Pietinės šalys partnerės
Europos kaimynystės politika (EKP) taikoma Alžyrui, Egiptui, Izraeliui, Jordanijai, Libanui, Libijai, Marokui, Palestinai, Sirijai ir Tunisui. Šią politiką sudaro dvišalė ES ir dešimties atskirų šalių partnerių politika ir regioninio bendradarbiavimo veikla– Viduržemio jūros sąjunga. Reaguodama į sukilimus pietinėse kaimyninėse šalyse ES pagal savo 2011m. EKP sustiprino paramą demokratiniams pokyčiams. Kita EKP peržiūra buvo atlikta 2015m.
Teisinis pagrindas
- 8ٰԾ;
- Europos Sąjungos sutarties Vantraštinė dalis: ES išorės veiksmai;
- 206–207straipsniai (prekyba) ir 216–219straipsniai (tarptautiniai susitarimai).
ʰDzė
Europos kaimynystės politika (EKP) įgyvendinama pasitelkiant dvišales (kiekvienai šaliai pritaikytas), regionines, kaimynystės ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas (tarp ES šalių ir kaimyninių šalių, turinčių bendrą sausumos sieną arba jūrų sieną). Asociacijos susitarimai yra ES dvišalių santykių su Alžyru, Egiptu, Izraeliu, Jordanija, Libanu, Maroku, Palestinos Administracija ir Tunisu teisinis pagrindas. Asociacijos susitarimas, pradėtas rengti su Sirija prieš Sirijos vyriausybei smurtu numalšinant viešus protestus 2011m., taip ir nebuvo pasirašytas. Derybos dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo buvo sustabdytos 2011m. vasario mėnesį ir iki šiol neatnaujintos.
Vykdant EKP ES ir jos pietinės šalys partnerės (išskyrus Libiją ir Siriją) priėmė dvišalius veiksmų planus, partnerystės prioritetus arba asociacijos darbotvarkes. Juose nustatytos politinių ir ekonominių reformų darbotvarkės, į kurias įtraukti trumpojo ir vidutinės trukmės laikotarpio (nuo trejų iki penkerių metų) prioritetai. Atsižvelgiant į ES ir kiekvienos partnerės poreikius, interesus ir pajėgumus, EKP veiksmų planais, visų pirma, siekiama formuoti demokratines, socialiai teisingas ir įtraukias visuomenes, skatinti ekonominę integraciją ir švietimą, plėtoti mažąsias ir vidutines įmones bei žemės ūkį, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas asmenų judėjimui per sienas.
Europos kaimynystės priemonė (EKP) buvo pagrindinė ES dvišalio bendradarbiavimo su pietiniais partneriais 2014–2020m. laikotarpiu finansavimo priemonė. Nauja Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemone (KVTBP) „Globali Europa“ bus formuojamas ES bendradarbiavimas su šiomis šalimis 2021–2027m. laikotarpiu. Pagal naująją KVTBP „Globali Europa“ daugiau dėmesio skiriama ES dotacijų ir Europos bei tarptautinių finansų įstaigų paskolų derinimui, o tai padės šalims partnerėms pasinaudoti didelėmis lengvatinėmis lėšomis investicijoms. Naujoji garantijų sistema, numatyta pagal KVTBP „Globali Europa“, suteiks galimybę gauti papildomų lėšų pritraukiant viešuosius ir privačius investuotojus.
2021m. vasario 9d. Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai priėmė bendrą komunikatą, kuriame pasiūlė plataus užmojo ir novatorišką , kuria būtų atnaujinta ir sustiprinta Europos Sąjungos ir jos pietinių kaimyninių šalių partnerių strateginė partnerystė. Šioje naujoje darbotvarkėje daugiausia dėmesio skiriama penkioms politikos sritims: a) žmogaus socialinei raidai, geram valdymui ir teisinei valstybei, b) atsparumui, gerovei ir skaitmeninei pertvarkai, c) taikai ir saugumui, d) migracijai ir judumui ir e) žaliajai pertvarkai– atsparumui klimato kaitai, energetikai ir aplinkai. Tuo pačiu metu specialiu pietinių kaimyninių šalių ekonomikos ir investicijų planu siekiama padėti atgaivinti ekonomiką ir gerinti regiono gyventojų gyvenimo kokybę, be kita ko, po COVID-19 pandemijos.
ES taip pat siekia pažangos su savo pietinėmis šalimis partnerėmis prieigos prie rinkos ir bendradarbiavimo migracijos bei judumo klausimais srityse. Su Maroku, Tunisu ir Jordanija užmegztos partnerystės judumo srityje ir vyksta derybos su Libanu. Įgyvendinant šias programas, visų pirma 2016m. pradėtą , vykdoma nemažai projektų. Be to, regioninės ir dvišalės migracijos ir judumo srities iniciatyvos finansuojamos Šiaurės Afrikos programai skirtomis lėšomis Alžyre, Egipte, Libijoje, Maroke ir Tunise. (fondas „Madad“), teikia paramą Sirijos pabėgėliams, šalies viduje perkeltiems asmenims ir vietos bendruomenėms Libane, Jordanijoje ir Egipte. Fondo „Madad“ veikla oficialiai baigėsi 2021m. gruodžiomėn., nors jo finansuojami projektai bus vykdomi iki 2025m. birželiomėn.
Viduržemio jūros sąjunga (VJS), įsteigta 2008m. siekiant atgaivinti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę, yra ES valstybių narių ir 15 Viduržemio jūros šalių, įskaitant dešimt pietinių šalių partnerių, bendradarbiavimo regioninis pagrindas.
Dabartinė padėtis
A. ž
Kaip pagrindinis regioninis veikėjas ir svarbus energijos gamintojas, ž yra vienas iš pagrindinių ES pietinių kaimyninių šalių partnerių. 2005m. įsigaliojo asociacijos susitarimas. Nuo 2013m. ž taip pat dalyvauja Europos kaimynystės politikoje. ES ir ž dar nepriėmė 2021–2027m. , todėl darbas tęsiamas remiantis 2017m. kovomėn. Asociacijos tarybos priimtais prioritetais. Partnerystės prioritetais apibrėžiama atnaujinta politinio dalyvavimo ir tvirtesnio bendradarbiavimo sistema, daugiausiai dėmesio skiriant: i)valdymui ir pagrindinėms teisėms, ii)socialinei ir ekonominei plėtrai bei prekybai, iii)energetikai, aplinkai ir klimato kaitai, iv)strateginiam ir saugumo dialogui ir v) žmogiškajai dimensijai, migracijai ir judumui.
B. Egiptas
Europos Sąjungos ir Egipto santykius reglamentuoja asociacijos susitarimas, galiojantis nuo 2004m. 2022m. birželiomėn. ES ir Egipto asociacijos tarybos devintajame posėdyje patvirtinta, kad abi šalys užmezgė veiksmingą ir daugialypę partnerystę, priimdamos naujus , kuriais bus grindžiami santykiai iki 2027m. Jie atitinka naująją ES Viduržemio jūros regiono darbotvarkę, jos Ekonomikos ir investicijų planą ir Egipto priimtą dokumentą „Darnaus vystymosi strategija– vizija iki 2030m.“. ES ir Egiptas nusprendė toliau stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą trijų pagrindinių prioritetų srityse: i)tvarios šiuolaikiškos ekonomikos ir socialinio vystymosi, ii)partnerystės užsienio politikos srityje ir iii) stabilumo didinimo. 2024m. kovomėn. ES ir Egiptas susitarė sustiprinti savo santykius pereinant į lygį; ši partnerystė apima kitas prioritetines sritis, pavyzdžiui, politinius santykius, makroekonominį stabilumą, tvarias investicijas ir prekybą, migraciją, saugumą ir žmogiškojo kapitalo vystymą. 2024–2027m. ES finansinio paketo, kuriuo grindžiama ši partnerystė, vertė– 7,4mlrd.EUR.
C. Izraelis
ES ir Izraelio santykiai yra įvairiapusiai, pagrįsti tvirtais ekonominiais ir prekybiniais ryšiais, taip pat techniniu bendradarbiavimu. Šie santykiai, paremti 2000m. asociacijos susitarimu, vėliau dinamiškai vystėsi ir labai išsiplėtė, apimdami daugelį sektorių. ES ir Izraelio veiksmų planas, dėl kurio susitarta 2005m., grindžiamas bendromis vertybėmis– demokratija, pagarba žmogaus teisėms, teisės viršenybe ir pagrindinėmis laisvėmis. Jis skatina Izraelio integraciją į Europos politikos priemones ir programas. 2009m. ES nusprendė, kad santykiams aukštesnio lygio statusą bus galima suteikti tik pasiekus pažangos Artimųjų Rytų taikos procese. Bendradarbiavimas tęsiamas remiantis , kurio galiojimas pratęstas iki 2025m. sausiomėn.
D. Jordanija
ES laiko Jordaniją svarbia partnere, kuri atlieka stabilizuojantį vaidmenį Artimuosiuose Rytuose. 2002m. gegužėsmėn. įsigaliojęs ES ir Jordanijos asociacijos susitarimas sudaro dvišalių santykių teisinį pagrindą. Jordanija yra pirmoji Viduržemio jūros regiono šalis partnerė, su kuria 2010m. ES užbaigė technines derybas dėl aukštesnio lygio statuso. 2012m. buvo priimtas EKP veiksmų planas, o 2022m. birželiomėn. buvo susitarta dėl naujų , kuriais bus grindžiami santykiai iki 2027m., laikantis naujosios ES Viduržemio jūros regiono darbotvarkės ir jos Ekonomikos ir investicijų plano. ES ir Jordanija toliau stiprins dialogą ir bendradarbiavimą siekdamos trijų tikslų: i)stiprinti bendradarbiavimą regioninio stabilumo ir saugumo srityje; ii)skatinti tvarų ekonominį stabilumą; iii)stiprinti gerą valdymą ir pagarbą žmogaus teisėms.
2014m. spaliomėn. ES ir Jordanija užmezgė partnerystę judumo srityje siekdamos valdyti judumą ir migraciją. Be to, nuo 2013m. Jordanija gavo 1,08mlrd.EUR vertės makrofinansinę paramą iš ES. Paskutinė 700mln.EUR vertės paskolų programa patvirtinta 2020m. Tai padės Jordanijai remti ekonomikos stabilizavimą, didinti valstybės skolos tvarumą, paspartinti ekonomines reformas ir apriboti COVID-19 pandemijos sukeltas ekonomines pasekmes. Jordanija taip pat gauna paramą iš fondo„Madad“– ES regioninio patikos fondo, sukurto reaguojant į krizę Sirijoje.
E. Libanas
Santykiai grindžiami ES ir Libano asociacijos susitarimu, galiojančiu nuo 2006m., 2016m. ir ES ir Libano susitarimu, kuriuo siekiama reaguoti į Sirijos krizės poveikį Libanui. Esamų partnerystės prioritetų galiojimas buvo pratęstas iki tol, kol bus susitarta dėl naujų prioritetų pagal KVTBP „Globali Europa“. Įgyvendinant partnerystės prioritetus, visų pirma, siekiama: i)skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, ii)stiprinti vietos lygmens valdymą ir socialinį bei ekonominį vystymąsi ir iii)propaguoti teisinę valstybę ir didinti saugumą. Vykdant ES ir Libano bendradarbiavimą taip pat teikiama konkreti parama gebėjimų ir institucijų stiprinimui ir taikomos pilietinės visuomenės labui skirtos priemonės. 2017m. lieposmėn. vykusiame ES ir Libano asociacijos tarybos susitikime buvo susitarta tęsti diskusijas siekiant pasirašyti partnerystės judumo srityje susitarimą. 4,4mln. gyventojų turintis Libanas šiuo metu yra priglaudęs maždaug 1mln. registruotų pabėgėlių iš Sirijos. Libanas gauna paramą iš fondo „Madad“– ES regioninio patikos fondo, sukurto reaguojant į krizę Sirijoje. 2020m. gruodžiomėn. ES paskelbė, kad kartu su JT ir Pasaulio banku pradės įgyvendinti , grindžiamą skaidrumo, įtraukties ir atskaitomybės principais, kuria siekiama „atstatyti geresnį Libaną“. Tačiau be to, kad ES parama ekonomikos atsigavimui yra orientuota pirmiausiai į žmones, pati galimybė gauti šią svarią pagalbą demokratinio, skaidraus, įtraukaus ir klestinčio Libano atstatymui ir toliau priklausys nuo realios būtinų reformų pažangos.
2023m. gruodžiomėn., netikrumo ir nestabilumo regione laikotarpiu, kelioms prioritetinėms sritims. Ši pagalba bus skirta šalies stabilumui ir atsigavimui remti, be kita ko, sienų valdymui, ekonominėms ir struktūrinėms reformoms, fiskalinei politikai ir viešųjų finansų valdymui, valdymo stiprinimui, atskaitomybės ir skaidrumo didinimui, atsinaujinančiųjų išteklių energijai ir energijos vartojimo efektyvumui, vandens sektoriui, rinkimų procesams, švietimui ir socialinei apsaugai.
F. Libija
Žlugus M.Gaddafi režimui, Libijoje dėl sudėtingo politinio, teritorinio, socialinio ir gentinio susiskaidymo kilo civilinis karas. Libija taip pat yra žinoma kaip Sahelio regiono prekybos žmonėmis ir kontrabandos tranzito maršrutas. Atsižvelgdama į tai ES siekia padėti Libijos piliečiams sukurti stabilią ir įtraukią valstybę. ES remia JT tarpininkavimo pastangas, kuriomis siekiama nutraukti karo veiksmus, ir laikosi diplomatinio požiūrio į Libijos ir regiono suinteresuotuosius subjektus. Libija nėra sudariusi su ES asociacijos susitarimo arba kito sutartinio susitarimo, tačiau šalis atitinka finansavimo pagal KVTBP „Globali Europa“ ir kitas finansines priemones reikalavimus. Dėl vietos lygmens ir regioninio nestabilumo Libija iš migrantų kelionės tikslo šalies tapo tranzito šalimi, taigi ES nedelsdama turi reaguoti, kad būtų patenkinti būtiniausi poreikiai. Todėl Libija gavo finansavimą pagal ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo Šiaurės Afrikos programą, kuria šalinamos pagrindinės neteisėtos migracijos priežastys ir teikiama parama apsaugai ir migracijos valdymui.
G. Marokas
Iš pietinių partnerių Maroko santykiai su ES yra bene labiausiai išplėtoti. Asociacijos susitarimas galioja nuo 2000m., o 2013m. priimtas naujas EKP veiksmų planas. 2008m. šaliai suteiktas EKP aukštesnio lygio statusas. Tai atspindi siekį stiprinti ES ir Maroko bendradarbiavimą ir toliau remti ekonomines ir politines reformas. 2013m. birželiomėn. užmegzta ES ir Maroko partnerystė judumo srityje. 2021m. atliekant naują ES prekybos politikos peržiūrą ES pasiūlė aptarti prekybos ir investicijų santykių su Maroku modernizavimą, kad būtų geriau sprendžiamos dabartinės problemos. , kuris įsigaliojo 2019m. liepos 18d. ir yra automatiškai atnaujinamas. Jo pirmojo įgyvendinimo protokolo galiojimo trukmė buvo ketveri metai, apimantys laikotarpį nuo 2019m. liepos 18d. iki 2023m. liepos 17d. 2023m. liepos 17d. šis protokolas nustojo galioti. Tolesnis protokolo atnaujinimas yra susijęs su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, kurį numatoma priimti 2024m. byloje dėl ieškinio, kurį pateikė Saguia el-Hamra ir Rio de Oro išlaisvinimo liaudies frontas (Polisario frontas) ir kuriame teigiama, kad susitarimas negalioja.
H. Palestina
ES yra pagrindinė Palestinos Administracijos finansinė rėmėja, preliminari metinio dvišalio asignavimo suma sudaro maždaug 300mln.EUR. Bendras ES paramos tikslas– padėti sukurti būsimos gyvybingos, nepriklausomos ir demokratinės Palestinos valstybės, kuri gyvuotų kartu su Izraeliu ir kitais kaimynais taikos ir saugumo sąlygomis, pajėgumus. ES ir Palestinos Administracijos santykių teisinis pagrindas yra 1997m. sudarytas . ES ir Palestinos Administracija pasirašė 2013m. įsigaliojusį EKP veiksmų planą. Tais pačiais metais ES Izraeliui ir būsimai Palestinos valstybei pasiūlė specialią privilegijuotą partnerystę, pagal kurią, atsižvelgiant į galutinį susitarimą dėl statuso, numatomas precedento neturintis abiem šalims skirtos politinės, ekonominės ir saugumo paramos priemonių rinkinys. ES aktyviai dalyvauja Artimųjų Rytų taikos procese ir yra Artimųjų Rytų ketverto narė, siekianti dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo remiantis 2003m. taikos veiksmų planu. 2022m. birželiomėn. Komisija patvirtino naują 224,8mln.EUR vertės dvišalį asignavimą Palestinai. Šis naujas pagalbos paketas skirtas Palestinos Administracijai ir svarbiems projektams Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje remti. 2023m. ES iš pradžių skyrė beveik 28mln.EUR humanitarinės pagalbos. Po spalio 7d. teroristinių išpuolių ES sutelkė dar 75mln.EUR.2024m. ESskyrė daugiau kaip palestiniečiams, kuriems reikia pagalbos; iš šių lėšų daugiau kaip 50mln.EUR tiesiogiai naudojama maisto trūkumo problemai spręsti, medicinos reikmenims teikti ir kitiems pagrindiniams poreikiams patenkinti. Komisijaskyrė papildomą 68mln.EUR sumą Palestinos gyventojams visame regione remti. Papildomas finansavimas bus įgyvendinamas per tarptautinius partnerius, pavyzdžiui, Raudonąjį Kryžių ir Raudonąjį Pusmėnulį. Tai papildo numatomą 82mln.EUR pagalbą, kuri 2024m. bus įgyvendinta per Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrą Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNWRA), taigi bendra suma sieks 150mln.EUR. Po 2023m. spaliomėn. „Hamas“ įvykdytų teroristinių išpuolių Izraelyje Komisija pradėjo skubią ES pagalbos Palestinai peržiūrą. Po Komisijos Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės komitetas pradėjo skubią procedūrą, kad Palestinos Administracijai būtų išmokėtos programai PEGASE 2023m. skirtos lėšos (122mln.EUR), ir , kad būtų užtikrinta nuolatinė parama Palestinos žmonėms.
I. Sirija
Itin sustiprėjus smurtui ir susidarius nepriimtinai žmogaus teisių padėčiai 2011m. gegužėsmėn. ES sustabdė bet kokį dvišalį bendradarbiavimą su Sirijos vyriausybe. Tuo pačiu metu ES patvirtino įvairias ribojamąsias priemones (sankcijų forma). Atsižvelgdama į 2017m. balandžio 3d. , ES remia įtraukias taikos derybas, kuriomis siekiama Sirijos vadovaujamo politinio pereinamojo proceso. ES yra pagrindinė pagalbos teikėja reaguojant į krizę Sirijoje. Nuo 2011m. ES ir jos valstybės narės humanitarinei, vystymosi, ekonominei ir stabilizavimo pagalbai drauge skyrė daugiau kaip . Nuo 2017m. ES kartu su JT kasmet rengia Briuselio konferencijas „Parama Sirijos ir viso regiono ateičiai“. Svarbiausias šių konferencijų tikslas– remti Sirijos gyventojus ir sutelkti tarptautinę bendruomenę ieškant ilgalaikio Sirijos krizės politinio sprendimo vadovaujantis JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2254. Iki šiol visose Briuselio konferencijose buvo nagrinėjami svarbiausi humanitariniai ir atsparumo klausimai, susiję su Sirijos pabėgėlius priimančiais sirais ir bendruomenėmis tiek Sirijoje, tiek kaimyniniame regione.
J. Tunisas
Po 2011m. Tuniso revoliucijos remdama šalies perėjimą prie demokratijos ES teikė politinę, finansinę ir techninę paramą. Dvišalių santykių teisinis pagrindas tebėra nuo 1998m. galiojantis asociacijos susitarimas. 2012m., atsižvelgdami į padarytą didelę pažangą, ES ir Tunisas susitarė pradėti plėtoti privilegijuotą partnerystę ir parengti išsamų 2013–2017m. . 2014m. kovomėn. Tunisas ir ES užmezgė partnerystę judumo srityje ir po to pradėtos derybos dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimų. Nuo 2021m. lieposmėn. Tunise labai pablogėjo pagrindinių teisių padėtis. ES toliau remia Tuniso gyventojus įvairiomis priemonėmis, visų pirma KVTBP „Globali Europa“. 2023m. liepos 16d. pagal asociacijos susitarimą ES ir Tunisas pasirašė susitarimo memorandumą. Susitarimo memorandumas apima penkis ramsčius, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama dabartiniams iššūkiams: makroekonominiam stabilumui, ekonomikai ir prekybai, perėjimui prie žaliosios energetikos, žmonių tarpusavio ryšiams, migracijai ir judumui. Pagal pirmąjį ramstį 2023m. gruodžiomėn. buvo priimta 150mln.EUR vertės paramos biudžetui programa Tuniso makroekonominiam stabilumui remti ir ta parama buvo gauta 2024m. kovomėn. Savo 2024m. kovo 14d. rezoliucijoje dėl Tunisui skirtos Specialiosios priemonės 2023m. priėmimo Parlamentas nesutiko, kad dėl 150mln.EUR paramos biudžetui skyrimo reikia taikyti skubią rašytinę procedūrą. Šioje rezoliucijoje Parlamentas taip pat apgailestavo dėl to, kad Komisija iš anksto nesikonsultavo su Parlamentu.
Europos Parlamento vaidmuo
Parlamentas visapusiškai dalyvauja Europos kaimynystės politikoje. Per savo Užsienio reikalų komitetą jis stebi, kaip įgyvendinama EKP, visų pirma atsižvelgdamas į metines pažangos ataskaitas ir peržiūras. Komitetas stebi politinę padėtį šalyse partnerėse, nuolat keisdamasis nuomonėmis su aukšto lygio vyriausybės pareigūnais, ekspertais ir pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais. Biudžeto valdymo įgaliojimai suteikia Parlamentui galimybę daryti tiesioginę įtaką nustatant sumas, skiriamas atitinkamoms finansinėms priemonėms. Parlamento pritarimo reikia sudarant visus asociacijos susitarimus su pietinėmis EKP partnerėmis. Parlamentas taip pat turi pritarti bet kokiam naujam prekybos susitarimui.
Reguliarūs dvišaliai santykiai su pietinių šalių partnerių parlamentais palaikomi per nuolatines delegacijas. Dėl šios priežasties santykiai su Maroko parlamentu buvo sustiprinti 2010m. sukūrus jungtinį parlamentinį komitetą. Jungtiniai parlamentiniai komitetai taip pat įsteigti 2016m. su Tunisu, o 2018m.– su Alžyru. Parlamentiniai ryšiai su Sirija sustabdyti dėl pilietinio karo, o dėl dabartinių aplinkybių Libijoje taip pat neįmanoma plėtoti tarpparlamentinių santykių. Parlamentas dalyvavo keliose ES rinkimų stebėjimo misijose pietinėse šalyse partnerėse. Regioniniu lygmeniu Parlamentas dalyvauja Viduržemio jūros sąjungos parlamentinėje asamblėjoje, kuri kartą per metus susirenka į plenarinę sesiją ir kasmet surengia keletą komitetų posėdžių. Parlamentinei asamblėjai šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja Ispanijos parlamentas.
Christos Trapouzanlis / Camelia Oaida