PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOSdėl pastarojo meto įvykių Venesuelos Nacionalinėje Asamblėjoje
18.1.2021-()
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132straipsnio 2dalį
Kati Piri, Maria-Manuel Leitão-Marques, Javi López
S&D frakcijos vardu
B9-0062/2021
Europos Parlamento rezoliucija dėl pastarojo meto įvykių Venesuelos Nacionalinėje Asamblėjoje
()
Europos Parlamentas,
–atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Venesuelos, visų pirma 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl humanitarinės padėties Venesueloje ir migracijos ir pabėgėlių krizės[1], 2020m. sausio 16d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje po neteisėto naujos Nacionalinės Asamblėjos pirmininko ir valdybos išrinkimo (parlamentinio perversmo)[2] ir 2019 m. liepos 18 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje[3],
–atsižvelgdamas į 2021m. sausio 6d. ir 2020 m. gruodžio 7 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Venesuelos Nacionalinės Asamblėjos rinkimų ES vardu,
–atsižvelgdamas į 2017m. lapkričio 13d. Tarybos reglamentą(ES) 2017/2063 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Venesueloje[4] ir į jo galiojimo pratęsimą iki 2021 m. lapkričio mėn.,
–atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 8 d. ir 2020 m. rugsėjo 17 d. Tarptautinės kontaktinės grupės pareiškimus dėl Venesuelos,
–atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 5 d. ir 2020 m. spalio 13 d. Limos grupės pareiškimus,
–atsižvelgdamas į 2020m. rugsėjo 16d. JT nepriklausomos tarptautinės faktų nustatymo misijos ataskaitą dėl Venesuelos Bolivaro Respublikos,
–atsižvelgdamas į 2020m. liepos 2d. JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės pareiškimą 44-ojoje Žmogaus teisių tarybos sesijoje,
–atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo ataskaitą „Preliminaraus nagrinėjimo veikla (2020 m.) – Venesuela I“,
–atsižvelgdamas į Venesuelos Konstituciją,
–atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 132straipsnio 2dalį,
A.kadangi 2020 m. gruodžio 6 d. surengti rinkimai į Venesuelos Nacionalinę Asamblėją neatitiko tarptautiniu mastu pripažintų sąlygų, kaip ragino ES, Tarptautinė kontaktinė grupė dėl Venesuelos, Limos grupė ir daugelis kitų tarptautinių subjektų; kadangi rinkimai taip pat neatitiko Venesuelos įstatymuose nustatytų sąlygų;
B.kadangi vyriausybę remiančių politinių partijų koalicija Gran Polo Patriótico Simón Bolívar (lt. Simono Bolivaro Didysis Patriotinis Polius), kuriai vadovauja Venesuelos socialistų partija (PSUV), laimėjo 2020 m. gruodžio 6 d. vykusius Nacionalinės Asamblėjos rinkimus, surinkusi 68,4 proc. balsų ir gavusi 240 iš 277 vietų; kadangi nevyriausybinės partijos surinko apie 30 proc. balsų ir 20 vietų (7 proc. nuo bendro skaičiaus); kadangi apklausoje rinkėjų aktyvumas buvo istoriškai mažas – tik 30,5 proc.;
C.kadangi dauguma opozicinių partijų nedalyvavo rinkimuose dėl garantijų stokos; kadangi šiomis aplinkybėmis nei ES, nei kiti tarptautiniai veikėjai šio rinkimų proceso rezultatų nepripažino teisėtu ar atstovaujančiu Venesuelos žmonių valiai;
D.kadangi pagrindinės opozicijos partijos paragino surengti nacionalinį referendumą – Consulta Popular –, kuris vyko 2020 m. gruodžio 7–12 d.; kadangi, kai kurių organizacijų duomenimis, šiose konsultacijose dalyvavo beveik 6,5 mln. venesueliečių, o tai sudaro 31,2 proc. visų rinkėjų, t. y. šiek tiek daugiau nei parlamento rinkimuose; kadangi šių rezultatų negalima patikrinti, nes nebuvo jokių išorinių stebėjimų;
E.kadangi dėl COVID-19 dar labiau pablogėjo jau ir taip kritiška padėtis Venesueloje; kadangi, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki 2021 m. sausio 13 d. Venesuela pranešė apie 116 983 užsikrėtimo atvejus ir 1 073 mirties atvejus; kadangi tikėtina, kad iš tikrųjų skaičiai didesni; kadangi dėl sveikatos sistemos žlugimo, hiperinfliacijos, didelio maisto ir vaistų trūkumo ir sunkios humanitarinės krizės mažiausiai šeštadalis gyventojų buvo priversti išvykti iš šalies – iki 2020 m. pabaigos išvyko daugiau kaip penki su puse mln. venesueliečių;
F.kadangi JT nepriklausoma faktų nustatymo misija Venesuelos Bolivaro Respublikos klausimu 2020 m. rugsėjo 16 d. paskelbė savo ataskaitą; kadangi ataskaitoje nurodomos priežastys manyti, kad Venesuelos valdžios institucijos ir saugumo pajėgos nuo 2014 m. planavo ir įvykdė šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant savavališkus nužudymus, neteismines egzekucijas, priverstinius dingimus, savavališkus sulaikymus, kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, kuris galėtų prilygti nusikaltimams žmoniškumui;
G.kadangi 2020 m. spalio mėn. Nacionalinė steigiamoji asamblėja priėmė Kovos su blokadomis įstatymą, kuriuo siekiama panaikinti bet kokius teisinius ar norminius apribojimus, kuriuos Asamblėja laiko būtinais siekiant išvengti sankcijų ir panaikinti naudingųjų iškasenų ir kitų strateginių prekių eksporto apribojimus ir parlamentinę kontrolę; kadangi, pasak JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro, Venesuelos Arco Minero del Orinoco regione dirbantys žmonės susiduria su išnaudojimu darbe ir didelio masto nusikalstamų grupuočių, kurios kontroliuoja kasyklas regione, smurtu;
H.kadangi 2020 m. lapkričio 12 d. Taryba pratęsė ribojamųjų priemonių Venesuelai taikymą iki 2021 m. lapkričio 14 d.; kadangi šios priemonės apima ginklų ir įrangos vidaus represijoms embargą, taip pat draudimą keliauti ir turto įšaldymą 36 Venesuelos vadovams ir aukščiausio rango pareigūnams;
I.kadangi JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras ne kartą ragino panaikinti ekonomines sankcijas Venesuelai, pvz., sankcijas už dyzelino eksportą, kad pandemijos metu būtų lengviau paskirstyti išteklius; kadangi JAV taikomos ekonominės sankcijos sustiprino šios sunkios krizės padarinius ir, pratęsus jų taikymą, dar pablogino sunkią humanitarinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad daugiausia pajamų užsienio valiuta gaunama iš naftos eksporto, kuris didžiąja dalimi yra susijęs su JAV rinka;
J.kadangi 2020 m. gruodžio mėn. Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroras užbaigė preliminarų bylos nagrinėjimą ir nustatė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog Venesueloje įvykdyti nusikaltimai, priklausantys Teismo jurisdikcijai; kadangi galutinis sprendimas šiuo klausimu bus priimtas per 2021 m. pirmąjį pusmetį;
K.kadangi nuo 2014 m. Venesuelos opozicija deda intensyvias pastangas, siekdama pakeisti vyriausybę; kadangi opozicija vykdė įvairius veiksmus, įskaitant politinius, civilinius, diplomatinius ir karinius; kadangi operacijos „Laisvė“ 2019 m. balandžio mėn. ir operacijos „Gideon“ 2020 m. gegužės mėn. tikslas – pradėti karines operacijas siekiant nušalinti prezidentą N. Maduro; kadangi šie veiksmai nepadeda stiprinti suinteresuotųjų subjektų tarpusavio pasitikėjimo;
L.kadangi skundai dėl korupcijos ir netinkamo elgesio atskleidė daugybę siūlomų sandorių, susijusių su kadenciją baigiančia Nacionalinės Asamblėjos vadovybe; kadangi įtarimai apima būsimą sutartį su Paragvajaus vyriausybe dėl 26 mln. JAV dolerių komisinių, mokėtinų trečiosioms šalims, ir kito nepavykusio sandorio dėl turto susigrąžinimo iš Jungtinės Karalystės banko;
M.kadangi 80,3 proc. reikalavimų, kuriuos įsipareigota įvykdyti pagal JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (UNOCHA) 2020 m. Venesuelai skirtą reagavimo planą, nebuvo įvykdyti (tik 150,6 mln. USD, palyginti su 762,5 mln. USD įsipareigojimais); kadangi 2020 m. gegužės mėn. surengtoje Tarptautinėje paramos teikėjų konferencijoje, solidarioje su Venesuelos pabėgėliais ir migrantais, iš viso įsipareigota skirti 2,544 mlrd. EUR; kadangi dar nėra jokios viešos informacijos apie faktiškai valstybių ar regioninių organizacijų išmokėtas sumas; kadangi Europos komandos paramos paketas apima 6 mln. EUR Venesuelai ir papildomas lėšas pagalbai subregioniniu lygmeniu; kadangi 2020 m. gruodžio 10 d. Tarptautinė migracijos organizacija ir UNHCR pateikė prašymą 2021 m. įsipareigoti skirti 1,4 mlrd. JAV dolerių, kad būtų patenkinti Venesuelos pabėgėlių poreikiai ir suvaldyta migrantų krizė;
1.reiškia solidarumą ir visapusišką paramą Venesuelos piliečiams, kenčiantiems nuo didelės humanitarinės ir politinės krizės, kuri šiuo metu pagilėjo dėl COVID-19 pandemijos, padarinių; ragina panaikinti plataus masto ekonomines sankcijas Venesuelai, kurios daro tiesioginį poveikį gyventojams ir trukdo kovoti su pandemija, įskaitant būtiniausios įrangos ir reikmenų, reikalingų kovai su koronavirusu ir jo plitimui visame pasaulyje apriboti, tiekimą;
2.tebėra įsitikinęs, kad politinis ir demokratinis sprendimas– vienintelis būdas užbaigti Venesuelos krizę, ir primena, kad jokiu būdu negalima naudoti smurto, įskaitant karinius ar smurtinius išpuolius šalyje;
3.apgailestauja, kad 2020 m. gruodžio 6 d. surengti Venesuelos rinkimai į Nacionalinę Asamblėją vyko be nacionalinio susitarimo dėl rinkimų sąlygų;
4.pabrėžia, kad rinkimai vyko nesilaikant tarptautinių standartų patikimam procesui užtikrinti, taip pat nepavyko mobilizuoti Venesuelos gyventojų dalyvauti rinkimuose; primena, kad ES negalėjo pripažinti šio rinkimų proceso kaip patikimo, įtraukaus ar skaidraus, o rinkimų rezultatų negalėjo pripažinti kaip atspindinčių Venesuelos gyventojų demokratinę valią dėl to, kad nebuvo pakankamai užtikrintas politinis pliuralizmas, ir dėl to, kaip rinkimai buvo planuojami ir įvykdyti, be kita ko, opozicijos lyderius nušalinant nuo dalyvavimo rinkimuose;
5.giliai apgailestauja dėl to, kad Nacionalinė Asamblėja savo įgaliojimus perėmė 2021 m. sausio 5 d., remdamasi šiais nedemokratiniais rinkimais;
6.dar kartą patvirtina savo poziciją, kad turi būti rastas tvarus gilios krizės Venesueloje sprendimas siekiant išeiti iš dabartinės aklavietės pasitelkiant įtraukų dialogą ir derybas, vedančias į patikimus, įtraukius ir demokratinius procesus, įskaitant vietos, prezidento ir parlamento rinkimus stebint tarptautiniams stebėtojams, visiškai nepriklausomą Nacionalinę rinkimų tarybą ir Aukščiausiąjį Teismą, visišką spaudos laisvę ir visų venesueliečių politinį dalyvavimą;
7.ragina ES toliau bendradarbiauti su visais politiniais ir pilietinės visuomenės veikėjais, siekiant atkurti demokratiją Venesueloje, visų pirma Juanu Guaidó ir kitais kadenciją baigiančios Nacionalinės Asamblėjos atstovais, išrinktais 2015 m. – paskutinį kartą, kai Venesuelos piliečiai galėjo laisvai dalyvauti rinkimų procese;
8.pakartoja reikalavimą, kad turi būti visapusiškai užtikrinta pagarba žmogaus teisėms ir jų apsauga Venesueloje, ir bus ypač budrus bet kokių represinių veiksmų, ypač prieš opozicijos narius, atžvilgiu;
9.ragina Venesuelos valdžios institucijas ir vadovus visų pirma vadovautis Venesuelos gyventojų interesais ir skubiai susitelkti, kad būtų pradėtas Venesuelos vadovaujamas pereinamasis procesas, siekiant taikiai, įtraukiai ir tvariai išspręsti politinę krizę; primena, kad ES yra pasirengusi remti šį procesą ir imtis papildomų tikslinių priemonių;
10.pripažįsta, kad ES yra vienintelė tarptautinė veikėja, galinti palaikyti dialogą su visais venesuelais; reiškia tvirtą paramą Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui, kuris atlieka itin svarbų tarpininko vaidmenį; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir Komisiją kalbėti vienu vieninteliu balsu ir pasiekti bendrą sutarimą su JT Saugumo Tarybos narėmis siekiant užtikrinti jų paramą ilgalaikiam krizės sprendimui;
11.atkreipia dėmesį į tai, kad krizei Venesueloje spręsti skiriama mažiausia lėšų pasaulyje, ir ragina tarptautinę bendruomenę vykdyti savo finansinius įsipareigojimus ir išmokėti humanitarinei krizei Venesueloje skirtas sumas;
12.pabrėžia, kad kovojant su gilia humanitarine krize, su kuria susiduria ši šalis, būtina naudoti Venesuelos užsienyje laikomą turtą ir išteklius ir tai daryti remiant JT;
13.paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui, Limos grupės šalių vyriausybėms ir parlamentams, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai ir Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui.
- [1] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0193.
- [2] Priimti tekstai, P9_TA(2020)0013.
- [3] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0007.
- [4] OLL295, 20171114, p.21.