ES ir gamtinės dujos: didesnio dujų tiekimo saugumo link (infografikas)
Sužinokite pagrindinius faktus ir skaičius apie gamtines dujas Europos Sąjungoje ir kaip bendrija siekia užtikrinti dujų tiekimo saugumą.
Rugsėjo 12 dieną europarlamentarai , kurios sustiprins ES valstybių tarpusavio solidarumą ir padės geriau pasirengti galimiems dujų tiekimo sutrikimams.
Gamtinių dujų, skirtingai nei naftos ir anglies, poreikis energijai gaminti Europos Sąjungoje per pastaruosius dešimtmečius padidėjo ir šiuo metu jos sudaro apie ketvirtadalį ES bendro vidaus energijos suvartojimo, daugiausia namų šildymo ir vėsinimo sektoriuje bei elektros gamyboje.
Tačiau skirtingose šalyse ši dalis skiriasi. Pavyzdžiui, Nyderlanduose, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje ji siekia 30 proc. ir daugiau, o Švedijoje, Estijoje ir Suomijoje gamtinių dujų vaidmuo energijos gamyboje gerokai mažesnis. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Malta tik šiemet importavo pirmąjį suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinį, o Kipras visai neseniai pradėjo vykdyti dujų žvalgybą jūroje.
ES importuoja du trečdalius visų bendrijoje suvartojamų dujų (dujotiekiais arba laivais per SGD terminalus), iš kurių daugiau nei trečdalis yra iš Rusijos. Toliau rikiuojasi – Norvegija, Alžyras, Kataras. Daugumos ES šalių dujų tiekimas visiškai arba beveik visiškai priklausomas nuo importo, o kai kurios jų dujas perka iš vienintelio šaltinio, kaip antai Rusija.
Priklausomybė nuo vienintelio tiekimo šaltinio arba maršruto gali būti rizikinga, nes bet koks techninis incidentas arba politinis ar ekonominis ginčas gali sutrikdyti energijos tiekimą. Pavyzdžiui, 2006 ir 2009 metais Rusijos ir Ukrainos ginčas dėl energijos kainų sutrikdė dujų tiekimą į kelias Europos šalis.
Po šios krizės bendrija 2010 metais sustiprino dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemones, įpareigodama valstybes nares užtikrinti dujų tiekimą gyventojams ir pažeidžiamiems vartotojams, pvz., ligoninėms, savaitę besilaikant itin šaltam orui arba mėnesį jaučiant itin didelį dujų poreikį, taip pat mėnesį sutrikus didžiausiai šalies dujų infrastruktūrai.
Visgi 2014 m. atlikti vadinamieji dujų streso testai parodė, kad ES šalys galėtų suvaldyti galimo dujų tiekimo sutrikimo poveikį tik glaudžiau bendradarbiaudamos.
Todėl praeitais metai Europos Komisija pasiūlė atnaujinti 2010 m. dujų tiekimo saugumo reglamentą sukuriant naują solidarumo mechanizmą, kuris užtikrintų, jog kritinėje situacijoje atsidūrusi valstybė narė gautų dujų iš kaimyninių ES šalių. 2017 m. balandį EP ir Tarybos derybininkai pasiekė susitarimą šiuo klausimu, o rugsėjo 12 dieną jam pritarė visas Parlamentas.
„Solidarumas reiškia, kad sunkiais laikais mes galime siųsti dujas iš vienos šalies į kitą, tokiu būdu užtikrindami nenutrūkstamą dujų tiekimą namų ūkiams, svarbias socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms, pavyzdžiui, ligoninėms, ir kai kurioms dujų jėgainėms, siekiant išvengti elektros energijos tiekimo nutraukimo“, – pažymėjo EP pranešėjas šia tema Jerzy Buzekas (Europos liaudies partija, Lenkija).
Be to, padedamos Europos Sąjungos valstybės narės įvairina tiekimo šaltinius ir maršrutus statydamos ir projektuodamos naujus SGD terminalus ir dujotiekius. pavyzdžiui, Lietuva 2014 metais Klaipėdoje pastatė savo terminalą.
Visgi vienas iš tokių projektų – Nord Stream 2 – yra kritikuojamas dėl to, kad užuot sumažinęs priklausomybę nuo vieno šaltinio (Rusijos) gali ją padidinti. Apie tai europarlamentarai diskutuos plenarinėje sesijoje ketvirtadienį.
