Ϸվ

ǻė
Ankstesnis
Kitas
Visas tekstas
Procedūra :
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0034/2023

Pateikti tekstai :

A9-0034/2023

Debatai :

PV15/03/2023-18
CRE15/03/2023-18

Balsavimas :

PV16/03/2023-8.5
CRE16/03/2023-8.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2023)0086

Priimti tekstai
PDF204kWORD60k
Ketvirtadienis, 2023 m. kovo 16 d.-Strasbūras
ES gairės dėl žmogaus teisių gynėjų
P9_TA(2023)0086A9-0034/2023

2023 m. kovo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų ()

Europos Parlamentas,

–atsižvelgdamas į JT Chartiją,

–atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–atsižvelgdamas į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–atsižvelgdamas į JT deklaraciją dėl asmenų, grupių ir visuomenės institucijų teisės ir pareigos remti ir ginti visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves (Deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų),

–atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo veiklą žmogaus teisių gynėjų padėties klausimu,

–atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 3 ir 21straipsnius,

–atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių, ypač į 2004m. birželio mėn. priimtas ir 2008m. peržiūrėtas ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų (toliau taip pat – Gairės), 2020m. patvirtintą antrą rekomendacijų dėl Gairių įgyvendinimo dokumentą ir 2001m. gruodžio mėn. priimtas ir 2021m. peržiūrėtas Gaires dėl dialogų žmogaus teisių klausimais su šalimis partnerėmis/trečiosiomis šalimis,

–atsižvelgdamas į 2013m. birželio 24d. ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires,

–atsižvelgdamas į 2014m. birželio 23d. Tarybos išvadas dėl dešimtųjų ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų metinių,

–atsižvelgdamas į 2021m. birželio 9d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES)2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, iš dalies keičiamas ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr.466/2014/ES ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES)2017/1601 ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr.480/2009(1),

–atsižvelgdamas į 2012m. ES strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir į 2020–2024m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, įtvirtintą 2020m. kovo 25d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos bendrame komunikate (JOIN(2020)0005), kurį Taryba priėmė 2020m. lapkričio 18d.,

–atsižvelgdamas į 2021m. Komisijos priemonių rinkinį dėl žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio į tarptautines partnerystes, įtvirtintą 2021m. birželio 30d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio taikymas tarptautinėms partnerystėms. Atnaujintas priemonių rinkinys, kurio tikslas – užtikrinti teisių turėtojams centrinį vaidmenį ES kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo srityje“ (SWD(2021)0179),

–atsižvelgdamas į specialiąsias EP narių, vykstančių į trečiąsias šalis, žmogaus teisių ir demokratijos skatinimo veiklos gaires,

–atsižvelgdamas į Pirmininkų sueigos 2003m. gegužės15d. priimtą ir 2006m. birželio 14d. iš dalies pakeistas Sacharovo premijos už minties laisvę skyrimo taisykles,

–atsižvelgdamas į savo 2021m. gegužės 19d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių apsaugos ir ES išorės migracijos politikos(2),

–atsižvelgdamas į savo 2022m. rugpjūčio 24d. Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinio direktorato tyrimą „ES gairės dėl žmogaus teisių gynėjų. ES politikos įgyvendinimo vertinimas“,

–atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,

–atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslų rodiklį 16.10.1, kuris susijęs su patikrintu žurnalistų, susijusių žiniasklaidos darbuotojų, profesinių sąjungų atstovų ir žmogaus teisių gynėjų nužudymo, pagrobimo, priverstinio dingimo, savavališko sulaikymo ir kankinimo atvejų skaičiumi per pastaruosius 12 mėnesių,

–atsižvelgdamas į 2002m. gruodžio 12d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1straipsnio 1dalies epunktą ir 3 priedą,

–atsižvelgdamas į savo 2010m. birželio 17d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių gynėjams palankių ES politikos priemonių(3),

–atsižvelgdamas į savo 2021m. gegužės 19d. rezoliuciją dėl klimato kaitos poveikio žmogaus teisėms ir aplinkos gynėjų vaidmens šioje srityje(4),

–atsižvelgdamas į savo 2021m. kovo 10d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl įmonėms tenkančios išsamaus patikrinimo prievolės ir įmonių atskaitomybės(5),

–atsižvelgdamas į savo 2022m. spalio 6d. rezoliuciją dėl Komisijos atliktos 15punktų veiksmų plano dėl prekybos ir darnaus vystymosi peržiūros rezultatų(6),

–atsižvelgdamas į savo 2022m. vasario 17d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl korupcijos ir žmogaus teisių(7),

–atsižvelgdamas į savo 2022m. kovo 10d. rezoliuciją dėl Trečiojo ES lyčių lygybės veiksmų plano(8),

–atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų (vadinamosios skubios rezoliucijos), priimtas pagal Darbo tvarkos taisyklių 144straipsnį,

–atsižvelgdamas į savo 2022m. vasario 17d. rezoliuciją 2021m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(9) ir į savo ankstesnes rezoliucijas dėl ankstesnių metinių ataskaitų,

–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54straipsnį,

–atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0034/2023),

A.kadangi JT deklaracijoje dėl žmogaus teisių gynėjų pastarieji įvardijami kaip asmenys ar grupės, kurie taikiais būdais propaguoja, gina ar siekia apsaugoti ir įgyvendinti žmogaus teises ir pagrindines laisves;

B.kadangi žmogaus teisių gynėjai yra esminiai sąjungininkai ES dedant pastangas apsaugoti ir propaguoti žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę bei užkirsti kelią konfliktams visame pasaulyje; kadangi dėl to ES ir jos valstybės narės yra labai suinteresuotos remti jų darbą ir juos apsaugoti;

C.kadangi 2004m. priimtos ir 2008m. peržiūrėtos Gairės palaipsniui tapo pagrindu ES institucijoms, ES delegacijoms, valstybių narių diplomatinėms atstovybėms ir ES vadovams skatinti ir užtikrinti pagarbą žmogaus teisių gynėjų teisėms ir apsaugoti žmogaus teisių gynėjus, kuriems gresia valstybinių ir nevalstybinių subjektų išpuoliai ir grasinimai; kadangi Parlamentas nuolat ragina tinkamai ir koordinuotai įgyvendinti ES gaires; kadangi valstybės narės kartu su ES institucijomis turėtų įgyvendinti Gaires, kurios apima įvairius konkrečius įsipareigojimus, pvz., reguliarų ataskaitų teikimą, koordinavimą ir paramos žmogaus teisių gynėjams veiksmus;

D.kadangi nuoseklūs ir aiškūs ES veiksmai, kuriais siekiama remti ir apsaugoti žmogaus teisių gynėjus, gali turėti didelį poveikį, kai valstybių narių atstovybės ir ES delegacijos koordinuoja savo veiksmus, visų pirma susijusius su konkrečiais atvejais dvišaliuose ir daugiašaliuose forumuose;

E.kadangi patvirtinus 2012m. strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir tris vienas po kito priimtus veiksmų planus buvo pateikta Europos Sąjungos paramos žmogaus teisių propagavimui visame pasaulyje ir Gairių įgyvendinimui vizija, principai ir įgyvendinamos priemonės;

F.kadangi ES parengė daug įvairių priemonių žmogaus teisių gynėjams remti – nuo koordinavimo priemonių iki finansinės paramos; kadangi Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (EDŽTRP) anksčiau buvo pagrindinė ES finansinė priemonė, naudojama žmogaus teisių gynėjams remti, be kita ko, teikiant skubios pagalbos dotacijas ir taikant ES žmogaus teisių gynėjų apsaugos mechanizmą „ProtectDefenders.eu“; kadangi EDŽTRP pakeista temine žmogaus teisių ir demokratijos programa, kuri yra Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė (KVTBP) „Globali Europa“ dalis; kadangi pagarba žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei yra visos KVTBP „Globali Europa“ priemonės kompleksinis tikslas ir taip pat yra propaguojama Europos demokratijos fondo darbe;

G.kadangi 2014–2020m. laikotarpiu pagal EDŽTRP daugiau kaip 186mln. EUR buvo skirta žmogaus teisėms ir žmogaus teisių gynėjams remti tais atvejais, kai jiems kilo didžiausias pavojus; kadangi orientacinė 326mln. EUR suma pagal KVTBP žmogaus teisių ir demokratijos teminę programą skirta žmogaus teisių gynėjams remti ir kovoti su mažėjančia erdve pilietinei visuomenei dabartiniu 2021–2027m. laikotarpiu; kadangi iniciatyvai „ProtectDefenders.eu“ skirta apie 35mln. EUR ES lėšų ir nuo 2015m. pagal ją paremta apie 55000 žmogaus teisių gynėjų, įskaitant 8700 2021m.; kadangi nuo 2010m. pagal atskirą ES skubios pagalbos dotacijų schemą suteikta parama apie 1600 žmogaus teisių gynėjų;

H.kadangi pagal Europos konsensusą dėl vystymosi Europos Sąjunga ir jos valstybės narės įpareigojamos įgyvendinti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį į vystomąjį bendradarbiavimą, apimantį visas žmogaus teises, taigi ir tuos, kurie jas gina;

I.kadangi ES, kaip galinga ekonomikos dalyvė, gali daryti įtaką žmogaus teisių ir žmogaus teisių gynėjų padėčiai visame pasaulyje, nuosekliai integruodama žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį į visų sričių savo politiką; kadangi 2021m. prekybos politikos peržiūroje ES įpareigojama laikytis ryžtingesnės pozicijos ginant savo interesus ir vertybes, visų pirma žmogaus teisių propagavimą ir apsaugą; kadangi Komisijos prekybos ir darnaus vystymosi peržiūroje numatyta vykdyti griežtesnę prekybos ir darnaus vystymosi įsipareigojimų prekybos susitarimuose stebėseną, stiprinti pilietinės visuomenės vaidmenį ir gerinti šių susitarimų vykdymo užtikrinimą;

J.kadangi naujasis ES visuotinis sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimas (ES Magnitskio aktas) leidžia ES kovoti su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais visame pasaulyje; kadangi žmogaus teisių gynėjų likimas turėtų būti neatsiejamas ES pasaulinės žmogaus teisių pažeidimų stebėsenos visame pasaulyje aspektas, įskaitant sankcijų nustatymą; kadangi šios priemonės naudojimą būtų galima sustiprinti taikant kvalifikuotos balsų daugumos principą;

K.kadangi Parlamentas yra ne kartą raginęs ES kovoti su asmenų ir subjektų aukšto lygio korupcija taikant sankcijas; kadangi vis dažniau imamasi veiksmų prieš žmogaus teisių gynėjus, vykdančius kovos su korupcija veiklą, dėl jų atliekamo darbo; kadangi Taryba ir Komisija pradėjo darbą, kuriuo siekiama, kad korupcijos nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims ir subjektams būtų taikomos sankcijos;

L.kadangi nuoseklus, veiksmingas ir efektyvus Gairių įgyvendinimas yra dar svarbesnis dabartinėmis pasaulinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su demokratijos silpnėjimu, žmogaus teisių padėties blogėjimu, mažėjančia pilietinės visuomenės erdve, klimato krize ir padidėjusia rizika žmogaus teisių gynėjams, kurią kelia tokie veiksniai kaip skaitmeninis stebėjimas ir COVID-19 pandemijos poveikis;

M.kadangi pastaraisiais metais labai padaugėjo išpuolių prieš žmogaus teisių gynėjus, jų šeimas ir teisininkus ir padidėjo tų išpuolių mastas ir sunkumas; kadangi kelių tarptautinių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) teigimu, 2020 m. ir 2021m. nužudyti atitinkamai 331 ir 358žmogaus teisių gynėjai, ir kadangi dažnai apie tokius atvejus nepranešama, faktinis skaičius yra nežinomas ir greičiausiai yra daug didesnis; kadangi didelė dalis nužudytųjų buvoaplinkos gynėjai ir daugiau kaip pusė šių nužudymų įvykdyta tik trijose šalyse – Kolumbijoje, Meksikoje ir Filipinuose; kadangi 2022 m. Kolumbijoje nužudytų žmogaus teisių gynėjų skaičius pasiekė rekordinį lygį, o paskutinį tų metų pusmetį buvo ypač didelis; kadangi daugeliui žmogaus teisių gynėjų kyla grėsmė ir jie puldinėjami, nes jie skatina susirūpinti dėl neigiamo verslo operacijų poveikio žmogaus teisėms, be kita ko, atsirandančio vykdant didelius vystymosi projektus, kurie daro poveikį galimybei naudotis žeme ir pragyvenimo šaltiniams; kadangi pastaraisiais metais dauguma žmogaus teisių gynėjų, prieš kuriuos imtasi veiksmų ir (arba) kuriuos nužudė valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai, dirbo žemės naudojimo, aplinkosaugosir čiabuvių tautų teisių srityse;

N.kadangi autoritarinės vyriausybės, taip pat nerimą keliančios jau seniai įsitvirtinusios demokratinės šalys visame pasaulyje, įskaitant Europos Sąjungoje, vis dažniau prieš žmogaus teisių gynėjus taiko naujas taktikas ir ribojamąsias priemones siekdamos cenzūruoti jų darbą ir juos nutildyti bei persekioti; kadangi tokios priemonės apima strateginius ieškinius dėl visuomenės dalyvavimo, ribojamąją vyriausybės politiką, šmeižto kampanijas, diskriminaciją ir bauginimą ar smurtą, įskaitant žudymus, grobimus, savavališkus suėmimus ir sulaikymus; kadangi daugelyje pasaulio šalių vyrauja nebaudžiamumo už pažeidimus prieš žmogaus teisių gynėjus aplinka;

O.kadangi autoritariniai trečiųjų šalių režimai, pasitelkdami savo ambasadas, diplomatines misijas ir darbuotojus, teisėsaugos pareigūnus ir kitus įgaliotus asmenis, vis dažniau taikosi į žmogaus teisių gynėjus valstybių narių teritorijose, kuriose pastarieji rado pastogę ar prieglobstį;

P.kadangi žmogaus teisių gynėjos susiduria su lyčiai būdingomis grėsmėmis, labiau negu jų kolegos vyrai rizikuoja patirti tam tikrų formų smurtą ir kitus pažeidimus, susidurti su prietarais, atskirtimi bei išsižadėjimu ir kenčia dėl nepakankamų galimybių naudotis tinkamais ištekliais ir apsaugos mechanizmais; kadangi dauguma atvejų, apie kuriuos nepranešama, yra tie, kai susiduriama su lyčiai būdingomis ar su seksualine orientacija susijusiomis kliūtimis;

Q.kadangi išpuoliai prieš žmogaus teisių gynėjus vis dažniau nukreipiami prieš jų šeimas ir bendruomenes;

R.kadangi kitos gynėjų grupės ir kitų kategorijų gynėjai, kuriems ypač gresia išpuoliai ir žmogaus teisių pažeidimai, apima žurnalistus, kurie dirba siekdami propaguoti pilietines ir politines teises, visų pirma tuos, kurie tiria ar gina valstybės nusikaltimų, prievartinių dingimų ar kankinimų aukas, tuos, kurie propaguoja ekonomines, socialines ir kultūrines teises, visų pirma kolektyvines teises, pvz., teisę į maistą ir prieigą prie gamtos išteklių, įskaitant profesinių sąjungų narius, taip pat tuos, kurie dirba bendruomenių teisių, etninių ir religinių mažumų teisių, vaikų teisių, neįgaliųjų teisių, čiabuvių tautų teisių ir LGBTQI+ teisių srityje, ir tuos, kurie kovoja su korupcija;

S.kadangi žmogaus teisių gynėjams persekioti naudojamos vis sudėtingesnės priemonės, įskaitant naujas technologijas; kadangi žmogaus teisių gynėjų veikla taip pat varžoma ir kartais ji tiesiogiai reguliuojama vykdant tam tikrą politiką, teisės aktais ir procedūromis, kurie vadinami „saugumo“ priemonėmis ir dažnai neatsiejami nuo stigmatizavimo ir kaltinimų terorizmu;

Bendras ES paramos žmogaus teisių gynėjams politikos sistemos vertinimas

1.giria visus žmogaus teisių gynėjus ir jiems dėkoja už drąsų ir itin svarbų darbą ginant žmogaus teises ir kovojant už planetą; pripažįsta, kad jie turi dirbti vis sudėtingesnėmis ir besikeičiančiomis aplinkybėmis ir dažnai tai brangiai kainuoja jiems asmeniškai, jų šeimoms ir jų bendruomenėms;

2.palankiai vertina ES paramos žmogaus teisių gynėjams politikos sistemą, kuri buvo plėtojama per pastaruosius du dešimtmečius ir kurios pagrindas yra Gairės; pabrėžia, kad Gairės daro didelį poveikį didinant informuotumą ir supratimą apie žmogaus teisių gynėjų, kaip būtinų ir pagrindinių ES užsienio, žmogaus teisių ir demokratijos rėmimo politikos partnerių, vaidmenį, taip pat sutelkiant ir stiprinant pastangas teikti pirmenybę žmogaus teisių gynėjų apsaugai ir ją integruoti į visus ES išorės veiksmus;

3.atkreipia dėmesį į neįkainojamą pirminės grandies darbą remiant žmogaus teisių gynėjus, kurį atlieka kelios ES delegacijos ir valstybių narių misijos trečiosiose šalyse, taip pat į reikšmingą ir didėjančią finansinę paramą, įskaitant tiesioginę pagalbą, kurią Komisija teikia žmogaus teisių gynėjams pagal įvairias priemones;

4.vis dėlto mano, kad apskritai Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), Komisija ir valstybės narės Gaires taikė nevienodai, daugiausia dėmesio skirdamos reagavimo priemonėms, trūko nuoseklaus bendro strategijos įgyvendinimo ir įgyvendinimui buvo būdingas nepakankamas ES veiksmų ir paramos žmogaus teisių gynėjams kanalų matomumas; mano, kad žmogaus teisių gynėjų aspektas turi būti sistemingai ir nuosekliai integruojamas į visus ES išorės veiksmus, įskaitant ES šalių, regioninius ir teminius politikos dokumentus, ir visais atitinkamais ES diplomatinio dalyvavimo ir sprendimų priėmimo lygmenimis – iki aukščiausio lygio;

5.ragina ES toliau stiprinti savo politikos dėl žmogaus teisių gynėjų sistemą, nuolat imantis konkrečių, nuoseklių efektyvių veiksmų, visų pirma palaikant santykius su autoritariniais režimais ir tose vietose, kuriose ES ir jos valstybės narės yra sudariusios asociacijos, prekybos, investicijų ar bendradarbiavimo susitarimus arba kuriose turi svarbių komercinių, energetikos, saugumo, migracijos ar kitų interesų; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad jų finansinė parama žmogaus teisių gynėjams taip pat būtų derinama su tvariu ES politiniu bendradarbiavimu su trečiosiomis šalimis;

6.ragina, kad Gairės būtų susietos su ES visuotiniu sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimu ir kad dėl sistemingų išpuolių prieš žmogaus teisių gynėjus pagal šį režimą asmenys ir subjektai būtų įtraukiami į sąrašą; pakartoja savo prašymą iš dalies pakeisti dabartinį ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, t.y. išplėsti jo taikymo sritį įtraukiant korupcijos veiką arba pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų patvirtintas naujas teminis sankcijų už sunkią korupcijos veiką režimas;

Europos komanda. Bendradarbiavimas siekiant didžiausio poveikio

7.ragina ES įgyvendinti tikrą Europos komandos požiūrį į žmogaus teisių gynėjus, skatinant tas valstybes nares, kurios dar nėra aktyvios žmogaus teisių gynėjų klausimais, parengti specialią strategiją ir politikos sistemą, suvienyti jėgas diplomatinėje ir finansavimo srityse ir suburti plačią vyriausybinių ir nevyriausybinių suinteresuotųjų subjektų koaliciją, taip pat populiarinti tokį požiūrį ir jo laikytis savo dvišaliuose santykiuose;

8.mano, kad toks požiūris, pagal kurį visos ES institucijos ir visi subjektai, įskaitant ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais, taip pat valstybės narės bendradarbiautų įgyvendinant Gaires, būtų veiksmingas padedant kovoti su pasauliniu žmogaus teisių ir demokratijos padėties blogėjimu;

9.palankiai vertina daugelio ES delegacijų ir valstybių narių misijų pastangas užtikrinti žmogaus teisių gynėjų matomumą ir pripažinimą, visų pirma sudarant vietos darbo grupes žmogaus teisių klausimais su ES misijų darbuotojais, aktyviai užmezgant ryšius su žmogaus teisių gynėjais ir rengiant reguliarius susitikimus su jais, rengiant sistemingus vizitus į vietoves, kuriose kyla pavojus žmogaus teisių gynėjams (pvz., Meksikoje ir Kolumbijoje), rengiant diplomatų sąrašus teismų stebėsenai (pvz., Rusijoje), pripažįstant išskirtinį žmogaus teisių gynėjų indėlį teikiant metinius apdovanojimus (pvz., Ugandoje ir Hondūre), teikiant skubią paramą žmogaus teisių gynėjams, ginčijant įstatymus, kuriais kriminalizuojami žmogaus teisių gynėjai, ir remiant žmogaus teisių gynėjų apsaugos tinklų kūrimą; kaip į geriausios praktikos pavyzdį atkreipia dėmesį į novatorišką iniciatyvą #DefendamosLaVida, kurią pradėjo ES delegacijos ir valstybių narių misijos Kolumbijoje ir pastaruoju metu Meksikoje;

10.vis dėlto apgailestauja dėl to, kad dėl neprivalomo Gairių pobūdžio ES delegacijų bendradarbiavimo su žmogaus teisių gynėjais ir bendradarbiavimo šių gynėjų klausimais intensyvumas ir kokybė įvairiose šalyse labai skiriasi ir praktiškai labai priklauso nuo vietos politinių aplinkybių arba konkretaus ES ambasadoriaus ar atitinkamo personalo arba EIVT ir Komisijos būstinės pareigūnų individualaus atsidavimo ir politinės valios; ragina užtikrinti didesnį nuoseklumą ir strateginį bendrą požiūrį šiuo klausimu bei tvirtą Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir jo biuro įsipareigojimą garantuoti nuoseklų Gairių įgyvendinimą visose delegacijose, ypač tose šalyse, kuriose žmogaus teisių gynėjams kyla didžiausias pavojus; tikisi, jog visi ES ir valstybių narių ambasadoriai užtikrins, kad jų misija veiksmingai integruotų paramą žmogaus teisių gynėjams jų kasdieniame darbe;

11.ragina ES didinti savo institucinius pajėgumus tiek Briuselyje, tiek delegacijose, kad būtų galima tinkamai reaguoti į blogėjančią aplinką, su kuria susiduria žmogaus teisių gynėjai; ragina prireikus skirti daugiau darbuotojų mažų dotacijų teikimo srityje, visų pirma pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju srityje, ir teikti didesnę diplomatinę paramą vietoje; taip pat pabrėžia, kad reikia stiprinti ES delegacijų žmogiškuosius ir finansinius pajėgumus apsaugoti žmogaus teisių gynėjus ir koordinuoti veiklą su valstybėmis narėmis, nes tai yra pagrindinė kiekvienos misijos užduotis, ypač šalyse, kuriose pilietinės visuomenės erdvė mažėja; pabrėžia ES delegacijos patalpų, kurios yra saugi vieta susitikti žmogaus teisių gynėjams, ypač priešiškoje aplinkoje, svarbą;

12.džiaugiasi pranešimais apie geresnį ES delegacijų ir valstybių narių veiklos koordinavimą žmogaus teisių gynėjų apsaugos srityje, visų pirma taikant dalijimosi našta praktiką ir bendrą viešąją diplomatiją; vis dėlto tebėra susirūpinęs dėl to, kad mažiau nei pusė valstybių narių iš tiesų aktyviai dalyvauja šioje srityje, nes daugelis jų tikisi, kad ES delegacijos užtikrins žmogaus teisių gynėjų apsaugą, ir kad atrankinis dalyvavimas tebėra norma; apgailestauja dėl to, kad tik kelios valstybės narės priėmė savo nacionalines gaires dėl žmogaus teisių gynėjų; ragina valstybes nares imtis aktyvesnių veiksmų siekiant platesnio ir nuoseklesnio įsipareigojimo žmogaus teisių gynėjų apsaugos srityje ir parengti savo žmogaus teisių gynėjų politikos dokumentus, kurie būtų suderinti su ES parengtais dokumentais;

13.palankiai vertina reguliarius mokymus žmogaus teisių klausimais, be kita ko, apie politiką dėl žmogaus teisių gynėjų, skirtus darbuotojams, dirbantiems ES delegacijų politinių ir bendradarbiavimo skyrių ryšių punktuose; vis dėlto yra susirūpinęs dėl pranešimų, kad informuotumas ir žinios apie Gaires tebėra nepakankami; ragina padaryti šiuos mokymus privalomus ir išplėsti juos; siūlo pagalvoti apie galimybę ES ir valstybių narių įsipareigojimus dėl žmogaus teisių gynėjų įtraukti į atitinkamų EIVT, ES delegacijų ir valstybių narių misijų darbuotojų darbo profilius, siekiant užtikrinti sistemingą požiūrį į žmogaus teisių gynėjus, kad žinios ir praktika žmogaus teisių gynėjų apsaugos srityje būtų institucionalizuotos, taip išvengiant nuo asmens priklausomo požiūrio ir kuo labiau sumažinant darbuotojų rotacijos poveikį;

14.ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais ir atitinkamų valstybių narių nacionalinius atstovus labiau viešai dalyvauti, taip pat ir dėl pavienių žmogaus teisių gynėjų; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos narius įsipareigoti sistemingai susitikti su žmogaus teisių gynėjais savo vizitų užsienyje metu ir aukščiausiu lygmeniu kelti puolamų žmogaus teisių gynėjų, įskaitant persekiojamus, bauginamus, savavališkai sulaikytus ar priverstus bėgti iš savo šalies, padėties klausimą, visų pirma atitinkamais atvejais skelbiant viešus pareiškimus; ragina ES specialiuosius įgaliotinius padėties šalyse ir regionuose klausimais bendradarbiauti su nacionalinėmis valdžios institucijomis konkrečiai žmogaus teisių gynėjų klausimais;

15.pabrėžia, kad svarbu toliau mažinti ES išorės santykių kliūtis; palankiai vertina didesnį ES delegacijų, EIVT būstinės ir Tarptautinės partnerystės generalinio direktorato veiklos koordinavimą, susijusį su skubiais žmogaus teisių gynėjų atvejais ir krizinėmis situacijomis, kurios daro didelį poveikį žmogaus teisių gynėjams; ragina geriau koordinuoti žmogaus teisių klausimus su Komisijos generaliniais direktoratais ir atitinkamomis ES agentūromis;

Daugiau dėmesio prevencijai ir finansavimo poreikiams

16.palankiai vertina didelį ir nuolat augantį ES finansinį įnašą remiant žmogaus teisių gynėjus visame pasaulyje, dėl kurio ji yra pagrindinė paramos teikėja šioje srityje, taip pat jos pastangas didinti skaidrumą bei lankstumą ir rengti daugiau įvairių programų, kuriomis remiamos žmogaus teisės ir žmogaus teisių gynėjų veikla ir poreikiai, įskaitant atvejus, kai žmogaus teisių gynėjai dirba tremtyje; pabrėžia unikalų pilietinės visuomenės valdomo mechanizmo „ProtectDefenders.eu“ vaidmenį teikiant neįkainojamą praktinę paramą pavojuje esantiems žmogaus teisių gynėjams; primygtinai ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti viešam informavimui apie šias pastangas; ragina kokybiniu požiūriu pereiti prie labiau holistinio ir ilgalaikio požiūrio, kuriuo būtų siekiama integruoto visųteisėms ginti susitelkusių bendruomenių saugumo; ragina ES delegacijas sudaryti sąlygas kurtis žmogaus teisių gynėjų vietos ir regioniniams tinklams ir vykti susibūrimams, kuriuose jie gali dalytis patirtimi, mokytis iš vieni kitų strategijų, sėkmės ir geriausios praktikos pavyzdžių ir kurti sąjungas, ir finansuoti tokius tinklus ir susibūrimus; palankiai vertina Europos demokratijos fondo darbą ir pabrėžia, kad svarbu, jog ES ir jos valstybės narės toliau stiprintų savo veiklą naudodamos lanksčias finansinės paramos priemones aktyvistų veiklai ir poreikiams remti;

17.įspėja dėl daugelio vyriausybės kontroliuojamų nevyriausybinių organizacijų, kurios prisistato kaip teisėtos pilietinės visuomenės organizacijos, paplitimo ir ragina Komisiją ir valstybes nares vengti bet kokio šių organizacijų propagavimo ar rėmimo ir bet kokios formos asociacijų su jomis;

18.smerkia tai, kad visame pasaulyje daugėja išpuolių prieš žmogaus teisių gynėjų šeimas, bendruomenes ir teisininkus; pabrėžia, kad šie išpuoliai taip pat vykdomi tremtyje ir jais siekiama, be kita ko, sukelti skausmą, baimę, kančią ir pažeidžiamumo jausmą, siekiant pažeminti ir sumenkinti aukas ir įveikti jų fizinį ir moralinį pasipriešinimą; todėl pakartoja, kad svarbu naudoti Komisijos skubios pagalbos dotacijas, „ProtectDefenders.eu“ ir krizių valdymo priemonę siekiant padidinti šių šeimų narių apsaugą ir paramą jiems, atsižvelgiant į tai, kad esama įvairios struktūros šeimų, ir žmogaus teisių gynėjų teisininkų apsaugą ir paramą jiems;

19.pabrėžia, kad reikia daugiau investuoti į bendrą ilgalaikę žmogaus teisių gynėjų ir jų šeimų apsaugą ir psichosocialinę gerovę, be kita ko, taikant labiau prevencinį požiūrį, kad būtų galima numatyti rimtas problemas, pvz., išpuolius, o ne tik įgyvendinti asmenims skirtas atsakomąsias priemones;

20.pabrėžia, kad svarbu žmogaus teisių gynėjų apsaugą laikyti ES politinio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir diplomatinės darbotvarkės dėl trečiųjų šalių pagrindu suderinant visus ES išorės veiksmus trečiosiose šalyse su ES veiksmais, kuriais siekiama apsaugoti žmogaus teisių gynėjus ir skatinti jų darbą; ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares teikti pirmenybę:

sistemingam pagrindinių sąjungininkų nustatymui trečiųjų valstybių institucijose ir įstaigose,
didesnei finansinei paramai nacionalinių žmogaus teisių institucijų steigimui ir stiprinimui, visų pirma kiek tai susiję su jų gebėjimu įtraukti ir apsaugoti žmogaus teisių gynėjus ir veikti nepriklausomai,
su žmogaus teisių gynėjais susijusių vidaus teisės aktų ir politikos stiprinimui laikantis JT sistemos dėl žmogaus teisių gynėjų, taip pat teisės aktų ir politikos sistemų stiprinimui, siekiant sukurti nacionalines žmogaus teisių gynėjų apsaugos programas,
nacionalinių kampanijų, tinklų ir struktūrų populiarinimui, siekiant pripažinti neįkainojamą žmogaus teisių gynėjų indėlį į žmogaus teisių apsaugą ir propagavimą ir siekiant veiksmingai remti žmogaus teisių gynėjų apsaugą,
sistemingam įstatymų, kuriais kriminalizuojamas arba ribojamas teisėtas žmogaus teisių gynėjų darbas ir (arba) kuriais dažnai naudojamasi siekiant persekioti ir įbauginti žmogaus teisių gynėjus, be kita ko, pasitelkiant strateginius ieškinius dėl visuomenės dalyvavimo, užginčijimui;
pastangoms skatinti vyriausybes skirti pakankamą finansavimą žmogaus teisių gynėjų apsaugai ir susilaikyti nuo kišimosi į išorės šaltinių finansavimą,
pagalbai kuriant nepriklausomus mechanizmus, kurie padėtų kovoti su nebaudžiamumo už pažeidimus prieš žmogaus teisių gynėjus aplinka, be kita ko, greitai ir veiksmingai tiriant skundus dėl grasinimų žmogaus teisių gynėjams ar pažeidimų žmogaus teisių gynėjų atžvilgiu,
vyriausybės pareigūnų, įskaitant policijos, karinius ir kitus saugumo pareigūnus, taip pat teisminių institucijų darbuotojų mokymui apie teisėtą žmogaus teisių gynėjų vaidmenį ir jų teises,
žmogaus teisių gynėjams skirtų mokymų tokiais klausimais kaip pranešimas apie žmogaus teisių pažeidimus ir išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus, vietos ir tarptautiniai teisiniai apsaugos nuo žmogaus teisių pažeidimų mechanizmai ir procesinės teisės, įskaitant tokius atvejus, kai žmogaus teisių gynėjams už teisėtą veiklą pateikiami baudžiamieji kaltinimai, skatinimui;
parengimui strategijos, kaip dirbti siekiant, kad būtų paleisti į laisvę savavališkai sulaikyti ar ilgą laiką kalinami žmogaus teisių gynėjai, sudaryti palankesnes sąlygas ES ir valstybių narių atstovams reguliariai aplankyti žmogaus teisių gynėjus kalėjimuose ir teikti paramą šių sulaikytų gynėjų šeimoms ir artimiesiems;

21.pakartoja savo raginimą Komisijai griežtai susilaikyti nuo biudžeto paramos teikimo trečiųjų šalių vyriausybėms, atsakingoms už plačiai paplitusius žmogaus teisių pažeidimus ir represijas prieš žmogaus teisių gynėjus; ir atvirkščiai, ragina Komisiją padidinti savo paramą valdžios institucijoms, kurios yra iš tiesų įsipareigojusios sukurti žmogaus teisių gynėjams palankią aplinką; primena savo reikalavimą užtikrinti didesnį finansavimo susitarimų nuostatų, susijusių su žmogaus teisėmis, skaidrumą pagal KVTBP;

22.ragina Komisiją ir kitas ES institucijas, įskaitant Europos investicijų banką ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką, taip pat kitus plėtros ir investicijų bankus bei subjektus parengti strategiją, pagal kurią finansavimas būtų teikiamas tik tiems subjektams, kurie įgyvendina patikimą ir griežtai stebimą žmogaus teisių politiką ir kurie visiškai netoleruoja grasinimų žmogaus teisių gynėjams ar smurto prieš juos, be kita ko, nustatant ir įvertinant neigiamą poveikį veikloje, vertės grandinėse ir verslo santykiuose, užkertant kelią neigiamam poveikiui, jį mažinant arba pašalinant ir užtikrinant taisomąsias priemones;

23.ragina ES delegacijas ir valstybių narių misijas užmegzti tikrą ir išsamų dialogą su žmogaus teisių gynėjais trečiosiose šalyse, aprėpiantį finansavimą, dialogo metodus ir diplomatinių veiksmų poreikius, ir, kai įmanoma, suteikti pagrindinį jų veiklos finansavimą;

24.pabrėžia, kad svarbu suvienyti pajėgas su JT agentūromis ir specialiųjų procedūrų vykdytojais, ypač JT specialiuoju pranešėju žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais; ragina ES ir valstybes nares imtis tolesnių veiksmų dėl atlikus visuotinį periodinį vertinimą pateiktų rekomendacijų, susijusių su žmogaus teisių gynėjais; ragina ES teikti finansinę ir politinę paramą esamiems regioniniams žmogaus teisių gynėjų apsaugos mechanizmams, įskaitant JT Europos ekonomikos komisijos specialųjį pranešėją aplinkos gynėjų klausimais, Eskasu susitarimą ir Amerikos valstybių, Afrikos ir Europos Tarybos regioninius mechanizmus dėl žmogaus teisių gynėjų; ragina ES delegacijas ir valstybių narių atstovybes Ženevoje ir Niujorke imtis veiksmingų priemonių reaguojant į trečiųjų šalių represijas prieš žmogaus teisių gynėjus dėl jų bendradarbiavimo su JT organais ir palengvinti žmogaus teisių gynėjų akreditavimą ir sąveiką su daugiašaliais forumais; be to, ragina ES misijas Ženevoje ir Niujorke atlikti vadovaujamą vaidmenįdaugiašaliuose forumuosepropaguojant ir ginant pažangą žmogaus teisių srityje, be kita ko, pasipriešinant išpuoliams prieš žmogaus teisių gynėjo apibrėžtį ir integruojant bei apsaugant pagrindines žmogaus teisių gynėjų vaidmens formuluotes tiek teminėse, tiek konkrečioms šalims skirtose rezoliucijose Jungtinėse Tautose; šiuo tikslu ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad šioms pastangoms būtų nuosekliai teikiama pirmenybė metinėse Tarybos išvadose dėl ES prioritetų JT žmogaus teisių forumuose; palankiai vertina praktinį ES delegacijų, valstybių narių misijų ir bendraminčių trečiųjų šalių bendradarbiavimą žmogaus teisių gynėjų atvejais;

Naujos gynėjų grupės, nauji iššūkiai, nauji sprendimai

25.palankiai vertina naujausias ES delegacijų ir valstybių narių misijų kai kuriose trečiosiose šalyse pastangas užmegzti ryšius su aktyvistais, kurie neatitinka tradicinės žmogaus teisių gynėjų sampratos; ragina ES laikytis plataus požiūrio į žmogaus teisių gynėjus, visų pirma įtraukiant vietos ir visuomeninius žmogaus teisių gynėjus, ypač marginalizuotus ir pažeidžiamus žmogaus teisių gynėjus, pvz., čiabuvių teisių gynėjus, gynėjus, dirbančius ne pagrindinėse miesto teritorijose arba atokiose vietovėse, ir pažeidžiamų grupių gynėjus, įskaitant moteris, kuriems visiems kyla didesnis smurto ir apribojimų pavojus, ir didinant jiems paramą; ragina ES, kai įmanoma ir atsižvelgiant į skaitmeninį saugumą, pasinaudoti interneto technologijomis, taip pat stiprinti ES misijų pastangų ir išteklių koordinavimą, kad būtų galima užmegzti ryšį su labiau marginalizuotais žmogaus teisių gynėjais;

26.pabrėžia, kad Gaires reikia įgyvendinti atsižvelgiant į lyčių aspektą ir kad būtini apsaugos mechanizmai, grindžiami tarpsektoriniu ir lyčių aspekto požiūriu; ragina Komisiją teikti pirmenybę žmogaus teisių gynėjų moterų galimybėms naudotis apsaugos mechanizmais ir ištekliais ir skirti didesnį finansavimą pilietinės visuomenės organizacijoms, propaguojančioms moterų ir mergaičių teises, be kita ko, lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises;

27.ragina EIVT ir valstybes nares remti žmogaus teisių gynėjas ir patvirtinti Gairių priedą – priemonių rinkinį, kuriame būtų numatyti ES praktiniai veiksmai siekiant geriau reaguoti į su lytimi susijusias grėsmes žmogaus teisių gynėjoms moterims, geriau patenkinti jų poreikius ir spręsti jų problemas visame pasaulyje;

28.pabrėžia, kad ES savo politikoje dėl žmogaus teisių gynėjų turėtų spręsti apsaugos kovos su klimato kaita srityje klausimą kaip neatsiejamą žmogaus teisių klausimą ir aktyviau remti klimatą ir aplinką ginančius asmenis, ypač tuos aplinkos ir čiabuvių tautų teisių gynėjus, kuriems kyla didžiausias pavojus; pabrėžia, kad žmogaus teisių gynėjų klausimus reikia integruoti į ES klimato diplomatiją ir pagalbą, be kita ko, skatinant tikrą žmogaus teisių gynėjų dalyvavimą įgyvendinant ir stebint bendradarbiavimo klimato srityje programas, projektus bei schemas ir garsiai kalbant apie jų veiksmingo dalyvavimo bei stebėsenos veiklos apribojimus;

29.palankiai vertina tai, kad paskelbti kvietimai teikti pasiūlymus, skirtus LGBTQI+ teisių gynėjams remti, ir ragina ES misijas sustiprinti LGBTQI+ teises ginančių aktyvistų stebėseną ir paramą jiems kaip neatskiriamą ES politikos dėl žmogaus teisių gynėjų dalį;

30.ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares kovoti su grėsmėmis žmogaus teisių gynėjams ir išpuoliais prieš juos, kuriuos vykdo vyriausybiniai ir nevyriausybiniai subjektai, įskaitant įmones arba jų vardu veikiančias grupes, nusikalstamas grupuotes ir ginkluotas grupuotes, taip pat su grėsmėmis konfliktų ir pereinamojo laikotarpio aplinkybėmis; pabrėžia, kad valstybė visada yra atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas žmogaus teisių gynėjų saugumas ir jų gebėjimas dirbti palankioje aplinkoje, įskaitant atvejus, kai grėsmeskelia ir atsakomųjų veiksmų imasi nevalstybiniai subjektai;

31.ragina ES į savo krizių valdymo politiką įtraukti smurtą prieš žmogaus teisių gynėjus ir, kai esama būtinybės, užtikrinti veiksmingą žmogaus teisių gynėjų apsaugą; atsižvelgdamas į tai, ragina ES pasimokyti iš blankaus Europos atsako į Afganistano žmogaus teisių gynėjų ir jų šeimų evakuacijos poreikius po to, kai Talibanas perėmė valdžią; ypač ragina Komisiją greičiau reaguoti finansuojant žmogaus teisių gynėjus netikėtų krizių atvejais, kai didžiulius žmogaus teisių gynėjų poreikius reikia tenkinti skubiai, tiek papildant finansavimą tokioms iniciatyvoms kaip „ProtectDefenders.eu“, tiek perorientuojant šalies finansavimą ir diplomatines pastangas siekiant padėti perkelti žmogaus teisių gynėjus; ragina Komisiją ir EIVT žmogaus teisių gynėjus laikyti pagrindiniais bet kokio veiksmingo ir tvaraus atsako po konflikto dalyviais ir partneriais;

32.ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares teikti pirmenybę kovai su netinkamu sekimo technologijų naudojimu siekiant pakenkti žmogaus teisių gynėjų darbui, visų pirma rengiant griežtus nacionalinės ir tarptautinės teisės aktus; dar kartą ragina Komisiją remti iniciatyvas, susijusias su skaitmeninio saugumo technologijų kūrimu ir platinimu, siekiant įgalinti žmogaus teisių gynėjus suteikiant jiems saugių duomenų rinkimo, šifravimo ir saugojimo mechanizmų, kad būtų išvengta represinių vyriausybių vykdomo stebėjimo, kibernetinių išpuolių ir persekiojimo internetinėje erdvėje;

33.mano, kad, atsižvelgiant į didelį ir augantį grėsmių ir išpuolių, kuriuos patiria žmogaus teisių gynėjai, kurie skatina susirūpinimą dėl neigiamo kai kurio verslo operacijų poveikio žmogaus teisėms, skaičių, ES turėtų nuosekliai integruoti žmogaus teisių gynėjų, ypač profesinių sąjungų atstovų ir žemės, čiabuvių tautų teisių ir aplinkos gynėjų, teisių propagavimą ir apsaugą į savo Įmonių išsamaus patikrinimo tvarumo srityje direktyvą bei savo prekybos susitarimus, investicijų ir bendradarbiavimo susitarimus ir priemones, pvz., bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemą; ragina ES labiau ir nuosekliai naudotis prekybos ir investicijų susitarimų nuostatomis, kuriomis apsaugomos žmogaus teisės, įskaitant nuostatas dėl atidesnės stebėsenos ir tinkamo įsipareigojimų žmogaus teisių srityje vykdymo užtikrinimo, ir išnaudoti visas žmogaus teisių srities sąlygas, kad trečiosioms šalims būtų sudarytos lengvatinės sąlygos patekti į jos rinką; be to, mano, kad dėl sistemingų ir plačiai paplitusių išpuolių prieš žmogaus teisių gynėjus turėtų būti pradėtos taikyti šios sąlygos arba visa apimančio pagrindų susitarimo su atitinkama šalimi sąlygos, o tuo atveju, jei nacionalinės valdžios institucijos akivaizdžiai nepagerina padėties, Komisija turėtų imtis tinkamų priemonių, įskaitant priemones, lemiančias minėto susitarimo sustabdymą;

34.akcentuoja vietos patarėjų grupių vaidmenį stebintįsipareigojimusdėl prekybos ir darnaus vystymosi pagal prekybos susitarimus; yra susirūpinęs dėl pranešimų, kad lengvatinės prekybos partnerių vyriausybės uždraudė žmogaus teisių ir aplinkos teisių gynėjams prisijungti prie vietos patarėjų grupių; ragina vietos patarėjų grupėms skirti pakankamai finansinių išteklių ir techninės pagalbos, kad jos galėtų tinkamai atlikti savo užduotis;

35.ragina ES suderinti savo strategijas dėl žmogaus teisių gynėjų su JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais ir kitais tarptautiniais šios srities standartais; pabrėžia, kad ES delegacijos ir valstybės narės turėtų teikti pirmenybę bendradarbiavimui su verslo bendruomene, ypač su Europos įmonėmis ir jų patronuojamosiomis įmonėmis užsienyje, siekiant apsaugoti žmogaus teisių gynėjus, dirbančius klausimais, susijusiais su žemės, gavybos, gamybos ir kitais sektoriais, kuriuose esama didelės žmogaus teisių pažeidimų dėl jų veiklos rizikos arba yra daug pranešimų apie juos, ir stebėti visą jų komercinę veiklą; šiomis aplinkybėmis primygtinai tvirtina, kad ES delegacijos turėtų palengvinti ir remti žmogaus teisių gynėjų galimybes naudotis apskundimu teismine tvarka Europos Sąjungoje dėl jų teisių pažeidimo;

36.ragina Komisiją ir EIVT užtikrinti, kad žmogaus teisių gynėjai, ypač veikiantys darbuotojų ir moterų teisių srityje, būtų nuolat įtraukiami į pilietinės visuomenės stebėsenos mechanizmus, pridėtus prie atitinkamų ES susitarimų; prašo Komisijos užtikrinti, kad žmogaus teisių gynėjai būtų apsaugoti nuo rizikos, su kuria jie susiduria atskleisdami žmogaus teisių pažeidimus;

37.ragina Komisiją užtikrinti, kad represijų ir atsakomųjų veiksmų rizika bei kita rizika, susijusi su pažeidimais prieš žmogaus teisių gynėjus, dirbančius su įmonėmis ir darbu susijusiais klausimais, būtų įtraukta į įmonių rizikos nustatymo ir vertinimo etapą vykdant jų išsamaus patikrinimo procesą; ragina Komisiją užtikrinti, kad įmonės sistemingai bendradarbiautų su žmogaus teisių gynėjais ir garantuotų jų saugų dalyvavimą;

38.ragina Komisiją atidžiai stebėti žmogaus teisių gynėjų apsaugos ir prevencijos mechanizmų integravimą į sektorių projektus, programas ir investicijų schemas bent tose srityse, kuriose žmogaus teisių gynėjams kyla didžiausia rizika, pvz., žemės ir aplinkosaugos projektų, gavybos pramonės, gamybos ir kitose rizikos srityse, ir į visas su saugumu susijusias politikos sritis; primygtinai tvirtina, jog svarbu, kad Parlamentasšiuo klausimu atliktų savo priežiūros vaidmenį;

39.atkreipia dėmesį į didėjantį tarpvalstybinių grėsmių žmogaus teisių gynėjams reiškinį, kurį kelia jų nacionalinės valdžios institucijos arba įgaliotiniai, be kita ko, valstybėse narėse; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti šias grėsmes ir su jomis kovoti Europos Sąjungoje, teikiant tam prioritetą ir laikant tai neatskiriamu Gairių aspektu; ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti ES gyvenantiems užsienio žmogaus teisių gynėjams tinkamas finansines ir kitas priemones, įskaitant specialius apsaugos mechanizmus, mokymus ir programas kibernetinio saugumo bei persekiojimo kibernetinėje erdvėje temomis, kad jie galėtų nuotoliniu būdu tęsti savo darbą žmogaus teisių srityje nesibaimindami atsakomųjų veiksmų; ragina ES valstybių narių teisėsaugos institucijoms teikti daugiau mokymų ir išteklių, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pranešti apie šiuos tarpvalstybinius išpuolius, juos tirti ir priskirti, taip pat ragina taikyti sankcijas atsakingiems asmenims; pabrėžia, kad trečiųjų šalių pareigūnai ir agentai, bauginantys žmogaus teisių gynėjus Europos Sąjungoje, taip pat vietiniai pagalbininkai – asmenys ar subjektai – turėtų būti iškviesti apklausai, atskleisti ir jiems turėtų būti taikomos sankcijos;

40.ragina Komisiją ištirti ypač didelį susirūpinimą keliančius atvejus, kai trečiosios šalys persekioja žmogaus teisių gynėjus ES valstybėse narėse pasitelkdamos neteisėtas savo šalies valdžios institucijoms atstovaujančias misijas užsienyje be valstybių narių valdžios institucijų žinios ar sutikimo;

Vizos ir pastogė – svarbi apsaugos priemonė

41.atkreipia dėmesį į tai, kad pagerėjo ES parama perkeliant žmogaus teisių gynėjus, kuriems kyla pavojus, ir į kai kuriose valstybėse narėse taikomą gerąją patirtį; apgailestaudamas pažymi, kad daugelio žmogaus teisių gynėjų ir jų šeimų prašymai dėl skubaus perkėlimo Europos Sąjungoje arba vizų išdavimo ir toliau atmetami;

42.pabrėžia, kad vizos yra pagrindinė apsaugos priemonė ir kad siekdama veiksmingai padėti žmogaus teisių gynėjams, kuriems kyla pavojus, Komisija turėtų imtis aktyvaus vaidmens kuriant ES masto daugkartinių vizų išdavimo žmogaus teisių gynėjams sistemą; mano, kad visų pirma valstybės narės turėtų supaprastinti vizų išdavimą 1) procedūriniu požiūriu, užtikrindamos, kad jų ambasadų ir konsulatų vykdomi procesai būtų greiti, suprantami, prieinami ir pasiekiami, ir 2) struktūriniu požiūriu, ES vizų kodekse(10) žmogaus teisių gynėjams, kuriems kyla pavojus, sukurdamos specialią kategoriją ir įtraukdamos specialius nurodymus į ES vizų kodekso vadovą(11) dėl leidimo taikyti žmogaus teisių gynėjams ir jų šeimos nariams paprastesnę tvarką suteikimo; pabrėžia, kad reikia nustatyti ne tokius griežtus vizų reikalavimus ir sąlygas žmogaus teisių gynėjams, kuriems reikia skubios evakuacijos; ragina dėti pastangas siekiant didinti valstybių narių pareigūnų informuotumą apie konkrečius poreikius ir problemas, susijusius su pateiktais žmogaus teisių gynėjų prašymais;

43.ragina ES delegacijų ryšių punktus žmogaus teisių klausimais kartu su valstybių narių misijomis nustatyti ir atkreipti dėmesį į ypatingus skubaus perkėlimo poreikius ir teikti rekomendacijas šiuo klausimu; mano, kad suteikiant erdvės pereinamuoju laikotarpiu gali padėti žmogaus teisių gynėjams išvengti rizikos; ragina EIVT kasmet pranešti apie ES valstybių nariųišduotų skubių vizų žmogaus teisių gynėjams skaičių;

44.ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau teikti laikiną apsaugą ir pastogę žmogaus teisių gynėjams, kuriems gresia pavojus, ir jų šeimoms; atkreipia dėmesį į iniciatyvas kai kuriose valstybėse narėse ir ragina toliau dėti pastangas perkėlimo Europos Sąjungoje srityje, visų pirma įtraukiant regionų ir vietos valdžios institucijas; palankiai vertina tai, kad visoje ES daugėja prieglobsčio iniciatyvų vietos lygmeniu; ragina Migracijos ir vidaus reikalų generalinį direktoratą įsteigti specialų praktinės pagalbos fondą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos žmogaus teisių gynėjų bei jų šeimų laikinam buvimui, darbui ir judumui ES; ragina atitinkamą ES delegaciją imtis tolesnių veiksmų dėl žmogaus teisių gynėjų grįžimo ir saugumo padėties, jei jie grįžtų į savo šalis;

45.ragina valstybes nares supaprastinti trumpalaikių, daugkartinių vizų išdavimą žmogaus teisių gynėjams, norintiems keliauti į Europą informuotumo didinimo ar profesinio mokymo tikslais;

46.ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir palengvinti aktyvų bendradarbiavimą ir konsultacijas su į ES jau perkeltais žmogaus teisių gynėjais rengiant ir įgyvendinant žmogaus teisių gynėjų perkėlimo programas, pagalbą ir regionines iniciatyvas, atsižvelgiant į konkrečias realijas ir poreikius, su kuriais susiduria žmogaus teisių gynėjai trečiosiose šalyse;

Europos Parlamento priežiūra ir praktinė parama žmogaus teisių gynėjams visame pasaulyje

47.pakartoja savo įsipareigojimą atlikti vadovaujamąjį vaidmenį formuojant ir stiprinant ES veiksmus, kuriais remiami žmogaus teisių gynėjai, visų pirma pasitelkiant skubias rezoliucijas ir diskusijas plenariniame posėdyje, Žmogaus teisių (DROI) pakomitečio darbą, visų pirma jo pranešimus ir klausymus, misijas trečiosiose šalyse ir tarptautinėse bei regioninėse organizacijose ir metinę Sacharovo premiją, įskaitant darbą, atliekamą kartu su Sacharovo premijos bendruomene; be to, atkreipia dėmesį į atskirų EP narių vaidmenį informuojant Komisiją ir valstybes nares apie padėtį žmogaus teisių srityje, kuri kelia susirūpinimą, ir puolamus žmogaus teisių gynėjus, visų pirma teikiant Parlamento klausimus, nuomones ir organizuojant viešus renginius; mano, kad parlamentinis bendradarbiavimas su žmogaus teisių gynėjais ir pilietinės visuomenės veikėjais yra būtinas Parlamento darbo išorės reikalų srityje aspektas;

48.pabrėžia, kad siekiant pagerinti žmogaus teisių gynėjų informuotumą, užtikrinti veiksmingą parlamentinę priežiūrą ir suteikti didesnį matomumą ir apsaugą, taip pat aiškesnę, lengvesnę ir labiau tiesioginę prieigą prie ES ryšių punktų žmogaus teisių klausimais ES delegacijose, ES dokumentų, susijusių su Gairėmis, visų pirma 2020m. rekomendacijų dokumento, vietos strategijų dėl žmogaus teisių gynėjų ir aiškios informacijos apie žmogaus teisių gynėjams skirtų projektų ir programų finansavimą, reikia daugiau skaidrumo Gairių įgyvendinimo srityje;

49.pabrėžia, kad Parlamentas, kaip neatsiejamas Europos komandos narys, turėtų būti visapusiškai integruotas į ES politiką dėl žmogaus teisių gynėjų, be kita ko, prireikus konfidencialiai palaikant reguliarų dialogą dėl pagrindinių klausimų ir politikos pokyčių, susijusių su Gairėmis, įskaitant būsimą jų atnaujinimą, taip pat Komisijai ir valstybėms narėms skubiai imantis veiksmų pagal jo prašymus pradėti taikyti tikslines sankcijas už griežtas represijas prieš žmogaus teisių gynėjus; siūlo, kad skubiose rezoliucijose išdėstyti susirūpinimą keliantys klausimai ir rekomendacijos būtų įtraukti į vietos strategijas;

50.yra pasiryžęs stiprinti žmogaus teisių gynėjų propagavimą bei apsaugą ir tuo tikslu visų pirma:

patvirtinti naują Europos Parlamento paramos žmogaus teisių gynėjams politikos sistemą, pagal kurią parama žmogaus teisių gynėjams būtų integruota į visą jo darbą ir būtų grindžiama žalos nedarymo principu, skatinant saugų informacinių ir ryšių technologijų naudojimą bendraujant su žmogaus teisių gynėjais, užtikrinant saugų dalyvavimą europiniuose susitikimuose ir reaguojant į represijas po žmogaus teisių gynėjų bendravimo su Europos Parlamento organais ir forumais,
užtikrinti sistemingesnį visų atitinkamų EP organų, visų pirma tarpparlamentinių delegacijų ir išorės reikalų komitetų (Užsienio reikalų komiteto, DROI pakomitečio, Saugumo ir gynybos pakomitečio, Tarptautinės prekybos komiteto) ir EP Pirmininko bendradarbiavimą su žmogaus teisių gynėjais,
organizuoti kiekvienos tarpparlamentinės delegacijos ir išorės reikalų komitetų (ir kitų atitinkamų komitetų) metinį susitikimą su žmogaus teisių gynėjais,
užtikrinti, kad kiekviena tarpparlamentinė delegacija iš savo biuro narių paskirtų asmenis, vykdysiančius ryšių punkto žmogaus teisių klausimais pareigas,
užtikrinti, kad tarpparlamentinės delegacijos ar komitetai į savo misijas už ES ribų sistemingai įtrauktų bendravimo su žmogaus teisių gynėjais ir (arba) pilietinės visuomenės organizacijomis programą ir, kai aktualu, rengtų žmogaus teisių gynėjų, dėl kurių reikėtų susirūpinti, sąrašą (rengiamą bendradarbiaujant su DROI pakomitečiu ir EIVT) ir analizuotų bendrą žmogaus teisių gynėjų padėtį bei jų bendravimą su vietos valdžios institucijomis, apie kuriuos turi būti informuojamas DROI pakomitetis,
užtikrinti, kad misijos dėtų sistemingas pastangas susitikti su savavališkai įkalintais žmogaus teisių gynėjais ir jų artimiausiais šeimos nariais arba vykdytų teismo procesų stebėjimą, kai manoma, kad tai naudinga žmogaus teisių gynėjams ir jų šeimos nariams,
padidinti Parlamento Pirmininko ir DROI pakomitečio pirmininko, kartu su atitinkamos tarpparlamentinės delegacijos pirmininku, viešų pareiškimų skaičių ir privačios ir (arba) viešosios diplomatijos mastą remiant žmogaus teisių gynėjus, visų pirma Sacharovo premijos laureatus, finalininkus ir stipendininkus, kuriems gresia pavojus;
nurodyti Europos Parlamento tyrimų tarnybai reguliariai rinkti ir skelbti informaciją apie žmogaus teisių gynėjų padėtį ir poreikius visame pasaulyje, įskaitant žmogaus teisių gynėjų pareiškimus ir pranešimus;

51.įsipareigoja geriau stebėti konkrečius žmogaus teisių gynėjų atvejus, kuriuos Europos Parlamentas iškėlė, visų pirma skubiose rezoliucijose, komitetų posėdžiuose ir pareiškimuose;

52.yra pasiryžęs užtikrinti, kad jo pagrindinės rezoliucijos dėl žmogaus teisių, ypač skubios rezoliucijos, būtų išverstos į atitinkamų šalių vietos kalbas ir atitinkamai paskelbtos bei išplatintos; tikisi, kad ES delegacijos atitinkamose šalyse paskelbs tokias rezoliucijas savo interneto svetainėse ir sistemingai imsis tolesnių veiksmų bendradarbiaudamos su nacionalinėmis valdžios institucijomis bei teiks ataskaitas Parlamentui; ragina persvarstyti 2011m. Europos Parlamento tarpparlamentinėms delegacijoms skirtas žmogaus teisių ir demokratijos skatinimo joms lankantis ES nepriklausančiose šalyse gaires;

53.ragina ES institucijas labiau strategiškai koordinuoti veiksmus, susijusius su skubiais žmogaus teisių gynėjų atvejais; yra įsitikinęs, kad parlamentinė diplomatija gali būti veiksmingas ir papildomas mechanizmas bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis skubiais žmogaus teisių gynėjų atvejais; ragina įsteigti tarpinstitucinę darbo grupę žmogaus teisių gynėjų klausimais, kuri koordinuotų pastangas, visų pirma susijusias su prioritetiniais žmogaus teisių gynėjų atvejais, kurią sudarytų DROI pakomitečio išplėstinis biuras, Komisija, EIVT ir Tarybos Žmogaus teisių darbo grupės pirmininkas; ragina stiprinti DROI pakomitečio ir darbo grupės dialogą, be kita ko, rengiant metinį susitikimą;

54.primygtinai ragina Komisiją laikytis tarpinstitucinio susitarimo ir sistemingai pateikti atsakymąraštudėl visų Užsienio reikalų komiteto ir DROI pakomitečio rezoliucijų, įskaitant šią rezoliuciją;

55.apgailestauja dėl to, kad EIVT ir valstybės narės nepakankamai naudojasi Sacharovo premija kaip priemone žmogaus teisių gynėjų pragyvenimo šaltiniams ir žmogaus teisių padėčiai visame pasaulyje gerinti; ragina ES misijas Sacharovo premijos laureatų kilmės šalyse veiksmingiau su jais bendradarbiauti, ypač tais atvejais, kai jiems gresia pavojus arba jie kalinami;

Tolesnė veikla: būtini instituciniai ir politikos pokyčiai

56.apgailestauja, kad EIVT ir Komisija neatliko išsamios ir konkrečios Gairių įgyvendinimo nuo 2008m. analizės; ragina atlikti išsamų ES veiksmų, susijusių su žmogaus teisių gynėjais, vertinimą vykdant 2020–2024m. veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūrą, kurią numatyta atlikti 2023m. birželio mėn.; ragina į šią peržiūrą įtraukti ES delegacijų ir valstybių narių misijų geriausios praktikos pavyzdžių nustatymą bei sklaidą ir, konsultuojantis su pilietine visuomene, nuolat stebėti Gairių įgyvendinimą;

57.pabrėžia, kad Gaires reikia atnaujinti atsižvelgiant į besikeičiančius iššūkius ir riziką, kuriuos patiria žmogaus teisių gynėjai, visų pirma skaitmeninę transformaciją ir grėsmes, taip pat siekiant geriau atspindėti žmogaus teisių gynėjų grupes dabartinėje pasaulinėje aplinkoje, ypač tas, kurios dirba moterų ir LGBTQI+ bendruomenės, taip pat žemės, aplinkos ir čiabuvių teisių gynėjų teisių srityje, ir konkrečią riziką, kurią patiria šios grupės;

58.pabrėžia, kad peržiūrint Gaires taip pat turėtų būti išplėsta ES bendradarbiavimo su žmogaus teisių gynėjais taikymo sritis, kad ji apimtų ne tik tradicinius partnerius sostinėse, bet ir asmenis bei grupes sunkiai pasiekiamose ar kaimo vietovėse, taip pat asmenis ir grupes, ginančius pabėgėlių ir migrantų teises; mano, kad atėjo laikas leisti laikytis platesnio ir novatoriško požiūrio į žmogaus teisių gynėjų sąvoką, kuri apimtų labiau kintančias ir laikinas grupes, įskaitant informatorius;

59.ragina į persvarstytas Gaires įtraukti rekomendacijas dėl veiksmų priešiškiausioje žmogaus teisių gynėjams aplinkoje ir dėl priemonių struktūriniams ar sisteminiams žmogaus teisių klausimams spręsti;

60.ragina į Gaires įtraukti specialų skirsnįdėl ES veiksmų, susijusių su žmogaus teisių gynėjais, vidaus aspekto, visų pirma dėl vizų žmogaus teisių gynėjams (ir jų šeimoms), kuriems gresia tiesioginis pavojus, ir dėl perkėlimo Europos Sąjungoje bei pastogės, taip pat dėl tarptautinių grėsmių, kylančių žmogaus teisių gynėjams iš trečiųjų šalių, valdymo; ragina į Tarybos ir EIVT metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos skyrių dėl žmogaus teisių gynėjų politikosįtraukti specialų skirsnį, skirtą ES veiksmams šiuo klausimu;

61.pripažįsta, kad tylioji diplomatija gali būti veiksminga priemonė siekiant pagerinti kai kurių žmogaus teisių gynėjų padėtį trečiosiose šalyse; vis dėlto pabrėžia, kad ES subjektai turi pasisakyti apie skubius ir rimtus atvejus ir rasti tinkamą privačiosios ir viešosios diplomatijos pusiausvyrą, ypač tais atvejais, kai tylioji diplomatija pasirodė esanti neveiksminga; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad Komisija ribotai naudojasi viešais pareiškimais, kurių tonas dažnai yra neryžtingas daugiausia dėmesio skiriant didelio atgarsio sulaukusiems atvejams, o pareiškimai priklauso nuo lygmens ir forumo, kuriame jie pateikiami; ragina atsižvelgti į alternatyvias komunikacijos strategijas ar galimybes, kai yra kliūčių paskelbti ES pareiškimą, įskaitant galimybę pasinaudoti žiniasklaida, socialiniais tinklais ar kitais forumais;

62.apgailestauja dėl to, kad ES delegacijų vietos strategijos retai skelbiamos viešai, todėl sunku įvertinti, ar ir kokiu mastu buvo konsultuojamasi su vietos pilietine visuomene ir ar ji buvo įtraukta į jų rengimą;

63.ragina EIVT ir Komisiją gerinti komunikaciją ir didinti skaidrumą įgyvendinant Gaires, pvz., paskelbti 2020m. rekomendacijų dokumentą, vietos įgyvendinimo strategijas, kitus atitinkamus vidaus dokumentus ir išsamų ES delegacijų ryšių punktų sąrašą ir jų kontaktinius duomenis;

64.ragina sujungti žmogaus teisių ir žmogaus teisių gynėjų ryšių punktus ES delegacijose ir sudaryti geresnes galimybes žmogaus teisių gynėjams ir kitiems pilietinės visuomenės veikėjams susisiekti su šiais partneriais; pabrėžia, kad jų užduotys turi būti paaiškintos ir jie turi vykdyti tik pareigas, kurios jiems pavestoms kaip ryšių punktams;

65.apgailestaudamas pažymi, kad ES delegacijos neįsteigtos kai kuriose šalyse, kuriose žmogaus teisių gynėjai, vykdydami savo veiklą, susiduria su didele rizika ir pavojumi; pripažįsta, kad ES delegacijų buvimas tokiose trečiosiose šalyse yra nepaprastai svarbus siekiant įgyvendinti šias Gaires ir veiksmingai dalyvauti sprendžiant individualias skubias ir rimtas žmogaus teisių gynėjų problemas bei vykdant kitus vietos veiksmus; ragina EIVT toliau svarstyti galimybes užtikrinti ES dalyvavimą visose šalyse, kuriose kyla rimtų žmogaus teisių problemų;

66.ragina sistemingai ir strategiškai sekti teismo procesų stebėjimą, kad būtų pagerintas bendras ES misijų tyrimų stebėjimo matomumas ir rezultatai, taip pat ragina patvirtinti alternatyvias veiksmų kryptis, pagal kurias būtų remiami žmogaus teisių gynėjai teismo procesuose tais atvejais, kai neįmanoma stebėti teismo procesų; reikalauja stebėti ne tik didelę reikšmę turinčių bylų, bet ir mažiau matomų bei žinomų bylų prieš kriminalizuotus žmogaus teisių gynėjus teismo posėdžius;

67.ragina išversti Gaires į trečiųjų šalių vietos kalbas ir lengvai prieinamu būdu viešai paskelbti kiekvienos ES delegacijos interneto svetainėje;

68.ragina EIVT ir Komisiją prieš bet kokį dialogą žmogaus teisių klausimais sistemingai konsultuotis su pilietinės visuomenės atstovais ir žmogaus teisių gynėjais, kad konsultacijos būtų tikros, prieinamos ir įtraukios ir kad vėliau šie partneriai būtų informuoti; be to, ragina EIVT ir Komisiją laikytis labiau į rezultatus orientuoto požiūrio, kalbant apie atskirus atvejus, ir imtis veiksmingų tolesnių veiksmų tarp dialogų žmogaus teisių klausimais sesijų; ragina į bet kokį dvišalį ar regioninį dialogą žmogaus teisių klausimais sistemingai įtraukti pilietinės visuomenės segmentą; pakartoja, kad ES turi sistemingai ir tvirtai reaguoti į bet kokius represinius veiksmus prieš žmogaus teisių gynėjus po to, kai jie dalyvavo ES renginiuose, arba kai tai yra susiję su ryšiais su ES partneriais;

69.pakartoja savo raginimą Užsienio reikalų tarybai parengti metines išvadas, kuriose būtų įvertinti ES institucijų ir valstybių narių veiksmai dėl žmogaus teisių gynėjų ir aukščiausiu lygmeniu nustatyti strateginiai įsipareigojimai dėl šių gynėjų; mano, kad 25-osios JT deklaracijos dėl žmogaus teisių gynėjų priėmimo metinės yra ypač tinkamas metas Tarybai viešai dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą žmogaus teisių gynėjų atžvilgiu ir atnaujinti savo politiką šiuo klausimu;

70.ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir Parlamentu, patvirtinti metinį šalių, kurios kelia didelį susirūpinimą dėl sunkios žmogaus teisių gynėjų padėties, sąrašą, kuris būtų keičiamas atsižvelgiant į pokyčius vietoje ir pagal kurį, be kita ko, būtų galima: 1) teikti visiškai koordinuotą praktinį Europos komandos atsaką vietoje; 2) suteikti daugiau galimybių naudotis ištekliais, visų pirma pagal Europos komandos finansavimo priemonę, siekiant užtikrinti skubią apsaugą ir ilgalaikį finansavimą, kad būtų atsižvelgta į platesnes institucines ir struktūrines žmogaus teisių aplinkybes; 3) vykdyti griežtesnę žmogaus teisių stebėseną vietoje; 4) taikyti tikslines nacionalines įgyvendinimo strategijas; ir 5) teikti papildomus išteklius centrinių būstinių ir delegacijų lygmenimis;

o
oo

71.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai.

(1) OLL209, 2021614, p.1.
(2) OL C 15, 2022112, p.70.
(3) OLC 236 E, 2011812, p.69.
(4) OL C 15, 2022112, p.111.
(5) OLC 474, 20211124, p.11.
(6) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0354.
(7) OLC342, 202296, p.295.
(8) OL C 347, 202299, p.150.
(9) OL C 342, 202296, p.191.
(10) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), (OL L 243, 2009 9 15, p. 1).
(11) 2020m. sausio 28d. „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“ (Vizų kodekso 1-asis vadovas), (C(2020)0395).

Atnaujinta: 2023 m. rugsėjo 7 d.Teisinė informacija-Privatumo politika