Ϸվ

ʰԱš - A9-0249/2023ʰԱš
A9-0249/2023

PRANEŠIMASdėl parlamentarizmo, Europos Sąjungos pilietybės ir demokratijos

25.7.2023-()

Konstitucinių reikalų komitetas
Pranešėjai: Alin Mituța, Niklas Nienaß

ʰdzū:
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga:
A9-0249/2023
Pateikti tekstai :
A9-0249/2023
Priimti tekstai :


PR_INI

TURINYS

Psl.

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

AIŠKINAMOJI DALIS

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE



PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl parlamentarizmo, Europos Sąjungos pilietybės ir demokratijos

()

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 9, 10, 11, 15straipsnius ir 17straipsnio 2dalį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15, 20 ir 24straipsnius,

atsižvelgdamas į 2016m. balandžio 13d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros[1] (Tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros),

atsižvelgdamas į savo 2023m. vasario 14d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatoma išsami Sąjungos piliečių, gyvenančių valstybėje narėje ir neturinčių jos pilietybės, naudojimosi teise balsuoti ir kandidatuoti Europos Parlamento rinkimuose tvarka[2],

atsižvelgdamas į savo 2023m. vasario 14d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatoma išsami Sąjungos piliečių, gyvenančių valstybėje narėje ir neturinčių jos pilietybės, naudojimosi teise balsuoti ir kandidatuoti vietos savivaldos rinkimuose tvarka[3],

atsižvelgdamas į savo 2022m. birželio 9d. rezoliuciją dėl Parlamento iniciatyvos teisės[4],

atsižvelgdamas į savo 2022m. gegžės 3d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, kuriuo panaikinamas Tarybos sprendimas 76/787/EAPB, EEB, Euratomas, ir prie to sprendimo pridėto Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise[5],

atsižvelgdamas į savo 2019m. vasario 12d. rezoliuciją dėl Sutarties nuostatų, susijusių su ES pilietybe, įgyvendinimo[6] ir į savo 2022m. kovo 9d. rezoliuciją su pasiūlymais Komisijai dėl pilietybės ir leidimo gyventi įsigijimo investuojant schemų[7],

atsižvelgdamas į savo 2017m. vasario 16d. rezoliuciją dėl galimų dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimų ir korekcijų[8],

atsižvelgdamas į savo 2017m. vasario 16d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis[9],

atsižvelgdamas į savo 2022m. gegžės 4d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų dėl Konferencijos dėl Europos ateities išvadų[10],

atsižvelgdamas į savo 2022m. balandžio 6d. rezoliuciją dėl pilietiškumo ugdymo veiksmų įgyvendinimo[11],

atsižvelgdamas į savo 2016m. balandžio 12d. rezoliuciją „Mokymasis apie ES mokyklose“[12],

atsižvelgdamas į savo 2014m. balandžio 16d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento reglamento dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų ir dėl Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimo 95/167/EB, EAPB, Euratomas panaikinimo[13],

atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės narės išvadas po 2023 m. balandžio 24–25 d. Prahoje vykusios Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencijos[14],

atsižvelgdamas į 2023m. gegžės 14–16d. Stokholme vykusio LXIX Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijos plenarinio posėdžio išvadas[15],

atsižvelgdamas į Leono deklaraciją dėl parlamentarizmo, priimtą 2023m. birželio 30d. – liepos 1d. Leone vykusioje konferencijoje Tarptautinei parlamentarizmo dienai paminėti „Parlamentų stiprinimas siekiant tvirtesnės demokratijos“[16],

atsižvelgdamas į pranešimą dėl galutinių Konferencijos dėl Europos ateities rezultatų[17],

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl manifesto dėl suverenios, socialinės ir ekologinės federacinės Europos, kurį 2022m. rugpjūčio 29d. priėmė Spinelli grupė[18],

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54straipsnį,

atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0249/2023),

A.kadangi ES ir jos parlamentai susiduria su bendrais, precedento neturinčiais ir sudėtingais iššūkiais, kylančiais, viena vertus, dėl išorės veiksnių, tokių kaip Rusijos agresijos karas š Ukrainą, COVID-19 pandemija, klimato ir energetikos krizės, dezinformacija, žsienio šalių kišimasis ir skaitmenizacija, ir, kita vertus, dėl vidaus veiksnių, tokių kaip ekstremumų ir politinių veikėjų, kurie ne ieško bendrų sprendimų, o propaguoja poliarizaciją, populizmą, nacionalizmą, kaltinimus ir konfrontaciją, atsiradimas; kadangi šiomis aplinkybėmis mažėja piliečių pasitikėjimas politika ir politinius sprendimus priimančiais asmenimis;

B.kadangi, siekiant žtikrinti, kad veiktų valdžių padalijimo principas, ir skatinti piliečius naudotis savo teise balsuoti visuose rinkimuose, skubiai reikalinga bendra liberalios parlamentinės demokratijos apibrėžtis bei supratimas ir politinė valia žtikrinti, kad demokratija taptų atsparesnė;

C.kadangi Europos demokratija gali įgyti daugiau legitimumo keisdamasi ir prisitaikydama prie dabartinių pokyčių; kadangi Europa, pasinaudodama visomis priemonėmis, patenkančiomis į Sutarčių taikymo sritį, turi skubiai išlaikyti, stiprinti ir toliau plėtoti liberalią parlamentinę demokratiją, įskaitant parlamentarizmą, Europos pilietiškumą ir dalyvavimo Europos demokratijoje elementus; kadangi reikia reformuoti Sąjungos demokratinius pagrindus, prireikus keičiant Sutartį;

D.kadangi nė vienas sprendimas neturėtų būti priimamas be demokratinio legitimumo, t.y. be Parlamento pritarimo; kadangi Europos Parlamentas, nors ir yra vienintelė tiesiogiai renkama ES institucija, taigi ir Europos liberaliosios demokratijos pagrindas, dar neturi bendros tiesioginės iniciatyvos teisės, kuri sustiprintų jo gebėjimą atstovauti piliečiams ir atspindėti pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių iškeltus susirūpinimą keliančius klausimus;

E.kadangi ESsutarties 15straipsnyje nustatyta, kad Europos Vadovų Taryba neprivalo vykdyti nei teisėkūros, nei vykdomųjų funkcijų; kadangi tam tikri pirmininkavimo Tarybai rotacijos sistemos aspektai ir Bendrųjų reikalų tarybos vaidmuo trukdo jiems veiksmingai veikti ir, siekiant pagerinti dvejų rūmų sistemos teisėkūros procesą, juos reikia reformuoti;

F.kadangi būtina ištaisyti laikui bėgant atsiradusį institucinį disbalansą ir padidinti vykdomosios valdžios atskaitomybę įstatymų leidžiamajai valdžiai, visų pirma suteikti Parlamentui įgaliojimus tikrinti Europos Vadovų Tarybą ir pagerinti Komisijos politinę atskaitomybę Parlamentui; kadangi Parlamento ir Tarybos santykiai, kurie dažnai vaizduojami kaip dvejų rūmų teisėkūros sistema, ne visada atspindi tikrąją praktiką ir nėra institucionalizuoti;

G.kadangi nuolatinis vieningo balsavimo Taryboje taikymas tapo de facto kliūtimi daryti pažangą įgyvendinant Europos darbotvarkę ir toliau plėtoti bei reformuoti Europos demokratiją, nes tai leidžia vienos valstybės narės vyriausybei blokuoti ES sprendimų priėmimą, dažnai kenkiant Europos interesams;

H.kadangi svarbu, kad ES institucijos labiau atsižvelgtų į Regionų komiteto (RK) ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK), kaip vietos ir regionų valdžios institucijų ir organizuotos pilietinės visuomenės atstovų, vaidmenį teisėkūros sistemoje;

I.kadangi 2023m. balandžio 24–25 d. Prahoje vykusios Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencijos (EUSC) pirmininkaujančios šalies išvadose palankiai įvertinta Europos Parlamento iniciatyva Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijoje (COSAC) bendrai siekti pažangos parlamentų vaidmens veikiančioje demokratijoje klausimu ir apsvarstyti, kaip būtų galima sustiprinti šiuolaikinį parlamentarizmą, siekiant informuoti būsimą EUSC Madride apie rezultatus šiuo klausimu[19]; kadangi 2023m. gegžės 14–16d. Stokholme vykusioje LXIX COSAC buvo atkreiptas dėmesys į šias EUSCišvadas, visų pirma į raginimą COSAC pasiūlyti keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir apsvarstyti, kaip būtų galima sustiprinti šiuolaikinį parlamentarizmą[20];

J.kadangi 2023m. birželio 30d. ir liepos 1d. Leone vykusioje pasaulinėje konferencijoje Tarptautinei parlamentarizmo dienai paminėti buvo priimta Leono deklaracija dėl parlamentarizmo; kadangi šia deklaracija remiama Europos Parlamento iniciatyva parengti chartiją dėl parlamentarizmo vaidmens žtikrinant veiksmingą demokratiją; kadangi tikimasi, kad ši chartija bus galutinai priimta EUSC Madride 2024m. balandžio 21–23d.[21];

K.kadangi Konferencijos dėl Europos ateities išvadose raginama stiprinti Europos demokratiją, gerinti ES sprendimų priėmimo procesą, kad būtų žtikrintas ES gebėjimas veikti, ir didinant piliečių dalyvavimą, galimybes gauti informaciją ir jaunimo dalyvavimą papildyti ir sustiprinti atstovaujamąją demokratiją; kadangi Konferencijos dėl Europos ateities išvadose taip pat raginama stiprinti ES pilietybę, pvz., parengiant ES pilietybės statutą, kuriame būtų nustatytos konkrečios teisės ir laisvės;

L.kadangi Konferencija dėl Europos ateities ir kiti sėkmingi piliečių dalyvavimo projektai parodė, kad piliečiai suinteresuoti būti nuolat įtraukiami į demokratinį Sąjungos gyvenimą; kadangi Konferencija dėl Europos ateities suteikė vertingos patirties įtraukiant piliečius plačiu mastu ir šia patirtimi reikės pasinaudoti;

M.kadangi ES pilietybė ir su ja susijusios teisės, nustatytos Mastrichto sutartimi ir dar labiau sustiprintos Lisabonos sutartimi, įgyvendintos tik iš dalies; kadangi daug ES piliečių ne visiškai žino savo teises, susijusias su Sąjungos pilietybe;

N.kadangi šiuo metu ES pilietybė suteikiama kartu su valstybės narės pilietybe, o pati ES vykdo ribotą priežiūrą;

O.kadangi kelios valstybės narės vis dar siūlo vadinamąsias auksinių vizų programas ir investuotojams skirtas programas, kaip būdą gauti savo šalies pilietybę, taigi ir ES pilietybę;

P.kadangi, nors Tarybos direktyvoje 93/109/EB[22] ir Tarybos direktyvoje 94/80/EB[23] yra nustatyta valstybės narės pilietybės neturinčių Sąjungos piliečių dalyvavimo Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose jų gyvenamosios vietos valstybėje tvarka, valstybės narės pilietybės neturintys Sąjungos piliečiai vis dar susiduria su daugybe kliūčių naudodamiesi savo rinkimų teisėmis Europos Parlamento rinkimuose;

Q.kadangi, kaip nustatyta ES sutarties 10straipsnio 3dalyje, piliečiai turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime ir sprendimai turi būti priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių; kadangi dalyvaujamoji demokratija laikoma vienu iš būdų skatinti politinį sąmoningumą ir dialogą su visais Sąjungos piliečiais;

R.kadangi vis dar nepakankamai informuojama apie esamas dalyvaujamąsias priemones, pvz., Europos piliečių iniciatyvą, peticijas Europos Parlamentui, skundus Europos ombudsmenui, viešas konsultacijas ir piliečių dialogus; kadangi dalyvaujamajai demokratijai Europos Sąjungoje būdingas didelis dalyvaujamųjų priemonių susiskaidymas ir tolesnių veiksmų stoka, o tai sumažina jų sėkmę ir neleidžia joms tapti visapusiška ir veiksminga dalyvaujamąja infrastruktūra;

S.kadangi visomis priemonėmis, kuriomis siekiama stiprinti piliečių dalyvavimą ir demokratiją, turi būti sprendžiama skaitmeninės atskirties ES problema ir su ja susiję sunkumai, kad toks dalyvavimas būtų veiksmingas;

T.kadangi nauji piliečių forumai, kuriuos Komisija pasiūlė kaip vieną iš tolesnių veiksmų, susijusių su Konferencija dėl Europos ateities, yra ribotos apimties ir neatitinka piliečių lūkesčių, kaip nurodyta Konferencijoje dėl Europos ateities;

U.kadangi referendumas, kaip tiesioginės demokratijos priemonė, šiuo metu nėra įmanomas ES lygmeniu; kadangi Europos Parlamentas ne kartą ragino įvertinti galimybes rengti ES masto referendumus esminiais klausimais, dėl kurių įvyktų paradigmos pokyčių ES veiksmuose ir politikoje, pvz., Sutarties reforma;

V.kadangi žiniasklaidos naudojimo įpročių, ypač tarp jaunimo, klausimu vyksta revoliucija, kuri gali neigiamai paveikti galimybes gauti faktais pagrįstos, gerai ištirtos informacijos, kartu didindama prastos kokybės ir poliarizuoto turinio prieinamumą, taip pat gali lemti visuomenės susiskaidymą ir pakenkti demokratijai; kadangi galimybė naudotis nepriklausomomis, pliuralistinėmis, kokybiškomis žiniasklaidos paslaugomis yra gerai veikiančios demokratijos kertinis akmuo;

Parlamentarizmas

1.pripažįsta, kad dabartiniu bendrų ir precedento neturinčių iššūkių laikais liberali parlamentinė demokratija patiria spaudimą ir turi būti skubiai palaikoma, stiprinama ir toliau plėtojama; pabrėžia svarbų parlamentų, kaip tiesiogiai renkamų piliečių rūmų, įstatymų leidėjų ir vykdomosios valdžios kontrolierių, vaidmenį Europos demokratijos centre; pripažįsta, kad liberali demokratija gali būti sėkminga tik tuo atveju, jei parlamentarizmas bus dinamiškas ir veiks; pabrėžia, kad reikalingas bendras liberalios parlamentinės demokratijos supratimas, pagrindiniai principai ir apibrėžtis; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Europos Parlamento iniciatyvą kartu su ES šalių parlamentais parengti bendrą Chartiją dėl parlamentų vaidmens veikiančioje liberalioje demokratijoje;

2.mano, kad dabartinė tendencija Europos Sąjungoje pereiti nuo vadinamosios parlamentinės prie vadinamosios vyriausybinės demokratijos silpnina visus parlamentus sprendimų priėmimo procese; apgailestaudamas atkreipia dėmesį į vis didesnį galios disbalansą Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos naudai, o tai kenkia Sutartyse nustatytai ES institucinei struktūrai; mano, kad šiame kontekste reikėtų atkurti pusiausvyrą siekiant demokratinio legitimumo, suteikiant lygiavertes teises Parlamentui; mano, kad Europos Vadovų Tarybos praktika „pavesti žduotis Tarybai ir Komisijai“ peržengia jai Sutartimis paskirtą vaidmenį pateikti strategines gaires, todėl štarauja tiek Sutarčių formuluotei, tiek jų idėjai; mano, kad būtina paisyti kompetencijos pasidalijimo ir subsidiarumo principo, kaip apibrėžta Sutartyse;

3.yra tvirtai įsitikinęs, kad demokratinėse valstybėse parlamentai turi dalyvauti kiekviename sprendimų priėmimo procese; pabrėžia, kad Europos Parlamentui, kaip vienintelei tiesiogiai renkamai ES institucijai, turėtų būti suteikta bendra tiesioginė teisėkūros iniciatyvos teisė, tyrimo teisė ir visi įgaliojimai dėl biudžeto ir kad jis, kaip ES piliečiams atstovaujantys rūmai, turėtų būti varomoji jėga nustatant strateginius Europos teisėkūros darbotvarkės prioritetus; atsižvelgdamas į tai, ragina iš dalies pakeisti SESV 225 ir 226straipsnius;

4.dar kartą siūlo Tarybą paversti tikrais teisėkūros rūmais, Europos Vadovų Tarybos sprendimu sumažinant Tarybos sudėčių skaičių, taip sukuriant tikrą dvinarę teisėkūros sistemą, kurioje dalyvautų Europos Parlamentas ir Taryba, o Komisija veiktų kaip vykdomosios valdžios organas; mano, kad pirmininkavimo ES Tarybai rotacijos sistema turėtų būti reformuota siekiant padidinti teisėkūros proceso veiksmingumą dvejų rūmų sistemoje; siūlo, kad Bendrųjų reikalų taryba taptų Teisėkūros tarybos viešąja sesija, panašia į Europos Parlamento plenarinę sesiją, o visų kitų sudėčių Taryba turėtų tapti skaidriais parengiamaisiais organais, kurių reguliariai rengiami posėdžiai būtų vieši ir kurie veiktų panašiai kaip Europos Parlamento komitetai;

5.pakartoja savo ilgalaikius raginimus Tarybai per trumpą laiką pereiti nuo vieningo balsavimo prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma, kai tai įmanoma pagal Sutartis, pvz., inicijuojant įvairių Sutarčių nuostatų dėl pereigos taikymą ir nuolat iš dalies keičiant Sutartis, kad būtų įveiktos teisėkūros kliūtys, sustiprintas ES gebėjimas veikti ir žtikrinta, kad ES sprendimų priėmimas būtų veiksmingesnis, efektyvesnis ir demokratiškesnis;

6.mano, jog būtina, kad Parlamentas stiprintų savo politinės Komisijos kontrolės funkcijas, be kita ko, numatant galimybę teikti siūlymus pareikšti nepasitikėjimą atskirais Komisijos nariais;

7.pabrėžia, kad specialios teisėkūros procedūros, pagal kurias Sutartimis Parlamentui suteikiama teisėkūros iniciatyvos teisė, turėtų apimti tarpusavio keitimąsi nuomonėmis dėl atitinkamų iniciatyvų teisėkūros tvarkaraščio sudarymo, siekiant žtikrinti, kad būtų laikomasi lojalaus visų trijų institucijų bendradarbiavimo principo; atsižvelgdamas į tai tikisi, kad bus suteiktas naujas impulsas tarpinstitucinėms Parlamento ir Tarybos deryboms dėl labai reikalingos Europos rinkimų teisės reformos ir dėl Europos Parlamento tyrimo teisės;

8.ragina Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją toliau tobulinti bendradarbiavimo su Regionų komitetu ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu tvarką, be kita ko, parengiamuoju teisėkūros etapu, siekiant žtikrinti, kad į jų nuomones ir vertinimus būtų atsižvelgiama viso teisėkūros proceso metu; visų pirma siūlo stiprinti neoficialų atitinkamų trijų institucijų subjektų keitimąsi nuomonėmis tiek komitetų, tiek frakcijų lygmeniu ir kviesti Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pranešėjus dalyvauti svarstant pranešimų projektus Parlamento komitetuose ir atitinkamais atvejais komitetų informaciniuose posėdžiuose apie tarpinstitucines derybas;

9.pabrėžia svarbų parlamentų vaidmenį demokratijos srityje ir būtinybę paisyti aiškaus kompetencijos pasidalijimo tarp įvairių Europos liberalios demokratijos lygmenų, t.y. vietos, regionų, nacionalinio ir Europos lygmenų, laikantis ESsutarties 5straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, kad būtų žtikrintas demokratinis legitimumas ir veiksmingas sprendimų priėmimo procesas ir padidintas pasitikėjimas ir parlamentų bendradarbiavimą įvairiais lygmenimis; šiuo klausimu pabrėžia, kad nacionaliniai parlamentai turi geriausias galimybes įgalioti savo vyriausybes imtis veiksmų sprendžiant Europos Sąjungos reikalus ir vykdyti atitinkamą šių vyriausybių kontrolę, o Europos Sąjungos vykdomoji valdžia yra demokratiškai atskaitinga Europos Parlamentui – taip irgi žtikrinamas jos legitimumas; pabrėžia, kad būtinas reguliarus parlamentų politinis dialogas ir keitimasis nuomonėmis, siekiant didinti informuotumą ir supratimą apie parlamentinį darbą ir sprendimus, pvz., Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencijoje (EUSC) ir Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijoje (COSAC);

10.primena, kad reikia gerinti subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymą ES institucijų darbe, visų pirma bendradarbiaujant su nacionaliniais parlamentais pagal dabartinėse Sutartyse jau numatytas prerogatyvas, ir šiame procese suteikti svarbesnį vaidmenį nacionalinio ir vietos lygmens atstovams, kad būtų pasiektas aktyvus subsidiarumas, siekiant skatinti didesnę atsakomybę ž ES politiką;taip pat siūlo stiprinti aktyvų subsidiarumą, suteikiant nacionaliniams parlamentams teisę teikti pasiūlymus Europos Parlamentui; šiuo klausimu remia programą „Europos kūrimas su vietos tarybų nariais“, kuria sukuriamas Europos vietos lygmeniu išrinktų politikų tinklas, kurio tikslas – informuoti apie Europos Sąjungą;

11.pabrėžia, kad parlamentas, kurio nariai dalyvauja fiziškai, reiškia dinamišką parlamentinę demokratiją; pabrėžia, kad skaitmenizacija ir pandemija prisidėjo prie parlamentų skaitmeninės pertvarkos ir Parlamento nariams, kurie šingu atveju nebūtų buvę įtraukti į parlamentinį gyvenimą, leido jame dalyvauti; pabrėžia, kad suskaitmeninti procesai neturėtų pakeisti balsavimo, diskusijų ir derybų, kai dalyvaujama fiziškai, išskyrus atvejus, kai susiklosto specialios aplinkybės; pabrėžia, kad aktyvesnis skaitmeninių galimybių naudojimas gali padėti žtikrinti geresnį politinį parlamentų tarpusavio supratimą nacionaliniu, regioniniu ir Europos lygmenimis, didinti komunikaciją, dalijimąsi informacija ir sąmoningumą, sumažinti su transportu ir kelionėmis susijusių išmetamų teršalų kiekį ir stiprinti ryšius su piliečiais;

12.yra labai susirūpinęs dėl sparčios ir didelio masto tikslinių dezinformacijos kampanijų raidos ir dėl bendrojo dirbtinio intelekto netinkamo naudojimo siekiant neleisti piliečiams priimti informacija pagrįstų sprendimų ir galiausiai pakenkti demokratiniams procesams Sąjungoje; ragina valstybių narių nacionalinius parlamentus, vykdant COSAC tarpparlamentinį bendradarbiavimą, reguliariai keistis informacija su Europos Parlamentu dėl jų demokratinių valstybių apsaugos nuo žsienio kišimosi ir manipuliavimo informacija; ragina parengti suderintą ES strategiją, kuria būtų kovojama su grėsmėmis žiniasklaidos nepriklausomumui, ir įsteigti svarbų ir nuolatinį ES redakcinės ir naujienų žiniasklaidos rėmimo fondą;

13.pabrėžia, kad reikia stiprinti rinkėjų pasitikėjimą rinkimų procesais žtikrinant, kad visi rinkimai būtų laisvi ir sąžiningi; šiuo klausimu ragina Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją per 2024m. birželio mėn. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus surengti rinkimų stebėjimo misijas; dar kartą ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti šia galimybe;

Europos Sąjungos pilietybė

14.ragina sukurti ES pilietybės statutą, kad būtų paaiškintos ir konsoliduotos su pilietybe susijusios teisės ir laisvės, kurios sieja piliečius Sąjungoje; ragina Tarybą ir Komisiją imtis konkrečių veiksmų siekiant išplėsti su pilietybe susijusias teises ir laisves pagal SESV 25straipsnyje nustatytą procedūrą; pabrėžia, kad šis statutas padidins Sąjungos principų ir vertybių apčiuopiamumą ir kartu suteiks piliečiams naujų priemonių jiems apsaugoti ir juos puoselėti;

15.pabrėžia, kad veiksmingi piliečių dialogai ir aktyvus piliečių dalyvavimas yra glaudžiai susiję su pilietiškumo ugdymo europiniu matmeniu; todėl pabrėžia, kad pilietiškumo ugdymo europinį matmenį reikia stiprinti mokymo programose ir žklasinėje veikloje, siekiant žtikrinti, kad piliečiai būtų aktyvūs ir informuoti ir taip galėtų visapusiškai dalyvauti pilietiniame ir socialiniame gyvenime tiek Europos, tiek valstybių narių lygmeniu, taip pat demokratiniame Sąjungos gyvenime; ragina Komisiją parengti išsamią Europos strategiją, kurios tikslas – stiprinti pilietiškumo kompetenciją Europos Sąjungoje, ir paramos priemones, kuriomis būtų siekiama suteikti vienodas pilietiškumo ugdymo galimybes; pabrėžia, kad tokioje strategijoje svarbus vaidmuo turėtų tekti pilietinei visuomenei, universitetams ir kitoms mokslinių tyrimų organizacijoms;

16.yra tvirtai įsitikinęs, kad trečiųjų valstybių piliečiai, kurie ilgą laiką teisėtai ir nepertraukiamai gyveno Europos Sąjungoje ir prisidėjo prie mūsų visuomenės, nusipelno tam tikromis aplinkybėmis turėti galimybę gauti Sąjungos pilietybę, ir siūlo, kad Taryba ir Parlamentas, laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, turėtų galėti nustatyti bendras nuostatas;

17.ragina Komisiją ir valstybes nares geriau informuoti valstybės narės pilietybės neturinčius Sąjungos piliečius (t.y. Sąjungos piliečius, gyvenančius valstybėje narėje, kurios piliečiai jie nėra) apie jų teisę balsuoti arba kandidatuoti vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose; pabrėžia, kad reikėtų apsvarstyti galimybę išplėsti tokią judžių ES piliečių teisę balsuoti ir būti kandidatais ir regioniniuose bei nacionaliniuose rinkimuose valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į tai, kad Taryba ir Komisija gali nustatyti šias teises pagal SESV 25straipsnyje nustatytą procedūrą, o ilgainiui jos turėtų būti įtvirtintos SESV22 straipsnyje iš dalies pakeitus Sutartį; pabrėžia, kad reikia rengti informuotumo apie šias teises didinimo kampanijas dalyvaujant pilietinei visuomenei; pabrėžia, kad turi būti pašalintos visos vis dar egzistuojančios administracinės kliūtys ir diskriminacija, siekiant žtikrinti lygias galimybes visiems judiems Sąjungos piliečiams, ypač pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms;

18.dar kartą ragina, siekiant, kad nebūtų diskriminacijos, visose valstybėse narėse nustatyti suderintą amžių, kurio sulaukus suteikiama teisė balsuoti ir būti kandidatu; rekomenduoja, nepažeidžiant esamos konstitucinės tvarkos, nustatyti, kad minimalus balsavimo amžius būtų 16metų siekiant atsižvelgti į dabartines teises ir pareigas, kurias Europos jaunimas jau turi kai kuriose valstybėse narėse;

19.primena, jog Europos Parlamentas yra nuolat reiškęs susirūpinimą dėl to, kad bet kuri nacionalinė programa, apimanti tiesioginį ar netiesioginį ES pilietybės pardavimą, pakerta pačią ES pilietybės sampratą; ragina atitinkamas valstybes nares nutraukti tokią praktiką;

20.yra labai susirūpinęs dėl kai kurių valstybių narių praktikos, pagal kurią iš jų piliečių, gyvenančių žsienyje, atimama teisė balsuoti nacionalinio parlamento rinkimuose; primygtinai ragina šias valstybes nares panaikinti tokį balsavimo teisės atėmimą;

Papildyti atstovaujamąją demokratiją gerinant piliečių dalyvavimą

21.primena, kad pagal Konferencijos dėl Europos ateities steigimo dokumentą Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija įsipareigojo imtis veiksmingų tolesnių veiksmų dėl Konferencijos išvadų, neviršydami savo kompetencijos ir laikydamiesi Sutarčių; ragina skubiai ir nuosekliai įgyvendinti Konferencijos dėl Europos ateities rezultatus, t.y. 49pasiūlymus ir 326konkrečias priemones, kuriuos pateikė Konferencijos dėl Europos ateities Europos piliečių forumai; dar kartą ragina sušaukti konventą Sutartims peržiūrėti;

22.mano, kad vienas iš būdų, kaip galima patenkinti ES piliečių lūkesčius dėl reguliaresnio ir prasmingesnio dalyvavimo demokratiniame Sąjungos gyvenime[24], yra tobulinti ir plėtoti Europos Sąjungoje dalyvaujamuosius mechanizmus;

23.pabrėžia, kad ES reikia tobulinti ir plėtoti visapusišką dalyvavimo infrastruktūrą, kurioje būtų geriau susietos ir integruotos esamos dalyvaujamosios priemonės ir geresni nuolatinio dalyvavimo būdai; pabrėžia, kad reikia spręsti ES dalyvavimo infrastruktūros susiskaidymo problemą visoms Europos dalyvaujamosioms priemonėms sukuriant vieno langelio principu veikiantį organą, kuris turėtų institucinę sistemą, pagal kurią jis administruotų pagrindinį centrą ir palaikytų ryšius su piliečiais;

24.pabrėžia, kad vis sudėtingesniame pasaulyje, kuriame reikia ieškoti perspektyvių ir demokratinių kompromisų, tiesioginės ar dalyvaujamosios demokratijos mechanizmai ir priemonės gali papildyti, o ne pakeisti atstovaujamąją liberalią parlamentinę demokratiją; pažymi, kad tiesioginės arba dalyvaujamosios demokratijos mechanizmai gali būti naudingos priemonės, jei laikomasi tam tikrų reikalavimų; visų pirma siūlo padidinti esamų Europos dalyvaujamųjų priemonių veiksmingumą numatant privalomus prasmingus tolesnius veiksmus;

25.primena, kad geresnis ir aktyvesnis dalyvavimas bus įmanomas tik sprendžiant diskriminacijos problemą, visų pirma susijusią su skaitmenine atskirtimi ir dėl jos kylančiais sunkumais veiksmingai dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime; primena, kad skaitmeninės programėlės, kuriomis skatinamas piliečių dalyvavimas, turėtų būti paprastos ir intuityvios;

26.siūlo oficialiai įtvirtinti atstovaujamuosius ir svarstomuosius dalyvavimo procesus, grindžiamus Konferencijos dėl Europos ateities Europos piliečių forumų modeliu; mano, jog turėtų būti organizuojamos vadinamosios mažos visuomenės, kuriose dalyvautų atsitiktine tvarka atrinkti dalyviai, atstovaujantys Sąjungos socialinės ir ekonominės struktūros pogrupiams, taigi ir visai visuomenei, kad būtų žkirstas kelias nelygioms galimybėms dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime, suteikiant piliečiams, kurie šingu atveju neturėtų šios galimybės, būdą išreikšti savo nuomonę;

27.mano, kad svarbu stiprinti aktyvų pilietiškumą ir veiksmingą piliečių dalyvavimą ES lygmeniu įgyjant konkrečių žinių apie ES ir svarstomų temų europinį aspektą; pabrėžia, kad reikia spręsti nepakankamo plačiosios visuomenės susipažinimo su ES politika ir sprendimų priėmimu problemą žtikrinant geresnį švietimą apie ES mokyklose; visų pirma ragina rengti specialius mokymus ir tęstinį svarstymo procesą, kurio metu piliečiams piliečių forumuose būtų teikiama reikiama informacija, prireikus papildoma padedant ekspertams, kad jie galėtų dalyvauti atvirose diskusijose, kuriose gali būti pateiktos rekomendacijos ir išvados;

28.visų pirma siūlo remiantis ES acquis sukurti struktūruotą dalyvavimo mechanizmą – Europos agorą, kuri turėtų dirbti kasmet svarstydama kitų metų ES prioritetus, o svarstymų rezultatai turėtų būti teikiami gegžės 9d., kaip indėlis į konsultacijų dėl Komisijos metinės darbo programos procesą; pažymi, kad į šiuos rezultatus taip pat turėtų būti įtrauktas pasiūlymas dėl konkrečios Europos metų temos kito metinio ciklo metu; siūlo, jog Europos Parlamento atstovai būtų reguliariai informuojami apie šių svarstymų eigą, kad į juos būtų atsižvelgta Parlamento darbe;

29.pabrėžia, kad visus metus Europos agoros piliečiai aptars turinį, susijusį su konkrečia Europos metų tema, o jų pasiūlymai ir išvados turėtų būti pateikti metų pabaigoje; mano, kad turėtų būti nustatytos skirtingos Parlamento tolesnių veiksmų galimybės, atsižvelgiant į forumo narių daugumų, remiančių šias išvadas forume, dydį, ir kad šie tolesni veiksmai galėtų apimti diskusijas, klausymus, parlamentinius klausimus arba pranešimus;

30.siūlo, kad jaunieji agoros nariai sudarytų Europos jaunimo asamblėją, kuri galėtų stebėti, kaip visame ES teisėkūros procese atliekama vadinamoji jaunimo vykdoma patikra, kaip reikalauta Konferencijoje dėl Europos ateities; siūlo, kad Parlamentas veiktų kartu su Regionų komitetu ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir sukurtų mechanizmą, kuris sutelktų atstovus, tokius kaip jaunus vietos lygmeniu išrinktus politikus, jaunimo pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių atstovus, kurie turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Jaunimo asamblėja, kad būtų įgyvendinta jaunimo vykdoma patikra; šiuo klausimu pabrėžia, kad būtina bendradarbiauti su jaunimu, visų pirma vykdant politines diskusijas dėl Europos ateities, nes šiandienos sprendimai lems jų ateitį;

31.pakartoja savo ilgalaikį raginimą įvertinti galimybę iš dalies pakeisti ES sutartis, kad būtų galima rengti ES masto referendumus esminiais klausimais, dėl kurių įvyktų paradigmos pokyčių ES veiksmuose ir politikoje, pvz., Sutarties reforma; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad referendumo rezultatai turėtų būti patvirtinami tik tuo atveju, jei jiems pritaria dviguba balsų dauguma: valstybių narių dauguma ir balsavusių rinkėjų dauguma; siūlo tokį ES masto referendumą organizuoti per Europos Parlamento rinkimus, numatant papildomą balsavimą dėl atitinkamų pagrindinių konstitucinių klausimų; atkreipia dėmesį į tai, kad idealiu atveju visi ES masto referendumai turėtų būti rengiami tą pačią dieną visoje Sąjungoje;

32.siūlo įvesti Europos Parlamento organizuojamas konsultacijas su piliečiais internetu; mano, kad suteikus visiems piliečiams galimybę pareikšti savo nuomonę apie dabartinius Europos reikalus, padidės jų pasitikėjimas Europos sprendimų priėmimo procesu ir jo supratimas; mano, kad šis naujas dalyvaujamasis mechanizmas sustiprina EP vaidmenį kitų institucijų atžvilgiu;

33.atkreipia dėmesį į galimybes naudotis Europos Sąjungos pilietybe pasitelkiant internetines priemones, tokias kaip konsultacijos internetu ir parašų Europos piliečių iniciatyvoms rinkimas internetu; pažymi, kad elektroninė tapatybė gali palengvinti tokių priemonių naudojimą Europos lygmeniu, taip pat suteikti įvairių galimybių naudotis viešosiomis paslaugomis; ragina valstybes nares įdiegti e.demokratijos priemones vietos ir nacionaliniu lygmenimis ir tinkamai jas integruoti į politinį procesą;

34.ragina į Skaitmeninės Europos programos (DIGITAL) ir kitų programų, kuriomis siekiama skatinti skaitmeninę pertvarką Europos Sąjungoje, tikslus įtraukti prieigos prie administracijų supaprastinimą naudojantis įvairiomis paslaugomis arba piliečių dalyvavimo programėlėmis; ragina sukurti mokslinių tyrimų ir investicijų linijas, kuriomis būtų siekiama sudaryti palankesnes sąlygas tokiai prieigai, kad būtų kuo labiau sumažinta skaitmeninė atskirtis ir kuo labiau padidinta socialinė ir demokratinė kokybė;

°

°°

35.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Europos Sąjungos Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai ir Europos Tarybai.



AIŠKINAMOJI DALIS

Europos demokratija yra nuolat kintanti idėja, kuri gali sukurti sąlygas tolesniam legitimumui per pokyčius ir prisitaikymą prie dabartinių naujovių. Labai svarbu gerinti Europos demokratijos sąlygas, ypač pilietybės, parlamentarizmo ir dalyvavimo srityse. Visų pirma reikėtų stiprinti Europos parlamentarizmą, kaip demokratijos Europoje pagrindą. Turėtume iš naujo apsvarstyti Europos Sąjungos pilietybės sąvoką ir su ja susijusius iššūkius, įskaitant piliečių teisių ir galimybių dalyvauti Sąjungos politiniame gyvenime gerinimą. Todėl esamas struktūras reikėtų papildyti visapusišku ir nuolatiniu dalyvaujamosios demokratijos mechanizmu. Šiame pranešime, remiantis įgyta patirtimi ir piliečių prašymais, gautais per Konferenciją dėl Europos ateities, pateikiami svarstymai, kaip reaguoti į pirmiau minėtus iššūkius.

Parlamentarizmas

Europos Parlamentas (EP), kaip vienintelė tiesiogiai renkama ES institucija, turėtų būti Europos demokratijos pagrindas. Todėl, visų pirma, turime pakeisti tendenciją, pagal kurią Europos Vadovų Taryba viešai ir ES teisėkūros procese suvokiama kaip nurodymų davėja. Parlamentinėje demokratijoje EP turėtų nustatyti ilgalaikę teisėkūros darbotvarkės kryptį. Tam Europos Parlamentui reikia visapusiškos iniciatyvos teisės ir visiškos nuosavų išteklių ir biudžeto kontrolės. Labai svarbu, kad Europos Vadovų Taryba, kuri paskutiniu metu išsivystė į dalinės teisėkūros instituciją, teikiančią Komisijai vis išsamesnius nurodymus, viršija savo aiškius įgaliojimus, numatytus ES sutarties 15 straipsnio 1 dalyje. Taip pat esama EP ir Tarybos, vis dar turinčios daug didesnės įtakos teisėkūros procesui, galios disbalanso. Siekiant toliau naikinti šį disbalansą ir paaiškinti EP vaidmenį institucinėje struktūroje, turėtų būti sukurta dvejų rūmų sistema, kurią sudarytų Europos Parlamentas, kaip piliečiams atstovaujantys žemieji rūmai, ir Taryba, kaip valstybėms narėms atstovaujantys aukštieji rūmai.

ES institucinė struktūra taip pat galėtų būti toliau stiprinama geriau koordinuojant Komisijos, Tarybos ir EP veiklą, apibrėžiant teisėkūros prioritetus ir juos įgyvendinant. Vis dėlto parlamentinė kontrolė taip pat gali tapti faktiškai įmanoma tik tada, kai EP bus suteikta daugiau priemonių, pavyzdžiui, tikra tyrimo teisė.

Galiausiai, svarbiausia yra tai, kad Europos parlamentinėje sistemoje yra daug galimybių toliau stiprinti legitimumą. Turime apsvarstyti EP vaidmenį daugiapakopio valdymo sistemoje. Galime pasiekti, kad EP būtų viešųjų diskusijų ir įsitraukimo centre, žtikrinant, kad jo procedūros būtų patrauklios ir įtraukios. Todėl turime didinti EP sprendimų priėmimo skaidrumą, be kita ko, rengdami įtraukias, patrauklias ir atviras diskusijas. Parlamentas turėtų būti susitikimo vieta, kurioje susiburtų visos institucijos ir piliečiai tolesnėms diskusijoms apie Europos reikšmę. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) ir Europos regionų komiteto (RK) atstovai turėtų būti kviečiami dalyvauti atitinkamuose parlamentiniuose keitimuose nuomonėmis, įskaitant komitetų posėdžius ir atitinkamas tarpinstitucines derybas, pavyzdžiui, trilogus dėl klausimų, kuriuos jie sprendžia. Tas pats pasakytina apie piliečių forumų ir siūlomos jaunimo asamblėjos, kurių idėjos išdėstytos trečioje šio projekto dalyje, atstovus. Reikėtų didinti šių subjektų įtraukimą į teisėkūros procesą ir jų matomumą. Įtraukesnis teisėkūros procesas taip pat turėtų būti pasiektas didinant skaidrumą apskritai ir suteikiant daugiau galimybių visuomenei tikrinti tarpinstitucines derybas.

Europos Sąjungos pilietybė

Dėl teisių ir vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga ir kurios įtvirtintos ES sutarties 2 ir 6straipsniuose, Europos Sąjungos pilietybė oficialiai yra Europos projekto centre. Praktiškai ES yra kur kas labiau orientuota į valstybių narių interesus, o ne į bendro Europos Sąjungos pilietybės interesus.

Be to, Europos Sąjungos pilietybės suteikiamos teisės nėra pakankamai žinomos ir suprantamos. Pavyzdžiui, judžių piliečių aktyvumas Europos Parlamento ir savivaldybių rinkimuose tebėra nedidelis, palyginti su priimančiųjų valstybių narių piliečiais. Be to, Europos Sąjungos pilietybės išraiškos galimybės yra ribotos, nes Europos viešosios erdvės nėra net ir Europos Parlamento rinkimų, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama nacionaliniams klausimams, atveju.

Europos Sąjungos piliečiams turėtų būti suteikta aiškumo dėl jų piliečių teisių, o tai galėtų būti daroma pasitelkiant ES pilietybės statutą. Kartu reikėtų stiprinti pilietiškumo ugdymą Europoje, į švietimo programas ir mokymo programas visoje ES įtraukiant turinį apie ES politiką, ES pilietybę ir dalyvaujamąją demokratiją.

Kartu turėtume pagerinti galimybes naudotis ES pilietybės suteikiamomis teisėmis. Taryba ir EP, laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, turėtų nustatyti bendras nuostatas dėl Sąjungos pilietybės įgijimo ir praradimo trečiųjų šalių piliečiams.

Europos Sąjungos pilietybę reikėtų stiprinti naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, e.tapatybės kortele, kuri suteikia įvairių galimybių naudotis viešosiomis paslaugomis ir įsitraukti internetu ES lygmenyje, įskaitant konsultacijas internetu, elektroninį balsavimą ir tarpvalstybinės europinės skaitmeninės tapatybės dėklės naudojimą.

Vis dėlto, turėtų būti aišku, kad yra draudžiama suteikti valstybės narės pilietybę arba Sąjungos pilietybę mainais ž materialinę naudą. Tai reiškia: jokių auksinių vizų ir jokių auksinių pasų.

Vis dėlto, svarbiausia yra tai, kad turi būti aišku, jog Europos Sąjungos piliečiai gali naudotis savo teisėmis, ypač teise balsuoti ir būti kandidatu. ES suteikia laisvę judėti ir gyventi bet kurioje Sąjungos vietoje, tačiau taip judėdami žmonės dažnai negali pasinaudoti savo teise dalyvauti rinkimuose. Turime sudaryti palankesnes sąlygas 11mln. judžių ES piliečių balsuoti ir būti kandidatais Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose. Kartu reikia sustabdyti valstybių narių diskriminuojančią praktiką, susijusią su nacionaliniais rinkimais. Tai apima ir kai kurių valstybių narių praktikos, pagal kurią iš jų piliečių, gyvenančių žsienyje, atimama teisė balsuoti nacionaliniuose parlamento rinkimuose, nutraukimą.

Atstovaujamosios demokratijos gerinimas dalyvaujant piliečiams

Atsižvelgiant į ES sutarties 10 straipsnio 3 dalį, kurioje numatoma, kad kiekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime, ir kad sprendimai priimami kuo atviriau ir kuo arčiau piliečių, dalyvaujamoji demokratija laikoma priemone politinio sąmoningumo ir dialogo su visais Sąjungos piliečiais skatinimui. Remiantis pastarojo meto apklausomis, daugiau kaip 70proc. europiečių tikisi, kad įsitraukimas į sprendimų priėmimo procesą bus reguliaresnis ir prasmingesnis[25]. Siekiant žtikrinti, kad daugiau piliečių galėtų reguliariau ir prasmingiau dalyvauti Europos demokratijos procese ir galiausiai Europos diskusijose Europos klausimais, akivaizdu, kad reikia aktyvesnių dalyvavimo procesų ir įsitraukimo, neapsiribojant prašymu dalyvauti rinkimuose kas penkerius metus.

Neseniai Konferencija dėl Europos ateities tapo unikaliu pavyzdžiu, kaip toliau plėsti dalyvaujamąjį procesą, įtraukiant atsitiktine tvarka atrinktus piliečius, laikantis principo „iš apačios į viršų“, siekiant sukurti naują erdvę Europos iššūkiams ir prioritetams aptarti ir parengti apžvalgą, ko piliečiai tikisi iš ES. Vis dėlto Konferencija taip pat parodė, kad akivaizdžiai trūksta tolesnių veiksmų, susijusių su piliečių pasiūlymais. Piliečių ir institucijų įsitraukimas ir tinkami tolesni veiksmai turėtų tapti norma, kad būtų išvengta politinės atskaitomybės ž dalyvaujamąjį procesą trūkumo.

Pirma, reikia apžvelgti visas ES jau turimas dalyvavimo priemones. Esamos galimybės nesudaro visapusiškos ir prieinamos dalyvavimo infrastruktūros. Todėl visoms dalyvavimo Europos demokratijoje priemonėms turėtų būti sukurtas vieno langelio principu veikiantis organas, kuris sumažins dalyvavimo infrastruktūros susiskaidymą ir padidins jos prieinamumą. Šis vieno langelio principu veikiantis organas turėtų turėti institucinę sistemą, pagal kurią jis veiktų ir palaikytų ryšius su piliečiais.

Antra, Konferencija dėl Europos ateities parodė, kad reikia nustatyti naujus nuolatinius piliečių dalyvavimo ES mechanizmus, ir teigiamai išbandė atstovaujamojo svarstymo proceso arba mažos visuomenės koncepciją, kaip sprendimą kai kurioms struktūrinėms dalyvavimo priemonių rinkinio problemoms spręsti. Be to, Konferencija išryškino poreikį kuo labiau įtraukti jaunimą į dalyvavimo procesą, be kita ko, atliekant teisės aktų, kurie turi tiesioginį poveikį jaunimui, patikrą. Tolesnei veiklai, susijusiai su Konferencija dėl Europos ateities, Komisija pasiūlė žtikrinti, kad piliečių forumai vyktų nuolat. Vis dėlto, siūlomi piliečių forumai apima tik siaurus klausimus, kuriuos pasirenka pati Komisija, ir nevisiškai integruoja visapusišką dalyvaujamosios demokratijos viziją, nes yra tik dar viena smulki priemonė, papildanti dalyvavimo įvairovę.

Todėl reikalinga metinė Europos piliečių agora, kuri galėtų daryti įtaką Europos politikos formavimo gairėms ateinantiems metams. Tokia agora galėtų svarstyti Komisijos metinę darbo programą ir konkretų Europos metų klausimą. Kiekvienais metais bus sušaukta atsitiktine tvarka atrinktų piliečių, atstovaujančių Sąjungos socialinei ir ekonominei struktūrai, Europos agora, kuri per pirmuosius keturis metų mėnesius svarstys kitų metų ES prioritetus. Svarstymų rezultatai galėtų būti pateikti gegžės 9d. ir jais bus remiamasi vykdant konsultacijas dėl Komisijos metinės darbo programos. Į šiuos rezultatus taip pat turėtų būti įtrauktas pasiūlymas dėl konkrečios Europos metų temos kito metinio ciklo metu.

Visus metus piliečiai turėtų svarstyti pasiūlymus konkrečiu Europos metų klausimu. Metų pabaigoje agora turėtų pateikti savo išvadas. Priklausomai nuo to, kokia dauguma pritaria šioms išvadoms forume, turėtų būti nustatyti skirtingi minimalūs tolesnių veiksmų reikalavimai. Pasiūlymas, kuriam pritariama paprasta balsų dauguma, turėtų būti svarstomas specialiame atitinkamo komiteto klausyme EP. Pasiūlymas, kuriam pritaria du trečdaliai, turėtų būti toliau svarstomas rengiant pranešimą savo iniciatyva arba teisėkūros pranešimą savo iniciatyva EP.

Europos agorai taip pat priklausys jaunieji nariai, kurie sudarys Jaunimo asamblėją. Be to, kad prisidėtų prie ES prioritetų ir Europos metų, Jaunimo asamblėja taip pat stebės, kaip patikra atsižvelgiant į jaunimą vykdoma peržiūrint visus ES teisės aktus, vadovaudamasi Konferencijos dėl Europos ateities išvadomis ir bendradarbiaudama su nauju EESRK lygmens subjektu, kuris suburs jaunimo pilietinės visuomenės atstovus, kad kartu su Jaunimo agora būtų atlikta patikra atsižvelgiant į jaunimo poreikius.

Galiausiai piliečių atstovai turėtų turėti galimybę dalyvauti atitinkamose parlamentinėse diskusijose ir tarpinstitucinėse derybose, kad galėtų imtis tolesnių veiksmų ir pareikšti savo pozicijas dėl naujausių pokyčių, susijusių su klausimais, kuriuos jie nagrinėja agoroje.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

18.7.2023

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

5

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gabriele Bischoff, Damian Boeselager, Włodzimierz Cimoszewicz, Gwendoline Delbos-Corfield, Salvatore De Meo, Sandro Gozi, Brice Hortefeux, Zdzisław Krasnodębski, Jaak Madison, Max Orville, Giuliano Pisapia, Paulo Rangel, Helmut Scholz, Pedro Silva Pereira, Sven Simon, László Trócsányi, Guy Verhofstadt

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Gunnar Beck, Vladimír Bilčík, Othmar Karas, Alin Mituța, Niklas Nienass

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis)

Gheorghe Falcă, Nacho Sánchez Amor

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

18

+

PPE

Vladimír Bilčík, Salvatore De Meo, Gheorghe Falcă, Othmar Karas, Sven Simon

Renew

Sandro Gozi, Alin Mituța, Max Orville, Guy Verhofstadt

S&D

Gabriele Bischoff, Włodzimierz Cimoszewicz, Giuliano Pisapia, Nacho Sánchez Amor, Pedro Silva Pereira

The Left

Helmut Scholz

Verts/ALE

Damian Boeselager, Gwendoline Delbos-Corfield, Niklas Nienass

5

-

ECR

Zdzisław Krasnodębski

ID

Gunnar Beck, Jaak Madison

NI

László Trócsányi

PPE

Brice Hortefeux

1

0

PPE

Paulo Rangel

Sutartiniai ženklai:

+:ž

-:š

0:ܲė

Atnaujinta: 2023 m. rugpjūčio 30 d.
Teisinė informacija-Privatumo politika