Apie Europos Parlamentą
Europos Parlamentas yra Europos Sąjungos teisės aktų leidžiamoji valdžia ir viena iš septynių ES institucijų. Jis turi visose ES valstybėse tiesiogiai renkamus narius.
Europos Parlamentas kartu su Europos Sąjungos Taryba (ES valstybių vyriausybėmis) sprendžia dėl ES teisės aktų, įskaitant daugiametį biudžetą. Sužinokite daugiau apie Europos Parlamento galias č.
Europos Parlamentas prižiūri kitų ES institucijų, pvz., Europos Komisijos, darbą. Jis renka Europos Komisijos pirmininką ir atlieka pagrindinį vaidmenį per atskirus klausymus tikrinant paskirtųjų Komisijos narių tinkamumą.
Europos Parlamento sandara
Dešimtosios kadencijos Parlamentą sudaro 720 europarlamentarų. Atskiroje ES valstybėje renkamų EP narių skaičius suderinamas prieš kiekvienus EP rinkimus remiantis mažėjančio proporcionalumo principu, kuris reiškia, kad didesnių ES valstybių europarlamentarai atstovauja didesnį skaičių rinkėjų, palyginus su mažesnių valstybių EP nariais.
Europarlamentarai telkiasi darbui į frakcijas pagal politinius įsitikinimus, o ne pagal pilietybę. Todėl frakcijose dirba skirtingose ES valstybėse išrinkti EP nariai.
Parlamento pirmininkas renkamas pusei Parlamento kadencijos, t. y. dvejų su puse metų laikotarpiui, kurį galima pratęsti. Parlamento pirmininkas atstovauja Europos Parlamentui išoriniame pasaulyje ir pastarajam palaikant ryšius su kitomis ES institucijomis. 2024 m. liepą europarlamentarai perrinko Robertą Metsolą Europos Parlamento pirmininke. Jos kadencija truks iki 2027 m. sausio.
Parlamento pirmininkas vadovauja Parlamento ir jį sudarančių tarnybų darbui, taip pat diskusijoms plenariniuose posėdžiuose ir užtikrina, kad būtų laikomasi Parlamento darbo tvarkos taisyklių. Kiekvieno Europos Vadovų Tarybos susitikimo pradžioje Europos Parlamento pirmininkas išdėsto Parlamento nuomonę, taip pat susirūpinimą Parlamentui keliančius darbotvarkės ir kitus klausimus. Parlamentui patvirtinus Europos Sąjungos biudžetą, Parlamento pirmininkas jį pasirašo ir tuomet jį galima naudoti. Parlamento ir Tarybos pirmininkai abu pasirašo visus pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimtus teisės aktus.
Parlamento komitetai
EP komitetai svarsto ir taiso ES taisyklių projektus, siūlo jų pakeitimus bei skiria derybininkų komandą, įpareigodami suderinti minėtas taisykles su ES Taryba. Komitetai taip pat balsuoja dėl neįpareigojančių rezoliucijų projektų, šaukia ekspertų klausymus bei prižiūri kitų ES institucijų darbą.
Šiuo metu EP veikia 22 komitetai ir du pakomiteči, kuriems priklauso nuo 25 iki 90 europarlamentarų bei tiek pat pakaitinių narių. Komitetų sąrašas pateiktas č. 2024 m. gruodį Parlamentas įsteigė du specialiuosius komitetus: Europos demokratijos skydo ir būsto krizės ES komitetus.
Kiekvienas komitetas turi pirmininką ir iki keturių pirmininko pavaduotojų (komiteto biurą), išrinktų dvejų su pusę metų kadencijai iš komiteto visateisių narių. Politinių komitetų sudėtis atspindi visą Parlamentą.
Komitetų pirmininkai koordinuoja komitetų veiklą Komitetų pirmininkų sueigoje.
Frakcijos
Remiantis EP darbo tvarkos taisyklių 33 straipsniu frakcijai sukurti reikalingi 23 Europos Parlamento nariai, kurie išrinkti bent ketvirtadalyje ES valstybių (t.y. bent septyniose ES valstybėse). Sudarydami frakciją, europarlamentarai pripažįsta, kad juos sieja panašios politinės pažiūros - politinė deklaracija, kurioje išvardijami frakcijos tikslai, pridedama prie Parlamento pirmininkui pateikiamo pareiškimo. Politinė frakcija gali būti kuriama bet kuriuo kadencijos laikotarpiu.
Frakcijos gali samdytis darbuotojus ir yra aprūpinamos administraciniais ištekliais, kurie finansuojami Parlamento biudžeto lėšomis. Šių lėšų ir išteklių valdymo bei audito taisykles nustato Parlamento Biuras. Lėšos, kuriomis disponuoja frakcijos, yra skirtos padengti ne tik frakcijos darbuotojų administracinėms ir veiklos išlaidoms, bet ir politinės ir informacinės veiklos, susijusios su Europos Sąjungos politiniais prioritetais, išlaidoms.
Biudžeto lėšos negali būti naudojamos jokioms Europos, nacionalinėms, regioninėms ar vietos rinkimų kampanijoms remti arba nacionalinio ir Europos lygmens politinėms partijoms ar joms priklausančioms organizacijoms finansuoti.
Ne visi EP nariai priklauso frakcijoms. Neprisijungusieji vadinami nepriklausomais nariais. Jie taip pat gali turėti savo personalą ir naudotis teisėmis, kurios numatytos Biuro nustatytomis taisyklėmis.
Šiuo metu EP yra aštuonios frakcijos:
- Frakcija „Patriotai už Europą“
Kiekviena frakcija išsirenka savo pirmininką arba pirmininkus. Frakcijų pirmininkai ir EP pirmininkas sudaro Pirmininkų sueigą. Pastaroji organizuoja Parlamento darbą ir rūpinasi teisėkūros planavimu, priima sprendimus dėl komitetų ir delegacijų įgaliojimų ir sudėties bei atsako už ryšius su kitomis ES institucijomis, nacionaliniais parlamentais ir ES nepriklausančiomis šalimis.
Frakcijos gali išsirinkti koordinatorius Parlamento komitetuose. Koordinatoriai yra kiekvienos frakcijos politiniai lyderiai atitinkamame komitete. Jie koordinuoja savo frakcijos poziciją atitinkamu klausimu komitete ir kartu su pirmininku bei pirmininko pavaduotojais organizuoja komiteto darbą.