2021 m. sausio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pastarojo meto įvykių Venesuelos Nacionalinėje Asamblėjoje ()
Europos Parlamentas,
–atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Venesuelos, ypač į 2019m. sausio 31d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje(1), 2020m. sausio 16d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje po neteisėto naujos Nacionalinės Asamblėjos pirmininko ir valdybos išrinkimo (parlamentinio perversmo)(2) ir 2020m. liepos 10d. rezoliuciją dėl humanitarinės padėties Venesueloje ir migracijos ir pabėgėlių krizės(3),
–atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2021m. sausio 6d. ir 2020m. gruodžio 7d. deklaracijas dėl Venesuelos ir dėl 2020m. gruodžio 6d. rinkimų į Nacionalinę Asamblėją, taip pat į ankstesnius, 2020m. birželio 4 ir 16d., atstovo spaudai pareiškimus dėl naujausių įvykių Venesueloje,
–atsižvelgdamas į 2020m. gruodžio 8d. Tarptautinės kontaktinės grupės pareiškimą dėl Venesuelos Nacionalinės Asamblėjos rinkimų, įvykusių 2020m. gruodžio 6d., 2020m. birželio 16d. pareiškimą, kuriame atmesta kaip nelegitimi Venesuelos Aukščiausiojo Teisingumo Teismo priimta naujos Nacionalinės rinkimų tarybos paskyrimo direktyva ir 2020m. birželio 24d. pareiškimą dėl gilėjančios politinės krizės Venesueloje,
–atsižvelgdamas į Limos grupės pastarojo meto pareiškimus, ypač į 2021m. sausio 5d. pareiškimą,
–atsižvelgdamas į Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto 2020m. birželio 11d. pareiškimą dėl išpuolių prieš Venesuelos Nacionalinę Asamblėją,
–atsižvelgdamas į 2020m. gruodžio 2d. Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupės pirmininkų pareiškimą dėl Europos Parlamento nepripažįstamų 2020m. gruodžio 6d. įvykusių Venesuelos parlamento rinkimų,
–atsižvelgdamas į Amerikos valstybių organizacijos generalinio sekretoriaus pastarojo meto pareiškimus dėl padėties Venesueloje,
–atsižvelgdamas į 2020m. birželio 29d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/898, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2017/2074 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Venesueloje(4), kuriuo į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą įtraukta 11vadovaujamąsias pareigas užimančių Venesuelos pareigūnų,
–atsižvelgdamas į 2020m. rugsėjo 16d. paskelbtą JT nepriklausomos tarptautinės faktų nustatymo misijos pirmąją ataskaitą dėl Venesuelos Bolivaro Respublikos,
–atsižvelgdamas į 2020m. gegužės 26d. tarptautinę paramos teikėjų konferenciją, surengtą solidarizuojantis su Venesuelos pabėgėliais ir migrantais Lotynų Amerikoje ir Karibų regione,
–atsižvelgdamas į Venesuelos Konstituciją,
–atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą,
–atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. TBT ataskaitą „Preliminaraus nagrinėjimo veikla (2020 m.) – Venesuela I“,
–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132straipsnio 2 ir 4dalis,
A.kadangi 2020 m. gruodžio 6 d. vykę neteisėti ir nelegitimūs parlamento rinkimai buvo surengti nesilaikant minimalių tarptautinių standartų, užtikrinančių proceso patikimumą, ir nebuvo laikomasi politinio pliuralizmo, demokratijos, skaidrumo ir teisinės valstybės principų; kadangi rinkėjų aktyvumas buvo itin mažas ir todėl akivaizdu, kad Venesuelos žmonės šių rinkimų nepripažino; kadangi Venesuelos demokratinės jėgos vieningai susitarė nedalyvauti šiame rinkimų farse; kadangi šį susitarimą pasirašė 27 politinės partijos, įskaitant keturias didžiausias opozicines partijas:„Voluntad Popular“, „Primero Justicia“, „Acción Democrática“ ir „Un Nuevo Tiempo“; kadangi rinkimai neatitiko Venesuelos įstatymuose nustatytų sąlygų;
B.kadangi tarptautinė bendruomenė, kurią sudaro Europos Sąjunga, Tarptautinė kontaktinė grupė, Limos grupė ir Jungtinės Valstijos, atmetė galimybę 2020m. surengti parlamento rinkimus dėl to, kad visiškai nėra laisvų ir sąžiningų šio rinkimų proceso sąlygų ir nepripažino jo rezultatų kaip legitimių ar išreiškiančių Venesuelos žmonių valią; kadangi dėl šių neteisėtų rinkimų šalies demokratinė erdvė sumažėjo iki visiško minimumo ir atsirado didelių kliūčių galimybei įveikti politinę krizę Venesueloje;
C.kadangi 2020m. gruodžio 26d. legitimi 2015m. Nacionalinė Asamblėja, kuriai pirmininkavo Juan Guaidó, priėmė teisės aktus, kad vieniems metams būtų pratęsti jos konstituciniai ir administraciniai įgaliojimai, kol Venesueloje bus surengti laisvi, sąžiningi, patikrinami ir demokratiški rinkimai;
D.kadangi 2020m. birželio 13d. nelegitimus Aukščiausiasis Teisingumo Teismas paskyrė naujus Nacionalinės rinkimų tarybos narius, neturėdamas jokių teisinių įgaliojimų tai daryti; kadangi pagal Venesuelos Konstitucijos 187 ir 296straipsnius pareiga juo paskirti priklauso vien tik ir išimtinai Nacionalinei Asamblėjai – Venesuelos gyventojų demokratiškai išrinktai institucijai; kadangi tarptautinė bendruomenė nepripažino jokio šių nelegitimių institucijų vienašališkai priimto sprendimo ar nutarimo; kadangi už šiuos sprendimus atsakingi pareigūnai taip pat buvo įtraukti į Tarybos sankcijų sąrašą;
E.kadangi 2020m. liepos mėn. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras, kuriam vadovavo Michelle Bachelet, konstatavo, kad „Aukščiausiojo teisingumo teismo sprendimai mažina galimybes sudaryti sąlygas demokratiniams ir patikimiems rinkimų procesams“ ir kad šiais teismo sprendimais „paskiriami nauji Nacionalinės rinkimų tarybos rektoriai be visų politinių jėgų sutarimo“;
F.kadangi 2019m. sausio 10d. aukščiausiame Venesuelos Aukščiausiajame Teisingumo Teisme Nicolas Maduro nelegitimiai ir pažeisdamas konstitucinę tvarką uzurpavo prezidento pareigas;
G.kadangi 2019m. sausio 23d. legitimiai ir demokratiškai išrinktas Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Juan Guaido laikantis Venesuelos Konstitucijos 233 straipsnio buvo prisaikdintas laikinuoju Venesuelos prezidentu;
H.kadangi ES ir Parlamentas ne kartą ragino Venesueloje atkurti demokratiją ir teisinę valstybę vykdant patikimą politinį procesą; kadangi Nicolas Maduro, reaguodamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio, Tarptautinės kontaktinės grupės ir Parlamento prašymus, viešai atmetė galimybę nedelsiant surengti laisvus ir sąžiningus, skaidrius, įtraukius ir patikimus prezidento, parlamento ir vietos valdžios rinkimus;
I.kadangi savo 2019m. sausio 31d. rezoliucija Parlamentas pripažino Juaną Guaidó legitimiu laikinuoju Venesuelos Bolivaro Respublikos prezidentu pagal Venesuelos Konstituciją;
J.kadangi 25 iš 27 valstybių narių pripažino Juan Guaidó vieninteliu legitimiu laikinuoju šalies prezidentu, kol bus sušaukti nauji laisvi, skaidrūs ir patikimi prezidento rinkimai siekiant atkurti demokratiją; kadangi tą patį padarė daug kitų demokratinių valstybių;
K.kadangi 2020 m. lapkričio 12 d. Taryba pratęsė ribojamųjų priemonių Venesuelai taikymą iki 2021 m. lapkričio 14 d.; kadangi šios priemonės apima ginklų ir įrangos vidaus represijoms embargą, taip pat draudimą keliauti ir turto įšaldymą 36 Venesuelos vadovams ir aukščiausio rango pareigūnams;
L.kadangi 2017m. Parlamentas Venesuelos demokratinei opozicijai ir politiniams kaliniams skyrė Sacharovo premiją už minties laisvę;
M.kadangi dėl COVID-19 dar labiau pablogėjo jau ir taip kritiška padėtis Venesueloje; kadangi dėl sveikatos sistemos žlugimo, hiperinfliacijos, didelio maisto ir vaistų trūkumo ir sunkios humanitarinės krizės mažiausiai šeštadalis gyventojų buvo priversti išvykti iš šalies – iki 2020 m. pabaigos išvyko daugiau kaip penki su puse mln. venesueliečių;
N.kadangi TBT prokuratūra, prieš pateikdama preliminarią ataskaitą, 2020 m. gruodžio 14 d., išsamiai įvertinusi ir išanalizavusi turimą informaciją, paskelbė, kad yra pagrįstų priežasčių manyti, jog civilinės valdžios institucijos, ginkluotųjų pajėgų nariai ir Venesuelos vyriausybei palankūs asmenys yra atsakingi už „kalinimą, kankinimą, žaginimą ir (arba) kitų formų seksualinį smurtą ir grupės ar bendruomenės persekiojimą dėl politinių priežasčių ir galėjo padaryti labai sunkius nusikaltimus žmoniškumui“; kadangi galutinis sprendimas šiuo klausimu bus priimtas per 2021m. pirmąjį pusmetį; kadangi 2020m. rugsėjo 16d. JT nepriklausoma tarptautinė faktų nustatymo misija Venesueloje pranešė, kad režimo vyriausybė ir saugumo pajėgos vykdė nusikaltimus žmoniškumui, įskaitant egzekucijas ir kankinimus, ir apie tai žinojo prezidentas N.Maduro ir kai kurie jo ministrai ir nurodė, kad Venesuelos valstybė privalo patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už neteismines egzekucijas, priverstinius dingimus, savavališkus sulaikymus ir kankinimus, ir užkirsti kelią tolesniems tokio pobūdžio veiksmams;
O.kadangi naujausioje 2021m. sausio 14d. CASLA instituto paskelbtoje ataskaitoje pateikiami įrodymai apie strateginį sisteminių represijų planavimą ir režimo vykdomus nuolatinius nusikaltimus žmoniškumui, taip pat atskleidžiami nauji kankinimo modeliai, didėjantis neteisėto sulaikymo ir kankinimo centrų skaičius ir kitų valstybių kišimasis į tokių nusikaltimų kurstymą ir vykdymą; kadangi šioje ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į nežmoniškas sąlygas, kuriomis politiniai kaliniai laikomi po žeme ir patiria nuolatinį fizinį ir psichologinį kankinimą, o tai neatitinka elgesio su kaliniais taisyklėse, priimtose 1955m. Ženevoje vykusiame Pirmajame Jungtinių Tautų kongrese nusikaltimų prevencijos ir elgesio su nusikaltėliais klausimais, kurias patvirtino Ekonominė ir Socialinė Taryba savo 1957m. liepos 31d. rezoliucija Nr.663 C (XXIV) ir 1977m. gegužės 13d. rezoliucija Nr.2076 (LXII), nustatytų būtiniausių standartų;
P.kadangi politinis ir čiabuvis kalinys Salvador Franko, priklausantis Pemón etninei grupei, 2021 m. sausio 3 d. Venesuelos kalėjime mirė nuo ligos, negavęs jokios medicininės pagalbos, nepaisant to, kad nuo 2020 m. lapkričio mėn. buvo priimta teismo nutartis perkelti jį į ligoninę, į kurią nebuvo atsižvelgta;
Q.kadangi nuo 2021m. sausio 5d. režimas padidino savo kelių vis dar laisvų ir nepriklausomų šalies žiniasklaidos priemonių puolimą ir persekiojimą, konfiskuodamas jų turtą bei priemones ir priversdamas jas nedelsiant nutraukti savo veiklą;
R.kadangi, remiantis žiniasklaidos ir žmogaus teisių aktyvistų pranešimais, per pastaruosius policijos ir gaujų susidūrimus Venesuelos sostinėje Karakase žuvo mažiausiai 23 žmonės, o vyriausybei gresia tarptautinis nužudymų, kuriuos įvykdė šalies saugumo pajėgos, tikrinimas ir tyrimas;
1.pakartoja, kad, kol Venesueloje neįvyks iš tikrųjų laisvi, patikimi, įtraukūs, skaidrūs ir visapusiškai demokratiniai rinkimai, jis 2015m. išrinktą Nacionalinę Asamblėją, jos Pirmininką Juaną Guaidó ir jos Deleguotąją komisiją, kuriai taip pat vadovauja Juan Guaidó, kurie atstovauja paskutinei Venesuelos gyventojų laisvos valios išraiškai per rinkimų procesą, ir toliau laikys vieninteliu legitimiu demokratiniu atstovaujamuoju politiniu Venesuelos organu; ragina Tarybą ir valstybes nares aiškiai pripažinti 2015m. išrinktos legitimios Venesuelos Nacionalinės Asamblėjos konstitucinį tęstinumą ir legitimų laikinąjį Venesuelos prezidentą Juaną Guaidó;
2.apgailestauja kad 2020m. gruodžio 6d. buvo surengti neteisėti ir nelegitimūs parlamento rinkimai, ir juos atmeta bei pakartoja, kad rinkimų procesas neatitiko nei tarptautiniu mastu pripažintų sąlygų ir standartų, nei Venesuelos įstatymų, taip pat nebuvo laisvas ir sąžiningas ir neatspindėjo Venesuelos žmonių valios; nepripažįsta nei teisės aktams prieštaraujančios Nacionalinės Asamblėjos, įsteigtos 2021m. sausio 5d. remiantis šiais nedemokratiniais rinkimais, teisėtumo, nei jos legitimumo;
3.pakartoja, kad vienintelis tvarus daugialypės krizės Venesueloje, darančios poveikį visam regionui, sprendimas yra politinis, taikus ir demokratinis kelias, apimantis patikimus, įtraukius, laisvus, sąžiningus ir skaidrius prezidento, parlamento, regioninius ir vietos rinkimus, kurie atitiktų tarptautinius standartus, užtikrinant vienodas sąlygas ir nevaržomą visų politinių partijų dalyvavimą ir kurie vyktų dalyvaujant objektyviems tarptautiniams stebėtojams;
4.reiškia solidarumą su Venesuelos piliečiais, kenčiančiais nuo didelės humanitarinės ir politinės krizės, kuri šiuo metu pagilėjo dėl COVID-19 pandemijos, padarinių ir visapusišką paramą jiems; atkreipia dėmesį į nerimą keliančią migracijos krizę ir jos šalutinį poveikį visame regione ir giria kaimyninių šalių pastangas ir parodytą solidarumą;
5.prašo besąlygiškai ir nedelsiant paleisti daugiau kaip 350 Venesueloje kalinamų politinių kalinių– šį skaičių patvirtino organizacija „Foro Penal Venezolano“ ir Amerikos valstybių organizacija;
6.dar kartą nurodo, kad turi būti visapusiškai užtikrinta pagarba žmogaus teisėms ir jų apsauga Venesueloje, ir nurodo, kad jis bus ypač budrus bet kokių represinių veiksmų, ypač prieš opozicijos narius, atžvilgiu; smerkia neteisėtai sudarytos Nacionalinės Asamblėjos pirmininko pavaduotojos Iris Varelos grasinimus, kad ji įsakys areštuoti opozicijos narius ir prezidentą Juaną Guaidó, juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn, taip pat konfiskuoti jų turtą ir panaikinti jų pilietybę;
7.smerkia tai, kad režimas neseniai susidorojo su saviraiškos laisve ir uždarė laikraščius ir žiniasklaidos priemones, kurios nesilaiko N.Maduro režimo politikos linijos;
8.teigiamai vertina naujausią 2020m. birželio 29 d. Tarybos sprendimą, kuriuo pratęsiamos žalos Venesuelos gyventojams nedarančios tikslinės sankcijos vienuolikai papildomų asmenų ir ragina šias sankcijas nedelsiant sugriežtinti ir išplėsti; mano, kad ES valdžios institucijos turi dėl to riboti į tą sąrašą įtrauktų asmenų ir jų artimiausių giminaičių judėjimą ir įšaldyti jų turtą ir vizas; be to, ragina nedelsiant uždrausti prekybą kruvinuoju auksu iš Venesuelos ir jo apyvartą Europos Sąjungoje;
9.pakartoja, kad svarbu toliau glaudžiai bendradarbiauti su tarptautiniais sąjungininkai, visų pirma su naująja JAV administracija ir Limos grupe, kad būtų suteiktas naujas postūmis plataus masto tarptautinėms diplomatinėms pastangoms atkurti demokratiją, teisinę valstybę ir gerovę Venesuelos žmonėms; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Tarybą įgyvendinti aukšto lygio politiką, suderintą su JAV ir Limos grupe, siekiant laikytis visapusiškesnio strateginio požiūrio į tarptautines diplomatines pastangas ir nuodugniai įvertinti vėl aštrėjančią padėtį Venesueloje;
10.ragina legitimią Nacionalinę Asamblėją ir jos pirmininką Juaną Guaidó užtikrinti visišką lėšų valdymo skaidrumą, kad užtikrintų visapusišką atskaitomybę;
11.atkreipia dėmesį į tai, kad krizei Venesueloje spręsti skiriama mažiausia lėšų pasaulyje, ir ragina tarptautinę bendruomenę vykdyti savo finansinius įsipareigojimus ir išmokėti humanitarinei krizei Venesueloje skirtas sumas, kaip susitarta paramos teikėjų konferencijoje;
12.visapusiškai remia TBT tyrimus dėl Venesuelos režimo įvykdytų didelio masto nusikaltimų ir represijų; ragina Europos Sąjungą paremti TBT sutarties šalių iniciatyvą pradėti N.Maduro režimo įvykdytų tariamų nusikaltimų žmoniškumui tyrimą ir taip patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn;
13.tvirtai remia JT generalinio sekretoriaus raginimą atlikti visapusišką ir nepriklausomą įvykdytų nužudymų tyrimą, vadovaujantis jo anksčiau priimtomis rezoliucijomis;
14.ragina sudaryti Europos Parlamento narių ir demokratiškai išrinktų Nacionalinės Asamblėjos Deleguotosios komisijos atstovų ryšių grupę, kad būtų lengviau palaikyti reguliarius ryšius ir dialogą su legitimiomis Venesuelos demokratinėmis jėgomis;
15.paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, teisėtam laikinajam Venesuelos Bolivaro Respublikos prezidentui ir Venesuelos Bolivaro Respublikos Nacionalinės Asamblėjos pirmininkui Juanui Guaidó, Limos grupės valstybių vyriausybėms ir parlamentams, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.