Ϸվ

Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B10-0145/2025Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B10-0145/2025

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOSdėl Baltosios knygos dėl Europos gynybos ateities

5.3.2025-()

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 2 dalį

Pierre‑Romain Thionnet, Matthieu Valet
PfE frakcijos vardu

10‑0145/2025

Europos Parlamento rezoliucija dėl Baltosios knygos dėl Europos gynybos ateities

()

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 24 straipsnio 1 dalį, 42, 43 ir 45 straipsnius,

atsižvelgdamas į valstybių narių nacionalinio saugumo strategijas,

atsižvelgdamas į 2023m. liepos 20d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES)2023/1525 dėl paramos šaudmenų gamybai (ASAP)[1],

atsižvelgdamas į 2023m. spalio 18d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES)2023/2418, kuriuo nustatoma priemonė Europos gynybos pramonei stiprinti vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus (EDIRPA)[2],

atsižvelgdamas į Saugumo ir gynybos strateginį kelrodį,

atsižvelgdamas į 2023m. spalio 3d. Komisijos rekomendaciją (ES)2023/2113 dėl ES ekonominiam saugumui itin svarbių technologijų sričių, kad kartu su valstybėmis narėmis būtų galima toliau vertinti riziką[3],

atsižvelgdamas į 2023m. kovo 10d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Europos Sąjungos kosmoso strategija saugumo ir gynybos srityje“ (JOIN(2023)0009),

atsižvelgdamas į 2024m. spalio 30d. Sauli Niinistö pranešimą „Saugiau kartu. Europos civilinio ir karinio pasirengimo ir parengties stiprinimas“,

atsižvelgdamas į 2024m. rugsėjo 9d. Mario Draghi pranešimą „Europos konkurencingumo ateitis“,

atsižvelgdamas į 2025m. vasario 5d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą 04/2025 „ES karinis mobilumas. Koncepcijos trūkumai ir įgyvendinimo kliūtys lėtina pažangą“,

atsižvelgdamas į 2016m. liepos 8d., 2018m. liepos 10d. ir 2023m. sausio 10d. pasirašytas tris bendras deklaracijas dėl ES ir NATO bendradarbiavimo,

atsižvelgdamas į 2022m. birželio 29d. Madride vykusiame Šiaurės Atlanto Tarybos susitikime NATO valstybių ir vyriausybių vadovų priimtą Madrido aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją,

atsižvelgdamas į NATO 2022m. strateginę koncepciją ir 2023m. NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje rezultatus,

atsižvelgdamas į JAV gynybos sekretoriaus Pete’o Hegsetho įžangines pastabas, pasakytas Briuselyje 2025m. vasario 12d. vykusiame Ukrainos gynybos ryšių grupės posėdyje,

atsižvelgdamas į 2025m. vasario 18d. Rijade vykusius JAV ir Rusijos derybininkų pokalbius,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 2 dalį,

A.kadangi Komisija paskelbė, kad iki 2025m. kovo 19d. bus paskelbta Baltoji knyga dėl Europos gynybos ateities, kurios bendraautoriai yra už gynybą ir kosmosą atsakingas Komisijos narys Andrius Kubilius ir Komisijos pirmininkės pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas; kadangi šis dokumentas bus pirmasis tokio pobūdžio ES dokumentas, parengtas pagal panašius valstybių narių paskelbtus dokumentus;

B.kadangi Baltojoje knygoje turi būti laikomasi ES sutartyse nustatytų ribų užsienio politikos ir gynybos srityse ir atsižvelgta į tarptautinį kontekstą bei strateginę aplinką tam, kad būtų pateikta perspektyva ir pasiūlymai, kurie leistų sustiprinti Europos saugumą;

C.kadangi Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos ateities bus numatyta būsimų gynybos projektų ir reglamentų sistema ir ji taps pagrindiniu atskaitos tašku būsimose derybose dėl kitos daugiametės finansinės programos;

D.kadangi tarptautinė tvarka yra labai destabilizuota ir restruktūrizuojama; kadangi Antrojo pasaulinio karo, o vėliau ir Šaltojo karo pabaigos metu sukurtos tarptautinės taisyklės ir organizacijos išgyvena krizę; kadangi tarptautiniams santykiams vis labiau būdingas neapibrėžtumas ir auga tendencija griebtis ginkluotos jėgos tarptautiniams nesutarimams spręsti;

E.kadangi nuo 2022m. Rusijos vykdoma plataus masto invazija į Ukrainą iš esmės destabilizavo saugumo tvarką Europoje; kadangi ši vienašališka agresija paspartino Švedijos ir Suomijos integraciją į NATO; kadangi šis karas smarkiai pablogino Rusijos ir kitų Europos šalių santykius ir mainus;

F.kadangi karas Ukrainoje parodė, kad valstybės narės nuolat nepakankamai investuoja į savo ginkluotąsias pajėgas; kadangi ginklų ir šaudmenų atsargų Europoje iš esmės nepakanka; kadangi tam tikrų ypatingos svarbos karinių pajėgumų neturi nė viena Europos kariuomenė; kadangi infrastruktūra, kuri yra nepaprastai svarbi Europos visuomenės ir ekonomikos saugumui ir tinkamam funkcionavimui, yra pažeidžiama; kadangi kai kurios valstybės narės susidūrė su dideliais sunkumais dislokuojant ir gabenant karinius išteklius pačioje ES;

G.kadangi Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos santykiai didele dalimi lems XXIa. tarptautinių santykių ateitį; kadangi Jungtinės Valstijos nebeturi valios išlaikyti tokio paties lygio karinį dalyvavimą Europoje; kadangi JAV gynybos sekretorius aiškiai kalbėjo apie „darbo pasidalijimą“ tarp sąjungininkų, kai amerikiečiai pirmenybę teikia Ramiojo vandenyno regionui ir pabrėžia, kad europiečiai turi būti atsakingi už Europos gynybą ir atitinkamai didinti savo pajėgumus;

H.kadangi Europos Sąjungą sudaro 27 suverenios valstybės, kurių kiekviena turi suverenią teisę pati nustatyti savo užsienio ir gynybos politiką;

I.kadangi valstybės narės yra suinteresuotos priimti bendrą politiką joms bendrai rūpimais klausimais; kadangi glaudesnis bendradarbiavimas gynybos srityje yra abipusiai naudingas, jei jis gerina valstybių narių saugumą nuo bet kokios tiesioginės agresijos arba didina jų gebėjimą reaguoti į bet kokią grėsmę jų teritoriniam vientisumui, suverenitetui ar gerovei;

J.kadangi Europos gynybos rinka yra pernelyg susiskaidžiusi; kadangi ES gali būti kelios ar net kelios dešimtys skirtingų tos pačios ginkluotės modelių, o tai reiškia, kad dėl dubliavimo prarandami bendri ištekliai ir užkertamas kelias masto ekonomijai;

K.kadangi ES sutarties 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimus, susijusius su bendra užsienio ir saugumo politika bei bendra saugumo ir gynybos politika, Taryba priima vienbalsiai; kadangi ES sutarties 24 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad ES negali priimti teisėkūros procedūra priimamų aktų užsienio reikalų ir gynybos srityje; kadangi ES sutarties 36 straipsnyje nustatyta, kad Parlamentas atlieka patariamąjį vaidmenį;

L.kadangi 2025m. sausio 30d. 19 ES šalių išsiuntė laišką Europos investicijų bankui, ragindamos jį „atlikti dar svarbesnį vaidmenį teikiant investicijų finansavimą ir naudojant privatųjį finansavimą kaip svertą saugumo ir gynybos sektoriui“;

1.pabrėžia, kad diplomatijos ir gynybos politikos klausimai visų pirma yra valstybių narių prerogatyva, kurios išlieka svarbiausi ir vieninteliai teisėti tarptautinės tvarkos politiniai vienetai; gerbia kiekvienos valstybės narės teisę pačiai nustatyti savo užsienio ir saugumo politiką; primygtinai teigia, kad svarbu išlaikyti vienbalsiškumo principą Taryboje priimant visus sprendimus, susijusius su bendra užsienio ir saugumo politika bei bendra saugumo ir gynybos politika;

2.pabrėžia, kad valstybių narių kariuomenių stiprinimas, grindžiamas grėsmėmis, yra būtinas siekiant kompensuoti saugumo trūkumą, atsiradusį dėl dešimtmečius trukusio nepakankamo investavimo ir laipsniško Jungtinių Valstijų atsitraukimo; akcentuoja, kad šia valstybių narių vykdoma persiginklavimo politika turi būti siekiama ne didinti įtampą Europoje, bet pasiekti tokį lygį, kuris atgrasytų nuo bet kokių priešiškų veiksmų, užtikrintų pusiausvyrą žemyne ir padėtų išsaugoti taiką;

3.pažymi, kad Jungtinės Amerikos Valstijos tebėra pagrindinė ES karinė sąjungininkė ir nepaprastai svarbi NATO narė; primygtinai teigia, kad, nepaisant Baltųjų rūmų politinės orientacijos, JAV užsienio politikoje Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas ir toliau bus laikomas geostrateginiu prioritetu, o Europa– antraeiliu reikalu; pabrėžia, kad valstybės narės privalo nebenaudoti subrangos sutarčių su kitomis galybėmis savo saugumo ir gynybos srityje;

4.pabrėžia, kad NATO yra nepaprastai svarbus kolektyvinės gynybos architektūros Europoje partneris; atkreipia dėmesį į užmojį sukurti Europos ramstį NATO; mano, kad, siekiant nuoseklumo, didesnis Europos valstybių indėlis į aljansą turi lemti tolygesnį vadovavimo postų pasiskirstymą Europos karinio personalo naudai; pabrėžia, kad Europos valstybių gynybinių pajėgumų stiprinimas gali vykti kartu su ES ir NATO bendradarbiavimo stiprinimu, deramai atsižvelgiant į NATO aljansui nepriklausančių ES valstybių narių neutralumą;

5.pabrėžia, kad reikia išspręsti ES gynybos produktų vidaus rinkos susiskaidymą glaudžiau bendradarbiaujant valstybėms narėms ir bendrai siekti karinių pajėgumų sąveikumo; ragina valstybes nares skatinti tarpvalstybinius viešuosius pirkimus gynybos srityje, kad būtų sustiprintas Europos pramonės bendradarbiavimas ir pasiektas Europos strateginio savarankiškumo tikslas;

6.pabrėžia, kad glaudesnis bendradarbiavimas gynybos sektoriuje turi aktyviai įtraukti gynybos MVĮ, o ne tik didelius gynybos sektoriaus subjektus, ir tapti MVĮ plėtros platforma, suteikiančia joms daugiau galimybių prisidėti prie ES technologinės bazės kūrimo ir didinti Europos strateginį savarankiškumą;

7.tačiau pažymi, kad stiprinant Europos gynybos pramonę negalima Komisijai suteikti naujų kompetencijų, nes tai pažeistų Sutartis ir pakenktų valstybių narių suverenitetui, o veiksmingumas nepadidėtų; todėl pakartoja, kad sprendimų dėl karinių reikalavimų priėmimas, pajėgumų plėtojimo prioritetų nustatymas ir gynybos produktų pirkimas turėtų likti valstybių narių kompetencija; pabrėžia, kad nepaisant poreikio glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje, pavyzdžiui, vykdant bendrus viešuosius pirkimus ir bendrą gamybą, valstybės narės turi išlaikyti visišką suverenitetą savo ginklų eksporto politikoje;

8.ragina teisėkūros institucijas būsimuose Europos gynybos reglamentuose, įskaitant Europos gynybos pramonės planą, įtvirtinti Europos pirmenybės principą, kad Europos lėšos būtų skiriamos Europos įmonėms Europos teritorijoje, o tai sustiprintų mūsų pramoninius gynybos pajėgumus ir sumažintų mūsų priklausomybę nuo ES nepriklausančių šalių; primena, kad šiais reglamentais jokiu būdu neturi būti ribojama valstybių narių laisvė pačioms nustatyti savo ginklų įsigijimo ir importo ir(arba) eksporto politiką;

9.ragina NATO priklausančias valstybes nares bendradarbiauti siekiant nustatyti svarbiausias pajėgumų spragas ir jas užpildyti, remiantis NATO gynybos planavimo proceso tikslais ir juos papildant, pabrėždamas, jog šias spragas būtina užpildyti, kad būtų galima vykdyti viso spektro operacijas, ir pažymėdamas, kad jų esama tokiose srityse kaip kosminės sistemos ir paleidimo įrenginiai, ilgojo nuotolio raketos, integruotos oro ir priešraketinės gynybos sistemos, šaudmenų gamyba, dirbtinis intelektas (DI), jūrų bepiločių orlaivių pajėgumai, vadovavimo ir kontrolės pajėgumai, elektroninės kovos sistemos ir degalų atsargų papildymo ore pajėgumai;

10.ragina neutralios pozicijos nesilaikančias valstybes nares tinkamai investuoti į savo infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas optimalus karinis mobilumas Europoje pagal atitinkamus karinius susitarimus ir aljansus;

11.pabrėžia, kad svarbu, jog Europos valstybės turėtų pajėgumų ir sistemą, leidžiančią, jei įmanoma, veikti savarankiškai NATO sistemoje ir, jei reikia, už jos ribų; atkreipia dėmesį į tai, kad greitojo dislokavimo pajėgumai– valstybių narių kontroliuojama tarpvalstybinė iniciatyva, kurią sudaro tik 5000 karių– nesuteikia galimybės dalyvauti intensyvių kovų sąlygomis; dar kartą patvirtina, kad valstybės narės yra suinteresuotos stiprinti savo gebėjimą kovoti kartu, rengdamos bendrus mokymus ir pratybas, kurie didina įvairių nacionalinių priemonių sąveikumą;

12.išreiškia poreikį atsižvelgti į Europos gynybą visais jos aspektais, įskaitant sausumos, oro, jūrų, kosmoso ir kibernetinę gynybą; pažymi, kad šiuolaikinės strateginės problemos turi vis didesnį jūrinį aspektą ir kad tarptautinei tvarkai iššūkį metančios galybės dislokuoja karinius jūrų pajėgumus regioniniu lygmeniu; pabrėžia Europos bendradarbiavimo jūroje svarbą ir palankiai vertina šiuo metu vykdomą operaciją ASPIDES, per kurią įgyta patirtis turi būti tinkamai panaudota; pabrėžia, kad Europos strateginis savarankiškumas turi jūrų ir karinio jūrų laivyno aspektą ir kad Europos karinės jūrų pajėgos turėtų glaudžiau bendradarbiauti, kad užtikrintų savo jūrų teritorijų, taip pat povandeninės ir antžeminės infrastruktūros apsaugą; pabrėžia, kad reikia saugoti laivybos laisvės principą, ir todėl ragina stiprinti stebėjimą, kad valstybės narės galėtų greičiau reaguoti į Europos jūrose kylančias grėsmes;

13.pažymi, kad kosmosas taps vis svarbesniu galios ir suvereniteto aspektu; pabrėžia, kad valstybės narės turi išlaikyti ir užtikrinti savo nepriklausomą prieigą prie kosmoso; palankiai vertina „Ariane 6“ paleidimą, tačiau yra susirūpinęs dėl susidariusių vėlavimų; atkreipia dėmesį į poreikį industrializuoti kosmoso sektorių, kad būtų galima padidinti paleidžiamų raketų, skirtų Europos palydovams iškelti į orbitą, skaičių; palankiai vertina tai, kad buvo paleista Europos palydovų konsteliacija IRIS², kuri iki 2030m. turėtų užtikrinti saugius ryšių sprendimus suvereniems ir kariniams klausimams spręsti; pabrėžia, kad būsimasis ES kosmoso teisės aktas neturi trukdyti Europos įmonių konkurencingumui ir turi taikyti apribojimus ne ES subjektams; pažymi Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos GALILEO svarbą;

14.pabrėžia, kad, skirtingai nei Jungtinėse Amerikos Valstijose („Buy America“ aktas) ir Kinijoje (Viešųjų pirkimų įstatymas), Europos kosmoso pramonė nėra apsaugota nuo tarptautinės konkurencijos ir jai neteikiama pirmenybė Europoje; ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinti Europos pirmenybės principą kosmoso pramonės viešųjų pirkimų srityje ir skatinti inovacijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą; pabrėžia, kad Europos kosmoso agentūros taikoma geografinės grąžos taisyklė trukdo novatoriškoms Europos MVĮ ir startuoliams gauti tinkamą finansavimą ir prisideda prie Europos kosmoso pramonės susiskaidymo; ragina Europos kosmoso agentūrą panaikinti geografinės grąžos taisyklę ir vietoj geografinio požiūrio taikyti novatorišką ir efektyvumu grindžiamą požiūrį į viešuosius pirkimus kosmoso srityje;

15.pabrėžia, kad Europos gynybos pajėgumams stiprinti reikės didelio finansavimo; ragina valstybių narių bankus, pensijų fondus, draudimo įmones ir kitus subjektus supaprastinti ir gerokai padidinti gynybos srityje veikiančių projektų ir įmonių finansavimą; primygtinai reikalauja, kad, atsižvelgiant į tai, kad būtina skubiai didinti išlaidas gynybai, finansų įstaigos nelaikytų, kad investicijos gynybos srityje kenkia jų reputacijai; tačiau nepritaria idėjai išleisti bendros skolos vertybinių popierių emisiją, pavyzdžiui, gynybos euroobligacijas, siekiant paremti išlaidas gynybai;

16.pažymi didėjančią DI svarbą karyboje, ypač kuriant bepiločius orlaivius ir autonominius ginklus; pripažįsta Ukrainos ir Izraelio DI pažangą karybos srityje, kuri rodo, kad valstybės narės yra taip pat pajėgios plėtoti panašius pajėgumus; pabrėžia, kad naujausi proveržiai, pavyzdžiui, Kinijos DI kompiuterijos startuolio „DeepSeek“, rodo, kad DI sistemos gali būti konkurencingos sąnaudų atžvilgiu; ragina valstybes nares paspartinti DI pajėgumų plėtojimą; pabrėžia, kad DI aktas[4], kuris turi būti įgyvendintas 2025m., sukuria neaiškumų dėl dvejopo naudojimo DI sistemų gamybos ir plėtojimo, o tai yra neaiškumas, kuris gali trukdyti kurti svarbius gynybos pramonės produktus; ragina išaiškinti šį klausimą ir užtikrinti, kad valstybių narių gynybos pramonė neatsidurtų nepalankioje padėtyje, palyginti su JAV ir Kinijos gynybos pramone;

17.pabrėžia, kad stipri civilinė gamybos pramonė, ypač plieno gamybos, automobilių, orlaivių ir erdvėlaivių bei laivų statybos sektoriuose, yra nepaprastai svarbi atgrasymui ir ilgalaikių karinių bei pramoninių pajėgumų išsaugojimui konflikto atveju; pažymi šių pramonės sektorių nuosmukį nuo 1990m., ypač Vakarų Europoje; ragina Komisiją ir Tarybą apsaugoti nacionaliniam saugumui gyvybiškai svarbius gamybos pramonės sektorius, be kita ko, taikant muitus; primygtinai ragina Komisiją peržiūrėti žaliojo kurso tikslą ir atšaukti poveikio klimatui neutralumo tikslą, nes jis žlugdo gamybos konkurencingumą ir lemia pagrindinių valstybių narių pramonės sektorių deindustrializaciją; pabrėžia, kad svarbiausių gamybos pramonės sektorių perkėlimas į ES nepriklausančias šalis yra neproduktyvus tiek pasaulinio poveikio aplinkai, tiek nacionalinio saugumo požiūriu;

18.reiškia susirūpinimą dėl didėjančios Europos gynybos pramonės priklausomybės nuo užsienio komponentų, ypač retųjų žemių metalų ir puslaidininkių, kurie yra būtini pažangioms karinėms technologijoms; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų plėtojami vietiniai retųjų žemių metalų gavybos ir puslaidininkių gamybos pajėgumai, siekiant užtikrinti Europos gynybos pramonės savarankiškumą konfliktų ar rimtų tiekimo grandinės sutrikimų atveju;

19.palankiai vertina Nyderlandų vyriausybės sprendimą sugriežtinti pažangių litografijos sistemų, kurios yra būtinos puslaidininkių gamybai, eksporto kontrolės taisykles; pabrėžia, kad ES technologijų perkėlimas į ES nepriklausančias šalis labai prisidėjo prie užsienio konkurencijos didėjimo ir Europos deindustrializacijos; ragina valstybes nares nustatyti griežtesnę svarbiausių dvejopo naudojimo technologijų ir gamybos produktų eksporto kontrolę;

20.pažymi, kad 80proc. ES duomenų saugoma ir tvarkoma Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose ES nepriklausančiose šalyse, kur jiems gali būti taikoma ekstrateritorinė intervencija pagal Užsienio žvalgybos informacijos sekimo aktą, CLOUD aktą arba Kinijos duomenų saugumo įstatymą; pabrėžia, kad ypatingos svarbos pramonės ir vyriausybės duomenų apsauga yra nepaprastai svarbi siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą; palankiai vertina Šveicarijos vyriausybės debesijos programą kaip žingsnį link debesijos nepriklausomybės ir ragina valstybes nares įgyvendinti panašias iniciatyvas; ragina valstybes nares sugriežtinti telekomunikacijų paslaugų teikėjų, kurie daugiausia yra įsikūrę už Europos ribų ir yra labai priklausomi nuo išorės subjektų, reguliavimą;

21.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją už gynybą ir kosmosą atsakingam Komisijos nariui Andriui Kubiliui, Komisijos pirmininkės pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai Kajai Kallas, Komisijai, Tarybai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

Atnaujinta: 2025 m. kovo 10 d.
Teisinė informacija-Privatumo politika