtinus mechanizmus, kad būtų išvengta vėlavimų ar kliūčių; apgailestauja, kad Pagrindų sprendime dėl EAO nenustatyti išverstų EAO perdavimo galutiniai terminai;

24.ragina Komisiją užtikrinti vienodą terminų taikymą ir veiksmingą stebėseną;

25.ragina Komisiją užtikrinti tinkamą Eurojusto ir Europos teisminio tinklo (ETT) finansavimą, kad būtų sudarytos palankesnės EAO vykdymo ir koordinavimo sąlygos; apgailestauja, kad dabartiniai Komisijos numatyti Eurojusto biudžeto asignavimai yra nepakankami, atsižvelgiant į uždavinius, su kuriais susiduria agentūra dėl nuolat didėjančio bylų skaičiaus, ir dėl to yra finansavimo sąstingis, nepaisant padidėjusio jo darbo krūvio; pažymi, jog labai svarbu, kad Eurojusto biudžetas atitiktų jo užduotis ir prioritetus ir jis galėtų vykdyti savo įgaliojimus; pakartoja savo raginimą sukurti specialų EAO teisminį tinklą;

26.ragina Komisiją ir valstybes nares skirti tinkamą finansavimą teisinei pagalbai asmenims, kuriems taikomos EAO procedūros, įskaitant teisinę pagalbą tiek išduodančiojoje, tiek vykdančiojoje valstybėje narėje, prieš nurodant įvykdyti perdavimą, finansavimą tinkamai kvalifikuotų vertėjų žodžiu ir raštu paslaugoms, EAO srities specialistų, įskaitant policiją, prokurorus, teismų ir advokatūros teisininkus, specialiam mokymui, visų pirma sutelkiant dėmesį į tokias sritis kaip su EAO susiję pagrindinių teisių aspektai, proporcingumo vertinimas ir alternatyvios sulaikymo priemonės, atstovavimas EAO bylose ir procedūra dėl prašymo priimti ESTT prejudicinį sprendimą ir prašymo pateikti garantijas iš kitų valstybių narių valdžios institucijų; atkreipia dėmesį į Europos teisėjų mokymo tinklo (ETMT) programų, pvz., EAO procedūrų imitavimo ir kalbų mokymo, vertę; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti procesinę lygybę, teisininkams turėtų būti rengiami tiksliniai, prieinami ir įperkami mokymai; ragina Komisiją skatinti ir supaprastinti tokių mokymų rengimą;

27.ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, remti ir galiausiai toliau plėtoti Europos teisėjų mokymo tinklą (ETMT) ir esamas nacionalines teisėjų mokymo platformas ir, prireikus, įsteigti papildomą ekspertų ir specialistų mokymo apie tarpusavio pripažinimo priemones, įskaitant EAO, platformą; patvirtina, kad joje turėtų būti teikiama informacija apie artimas priemonių sąsajas, taip pat suteikiant bendrą erdvę keistis patirtimi;

28.pažymi, kad valdžios institucijų bendradarbiavimas, įskaitant pagrindinių teisių laikymąsi, gali būti tobulinamas naudojant technologijas ir skaitmeninimą; palankiai vertina tai, kad ES pagrindinių teisių agentūra (FRA) sukūrė kalinimo už nusikalstamas veikas duomenų bazę; prašo sukurti centralizuotą duomenų bazę, kurioje būtų nacionalinių teismų praktika EAO taikymo srityje (kaip ir kitose ES teisės srityse)(40); mano, kad specialios viešos EAO teisininkų duomenų bazės sukūrimas galėtų padėti užtikrinti teisę turėti advokatą;

29.ragina atlikti reguliarią neįvykdytų EAO peržiūrą ir apsvarstyti, ar jie turėtų būti panaikinti, kartu su atitinkamais Šengeno informacinės sistemos II (SIS II) ir Interpolo įrašais; be to, ragina atšaukti EAO bei atitinkamus SIS II ir Interpolo perspėjimus, kai atsisakoma išduoti EAO privalomais pagrindais, pvz., remiantis principu „ne bis in idem“;

30.ragina Komisija, nusprendus pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ES baudžiamosios teisės srityje, atsižvelgti į nacionalinių parlamentų nuomones, pateiktas pagal ES sutarties Protokolą Nr.2, nes jų dalyvavimas užtikrina demokratinį subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ES baudžiamojoje teisėje patikrinimą;

Rekomendacijos pagrindinių teisių klausimu

31.ragina valstybes nares laikytis iš ES sutarties 2 straipsnio kylančių įsipareigojimų dėl žmogaus orumo, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir žmogaus teisių, įskaitant mažumų teises; pabrėžia, jog valstybės narės turi užtikrinti, kad bet kuris asmuo, įskaitant prašomus perduoti asmenis arba aukas, kurio teisės ir laisvės, užtikrinamos Sąjungos teisės aktais, buvo pažeistos turėtų teisę pasinaudoti veiksminga teisių gynyba teisme pagal Chartijos 47 straipsnį ir nusistovėjusią ESTT praktiką. pabrėžia, kad priemonės, naudojamos vykdančiojoje valstybėje, nepažeidžiant teisės į veiksmingas teisių gynimo priemones, turi būti taikomos laikantis pagal taikomą tarpusavio pripažinimo priemonę nustatytų terminų arba, jei aiškių terminų nenumatyta, pakankamai greitai siekiant užtikrinti, kad nebūtų padaryta neigiamo poveikio tarpusavio pripažinimo proceso tikslui;

32.pažymi, kad nors ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje numatytos procedūros taikymas turi poveikio tarpusavio pripažinimui, pagal ESTT praktiką, vykdančioji institucija kiekvienu konkrečiu atveju privalo įvertinti, ar yra pagrįstų priežasčių manyti, kad perdavus asmenį, kils pavojus, jog bus pažeistos jo pagrindinės teisės; pažymi, kad ES sutarties 7 straipsnio 1 ir 2 dalies taikymas nereiškia automatinio atsisakymo pripažinti, nes bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ir visos teisminio bendradarbiavimo sistemos veikimas yra itin svarbūs; atkreipia dėmesį į Eurojusto vaidmenį padedant valstybėms narėms išduoti ar vykdyti orderius šiais atvejais siekiant didinti tarpusavio pasitikėjimą; todėl, siekiant stiprinti garantijas ir valstybių narių pasitikėjimą bei tarpusavio pripažinimą, turėtų būti sukurta apsaugos priemonių sistema, įskaitant net ir priemonės taikymo sustabdymą;

33.pabrėžia, kad tarp kalinimo sąlygų ir Europos arešto orderio priemonių esama ryšio, ir primena valstybėms narėms, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje ir atitinkamoje teismo praktikoje valstybėms narėms nustatomi ne vien draudimai, bet ir pozityvios pareigos, reikalaujant užtikrinti, kad kalinimo įstaigų sąlygos atitiktų žmogaus orumo reikalavimus, ir kad būtų atliekami išsamūs ir veiksmingi tyrimai teisių pažeidimų atvejais; ragina Komisiją išnagrinėti teisines ir finansines Sąjungos lygmens priemones siekiant pagerinti kalinimo standartus;

34.reiškia susirūpinimą dėl kalinimo sąlygų kai kuriose valstybėse narėse; todėl palankiai vertina, kad ES pagrindinių teisių agentūra (FRA) sukūrė kalinimo už nusikalstamas veikas duomenų bazę(41), ir mano, kad tai yra pirmas teigiamas žingsnis siekiant geresnio bendro ES kalėjimų sąlygų vertinimo;

35.pakartoja savo raginimą(42) valstybėms narėms pagerinti netinkamas kalėjimų sąlygas; ragina Komisiją visapusiškai išnaudoti galimybę finansuoti sulaikymo įstaigų modernizavimą iš ES struktūrinių fondų; atsižvelgdamas į tai primena, kad 2018m. Taryba savo išvadose dėl tarpusavio pripažinimo baudžiamosiose bylose „Skatinti tarpusavio pripažinimą stiprinant tarpusavio pasitikėjimą“(43) taip pat ragino Komisiją skatinti naudotis ES fondais siekiant padėti valstybėms narėms spręsti prastų kalinimo sąlygų problemą;

36.pakartoja, kad labai svarbus ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmas, kurį galbūt pateikiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, pagrįsto tarpinstituciniu susitarimu, sudaro metinė nepriklausoma ir įrodymais pagrįsta peržiūra, kurioje vertinama, kaip ES valstybės narės laikosi ES sutarties 2 straipsnio, ir pateikiamos rekomendacijos konkrečioms šalims, siekiant stiprinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą; pabrėžia, kad ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmas būtų pagrindinė priemonė, kuria būtų siekiama sustiprinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą taikant Pagrindų sprendimą dėl EAO;

37.ragina Komisiją išnagrinėti tikslingumą papildyti procesinės teisės priemones, pvz., dėl įrodymų priimtinumo ir kardomojo kalinimo sąlygų, pirmiausia, remiantis ne žemesniais kaip Europos Tarybos standartais, be kita ko, dėl kardomojo kalinimo terminų; teigia, kad Komisija turėtų siekti aukščiausių standartų, kartu visapusiškai laikydamasi subsidiarumo ir proporcingumo principų; mano, kad nesant ES lygmens būtiniausių standartų dėl kalinimo sąlygų ir kardomojo kalinimo, kardomojo kalinimo apribojimo, leidžiant jį naudoti tik kaip kraštutinę priemonę, ir alternatyvių priemonių apsvarstymo, taip pat nesant tinkamo vertinimo, ar byla parengta nagrinėti teisme, tvarkos, įtariamieji ir kaltinamieji gali būti nepagrįstą ir pernelyg ilgą laikotarpį laikomi kardomojo kalinimo vietose; primena, kad šią padėtį dar labiau pablogino COVID-19 pandemija; ragina Komisiją įgyvendinti ES minimaliuosius standartus, visų pirma dėl baudžiamųjų procedūrų apsaugos priemonių ir kalinimo bei sulaikymo sąlygų, taip pat stiprinti nacionalinių vykdymo institucijų informavimo apie kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo sąlygas kiekvienoje valstybėje narėje priemones;

38.pabrėžia, kad nėra mechanizmo, kuriuo užtikrinamas tinkamas išduodančiųjų teisminių institucijų suteikiamų garantijų įgyvendinimas po to, kai asmuo perduodamas; prašo Komisijos išnagrinėti galimas šios srities priemones;

39.ragina Komisiją, be kita ko, pateikti vertinimą, ar laikomasi ne bis in idem principo, vykdoma EAO išdavimo proporcingumo patikra, remiantis visais svarbiais veiksniais ir aplinkybėmis, pavyzdžiui, nusikalstamos veikos sunkumu, ar byla parengta nagrinėti teisme, poveikiu prašomo perduoti asmens teisėms, finansiniu poveikiu ir galimybe taikyti atitinkamas mažiau intervencines alternatyvias priemones, ar vykdoma standartizuota konsultavimosi procedūra, pagal kurią kompetentingos išduodančiosios ir vykdančiosios valstybės narės institucijos gali keistis informacija apie EAO vykdymą, visų pirma susijusia su proporcingumu, pasirengimu bylos nagrinėjimui ir teismingumo konfliktais, ir galimų teisinių priemonių pagal SESV 82 straipsnio 1 dalį apžvalga;

40.ragina valstybes nares ratifikuoti Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvųjį protokolą;

41.atkreipia dėmesį į tai, kad teisminio bendradarbiavimo trūkumai, įskaitant EAO trūkumus, gali būti nesuderinami su aukų teisėmis ir dėl jų atimta teisė kreiptis į teismą ir neužtikrinta aukų apsauga; pabrėžia, kad nebaudžiamumas dėl teisminio bendradarbiavimo trūkumų gali daryti labai neigiamą poveikį teisinei valstybei, teisminėms sistemoms, visuomenės pasitikėjimui institucijomis, taip pat aukoms bei visuomenei apskritai;

42.pabrėžia, kad, remiantis FRA, kaltinamiesiems teikiama informacija apie jų procedūrines teises vykstant baudžiamajam procesui skiriasi tiek taikymo sritimi, tiek pateikimo būdais; ragina valstybes nares įdiegti apsaugos priemones, siekiant užtikrinti, kad asmenys būtų veiksmingai informuojami apie savo procedūrines teises iš karto, kai tik jie tampa įtariamais įvykdžius nusikalstamą veiką;

43.pabrėžia EŽTT standartus ir Direktyvoje 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą bei Direktyvoje 2010/64/ES dėl teisės į vertimą žodžiu ir raštu išdėstytus reikalavimus; primena, kad užtikrinus pakankamai laiko bylai parengti ir visapusišką bei greitą prieigą prie bylos medžiagos pagerėtų atstovavimo kokybė; pabrėžia, kad atsižvelgiant į tarpvalstybinį EAO procedūrų pobūdį, kai dažnai susiduriama su vykdančiosios valstybės narės kalba nekalbančiu kaltinamuoju, pradiniu bylos nagrinėjimo etapu būtina užtikrinti galimybę naudotis vertėjų paslaugomis ir visų pirma palengvinti bendravimą su advokatais, nes tai yra esminė teisingo bylos nagrinėjimo garantija ir reikalavimas, nurodytas Direktyvoje 2010/64/ES; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad teisė turėti advokatą ir gauti teisinę pagalbą tiek išduodančiojoje, tiek vykdančiojoje valstybėje narėje būtų užtikrinta teisės aktuose ir praktikoje;

Siekiant labiau suderintos EAO teisinės sistemos

44.teigia, kad EAO yra veiksmingas; tačiau mano, kad pagrindinės EAO problemos susijusios su jo nuoseklumu ir veiksmingumu, kuriuos būtų galima tobulinti, net jei ir kilo nedaug klausimų dėl atitikties ES vertybėms ir pagrindinėms teisėms;

45.ragina Komisiją numatyti nuoseklią tarpusavio pripažinimo politiką, pagal kurią būtų atsižvelgiama į ESTT praktiką, dabartinį valstybių narių baudžiamosios teisės ir proceso suderinamumo lygį ir Chartijoje pripažintas pagrindines teises;

46.ragina Komisiją atlikti įvairių tarpusavio pripažinimo priemonių tyrimą siekiant išvengti skirtumų ir užtikrinti jų koordinavimą bei tinkamą sąveiką; visų pirma ragina ištirti, kaip priemonė praktiškai taikoma skirtingose šalyse, nustatant gerąją patirtį, dėl kurios kai kurių valstybių išduoti orderiai pasiekia aukštą vykdymo lygį, taip pat konkrečius sunkumus, kylančius tose šalyse, kuriose nustatyta ypač daug EAO atmetimo atvejų;

47.teigia, kad nustatytas Pagrindų sprendimo dėl EAO įgyvendinimo problemas reikia spręsti derinant praktines priemones (specialistų mokymas), privalomos teisinės galios neturinčius teisės aktus (vadovai ir rekomendacijos), tikslingus teisės aktus (teisminės institucijos apibrėžtis, ne bis in idem principas, pagrindinės teisės ir kt.) ir, antra, jeigu atsižvelgdamas į 9-ąjį savitarpio vertinimo ciklą, mano esant reikalinga, tikslingai papildant teisės aktus (kardomasis kalinimas); mano, kad Komisija, atsižvelgdama į ESTT praktiką, turėtų siekti visapusiškai ir teisingai įgyvendinti EAO visose valstybėse narėse;

48.rekomenduoja vidutinės trukmės laikotarpiu remti ES teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose kodeksą, kuriame būtų renkami susisteminti galiojantys teisės aktai, siekiant užtikrinti įvairių ES priemonių teisinį tikrumą ir nuoseklumą;

„B澱‘a“

49.ragina Komisiją tęsti derybas su Jungtine Karalyste siekiant užtikrinti ES standartus, susijusius pagarba su įtariamųjų ir kaltinamųjų procesinėms ir pagrindinėms teisėms; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Jungtinėje Karalystėje gali iš esmės nelikti nuo Europos arešto orderio įvedimo pasiektų rezultatų;

o
oo

50.paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Žr. EŽTT 2019m. liepos 9d. sprendimą byloje Romeo Castaño prieš Belgiją dėl EŽTK 2 straipsnio procedūrinio aspekto pažeidimo (veiksmingas tyrimas).
(2) OLL190, 2002718, p.1.
(3) OLL337, 20081216, p.102.
(4) OLL81, 2009327, p.24.
(5) OLL294, 200911 11, p.20.
(6) OLC 168E, 2013614, p.82.
(7) OLC285, 2017829, p.135.
(8) OLC 346, 2018927, p.94.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0406.
(10) OLC295, 2009124, p.3.
(11) OLL280, 20101026, p.1.
(12) OLL 142, 201261, p.1.
(13) OLL294, 2013116, p.1.
(14) OLL65, 2016311, p.1.
(15) OLL132, 2016521, p.1.
(16) OLL297, 2016114, p.1.
(17) OLL130, 201451, p.1.
(18) OLC 449, 20181213, p.6.
(19) OLC422, 20191216, p.9.
(20) OLL 295, 20181121, p.138.
(21) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0251.
(22) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/EU, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (OLL315, 20121114, p.57).
(23) „2020-2025m. ES strategija dėl nusikaltimų aukų teisių“.
(24) ESTT sprendimas Mantello, C-261/09.
(25) ESTT sprendimas ̧̈, C-453/16 PPU; sprendimas Poltorak, C-452/16 PPU; sprendimas Kovalkovas, C-477/16 PPU; sprendimas sujungtose bylose OG, C-508/18, ir PI, C-82/19 PPU.
(26) ESTT sprendimas Melloni, C-399/11 arba M.A.S ir M.B., C-42/17.
(27) ESTT sprendimas Teisingumo ir lygybės ministras, C-216/18 PPU.
(28) ESTT sprendimas sujungtose bylose Aranyosi, C-404/15, ir Căldăraru, C-659/15 PPU; sprendimas Dorobantu, C-128/18.
(29) ESTT sprendimas Grundza, C-289/15.
(30) ESTT sprendimas Petruhhin, C-182/15; sprendimas Pisciotti, C-191/16; sprendimas 鲹ܲ𱹾čܲ, C-247/17 ir Teismo (didžioji kolegija) sprendimas Rusijos federacija, C-897/19 PPU ir t. t.
(31) OLL303, 20181128, p.1.
(32) ESTT sprendimas ʴDZłɲ쾱, C-579/15.
(33) ESTT sprendimas Jeremy F, C-168/13 PPU.
(34) Remiantis ESTT sprendimu Grundza, C-289/15, kuriame daroma nuoroda į Tarybos pamatinį sprendimą 2008/909/TVR.
(35) Pvz., žr. sprendimą Teisingumo ir lygybės ministras, C-216/18 PPU.
(36) ESTT sprendimas Melloni, C-399/11, 63 punktas ir sprendimas Dorobantu, C-128/18, 79 punktas.
(37) Pvz., žr. 2000m. liepos 26d. Komisijos komunikatą dėl galutinių nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ().
(38) 1972m. gegužės 15d. Europos Tarybos sutartis Nr.073.
(39) OLC378, 20131224, p.8.
(40) Žr. EPRS 2020m. birželio mėn. atliktą Europos arešto orderio įgyvendinimo Europos Sąjungos lygmeniu vertinimą.
(41) FRA kalinimo už nusikalstamas veikas duomenų bazė 2015-2019, https://fra.europa.eu/en/databases/criminal-detention/criminal-detention/home
(42) 2017m. spalio 5d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kalėjimų sistemos ir sąlygų kalėjimuose (OL C 346, 2018927, p.94).
(43) OLC 449, 20181213, p.6.

Atnaujinta: 2021 m. balandžio 22 d.Teisinė informacija-Privatumo politika