PRANEŠIMASEuropos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Užimtumo ir socialiniai aspektai 2022m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje
3.3.2022-()
Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
Pranešėjas: Helmut Geuking
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Užimtumo ir socialiniai aspektai 2022m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje
()
Europos Parlamentas,
–atsižvelgdamas į 2022m. lapkričio 24d. Komisijos komunikatą dėl 2021m. metinės tvaraus augimo apžvalgos (),
–atsižvelgdamas į 2021m. lapkričio 24d. Komisijos pasiūlymą dėl Komisijos ir Tarybos bendros žimtumo ataskaitos (),
–atsižvelgdamas į 2021m. lapkričio 24d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (),
–atsižvelgdamas į 2021m. lapkričio 24d. Komisijos ataskaitą „2022m. įspėjimo mechanizmo ataskaita (parengta pagal Reglamento (ES) Nr.1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo 3 ir 4 straipsnius)“ (),
–atsižvelgdamas į 2021m. lapkričio 24d. Komisijos komunikatą „Bendras 2022m. biudžeto planų projektų vertinimas“ (),
–atsižvelgdamas į 2020m. liepos 1d. Komisijos komunikatą „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“ (),
–atsižvelgdamas į 2021m. vasario 12d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES)2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė[1],
–atsižvelgdamas į Komisijos 2021m. rudens Europos ekonominę prognozę,
–atsižvelgdamas į 2020m. rugsėjo 30d. Komisijos komunikatą „Europos švietimo erdvės sukūrimas iki 2025m.“ (),
–atsižvelgdamas į 2020m. rugsėjo 30d. Komisijos komunikatą „2021–2027m. skaitmeninio švietimo veiksmų planas. Švietimo ir mokymo pritaikymas skaitmeniniam amžiui“ (),
–atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl individualiųjų mokymosi sąskaitų (COM/2021/773),
–atsižvelgdamas į 2020m. gegžės 19d. Tarybos reglamentą (ES) 2020/672 dėl Europos laikinos paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti (SURE) sukūrimo,
–atsižvelgdamas į 2020m. kovo 5d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025m. lyčių lygybės strategija“ (),
–atsižvelgdamas į Austrijos, Bulgarijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Airijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Nyderlandų ir Švedijos neoficialų dokumentą, kuriame pateikiamas indėlis į Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją[2],
–atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl euro zonos žimtumo ir socialinės politikos[3],
–atsižvelgdamas į Astanos deklaraciją dėl pirminės sveikatos priežiūros (2018m.),
–atsižvelgdamas į 2017m. lapkričiomėn. Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį,
–atsižvelgdamas į 2021m. gruodžio 9d. socialinės ekonomikos veiksmų planą,
–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,
–atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0040/2022),
A.kadangi Europos semestro politikos koordinavimui ir valstybėms narėms privalu atitikti taikytinas ir susijusias Sąjungos patikimų viešųjų finansų taisykles; kadangi Europos semestras suteikia bendrą sistemą visų ES valstybių narių ekonomikos, biudžeto ir žimtumo politikai prižiūrėti ir koordinuoti siekiant žtikrinti patikimus ir tvarius viešuosius finansus, makroekonominį stabilumą, remti struktūrines reformas ir skatinti investicijas, įskaitant dvejopą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką; kadangi per Semestrą taip pat buvo atsižvelgiam į sukurtą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kuri paskatins valstybių narių reformas ir investicijas laikantis šešiuose ramsčiuose nustatytų ES prioritetų ir kartu sprendžiant būsimose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytas problemas, kūrimas; kadangi ja siekiama palaipsniui pereiti nuo kovos su COVID krize prie integracinio atsigavimo ir didesnio atsparumo pagrindų kūrimo ekonomikos politikos koordinavimo srityje[4]; kadangi Europos semestras, kaip ES ekonomikos valdymo sistemos dalis, turi būti pritaikytas, kad būtų atsižvelgiama ne tik į ekonominius ir socialinius tikslus, bet ir į tikslus, susijusius su žaliąja ir skaitmenine pertvarkomis, sveikatos sistemų konsolidavimu ir prieinamumu ir galimybėmis vaikams ir jaunimui;
B.kadangi labai svarbu žtikrinti, kad vykdant semestrą būtų koordinuojamos ir stebimos valstybių narių pastangos įgyvendinti ESTR principus, visų pirma žtikrinant, kad iki 2030m. ne mažiau kaip 78proc. 20–64metų amžiaus žmonių turėtų darbą, bent 60proc. visų suaugusiųjų kiekvienais metais dalyvautų mokymuose, o skurdo ir socialinės atskirties riziką patiriančių žmonių turėtų sumažėti bent 15milijonų, įskaitant 5 milijonus vaikų; kadangi 2022m. bendroje žimtumo ataskaitoje daugiau dėmesio skiriama Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimui, laikantis 2021m. kovomėn. veiksmų plano įsipareigojimų ir ES vadovų įsipareigojimų 2021 m. gegžės 8d. Porto deklaracijoje; kadangi Semestro įgyvendinimas turėtų sustiprinti Sąjungos pastangas įgyvendinant žaliąją, skaitmeninę ir teisingą pertvarkas ir turėtų padėti pasiekti didesnę socialinę ir ekonominę konvergenciją, spręsti demografines problemas bei siekti darnaus vystymosi tikslų;
C.kadangi ES įsteigta pagal pagrindines Sutartyse įtvirtintas vertybes, pavyzdžiui, pagarbą žmogaus orumui, lygybei ir žmogaus teisėms; kadangi jos valstybės narės įsipareigojo puoselėti šias vertybes ir įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, JT DVT ir Europos socialinių teisių ramstį; kadangi gilus tebesitęsiančios COVID-19 pandemijos ekonominis ir socialinis poveikis, įskaitant ypatingą poveikį vaikams ir jaunimui, pažeidžiamoms grupėms ir darbuotojams, kuriuos labiausiai paveiks ekonomikos nuosmukis po COVID-19 pandemijos ir Europos ekonomikos struktūriniai pokyčiai, susiję su dvejopa pertvarka, rodo, kad socialinius klausimus reikia spręsti Europos lygmeniu, taip pat reikia tvaraus, skaitmeninio ir atsparaus atsigavimo, kuris padės kurti kokybiškas darbo vietas ir žtikrinti tvarų ekonomikos augimą, taip pat stiprinti mūsų strateginį savarankiškumą, kartu atsižvelgiant į nacionalinės teisės ir praktikos įvairovę; kadangi Europos Sąjungos sutarties preambulėje nustatyti bendri ekonomikos politikos tikslai „siekti savo šalių ekonomikos stiprinimo ir konvergencijos“ bei „skatinti savo tautų ekonominę ir socialinę pažangą“, atsižvelgiant į „nenutrūkstamos plėtros principą“;
D.kadangi 2020m. dėl COVID-19 pandemijos ekonomika patyrė staigų nuosmukį; kadangi poveikis Europos regionams ir ekonomikai buvo nevienodas ir nevienodo lygio; kadangi poveikis nedarbui, susiformavęs dėl 2020 m. staigaus BVP sumažėjimo, buvo sušvelnintas įvairiomis politinėmis priemonėmis, be kita ko, naudojant darbo vietų išsaugojimo sistemas; kadangi žimtumas ir bendras dirbtų valandų skaičius beveik pasiekė š krizinį lygį, tačiau atsigavimo tempas valstybėse narėse yra nevienodas; kadangi krizės poveikis yra ne tik reikšmingas iššūkis, bet ir yra naujo starto galimybė mūsų ekonomikai ir visuomenei bei galimybė tvaresniu, atsparesniu ir įtraukesniu būdu siekti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos; kadangi tokia transformacija turėtų sumažinti didėjančią nelygybę, sustiprinti socialinę sanglaudą ir žtikrinti, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje; kadangi, remiantis 2021m. rudens Europos ekonomine prognoze, numatoma, kad 2021m. augimas bus 5proc., 2022m. – 4,3proc., o 2023m. – 2,5proc., t. y., didesnis nei buvo planuota; tačiau kadangi atsigavimas labai priklausys nuo tolesnės pandemijos raidos[5] ir ekonominės veiklos ribojimų pandemijai suvaldyti; kadangi pradėjus atsigauti ekonomikai vėl paaiškėjo, kad gamybos ir paslaugų sektoriuose trūksta darbo jėgos; kadangi kol vienose ES šalyse ar regionuose pranešama apie tam tikrų profesijų darbuotojų trūkumą, kitose šalyse ar regionuose pranešama apie kvalifikuotų darbuotojų perteklių, ir tai parodo, koks svarbus yra darbo jėgos judumas ir migracijos srautai; kadangi darbo jėgos trūkumą taip pat lemia struktūrinės tendencijos (pvz., senėjimas) ir kiti veiksniai, kurie susiformavo š pandemiją;
E.kadangi darbo rinkos sąstingį sudaro bedarbiai, nepakankamo žimtumo asmenys (t.y. dirbantys ne visą darbo laiką darbuotojai, kurie norėtų dirbti daugiau laiko, bet neranda atitinkamo darbo) ir minimaliai su darbo rinka susiję asmenys (bedarbiai, kurie arba gali iškart pradėti dirbti, bet neieško darbo, arba ieško darbo, bet negali iškart pradėti dirbti); kadangi dėl sukrėtimo antrąjį 2020m. antrąjį ketvirtį ES darbo rinkos sąstingis sudarė 14,6proc. darbo jėgos, palyginti su 13,1proc. 2019m. antrąjį ketvirtį; kadangi tai yra nepakankamai ekonomikoje panaudojami darbo jėgos ištekliai;
F.kadangi dėl COVID-19 pandemijos ES žmonėms, visų pirma iš pažeidžiamų grupių, pvz., moterims, neįgaliesiems, vaikams, jaunuoliams ir vyresnio amžiaus žmonėms, tenka didelė našta, susijusi su jų kasdieniu gyvenimu, profesiniu gyvenimu ir bendrais pragyvenimo šaltiniais[6]; kadangi COVID-19 krizė turėjo neigiamą poveikį Europos darbo rinkai; kadangi dėl šių pokyčių kai kuriose valstybėse narėse padidėjo skurdas ir gyvenimo lygio skirtumai; kadangi ES 27 dirbančiųjų skurdas padidėjo nuo 8,5proc. 2010m. iki 9proc. 2019m; kadangi pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems asmenims kyla daug didesnė dirbančiųjų skurdo rizika, nei dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis (16,2proc. palyginti su 5,9proc.), kaip ir žemos kvalifikacijos darbuotojams palyginti su aukštos kvalifikacijos darbuotojais (19proc. palyginti su 4,9proc.); be to, kadangi pažeidžiamos grupės, įskaitant jaunus darbuotojus, vienišas motinas arba vienišus tėvus, neįgaliuosius, LGBTI asmenis, romus ar trečiųjų šalių piliečius, paprastai dažniau patiria dirbančiųjų skurdą; kadangi vykdant pirmines nekoordinuotas izoliavimo priemones daug sezoninių ir tarpvalstybinių darbuotojų buvo atskirti nuo šeimų; kadangi dėl izoliavimo priemonių tėvams, visų pirma moterims, dažnai teko suderinti savo pareigas su rūpinimusi vaikais, taip pat pagyvenusiais giminaičiais ar neįgaliais giminaičiais; kadangi profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros stoka dažnai lemia stresą ar psichikos sveikatos problemas;
G.kadangi jaunimo nedarbo lygis Europos Sąjungoje, nors 2021m. viduryje jau rodė pirmus atsigavimo ženklus, 2021m. antrąjį ketvirtį vis dar siekė 17,4proc. ir yra beveik trigubai didesnis ž 25–74m. amžiaus gyventojų nedarbo lygį; kadangi COVID-19 krizės poveikis darbo rinkai panaikino šešis metus trukusį nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių skaičiaus mažėjimą– iš dalies dėl nepalankios jaunimui padėties darbo rinkoje[7]; kadangi pandemijos metu labai pablogėjo jaunimo psichikos sveikata, o keliose valstybėse narėse su psichikos sveikata susijusių problemų, palyginti su š krizę buvusiu lygiu, padaugėjo dvigubai; kadangi 2021m. pavasarį 64proc. 18–34 metų amžiaus grupės jaunuolių grėsė depresija, iš dalies dėl to, kad ilguoju laikotarpiu jiems trūks žimtumo, finansinių ir išsilavinimo perspektyvų;
H.kadangi COVID-19 pandemija turėjo pražūtingą poveikį jaunuoliams, kurių žimtumo lygis mažėja ir pajamos ženkliai sumažėjo; kadangi per ankstesnę krizę paaiškėjo, kad, jei jaunuoliai neturės galimybių atlikti kokybiškų stažuočių ir dirbti kokybiško darbo (kai sudaromi rašytiniai susitarimai ir žtikrinamos deramos darbo sąlygos, įskaitant pragyvenimą žtikrinantį darbo žmokestį, profesinį orientavimą ir konsultavimą bei tolesnį mokymą), vėl kils didelė rizika, kad jie bus priversti sutikti dirbti mažų garantijų darbą, išvykti iš savo šalies, kad galėtų susirasti darbą, arba ne kartą dalyvauti švietimo ar mokymo programose; kadangi stažuotės turi būti ne tik apmokamos, bet ir ribotos trukmės bei skaičiaus, kad jaunuoliai neįstrigtų nesibaigiančių stažuočių spąstuose ir nebūtų išnaudojami kaip pigi ar netgi nemokama darbo jėga, neturinti socialinės apsaugos ir teisės į pensiją; kadangi vienas iš ES prioritetų turėtų būti išvengti dar vienos „prarastos jaunimo kartos“;
I.kadangi tiek turtingose, tiek mažiau turtingose šalyse patiriama būsto krizė skatina socialinę atskirtį ir teritorinę segregaciją; kadangi pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, skurstantiems dirbantiesiems, moterims, jaunimui, visų pirma jauniems bedarbiams, vienišoms motinoms ar vienišiems tėvams, didelėms šeimoms, pagyvenusiems žmonėms, ypač jei jie gyvena vieni, LGBTIQ asmenims, migrantams, pabėgėliams, neįgaliesiems, fizinėmis ar psichikos ligomis sergantiems žmonėms, marginalizuotose bendruomenėse gyvenantiems asmenims, įskaitant romus, yra sunkiau gauti tinkamą ir įperkamą būstą;
J.kadangi, vadovaujantis Komisijos makroekonomikos duomenų baze AMECO[8], šalių, kurių realusis darbo žmokestis sumažėjo, skaičius padidėjo nuo dviejų 2019m. iki trylikos 2020m.; kadangi daugumoje ES šalių realusis darbo žmokesčio lygis vis dar yra žemesnis nei 2009m., kai įvyko krizė; kadangi, siekiant išlaikyti darbuotojų perkamąją galią, 2022m. realusis darbo žmokestis turi padidėti 5proc.;
K.kadangi, EBPO tyrimo[9] duomenimis, trečdalį viso darbo žmokesčio skirtumo galima paaiškinti įmonių taikoma skirtinga darbo žmokesčio nustatymo praktika, o ne darbuotojų įgūdžių skirtumais; kadangi didelį darbo žmokestį mokančios įmonės palyginamiems darbuotojams sumoka maždaug dvigubai daugiau ž mažą darbo žmokestį mokančias įmones; kadangi, kai darbuotojai negali lengvai pereiti dirbti į kitą įmonę (pvz., dėl darbo paieškos ir persikėlimo išlaidų), darbo žmokestį lemia ne tik darbuotojo įgūdžiai, bet ir įmonės darbo žmokesčio nustatymo praktika;
L.kadangi dėl žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos įvyks tam tikras žimtumo perskirstymas tarp žduočių ir sektorių; kadangi įgūdžių poreikio atžvilgiu darbuotojų perskirstymas į kitus sektorius bus sudėtingesnis nei įmonių persiskirstymas sektoriuose ir jis gali lemti ilgesnius nedarbo laikotarpius;
M.kadangi nuotolinis darbas kartais gali ištrinti dabartines ribas tarp profesinio ir privataus gyvenimo ir atitinkamai reikšti didesnį darbo intensyvumą ir kitokius sunkumus; kadangi skaitmeninės technologijos kelia riziką žimtumo kokybei; kadangi tikimybė, kad reguliariai namuose dirbantys žmonės viršys ilgiausią nustatytą 48 valandų darbo per savaitę trukmę yra dvigubai didesnė; kadangi beveik 30proc. nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų teigia, kad kasdien arba kelis kartus per savaitę dirba laisvalaikiu;
N.kadangi klimato kaita sustiprino nelygybę ir neproporcingai veikia skurstančias ir labiausiai pažeidžiamas grupes ir regionus; kadangi ES piliečiai ir darbuotojai vis stipriau ir dažniau jaučia klimato kaitos ir ekstremalių meteorologinių reiškinių padarinius; kadangi ES poveikio klimatui neutralumo tikslai ne tik kelia iššūkių darbuotojams ir įmonėms, bet ir suteikia galimybių padidinti žmonių gerovę ir yra absoliučiai būtini siekiant apsaugoti klimatą ir sukurti geresnę ateitį jaunesnėms ir būsimoms kartoms; kadangi politika, kuri vykdoma siekiant ES klimato tikslų, daro skirtingą įtaką skirtingiems regionams, o didžiausią poveikį patiria labiausiai nuo iškastinio kurio priklausantys regionai; kadangi dėl kelių priežasčių, kurios yra susijusios ne tik su COVID-19 pandemijos poveikiu ekonomikai, sparčiai visoje ES didėjančios energijos kainos veikia labiausiai pažeidžiamus ES gyventojus, visų pirma mažiausias pajamas turinčius asmenis ir namų ūkius; kadangi ekonomikos ir visuomenės prisitaikymo ždavinys turi būti sprendžiamas taip, kad būtų žtikrinta teisinga ir sąžininga pertvarka; kadangi naujų susijusių sektorių atsiradimas taip pat teikia galimybių įmonėms ir dėl jo prireikė perkvalifikuoti darbuotojus ir pakelti jų kvalifikaciją, kad jie galėtų dirbti perspektyviose ir tvariose darbo vietose; kadangi šis procesas, jei bus tinkamai valdomas, turėtų apsaugoti socialiniu požiūriu pažeidžiamus asmenis, šeimas ir labai mažas įmones; kadangi, siekiant žtikrinti sklandžią ir įtraukią pertvarką darbuotojams, bus labai svarbu kurti kokybiškas darbo vietas, vykdyti plataus žmojo teisingos pertvarkos priemones ir veiksmingas kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programas;
O.kadangi ES remiamos valstybės narės pratęsė precedento neturinčią fiskalinę paramą ir likvidumo paramą savo ekonomikai, kad reaguodamos į COVID-19 krizę išvengtų masinių atleidimų iš darbo, išsaugotų pajamas ir apsaugotų įmones; kadangi šiuo atžvilgiu buvo naudinga pradėti taikyti bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą, kuri nustatyta Stabilumo ir augimo pakte, priimti planą „NextGenerationEU“ ir EGADP, Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII) ir CRII+ ir nustatyti Europos laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE); kadangi šis tvirtas ir suderintas politinis atsakas aiškiai parodo, kad svarbu toliau įvairiomis politikos ir finansavimo priemonėmis tvirtai koordinuoti ekonominę, žimtumo ir socialinę politiką; kadangi didėjantis finansavimo ir investicijų poreikis siekiant stiprinti ekonomiką gali nulemti valstybių narių biudžeto suvaržymus;
P.kadangi ES gyventojų skaičiaus augimo greitis mažėja ir numatoma, kad ilgainiui jis labai sumažės; kadangi demografinių pokyčių mastas valstybėse narėse ir regionuose skiriasi; kadangi demografiniai pokyčiai daro poveikį socialinėms sistemoms ir darbo rinkoms[10], visų pirma priežiūros sektoriui, ir reikalauja visapusiško požiūrio, pagrįsto įvairiais politiniais sprendimais pensijų, socialinės apsaugos, vaikų ir ilgalaikės priežiūros paslaugų, būsto, ikimokyklinio ugdymo įstaigų, sveikatos sistemų, socialinės įtraukties, mažumų ir migrantų integracijos, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir lyčių lygybės srityse; kadangi dabartinė krizė dar kartą aiškiai parodė, koks svarbus mūsų visuomenei yra priežiūros sektorius ir kaip nepakankamai jis yra vertinamas; kadangi pastarąjį dešimtmetį mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir tai taip lemia, kad didėja darbo jėgos trūkumas; kadangi COVID-19 krizė parodė, kad darbuotojai migrantai iš esmės prisideda labai prisideda prie Europos ekonomikos ir viešųjų paslaugų rėmimo ir darbo jėgos trūkumo mažinimo; kadangi būtina kurti kokybiškas darbo vietas vidutinės ir žemos kvalifikacijos darbuotojams, ypač moterims ir jaunimui;
Q.kadangi precedento neturinti skaitmeninė raida ir vis platesnis dirbtinio intelekto (DI) taikymas suteikia galimybę ES tapti lydere etiško, į žmogų orientuoto DI srityje ir sukurti skaitmenine pažanga pagrįstą tvirtesnę ir atsparesnę ekonomiką; kadangi skaitmeninimas davė daug naudos darbdaviams ir darbuotojams, tačiau dėl jo jiems kilo ir daug kliūčių; kadangi ekonomikoje vis plačiau taikomos automatizuotos sistemos, DI ir susijusios pažangios technologijos, taigi vyksta socialinė ir ekonominė transformacija; kadangi nauja skaitmeninė ekonomika turėtų duoti naudos darbuotojams ir visuomenei apskritai, t.y. pagerinti gyvenimo ir darbo sąlygas, žtikrinti tinkamą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, kurti naujas žimtumo galimybes ir prisidėti prie socialinės ir ekonominės konvergencijos; kadangi tinkamai reguliuojamas DI gali paskatinti klestėjimą ir palengvinti perėjimą prie tvarios, tvirtos ir atsparesnės ekonomikos; kadangi DI teikia ekonominę naudą ir naujų galimybių įmonėms, tačiau sykiu kelia teisinių ir su žimtumu susijusių problemų; kadangi darbuotojams būtina suteikti būtinus mokymus, kad jie turėtų įgūdžių, reikalingų norint dirbti su besivystančiomis technologijomis ir prisitaikyti prie dvigubos – žaliosios ir skaitmeninės – pertvarkos;
R.kadangi dabartinė krizė parodė, kad visų kvalifikacijų darbo vietos yra naudingos mūsų visuomenei ir ekonomikai, todėl turėtų būti žtikrintos saugios ir sveikos darbo vietos ir kokybiškas žimtumas; kadangi yra didelė tam tikrų sektorių ir profesijų darbuotojų paklausa; kadangi švietimas ir mokymas, įskaitant visą gyvenimą trunkančio mokymo politiką, pagal kurią numatomi ir atspindimi darbo rinkos poreikiai, žtikrina geresnę integraciją į darbo rinką ir yra labai svarbūs ekonominės veiklos vykdytojams ir darbuotojų karjeros raidai; kadangi visiems darbuotojams, įskaitant neįgaliuosius, turėtų būti sudarytos galimybės dalyvauti kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo ir mokymo programose ir jos turėtų būti pritaikytos prie darbuotojų poreikių ir pajėgumų;
S.kadangi 2018m. 27 valstybių Europos Sąjungoje vis dar buvo daugiau kaip 3300 mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe ir 3,1mln. nemirtinų nelaimingų atsitikimų darbe; kadangi kiekvienais metais nuo su darbu susijusių ligų miršta daugiau nei 200000 darbuotojų[11]; kadangi šie duomenys neapima nelaimingų atsitikimų, įvykusių dirbant nedeklaruojamą darbą, o tai reiškia, kad tikrasis skaičius gali viršyti oficialią statistiką[12]; kadangi, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) duomenimis, 2017m. 21proc. darbo vietų Europoje buvo vadinamosios ypač sėkmingos karjeros darbo vietos (angl. high flying jobs), o 20proc. darbo vietų buvo prastos kokybės[13], todėl jose darbuotojų fizinei ir psichinei sveikatai kilo didesnė rizika; kadangi 14proc. darbuotojų kyla didelė psichosocialinė rizika; kadangi 23proc. Europos darbuotojų mano, kad jų darbas kelia pavojų saugai ar sveikatai; kadangi su darbu susijusios ligos ir sžalojimai Europos Sąjungai kainuoja 3,3proc. jos BVP[14]; kadangi darbuotojai turi teisę į sveiką, saugią ir prieinamą darbo vietą ir aplinką, kurios padėtų įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį ir darbuotojų saugos ir sveikatos standartus; kadangi dėl nepakankamai veiksmingų prevencinių strategijų ir vyresnio amžiaus darbuotojų, neįgalių darbuotojų ir darbuotojų, norinčių po ilgos ligos vėl įsitraukti į darbo rinką, integravimo strategijų neišnaudojamos darbuotojų, įmonių ir apskritai visuomenės galimybės;
I skyrius
1.pažymi, kad tvarumas, socialinė įtrauktis ir Europos žmonių gerovė turi būti ES ekonominės strategijos pagrindas ir kad Europos Komisijos pirmininkė įsipareigojo pasiekti, kad taip būtų; atkreipia dėmesį į tai, kad ES turi reformuoti ekonomikos valdymą, kad pagrindinis dėmesys būtų skirtas darniam vystymuisi ir gerovei; pabrėžia, kad nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose reikia numatyti viešąsias investicijas socialinėje ir aplinkos srityse;
2.primena, kad, vadovaujantis Sutartimis, Sąjunga turi siekti darnaus Europos vystymosi, pagrįsto subalansuotu ekonomikos augimu, visišku žimtumu, sveika ir saugia darbo aplinka ir sąlygomis, socialine pažanga, aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu, mokslinės ir technologinės pažangos skatinimu, kova su skurdu ir nelygybe, socialine atskirtimi bei diskriminacija ir aukštynkryptės socialinės konvergencijos skatinimu, socialiniu teisingumu ir apsauga, moterų ir vyrų lygybe, kartų solidarumu ir vaiko teisių bei neįgaliųjų teisių apsauga; primygtinai tvirtina, kad šie tikslai turi būti svarbiausi ES ilgalaikės tvaraus ekonomikos augimo strategijos prioritetai, atitinkantys JT darnaus vystymosi tikslus, Europos socialinių teisių ramstį ir žaliąjį kursą, ir jais turi būti grindžiami valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai; ragina Komisiją žtikrinti, kad Europos ekonomikos valdymas atitiktų šiuos tikslus ir strategijas;
3.ragina Komisiją pasimokyti iš šios krizės ir dirbti siekiant Europos Sąjungoje įgyvendinti pertvarkytą tvarų valdymą, grindžiamą solidarumu, socialiniu teisingumu ir integracija, teisingu gerovės paskirstymu, lyčių lygybe, aukštos kokybės viešosiomis paslaugomis, įskaitant viešą, visuotinę ir aukštos kokybės švietimo sistemą, kokybišku žimtumu ir tvariu augimu; ragina Komisiją š nusprendžiant nutraukti bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą atsižvelgti ne tik į bendrą kiekybiniais kriterijais grindžiamą ekonomikos būklės vertinimą, bet ir į tokį vertinimą, kuriame būtų deramai atspindima nelygybė ir valstybių narių padėtis žimtumo, socialinėje ir sveikatos srityse;
4.pabrėžia, kad labai svarbu, kad ES ekonomikos sėkmingumas būtų vertinamas pagal jos gyventojų ir darbuotojų gerovę, darbo rinkų įtraukumą ir darbo bei aplinkos standartus;
5.pabrėžia, kad tvarus ekonomikos augimas turi būti įtraukios ir tvarios socialinės ir ekologinės mūsų ekonomikos pertvarkos, kurią vykdant būtų siekiama išvengti socialinio, ekonominio ir aplinkosauginio disbalanso ir dėl to būtų kovojama su skurdu, mažinama nelygybė, kuriamos deramos darbo vietos su atitinkamu darbo žmokesčiu ir darbo sąlygomis, tikslas; pažymi, kad jei mūsų ekonomika bus konkurencinga, ji galės išplėtoti ateičiai tinkamus gebėjimus, įskaitant gebėjimą neatsilikti nuo šiuolaikinės darbo rinkos poreikių; pabrėžia, kad didelė pajamų, gautų dėl ekonomikos augimo, ir dėl jų gaunamų mokestinių pajamų dalis turėtų būti naudojama viešosioms paslaugoms, įskaitant visuomenės sveikatos ir švietimo sistemas, finansuoti; pažymi, kad reikia tvirtai remti viešąsias paslaugas, sveikatos ir švietimo sistemas, be kita ko, siekiant skatinti kurti kokybiškas darbo vietas, skatinti įtraukų atsigavimą ir iš anksto numatyti būsimas krizes; ragina peržiūrėti dabartinį Europos ekonomikos valdymą, visų pirma ES fiskalines taisykles; pabrėžia, kad tvarus ir integracinis ekonomikos augimas yra būtinas siekiant žtikrinti pažangą, inovacijas, deramas darbo vietas ir savarankišką gyvenimą; pabrėžia, kad deramos pajamos žtikrina deramą gyvenimo lygį ir socialinę šeimų apsaugą;
6.yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurios valstybės narės š COVID-19 pandemiją buvo įsiskolinusios; palankiai vertina istorinį ir precedento neturintį Europos atsaką priemone „Next GenerationEU“ ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone siekiant sušvelninti pandemijos ekonominį ir socialinį poveikį valstybėse narėse;
7.pabrėžia, kad reikia stiprinti demokratinę atskaitomybę ž dabartinį semestro vertinimo procesą; ragina Komisiją ir valstybes nares reformuoti finansinį teisinį pagrindą ir Europos semestro procesą, siekiant žtikrinti, kad nauja ekonomikos valdymo sistema sustiprintų demokratinę atskaitomybę ir Europos Parlamento dalyvavimą, sustiprintų ES ir nacionalinių socialinių partnerių vaidmenį ir dalyvavimą ir žtikrintų rezultatais grindžiamą ir į juos orientuotą požiūrį į politikos tikslus;
8.pabrėžia, kad Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane yra trys pagrindiniai tikslai ir kad paskutinis iš jų yra susijęs su skurdu ir juo siekiama sumažinti asmenų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių bent 15 milijonų, iš kurių bent 5 milijonai turėtų būti vaikai, palyginti su 2019m.; vis dėlto apgailestauja, kad Komisija dar nepateikė aiškios ir visapusiškos darbotvarkės šiam tikslui veiksmingomis priemonėmis ir finansiniais ištekliais pasiekti; ragina Komisiją neatidėliojant pateikti kovos su skurdu strategiją, kurioje būtų įsipareigota iki 2050m. panaikinti skurdą Europoje; mano, kad ši strategija, be kita ko, kaip investavimo prioritetą turėtų apimti socialinę pažangą; tai reikštų, kad pagal priemonę „Next GenerationEU“, daugiametę finansinę programą ir iš Sąjungos biudžeto turėtų būti numatytos investicijos socialiniams tikslams, visų pirma socialinei pažangai, kurios žmojų dydžiu atitiktų žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos investicijas, ir kad skurdo ir nelygybės mažinimas taip pat turėtų būti universalus visų kategorijų išlaidų aspektas;
9.mano, kad dabartiniai fiskalinių taisyklių taikymo lankstumo elementai turėtų būtų dažniau naudojami praktikoje, kad skolos mažinimas nekenktų kitiems svarbiems tikslams, pvz., visiško žimtumo, viešųjų paslaugų kokybės ir klimato apsaugos tikslams; šiuo atžvilgiu mano, kad EGADP turėtų tapti nuolatine priemone, kad būtų žtikrinta, jog tokia priemonė vėl būtų prieinama, jei pasikartotų panašaus sunkumo krizė, ir kad ja būtų galima greičiau pasinaudoti;
10.palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Socialinio klimato fondo, kurio tikslas – šalinti socialinius padarinius, kurių rasis dėl visuomenės pertvarkymo siekiant žtikrinti jos poveikio klimatui neutralumą; yra įsitikinęs, kad su žaliosios politikos socialiniu poveikiu susijusius klausimus reikia spręsti plačiau, ir pabrėžia, kad būtina skubiai priimti priemones, kurios sudarytų galimybę visiems visuomenės sluoksniams pasinaudoti poveikio klimatui neutralumo visuomenei teikiama nauda ir apsaugoti žmones bei namų ūkius, visų pirma pažeidžiamiausius, nuo klimato kaitos ir taršos poveikio, ir kurios leistų išvengti socialinių padarinių, kurių galėtų atsirasti įgyvendinant Europos žaliojo kurso klimato srities veiksmus;
11.pritaria tam, kad semestro procesas būtų demokratiškesnis; yra tvirtai įsitikinęs, kad ekonomikos valdymo reforma turi būti vykdoma kartu stiprinant socialinį aspektą; mano, kad lyčių lygybės politiką būtina įtvirtinti ir integruoti visuose ekonomikos valdymo etapuose;
12.mano, kad į metinę tvaraus augimo apžvalgą (MAA) reikia įtraukti informaciją apie vyrų ir moterų pensijų skirtumą, kaip jau buvo padaryta keliose buvusiose MAA;
13.ragina Komisiją apsvarstyti JT neįgaliųjų teisių konvencijos ir esamų nacionalinių negalios strategijų įgyvendinimą semestro procese; ragina valstybes nares ir Komisiją įvertinti, ar socialinės apsaugos ir su negalia susijusios priemonės, įskaitant pajamų apsaugos išmokas, tinkamai padeda spręsti skurdo problemą;
14.pabrėžia, kad būtina mažinti biurokratines kliūtis ir biurokratizmą, kad būtų remiamas ir skatinamas ekonomikos augimas ir konkurencingumas, ir šiuo atžvilgiu pabrėžia Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarkę; ragina Komisiją konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose rekomenduoti reformas, kuriomis būtų siekiama sumažinti biurokratizmą ir supaprastinti sąlygas gauti finansavimą kuo didesniam gavėjų ratui, įskaitant verslo įmones ir MVĮ, NVO, socialinės ekonomikos įmones, savivaldybes ir piliečius; pabrėžia, kad ypač MVĮ patiria pernelyg didelę administracinę naštą;
15.palankiai vertina 2021m. gruodžio 9d. Komisijos komunikatą „Žmonėms tarnaujančios ekonomikos kūrimas: socialinės ekonomikos veiksmų planas“; ragina Komisiją pateikti plataus žmojo kooperatyvų ir socialinės ekonomikos įmonių, kuriuose savaime daugiau dėmesio skiriama sąžiningoms darbo sąlygoms ir darbuotojų įgalėjimui, steigimo ir plėtros priemones;
16.pabrėžia, kad dėl COVID-19 krizės jau dabar daug jaunimo liko be darbo arba mažų garantijų darbe; ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su jaunimo nedarbu ir žtikrinti, kad jaunimas gautų tinkamą ir kokybišką pirmojo darbo patirtį; ragina Komisiją garantuoti jaunimui galimybę dalyvauti apmokamose kokybiškose stažuotėse ir pameistrystėse ir smerkia neapmokamas stažuotes kaip jaunuolių išnaudojimą ir jų teisių pažeidimą; ragina Komisiją pasiūlyti veiksmingas mokomąsias praktikas, stažuotes ir pameistrystę reglamentuojančius teises aktus;
17.ragina Komisiją peržiūrėti esamas Europos priemones, pvz., stažuočių kokybės sistemą ir kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinę sistemą, ir įtraukti jaunimui teikiamų pasiūlymų kokybės kriterijus, įskaitant teisingo atlyginimo stažuotojams ir praktikantams principą ir tokius aspektus kaip galimybė naudotis socialine apsauga, tvarus žimtumas ir socialinės teisės;
18.pabrėžia, kad lėtas perskirstymas ir įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis gali lemti didelius laisvų darbo vietų žpildymo bedarbiais proceso trukdžius ir gali lemti didesnį struktūrinį nedarbą; pažymi, kad vykdoma politika turi padėti žmonėms rasti darbus, kuriems reikalinga kitokia kvalifikacija, nei turėta ankstesniame darbe;
19.pabrėžia, kad pagerinus labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių grupių žimtumą ir darbo sąlygas būtų galima sumažinti stigmatizuojantį nedarbo ir neveiklumo poveikį ir nelygybės didėjimą; mano, kad didelės kolektyvinių derybų aprėpties ir aukšto jungimosi į profesines sąjungas lygio, tinkamai finansuojamos aktyvios darbo rinkos politikos bei dosnių socialinių išmokų derinimas yra būtinos priemonės kovai su dirbančiųjų skurdu;
20.mano, kad darbo žmokesčio skaidrumo taisyklės yra svarbi priemonė didinant informuotumą apie moterų diskriminaciją darbo žmokesčio atžvilgiu, jos gali žtikrinti teisę į informaciją apie darbo žmokesčio lygį pagal lytį, priversti įmones teikti informaciją apie įdarbinimą ir darbo žmokestį pagal lytį ir paskatinti jas vykdyti lyčių darbo žmokesčio auditą; pažymi, kad vienodo žmokesčio ž vienodos vertės darbą priemonės yra ypač svarbios tam tikroms šalims, kuriose darbuotojų karjeros pradžioje yra dideli pirminiai vyrų ir moterų darbo žmokesčio skirtumai;
Ekonomika, kurioje ginama darbuotojų sveikata ir sauga ir žtikrinamos geros darbo sąlygos
21.palankiai vertina Komisijos 2021–2027m. strateginę darbuotojų saugos ir sveikatos programą, visų pirma nustatytą visiško saugumo vizijos požiūrį į su darbu susijusius nelaimingus atsitikimus ir ligas; tačiau apgailestauja, kad šios strategijos žmojų lygis neatitinka jos visiško saugumo vizijos tikslo, ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl šio žmojų lygio suderinimo; ragina parengti veiksmų planą, kaip sumažinti nelaimingų atsitikimų ir mirčių atvejų darbe skaičių, skiriant tinkamą finansavimą valstybėms narėms ir įmonėms, kad žbaigtų perėjimą prie „nulinio nelaimių skaičiaus“; pabrėžia, kad visiško saugumo vizija neturėtų lemti nepakankamo informavimo apie su darbu susijusius nelaimingus atsitikimus ir ligas; ragina Komisiją į visiško saugumo požiūrį įtraukti visus sžalojimus ir nelaimingus atsitikimus bei fizinį ir protinį išsekimą; ragina Komisiją ir valstybes nares reikšmingai padidinti dėmesį prevencijos strategijoms, pvz., darbo inspekcijų, nacionalinių sveikatos ir saugos tarnybų ir socialinių partnerių dialogo stiprinimui, siekiant žtikrinti, kad neatsižvelgiant į darbdavio dydį visi darbuotojai turėtų teisę į didžiausią įmanomą sveikatos ir saugos apsaugą;
22.mano, kad keliais ES politikos dėl darbuotojų saugos ir sveikatos aspektais reikalingas stiprus bendradarbiavimas su socialiniais partneriais ir teisėkūros veiksmai, kad būtų papildytos įvairios numatytos politikos priemonės visiško saugumo vizijai įgyvendinti; ragina aiškiai skirti dėmesį darbuotojų dalyvavimui ir stiprinti konsultacijas su socialiniais partneriais;
23.pabrėžia, kad dėl spartėjančios klimato kaitos ir potencialaus jos poveikio darbuotojams bei dėl technologijų proveržio, pvz., dėl dirbtinio intelekto ir skaitmeninimo, kurie gali lemti pavojingas darbo sąlygas, atsirado naujų pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai; atkreipia dėmesį į savo 2021m. spalio 20d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl darbuotojų apsaugos nuo asbesto[15] ir palankiai vertina pažangą, padarytą persvarstant Kancerogenų ir mutagenų direktyvą (KMD4); ragina Komisiją imtis tinkamų ir proporcingų teisėkūros ir ne teisėkūros veiksmų šiems naujiems pavojams suvaldyti;
24.palankiai vertina labai svarbų naujosios 2021–2027m. ES strateginės programos darbuotojų sveikatos ir saugos srityje vaidmenį žtikrinant saugias ir sveikas darbo vietas, visų pirma nuspėjant ir valdant permainas įgyvendinant žaliąją, skaitmeninę ir demografinę pertvarkas; pabrėžia, kad svarbu stiprinti su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų ir ligų prevenciją, siekti išvengti su darbu susijusias mirčių ir gerinti pasirengimą reaguoti į esamas ir būsimas sveikatos krizes, siekiant išlaikyti darbuotojų sveikatą ir saugą ir taip žtikrinti jų našumą ir konkurencingumą; pabrėžia, kad būtina skirti dėmesio strategijoms, kuriomis siekiama kovoti su problemomis, atsirandančiomis dėl didėjančios dalies vyresnio amžiaus darbuotojų, neįgalių darbuotojų ar lėtinėmis ligomis sergančių darbuotojų; pakartoja, kad stresas, nerimas arba depresija priklauso antrai pagal didumą su darbu susijusių sveikatos problemų, apie kurias praneša patys žmonės ir kurios gali reikšmingai padidinti kitų sveikatos problemų, įskaitant autoimunines ligas ar raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus ir reumatines ar lėtines ždegimines ligas, riziką, grupei;
25.ragina Komisiją pasiūlyti naują direktyvą dėl psichikos sveikatos, kad būtų žkirstas kelias psichosocialinės rizikos plitimui darbe ir būtų žtikrinta darbuotojų gerovė; mano, kad privalomas reglamentas yra labai svarbus siekiant veiksmingai išvengti psichikos sutrikimų, pvz., nerimo, depresijos, perdegimo ir potrauminio streso, taip pat siekiant juos pripažinti profesine liga; mano, kad šioje direktyvoje turėtų būti nustatyti minimalūs nuotolinio darbo reikalavimai, siekiant žtikrinti, kad darbuotojai galėtų pasinaudoti savo teise atsijungti; mano, kad šioje naujoje direktyvoje taip pat būtų reglamentuotas esamų ir naujų skaitmeninių priemonių naudojimas darbo tikslais ir būtų paaiškintos nuotolinių darbuotojų darbo sąlygos, kurios turi atitikti palyginamų darbuotojų turimas darbo sąlygas;
26.pabrėžia, kad COVID-19 pandemija išryškino jau š tai socialiniame sektoriuje buvusias struktūrines problemas, visų pirma ilgalaikės priežiūros srityje, įskaitant tokias problemas kaip darbuotojų trūkumas, prastos darbo sąlygos, maži atlyginimai ir prastas skaitmeninių sprendimų įsisavinimas;
IIIskyrius
27.mano, kad didėjanti perkamoji galia ir didesnis darbo žmokestis yra svarbi ekonomikos atsigavimo sudedamoji dalis, skatinanti visuminę vidaus paklausą ir kartu žtikrinanti piliečių gerovę; mano, kad kyla rizika, jog darbo žmokesčio didėjimas ateinančiais metais iš esmės bus mažesnis ž infliaciją, todėl sumažės darbuotojų perkamoji galia; įspėja, kad su darbo žmokesčiu susijusi perkamoji galia gali stagnuoti arba netgi mažėti, jei energijos, būsto ir maisto kainos toliau didės; mano, kad mažas pajamas gaunantys namų ūkiai turėtų būti apsaugoti nuo neigiamo augančių paslaugų, prekių ir pagrindinių maisto produktų kainų poveikio; pabrėžia, kad tai turėtų būti derinama su priemonėmis, kuriomis siekiama padidinti vidutines pajamas gaunančių namų ūkių dalį; mano, kad kolektyvinės derybos ir susivienijimas gali iš naujo subalansuoti įvairių visuomenės grupių galią; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu svarbu kovoti su dirbančiųjų skurdu, energijos nepritekliumi ir ilgalaikiu nedarbu; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo žmokesčio Europos Sąjungoje siekiant padėti panaikinti dirbančiųjų skurdą ir paskatinti kolektyvines derybas;
28.yra susirūpinęs dėl to, kad nepaisant daugelyje valstybių narių neseniai padidinto minimalaus darbo žmokesčio, teisės aktais nustatytas minimalusis darbo žmokestis dažnai lieka mažas palyginti su kitu darbo žmokesčiu šalies ekonomikoje, ir dažnai yra gerokai mažesnis ž 60proc. darbo žmokesčio medianos šalyje;
29.pažymi, kad 22,4proc. ES gyventojų, tarp jų 24,9proc. vaikų, 23,3proc. moterų ir 18,2proc. vyresnių nei 65metų asmenų, gresia skurdas ar socialinė atskirtis, o tarp neįgaliųjų skurdo rizika siekia net 34,6proc.; yra labai susirūpinęs kad jaunimo nedarbo lygis Europos Sąjungoje viršija 15proc.; pabrėžia, kad dėl COVID-19 pandemijos kaip niekad svarbu įgyvendinti vaiko garantijų sistemą, sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą ir ES neįgaliųjų teisių strategiją; ragina Komisiją remti valstybes nares kovojant su skurdu, ypač su vaikų, moterų ir vyresnio amžiaus žmonių, dirbančiųjų skurdu ir benamyste, kaip kraštutinėmis skurdo ir socialinės atskirties formomis;
30.ragina Komisiją ir valstybes nares žtikrinti, kad būtų pakankamai tinkamų ir įperkamų socialinių būstų gyventojų būsto poreikiams patenkinti ir kad būtų sumažinta pernelyg didelė būsto išlaidų našta; atsižvelgdamas į tai, ragina reformuoti ekonomikos valdymo sistemą, siekiant suteikti valstybėms narėms galimybes vykdyti reikiamas žaliąsias ir socialines viešąsias investicijas, įskaitant investicijas, susijusias su socialinio, valstybinio, įperkamo ir efektyviai energiją vartojančio būsto plėtojimu ir gerinimu; pabrėžia, kad benamystė yra viena iš ekstremaliausių socialinės atskirties formų; palankiai vertina tai, kad pradėjo veikti Europos kovos su benamyste platforma, kurios galutinis tikslas – iki 2030m. panaikinti benamystę; ragina valstybes nares priimti plataus žmojo nacionalines strategijas, kuriose būtų numatytas tinkamas nacionalinis ir ES finansavimas ir kurios būtų grindžiamos principu „svarbiausia – aprūpinimas būstu“, skatinant benamystės prevenciją ir suteikiant galimybę gauti tinkamą, saugų ir įperkamą būstą;
31.ragina Komisiją ir valstybes nares žtikrinti galimybę visiems gauti deramą būstą įgyvendinant nacionalinius įperkamo būsto planus, įtrauktus į nacionalines reformų programas;
32.palankiai vertina tai, kad LGBTIQ lygybės strategijoje daug dėmesio skiriama LGBTIQ asmenų benamystei, visų pirma jaunų LGBTIQ asmenų benamystei; ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis kovoti su LGBTIQ asmenų benamyste;
33.mano, kad kokybiškos, tinkamos, prieinamos ir įperkamos socialinės paslaugos yra būtinos atsigavimui po COVID-19 pandemijos ir sėkmingam Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimui, visų pirma mažinant visų formų skurdą ir socialinę atskirtį;
34.pažymi, kad pagrindinis tikslas 15mln. sumažinti skurdą patiriančių žmonių skaičių nebus pasiektas, jei nebus skirtas dėmesys patiems pažeidžiamiausiems; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares parengti tikslinius paramos ilgalaikiams bedarbiams ir benamiams, taip pat asmenims, kurie susiduria su daug kliūčių ir diskriminacijos rūšių, būdus;
35.ragina Komisiją ir valstybes nares Europos Sąjungoje žtikrinti visuotines galimybes vaikams iki trejų metų amžiaus gauti nemokamą valstybinį švietimą, kuris prisidėtų prie lygių galimybių naujai kartai sudarymo ir padidintų darbo rinkoje dalyvaujančių moterų skaičių; primygtinai tvirtina, kad svarbu perkelti į nacionalinę teisę Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą, kad būtų žtikrintos vienodos vyrų ir moterų galimybės išeiti atostogų ir subalansuotai jas naudoti, nes taip vaikų turintys tėvai ar priklausomų artimųjų turintys darbuotojai galės geriau subalansuoti priežiūros ir profesines pareigas;
36.pažymi, kad šeimos ir pažeidžiamos grupės yra vienos pagrindinių COVID-19 pandemijos aukų; pabrėžia, kad vaikų skurdo panaikinimas ir vaikų gerovės ir lygių galimybių žtikrinimas turi tapti vienais didžiausių Europos prioritetų; ragina Komisiją dėti pastangas, kad būtų skubiai įgyvendinta Europos vaiko garantijų sistema, ir žtikrinti specialų 20mlrd.EUR biudžetą bei įvykdyti šią žduotį 2021–2027m. laikotarpiu, kad būtų be apribojimų kovojama su visų vaikų ir jų šeimų skurdu; pabrėžia, kad kartu su šiuo pasiūlymu turėtų būti pateiktas būsimas pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl minimalių pajamų, siekiant prisidėti prie skurdo mažinimo tikslo; pabrėžia, kad Europos vaiko garantijų sistemos tikslas – remti nacionalinę politiką, kuria siekiama žkirsti kelią socialinei atskirčiai ir su ja kovoti, žtikrinant galimybę visiems vaikams, kuriems reikia pagalbos, naudotis pagrindinėmis paslaugomis, įskaitant trečiųjų šalių pilietybę turinčius vaikus, neatsižvelgiant į jų migracijos statusą; mano, kad vaiko garantijų sistema turi būti išplėsta, kad papildytų nacionalines išmokų vaikams sistemas; ragina valstybes nares pasinaudoti esamais ištekliais, be kita ko, EGADP ir „Europos socialinį fondo+“ lėšomis, siekiant žtikrinti, kad vaiko garantijos žkirstų kelią nepriteklių patiriančių vaikų socialinei atskirčiai ir skurdui, su jais kovotų ir skatintų lygias galimybes; be to, ragina Komisiją atidžiai stebėti pažangą šioje srityje;
37.primena, kad jaunuoliai patyrė didžiausią pandemijos poveikį, nes jų per daug dirba didžiausius pandemijos suvaržymus patyrusiuose sektoriuose, jie dažniau dirba pagal terminuotas arba ne viso darbo laiko sutartis, yra labiausiai linkę patirti nesaugumą dėl būsto, palyginti su kitomis grupėmis, ir patiria neproporcingą poveikį pasitenkinimui gyvenimu ir psichinei gerovei, nes beveik dviem trečdaliams jaunuolių kyla depresijos rizika[16]; ragina sustiprinti Jaunimo garantijų iniciatyvą ir atnaujinti nacionalines programas, siekiant iki 2030m. bent 50proc. sumažinti ilgalaikį ir jaunimo nedarbą, taip pat įtraukiant kokybiškų darbo vietų kūrimo kriterijus, atitinkančius Jungtinių Tautų 2030m. darbotvarkės 8-ąjį darnaus vystymosi tikslą; mano, kad atėjo laikas Jaunimo garantijų iniciatyvą padaryti privalomą visoms valstybėms narėms ir įtraukią, kad ji apimtų aktyvias informavimo priemones, skirtas ilgą laiką nesimokantiems, nedirbantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems (NEET) jaunuoliams bei jaunuoliams iš nepalankios socialinės ir ekonominės aplinkos, pvz., neįgaliesiems ir romų jaunimui;
38.pabrėžia, kad valstybėms narėms būtina toliau investuoti pakankamai ESF+ išteklių į priemones, kuriomis remiami tiksliniai veiksmai ir struktūrinės reformos siekiant kokybiško jaunimo žimtumo, profesinio rengimo ir mokymo, ypač į pameistrystes ir verslumo įgūdžius; taip pat pabrėžia, kad valstybės narės privalo įtraukti Vaiko garantijų sistemos ir Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslus atitinkančias reformas ir investicijas į kitą kartą, vaikus ir jaunimą, kad jie galėtų gauti finansavimą pagal EGADP; ragina Komisiją atidžiai stebėti valstybių narių investicijas šioje srityje įgyvendinant semestro ciklą ir nacionalines reformų programas pagal EGADP;
39.ragina ES ir valstybes nares kovoti su struktūrinėmis problemomis, kurios lemia vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, skatinant didelį žimtumą ir socialinę įtrauktį, visų pirma palankių sąlygų neturinčiose grupėse; pabrėžia, kad reikia žtikrinti lyčių lygybę, nediskriminavimą ir socialinę lygybę darbo santykių srityje; pabrėžia, kad tai yra svarbus tvarios ir klestinčios ekonomikos ir tvirtos demokratijos elementas;
40.pabrėžia, kad visi vaikai turi teisę naudotis žmogaus teisėmis ir saugia aplinka, nes tai būtinos sąlygos, kad būtų išvengta mokyklos nebaigimo, apsaugota jų psichikos sveikata ir kad jie galėtų visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir darbo rinkoje; šiuo atžvilgiu apgailestauja, kad dažnai LGBTI vaikai tampa patyčių ir smurto aukomis mokykloje, o tai turi didelį poveikį jų gerovei; mano, kad kovos su patyčiomis politika ir vaikų galimybė susipažinti su informacija, susijusia su seksualine orientacija ir lytine tapatybe, turėtų būti neatskiriama švietimo sistemų dalis;
41.pabrėžia, jog reikia, kad Europos semestre konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose būtų numatyta investuoti į tinkamą negalios pašalpą, kuri atitiktų kitų formų pajamas, kad būtų sumažinta neįgaliųjų patiriama skurdo rizika;
42.pabrėžia, kad būtinos ryžtingos ir veiksmingos socialinės investicijos Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis socialinėms paslaugoms stiprinti;
43.ragina ES ir valstybes nares žtikrinti, kad kiekvienas asmuo mūsų visuomenėje turėtų reikiamų įgūdžių darbui rasti ir savo gebėjimams plėtoti, ypač jaunesnė karta; pabrėžia, kad reikia stiprinti ES švietimo programas ir kartu derinti švietimą ir mokymą su ateities ekonomikos ir visuomenės poreikiais; darbuotojai, mokytojai ir instruktoriai per mokymus turėtų nustatyti, remti ir skatinti tinkamus įgūdžius; mano, kad investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą yra neišvengiamos; yra įsitikinęs, kad tokios kliūtys kaip darbo jėgos trūkumas trukdo ekonomikos augimui; ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant įgyvendinti visapusišką priemonių rinkinį kovai su darbo jėgos trūkumu, visų pirma dėmesį skiriant pragyvenimą žtikrinančiam darbo žmokesčiui, darbo sąlygų gerinimui, darbuotojų judumo ES stiprinimui, migrantų integracijos į darbo rinką palengvinimui ir galimybių MVĮ lengviau gauti finansavimą suteikimui; ragina stiprinti Europos kvalifikacijų sandarą, kad būtų tinkamai pripažintos ž Europos sienų įgytos kompetencijos ir kvalifikacijos; ragina valstybes nares pripažinti, patvirtinti ir įforminti asmenų iš trečiųjų šalių turimas formaliąsias ir neformaliąsias kompetencijas, gebėjimus ir praktinę patirtį; pabrėžia, kad reikia žtikrinti prieigą prie formaliojo, savarankiško ir neformaliojo švietimo ir kokybiško mokymosi visą gyvenimą;
44.pabrėžia ištekliais gerai aprūpintų valstybinių žimtumo tarnybų svarbą; mano, kad valstybinės žimtumo tarnybos turėtų siūlyti individualią paramą ir poreikių vertinimą neįgaliesiems, vyresnio amžiaus darbo ieškantiems asmenims ir ilgalaikiams bedarbiams;
45.mano, kad būsimose Europos semestro rekomendacijose turėtų būti skiriamas dėmesys į žmogų orientuotos ilgalaikės priežiūros, įskaitant socialinę priežiūrą ir paramą, kokybei ir finansavimui bei darbo sąlygoms šioje srityje; primena valstybėms narėms Astanos deklaraciją (2018m.) ir jų įsipareigojimą stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą, kad vyresnio amžiaus asmenys gautų nediskriminuojamą, prieinamą, saugią ir įperkamą bendruomeninę priežiūrą;
46.yra labai susirūpinęs dėl pandemijos poveikio darbuotojų ir visos visuomenės psichikos sveikatai; ragina Komisiją sistemingai teikti rekomendacijas, kad būtų stiprinamos psichikos sveikatos priežiūros sistemos;
47.mano, kad žimtumo politikos rekomendacijose nereikėtų žmiršti ilgalaikio nedarbo ir neveiklumo, ypač vyresnio amžiaus asmenų; palankiai vertina buvusias kai kurioms valstybėms narėms skirtas rekomendacijas, susijusias su poreikiu peržiūrėti samdymo paskatų sistemą, kad būtų remiamas jaunimo žimtumas; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją išplėsti šias sistemas, kad jos būtų taikomos ir vyresnio amžiaus darbo ieškantiems asmenims;
48.pabrėžia labai didelę seksualinio smurto ir smurto dėl lyties žalą ir įvairius padarinius sveikatai, kurie gali netgi išsivystyti į sunkius fizinės ir psichikos sveikatos sutrikimus; todėl ragina teikti tinkamą apsaugą ir atitinkamus išteklius seksualinio smurto ir smurto dėl lyties aukoms, taip pat ragina padidinti išteklius ir imtis efektyvių veiksmų tuo tikslu;
IV skyrius
49.yra susirūpinęs dėl pasaulinio daugelio prekių trūkumo, iš dalies susijusio su pandemijos sukeltais sutrikimais; ragina Komisiją nustatyti trūkumus strateginėse gamybos vietose ir pateikti strategijas, kaip stiprinti ES savarankiškumą ypatingos svarbos pramonės šakose ir įvairinti šaltinius, kad būtų sumažinta ES priklausomybė nuo nedemokratinių trečiųjų šalių; ragina stiprinti pramonės strategijos socialinio ir ekonominio tvarumo aspektą, ypatingą dėmesį skiriant kokybiškam žimtumui ir strateginėms vertės grandinėms ES, ir šiuo atžvilgiu pritaikyti arba nustatyti būtinus reguliavimo reikalavimus, siekiant žtikrinti tvarius, tvirtus Europos pramonės pajėgumus ir teikti tinkamą finansinę paramą su sąlygomis; remia plataus žmojo ir suderintą pramonės politiką įtraukiant socialinius partnerius, kad būtų sustiprinta realioji ekonomika ir paskatinti konkurencingi ir tvarūs pramonės sektoriai ir paslaugos; ragina Komisiją parengti naują pagrindų direktyvą dėl darbuotojų informavimo, konsultavimosi su jais ir jų dalyvavimo, kad būtų nustatyti būtinieji Europos standartai, be kita ko, siekiant numatyti pokyčius; taip pat ragina persvarstyti Europos darbo tarybos (EWC) direktyvą, siekiant sustiprinti darbuotojų atstovų teisę į informaciją ir konsultacijas, ypač restruktūrizavimo procesuose; mano, kad stipriai pramoninei bazei būtinos vienodos sąlygos, taikant stiprias paskatas inovacijoms, aukštus aplinkosaugos standartus ir žtikrinant geras darbo sąlygas; pabrėžia, kad rengiant pramonės strategijas svarbus įtraukti socialinius partnerius;
50.ragina Komisiją didinti Europos pramonės ir gamybos pajėgumus, siekiant sumažinti priklausomybę; pabrėžia, kad svarbu plėtoti technologinį savarankiškumą ir kurti Europos vertę bei darbo vietas strateginėse pramoninėse srityse; pabrėžia ES strateginio savarankiškumo ir tiekimo grandinės atsparumo svarbą;
51.mano, kad būtinas darbuotojų dalyvavimas sprendžiant įmonės klausimus, kad būtų žtikrintas darnus įmonių valdymas ir būtų išvengta strateginių prekių trūkumo ir gamybos iškėlimo į kitas šalis; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti būtinas sąlygas ir reikalavimus, kad ne vėliau kaip 2030m. bent 80proc. korporacijų būtų taikomi darnaus įmonių valdymo susitarimai, kad būtų įdiegtos su darbuotojais sutartos strategijos, kad valdymo praktika ir dalyvavimas rinkoje darytų teigiamą poveikį aplinkos, socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, kad būtų sustiprinta direktorių atsakomybė dėl tvarumo integravimo į įmonės sprendimų priėmimo procesą ir kad būtų skatinamos įmonės tvarumą stiprinančios įmonių valdymo praktikos, įskaitant įmonių ataskaitų teikimą, valdybos ždarbį, didžiausią galimą darbo žmokesčių koeficientų skirtumą, valdybos sudėtį ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą;
52.ragina priimti direktyvą dėl privalomų žmogaus teisių, išsamaus patikrinimo ir atsakingo verslo elgesio, įskaitant darbuotojų teises, pvz., teises į asociacijas, kolektyvines derybas, sveikatą ir saugą, socialinę apsaugą ir geras darbo sąlygas, nustatant privalomą išsamų patikrinimą, kuris apimtų įmonės ir jos verslo santykių, įskaitant tiekimo ir subrangovų grandines, veiklą; pabrėžia, kad šia direktyva turėtų būti žtikrintas visapusiškas profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovų dalyvavimas visame išsamaus patikrinimo procese ir turėtų būti garantuojama teisė atitinkamais lygmenimis sudaryti kolektyvinę sutartį dėl išsamaus patikrinimo politikos; pabrėžia, kad ir nacionalinės darbo inspekcijos, ir Europos darbo institucija privalo turėti galimybę vykdyti bendrus patikrinimus visoje grandinėje, priimti skundus ir pasiūlyti pagalbą dėl atitikties visoms ES įmonėms ir bendrovėms, norinčioms turėti prieigą prie bendrosios rinkos; ragina Komisiją primygtinai reikalauti, kad visi ES prekybos partneriai ratifikuotų Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 81 konvenciją (darbo inspekcija) ir 129 konvenciją (darbo inspekcija žemės ūkio sektoriuje);
53.ragina Komisiją dėti pastangas ekonomikos atsparumui žtikrinti, remti viešąsias investicijas į strateginius sektorius ir socialinės gerovės sistemas, apsaugoti verslininkystę ir MVĮ ir žtikrinti socialinę pažangą ES su gerai apmokamais darbais; ragina Komisiją ir valstybes nares žtikrinti ekonomikos atsparumą, konkurencingumą ir pasirengimą ateities krizėms, siekiant sukurti verslui palankią aplinką, kuri padėtų pritraukti investicijų ir verslininkų, ir žtikrinti sąžiningą ir socialinę ES, kurioje darbo vietos žtikrintų galimybę deramai gyventi nepaliekant nieko nuošalyje, sykiu paisant valstybių narių subsidiarumo; ragina valstybes nares sumažinti administracinę naštą įmonėms, visų pirma skiriant dėmesį MVĮ, kurios yra Europos ekonomikos ašis;
54.ragina Komisiją į savo rekomendacijas įtraukti kvietimą visoms valstybėms narėms investuoti į socialinę ekonomiką ir žiedinę ekonomiką ne tik dėl jų darbo vietų kūrimo potencialo, bet ir dėl to, kad jos sudaro galimybę įtraukiam ekonomikos atsigavimui ir žaliajai pertvarkai;
55.pabrėžia, kad reikia spręsti įgūdžių atotrūkio ir įgūdžių trūkumo ES problemą, kad būtų pašalintos kliūtys darbo rinkoje; pažymi, kad kai kurios iš šių spragų trukdo produktyvumui ir ekonomikos augimui ir atgraso darbuotojus nuo ėjimo į darbo rinką; pabrėžia, kad reikia pertvarkyti ir modernizuoti mokymą, formalųjį ir neformalųjį švietimą, taip pat gerinti profesinį orientavimą, skaitmeninių įgūdžių įgijimą ir švietimą, taip pat skatinti profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą; reiškia susirūpinimą dėl poreikio, atsižvelgiant į būsimų darbo rinkų poreikius, gerinti skaitmeninius įgūdžius ES, kaip, be kita ko, rodo IT specialistų trūkumas; taip pat pabrėžia pagrindinių skaitmeninių įgūdžių svarbą socialinei įtraukčiai, įskaitant vyresnio amžiaus asmenų ir asmenų, kurie gyvena atokiose vietovėse, įtrauktį; pabrėžia, kad vykstant dvejopai skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai svarbu sutelkti dėmesį į profesinį rengimą ir mokymą ir į jį investuoti visais švietimo, perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo lygmenimis ir tęsti mokymąsi visą gyvenimą, ypatingą dėmesį skiriant mergaičių ir moterų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos įgūdžiams; atsižvelgdamas į tai primena, kad visiems darbuotojams reikia suteikti vienodas galimybes mokytis; ragina, kad ES švietimo sistemos taptų vienodesnės, o kvalifikacija – plačiau pripažįstama; pabrėžia, kad reikia sukurti tinklaveikos aplinką švietimo ir aukštojo mokslo įstaigoms, profesinio mokymo centrams ir darbdaviams, kurie bendradarbiautų siekiant numatyti ir patenkinti būsimus darbo rinkos poreikius; pabrėžia, kad mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui būtinos priemonės, kurios atvestų daugiau žmonių į darbo rinką; mano, kad migrantų integracija į darbo rinką gali turėti teigiamą poveikį darbo jėgos pasiūlai, sumažinti darbuotojų trūkumą ir padėti žtikrinti didesnį žimtumo lygį; mano, kad tai turi būti derinama su kitomis priemonėmis; pabrėžia, kad svarbu sudaryti sąlygas sveikesniam profesiniam gyvenimui, gerinti darbo sąlygas ir geriau pritaikyti darbo rinkas prie kintančių darbuotojų poreikių per visą jų gyvenimą;
56.ragina Komisiją Europos semestro procese skirti pirmenybę ilgalaikės priežiūros reformai ir investicijoms į ją bei poreikiui gauti kokybišką, prieinamą, įperkamą ir tinkamą ilgalaikę priežiūrą, visų pirma dėmesį skiriant bendruomeninėms, į žmogų orientuotoms ir įgalinančioms priežiūros paslaugoms, kurios patenkina žmonių poreikius ir yra prieinamos mažesnes pajamas turintiems asmenims; pažymi, kad investicijos į ilgalaikę priežiūrą yra galimybė sukurti darbo vietas; pabrėžia, kad svarbu atkreipti dėmesį į kokybiškų darbo vietų su deramu darbo žmokesčiu ir darbo sąlygomis kūrimą;
57.pabrėžia, kad investicijos į pažangių skaitmeninių technologijų ir mokslinių tyrimų bei inovacijų diegimą yra labai svarbios ateities ekonomikos politikai, siekiant valdyti skaitmeninę pertvarką; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares panaikinti skaitmeninių investicijų deficitą viešajame ir privačiajame sektoriuose, visų pirma remiant MVĮ;
V skyrius
58.pabrėžia, kad, siekdami žtikrinti teisingą pertvarką, turime spręsti problemas ir pasinaudoti galimybėmis, kylančiomis siekiant mūsų tikslų; mano, kad perėjimas prie neutralaus anglies dioksido poveikio ekonomikos turi būti lygiateisis ir jam turi būti būdingas socialinis teisingumas, nepaliekant nuošalyje jokių darbuotojų ar bendruomenių; pabrėžia, kad turėtų būti išsaugotos darbo vietos ir gerinamos darbo sąlygos, remiantis socialine rinkos ekonomika, kurioje vykdomi stiprūs naujų technologijų moksliniai tyrimai ir inovacijos; mano, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka turėtų būti teisinga ir įtrauki ir padėti kurti tvaresnę ir konkurencingesnę Europą, kurioje darbuotojai galėtų būti orūs ir turėtų galimybių klestėti; pažymi, kad, remiantis Komisijos 2021 m. pavasario ekonomine prognoze, 2021 ir 2022 m. viešosios investicijos, palyginti su 2019 m. duomenimis, turėtų padidėti;
59.sutinka su TDO apibrėžtimi, kad teisinga pertvarka siekiant darnaus vystymosi reiškia į žmogų orientuotą požiūrį į ateities darbą, kuris keičia ekonomiką ir visuomenę, padidina deramo darbo galimybes visiems, mažina nelygybę, skatina socialinį teisingumą ir remia pramonę, darbuotojus ir bendruomenes;
60.primena lemiamą Europos, nacionalinių ir sektorių socialinių partnerių vaidmenį numatant permainas ir joms pasirengiant; pabrėžia, kad būtina intensyviai įtraukti profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovus visais sprendimų priėmimo lygmenimis, kad būtų žtikrintos veiksmingos ir teisingos pertvarkos; pabrėžia labai svarbų kolektyvinių derybų vaidmenį siekiant žtikrinti aukščiausio lygio darbuotojų saugos ir sveikatos standartus, svarbių įgūdžių tobulinimą ir strateginį permainų numatymą bei pasirengimą joms; pabrėžia, kad Europos ir tarptautinėmis žmogaus teisių priemonėmis garantuojama teisė visiems darbuotojams steigti profesines sąjungas, jas sudaryti ir į jas stoti, dalyvauti kolektyvinėse derybose, imtis kolektyvinių veiksmų savo teisėms ginti ir naudotis apsauga pagal kolektyvines sutartis, nepaisant jų žimtumo statuso; ragina valstybes nares panaikinti bet kokius nacionalinės teisės aktus, kuriais trukdoma kolektyvinėms deryboms, be kita ko žtikrinant profesinėms sąjungos galimybę patekti į darbo vietas su tikslu organizuoti darbuotojus, rinkti informaciją ir juos konsultuoti, taip stiprinant darbuotojų atstovavimą;
61.ragina Komisiją ir valstybes nares remti iniciatyvas, kuriomis siekiama mažinti nelygybę ir apsaugoti deramas darbo sąlygas visiems; pabrėžia nuotolinį darbą dirbančiųjų teisę į atsijungimą nuo darbo, psichologinę gerovę darbe ir sveikatą bei saugą darbe; ragina kurti vertingas darbo vietas darbuotojams, taigi ir stiprinti socialinių partnerių vaidmenį ir kolektyvines derybas; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl darbo sąlygų skaitmeninėse platformose dirbantiems darbuotojams gerinimo ir ragina jį sparčiai priimti; palankiai vertina tai, kad visiems asmenims, dirbantiems skaitmeninėse darbo platformose, nustatyta nuginčijama darbo santykių prezumpcija, remiantis faktų viršenybės principu pagal šią direktyvą; mano, kad labai svarbu žtikrinti vienodas sąlygas ir žtikrinti, kad platformoms būtų taikomos tos pačios darbo rinkos taisyklės kaip ir tradicinėms įmonėms; ragina Komisiją žtikrinti, kad skaitmeninėse platformose būtų naudojami skaidrūs, nediskriminaciniai ir etiški algoritmai; pabrėžia žmogaus darbo santykių ir orumo darbo vietoje svarbą ir mano, jog labai svarbu, kad algoritmų valdymą prižiūrėtų žmonės ir kad jų sprendimai būtų atskaitingi, nuginčijami ir prireikus atšaukiami;
62.ragina valstybes nares stiprinti vykdymo žtikrinimą ir kovoti su nesąžiningų laikinojo įdarbinimo agentūrų praktika; ragina Komisiją nustatyti privalomą ES masto viešųjų pirkimų sertifikavimą ir šiuo tikslu sukurti socialinį registrą; primena, kad socialiniu požiūriu atsakingi viešieji pirkimai gali atlikti svarbų vaidmenį kuriant darbo galimybes, deramas darbo vietas, žtikrinant socialinę ir profesinę įtrauktį bei geresnes sąlygas pažeidžiamoms grupėms; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų finansuoti reformas šioje srityje, įskaitant per EGADP, kad viešųjų pirkimų taisyklės būtų dinamiškesnės ir skaidresnės, būtų atsižvelgiama į socialinius ir darbo rinkos tikslus ir visų pirma skatinamos socialinės ekonomikos įmonių galimybės dalyvauti viešuosiuose konkursuose pagal Socialinės ekonomikos veiksmų planą;
°
°°
63.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
AIŠKINAMOJI DALIS
Atsižvelgiant į Europos ekonominę padėtį ir COVID-19 pandemijos padarinius, šis pranešimas yra itin svarbus ir vertingas. Todėl pranešėjui labai svarbu, kad šiam pranešimui pritartų visos frakcijos ir jis pasiektų platesnę auditoriją.
Šis pranešimas dėl savo tikslų, ždavinių ir aiškumo skiriasi nuo ankstesnių pranešimų. Europos ir pasaulio rinkas smarkiai paveikė ne tik COVID-19, bet ir klimato krizė, dirbtinis intelektas ir didėjantis disbalansas tarp socialinių nuostatų ir rinkos ekonomikos, kuri toliau vystosi taikant labai nepalankius mechanizmus.
Atsižvelgiant į tai, kad Europa ir jos rinkos vystėsi įvairiais lygmenimis ir kad tai turi tęstis, šiame pranešime taip pat remiamas Pasaulio ekonomikos forumo iniciatyvos, vadinamosios „Didžiosios pertvarkos“, kuria siekiama pertvarkyti pasaulio ekonomiką ir visuomenę po COVID-19 pandemijos, atmetimas.
Pranešėjas sutinka, kad daugelis kitų su konkrečiomis temomis susijusių pranešimų pagal savo požiūrio tašką yra daugiadalykiai. Jis aiškiai pabrėžia, kad šis pranešimas papildo daugelį aspektų, t.y. kad turi būti laikomasi Stabilumo ir augimo pakto ir kad turi būti išsaugotas atskirų valstybių narių biudžeto lankstumas, laikantis subsidiarumo principo ir atsižvelgiant į Europos įvairovę. Jame pateikiami labai konkretūs teiginiai, kurie yra itin svarbūs perspektyviai, atspariai ir tvariai Europos ekonomikai.
I skyriuje raginama daugiau dėmesio skirti tvariam ekonomikos augimui ir jį finansuoti. Atsižvelgiant į tai, kad Europos valstybių biudžetuose trūksta lėšų, turime rasti naujų ir geresnių finansavimo būdų.
Ekonominių programų ir iki šiol skirtų lėšų nepakaks perspektyviam, tvariam ir ilgalaikiam ekonomikos atsigavimui ir kartu tvirtoms rinkoms, kurios būtų atsparesnės tolesnėms krizėms, žtikrinti. Tvariu ekonomikos augimu turi būti siekiama žtikrinti, kad galėtume kuo geriau atlaikyti būsimas krizes, apsaugoti rinkas ir plėsti infrastruktūrą ir kartu kad poveikis klimatui būtų kuo palankesnis.
Šiuo tikslu sukurta obligacijų sistema „Manacle Bonds“. Pranešėjas rekomenduoja Komisijai ją peržiūrėti ir atitinkamai įtraukti.
Apibūdinant sistemą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pranešėjas nepritaria tam, kad būtų didinami įnašai į euro zonos biudžetą ir kad valstybės skolos būtų perkeliamos į Sąjungos lygmenį išleidžiant euroobligacijas. Pranešėjas mano, kad reformuotos ECB obligacijų pirkimo programos metodas yra protinga priemonė.
ECB turėtų turėti galimybę pirkti ES išleistas obligacijas. ES išleistų (skolos) obligaciją, kuri, pavyzdžiui, apimtų Europos ekonomines priemones arba sudarytų sąlygas finansuoti Europos vaiko išlaikymo išmoką. Neturėtų būti įmanoma finansuoti nacionalinių priemonių. Siekiant bendro pelno, į šią programą kartu ir atskirai turi būti įtrauktos tik bendros europinės priemonės. (Skolos) obligacijomis neturi būti prekiaujama. Vertybinių popierių negalėtų įsigyti įstaigos ir privatūs investuotojai. Šias obligacijas galėtų turėti tik ECB. Joms numatomas ne palūkanų normos pažadas, o grąžinimo data. Visos valstybės narės, kurios dalyvauja obligacijų emisijoje, būtų atsakingos ž skolos grąžinimą. Valstybės narės atsako tik ž savo atitinkamą dalį. Skolos negrąžinimas gali sudaryti atmetimo pagrindą leidžiant būsimas emisijas. Solidarumo sumetimais, leidžiant (skolos) obligacijas turėtų dalyvauti visos valstybės narės. Valstybės narės defacto susitaria dėl:
–siekiamo tikslo (kovos su vaikų skurdu skiriant Europos vaiko išlaikymo išmoką); (kovos su nedarbu taikant sutrumpinto darbo laiko išmokas ir (arba) ekonomines priemones) ir t.t.,
–(skolos) obligacijos sumos,
–grąžinimo datos,
–galimų išankstinių sąlygų (reformų), taikomų emisiją (bendrai) leidžiančioms valstybėms.
ECB, remdamasis savo kriterijais (pvz., ankstesnių mokėjimų įrašais, teisine peržiūra ir t.t.), nuspręstų, ar išleista (skolos) obligacija gali būti įsigyta. ECB sprendimą priimtų savarankiškai. Nėra garantijos, kad (skolos) obligaciją iš tikrųjų būtų galima išleisti. (Skolos) obligacijas gali įsigyti tik ECB, o tai leidžia jam kontroliuoti pinigų injekcijas į bendrą ekonominę erdvę ir jas neutralizuoti grąžinimo metu. Kadangi tik ECB veikia kaip kreditorius, vėlesnis reikalavimo atsisakymas yra visiškai įmanomas. Šios formos skolos obligacijomis išplečiama politinė taikymo sritis, kartu išsaugant Europos Centrinio Banko nepriklausomumą.
II skyriuje parodytas aplinkos ir sveikatos tarpusavio poveikis, taip pat būtinos prevencinės priemonės darbo medicinos srityje. Dėl ligos prarastos dienos daro neigiamą ekonominį poveikį gamybai, gamybos sąnaudoms, taip pat prekybai ir paslaugoms.
III skyriuje pabrėžiama, kad Europos valstybių konvergencija apskritai ne tik sulėtėjo, bet apima vis didesnius žmonėms mokamų išmokų skirtumus Šiaurės ir Pietų regionuose. Todėl subjektyvaus skurdo rodikliai yra aukštesni nei kada nors anksčiau, o objektyvaus skurdo lygis taip pat yra labai aukštas.
Todėl į ateitį orientuotose ekonominėse programose labai svarbu ir būtina sutelkti dėmesį į perkamąją galią. Tai sudarys sąlygas jomis pasiekti gerų rezultatų įgyvendinant strategiją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Užimtumo ir socialiniai aspektai 2022m. metinėje tvaraus augimo strategijoje“.
Siekiant stabilizuoti tvarų ekonomikos augimą, padidinus perkamąją galią paprastai atitinkamai padidėja našumas. Viena šito pasekmė – mažiau sutrumpinto darbo laiko ir nedarbo ir daug sutaupytų lėšų. Dėl didesnio vartojimo valstybėse narėse taip pat galima tikėtis didesnių mokestinių pajamų. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, perkamosios galios padidėjimas ne tik stabdo didėjančią skurdo riziką, bet ir aktyviai ją riboja. Todėl konkrečiai III skyriuje siūloma įvesti formule 25/25 pagrįstą vaiko išlaikymo išmoką, kuri paaiškinta toliau.
Gyvenimas apskritai tapo spartesnis, neramesnis ir sudėtingesnis. Šeimoms su vaikais sekasi vis prasčiau. Daugelis tėvų nebegali išlaikyti gyvenimo tempo ir juos apima neviltis. Konfliktų daugėja. Vienas iš rezultatų yra, pavyzdžiui, didėjantis smurtas šeimose. Visoje Europoje labai padaugėjo nesirūpinimo vaikais ir smurto š vaikus atvejų. Šiai problemai pašalinti reikia imtis ryžtingų veiksmų. Europa turi aktyviai, tiesiogiai ir vietos lygmeniu kovoti su vaikų skurdu šeimose.
Šeimos yra mūsų Europos visuomenės pagrindas, formuojantis mūsų visų bendrą gyvenimą ir žtikrinantis Europos išlikimą. Tik stiprios šeimos gali sukurti stiprią visuomenę, galinčią išsilaikyti pasaulinės konkurencijos akivaizdoje. Pranešėjas mano, kad, siekiant įgyvendinti Vaiko garantijų sistemą, būtina nustatyti europinę vaiko pašalpą pagal formulę 25/25 ir kad vėluojama tai padaryti.
Šios papildomos europinės paramos vaikų išlaikymui negali kompensuoti jokios kitos išmokos. Galutinėje ataskaitoje „Vaiko garantijų sistemos galimybių studija“, kurią Europos Komisija pristatė 2020m. kovo mėn., išsamiai paaiškinamas galiojantis teisinis pagrindas ir atsakomybė. Šia Europos išmoka vaikams, pagrįsta formule 25/25, nustatomas tvarios ekonominės plėtros projektas. Šeimos savo ruožtu įneš papildomų lėšų į grynųjų pinigų ciklą, todėl tai taip pat tiesiogiai ir netiesiogiai naudinga visiems europiečiams.
Kiekvienam Europoje gimusiam vaikui, kurio tėvų pajamos yra mažesnės ž atitinkamos valstybės narės pajamų medianą, būtina išmokėti 50EUR sumą. Ši suma būtų padalyta: 25EUR ž vaiką būtų skiriami kaip tiesioginė išmoka iš šeimoms skirtų valstybių narių lėšų, o kiti 25EUR ž vaiką būtų skiriami naujai įsisteigusiems Europos šeimų konsultantams, kurie aktyviai bendradarbiautų su šeimomis vietos lygmeniu.
Europos šeimos konsultantas padeda žtikrinti:
–Europos aspekto pasireiškimą šeimoje, žtikrinant geresnį susitapatinimą su Europa,
–ryšį tarp šeimų, tiekimo struktūrų ir Europos remiamų bendruomenių,
–prevencinę paramą šeimoms nuo nėštumo iki vaikų pilnametystės, individualiai pritaikytą šeimoms kaip bendruomenei,
–ankstyvą problemų nustatymą (besaikiai reikalavimai, nepriežiūra, prievarta, apleidimas, smurtas šeimoje, vaikų vystymosi sutrikimai ir t.t.),
–sprendimus, apimančius jau esamas tiekimo struktūras ir individualius šių struktūrų tinklus šeimoms.
Jei Europos Sąjunga taps palankesnė šeimai, Europoje vėl gims daugiau vaikų, o stiprindami šeimas stipriname visą visuomenę.
IV skyriuje konkrečiai kalbama apie tvarų ekonomikos augimą, sugrąžinant į Europą svarbią gamybos infrastruktūrą, pavyzdžiui, puslaidininkių technologijas, medicinos prietaisus, vaistus ir higienos produktus su trumpesnėmis tiekimo grandinėmis, kad būtų galima plėtoti ir plėsti žimtumo sektorius. IV skyriuje pranešėjas taip pat nagrinėja įgūdžių stygiaus padarinius ir didėjančią švietimo, inovacijų ir mokslinių tyrimų svarbą. Tai yra socialiniu požiūriu priimtino žimtumo Europoje ramsčiai.
V skyrius skirtas tvariam ekonomikos augimui tobulinant gamybos, paslaugų ir prekybos principus.
Žvelgiant iš Europos socialinio žimtumo politikos perspektyvos, tai visų pirma reiškia, kad palankių sąlygų šeimai sudarymas, tvarumas, palankumas klimatui, darbo žmokesčio skaidrumas ir pagrindinės socialinės žimtumo vertybės sertifikavimo tikslais įrašomos į socialinį registrą. Tuomet šie principai turėtų būti kodifikuoti ir taikomi viešiesiems ir Europos masto konkursams ir jais turėtų būti skatinamas tvarus, socialiai priimtinas žimtumas ir ekonomikos augimas.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
Priėmimo data |
28.2.2022 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
15 11 29 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Marc Angel, Dominique Bilde, Gabriele Bischoff, Vilija Blinkevičiūtė, Milan Brglez, Sylvie Brunet, Jordi Cañas, David Casa, Leila Chaibi, Ilan De Basso, Margarita de la Pisa Carrión, Jarosław Duda, Estrella Durá Ferrandis, Rosa Estaràs Ferragut, Nicolaus Fest, Loucas Fourlas, Cindy Franssen, Helmut Geuking, Elisabetta Gualmini, Alicia Homs Ginel, France Jamet, Agnes Jongerius, Radan Kanev, Ádám Kósa, Stelios Kympouropoulos, Katrin Langensiepen, Miriam Lexmann, Elena Lizzi, Giuseppe Milazzo, Sandra Pereira, Kira Marie Peter-Hansen, Dragoş Pîslaru, Manuel Pizarro, Dennis Radtke, Elżbieta Rafalska, Guido Reil, Daniela Rondinelli, Mounir Satouri, Monica Semedo, Michal Šimečka, Beata Szydło, Eugen Tomac, Romana Tomc, Marie-Pierre Vedrenne, Marianne Vind, Maria Walsh, Stefania Zambelli, Tatjana Ždanoka, Tomáš Zdechovský |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Konstantinos Arvanitis, Alin Mituța, Evelyn Regner, Eugenia Rodríguez Palop, Véronique Trillet-Lenoir, Anna Zalewska |
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
15 |
+ |
PPE |
David Casa, Jarosław Duda, Loucas Fourlas, Cindy Franssen, Helmut Geuking, Stelios Kympouropoulos, Maria Walsh |
Renew |
Sylvie Brunet, Jordi Cañas, Alin Mituța, Dragoş Pîslaru, Monica Semedo, Michal Šimečka, Véronique Trillet-Lenoir, Marie-Pierre Vedrenne |
11 |
- |
ECR |
Margarita de la Pisa Carrión |
ID |
Dominique Bilde, Nicolaus Fest, France Jamet, Elena Lizzi, Guido Reil, Stefania Zambelli |
NI |
Ádám Kósa, Daniela Rondinelli |
PPE |
Radan Kanev |
The Left |
Sandra Pereira |
29 |
0 |
ECR |
Giuseppe Milazzo, Elżbieta Rafalska, Beata Szydło, Anna Zalewska |
PPE |
Rosa Estaràs Ferragut, Miriam Lexmann, Dennis Radtke, Eugen Tomac, Romana Tomc, Tomáš Zdechovský |
S&D |
Marc Angel, Gabriele Bischoff, Vilija Blinkevičiūtė, Milan Brglez, Ilan De Basso, Estrella Durá Ferrandis, Elisabetta Gualmini, Alicia Homs Ginel, Agnes Jongerius, Manuel Pizarro, Evelyn Regner, Marianne Vind |
The Left |
Konstantinos Arvanitis, Leila Chaibi, Eugenia Rodríguez Palop |
Verts/ALE |
Katrin Langensiepen, Kira Marie Peter-Hansen, Mounir Satouri, Tatjana Ždanoka |
Sutartiniai ženklai:
+:ž
-:š
0:ܲė
- [1] OLL57, 2021430, p.17.
- [2]
- [3] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0426.
- [4]
- [5] Europos Komisijos institucinis dokumentas „Europos 2021 m. rudens ekonominė prognozė“, 2021 m. lapkritis, p.2.
- [6] Vokietijos demografijos tyrimų federalinio instituto ataskaita „Vaikų, jaunuolių ir tėvų patiriami sunkumai koronaviruso pandemijos metu“ (vok. „Belastungen von Kindern, Jugendlichen und Eltern in der Corona-Pandemie“).
- [7]
- [8]
- [9]
- [10] 2020m. birželio 17d. Komisijos ataskaita dėl demografinių pokyčių poveikio ().
- [11]
- [12] https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Accidents_at_work_statistics#Number_of_accidents;
- [13] ‘Sixth European Working Conditions Survey – Overview report (2017 update)’, Eurofound, 2017, Publications Office of the European Union, Luxembourg.
- [14] Commission communication of 28 June 2021 entitled ‘EU strategic framework on health and safety at work 2021-2027: Occupational safety and health in a changing world of work’ ().
- [15] Priimti tekstai, P9_TA(2021)0427.
- [16]