2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos solidarumo stiprinimo ir pajėgumo aptikti kibernetinio saugumo grėsmes ir incidentus Sąjungoje, jiems pasirengti ir į juos reaguoti didinimo priemonės ( – C9-0136/2023 – )
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
–atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (),
–atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294straipsnio 2dalį ir į 173straipsnio 3dalį bei 322straipsnio 1dalies apunktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0136/2023),
–atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294straipsnio 3dalį,
–atsižvelgdamas į 2023 m. balandžio 18 d. Audito Rūmų nuomonę(1),
–atsižvelgdamas į 2023m. liepos 13d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),
–atsižvelgdamas į 2023m. lapkričio 30d. Regionų komiteto nuomonę(3),
–atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingi komitetai patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2024 m. kovo 21 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59straipsnį,
–atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones,
–atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A9-0426/2023),
1.priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2.atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos; jis bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje;
3.ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;
4.paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
OL C, C/2024/1049, 2024 2 9, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/1049/oj.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2024m. balandžio 24d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES)2024/..., kuriuo nustatomos solidarumo stiprinimo ir pajėgumo aptikti kibernetinio saugumo grėsmes ir incidentus Sąjungoje, jiems pasirengti ir į juos reaguoti didinimo priemonės (Kibernetinio solidarumo aktas)(1)
(1)informacinių ir ryšių technologijų naudojimas ir priklausomumas nuo jų tapo esminiais visų ekonominės veiklos sektorių ir visuomenės aspektais, nes mūsų viešojo administravimo institucijos, įmonės ir piliečiai įvairiuose sektoriuose ir įvairiose valstybėse yra labiau susieti tarpusavyje ir vieni nuo kitų priklausomi, nei bet kada anksčiau, o dėl to kartu atsiranda ir pažeidžiamumo galimybių;
(2)kibernetinio saugumo ԳԳų, į첹ٲԳ tiekimo grandinės išpuolius, kurių tikslas– kibernetinis šnipinėjimas, išpirkos reikalavimo programinė įranga arba veiklos sutrikdymas, mastas, dažnumas ir poveikis didėja tiek Sąjungos, tiek pasaulio mastu. Tai kelia didelę grėsmę tinklų ir informacinių sistemų veikimui. Turint omenyje sparčiai kintančias grėsmių aplinkybes, dėl galimų didelio masto ԳԳų, dėl kurių gali kilti didelių sutrikimų ar būti padaryta žala ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, grėsmės reikia didinti Sąjungos kibernetinio saugumo sistemos parengtį ▌. Ši grėsmė yra susijusi ne vien su Rusijos agresijos karu prieš Ukrainą ir ji, tikėtina, išliks, atsižvelgiant į tai, kad dabartinę geopolitinę įtampą lemia daugybė veikėjų ▌. Tokie incidentai gali trukdyti teikti viešąsias paslaugas, nes kibernetiniai išpuoliai yra dažnai nukreipti į vietos, regionines ar nacionalines viešąsias paslaugas ir infrastruktūrą, o vietos valdžios institucijos yra ypač pažeidžiamos, be kita ko, dėl ribotų išteklių. Jie taip pat gali trukdyti vykdyti ekonominę veiklą, be kita ko, ypatingos svarbos ar kituose svarbiuose sektoriuose, sukelti didelių finansinių nuostolių, pakenkti Բܻdzٴų pasitikėjimui, padaryti didelės žalos Sąjungos ekonomikai ir demokratinėms sistemoms, o jų padariniai gali būti pavojingi net žmonių sveikatai ar gyvybei.
Be to, kibernetinio saugumo incidentai yra nenuspėjami, nes dažnai kyla ir išsiplėtoja per labai trumpą laiką, nėra susiję su jokia konkrečia geografine teritorija ir vyksta vienu metu arba akimirksniu išplinta daugelyje šalių. Būtinas glaudus ir koordinuotas viešojo sektoriaus, privačiojo sektoriaus, akademinės bendruomenės, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos bendradarbiavimas;
(3)būtina stiprinti Sąjungos pramonės ir paslaugų sektorių konkurencinę padėtį skaitmeninėje ekonomikoje ir remti jų skaitmeninę transformaciją, didinant kibernetinio saugumo lygį bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kaip rekomenduojama trijuose skirtinguose Konferencijos dėl Europos ateities pasiūlymuose(6). Būtina didinti piliečių, įmonių, visų pirma labai mažų įmonių ir mažųjų ir vidutinių įmonių(MVĮ), į첹ٲԳ startuolius, ir subjektų, valdančių ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, atsparumą didėjančioms kibernetinio saugumo grėsmėms, kurios gali turėti pražūtingą poveikį visuomenei ir ekonomikai. Todėl reikia investuoti į infrastruktūrą ir paslaugas ir stiprinti 貹ėܳܲ, kad būtų ugdomi kibernetinio saugumo įgūdžiai, kurie padėtų greičiau aptikti kibernetinio saugumo grėsmes bei incidentus ir į juos reaguoti, o valstybėms narėms reikia pagalbos geriau pasirengti reikšmingiems ir didelio masto kibernetinio saugumo incidentams, į juos reaguoti ir užtikrinti 徱į veiklos atkūrimą jiems įvykus. Naudodamasi esamomis struktūromis ir glaudžiai su jomis bendradarbiaudama, Sąjunga taip pat ٳܰėų didinti savo 貹ėܳܲ šiose srityse, visų pirma susijusius su duomenų apie kibernetinio saugumo grėsmes ir incidentus rinkimu ir analize;
(4)Sąjunga jau ėmėsi tam tikrų priemonių, kuriomis siekiama sumažinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų ir subjektų pažeidžiamumą ir padidinti jų atsparumą kibernetinio saugumo rizikai, visų pirma priėmė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES)2022/2555(7), Komisijos rekomendaciją (ES)2017/1584(8), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/40/ES(9) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES)2019/881(10). Be to, Tarybos rekomendacijoje dėl Sąjungos suderinto požiūrio į ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumo didinimą valstybės narės raginamos imtis skubių ir veiksmingų priemonių ir lojaliai, veiksmingai, solidariai bei koordinuotai bendradarbiauti tarpusavyje, su Komisija ir kitomis atitinkamomis valdžios institucijomis bei atitinkamais subjektais, siekiant padidinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, naudojamų esminėms paslaugoms vidaus rinkoje teikti, atsparumą;
(5)dėl didėjančios kibernetinio saugumo rizikos ir apskritai sudėtingos grėsmių aplinkos, kai yra aiški rizika, kad kibernetiniai incidentai greitai išplis iš vienos valstybės narės į kitą ir iš trečiosios valstybės į Sąjungą, reikia stiprinti solidarumą Sąjungos lygmeniu, kad būtų galima geriau aptikti kibernetinio saugumo grėsmes ir incidentus, jiems pasirengti, į juos reaguoti ir po jų atkurti veiklą, visų pirma stiprinant esamų struktūrų 貹ėܳܲ. Valstybės narės Tarybos šDz dėl ES kibernetinio saugumo būklės taip pat paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl naujo Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes fondo(11);
(6)2022m. lapkričio 10d. priimtame bendrame komunikate dėl ES kibernetinės gynybos politikos(12) paskelbta ES kibernetinio solidarumo iniciatyva, kuria siekiama šių tikslų: stiprinti bendrus ES aptikimo, informuotumo apie padėtį ir reagavimo 貹ėܳܲ, skatinant diegti ES saugumo operacijų centrų (toliau– SOC) infrastruktūrą, remiant laipsnišką ES lygmens kibernetinio saugumo rezervo kūrimą, pasitelkiant 貹پ쾱ų privačių paslaugų teikėjų paslaugas ir, remiantis ES rizikos vertinimais, atlikti ypatingos svarbos subjektų galimo pažeidžiamumo testavimą;
(7)būtina stiprinti kibernetinių grėsmių ir incidentų aptikimą ir informuotumą apie padėtį visoje Sąjungoje, taip pat stiprinti solidarumą didinant valstybių narių ir Sąjungos parengtį bei 貹ėܳܲ užkirsti kelią reikšmingiems incidentams, didelio masto incidentams ir didelio masto incidentams lygiaverčiams kibernetinio saugumo incidentams ir į juos reaguoti. Todėl, siekiant plėtoti koordinuotus aptikimo ir informuotumo apie padėtį 貹ėܳܲ, ٳܰėų būti sukurtas Europos masto kibernetinio saugumo centrų tinklas (Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistema), kuris sustiprintų Sąjungos grėsmių aptikimo ir dalijimosi informacija 貹ėܳܲ; reikėtų sukurti Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmą siekiant padėti valstybėms narėms, joms paprašius, pasirengti reikšmingiems ir didelio masto kibernetinio saugumo incidentams, į juos reaguoti ir po jų pradiniu etapu atkurti veiklą; ٳܰėų būti sukurtas Kibernetinio saugumo incidentų peržiūros mechanizmas, kad būtų galima peržiūrėti ir įvertinti konkrečius šԲܲ arba didelio masto incidentus. Veiksmai pagal šį reglamentą ٳܰėų būti vykdomi tinkamai atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją ir jais ٳܰėų būti papildoma, o ne dubliuojama CSIRT tinklo, EU-CyCLONe ir TIS bendradarbiavimo grupės, įsteigtų Direktyva (ES) 2022/2555, vykdoma veikla. Šie veiksmai nedaro poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau– SESV) 107 ir 108 straipsniams;
(8)siekiant šių tikslų taip pat būtina tam tikrose srityse iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES)2021/694(13). Visų pirma šiuo reglamentu ٳܰėų būti iš dalies pakeistas Reglamentas (ES)2021/694, siekiant įtraukti naujus veiklos tikslus, susijusius su Europos kibernetinio saugumo įėᾱųsistema ir Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmu pagal Skaitmeninės Europos programos (SEP) 3-iąjį konkretų tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti bendrosios skaitmeninės rinkos atsparumą, vientisumą ir patikimumą, stiprinti kibernetinių išpuolių ir grėsmių stebėsenos bei reagavimo į juos 貹ėܳܲ ir stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir koordinavimą kibernetinio saugumo srityje. Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistema ėų atlikti svarbų vaidmenį padedant valstybėms narėms numatyti kibernetines grėsmes ir nuo jų apsisaugoti, o ES kibernetinio saugumo rezervas ėų atlikti svarbų vaidmenį padedant valstybėms narėms, Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms bei SEP asocijuotosioms trečiosioms valstybėms reaguoti į šԲܲ incidentus, didelio masto incidentus ir didelio masto incidentams lygiaverčius kibernetinio saugumo incidentus ir švelninti jų padarinius.
Tie padariniai ėų apimti didelę materialinę ar nematerialinę žalą ir didelį pavojų visuomenės saugumui ir saugai. Atsižvelgiant į konkrečius vaidmenis, kuriuos ėų atlikti Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistema ir ES kibernetinio saugumo rezervas, šiuo reglamentu ٳܰėų būti iš dalies pakeistos Reglamento (ES) 2021/694 nuostatos dėl Sąjungoje įsisteigusių, bet iš trečiųjų valstybių kontroliuojamų teisės subjektų dalyvavimo tais atvejais, kai esama realios rizikos, kad Sąjungoje nebus reikiamų ir pakankamų priemonių, infrastruktūros ir paslaugų arba technologijų, ekspertinių žinių ir pajėgumų, o tokių subjektų įtraukimo nauda nusveria saugumo riziką. Turėtų būti nustatytos konkrečios sąlygos, kuriomis veiksmams, kuriais įgyvendinama Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistema ir ES kibernetinio saugumo rezervas, gali būti teikiama finansinė parama ir ٳܰėų būti apibrėžti numatytiems tikslams pasiekti būtini valdymo ir koordinavimo mechanizmai. Kiti Reglamento (ES)2021/694 pakeitimai ٳܰėų apimti siūlomų veiksmų pagal naujus veiklos tikslus aš⳾ܲ, taip pat išmatuojamus šių naujų veiklos tikslų įgyvendinimo stebėsenos rodiklius;
(9) siekiant sustiprinti Sąjungos atsaką į kibernetinio saugumo grėsmes, labai svarbus bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis bei patikimais ir panašiai mąstančiais tarptautiniais partneriais. Šiomis aplinkybėmis patikimi ir panašiai mąstantys tarptautiniai partneriai ٳܰėų būti suprantami kaip šalys, kurios laikosi Sąjungos demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principų, taip pat Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų ir kurios nekenkia esminiams Sąjungos ar jos valstybių narių saugumo interesams.
Toks bendradarbiavimas taip pat ėų būti naudingas šiame reglamente numatytiems veiksmams, visų pirma Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistemai ir ES kibernetinio saugumo rezervui. Reglamente (ES) 2021/694, iš dalies pakeistame šiuo reglamentu, nustatyta, kad, kiek tai susiję su Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistema ir ES kibernetinio saugumo rezervu, jei tenkinamos tam tikros prieinamumo ir saugumo sąlygos, konkursai dėl tos infrastruktūros, priemonių ir paslaugų ėų būti atviri iš trečiųjų valstybių kontroliuojamiems juridiniams asmenims, jei laikomasi saugumo reikalavimų. Vertinant saugumo riziką, susijusią su tokiu viešųjų pirkimų atvėrimu, svarbu atsižvelgti į principus ir vertybes, kuriais vadovaujasi Sąjunga ir jos panašiai mąstantys tarptautiniai partneriai, kai tie principai yra susiję su esminiais Sąjungos saugumo interesais. Be to, kai tokie saugumo reikalavimai svarstomi pagal Reglamentą (ES) 2021/694, būtų galima atsižvelgti į kelis elementus, 貹žܾ, subjekto organizacinę struktūrą ir sprendimų priėmimo procesą, duomenų ir įslaptintos arba neskelbtinos informacijos saugumą ir užtikrinimą, kad reikalavimų neatitinkančios trečiosios valstybės netikrintų veiksmo rezultatų ar jų neribotų;
(10)veiksmų finansavimas pagal šį reglamentą ٳܰėų būti numatytas Reglamente (ES)2021/694, kuris ٳܰėų ir toliau būti svarbus pagrindinis teisės aktas dėl šių veiksmų, įtvirtintų Skaitmeninės Europos programos 3-iame konkrečiame tiksle. Konkrečios dalyvavimo sąlygos, susijusios su kiekvienu veiksmu, bus numatytos atitinkamose darbo programose, laikantis taikytinos Reglamento (ES)2021/694 nuostatos;
(11)šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės išdėstytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas)2018/1046(14)– visų pirma jomis nustatoma Sąjungos biudžeto sudarymo ir įgyvendinimo tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat apima Իąją Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų sistemą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas)2020/2092(15);
(12)nors prevencijos ir pasirengimo priemonės yra būtinos siekiant padidinti Sąjungos atsparumą reikšmingiems incidentams, didelio masto incidentams ir didelio masto incidentams lygiaverčiams kibernetinio saugumo incidentams, tokių incidentų atsiradimas, laikas ir mastas dėl savo pobūdžio yra nenuspėjami. Finansiniai ištekliai, kurių reikia adekvačiam atsakui užtikrinti, gali įvairiais metais labai skirtis ir juos ٳܰėų būti galima panaudoti nedelsiant. Todėl, derinant biudžeto nuspėjamumo principą su būtinumu greitai reaguoti į naujus poreikius, reikia koreguoti finansinį darbo programų įgyvendinimą. Tad, papildant asignavimų perkėlimus, leidžiamus pagal Finansinio reglamento 12 straipsnio 4 dalį, tikslinga leisti nepanaudotus asignavimus perkelti tik į kitus metus ir juos skirti tik ES kibernetinio saugumo rezervui ir abipusės pagalbos veiksmams;
(13)siekiant veiksmingiau užkirsti kelią 쾱Աپė grėsmėms ir incidentams, juos įvertinti, į juos reaguoti ir po jų atsigauti, būtina kaupti daugiau žinių apie Sąjungos teritorijoje esančiam ypatingos svarbos turtui ir infrastruktūros objektams kylančias grėsmes, į첹ٲԳ jų geografinį pasiskirstymą, sąsajas ir galimą poveikį tuos infrastruktūros objektus veikiančių kibernetinių išpuolių atveju. Proaktyvus požiūris į kibernetinių grėsmių nustatymą, mažinimą ir prevenciją apima didesnius pažangių aptikimo gebėjimų 貹ėܳܲ. Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistemąsudaro keli tarpusavyje susiję tarpvalstybiniaikibernetinio saugumo centrai, iš kurių kiekvienas apjungia tris ar daugiau ԲDzԲԾų kibernetinio saugumo centrų. Ta infrastruktūra ٳܰėų tarnauti nacionaliniams ir Sąjungos kibernetinio saugumo interesams ir poreikiams, naudojant naujausias pažangaus svarbių ir, kai tinkama, anonimizuotų duomenų rinkimo ir analizės priemonių technologijas, stiprinant koordinuotus kibernetinio saugumo grėsmių aptikimo ir valdymo 貹ėܳܲ ir užtikrinant informuotumą apie padėtį tikruoju laiku. Ta infrastruktūra ٳܰėų padėti gerinti kibernetinio saugumo padėtį, didinant duomenų ir informacijos aptikimą, kaupimą ir analizę, siekiant užkirsti kelią kibernetinio saugumo grėsmėms ir incidentams, ir taip papildyti ir remti už krizių valdymą Sąjungoje atsakingus Sąjungos subjektus ir tinklus, visų pirma ES ryšių palaikymo dėl kibernetinių krizių organizacinį پą (EU-CyCLONe) ▌;
(14)valstybių narių dalyvavimas Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistemoje yra savanoriškas. kiekviena valstybė narė nacionaliniu lygmeniu ٳܰėų paskirti vieną subjektą, kuriam būtų pavesta koordinuoti kibernetinių grėsmių aptikimo veiklą toje valstybėje narėje. Šie nacionaliniai kibernetinio saugumo centrai ٳܰėų veikti kaip nacionalinis atskaitos taškas, nuo kurio nacionaliniu lygmeniu atsiveria galimybė dalyvauti Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistemos veikloje, ir jie ٳܰėų užtikrinti, kad iš viešųjų ir privačių subjektų gauta informacija apie kibernetines grėsmes būtų veiksmingai ir racionaliai dalijamasi ir ji būtų renkama nacionaliniu lygmeniu. Nacionaliniai kibernetinio saugumo centrai ėų stiprinti viešųjų ir privačiųjų subjektų bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija, jie taip pat ėų remti keitimąsi atitinkamais duomenimis ir informacija su atitinkamomis sektorių ir tarpsektorinėmis bendruomenėmis, į첹ٲԳ atitinkamų sektorių dalijimosi informacija ir jos analizės centrus (ISAC). Glaudus ir koordinuotas viešųjų ir privačių subjektų bendradarbiavimas yra labai svarbus stiprinant Sąjungos atsparumą kibernetinio saugumo srityje. Tai ypač vertinga dalijantis žvalgybos informacija apie kibernetines grėsmes, siekiant pagerinti aktyvią kibernetinę ܲą. Vykdydami šį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, nacionaliniai kibernetinio saugumo centrai ėų prašyti konkrečios informacijos ir ją gauti.
Pagal šį reglamentą tie centrai nėra nei įpareigoti, nei įgalioti užtikrinti tokių prašymų vykdymą. Kai tinkama ir laikantis nacionalinės ir Sąjungos teisės, informacija, kurios prašoma arba kuri gaunama, ėų apimti telemetrijos, jutiklių ir registravimo duomenis iš subjektų, 貹žܾ, valdomų saugumo paslaugų teikėjų, veikiančių ypatingos svarbos sektoriuose arba kituose svarbiuose sektoriuose toje valstybėje narėje, kad būtų pagerintas spartus galimų kibernetinių grėsmių ir incidentų nustatymas ankstyvuoju etapu ir taip būtų didinamas informuotumas apie padėtį. Jei nacionalinis kibernetinio saugumo centras nėra kompetentinga institucija, kurią atitinkama valstybė narė paskyrė arba įsteigė pagal Direktyvą (ES) 2022/2555, labai svarbu, kad jis koordinuotų veiksmus su ta kompetentinga institucija dėl tokių prašymų pateikti duomenis ir jų gavimo;
(15)pagal Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistemą ٳܰėų būti įsteigti keli tarpvalstybiniaikibernetinio saugumo centrai. Jie ٳܰėų suburti nacionalinius kibernetinio saugumo centrus iš bent trijų valstybių narių, kad būtų galima visapusiškai pasinaudoti tarpvalstybinio grėsmių aptikimo, dalijimosi informacija ir valdymo privalumais. Bendras tarpvalstybinių kibernetinio saugumo centrų tikslas ٳܰėų būti stiprinti gebėjimus analizuoti kibernetinio saugumo grėsmes, užkirsti joms kelią bei jas aptikti ir remti kokybiškų žvalgybos duomenų apie kibernetinio saugumo grėsmes rengimą, visų pirma patikimoje ir saugioje aplinkoje dalijantis svarbia ir, kai tinkama, anonimizuota informacija iš įvairių viešųjų ar privačių šaltinių, dalijantis naujausiomis priemonėmis ir jas bendrai naudojant, taip pat bendrai plėtojant aptikimo, analizės ir prevencijos 貹ėܳܲ patikimoje ir saugioje aplinkoje. Jie ٳܰėų suteikti naujų papildomų pajėgumų, kurie remsis esamų SOC ir CSIRT ▌ bei kitų atitinkamų subjektų, į첹ٲԳ CSIRT پą, veikla ir ją papildys;
(16) valstybė narė, kurią Europos kibernetinio saugumo kompetencijos centras (ECCC) po kvietimo pareikšti susidomėjimą atrinko įsteigti nacionalinį kibernetinio saugumo centrą arba padidinti esamo centro 貹ėܳܲ, ٳܰėų pirkti atitinkamas priemones, infrastruktūrą ir paslaugas kartu su ECCC. Tokia valstybė narė ٳܰėų turėti teisę gauti dotaciją priemonėms, infrastruktūrai eksploatuoti ir paslaugoms teikti. Prieglobos konsorciumas, kurį sudaro bent trys valstybės narės ir kurį ECCC po kvietimo pareikšti susidomėjimą atrinko įsteigti tarpvalstybinį kibernetinio saugumo centrą arba padidinti esamo centro 貹ėܳܲ, ٳܰėų atitinkamas priemones, infrastruktūrą ir paslaugas pirkti kartu su ECCC. Toks prieglobos konsorciumas ٳܰėų turėti teisę gauti dotaciją priemonėms, infrastruktūrai eksploatuoti ir paslaugoms teikti. Atitinkamų priemonių, infrastruktūros ir paslaugų pirkimo procedūrą ٳܰėų bendrai vykdyti ECCC ir po šių kvietimų pareikšti susidomėjimą atrinktos atitinkamos valstybių narių perkančiosios organizacijos.
Šie viešieji pirkimai ٳܰėų atitikti Reglamento (ES) 2018/1046165 straipsnio 2 dalį ir ECCC valdybos sprendimo Nr.GB/2023/190 straipsnį. Todėl privatūs subjektai neٳܰėų turėti teisės dalyvauti kvietimuose pareikšti susidomėjimą bendrai su ECCC pirkti priemones, infrastruktūrą ir paslaugas arba gauti dotacijas toms priemonėms, infrastruktūrai eksploatuoti ir paslaugoms teikti. Tačiau valstybės narės, laikydamosi nacionalinės ir Sąjungos teisės, ٳܰėų turėti ę į savo ԲDzԲԾų kibernetinio saugumo centrų ir tarpvalstybinio kibernetinio saugumo centro kūrimą, stiprinimą ir veikimą įtraukti privačius subjektus kitais būdais, kuriuos jos laiko tinkamais. Privatūs subjektai taip pat ėų būti laikomi tinkamais gauti Sąjungos finansavimą pagal Reglamentą (ES) 2021/887, kad ėų teikti paramą nacionaliniams kibernetinio saugumo centrams;
(17) siekiant padidinti kibernetinių grėsmių aptikimą ir informuotumą apie padėtį Sąjungoje, valstybė narė, kuri buvo atrinkta paskelbus kvietimą pareikšti susidomėjimą įsteigti nacionalinį kibernetinio saugumo centrą arba padidinti esamo centro 貹ėܳܲ, ٳܰėų įsipareigoti teikti paraišką dalyvauti tarpvalstybinio kibernetinio saugumo centro veikloje. Jei valstybė narė per dvejus metus nuo priemonių, infrastruktūros ir paslaugų įsigijimo arba finansavimo gavimo dienos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko anksčiau, netampa tarpvalstybinio kibernetinio saugumo centro dalyve, ji neٳܰėų turėti teisės dalyvauti tolesniuose Sąjungos paramos veiksmuose, kuriais didinami jos nacionalinio kibernetinio saugumo centro pajėgumai, numatyti šio reglamento II skyriuje. Tokiais atvejais valstybių narių subjektai vis tiek ėų dalyvauti kvietimuose teikti pasiūlymus kitomis Skaitmeninės Europos programos ar kitų Europos finansavimo programų temomis, į첹ٲԳ kvietimus teikti pasiūlymus dėl kibernetinės erdvės aptikimo ir dalijimosi informacija pajėgumų, su sąlyga, kad tie subjektai atitinka programose nustatytus tinkamumo kriterijus;
(18)▌ CSIRT tarnybos keičiasi informacija CSIRT tinkle pagal Direktyvą (ES)2022/2555. Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistema ٳܰėų tapti naujais pajėgumais, papildančiais CSIRT پą, padėdama didinti Sąjungos informuotumą apie padėtį ir taip sudarydama sąlygas stiprinti CSIRT tarnybų 貹ėܳܲ. Tarpvalstybiniai kibernetinio saugumo centrai ٳܰėų koordinuoti veiksmus ir glaudžiai bendradarbiauti su CSIRT tinklu. Jie ٳܰėų veikti kaupdami duomenis ir dalydamiesi aktualia ir, kai tinkama, anonimizuota viešųjų ir privačiųjų subjektų informacija apie kibernetiniam saugumui kylančias grėsmes, didindami tokių duomenų vertę pasitelkiant ekspertų analizę ir bendrai įsigytas infrastruktūras bei pažangiausias priemones ir prisidėdami prie Sąjungos technologinio suverenumo, jos atviro strateginio savarankiškumo, konkurencingumo bei atsparumo ▌ ir Sąjungos pajėgumų ▌plėtojimo;
(19)tarpvalstybinis kibernetinio saugumo centras ٳܰėų veikti kaip centrinis punktas, leidžiantis sutelkti daug svarbių duomenų ir kibernetinių grėsmių žvalgybos informaciją, sudaryti sąlygas skleisti informaciją apie grėsmes dideliam įvairių suinteresuotųjų subjektų ratui (pvz., kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyboms (toliau– CERT), CSIRT, keitimosi informacija ir jos analizės centrams (toliau– ISAC), ypatingos svarbos infrastruktūros objektų operatoriams). Prieglobos konsorciumo nariai konsorciumo susitarime ٳܰėų nurodyti atitinkamą informaciją, kuria turi dalytis tarpvalstybinio kibernetinio saugumo centro dalyviai. Informacija, kuria keičiasi tarpvalstybinio kibernetinio saugumo centro dalyviai, ėų apimti, 貹žܾ, tinklų ir jutiklių duomenis, grėsmių žvalgybos duomenų kanalus, užvaldymo rodiklius ir kontekstinę informaciją apie incidentus, grėsmes, pažeidžiamumą ir vos neįvykusius incidentus, metodus ir procedūras, rungimosi principu grindžiamą taktiką, konkrečią grėsmę keliančių subjektų informaciją, kibernetinio saugumo perspėjimus ir rekomendacijas dėl kibernetiniams išpuoliams aptikti skirtų kibernetinio saugumo priemonių konfigūracijos. Be to, tarpvalstybiniai kibernetinio saugumo centrai taip pat ٳܰėų sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su kitais tarpvalstybiniais kibernetinio saugumo centrais.
Tuose bendradarbiavimo susitarimuose visų pirma ٳܰėų būti nustatyti dalijimosi informacija principai ir sąveikumas. Jų nuostatos dėl sąveikumo, visų pirma keitimosi informacija formatai ir protokolai, ٳܰėų būti grindžiamos ENISA paskelbtomis gairėmis, kurios ٳܰėų būti laikomos atskaitos tašku. Tos gairės ٳܰėų būti paskelbtos greitai siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybiniai kibernetinio saugumo centrai ėų į jas atsižvelgti ankstyvuoju etapu. Juose ٳܰėų būti atsižvelgiama į tarptautinius standartus, geriausią praktiką ir esamą įsteigtų tarpvalstybinių kibernetinio saugumo centrų veikimą;
(20) tarpvalstybiniai kibernetinio saugumo centrai ir CSIRT tarnybų tinklas ٳܰėų glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų užtikrinta veiklos sinergija ir papildomumas. Tuo tikslu jos ٳܰėų susitarti dėl dzūės bendradarbiavimo ir dalijimosi atitinkama informacija tvarkos. Tai ėų apimti dalijimąsi atitinkama informacija apie kibernetines grėsmes, šԲܲ kibernetinio saugumo incidentus ir užtikrinimą, kad su CSIRT tinklu būtų dalijamasi patirtimi, susijusia su pažangiausiomis priemonėmis, visų pirma dirbtiniu intelektu ir duomenų analizės technologijomis, naudojamomis tarpvalstybiniuose kibernetinio saugumo centruose;
(21)atitinkamų institucijų bendras informuotumas apie padėtį yra būtina Sąjungos masto parengties reikšmingiems ir didelio masto kibernetinio saugumo incidentams ir veiksmų koordinavimo sąlyga. Siekiant remti koordinuotą didelio masto kibernetinio saugumo incidentų ir krizių valdymą operatyviniu lygmeniu ir užtikrinti reguliarų keitimąsi svarbia informacija tarp valstybių narių ir Sąjungos institucijų, ǰų, įstaigų ir agentūrų, Direktyva (ES)2022/2555 įsteigiamas EU-CyCLONe. Direktyva (ES) 2022/2555 taip pat įsteigiamas CSIRT tinklas siekiant skatinti greitą ir veiksmingą operatyvinį visų valstybių narių bendradarbiavimą. Todėl, siekiant užtikrinti informuotumą apie padėtį ir sustiprinti solidarumą, tais atvejais, kai tarpvalstybiniai kibernetinio saugumo centrai gauna informacijos, susijusios su galimu arba vykstančiu didelio masto kibernetinio saugumo incidentu, jie ٳܰėų teikti atitinkamą informaciją CSIRT tinklui ir pranešti EU-CyCLONe, pateikdami ankstyvąjį perspėjimą. Visų pirma, priklausomai nuo situacijos, informacija, kuria turi būti dalijamasi, ėų apimti techninę informaciją, informaciją apie užpuoliko arba potencialaus užpuoliko pobūdį bei motyvus ir aukštesnio lygio netechninę informaciją apie galimą arba vykstantį didelio masto kibernetinio saugumo incidentą. Šiomis aplinkybėmis reikėtų deramai atsižvelgti į būtinybės žinoti principą ir į galimai neskelbtiną informacijos, kuria dalijamasi, pobūdį.
Be to, Direktyvoje (ES)2022/2555 primenama Komisijos atsakomybė pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą (toliau– SCSM), nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr.1313/2013/ES, taip pat už analitinių ataskaitų dėl integruoto politinio atsako į krizes mechanizmo (toliau– IPCR) teikimą pagal Įgyvendinimo sprendimą (ES)2018/1993. Kai tarpvalstybiniai kibernetinio saugumo centrai su EU-CyCLONe dalijasi svarbia informacija ir ankstyvaisiais perspėjimais, susijusiais su galimu arba vykstančiu didelio masto kibernetinio saugumo incidentu, būtina, kad šia informacija šiuose tinkluose būtų dalijamasi su valstybių narių valdžios institucijomis ir Komisija. Šiuo atžvilgiu primenama, kad EU-CyCLONe tikslas yra remti koordinuotą didelio masto kibernetinio saugumo incidentų ir krizių valdymą operatyviniu lygmeniu ir užtikrinti reguliarų keitimąsi svarbia informacija tarp valstybių narių ir Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų. EU-CyCLONe užduotys – tokių incidentų ir krizių atvejais didinti Իą informuotumą apie padėtį. Labai svarbu, kad EU-CyCLONe, atsižvelgdamas į tą tikslą ir savo užduotis, užtikrintų, kad šioje konstatuojamojoje dalyje nurodyta informacija būtų nedelsiant dalijamasi su atitinkamais valstybių narių atstovais ir Komisija. Šiuo tikslu labai svarbu, kad į EU-CyCLONe darbo tvarkos taisykles būtų įtrauktos atitinkamos nuostatos;
(22)Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistemoje dalyvaujantys subjektai ٳܰėų užtikrinti aukšto lygio tarpusavio sąveikumą, be kita ko, kai tinkama, duomenų formatų, taksonomijos, duomenų tvarkymo ir duomenų analizės priemonių, taip pat saugių ryšio kanalų, minimalaus taikomųjų programų saugumo lygio, informuotumo apie padėtį suvestinės ir rodiklių atžvilgiu. Priimant Իą taksonomiją ir rengiant padėties ataskaitų šabloną aptiktų kibernetinio saugumo grėsmių priežastims ir kibernetinio saugumo rizikai apibūdinti ٳܰėų būti atsižvelgiama į atliktą darbą įgyvendinant Direktyvą (ES)2022/2555;
(23)siekiant sudaryti sąlygas didele apimtimi ir patikimoje bei saugioje aplinkoje keistis atitinkamais duomenimis ir informacija apie kibernetinio saugumo grėsmes iš įvairių šaltinių, Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistemoje dalyvaujantys subjektai ٳܰėų turėti naujausias ir labai saugias priemones, įrangą ir infrastruktūros objektus ir kvalifikuotus darbuotojus. Tai ٳܰėų sudaryti sąlygas pagerinti kolektyvinius nustatymo 貹ėܳܲ ir laiku įspėti valdžios institucijas ir atitinkamus subjektus, visų pirma naudojant naujausias dirbtinio intelekto ir duomenų analizės technologijas;
(24)renkant atitinkamus duomenis ir informaciją, juos analizuojant, jais dalijantis bei keičiantis, Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistema ٳܰėų būti stiprinamas Sąjungos technologinis suverenumas ir atviras strateginis savarankiškumas kibernetinio saugumo, konkurencingumo ir atsparumo srityje. Kokybiškų patikrintų duomenų sutelkimas taip pat ėų padėti plėtoti pažangias dirbtinio intelekto ir duomenų analizės technologijas. Norint veiksmingai kaupti kokybiškus duomenis labai svarbu išlaikyti žmogaus vykdomą priežiūrą, tad ir kvalifikuotą darbo jėgą;
(25)nors Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistema yra civilinis projektas, kibernetinės gynybos bendruomenei ėų būti naudingi stipresni civiliniai aptikimo ir informuotumo apie padėtį pajėgumai, parengti ypatingos svarbos infrastruktūrai apsaugoti; ▌
(26)Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistemos dalyviai ٳܰėų dalytis informacija laikydamiesi galiojančių teisinių reikalavimų, visų pirma Sąjungos ir nacionalinės duomenų apsaugos teisės, taip pat Sąjungos konkurencijos taisyklių, kuriomis reglamentuojamas keitimasis informacija. Jei būtina tvarkyti asmens duomenis, informacijos gavėjas ٳܰėų įgyvendinti technines ir organizacines priemones, kuriomis būtų apsaugotos duomenų subjektų teisės ir laisvės, ir sunaikinti duomenis, kai tik jie tampa nebereikalingi nurodytam tikslui, ir informuoti duomenis teikiančią įstaigą, kad duomenys sunaikinti;
(27) konfidencialumo ir informacijos saugumo užtikrinimas yra itin svarbus visiems trims šio reglamento ramsčiams: tiek skatinant dalijimąsi informacija Europos kibernetinio saugumo įspėjimo sistemoje, tiek išsaugant subjektų, prašančių paramos pagal Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmą, interesus, tiek užtikrinant, kad teikiant pranešimus pagal incidentų peržiūros mechanizmą būtų galima gauti naudingos patirties nedarant neigiamo poveikio nuo incidentų nukentėjusiems subjektams. Valstybių narių ir subjektų dalyvavimas šiuose mechanizmuose priklauso nuo tarpusavio pasitikėjimu pagrįstų santykių tarp jų komponentų. Kai informacija pagal Sąjungos arba nacionalines nuostatas yra konfidenciali, keitimasis ja pagal šį reglamentą ٳܰėų būti apribotas, t.y. ٳܰėų būti keičiamasi tik ta informacija, kuri yra aktuali ir proporcinga keitimosi tikslui. Keičiantis tokia informacija taip pat ٳܰėų būti išsaugomas jos konfidencialumas ir, be kita ko, apsaugomi atitinkamų subjektų saugumo ir komerciniai interesai. Pagal šį reglamentą informacija ėų būti dalijamasi naudojantis informacijos neatskleidimo susitarimais arba informacijos platinimo gairėmis, pvz., srauto kontrolės protokolu. Srauto kontrolės protokolas (TLP) turi būti suprantamas kaip būdas teikti informaciją apie bet kokius apribojimus, taikomus tolesnei informacijos sklaidai. Jis naudojamas beveik visose CSIRT tarnybose ir kai kuriuose ISAC centruose. Be šių bendrųjų reikalavimų, kalbant apie Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistemą, prieglobos konsorciumų susitarimuose ٳܰėų būti nustatytos konkrečios taisyklės dėl keitimosi informacija atitinkamame tarpvalstybiniame kibernetinio saugumo centre sąlygų. Šiuose susitarimuose visų pirma ėų būti reikalaujama, kad informacija būtų keičiamasi tik pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę.
Kalbant apie ES kibernetinio saugumo rezervo naudojimą, būtinos specialios konfidencialumo taisyklės. Paramos bus prašoma, ji bus vertinama ir teikiama kilus krizei ir jautriuose sektoriuose veikiantiems subjektams. Kad rezervas veiktų veiksmingai, labai svarbu, kad naudotojai ir subjektai ėų nedelsdami dalytis visa informacija, kurios reikia, kad kiekvienas subjektas ėų atlikti savo vaidmenį vertinant š⳾ܲ ir teikiant paramą, ir suteikti prieigą prie jos. Todėl šiame reglamente ٳܰėų būti nustatyta, kad visa tokia informacija naudojama arba ja dalijamasi tik tais atvejais, kai tai būtina rezervo naudojimui, ir kad informacija, kuri yra konfidenciali arba įslaptinta pagal nacionalinę ir Sąjungos teisę, ٳܰėų būti naudojama ir ja dalijamasi tik laikantis tos teisės. Be to, naudotojams visada ٳܰėų būti suteikta galimybė, kai tinkama, naudotis dalijimosi informacija protokolais, pvz., TLP, norint nustatyti papildomus apribojimus. Nors naudotojai šiuo atžvilgiu gali veikti savo nuožiūra, svarbu, kad taikydami šiuos apribojimus jie atsižvelgtų į galimas pasekmes, visų pirma susijusias su pavėluotu prašomų paslaugų vertinimu arba teikimu. Kad rezervas būtų veiksmingas, svarbu, kad perkančioji organizacija paaiškintų šias pasekmes naudotojui prieš jam pateikiant prašymą. Šios apsaugos priemonės taikomos tik prašymui dėl rezervo paslaugų ir jų teikimui ir nedaro poveikio keitimuisi informacija kitomis aplinkybėmis, 貹žܾ, vykdant rezervo viešuosius pirkimus;
▌
(28)atsižvelgiant į didėjančią riziką ir poveikį valstybėms narėms darančių kibernetinių incidentų skaičių, būtina nustatyti paramos krizės atveju priemonę – Reagavimo į kibernetines krizes mechanizmą, – kuria būtų didinamas Sąjungos atsparumas reikšmingiems, didelio masto kibernetinio saugumo incidentams ir didelio masto incidentams lygiaverčiams incidentams ir papildomi valstybių narių veiksmai teikiant skubią pasirengimo, reagavimo ir neatidėliojamo esminių paslaugų pradinio atkūrimo finansinę paramą. Kadangi visiškas veiklos atkūrimas po incidento yra kompleksinis procesas, kuriuo nuo incidento nukentėjusio subjekto veikla atkuriama ją sugrąžinant į iki incidento buvusią padėtį ir kuris gali ilgai užtrukti ir sudaryti didelių išlaidų, parama iš ES kibernetinio saugumo rezervo ٳܰėų būti teikiama tik pradiniu atkūrimo proceso etapu, kad būtų atstatytos pagrindinės sistemų funkcijos. Ta priemonė ٳܰėų sudaryti sąlygas greitai ir veiksmingai suteikti pagalbą nustatytomis aplinkybėmis bei aiškiomis sąlygomis ir sudaryti sąlygas atidžiai stebėti ir vertinti, kaip naudojami ištekliai. Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmu skatinamas valstybių narių solidarumas pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau– ES sutartis) 3 straipsnio 3 dalį, tačiau pirminė atsakomybė už kibernetinio saugumo incidentų ir krizių prevenciją, pasirengimą jiems ir reagavimą į juos pirmiausia tenka valstybėms narėms;
(29)Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmas ٳܰėų padėti valstybėms narėms papildyti jų pačių priemones bei išteklius ir kitas esamas paramos galimybes reaguojant į šԲܲ ir didelio masto kibernetinio saugumo incidentus ir po jų pradiniu etapu atkuriant veiklą, 貹žܾ, Europos Sąjungos kibernetinio saugumo ԳūDz (toliau– ENISA) jos kompetencijos srityje teikiamas paslaugas, koordinuotą reagavimą ir CSIRT tinklo pagalbą, EU-CyCLONe poveikio mažinimo paramą, taip pat valstybių narių savitarpio pagalbą, be kita ko, pagal ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį, PESCO greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komandas(16) ▌. Juo ٳܰėų būti atsižvelgiama į poreikį užtikrinti, kad būtų specialių priemonių, kuriomis būtų remiamas pasirengimas kibernetinio saugumo incidentams, reagavimas į juos ir veiklos atkūrimas visoje Sąjungoje ir SEP asocijuotosiose trečiosiose valstybėse;
(30)šiuo reglamentu nedaromas poveikis Sąjungos lygmens reagavimo į krizes koordinavimo procedūroms ir sistemoms, visų pirma Sąjungos civilinės saugos mechanizmui, nustatytam pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr.1313/2013/ES(17), ES integruotam politinio atsako į krizes mechanizmui pagal Tarybos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2018/1993(18) (IPCR), Komisijos rekomendacijai 2017/1584(19) ir Direktyva (ES) 2022/2555. Atsižvelgiant į civilinį mechanizmo pobūdį, parama pagal Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmą gali papildyti pagal Իą užsienio ir saugumo politiką ir Իą saugumo ir gynybos politiką teikiamą pagalbą, be kita ko, pasitelkiant greitojo reagavimo į kibernetines grėsmes grupes. Parama, teikiama pagal Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmą, gali papildyti veiksmus, įgyvendinamus pagal ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį, į첹ٲԳ vienos valstybės narės kitai valstybei narei teikiamą pagalbą, būti Sąjungos ir valstybių narių bendro atsako dalis arba papildyti veiksmus, įgyvendinamus SESV 222 straipsnyje nurodytais atvejais. Be to, šio reglamento įgyvendinimas, kai tinkama, ٳܰėų būti koordinuojamas su kibernetinio saugumo diplomatijos priemonių rinkinio priemonių įgyvendinimu;
(31)pagal šį reglamentą teikiama pagalba ٳܰėų būti remiami ir papildomi veiksmai, kurių valstybės narės imasi nacionaliniu lygmeniu. Šiuo tikslu ٳܰėų būti užtikrintas glaudus valstybių narių, Komisijos, ENISA ir, kai tinkama,ECCC bendradarbiavimas ir konsultacijos. Prašydama paramos pagal reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmą, valstybė narė ٳܰėų pateikti atitinkamą informaciją, pagrindžiančią paramos poreikį;
(32)Direktyvoje (ES)2022/2555 reikalaujama, kad valstybės narės paskirtų arba įsteigtų vieną ar daugiau kibernetinio saugumo krizių valdymo institucijų ir užtikrintų, kad jos ٳܰėų tinkamų išteklių ir ėų veiksmingai ir efektyviai vykdyti joms pavestas užduotis. Joje taip pat reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų, kokius 貹ėܳܲ, objektus ir procedūras galima panaudoti krizės atveju, taip pat priimtų nacionalinį reagavimo į didelio masto kibernetinio saugumo incidentus ir krizes planą, kuriame išdėstomi didelio masto kibernetinio saugumo incidentų ir krizių valdymo tikslai ir tvarka. Taip pat reikalaujama, kad valstybės narės įsteigtų vieną ar daugiau CSIRT, kurioms būtų pavesta atsakomybė už incidentų valdymą pagal aiškiai apibrėžtą procesą, apimant bent sektorius, subsektorius ir subjektų rūšis, patenkančius į tos direktyvos taikymo sritį, ir užtikrintų, kad jos ٳܰėų tinkamų išteklių savo užduotims veiksmingai vykdyti. Šiuo reglamentu nedaroma poveikio Komisijos vaidmeniui užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi Direktyvoje (ES)2022/2555 nustatytų pareigų. Pagal Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmą ٳܰėų būti teikiama pagalba veiksmams, kuriais siekiama stiprinti parengtį, taip pat reagavimo į incidentus veiksmams, kuriais siekiama sušvelninti reikšmingų ir didelio masto kibernetinio saugumo incidentų poveikį ir remti 徱į ٲą arba atkurti bazines paslaugų, kurias teikia ypatingos svarbos sektoriuose arba kituose svarbiuose sektoriuose veikiantys subjektai, funkcijas;
(33)vykdant pasirengimo veiksmus, siekiant skatinti nuoseklų požiūrį ir stiprinti saugumą visoje Sąjungoje ir jos vidaus rinkoje, ٳܰėų būti teikiama parama Direktyvoje (ES)2022/2555 nustatytuose ypatingos svarbos sektoriuose veikiančių subjektų kibernetinio saugumo koordinuotam testavimui ir vertinimui, be kita ko, pasitelkiant pratybas ir mokymus. Šiuo tikslu Komisija, pasikonsultavusi su ENISA, ▌ Direktyva (ES) 2022/2555 įsteigta TIS bendradarbiavimo grupe ir EU-CyCLONe, ٳܰėų reguliariai nustatyti, kurie atitinkami sektoriai ar subsektoriai ٳܰėų būti tinkami gauti finansinę paramą koordinuotam Sąjungos lygmens testavimui. Sektoriai arba subsektoriai ٳܰėų būti atrinkti iš Direktyvos (ES)2022/2555 I priedo („Ypatingos svarbos sektoriai“). Koordinuotas testavimas ٳܰėų būti grindžiamas bendrais rizikos scenarijais ir metodikomis. Atrenkant sektorius ir rengiant rizikos scenarijus ٳܰėų būti atsižvelgiama į atitinkamus Sąjungos masto rizikos vertinimus ir rizikos scenarijus, į첹ٲԳ poreikį vengti dubliavimosi, kaip antai rizikos vertinimą ir rizikos scenarijus, kuriuos, kaip Taryba ragino savošDz dėl Europos Sąjungos kibernetinio saugumo būklės raidos, 貹Բė Komisija, vyriausiasis įgaliotinis ir TIS bendradarbiavimo grupė ▌, derindami veiksmus su atitinkamomis civilinėmis ir karinėmis įstaigomis bei agentūromis ir sukurtais tinklais, į첹ٲԳ EU-CyCLONe, taip pat ryšių tinklų ir infrastruktūrų rizikos vertinimą, kurio buvo paprašyta Nevere paskelbtame bendrame ministrų raginime ir kurį atlieka TIS bendradarbiavimo grupė, padedant Komisijai bei ENISA ir bendradarbiaujant su Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC), koordinuotus rizikos vertinimus, kurie turi būti atliekami pagal Direktyvos (ES)2022/2555 22 straipsnį, ir skaitmeninės veiklos atsparumo testavimą, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES)2022/2554(20). Atrenkant sektorius taip pat reikėtų atsižvelgti į Tarybos rekomendaciją dėl Sąjungos suderinto požiūrio į ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumo didinimą;
(34)be to, pagal Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmą ٳܰėų būti teikiama parama kitiems pasirengimo veiksmams ir parama parengčiai kituose sektoriuose, kuriems netaikomas koordinuotas ypatingos svarbos sektoriuose ir kituose svarbiuose sektoriuose veikiančių subjektų testavimas. Tie veiksmai ėų apimti įvairių rūšių nacionalinę pasirengimo veiklą;
(35) kai valstybės narės gauna dotacijas pasirengimo veiksmams remti, ypatingos svarbos sektorių subjektai gali dalyvauti tuose veiksmuose savanoriškai. Gera praktika yra tai, kad tokiems veiksmams pasibaigus dalyvaujantys subjektai parengia žalos ištaisymo planą, kad įgyvendintų visas parengtas rekomendacijas dėl konkrečių priemonių ir kad iš šių veiksmų gautų kuo daugiau naudos. Nors svarbu, kad valstybės narės šų, kad šiuose veiksmuose dalyvaujantys subjektai parengtų ir įgyvendintų tokius žalos ištaisymo planus, šiuo reglamentu valstybės narės nėra nei įpareigotos, nei įgaliotos užtikrinti tokių prašymų vykdymą. Tokie prašymai nedaro poveikio subjektams taikomiems reikalavimams ir kompetentingų institucijų priežiūros įgaliojimams, kaip išdėstyta Direktyvoje (ES) 2022/2555;
(36)pagal Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmą parama taip pat ٳܰėų būti teikiama reagavimo į incidentus veiksmams, kuriais siekiama sušvelninti reikšmingų ir didelio masto kibernetinio saugumo incidentų poveikį, remti 徱į veiklos arba esminių paslaugų veikimo atkūrimą. Kai tinkama, jis ٳܰėų papildyti SCSM, kad būtų užtikrintas visapusiškas požiūris į reagavimą į kibernetinių incidentų poveikį piliečiams;
(37)pagal Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmą ٳܰėų būti remiama ٱԾė pagalba, kurią viena valstybė narė teikia kitai valstybei narei, nukentėjusiai nuo reikšmingo arba didelio masto kibernetinio saugumo incidento, į첹ٲԳ CSIRT, kaipnurodyta Direktyvos (ES) 2022/255511 straipsnio 3 dalies f punkte. մǰ쾱ą pagalbą teikiančioms valstybėms narėms ٳܰėų būti leidžiama teikti š⳾ܲ padengti išlaidas, susijusias su ekspertų grupių siuntimu teikiant savitarpio pagalbą. Tinkamos finansuoti išlaidos ėų apimti kibernetinio saugumo ekspertų kelionės, apgyvendinimo ir dienpinigių išlaidas;
(38)atsižvelgiant į esminį privačių įmonių vaidmenį nustatant didelio masto kibernetinio saugumo incidentus, jiems rengiantis jiems ir į juos reaguojant, svarbu pripažinti savanoriško pro bono bendradarbiavimo su tokiomis įmonėmis vertę, kai jos siūlo paslaugas be atlygio didelio masto incidentų ir didelio masto incidentams lygiaverčių kibernetinio saugumo incidentų ir krizių atvejais. ENISA, bendradarbiaudama su EU-CyCLONe, ėų stebėti tokių pro bono iniciatyvų raidą ir skatinti jų atitiktį kriterijams, kurie taikomi patikimiems paslaugų teikėjams pagal šį reglamentą, be kita ko, kiek tai susiję su įmonių patikimumu, jų patirtimi ir gebėjimu saugiai tvarkyti neskelbtiną informaciją;
(39)siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos finansavimo panaudojimą, iš anksto įsipareigos teikti paslaugos pagal atitinkamą sutartį ٳܰėų būti paverstos parengties paslaugomis, susijusiomis su incidentų prevencija ir reagavimu į juos, jei tos iš anksto įsipareigotos teikti paslaugos nenaudojamos reagavimui į incidentus tuo laikotarpiu, kuriam jos yra iš anksto įsipareigotos. Šios paslaugos ٳܰėų papildyti pasirengimo veiksmus, kuriuos turi valdyti ECCC, ir jų nedubliuoti;
(40)pagal Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmą palaipsniui ٳܰėų būti sukurtas Sąjungos lygmens kibernetinio saugumo rezervas, kurį sudarytų 貹پ쾱ų ▌paslaugų teikėjų paslaugos, kuriomis būtų remiami reagavimo veiksmai ir inicijuojami veiklos atkūrimo veiksmai reikšmingų ԳԳų, didelio masto incidentų arba didelio masto incidentams lygiaverčių kibernetinio saugumo ԳԳų, darančių poveikį valstybėms narėms, Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir agentūroms arba SEP asocijuotosioms trečiosioms valstybėms, atvejais. ES kibernetinio saugumo rezervas ٳܰėų užtikrinti paslaugų prieinamumą ir parengtį. Todėl jis ٳܰėų apimti paslaugas, dėl kurių įsipareigota iš anksto, į첹ٲԳ, 貹žܾ, 貹ėܳܲ, kurie yra parengties būsenoje ir kuriuos galima dislokuoti per trumpą laiką. ES kibernetinio saugumo rezervo paslaugos ٳܰėų padėti nacionalinėms institucijoms teikti pagalbą nukentėjusiems subjektams, veikiantiems ypatingos svarbos ar kituose svarbiuose sektoriuose, papildant jų pačių veiksmus nacionaliniu lygmeniu. ES kibernetinio saugumo rezervo paslaugos taip pat gali būti naudingos panašiomis sąlygomis teikiant paramą Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir agentūroms. ES kibernetinio saugumo rezervas taip pat ėų padėti stiprinti Sąjungos pramonės ir paslaugų sektorių, į첹ٲԳ labai mažas įmones ir mažąsias bei vidutines įmones, taip pat startuolius, konkurencinę padėtį visoje Sąjungoje, be kita ko, skatinant investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Perkant rezervo paslaugas svarbu atsižvelgti į Europos kibernetinio saugumo įgūdžių sistemą (EKSF). Prašydami paramos iš ES kibernetinio saugumo rezervo, naudotojai į savo paraišką ٳܰėų įtraukti tinkamą informaciją apie nukentėjusį subjektą ir galimus padarinius, informaciją apie iš rezervo prašomą paslaugą, nukentėjusiam subjektui nacionaliniu lygmeniu suteiktą paramą ir į tai reikėtų atsižvelgti vertinant pareiškėjo prašymą. Siekiant užtikrinti papildomumą su kitomis nukentėjusiam subjektui prieinamomis paramos formomis, prašyme taip pat ٳܰėų būti nurodyta informacija apie sutartimis įformintus susitarimus dėl reagavimo į incidentą ir pradinio veiklos atkūrimo paslaugų, taip pat apie draudimo sutartis, kurios gali apimti tokio pobūdžio incidentus;
(41)valstybių narių kibernetinių krizių valdymo institucijų ir CSIRT tarnybų š⳾ܲ suteikti paramą iš ES kibernetinio saugumo rezervo arba CERT-EU š⳾ܲ, pateiktus Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų vardu, ٳܰėų vertinti perkančioji organizacija, t.y. ENISA tais atvejais, kai jai pavesta administruoti ir eksploatuoti ES kibernetinio saugumo rezervą. SEP asocijuotųjų trečiųjų šalių paramos š⳾ܲ ٳܰėų įvertinti Komisija. Siekdama palengvinti paramos prašymų pateikimą ir vertinimą, ENISA ėų sukurti saugią platformą;
(42) kai vienu metu gaunama daug prašymų, tie prašymai išdėstomi prioritetine tvarka pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus. Atsižvelgiant į bendruosius šio reglamento tikslus, šie kriterijai ٳܰėų apimti incidento sunkumą, nukentėjusio subjekto rūšį, galimą poveikį paveiktai(-oms) valstybei(-ėms) narei(-ėms) ar naudotojams, galimą tarpvalstybinį platesnio poveikio pobūdį ir riziką, taip pat priemones, kurių naudotojas jau ėmėsi, kad padėtų reaguoti ir atkurti veiklą pradiniu etapu. Atsižvelgiant į tuos pačius tikslus ir į tai, kad valstybių narių Բܻdzٴų prašymais išimtinai siekiama remti subjektus, veikiančius ypatingos svarbos ar kituose svarbiuose sektoriuose visoje Sąjungoje, tikslinga didesnį prioritetą teikti valstybių narių Բܻdzٴų prašymams, kai dėl tų kriterijų du ar daugiau prašymų vertinami kaip vienodi. Tai nedaro poveikio jokioms pareigoms, kurias valstybės narės gali turėti pagal prieglobos susitarimus, imtis priemonių siekiant apsaugoti Sąjungos institucijas, įstaigas, organus ar agentūras ir jiems padėti;
(43) Komisija ٳܰėų prisiimti Իą atsakomybę už ES kibernetinio saugumo rezervo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į didelę ENISA patirtį, įgytą vykdant paramos kibernetiniam saugumui veiksmus, ENISA yra tinkamiausia agentūra ES kibernetinio saugumo rezervui įgyvendinti, todėl Komisija ٳܰėų suteikti ENISA dalį arba, jei Komisija mano, kad tai tikslinga, visus ES kibernetinio saugumo rezervo valdymo ir administravimo įgaliojimus. Šie įgaliojimai ٳܰėų būti suteikiami laikantis pagal Reglamentą (ES) 2018/1046 taikytinų taisyklių ir visų pirma ٳܰėų būti įvykdytos atitinkamos susitarimo dėl įnašo pasirašymo sąlygos. Bet kokius ES kibernetinio saugumo rezervo valdymo ir administravimo aspektus, kurie nėra patikėti ENISA, ٳܰėų tiesiogiai valdyti Komisija, be kita ko, prieš pasirašant susitarimą dėl įnašo;
(44)valstybės narės ٳܰėų atlikti pagrindinį vaidmenį kuriant, diegiant ES kibernetinio saugumo rezervą bei vykdant veiklą pasibaigus jo diegimui. Kadangi Reglamentas (ES) 2021/694 yra svarbus pagrindinis aktas, skirtas veiksmams, kuriais įgyvendinamas ES kibernetinio saugumo rezervas, ES kibernetinio saugumo rezervo veiksmai ٳܰėų būti numatyti atitinkamose darbo programose, nurodytose Reglamento (ES) 2021/69424 straipsnyje. Pagal Reglamento (ES) 2021/69424 straipsnio 6 dalį šias darbo programas Komisija ٳܰėų priimti įgyvendinimo aktais, laikydamasi Reglamento (ES) Nr.182/20115 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Be to, Komisija, koordinuodama veiksmus su TIS bendradarbiavimo grupe, ٳܰėų nustatyti ES kibernetinio saugumo rezervo prioritetus ir raidą;
(45) sutartys, sudarytos naudojant ES kibernetinio saugumo rezervą, neٳܰėų daryti poveikio įmonių tarpusavio santykiams ir jau esamoms susijusio subjekto arba Բܻdzٴų ir paslaugų teikėjo pareigoms;
(46)siekiant atrinkti privačius paslaugų teikėjus, kurie teiktų paslaugas pagal ES kibernetinio saugumo rezervą, būtina nustatyti minimaliuosius kriterijus, kurie ٳܰėų būti įtraukti į kvietimą teikti pasiūlymus tiems paslaugų teikėjams atrinkti, siekiant užtikrinti, kad būtų tenkinami valstybių narių institucijų ir subjektų, veikiančių ypatingos svarbos ar kituose svarbiuose sektoriuose, poreikiai. Siekdama patenkinti konkrečius valstybių narių poreikius, perkančioji organizacija, pirkdama ES kibernetinio saugumo rezervui skirtas paslaugas, prireikus, be šiame reglamente nustatytų kriterijų, ٳܰėų parengti papildomus atrankos kriterijus. Turėtų būti skatinamas mažesnių paslaugų teikėjų, veikiančių regionų ir vietos lygmeniu, dalyvavimas;
(47) atrinkdama į rezervą įtrauktinus paslaugų teikėjus, perkančioji organizacija ٳܰėų siekti užtikrinti, kad į rezervą, kaip visumą, būtų įtraukti paslaugų teikėjai, galintys patenkinti Բܻdzٴų kalbos reikalavimus. Šiuo tikslu perkančioji organizacija, prieš rengdama konkurso specifikacijas, ٳܰėų pasiteirauti, ar potencialūs rezervo naudotojai turi konkrečių kalbinių reikalavimų, kad rezervo paramos paslaugas būtų galima teikti viena iš oficialiųjų Sąjungos arba valstybės narės kalba, kurią supranta atitinkamas naudotojas ar nukentėjęs subjektas. Jei rezervo paramos paslaugų naudotojui reikalinga daugiau nei viena kalba ir tam konkrečiam naudotojui skirtos paslaugos buvo įsigytos tomis kalbomis, jis ٳܰėų turėti ę prašyme dėl rezervo paramos nurodyti, kuria iš šių kalbų paslaugos ٳܰėų būti teikiamos konkretaus incidento, dėl kurio buvo pateiktas prašymas, atveju;
(48)siekiant paremti ES kibernetinio saugumo rezervo sukūrimą, svarbu, kad Komisija šų ENISA ԳūDz pagal Reglamentą (ES)2019/881 parengti potencialią valdomų saugumo paslaugų kibernetinio saugumo sertifikavimo schemą srityse, kurioms taikomas reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmas;
(49)siekiant remti šio reglamento tikslus skatinti Իą informuotumą apie padėtį, didinti Sąjungos atsparumą ir sudaryti sąlygas veiksmingai reaguoti į šԲܲ ir didelio masto kibernetinio saugumo incidentus, Komisija arba EU-CyCLONe,pritarus atitinkamoms valstybėms narėms, ٳܰėų turėti ę prašyti ENISA peržiūrėti ir įvertinti grėsmes, žԴdzܲ išnaudojamus pažeidžiamumo aspektus ir poveikio švelninimo veiksmus, susijusius su konkrečiu reikšmingu ar didelio masto kibernetinio saugumo incidentu. Užbaigusi incidento peržiūrą ir vertinimą, ENISA, bendradarbiaudama su atitinkama valstybe nare, atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, į첹ٲԳ privačiojo sektoriaus, ▌Komisijos ir kitų atitinkamų ES institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų atstovus, ٳܰėų parengti incidento peržiūros ataskaitą. Remiantis bendradarbiavimu su suinteresuotaisiais subjektais, į첹ٲԳ privatųjį sektorių, konkrečių incidentų peržiūros ataskaitoje ٳܰėų būti siekiama įvertinti incidento priežastis, poveikį ir padarinių švelninimą po incidento. Ypač daug dėmesio ٳܰėų būti skiriama informacijai ir patirčiai, kuria dalijasi valdomų saugumo paslaugų teikėjai, atitinkantys aukščiausio profesinio sąžiningumo, nešališkumo ir reikiamos ٱԾės kompetencijos sąlygas, kaip reikalaujama šiame reglamente. Ataskaita ٳܰėų būti teikiama EU-CyCLONe, CSIRT tinklui ir Komisijaiir ja ٳܰėų būti remiamasi jų ir ENISA darbe. Kai incidentas susijęs su SEP asocijuotąja trečiąja valstybe, Komisija ٳܰėų ja pasidalyti ir su vyriausiuoju įgaliotiniu;
(50)atsižvelgiant į nenuspėjamą kibernetinio saugumo išpuolių pobūdį ir į tai, kad jie neretai nėra susiję su konkrečia geografine vietove ir kelia didelę šalutinio poveikio riziką, kaimyninių šalių atsparumo didinimas ir gebėjimo veiksmingai reaguoti į šԲܲ ir didelio masto kibernetinio saugumo incidentus stiprinimas padeda užtikrinti visos Sąjungos, ypač jos vidaus rinkos ir pramonės, ܲą. Tokia veikla ėų dar labiau prisidėti prie ES kibernetinės diplomatijos. Todėl SEP asocijuotosios trečiosios valstybės gali būti remiamos iš ES kibernetinio saugumo rezervo visoje jų teritorijoje arba jos dalyje, jei tai numatyta susitarime, pagal kurį trečioji valstybė yra SEP programos asocijuotoji šalis. Sąjunga ٳܰėų remti SEP asocijuotųjų trečiųjų valstybių finansavimą pagal toms valstybėms skirtas atitinkamas partnerystes ir finansavimo priemones. Parama ٳܰėų būti skiriama paslaugoms, susijusioms su reagavimu į šԲܲ arba didelio masto kibernetinio saugumo incidentus, ir ja ٳܰėų būti inicijuojamas veiklos atkūrimas po jų;
(51) šiame reglamente ES kibernetinio saugumo rezervui ir patikimiems paslaugų teikėjams nustatytos sąlygos ٳܰėų būti taikomos teikiant paramą SEP asocijuotosioms trečiosioms valstybėms. SEP asocijuotosios trečiosios valstybės ٳܰėų turėti ę prašyti paslaugos iš ES kibernetinio saugumo rezervo, kai subjektai, į kuriuos nusitaikyta ir kuriems jos prašo paramos iš ES kibernetinio saugumo rezervo, yra subjektai, veikiantys ypatingos svarbos sektoriuose arba kituose svarbiuose sektoriuose, ir kai nustatyti incidentai sukelia didelių veiklos sutrikimų arba gali turėti šalutinį poveikį Sąjungoje. SEP asocijuotosios trečiosios valstybės ٳܰėų būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus paramai gauti tik tuo atveju, jei susitarime, pagal kurį jos yra prisijungusios prie SEP programos, konkrečiai numatyta tokia parama. Be to, tokios trečiosios šalys ٳܰėų būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus tik tol, kol tenkinami trys kriterijai. Pirma, trečioji šalis ٳܰėų visiškai laikytis atitinkamų to susitarimo sąlygų. Antra, atsižvelgiant į rezervo papildomumą, trečioji valstybė turi būti ėmusis tinkamų veiksmų, kad pasirengtų reikšmingiems incidentams arba didelio masto incidentams lygiaverčiams kibernetinio saugumo incidentams. Trečia, paramos iš rezervo teikimas ٳܰėų derėti su Sąjungos politika tos šalies atžvilgiu ir bendrais santykiais su ja bei su kitomis Sąjungos politikos sritimis saugumo srityje. Vertindama atitiktį šiam trečiajam kriterijui, Komisija ٳܰėų konsultuotis su vyriausiuoju įgaliotiniu dėl tokios paramos teikimo suderinimo su bendra užsienio saugumo politika;
(52) SEP asocijuotosioms trečiosioms šalims teikiama parama gali daryti poveikį santykiams su trečiosiomis valstybėmis ir Sąjungos saugumo politikai, be kita ko, bendros užsienio ir saugumo politikos ir bendros gynybos ir saugumo politikos srityje. Todėl tikslinga Tarybai suteikti įgyvendinimo įgaliojimus duoti leidimą ir nustatyti laikotarpį, per kurį tokia parama gali būti teikiama. Taryba ٳܰėų veikti remdamasi Komisijos pasiūlymu, deramai atsižvelgdama į Komisijos atliktą trijų kriterijų įvertinimą. Tas pats pasakytina apie pratęsimus ir paprastus pasiūlymus iš dalies pakeisti arba atšaukti tokius aktus. Išimtiniais atvejais, kai Taryba mano, kad pagal trečiąjį kriterijų iš esmės pasikeitė aplinkybės, Taryba ٳܰėų galėti veikti savo iniciatyva ir nelaukdama Komisijos pasiūlymo. Tikėtina, kad dėl tokių reikšmingų pokyčių reikės imtis skubių veiksmų, kurie turės ypač didelį poveikį santykiams su trečiosiomis šalimis, o išsamaus Komisijos išankstinio vertinimo nereikės. Be to, tokių prašymų ir paramos klausimais Komisija ٳܰėų bendradarbiauti su vyriausiuoju įgaliotiniu. Komisija taip pat ٳܰėų atsižvelgti į visas ENISA pateiktas nuomones dėl tų pačių prašymų ir paramos. Komisija ٳܰėų informuoti Tarybą apie prašymų vertinimo rezultatus, į첹ٲԳ atitinkamus su tuo susijusius svarstymus, ir apie teikiamas paslaugas;
(53) nedarant poveikio taisyklėms, susijusioms su Sąjungos metiniu biudžetu pagal Sutartis, Komisija, vertindama ENISA biudžeto sudarymo ir personalo poreikius, ٳܰėų atsižvelgti į iš šio reglamento kylančius įsipareigojimus;
(54) 2023m. balandžio 18d. paskelbtame Komisijos komunikate dėl Kibernetinio saugumo įgūdžių akademijos pabrėžtas kvalifikuotų specialistų trūkumas. Jie yra reikalingi šio reglamento tikslams pasiekti. ES skubiai reikia įgūdžių ir kompetencijų turinčių specialistų, kad ėų užkirsti kelią kibernetiniams išpuoliams, juos nustatyti, nuo jų atgrasyti ir ginti ES, į첹ٲԳ jos svarbiausią infrastruktūrą, nuo tokių išpuolių ir užtikrinti jos atsparumą. Šiuo tikslu svarbu skatinti suinteresuotųjų subjektų, į첹ٲԳ privatųjį sektorių, akademinę bendruomenę ir viešąjį sektorių, bendradarbiavimą. Taip pat svarbu kurti sinergiją visose Sąjungos teritorijose, kad investicijos į švietimą ir mokymą skatintų kurti apsaugos priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias protų nutekėjimui, ir kad kai kuriuose regionuose įgūdžių trūkumas nedidėtų daugiau nei kituose. Būtina skubiai užpildyti kibernetinio saugumo įgūdžių spragas, ypatingą dėmesį skiriant lyčių atotrūkio kibernetinio saugumo darbo rinkoje mažinimui, kad būtų skatinamas moterų dalyvavimas kuriant skaitmeninio valdymo struktūrą;
(55) siekiant skatinti inovacijas bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, svarbu stiprinti mokslinius tyrimus ir inovacijas kibernetinio saugumo srityje. Tai padeda didinti valstybių narių atsparumą ir Sąjungos atvirą strateginį savarankiškumą – abu šie tikslai yra šio reglamento tikslai. Sinergija yra labai svarbi siekiant stiprinti įvairių suinteresuotųjų subjektų, į첹ٲԳ privatųjį sektorių, pilietinę visuomenę ir akademinę bendruomenę, bendradarbiavimą ir jų veiksmų koordinavimą;
(56) šiuo reglamentu ٳܰėų būti atsižvelgiama į Europos deklaracijoje dėl skaitmeninio dešimtmečio skaitmeninių teisių ir principų nustatytą įsipareigojimą apsaugoti mūsų demokratinių valstybių, žmonių, įmonių ir viešųjų institucijų interesus nuo kibernetinio saugumo pavojų ir kibernetinių nusikaltimų, į첹ٲԳ duomenų saugumo pažeidimus ir tapatybės vagystes ar manipuliavimą tapatybe;
(57) siekiant papildyti kai kurias neesmines šio reglamento nuostatas, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį ٳܰėų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriuose būtų nurodyti ES kibernetinio saugumo rezervui reikalingų reagavimo paslaugų rūšys ir skaičius. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016m. balandžio 13d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(21) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus ٳܰėų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(58)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai ٳܰėų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dardetaliau šėٲپ ES kibernetinio saugumo rezervo paramos paslaugų skyrimo procedūrinę tvarką. Tais įgaliojimais ٳܰėų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.182/2011(22).
(59) Komisija ٳܰėų reguliariai atlikti šiame reglamente nustatytų priemonių vertinimą. Pirmasis vertinimas ٳܰėų būti atliekamas per pirmuosius dvejus metus nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos, o vėliau – bent kas ketverius metus, atsižvelgiant į daugiametės finansinės programos peržiūros laiką. Komisija ٳܰėų pateikti padarytos pažangos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Siekdama įvertinti įvairius reikiamus elementus, į첹ٲԳ informacijos, kuria dalijamasi Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistemoje, mastą, Komisija ٳܰėų remtis tik lengvai prieinama arba savanoriškai pateikta informacija. Atsižvelgiant į geopolitinius pokyčius ir siekiant užtikrinti šiame reglamente nustatytų priemonių tęstinumą ir tolesnį plėtojimą po 2027m., svarbu užtikrinti, kad Komisija įvertintų būtinybę skirti atitinkamą biudžetą 2028–2034m. daugiametėje finansinėje programoje;
(60)šio reglamento tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, o ne valstybėse narėse. Todėl, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytų subsidiarumo ir proporcingumo principų, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Šiame reglamente nenumatyta nieko, kas nėra būtina siekiant to tikslo,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I skyrius
BENDRIEJI TIKSLAI, DALYKAS IR APIBRĖŽTYS
1straipsnis
Dalykas ir tikslai
1.Šiuo reglamentu nustatomos priemonės, kuriomis Sąjungoje stiprinami pajėgumai aptikti kibernetinio saugumo grėsmes ir incidentus, jiems pasirengti ir į juos reaguoti, visų pirma imantis šių veiksmų:
a)sukurti visos Europos kibernetinio saugumo centrų پą (Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistemą) siekiant plėtoti ir stiprinti koordinuotus aptikimo ir bendro informuotumo apie padėtį 貹ėܳܲ;
b)nustatyti Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmą, skirtą padėti valstybėms narėms ir kitiems naudotojams pasirengti reikšmingiems incidentams, didelio masto incidentamsir didelio masto incidentams lygiaverčiams kibernetinio saugumo incidentams, į juos reaguoti, sušvelninti jų poveikį ir inicijuoti veiklos atkūrimą;
c)sukurti Europos kibernetinio saugumo incidentų peržiūros mechanizmą reikšmingiems arba didelio masto incidentams peržiūrėti ir įvertinti.
2.Šiuo reglamentu siekiama bendrųjų tikslų – stiprinti Sąjungos pramonės ir paslaugų sektorių, į첹ٲԳ labai mažas įmones ir mažąsias bei vidutines įmones, taip pat startuolius, konkurencinę padėtį visoje Sąjungoje ir prisidėti prie Sąjungos technologinio suverenumo ir atviro strateginio savarankiškumo kibernetinio saugumo srityje, be kita ko, skatinant inovacijas bendrojoje skaitmeninėje rinkoje. Tų tikslų siekiama stiprinant solidarumą Sąjungos lygmeniu, kibernetinio saugumo ekosistemą, didinant valstybių narių kibernetinį atsparumą ir ugdant darbuotojų įgūdžius, praktinę patirtį, gebėjimus ir kompetencijas kibernetinio saugumo srityje.
2a. Bendrųjų tikslų turi būti siekiama įgyvendinant šiuos konkrečius tikslus:
a)stiprinti bendrus koordinuotus Sąjungos kibernetinių grėsmių ir incidentų aptikimo 貹ėܳܲ ir gerinti Իą informuotumą apie padėtį ▌;
b)stiprinti subjektų, veikiančių ypatingos svarbos ir kituose svarbiuose sektoriuose visoje Sąjungoje, parengtį ir solidarumą plėtojant koordinuotą parengties testavimą ir sustiprintus reagavimo ir atkūrimo 貹ėܳܲ, kad būtų galima valdyti šԲܲ incidentus, didelio masto incidentus arba didelio masto incidentams lygiaverčius kibernetinio saugumo incidentus, į첹ٲԳ ęteikti Sąjungos reagavimo į kibernetinio saugumo incidentus paramą SEP asocijuotosioms trečiosioms valstybėms;
c)didinti Sąjungos atsparumą ir prisidėti prie veiksmingo reagavimo peržiūrint ir vertinant šԲܲ arba didelio masto incidentus, be kita ko, apibendrinant įgytą patirtį ir, kai tinkama, rengiant rekomendacijas. ▌
▌
2b. Veiksmai pagal šį reglamentą vykdomi tinkamai atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją ir jais ٳܰėų būti papildoma CSIRT tinklo, TIS bendradarbiavimo grupės ir EU-CyCLONe vykdoma veikla.
3.Šiuo reglamentu nedaroma poveikio valstybių narių esminėms valstybinėms funkcijoms, į첹ٲԳ valstybės teritorinio vientisumo užtikrinimą, viešosios tvarkos palaikymą ir nacionalinio saugumo užtikrinimą. Visų pirmakiekviena valstybė narė išlieka išimtinai atsakinga už savo nacionalinį saugumą.
4. Keitimasis konfidencialia informacija pagal Sąjungos arba nacionalines taisykles ٳܰėų apsiriboti tik tuo, kas yra aktualu ir proporcinga to keitimosi tikslais. Keičiantis tokia informacija pagal šį reglamentą išsaugomas tos informacijos konfidencialumas ir apsaugomi atitinkamų subjektų saugumo ir komerciniai interesai. Tai neapima informacijos, kurios atskleidimas prieštarauja esminiams valstybių narių nacionalinio saugumo, visuomenės saugumo ar gynybos interesams, teikimo.
2 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
▌
1)tarpvalstybinis kibernetinio saugumo centras – pagal rašytinį konsorciumo susitarimą įsteigta daugiašalė platforma, kuri į koordinuojamą tinklo struktūrą sujungia bent trijų valstybių narių nacionalinius ▌kibernetinio saugumo centrus ▌ir kurios paskirtis – sustiprinti kibernetinių grėsmių stebėseną, aptikimą ir analizę siekiant užkirsti kelią incidentams ir padėti rengti kibernetinių grėsmių žvalgybos informaciją, visų pirma keičiantis svarbiais ir, kai tinkama, anonimizuotais duomenimis ir informacija, taip pat dalijantis naujausiomis priemonėmis ir bendrai plėtojant kibernetinių incidentų ir grėsmių aptikimo, analizės, prevencijos ir apsaugos nuo jų 貹ėܳܲ patikimoje aplinkoje;
▌
2)prieglobos konsorciumas – konsorciumas, sudarytas iš dalyvaujančių valstybių narių, kurios ▌ sutiko nustatyti tarpvalstybinio kibernetinio saugumo centro priemones, infrastruktūrą ir paslaugas ir prisidėti prie jų įsigijimo bei centro veikimo;
3) CSIRT– CSIRT, paskirtas arba įsteigtas pagal Direktyvos (ES)2022/2555 10 straipsnį;
9) incidentas– incidentas, kaip apibrėžta Direktyvos(ES)2022/2555 6straipsnio 6punkte;
10)reikšmingas kibernetinio saugumo incidentas– kibernetinio saugumo incidentas, atitinkantis Direktyvos (ES)2022/2555 23straipsnio 3dalyje nustatytus kriterijus;
11)didelio masto kibernetinio saugumo incidentas– incidentas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES)2022/2555 6straipsnio 7punkte;
12) didelio masto incidentui lygiavertis kibernetinio saugumo incidentas– Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų atveju tai didelis incidentas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas)2023/2841(23) 3straipsnio 8punkte, o SEP asocijuotųjų trečiųjų valstybių atveju– incidentas, kurio sukelto sutrikdymo mastas viršija SEP asocijuotosios trečiosios valstybės pajėgumą į jį reaguoti;
13) SEP asocijuotoji trečioji valstybė– trečioji valstybė, kuri yra susitarimo su Sąjunga, pagal kurį jai leidžiama dalyvauti Skaitmeninės Europos programoje pagal Reglamento (ES)2021/694 10straipsnį, šalis;
14) perkančioji organizacija– Komisija arba tiek, kiek pagal šio reglamento 12straipsnio 6dalį ES kibernetinio saugumo rezervo veikimas ir administravimas patikėtas ENISA,– ENISA;
▌
15) valdomų saugumo paslaugų teikėjas– valdomų saugumo paslaugų teikėjas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES)2022/2555 6straipsnio 40punkte;
16)patikimi valdomų saugumo paslaugų teikėjai– valdomų saugumo paslaugų teikėjai, atrinkti, kad būtų įtraukti į ES kibernetinio saugumo rezervą pagal šio reglamento 16straipsnį.
IIskyrius
EUROPOS KIBERNETINIO SAUGUMO ĮĖŲSISTEMA
3straipsnis
Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistemos ܰū
1.Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistema– visos Europos infrastruktūros tinklas, kurį sudaro savanoriškai prisijungiantys nacionaliniai kibernetinio saugumo centrai ir tarpvalstybiniai kibernetinio saugumo centrai– sukuriama remti pažangių Sąjungos pajėgumų plėtojimą siekiant stiprinti kibernetinių grėsmių aptikimo, analizės ir duomenų tvarkymo 貹ėܳܲ ir incidentų prevenciją Sąjungoje.
▌
2.Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistema:
-a) padeda geriau apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių ir į jas reaguoti remdama atitinkamus subjektus, visų pirma CSIRT, CSIRT پą, EU-CyCLONe ir kompetentingas institucijas, paskirtas arba įsteigtas pagal Direktyvos (ES)2022/2555 8straipsnį, ir su jais bendradarbiaudama bei stiprindama jų 貹ėܳܲ;
a)telkia atitinkamus duomenis ir informaciją apie kibernetines grėsmes ir incidentus iš įvairių tarpvalstybinių kibernetinio saugumo centrų šaltinių ir dalijasi analizuota arba apibendrinta informacija per tarpvalstybinius kibernetinio saugumo centrus, kai aktualu, su CSIRT tinklu;
b)renka aukštos kokybės informaciją, kuria remiantis galima imtis veiksmų, ir žvalgybos informaciją apie kibernetines grėsmes, naudodamas pažangiausias priemonesir pažangiąsias technologijas, ir remia tokios informacijos rengimą bei dalijasi ta informacija ir žvalgybos informaciją apie kibernetines grėsmes;
▌
d)padeda stiprinti koordinuotą kibernetinių grėsmių aptikimą ir didinti Իą informuotumą apie padėtį visoje Sąjungoje, taip pat teikia įspėjimus, be kita ko, kai aktualu, teikdama konkrečias rekomendacijas subjektams;
e)teikia paslaugas ir vykdo veiklą, skirtas kibernetinio saugumo bendruomenei Sąjungoje, be kita ko, padėdama kurti pažangias priemones ir technologijas, 貹žܾ, dirbtinio intelekto ir duomenų analizės priemones.
▌
3. Veiksmai, kuriais įgyvendinama Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistema, remiami Skaitmeninės Europos programos lėšomis ir įgyvendinami pagal Reglamentą (ES)2021/694, visų pirma jo 3konkretų tikslą.
4straipsnis
Nacionaliniai kibernetinio saugumo centrai
1.Jei valstybė narė nusprendžia dalyvauti Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistemoje, ji šio reglamento tikslais paskiria arba, kai taikytina, įsteigia nacionalinį kibernetinio saugumo centrą (toliau– nacionalinis kibernetinio saugumo centras).
▌
1b. Vykdydami 1adalyje nurodytas funkcijas, nacionaliniai kibernetinio saugumo centrai gali bendradarbiauti su privačiojo sektoriaus subjektais, kad keistųsi atitinkamais duomenimis ir informacija kibernetinių grėsmių ir incidentų nustatymo ir prevencijos tikslais, be kita ko, su pagrindinių ir svarbių subjektų sektorinėmis ir tarpsektorinėmis bendruomenėmis. Kai tinkama ir laikantis nacionalinės ir Sąjungos teisės, ԲDzԲԾų kibernetinio saugumo centrų prašoma arba gauta informacija gali apimti telemetrijos, jutiklių ir registravimo duomenis.
1c. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras yra vienas subjektas, veikiantis pagal valstybės narės įgaliojimus. Tai gali būti CSIRT arba, kai taikytina, nacionalinė kibernetinių krizių valdymo institucija ar kita kompetentinga institucija, paskirta arba įsteigta pagal Direktyvą (ES)2022/2555, arba kitas subjektas. Jis:
a)yra pajėgus veikti kaip atskaitos taškas ir kreiptis į kitas viešąsias ir privačias nacionalinio lygmens organizacijas, kad rinktų ir analizuotų informaciją apie kibernetines grėsmes ir incidentus ir prisidėtų prie tarpvalstybinio kibernetinio saugumo centro veiklos, kaip nurodyta šio reglamento 5straipsnyje, taip pat
b)geba aptikti, agreguoti ir analizuoti su kibernetinėmis grėsmėmis ir incidentais susijusius duomenis ir informaciją, 貹žܾ, kibernetinių grėsmių žvalgybos informaciją, visų pirma naudojant naujausias technologijas, siekiant užkirsti kelią incidentams.
▌
3.Pagal 8a straipsnio 1 dalį atrinkta valstybė narė įsipareigoja pateikti paraišką dėl savo nacionalinio kibernetinio saugumo centro dalyvavimo tarpvalstybinio kibernetinio saugumo centro veikloje.
5straipsnis
Tarpvalstybiniai kibernetinio saugumo centrai
1.Jei bent trys valstybės narės yra įsipareigojusios užtikrinti, kad jų nacionaliniai kibernetinio saugumo centrai bendradarbiautų koordinuojant savo kibernetinių grėsmių aptikimo ir stebėsenos veiklą, tos valstybės narės šio reglamento tikslais gali įsteigti prieglobos konsorciumą (toliau– prieglobos konsorciumas).
1a. Prieglobos konsorciumas– konsorciumas, kurį sudaro bent trys dalyvaujančios valstybės narės, sutikusios įsteigti tarpvalstybinį kibernetinio saugumo centrą, prisidėti prie jam skirtų priemonių, infrastruktūros ir paslaugų įsigijimo ir prie jo veikimo, kaip nurodyta 3a dalyje.
▌
3.Kai prieglobos konsorciumas atrenkamas pagal 8a straipsnio 3 dalį, jo nariai sudaro rašytinį konsorciumo susitarimą, kuriuo:
a) nustatoma jų vidaus tvarka dėl 8astraipsnio 3dalyje nurodyto prieglobos ir naudojimo susitarimo įgyvendinimo;
b)įsteigiamas prieglobos konsorciumo tarpvalstybinis kibernetinio saugumo centras, taip pat
c)įtraukiamos konkrečios sąlygos, kurių reikalaujama pagal 6 straipsnio 1 ir 2 dalis.
3a. Tarpvalstybinis kibernetinio saugumo centras yra 3dalyje nurodytu rašytiniu konsorciumo susitarimu įsteigta daugiašalė platforma. Ji į koordinuojamą tinklo struktūrą sujungia prieglobos konsorciumo valstybių narių nacionalinius kibernetinio saugumo centrus. Ji skirta kibernetinių grėsmių stebėsenai, aptikimui ir analizei gerinti, užkirsti kelią incidentams ir remti žvalgybos informacijos apie kibernetines grėsmes rengimą, visų pirma keičiantis atitinkamais ir, kai tikslinga, anonimizuotais duomenimis ir informacija, taip pat dalijantis naujausiomis priemonėmis ir bendrai plėtojant kibernetinių incidentų aptikimo, analizės ir prevencijos bei apsaugos nuo jų 貹ėܳܲ patikimoje aplinkoje.
4.Tarpvalstybiniam kibernetinio saugumo centrui teisiškai atstovauja atitinkamo prieglobos konsorciumo narys, veikiantis kaip koordinatorius, jei jis turi juridinio asmens statusą. Atsakomybė už tarpvalstybinio kibernetinio saugumo centro atitiktį šiam reglamentui ir prieglobos ir naudojimo susitarimui nustatoma 3 dalyje nurodytame rašytiniame konsorciumo susitarime.
5. Valstybė narė gali prisijungti prie jau veikiančio prieglobos konsorciumo gavusi prieglobos konsorciumo narių sutikimą. 3dalyje nurodytas rašytinis konsorciumo susitarimas ir prieglobos ir naudojimo susitarimas atitinkamai pakeičiami. Tai nedaro poveikio Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centro (toliau– ECCC) nuosavybės teisėms į priemones, infrastruktūrą ir paslaugas, kurios jau buvo bendrai įsigytos su tuo prieglobos konsorciumu.
6 straipsnis
Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija tarpvalstybiniuose kibernetinio saugumo centruose ir tarp jų
1.Prieglobos konsorciumo nariai užtikrina, kad jų nacionaliniai kibernetinio saugumo centrai pagal 5straipsnio 3dalyje nurodytą konsorciumo susitarimą tarpusavyje tarpvalstybiniame kibernetinio saugumo centre keistųsi svarbia ir prireikus anonimizuota informacija, 貹žܾ, informacija, susijusia su kibernetinėmis grėsmėmis, vos neįvykusiais incidentais, pažeidžiamumais, metodais ir procedūromis, užvaldymo rodikliais, priešiška taktika, konkrečių grėsmių ir dalyvių informacija, kibernetinio saugumo įspėjimais ir rekomendacijomis dėl kibernetinio saugumo priemonių konfigūracijos siekiant aptikti kibernetinius išpuolius rekomendacijomis, kai tokiu dalijimusi informacija:
a)skatinamas ir stiprinamas kibernetinių grėsmių aptikimas ir stiprinamas CSIRT tinklo pajėgumas užkirsti kelią incidentams ir į juos reaguoti arba sušvelninti jų poveikį;
b)didinamas kibernetinio saugumo lygis, 貹žܾ, didinant informuotumą apie kibernetines grėsmes, ribojant arba sustabdant tokių grėsmių plitimo galimybes, remiant įvairius gynybos 貹ėܳܲ, pažeidžiamumų ištaisymą ir atskleidimą, grėsmių aptikimo, sustabdymo ir prevencijos metodus, švelninimo strategijas ar reagavimo ir veiklos atkūrimo etapus arba skatinant bendradarbiavimu grindžiamus viešųjų ir privačių subjektų atliekamus kibernetinių grėsmių mokslinius tyrimus.
2.5 straipsnio 3 dalyje nurodytame rašytiniame konsorciumo susitarime nustatoma:
a)įsipareigojimas su konsorciumo nariais dalytis informacija, kaip nurodyta 1 dalyje, ir sąlygos, kuriomis turi būti keičiamasi ta informacija. Susitarime gali būti nurodyta, kad informacija keičiamasi pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę;
b)valdymo sistema, kuria patikslinamas ir skatinamas visų dalyvių dalijimasis aktualia ir, kai tinkama, anonimizuota 1 dalyje nurodyta informacija;
c)prisidėjimo prie pažangių priemonių ir technologijų, 貹žܾ, dirbtinio intelekto ir duomenų analizės priemonių kūrimo tikslai.
2a. Tarpvalstybiniai kibernetinio saugumo centrai sudaro tarpusavio bendradarbiavimo susitarimus, kuriuose nustatomi tarpvalstybinių kibernetinio saugumo centrų sąveikos ir keitimosi informacija principai. Tarpvalstybiniai kibernetinio saugumo centrai informuoja Komisiją apie sudarytus susitarimus.
3.▌1 dalyje nurodytas keitimasis informacija tarp tarpvalstybinių kibernetinio saugumo centrų užtikrinamas užtikrinant aukštą sąveikos lygį. Siekdama remti tokią sąveiką, nepagrįstai nedelsdama ir ne vėliau kaip per 12mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ENISA, glaudžiai konsultuodamasi su Komisija, paskelbia sąveikos gaires, kuriose visų pirma nurodomi dalijimosi informacija formatai ir protokolai, atsižvelgiant į tarptautinius standartus ir geriausią praktiką, taip pat visų įsteigtų tarpvalstybinių kibernetinio saugumo centrų veikimas. Tarpvalstybinių kibernetinio saugumo centrų bendradarbiavimo susitarimų sąveikos reikalavimai grindžiami ENISA paskelbtomis gairėmis.
▌
7 straipsnis
Bendradarbiavimas ir dalijimasis informacija su Sąjungos lygmens tinklais
-1. Tarpvalstybiniai kibernetinio saugumo centrai ir CSIRT tinklas glaudžiai bendradarbiauja, visų pirma keitimosi informacija tikslais. Tuo tikslu jie susitaria dėl dzūės bendradarbiavimo ir dalijimosi atitinkama informacija tvarkos ir, nedarant poveikio 1 daliai, dėl informacijos, kuria dalijamasi, rūšių.
1.Kai tarpvalstybiniai kibernetinio saugumo centrai gauna informacijos, susijusios su galimu arba tebesitęsiančiu didelio masto kibernetinio saugumo incidentu, jie, siekdami bendro informuotumo apie padėtį, užtikrina, kad per EU-CyCLONe ir CSIRT پą valstybių narių institucijoms ir Komisijai būtų nepagrįstai nedelsiant teikiama svarbi informacija ir išankstiniai įspėjimai.
▌
8 straipsnis
Saugumas
1.Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistemos veikloje dalyvaujančios valstybės narės užtikrina aukštą Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistemostinklo kibernetinio saugumo, į첹ٲԳkonfidencialumą ir duomenų saugumą, taip pat fizinio saugumo lygį ir užtikrina, kad tinklas būtų tinkamai valdoma ir kontroliuojama taip, kad būtų apsaugotas nuo grėsmių ir būtų užtikrintas jo ir sistemų, į첹ٲԳ informaciją ir duomenis, kuriais keičiamasi per پą, saugumas.
2.Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistemoje dalyvaujančios valstybės narės užtikrina, kad dalijimasis šio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistemoje su bet kokiu subjektu, kuris nėravalstybės narės valdžios institucija ar įstaiga, nedarytų neigiamo poveikio Sąjungos ar valstybių narių saugumo interesams.
8a straipsnis
Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistemos finansavimas
1. Paskelbus kvietimą pareikšti susidomėjimą, Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistemoje ketinančias dalyvauti valstybes nares atrenka Europos kibernetinio saugumo kompetencijos centras (toliau– ECCC), kad jos dalyvautų bendruose priemonių, infrastruktūros ir paslaugų viešuosiuose pirkimuose su ECCC, siekiant įsteigti 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus nacionalinius kibernetinio saugumo centrus arba padidinti esamų centrų 貹ėܳܲ. ECCC atrinktoms valstybėms narėms gali skirti dotacijas tų priemonių, infrastruktūros ir paslaugų veikimui finansuoti. Sąjungos finansiniu įnašu padengiama iki 50proc. priemonių, infrastruktūros ir paslaugų įsigijimo išlaidų ir iki 50proc. veiklos išlaidų, o likusias išlaidas padengia valstybė narė. Prieš pradėdami priemonių, infrastruktūros ir paslaugų įsigijimo procedūrą, ECCC ir valstybės narės sudaro prieglobos ir naudojimo susitarimą, kuriuo reglamentuojamas priemonių, infrastruktūros ir paslaugų naudojimas.
2. Jei valstybės narės nacionalinis kibernetinio saugumo centras per dvejus metus nuo priemonių, infrastruktūros ir paslaugų įsigijimo arba dotacijos gavimo dienos, priklausomai nuo to, kas įvyko anksčiau, netampa tarpvalstybinio kibernetinio saugumo centro dalyviu, valstybė narė negali gauti papildomos Sąjungos paramos pagal šį skyrių tol, kol jis neprisijungs prie tarpvalstybinio kibernetinio saugumo centro.
3. Paskelbus kvietimą pareikšti susidomėjimą, ECCC atrenka prieglobos konsorciumą dalyvauti bendruose viešuosiuose priemonių, infrastruktūros ir paslaugų pirkimuose su ECCC. ECCC atrinktam prieglobos konsorciumui gali skirti dotaciją priemonių, infrastruktūros ir paslaugų veikimui finansuoti. Sąjungos finansiniu įnašu padengiama iki 75proc. priemonių, infrastruktūros ir paslaugų įsigijimo išlaidų ir iki 50proc. veiklos išlaidų, o likusias išlaidas padengia prieglobos konsorciumas. Prieš pradėdami priemonių, infrastruktūros ir paslaugų įsigijimo procedūrą, ECCC ir prieglobos konsorciumas sudaro prieglobos ir naudojimo susitarimą, kuriuo reglamentuojamas priemonių, infrastruktūros ir paslaugų naudojimas.
4. ECCC ne rečiau kaip kas dvejus metus parengia priemonių, infrastruktūros ir paslaugų, būtinų ir tinkamos kokybės nacionaliniams kibernetinio saugumo centrams ir tarpvalstybiniams kibernetinio saugumo centrams steigti ar stiprinti, ir jų prieinamumo, be kita ko, iš valstybėse narėse įsisteigusių arba laikomų įsisteigusiais ir valstybių narių arba valstybių narių piliečių kontroliuojamų teisės subjektų, aprašą. Rengdamas aprašą ECCC konsultuojasi su CSIRT tinklu, visais esamais tarpvalstybiniais kibernetinio saugumo centrais, ENISA ir Komisija.
III skyrius
REAGAVIMO Į KIBERNETINIO SAUGUMO KRIZES MECHANIZMAS
9 straipsnis
Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmo ܰū
1.Siekiant padėti didinti Sąjungos atsparumą 쾱Աپė grėsmėms ir solidariai pasirengti trumpalaikiam reikšmingų, didelio mastoir didelio masto incidentams lygiaverčių kibernetinio saugumo incidentų poveikiui ir jį sušvelninti, sukuriamas Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmas (toliau– Mechanizmas).
1a. Valstybių narių atveju pagal Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmą numatyti veiksmai vykdomi gavus prašymą ir papildo valstybių narių pastangas ir veiksmus, kuriais siekiama pasirengti kibernetinio saugumo incidentams, į juos reaguoti ir atkurti veiklą po jų.
2.Veiksmai, kuriais įgyvendinamas ▌ Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmas, remiami Skaitmeninės Europos programos(toliau– SEP) lėšomis ir įgyvendinami pagal Reglamentą (ES) 2021/694, visų pirma jo 3 konkretų tikslą.
2a. Veiksmai pagal Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmą įgyvendinami visų pirma per ECCC pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES)2021/887, išskyrus veiksmus, kuriais įgyvendinamas ES kibernetinio saugumo rezervas, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalies b punkte, kuriuos įgyvendina Komisija ir ENISA.
10 straipsnis
Veiksmų rūšys
1.Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmu remiami šių rūšių veiksmai:
a)parengties veiksmai, t.y.:
i) koordinuotas subjektų, vykdančių veiklą ypatingos svarbos sektoriuose visoje Sąjungoje, parengties testavimas, kaip nurodyta 11 straipsnyje;
ii) kiti parengties veiksmai, skirti subjektams, veikiantiems ypatingos svarbos sektoriuose ir kituose svarbiuose sektoriuose, kaip nurodyta 11a straipsnyje;
b)▌ veiksmai, kuriais remiamas reagavimas į šԲܲ, didelio masto ir didelio masto incidentams lygiaverčius kibernetinio saugumo incidentus ir inicijuojamas veiklos atkūrimas po jų ir kuriuos turi vykdyti patikimi valdomų saugumo paslaugų teikėjai, dalyvaujantys ES kibernetinio saugumo rezerve, sukurtame pagal 12 straipsnį;
c)savitarpio pagalbos veiksmai, kaip nurodyta 16a straipsnyje.
11 straipsnis
Koordinuotas subjektų parengties testavimas
-1. Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmu remiamas savanoriškas koordinuotas ypatingos svarbos sektoriuose veikiančių subjektų parengties testavimas.
-1a. Koordinuotą parengties testavimą gali sudaryti parengties veikla, 貹žܾ, skverbimosi testavimas, ir grėsmių vertinimas.
-1b. Parama parengties veiksmams pagal šį straipsnį valstybėms narėms teikiama visų pirma dotacijų forma ir Skaitmeninės Europos programos 24 straipsnyje nurodytose atitinkamose darbo programose nustatytomis sąlygomis.
1.Siekdama remti koordinuotą 10 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje nurodytą subjektų parengties testavimą visoje Sąjungoje, Komisija, pasikonsultavusi su TIS bendradarbiavimo grupe, EU-CyCLONe ir ENISA, iš Direktyvos (ES)2022/2555 Ipriede išvardytų ypatingos svarbos sektorių atrenka sektorius arba subsektorius, kuriems gali būti paskelbtas kvietimas teikti paraiškas dėl dotacijų skyrimo. Šiuose kvietimuose valstybės narės dalyvauja savo noru.
1a. Nustatydama sektorius ar subsektorius pagal 1dalį, Komisija atsižvelgia į koordinuotus rizikos vertinimus ir atsparumo testavimą Sąjungos lygmeniu bei jų rezultatus.
2.TIS bendradarbiavimo grupė, bendradarbiaudama su Komisija, vyriausiuoju įgaliotiniu ir ENISA bei pagal savo įgaliojimus su EU-CyCLONe, parengia bendrus rizikos scenarijus ir metodikas koordinuotam testavimui pagal šio reglamento 10 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį ir, kai tinkama, kitiems pasirengimo veiksmams pagal 10 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį.
3. Kai subjektas, vykdantis veiklą ypatingos svarbos sektoriuje, savanoriškai dalyvauja koordinuotame testavime ir po to testavimo pateikiamos rekomendacijos dėl konkrečių priemonių, kurias dalyvaujantis subjektas gali įtraukti į koregavimo planą, už testavimą atsakinga valstybės narės institucija, kai tinkama, peržiūri dalyvaujančių subjektų tolesnius veiksmus, susijusius su tomis priemonėmis, siekdama sustiprinti parengtį.
11 a straipsnis
Kiti parengties veiksmai
1. Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmu taip pat remiami parengties veiksmai, kuriems netaikomas šio reglamento 11 straipsnis dėl subjektų koordinuotų parengties veiksmų. Tokie veiksmai apima parengties veiksmus, skirtus subjektams, vykdantiems veiklą sektoriuose, kuriems nenurodyta atlikti koordinuotą testavimą pagal 11 straipsnį. Tokiais veiksmais gali būti remiama pažeidžiamumo stebėsena, rizikos stebėsena, pratybos ir mokymai.
2. Parama parengties veiksmams pagal šį straipsnį teikiama valstybėms narėms jų prašymu, visų pirma dotacijų forma ir Reglamento (ES) 2021/694 24 straipsnyje nurodytose atitinkamose darbo programose nustatytomis sąlygomis.
12straipsnis
ES kibernetinio saugumo rezervo ܰū
1.Siekiant 3dalyje nurodytiems naudotojams jų prašymu padėti reaguoti į šԲܲ, didelio masto arba didelio masto incidentams lygiaverčius kibernetinio saugumo incidentus arba teikti reagavimo į tokius incidentus paramą ir inicijuoti veiklos atkūrimą po tokių ԳԳų, sukuriamas ES kibernetinio saugumo rezervas.
2.ES kibernetinio saugumo rezervą sudaro reagavimo ▌ paslaugos, kurias teikia patikimi paslaugų teikėjai, atrinkti pagal 16 straipsnyje nustatytus kriterijus. Į Rezervą gali būti įtraukiamos iš anksto įsipareigotos teikti paslaugos. Patikimo paslaugų teikėjo iš anksto įsipareigotas teikti paslaugas galima paversti parengties paslaugomis, susijusiomis su incidentų prevencija ir reagavimu į juos, tais atvejais, kai tos paslaugos nenaudojamos reagavimui į incidentus tuo laikotarpiu, kuriuo iš anksto įsipareigota teikti tas paslaugas. Pateikus prašymą, Rezervą galima naudoti visose valstybėse narėse, Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir ԳūDze ir SEP asocijuotosiose trečiosiose valstybėse, nurodytose 17 straipsnio 1 dalyje.
3.ES kibernetinio saugumo rezervo paslaugų naudotojai yra:
a)valstybių narių kibernetinio saugumo krizių valdymo institucijos ir CSIRT, nurodyti atitinkamai Direktyvos (ES) 2022/2555 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 10 straipsnyje;
b)CERT-EU pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2023/2841 13 straipsnį;
c) kompetentingos institucijos, 貹žܾ, Reagavimo į kompiuterinius saugumo incidentus tarnybos ir SEP asocijuotųjų trečiųjų valstybių kibernetinių krizių valdymo institucijos pagal 17 straipsnio 3 dalį.
▌
5.Komisijai tenka bendra atsakomybė už ES kibernetinio saugumo rezervo įgyvendinimą. Komisija, koordinuodama veiksmus su TIS bendradarbiavimo grupe ir atsižvelgdama į 3 dalyje nurodytų Բܻdzٴų poreikius, nustato ES kibernetinio saugumo rezervo prioritetus ir raidą, prižiūri jo įgyvendinimą ir užtikrina papildomumą, nuoseklumą, sinergiją ir sąsajas su kitais paramos veiksmais pagal šį reglamentą, taip pat su kitais Sąjungos veiksmais ir programomis. Šie prioritetai peržiūrimi kas dvejus metus. Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie šiuos prioritetus ir jų peržiūras.
6.Nedarant poveikio bendrai 5 dalyje nurodytai Komisijos atsakomybei už ES kibernetinio saugumo rezervo įgyvendinimą ir laikantis susitarimo dėl įnašo, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 2 straipsnio 18 punkte, Komisija visiškai arba iš dalies patiki ES kibernetinio saugumo rezervo veikimą ir administravimą ENISA. ENISA nepatikėtus aspektus ir toliau tiesiogiai valdo Komisija.
7.ENISA ne rečiau kaip kas dvejus metus parengia 3 dalies a ir b punktuose nurodytiems naudotojams reikalingų paslaugų aprašą. Į aprašą taip pat įtraukiama informacija apie tokių paslaugų prieinamumą, į첹ٲԳ paslaugas, kurias teikia valstybėse narėse įsisteigę arba laikomi jose įsisteigusiais teisės subjektai, kuriuos kontroliuoja valstybės narės arba valstybių narių piliečiai. Įtraukdama į aprašą informaciją apie tą prieinamumą, ENISA įvertina Sąjungos kibernetinio saugumo srities darbuotojų įgūdžius ir 貹ėܳܲ, susijusius su ES kibernetinio saugumo rezervo tikslais. Rengdama aprašą ENISA konsultuojasi su TIS bendradarbiavimo grupe, EU-CyCLONe, Komisija ir, kai taikytina, Tarpinstitucine kibernetinio saugumo taryba. Įtraukdama į aprašą informaciją apie paslaugų prieinamumą, ENISA taip pat konsultuojasi su atitinkamais kibernetinio saugumo pramonės suinteresuotaisiais subjektais, į첹ٲԳ valdomų saugumo paslaugų teikėjus.ENISA, informavusi Tarybą ir pasikonsultavusi su EU-CyCLONe bei Komisija ir, kai aktualu, ▌ vyriausiuoju įgaliotiniu, parengia panašų aprašą, siekdama nustatyti 3 dalies c punkte nurodytų Բܻdzٴų poreikius.
8.Komisijai pagal 20a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant ES kibernetinio saugumo rezervui reikalingų reagavimo paslaugų rūšis ir skaičių. Rengdama tuos deleguotuosius aktus Komisija atsižvelgia į 7 dalyje nurodytą aprašą ir gali keistis patarimais ir bendradarbiauti su TIS bendradarbiavimo grupe ir ENISA.
13straipsnis
Prašymai suteikti paramą iš ES kibernetinio saugumo rezervo
1.12straipsnio 3 dalyje nurodyti naudotojai gali prašyti ES kibernetinio saugumo rezervo paslaugų, kad padėtų reaguoti į šԲܲ, didelio masto arba didelio masto incidentams lygiaverčius kibernetinio saugumo incidentus ir inicijuoti veiklos atkūrimą po jų.
2.Kad gautų paramą iš ES kibernetinio saugumo rezervo, 12 straipsnio 3 dalyje nurodyti naudotojai imasi visų tinkamų priemonių incidento, dėl kurio prašoma paramos, poveikiui sušvelninti, į첹ٲԳ, atitinkamais atvejais, tiesioginės ٱԾės pagalbos ir kitų išteklių, skirtų padėti reaguoti į incidentą, teikimą ir pastangas ▌ atkurti veiklą.
3.▌ Prašymai suteikti paramą perkančiajai organizacijai perduodami taip:
a) šio reglamento 12 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytų Բܻdzٴų atveju tokie prašymai perduodami per valstybės narės pagal Direktyvos (ES) 2022/2555 8 straipsnio 3 dalį paskirtą arba įsteigtą Իąjį kontaktinį punktą;
b) šio reglamento 12 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyto naudotojo atveju tokius š⳾ܲ perduoda CERT-EU;
c) šio reglamento 12straipsnio 3 dalies c punkte nurodyto naudotojo atveju tokie prašymai perduodami per šio reglamento 17 straipsnio 4 dalyje nurodytą Իąjį kontaktinį punktą.
4.Jei gaunami šio reglamento 12 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytų Բܻdzٴų prašymai, valstybės narės informuoja CSIRT پą ir, kai tinkama, EU-CyCLONe apie savo Բܻdzٴų š⳾ܲ suteikti reagavimo į incidentus ir pradinio veiklos atkūrimo po jų paramą pagal šį straipsnį.
5.Prašyme suteikti reagavimo į incidentus ir pradinio veiklos atkūrimo po jų paramą pateikiama:
a)tinkama informacija apie paveiktą subjektą ir galimą incidento poveikį:
i) šio reglamento 12straipsnio 3 dalies a punkte nurodytų Բܻdzٴų atveju– paveiktai(-oms) valstybei(-ėms) narei(-ėms) ir naudotojams, į첹ٲԳ išplitimo į kitą valstybę narę ą;
ii) šio reglamento 12 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyto naudotojo atveju– paveiktoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms;
iii) šio reglamento 12 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyto naudotojo atveju– paveiktoms SEP asocijuotosioms šalims ;
aa) informacija apie prašomą paslaugą, į첹ٲԳ planuojamą prašomos paramos panaudojimą, taip pat nurodant numatomus poreikius;
b)tinkama informacija apie priemones, kurių imtasi incidento, dėl kurio prašoma paramos, poveikiui sušvelninti, kaip nurodyta 2 dalyje;
c)kai aktualu, turima informacija apie kitų formų paramą, kurią gali gauti paveiktas subjektas ▌.
6.ENISA, bendradarbiaudama su Komisija ir EU-CyCLONe, parengia šabloną, kad būtų lengviau teikti š⳾ܲ suteikti paramą iš ES kibernetinio saugumo rezervo.
7.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais išsamiau nustatoma išsami dzūė tvarka, pagal kurią prašoma ES kibernetinio saugumo rezervo paramos paslaugų ir atsakoma pagal šį straipsnį, 14 straipsnio 1 dalį ir 17 straipsnio 4a dalį, 貹žܾ, prašymų pateikimo ir atsakymų pateikimo tvarka bei 14 straipsnio 6 dalyje nurodytų ataskaitų šablonai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
14straipsnis
ES kibernetinio saugumo rezervo paramos įgyvendinimas
1.12 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nurodytų Բܻdzٴų prašymų atveju š⳾ܲ suteikti paramą iš ES kibernetinio saugumo rezervo vertina perkančioji organizacija. Siekiant užtikrinti paramos veiksmų veiksmingumą, atsakymas 12 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nurodytiems naudotojams perduodamas nedelsiant ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 48valandas nuo prašymo pateikimo. Perkančioji organizacija informuoja Tarybą ir Komisiją apie proceso rezultatus.
1a. Kiek tai susiję su informacija, kuria dalijamasi prašant ES kibernetinio saugumo rezervo paslaugų ir jas teikiant, visos šalys, dalyvaujančios taikant šį reglamentą:
a)užtikrina, kad ta informacija būtų naudojama ir ja būtų dalijamasi tik tiek, kiek tai būtina jų pareigoms ar funkcijoms pagal šį reglamentą vykdyti;
b)naudoja DzԴھԳą arba pagal nacionalinę ir Sąjungos teisę įslaptintą informaciją ir ja dalijasi tik pagal tą teisę, taip pat
c)užtikrinti veiksmingą, efektyvų ir saugų keitimąsi informacija, kai tinkama, naudojant atitinkamus dalijimosi informacija protokolus, į첹ٲԳ Srauto kontrolės protokolą, ir jų laikantis.
2.Vertindama atskirus š⳾ܲ pagal 14 straipsnio 1 dalį ir 17 straipsnio 4a dalį, perkančioji organizacija arba, kai taikytina, Komisija pirmiausia įvertina, ar tenkinami 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti kriterijai. Jei taip, jos įvertina, kokia paramos trukmė ir pobūdis yra tinkami, atsižvelgdamos į 1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą tikslą ir, kai aktualu, į šiuos kriterijus:
a)kibernetinio saugumo incidento mastą ir ܲܳą;
b)paveikto subjekto rūšį, pirmenybę teikiant incidentams, darantiems poveikį esminiams subjektams, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2022/2555 3 straipsnio 1 dalyje;
c)galimą poveikį paveiktai(-oms) valstybei(-ėms) narei(-ėms), Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms arba SEP asocijuotosioms trečiosioms valstybėms;
d)galimą tarpvalstybinį incidento pobūdį ir išplitimo į kitas valstybes nares, Sąjungos institucijas, įstaigas, organus ir agentūras arba SEP asocijuotąsias trečiąsias valstybes ą;
e)priemones, kurių naudotojas ėmėsi siekdamas padėti reaguoti, ir pradinio veiklos atkūrimo pastangas, nurodytas 13 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 5 dalies b punkte.
2a.Kai vienu metu pateikiami keli 12 straipsnio 3 dalyje nurodytų Բܻdzٴų prašymai, jų pirmenybė nustatoma, kai aktualu, atsižvelgiant į 2 dalyje nurodytus kriterijus, nedarant poveikio lojalaus valstybių narių ir Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų bendradarbiavimo principui; kai du ar daugiau prašymų vertinami kaip lygiaverčiai pagal tuos 2 dalyje nurodytus kriterijus, pirmenybė teikiama valstybių narių Բܻdzٴų prašymams. Kai pagal šio reglamento 12 straipsnio 6 dalį ENISA visiškai arba iš dalies patikėtas ES kibernetinio saugumo rezervo veikimas ir administravimas, ENISA ir Komisija glaudžiai bendradarbiauja, kad pagal šią dalį nustatytų prašymų pirmenybę.
3.ES kibernetinio saugumo rezervo paslaugos teikiamos pagal konkrečius patikimo paslaugų teikėjo ir naudotojo, kuriam teikiama parama iš ES kibernetinio saugumo rezervo, susitarimus. Tos paslaugos gali būti teikiamos pagal konkrečius patikimo paslaugų teikėjo, naudotojo ir paveikto subjekto susitarimus. Į visus šioje dalyje nurodytus susitarimus įtraukiamos, be kita ko, atsakomybės sąlygos.
4.3 dalyje nurodyti susitarimai grindžiami šablonais, kuriuos 貹Բė ENISA, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir prireikus su kitais ES kibernetinio saugumo rezervo naudotojais.
5.Komisija, ENISA ir Rezervo naudotojai neprisiima sutartinės atsakomybės už žalą, trečiosioms šalims padarytą dėl paslaugų, teikiamų įgyvendinant ES kibernetinio saugumo rezervą.
5a. Naudotojai gali naudotis ES kibernetinio saugumo rezervo paslaugomis, teikiamomis atsakant į prašymą pagal šio reglamento 13 straipsnio 1 dalį, tik tam, kad padėtų reaguoti į šԲܲ incidentus, didelio masto kibernetinio saugumo incidentus arba didelio masto incidentams lygiaverčius kibernetinio saugumo incidentus ir inicijuoti veiklos atkūrimą po jų. Šiomis paslaugomis jie gali naudotis tik kai tai susiję su:
a) 12 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytų Բܻdzٴų atveju– subjektais, veikiančiais ypatingos svarbos arba kituose svarbiuose sektoriuose, o 12 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyto naudotojo atveju– lygiaverčiais subjektais, taip pat
b) 12 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyto naudotojo atveju– Sąjungos institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis.
6.Per du mėnesius nuo paramos veiksmo pabaigos visi paramą gavę naudotojai pateikia apibendrinamąją suteiktos paslaugos, pasiektų rezultatų ir ▌ įgytos patirties ataskaitą, kaip nurodyta toliau:
a) šio reglamento 12 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyti naudotojai pateikia apibendrinamąją ataskaitą Komisijai, ENISA, CSIRT tinklui ir EU-CyCLONe;
b) šio reglamento 12 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyti naudotojai pateikia apibendrinamąją ataskaitą Komisijai, ENISA ir TKST;
c) šio reglamento 12 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyti naudotojai šia ataskaita dalijasi su Komisija, o ši ja dalijasi su Taryba ir vyriausiuoju įgaliotiniu.
6a. Kai pagal šio reglamento 12 straipsnio 6 dalį ENISA visiškai arba iš dalies patikėtas ES kibernetinio saugumo rezervo veikimas ir administravimas, ENISA šiuo klausimu reguliariai teikia ataskaitas Komisijai ir su ja konsultuojasi. Šiomis aplinkybėmis ENISA nedelsdama siunčia Komisijai visus š⳾ܲ, kuriuos ji gauna iš 12 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytų Բܻdzٴų, ir, kai to reikia prioritetų nustatymo pagal šį straipsnį tikslais, visus š⳾ܲ, kuriuos ji gavo iš 12 straipsnio 3 dalies a arba b punkte nurodytų Բܻdzٴų. Šioje dalyje nustatytos pareigos nedaro poveikio Reglamento (ES) 2019/881 14 straipsniui.
7.12 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nurodytų Բܻdzٴų atveju perkančioji organizacijareguliariai ir bent du kartus per metus teikia ataskaitas TIS bendradarbiavimo grupei apie paramos naudojimą ir rezultatus ▌.
7a. 12straipsnio 3 dalies c punkte nurodytų Բܻdzٴų atveju Komisija reguliariai, bent du kartus per metus, teikia ataskaitas Tarybai ir informuoja vyriausiąjį įgaliotinį apie paramos naudojimą ir rezultatus.
▌
16straipsnis
Patikimi paslaugų teikėjai
1.Viešojo pirkimo procedūrose, vykdomose siekiant sukurti ES kibernetinio saugumo rezervą, perkančioji organizacija veikia laikydamasi Reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 nustatytų principų ir šių principų:
a)užtikrinti, kad į ES kibernetinio saugumo rezervą įtrauktos paslaugos kaip visuma būtų tokios, kad Rezervas apimtų paslaugas, kurios gali būti diegiamos visose valstybėse narėse, visų pirma atsižvelgiant į nacionalinius tokių paslaugų teikimo reikalavimus, į첹ٲԳ 첹ų, sertifikavimo ar akreditavimo reikalavimus;
b)užtikrinti esminių Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo interesų apsaugą;
c)užtikrinti, kad ES kibernetinio saugumo rezervas duotų ES pridėtinę vertę – padėtų siekti Reglamento (ES) 2021/694 3 straipsnyje nustatytų tikslų, be kita ko, skatinant kibernetinio saugumo įgūdžių ugdymą ES.
2.Pirkdama ES kibernetinio saugumo rezervui skirtas paslaugas, perkančioji organizacija į pirkimo dokumentus įtraukia šiuos atrankos kriterijus:
a)paslaugų teikėjas įrodo, kad jo darbuotojams būdingas aukščiausio lygio profesinis sąžiningumas, nepriklausomumas, atsakomybė ir dalykinė kompetencija, kad ėų vykdyti veiklą savo konkrečioje srityje, ir užtikrina ekspertinių žinių pastovumą ir (arba) tęstinumą, taip pat reikiamus techninius išteklius;
b)paslaugų teikėjas ir visos atitinkamos patronuojamosios įmonės bei subrangovai laikosi taikytinų įslaptintos informacijos apsaugos taisyklių ir taiko tinkamas priemones, į첹ٲԳ, kai aktualu, tarpusavio susitarimus, kad apsaugotų su paslauga susijusią DzԴھԳą informaciją, visų pirma įrodymus, išvadas ir ataskaitas ▌;
c)paslaugų teikėjas tinkamai įrodo, kad jo valdymo struktūra yra skaidri, dėl jos nekyla pavojus jo nešališkumui ir paslaugų kokybei ir negali kilti interesų konfliktų;
d)paslaugų teikėjas yra atlikęs tinkamą patikimumo patikrinimą, bent jau personalo, kurį ketina dislokuoti paslaugoms teikti, kai to reikalauja valstybė narė;
e)paslaugų teikėjas užtikrina tinkamą savo IT sistemų saugumo lygį;
f)paslaugų teikėjas turi aparatinę ir programinę įrangą, kurios reikia prašomai paslaugai teikti ir kuri neturi žinomų išnaudojamų pažeidžiamumų, apima naujausius saugumo naujinius ir bet kuriuo atveju atitinka visas taikytinas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES).../...(24) () nuostatas;
g)paslaugų teikėjas geba įrodyti, kad turi panašių paslaugų teikimo atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms ar subjektams, veikiantiems ypatingos svarbos ar kituose svarbiuose sektoriuose, patirties;
h)paslaugų teikėjas geba suteikti paslaugą per trumpą laikotarpį valstybėje narėje(-ėse), kurioje(-iose) jis gali teikti paslaugą;
i)paslaugų teikėjas gali teikti paslaugą viena ar daugiau oficialiųjų Sąjungos arba valstybės narės, kurioje paslaugų teikėjas gali teikti paslaugą, 첹ų, kai to reikalauja valstybė(-ės) narė(-ės) arba 12 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose nurodyti naudotojai.
j)kai pagal Reglamentą (ES)2019/881 bus įdiegta valdomų saugumo paslaugų Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo sistema, paslaugų teikėjas turės būti sertifikuotas pagal tą sistemą per dvejus metus nuo tos sistemos taikymo pradžios;
▌
k) paslaugų teikėjas į pasiūlymą įtraukia bet kokios nepanaudotos reagavimo į incidentus paslaugos, kuri ėų būti paversta parengties paslaugomis, glaudžiai susijusiomis su reagavimu į incidentus, 貹žܾ, pratybomis ar mokymais, konvertavimo sąlygas.
2a. Paslaugų pirkimo ES kibernetinio saugumo rezervui tikslais perkančioji organizacija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, prireikus gali parengti atrankos kriterijus, papildančius 2dalyje nurodytus kriterijus.
16astraipsnis
Savitarpio pagalba
1. Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmu remiama vienos valstybės narės teikiama ٱԾė pagalba kitai valstybei narei, nukentėjusiai nuo reikšmingo ar didelio masto kibernetinio saugumo incidento, be kita ko, teikiama Direktyvos (ES)2022/2555 11straipsnio 3 dalies f punkte nurodytais atvejais.
2. 1 dalyje nurodyta parama techninei savitarpio pagalbai teikiama dotacijų forma ir Skaitmeninės Europos programos 24 straipsnyje nurodytose atitinkamose darbo programose nustatytomis sąlygomis.
17 straipsnis
Parama SEP asocijuotosioms trečiosioms valstybėms
1.SEP asocijuotoji trečioji valstybė gali prašyti paramos iš ES kibernetinio saugumo rezervo, jei susitarime, pagal kurį ji yra asocijuota su SEP, numatytas dalyvavimas Rezervo veikloje. Į tuos susitarimus įtraukiamos nuostatos, kuriomis reikalaujama, kad SEP asocijuotoji trečioji valstybė laikytųsi šio straipsnio 1a ir 4 dalyse nustatytų pareigų.Trečiosios valstybės dalyvavimo ES kibernetinio saugumo rezerve tikslais dalinė trečiosios valstybės asociacija su SEP gali apimti asociaciją, kuri apsiriboja Reglamento (ES) 2021/694 6 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytu veiklos tikslu.
1a.Per tris mėnesius nuo 1 dalyje nurodyto susitarimo sudarymo ir bet kuriuo atveju prieš gaudamos paramą iš ES kibernetinio saugumo rezervo, SEP asocijuotosios trečiosios valstybės pateikia Komisijai ▌ informaciją apie savo kibernetinį atsparumą ir rizikos valdymo 貹ėܳܲ, į첹ٲԳ bent informaciją apie nacionalines priemones, kurių imtasi siekiant pasirengti reikšmingiems, didelio masto ir didelio masto incidentams lygiaverčiams kibernetinio saugumo incidentams, taip pat informaciją apie atsakingus nacionalinius subjektus, į첹ٲԳ CSIRT arba lygiaverčius subjektus, jų 貹ėܳܲ ir jiems skirtus išteklius. SEP asocijuotoji trečioji valstybė reguliariai bent kartą per metus teikia atnaujintą informaciją. Komisija šia informacija dalijasi su vyriausiuoju įgaliotiniu ir ENISA, kad būtų lengviau vykdyti 6 dalyje nurodytas konsultacijas.
1b. Komisija reguliariai ir bent kartą per metus įvertina šiuos kiekvienos 1 dalyje nurodytos SEP asocijuotosios trečiosios valstybės kriterijus:
a)ar ta valstybė laikosi 1 dalyje nurodyto susitarimo sąlygų, kiek tos sąlygos susijusios su dalyvavimu ES kibernetinio saugumo rezervo veikloje;
b)ar ta valstybė, remdamasi 1a dalyje nurodyta informacija, ėmėsi tinkamų veiksmų, kad pasirengtų reikšmingiems arba didelio masto incidentams lygiaverčiams kibernetinio saugumo incidentams, taip pat
c)ar paramos teikimas dera su Sąjungos politika tos šalies atžvilgiu ir bendrais santykiais su ja ir ar ji suderinama su kitomis Sąjungos politikos kryptimis saugumo srityje.
Atlikdama šį vertinimą Komisija konsultuojasi su vyriausiuoju įgaliotiniu dėl šios dalies c punkte nurodyto kriterijaus.
Jei Komisija padaro išvadą, kad SEP asocijuotoji trečioji valstybė atitinka visas pirmoje pastraipoje nurodytas sąlygas, ji pateikia Tarybai pasiūlymą priimti įgyvendinimo aktą pagal 1c dalį, kuriuo leidžiama tai valstybei teikti paramą iš ES kibernetinio saugumo rezervo.
1c. Taryba gali priimti 1b dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai taikomi ne ilgiau kaip vienusmetus. Jie gali būti atnaujinti. Juose gali būti nustatytas dienų, už kurias gali būti teikiama parama atsakant į vieną prašymą, skaičiaus apribojimas, kuris negali būti trumpesnis kaip 75dienos. Šio straipsnio tikslais Taryba imasi veiksmų nedelsdama. Šioje dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus ji paprastai priima per aštuonias savaites nuo Komisijos pasiūlymo priėmimo.
1d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali bet kuriuo metu iš dalies pakeisti arba panaikinti 1bdalyje nurodytus įgyvendinimo aktus. Jei Taryba mano, kad padaryta reikšmingų pokyčių, susijusių su 1b dalies c punkte nurodytu kriterijumi, Taryba gali iš dalies pakeisti arba panaikinti 1bdalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, remdamasi vienos ar kelių valstybių narių tinkamai pagrįsta iniciatyva.
1e. Naudodamasi savo įgyvendinimo įgaliojimais pagal šį straipsnį, Taryba taiko 1bdalį ir paaiškina, kaip ji vertina tuos kriterijus. Visų pirma, kai Taryba veikia savo iniciatyva pagal 1d dalies antrą pastraipą, ji paaiškina toje pastraipoje nurodytą reikšmingą pakeitimą.
2.Parama iš ES kibernetinio saugumo rezervo SEP asocijuotajai trečiajai valstybei teikiama pagal šį reglamentą ir visas 1 dalyje nurodytame susitarime nustatytas specialiąsias sąlygas.
3.Naudotojai iš SEP asocijuotųjų trečiųjų valstybių, turintys teisę gauti paslaugas iš ES kibernetinio saugumo rezervo, apima kompetentingas institucijas, tokias kaip reagavimo į kompiuterių saugumo incidentus tarnybos ir kibernetinių krizių valdymo institucijos.
4.Kiekviena SEP asocijuotoji trečioji valstybė, atitinkanti paramos iš ES kibernetinio saugumo rezervo reikalavimus, paskiria instituciją, kuri šio reglamento tikslais veikia kaip vienas bendras kontaktinis punktas.
4a. Paramos iš ES kibernetinio saugumo rezervo š⳾ܲ pagal šį straipsnį vertina Komisija. Perkančioji institucija gali teikti paramą trečiajai šaliai tik tuo atveju, kai galioja Tarybos įgyvendinimo aktas, kuriuo leidžiama teikti tokią paramą tos šalies atžvilgiu, kaip nurodyta 1b dalyje, ir tik tol, kol jis galioja. Atsakymas 12straipsnio 3 dalies c punkte nurodytiems naudotojams perduodamas nepagrįstai nedelsiant.
▌6. Gavusi paramos prašymą pagal šį straipsnį, Komisija nedelsdama apie tai praneša Tarybai. Komisija informuoja Tarybą apie prašymo vertinimą. Komisija taip pat bendradarbiauja su vyriausiuoju įgaliotiniu gautų SEP asocijuotųjų trečiųjų valstybių prašymų ir joms iš ES kibernetinio saugumo rezervo skirtos paramos įgyvendinimo klausimais. Be to, Komisija taip pat atsižvelgia į visas ENISA pateiktas nuomones dėl tų prašymų.
17a straipsnis
Koordinavimas su Sąjungos krizių valdymo mechanizmais
1. Kai reikšmingo kibernetinio saugumo incidento, didelio masto kibernetinio saugumo incidento arba didelio masto incidentui lygiaverčio kibernetinio saugumo incidento priežastis arba pasekmė yra nelaimė, kaip apibrėžta Sprendimo Nr.1313/2013/ES 4 straipsnio 1 punkte, reagavimo į tokį incidentą parama pagal šį reglamentą papildo pagal Sprendimą Nr.1313/2013/ES vykdomus veiksmus ir nedaro poveikio jo taikymui.
2. Didelio masto arba didelio masto incidentui lygiaverčio kibernetinio saugumo incidento atveju, kai pradedamas taikyti ES integruotas politinio atsako į krizes mechanizmas (toliau– IPCR mechanizmas) pagal Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2018/1993, pagal šį reglamentą teikiama reagavimo į tokį incidentą parama valdoma pagal atitinkamas IPCR mechanizmo procedūras.
IV skyrius
KIBERNETINIO SAUGUMO INCIDENTŲ PERŽIŪROS MECHANIZMAS
18straipsnis
Kibernetinio saugumo incidentų peržiūros mechanizmas
1.Komisijos arba EU-CyCLONe prašymu ENISA, padedama CSIRT tinklo ir gavusi atitinkamų valstybių narių pritarimą, peržiūri ir įvertina su konkrečiu reikšmingu arba didelio masto kibernetinio saugumo incidentu susijusias grėsmes, žԴdzܲ 貹žžܳܲ, kuriuos galima išnaudoti, ir poveikio švelninimo veiksmus. Užbaigusi incidento peržiūrą ir vertinimą, ENISA, siekdama, kad įgyta patirtis padėtų išvengti incidentų ateityje ar sumažinti jų padarinius, pateikia incidento peržiūros ataskaitą ES-CyCLONe, CSIRT tinklui, atitinkamoms valstybėms narėms ir Komisijai, kad padėtų joms atlikti savo užduotis, visų pirma užduotis, nustatytas Direktyvos (ES) 2022/2555 15 ir 16 straipsniuose. Kai incidentas daro poveikį SEP asocijuotajai trečiajai valstybei, ENISA šia ataskaita taip pat pasidalija su Taryba. Tokiais atvejais Komisija ataskaita pasidalija su vyriausiuoju įgaliotiniu.
2.Rengdama 1 dalyje nurodytą incidento peržiūros ataskaitą, ENISA bendradarbiauja su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, į첹ٲԳ valstybių narių, Komisijos, kitų atitinkamų ES institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų, pramonės, į첹ٲԳ valdomų saugumo paslaugų teikėjus ir kibernetinio saugumo paslaugų naudotojus, atstovus, ir renka iš jų grįžtamąją informaciją. Kai tinkama, ENISA, bendradarbiaudama su CSIRT ir, kai tinkama, atitinkamų valstybių narių kompetentingomis institucijomis pagal Direktyvą (ES) 2022/2555, taip pat bendradarbiauja su subjektais, paveiktais reikšmingų arba didelio masto kibernetinio saugumo incidentų. Atstovai, su kuriais konsultuojamasi, atskleidžia informaciją apie bet kokį galimą interesų konfliktą.
3.Ataskaitoje pateikiama konkretaus reikšmingo arba didelio masto kibernetinio saugumo incidento apžvalga ir analizė, apimanti pagrindines priežastis, žԴdzܲ 貹žžܳܲ, kuriuos galima išnaudoti, ir įgytą patirtį. ENISA užtikrina, kad ataskaita atitiktų Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl neskelbtinos ar įslaptintos informacijos apsaugos. Jei to prašo atitinkama(-os) valstybė(-ės) narė(-ės) arba kitas(-i) naudotojas(-ai), kaip nurodyta 12 straipsnio 3 dalyje, ataskaitoje pateikiami tik anonimizuoti duomenys. Joje nepateikiama jokios informacijos apie aktyviai išnaudotus 貹žžܳܲ, kurie dar nepašalinti.
4.Kai tinkama, ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos, kaip pagerinti Sąjungos kibernetinio saugumo būklę, ir joje gali būti pateikta geriausios praktikos pavyzdžių ir patirties, įgytos iš atitinkamų suinteresuotųjų subjektų.
5.ENISA gali paskelbti viešai prieinamą ataskaitos versiją. Toje ataskaitoje pateikiama patikima vieša informacija arba kita informacija tik gavus atitinkamos(-ų) valstybės(-ių) narės(-ių) sutikimą, o informacijos, susijusios su 12 straipsnio 3 dalies b arba c punkte nurodytu naudotoju, atveju– gavus to naudotojo sutikimą.
V skyrius
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
19straipsnis
Reglamento (ES)2021/694 pakeitimai
Reglamentas (ES)2021/694 iš dalies keičiamas taip:
1)6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)1 dalis iš dalies keičiama taip:
1)įterpiamas aa punktas:"
„aa) remti Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistemos plėtojimą, į첹ٲԳ ԲDzԲԾų kibernetinio saugumo centrų ir kibernetinio saugumo centrų, kurie padeda didinti informuotumą apie padėtį Sąjungoje ir stiprinti Sąjungos kibernetinių grėsmių žvalgybos 貹ėܳܲ, kūrimą, diegimą ir veikimą;“;
"
2)pridedamas g punktas:"
„g) sukurti ir valdyti Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmą, skirtą padėti valstybėms narėms pasirengti reikšmingiems kibernetinio saugumo incidentams ir į juos reaguoti, papildant nacionalinius išteklius bei 貹ėܳܲ ir kitų formų Sąjungos lygmeniu teikiamą paramą, į첹ٲԳ ES kibernetinio saugumo rezervo sukūrimą;“;
"
b)2 dalis pakeičiama taip:"
„2. Veiksmai pagal 3konkretų tikslą įgyvendinami visų pirma per Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centrą ir Nacionalinių koordinavimo centrų پą, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES)2021/887, išskyrus veiksmus, kuriais įgyvendinamas ES kibernetinio saugumo rezervas, kuriuos įgyvendina Komisija ir pagal Reglamento (ES) .../... [įterpti nuorodą į Kibernetinio solidarumo aktą] 12straipsnio 6dalį ENISA.“;
"
2)9straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a)2 dalies b, c ir d punktai pakeičiami taip:"
„b) 1760806000EUR skiriama 2konkrečiam tikslui „Dirbtinis intelektas“;
c)
1372020000EUR skiriama 3konkrečiam tikslui „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“;
d)
482640000EUR skiriama 4konkrečiam tikslui „Aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai;“;
"
b)pridedama 8 dalis:"
„8. Nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas)2018/1046 12straipsnio 1dalies, nepanaudoti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai, skirti veiksmams, susijusiems su ES kibernetinio saugumo rezervo įgyvendinimu ir savitarpio pagalbos veiksmais ir kuriais siekiama šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies g punkte nustatytų tikslų, perkeliami automatiškai ir gali būti paskirti ir išmokėti iki kitų finansinių metų gruodžio 31d. Parlamentas ir Taryba informuojami apie asignavimus, perkeltus pagal Reglamento (ES, Euratomas)2018/1046 12 straipsnio 6 dalį.“;
"
3) 12straipsnis iš dalies keičiamas taip:
1) 5dalis pakeičiama taip:"
„5. Darbo programoje taip pat gali būti nurodyta, kad asocijuotosiose valstybėse įsisteigę teisės subjektai ir Sąjungoje įsisteigę, tačiau iš trečiųjų valstybių kontroliuojami teisės subjektai negali dalyvauti visuose arba kai kuriuose veiksmuose pagal 3konkretų tikslą dėl tinkamai pagrįstų saugumo priežasčių. Tokiais atvejais kvietimai teikti pasiūlymus ir kvietimai dalyvauti konkurse ribojami ir galioja tik valstybėse narėse įsisteigusiems arba laikomiems jose įsisteigusiais teisės subjektams, kuriuos kontroliuoja valstybės narės arba valstybių narių piliečiai.
Šios dalies pirma pastraipa, kiek tai susiję su Sąjungoje įsisteigusiais, tačiau iš trečiųjų valstybių kontroliuojamais teisės subjektais, netaikoma jokiems veiksmams, kuriais įgyvendinama Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistema, jeigu to veiksmo atžvilgiu tenkinamos abi šios sąlygos:
a)
atsižvelgiant į Reglamento (ES).../... [Kibernetinio solidarumo aktas] 8astraipsnio 4dalyje nurodyto aprašo rezultatus, esama realios rizikos. , kad iš valstybėse narėse įsisteigusių arba laikomų įsteigusiais ir valstybių narių ar valstybių narių piliečių kontroliuojamų teisės subjektų nebus teikiamos priemonės, infrastruktūra ir paslaugos, kurios yra būtinos ir pakankamos, kad tuo veiksmu būtų tinkamai prisidedama prie Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistemos tikslo, taip pat
b)
viešųjų pirkimų iš tokių teisės subjektų Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistemoje saugumo rizika yra proporcinga naudai ir nekenkia esminiams Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo interesams.
Šios dalies pirma pastraipa, kiek tai susiję su Sąjungoje įsisteigusiais, tačiau iš trečiųjų valstybių kontroliuojamais teisės subjektais, netaikoma veiksmams, kuriais įgyvendinamas ES kibernetinio saugumo rezervas, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:
a)
atsižvelgiant į Reglamento (ES).../... [Kibernetinio solidarumo aktas] 12straipsnio 7dalyje nurodyto aprašo rezultatus, esama realios rizikos, kad iš valstybėse narėse įsisteigusių arba laikomų įsteigusiais ir valstybių narių ar valstybių narių piliečių kontroliuojamų teisės subjektų nebus teikiamos technologijos, ekspertinės žinios ar pajėgumai, būtini ir pakankami, kad ES kibernetinio saugumo rezervas ėų tinkamai vykdyti savo funkcijas, taip pat
b)
tokių teisės subjektų įtraukimo į ES kibernetinio saugumo rezervą saugumo rizika yra proporcinga naudai ir nekenkia esminiams Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo interesams.“;
"
2) 6dalis pakeičiama taip:"
„6. Jeigu pateisinama tinkamai pagrįstomis saugumo priežastimis, darbo programoje taip pat gali būti nurodyta, kad asocijuotosiose valstybėse įsisteigę teisės subjektai ir Sąjungoje įsisteigę, tačiau iš trečiųjų valstybių kontroliuojami teisės subjektai gali atitikti dalyvavimo visuose arba kai kuriuose veiksmuose pagal 1ir2 konkrečius tikslus reikalavimus tik tuo atveju, jei jie tenkina reikalavimus, kuriuos turi įvykdyti tie teisės subjektai, kad užtikrintų Sąjungos ir valstybių narių esminių saugumo interesų ir įslaptintų dokumentų informacijos ܲą. Tie reikalavimai nustatomi darbo programoje.
Šios dalies pirma pastraipa, kiek tai susiję su Sąjungoje įsisteigusiais, bet iš trečiųjų šalių kontroliuojamais teisės subjektais, taip pat taikoma veiksmams pagal 3konkretų tikslą:
a)
siekiant įgyvendinti Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistemą tais atvejais, kai taikoma šio straipsnio 5 dalies antra pastraipa, taip pat
b)
siekiant įgyvendinti ES kibernetinio saugumo rezervą tais atvejais, kai taikoma šio straipsnio 5 dalies trečia pastraipa.“;
"
3)14 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"
„2. Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios ▌ Reglamente (ES, Euratomas)2018/1046 nustatytos formos finansavimas, visų pirma į첹ٲԳ viešuosius pirkimus kaip pagrindinę formą arba dotacijas ir apdovanojimus.
Kai veiksmo tikslui pasiekti reikalingi novatoriškų prekių ir paslaugų viešieji pirkimai, dotacijos skiriamos tik tiems naudos gavėjams, kurie yra perkančiosios organizacijos arba perkantieji subjektai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2014/24/ES27 ir 2014/25/ES28.
Kai veiksmo tikslams pasiekti būtinas novatoriškų dideliu mastu komercinėmis sąlygomis dar neprieinamų prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas gali leisti skirti kelias sutartis tos pačios viešųjų pirkimų procedūros metu.
Perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas dėl tinkamai pagrįstų saugumo priežasčių gali reikalauti, kad sutarties vykdymo vieta būtų Sąjungos teritorijoje.
Įgyvendindamos Reglamento (ES).../... [Kibernetinio solidarumo aktas] 12straipsniu įsteigtam ES kibernetinio saugumo rezervui skirtas viešųjų pirkimų procedūras, Komisija ir ENISA gali veikti kaip centrinė perkančioji organizacija, perkanti 10straipsnio reikalavimus atitinkančioms Programos asocijuotosioms trečiosioms valstybėms arba jų vardu. Komisija ir ENISA gali veikti ir kaip didmenininkės, perkančios, sandėliuojančios ir perparduodančios arba dovanojančios prekes ir paslaugas, taip pat jas nuomojančios toms trečiosioms valstybėms. Nukrypstant nuo Reglamento (ES).../... [nauja Finansinio reglamento redakcija] 169straipsnio 3dalies, pavienės trečiosios valstybės prašymo pakanka, kad Komisija arba ENISA būtų įgaliota imtis veiksmų.
Įgyvendindamos Reglamento (ES).../... [Kibernetinio solidarumo aktas] 12straipsniu įsteigtam ES kibernetinio saugumo rezervui skirtas viešųjų pirkimų procedūras, Komisija ir ENISA gali veikti kaip centrinė perkančioji organizacija, perkanti Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms arba jų vardu. Komisija ir ENISA gali veikti ir kaip didmenininkės, perkančios, sandėliuojančios ir perparduodančios arba dovanojančios prekes ir paslaugas, taip pat jas nuomojančios Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms. Nukrypstant nuo Reglamento (ES).../... [nauja Finansinio reglamento redakcija] 169 straipsnio 3 dalies, pavienės Sąjungos institucijos, įstaigos ar ԳūDz prašymo pakanka, kad Komisija arba ENISA būtų įgaliota imtis veiksmų.
Pagal Programą finansavimas gali būti teikiamas ir finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.“;
"
4)pridedamas 16a straipsnis:"
„16a straipsnis
Veiksmų, kuriais įgyvendinama Reglamento (ES).../... [Kibernetinio solidarumo aktas] 3straipsniu sukurta Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistema, atveju taikomos Reglamento (ES).../...[Kibernetinio solidarumo aktas] 4 ir 5 straipsniuose nustatytos taisyklės. Jei šio reglamento nuostatos prieštarauja Reglamento (ES).../...[Kibernetinio solidarumo aktas] 4 ir 5 straipsniams, pirmenybė teikiama pastarajam reglamentui ir jis taikomas tiems konkretiems veiksmams.
ES kibernetinio saugumo rezervo, įsteigto pagal Reglamento (ES).../... [Kibernetinio solidarumo aktas] 12straipsnį, atveju, konkrečios Programos asocijuotųjų trečiųjų valstybių dalyvavimo taisyklės nustatytos Reglamento (ES).../... [Kibernetinio solidarumo aktas] 17straipsnyje. Jei šio reglamento nuostatos prieštarauja Reglamento (ES) .../... [Kibernetinio solidarumo aktas] 17 straipsniui, pirmenybė teikiama pastarajam reglamentui ir jis taikomas tiems konkretiems veiksmams.“;
"
5)19 straipsnis pakeičiamas taip:"
„Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 VIII antraštinę dalį ir jomis galima padengti iki 100proc. tinkamų finansuoti išlaidų, nedarant poveikio bendro finansavimo principui, nustatytam Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 190straipsnyje. Tokios dotacijos skiriamos ir valdomos kaip nurodyta kiekvieno konkretaus tikslo atveju.
Pagal ▌ Reglamento (ES, Euratomas)2018/1046 195straipsnio 1 dalies d punktą paramą dotacijų forma ECCC gali tiesiogiai skirti Reglamento (ES).../... [Kibernetinio solidarumo aktas] 4straipsnyje nurodytoms atrinktoms valstybėms narėms ir Reglamento (ES).../... [Kibernetinio solidarumo aktas] 5straipsnyje nurodytam prieglobos konsorciumui, neskelbdamas kvietimo teikti pasiūlymus.
Pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 195 straipsnio 1 dalies d punktą ECCC valstybėms narėms gali tiesiogiai skirti Reglamento (ES).../...[Kibernetinio solidarumo aktas]9 straipsnyje nustatytą Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmo paramą dotacijų forma, neskelbdamas kvietimo teikti pasiūlymus.
Reglamento (ES).../...[Kibernetinio solidarumo aktas] 10 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų veiksmų atveju ECCC informuoja Komisiją ir ENISA apie valstybių narių š⳾ܲ skirti tiesiogines dotacijas neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus.
Teikiant savitarpio pagalbą reaguojant į reikšmingą arba didelio masto kibernetinio saugumo incidentą, kaip apibrėžta Reglamento (ES).../...[Kibernetinio solidarumo aktas] 10 straipsnio c punkte, ir pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 193 straipsnio 2 dalies antros pastraipos a punktą tinkamai pagrįstais atvejais išlaidos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti, net jei jos buvo patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką.“;
"
6)I ir II priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.
20straipsnis
Vertinimas ir peržiūra
1.Iki... [dveji metai nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos] ir vėliau bent kas ketverius metus Komisija atlieka šiame reglamente nustatytų priemonių veikimo vertinimą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą.
2. 1dalyje nurodytu vertinimu visų pirma įvertinama:
a) įsteigtų ԲDzԲԾų kibernetinio saugumo centrų ir tarpvalstybinių kibernetinio saugumo centrų skaičius, keitimosi informacija mastas, į첹ٲԳ, jei įmanoma, poveikį CSIRT tinklo darbui, ir tai, kokiu mastu tie centrai padėjo stiprinti Իą Sąjungos kibernetinių grėsmių ir incidentų aptikimą bei informuotumą apie padėtį ir plėtoti pažangiausias technologijas, taip pat SEP finansavimo naudojimas bendrai įsigytoms kibernetinio saugumo infrastruktūroms, priemonėms ir paslaugoms ir, jei turima tokia informacija, ԲDzԲԾų kibernetinio saugumo centrų ir sektorinių bei tarpsektorinių pagrindinių ir svarbių subjektų bendruomenių bendradarbiavimo lygis;
b) veiksmų pagal Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmą, kuriais remiama parengtis, į첹ٲԳ mokymus, 徱į veiklos atkūrimą ir reagavimą į šԲܲ ir didelio masto kibernetinio saugumo incidentus, naudojimas ir veiksmingumas, į첹ٲԳ SEP finansavimo naudojimą, ir įgyvendinant Mechanizmą įgyta patirtis bei rekomendacijos;
c) ES kibernetinio saugumo rezervo naudojimas ir veiksmingumas atsižvelgiant į Բܻdzٴų tipą, į첹ٲԳ SEP finansavimo naudojimą, paslaugų naudojimas, į첹ٲԳ jų rūšį, vidutinis atsakymo į š⳾ܲ ir Rezervo panaudojimo laikas, paslaugų, paverstų parengties paslaugomis, susijusiomis su incidentų prevencija ir reagavimu į juos, procentinė dalis, taip pat įgyvendinant ES kibernetinio saugumo rezervą įgyta patirtis ir rekomendacijos;
d) šio reglamento indėlis stiprinant Sąjungos pramonės ir paslaugų sektorių, į첹ٲԳ labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones bei startuolius, konkurencinę padėtį visoje skaitmeninėje ekonomikoje, taip pat indėlis siekiant bendro tikslo stiprinti darbo jėgos kibernetinio saugumo įgūdžius ir gebėjimus.
3. Remdamasi 1 dalyje nurodytomis ataskaitomis, Komisija, kai tikslinga, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio reglamento dalinio keitimo.
20astraipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. Įgaliojimai priimti 12straipsnio 8dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami 5metų laikotarpiui, atnaujinamui nuo ... [pagrindinio teisėkūros procedūra priimto akto įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki 5metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 12straipsnio 8dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016m. balandžio 13d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 12straipsnio 8dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
21straipsnis
Komiteto procedūra
1.Komisijai padeda Skaitmeninės Europos programos koordinavimo komitetas, įsteigtas Reglamentu (ES)2021/694. Tas komitetas– tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr.182/2011.
2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr.182/2011 5straipsnis.
22straipsnis
Įᾱ
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkė Pirmininkas/ Pirmininkė
Priedas
Reglamentas (ES)2021/694 iš dalies keičiamas taip:
1)Ipriedo skirsnis/ skyrius „3 konkretus tikslas: „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“ pakeičiamas taip:
„3konkretus tikslas: „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“
Programa skatinamas pagrindinių pajėgumų apsaugoti Sąjungos skaitmeninę ekonomiką, visuomenę ir demokratiją stiprinimas, kūrimas ir įgijimas, stiprinant Sąjungos kibernetinio saugumo sektoriaus potencialą ir konkurencingumą, taip pat didinant tiek privačiojo, tiek viešojo sektorių pajėgumą apsaugoti piliečius ir įmones nuo kibernetinių grėsmių, į첹ٲԳ Direktyvos (ES)2016/1148 įgyvendinimo rėmimą.
Pagal šį tikslą pradiniai ir prireikus tolesni veiksmai apima:
1.Bendrą investavimą su valstybėmis narėmis į pažangią kibernetinio saugumo įrangą, infrastruktūrą ir praktinę patirtį, kurios yra būtinos siekiant apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus ir Իąją skaitmeninę rinką apskritai. Toks bendras investavimas ėų apimti investicijas į kvantinės infrastruktūros objektus ir kibernetinio saugumo duomenų išteklius, informuotumą apie padėtį kibernetinėje erdvėje , į첹ٲԳ nacionalinius kibernetinio saugumo centrus ir tarpvalstybinius kibernetinio saugumo centrus, sudarančius Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistemą, taip pat kitas kitas priemones, kurios turi tapti prieinamos viešajam ir privačiajam sektoriams visoje Europoje.
2.Esamo technologinio pajėgumo išplėtimą ir kompetencijos centrų valstybėse narėse sujungimą į پą, taip pat užtikrinimą, kad tie pajėgumai atitiktų viešojo sektoriaus ir pramonės poreikius, be kita ko, pasitelkiant produktus ir paslaugas, kuriais stiprinamas kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas bendrojoje skaitmeninėje rinkoje.
3.Užtikrinimą, kad visose valstybėse narėse būtų plačiai diegiami veiksmingi pažangiausi kibernetinio saugumo ir pasitikėjimo sprendimai. Toks diegimas apima produktų saugumo ir saugos stiprinimą nuo jų kūrimo iki jų komercializacijos.
4.Paramą kibernetinio saugumo įgūdžių spragoms šalinti, atsižvelgiant į lyčių pusiausvyrą, 貹žܾ, suderinant kibernetinio saugumo įgūdžių programas, pritaikant jas prie konkrečių sektorių poreikių ir palengvinant galimybes dalyvauti tiksliniuose specializuotuose mokymuose.
5.Valstybių narių solidarumo rengiantis reikšmingiems kibernetinio saugumo incidentams ir į juos reaguojant skatinimą, tarpvalstybiniu mastu diegiant kibernetinio saugumo paslaugas, į첹ٲԳ paramą valdžios institucijų savitarpio pagalbai ir 貹پ쾱ų kibernetinio saugumo paslaugų teikėjų rezervo sukūrimą Sąjungos lygmeniu.“;
2)II priedo skirsnis/ skyrius „3konkretus tikslas: „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“ pakeičiamas taip:
„3konkretus tikslas: „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“
3.1.Bendrai įsigytų, be kita ko, Europos kibernetinio saugumo įėᾱų sistemos kontekste, kibernetinės infrastruktūros objektų arba priemonių ar tiek objektų, tiek priemonių skaičius
3.2.Naudotojų ir Բܻdzٴų bendruomenių, kurie gauna prieigą prie Europos kibernetinio saugumo įrenginių, skaičius
3.3Pagal Reagavimo į kibernetinio saugumo krizes mechanizmą vykdomų veiksmų, kuriais remiamas pasirengimas kibernetinio saugumo incidentams ir reagavimas į juos, skaičius.“
▌
TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS
Komisijos pareiškimas dėl biudžeto, susijusio su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatomos solidarumo stiprinimo ir pajėgumo aptikti kibernetinio saugumo grėsmes ir incidentus Sąjungoje ir į juos reaguoti didinimo priemonės
1.Komisijos finansinė teisės akto pasiūlymo pažyma, pridėta prie pasiūlymo dėl Kibernetinio solidarumo akto, paskelbta 2023 m. balandžio mėn. Nuo to laiko atitinkami numatyti skaičiai pasikeitė dėl kitų priimtų ar numatomų priimti teisėkūros procedūra priimamų aktų.
2.2024m. kovo 5d. teisėkūros institucijos pasiekė preliminarų politinį susitarimą apriboti finansinėje teisės akto pažymoje numatytą Skaitmeninės Europos programos 4-ojo konkretaus tikslo „Pažangūs skaitmeniniai įgūdžiai“ lėšų perskyrimą 3-iajam konkrečiam tikslui „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“ iki 22mln.EUR.
3.Siekdama atsižvelgti į preliminaraus politinio susitarimo sąlygas, Komisija atnaujino Kibernetinio solidarumo akto finansinę teisės akto pasiūlymo pažymą, kiek tai susiję su finansiniais paketais, skirtais 2-ajam konkrečiam tikslui „Dirbtinis intelektas“, 3-iajam tikslui „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“ ir 4-ajam tikslui „Pažangūs skaitmeniniai įgūdžiai“, atsižvelgdama į perskirstymą, dėl kurio susitarė teisėkūros institucijos.
4.Todėl, nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams, susijusiems su metine biudžeto procedūra, atnaujintoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje pateikti 2025–2027m. laikotarpio finansiniai paketai yra šie:
–[544726000EUR] 2-ajam konkrečiam tikslui „Dirbtinis intelektas“, atsižvelgiant į tai, kad 65mln.EUR buvo perskirti 3-iajam konkrečiam tikslui „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“;
–[44451000EUR] 3-iajam konkrečiam tikslui „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“ – šią dalį tiesiogiai valdo Komisija, į첹ٲԳ 26mln.EUR, perskirtus iš 2-ojo ir 4-ojo konkrečių tikslų.
–[353190613EUR] 3-iajam konkrečiam tikslui „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“ – šią dalį valdo Europos kibernetinio saugumo kompetencijos centras, į첹ٲԳ 61mln.EUR, perskirtą iš 2-ojo ir 4-ojo konkrečių tikslų.
–[544162423EUR] 4-ajam konkrečiam tikslui „Dirbtinis intelektas“, atsižvelgiant į tai, kad 22mln.EUR buvo perskirti 3-iajam konkrečiam tikslui „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“.
5.ES kibernetinio saugumo rezervas bus finansuojamas iš 3-iojo konkretaus tikslo „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“ finansinio paketo – šią dalį tiesiogiai valdo Komisija (atnaujinto darbo jėgos tyrimo duomenimis, jį sudarys [44451000] EUR).
2022m. gruodžio 14d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES)2022/2555 dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr.910/2014 ir Direktyva (ES)2018/1972 ir panaikinama Direktyva (ES)2016/1148 (OL L333, 20221227).
2017m. rugsėjo 13d. Komisijos rekomendacija (ES)2017/1584 dėl koordinuoto atsako į didelio masto kibernetinio saugumo incidentus ir krizes (OL L239, 2017919, p.36).
2013m. rugpjūčio 12d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2005/222/TVR (OL L218, 2013814, p.8).
2019m. balandžio 17d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES)2019/881 dėl ENISA (Europos Sąjungos kibernetinio saugumo ԳūDz) ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr.526/2013 (Kibernetinio saugumo aktas) (OL L151, 201967, p.15).
2021m. balandžio 29d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES)2021/694, kuriuo nustatoma Skaitmeninės Europos programa ir panaikinamas Sprendimas (ES)2015/2240 (OL L166, 2021511, p.1).
2018m. liepos 18d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas)2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr.1296/2013, (ES) Nr.1301/2013, (ES) Nr.1303/2013, (ES) Nr.1304/2013, (ES) Nr.1309/2013, (ES) Nr.1316/2013, (ES) Nr.223/2014, (ES) Nr.283/2014 ir Sprendimas Nr.541/2014/ES bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr.966/2012 (OLL193, 2018730, p.1, ELI: https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2018/1046/oj?locale=lt).
2020m. gruodžio 16d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas)2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OLL433I, 20201222, p.1, ELI: https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2020/2092/oj?locale=lt).
2017m. gruodžio 11d. Tarybos sprendimas (BUSP)2017/2315, kuriuo nustatomas nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO) ir nustatomas dalyvaujančių valstybių narių sąrašas.
2017m. rugsėjo 13d. Komisijos rekomendacija (ES)2017/1584 dėl koordinuoto atsako į didelio masto kibernetinio saugumo incidentus ir krizes (OL L239, 2017919, p.36).
2022m. gruodžio 14d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES)2022/2554 dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr.1060/2009, (ES) Nr.648/2012, (ES) Nr.600/2014, (ES) Nr.909/2014 ir (ES)2016/1011.
Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OJ L123, 2016512, p.1, ELI:http://data.europa.eu/eli/agree_interinstit/2016/512/oj).
2011m. vasario 16d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L55, 2011228, p.13, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2011/182/oj).
2023m. gruodžio13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas)2023/2841, kuriuo nustatomos priemonės aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir ԳūDze užtikrinti (OJL, 2023/2841, 20231218, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2841/oj).
* Preliminariame politiniame susitarime numatyta, kad šis Europos Komisijos komunikatas bus paskelbtas Oficialiojo leidinio C serijoje, o L serijoje kartu su teisėkūros procedūra priimamu aktu bus pateikta nuoroda ir saitas į jį.