BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOSdėl Honkongui taikomo Kinijos Liaudies Respublikos nacionalinio saugumo įstatymo ir dėl būtinybės ES ginti Honkongo aukšto lygio autonomiją
15.6.2020-()
keičiantis šiuos pasiūlymus dėl rezoliucijų:
B9-0169/2020 (RENEW)
B9-0171/2020 (S&D)
B9-0173/2020 (Verts/ALE)
B9-0176/2020 (PPE)
B9-0181/2020 (ECR)
Michael Gahler, Miriam Lexmann, Sandra Kalniete
PPE frakcijos vardu
Kati Piri, Evelyne Gebhardt, Tonino Picula
S&D frakcijos vardu
Hilde Vautmans, Abir Al Sahlani, Petras Auštrevičius, José Ramón Bauzá Díaz, Izaskun Bilbao Barandica, Engin Eroglu, Bernard Guetta, Moritz Körner, Nathalie Loiseau, Javier Nart, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Nicolae Ştefănuță, Marie Pierre Vedrenne
RENEW frakcijos vardu
Reinhard Bütikofer, Hannah Neumann
Verts/ALE frakcijos vardu
Anna Fotyga, Raffaele Fitto, Bert‑Jan Ruissen, Hermann Tertsch, Charlie Weimers, Elżbieta Kruk, Nicola Procaccini, Bogdan Rzońca, Valdemar Tomaševski, Ruža Tomašić
ECR frakcijos vardu
Fabio Massimo Castaldo, Daniela Rondinelli, Rosa D’Amato
Europos Parlamento rezoliucija dėl Honkongui taikomo Kinijos Liaudies Respublikos nacionalinio saugumo įstatymo ir dėl būtinybės ES ginti Honkongo aukšto lygio autonomiją
()
Europos Parlamentas,
–atsižvelgdamas į savo 2019m. liepos 18d. rezoliuciją dėl padėties Honkonge[1], 2016m. lapkričio 24d. rezoliuciją dėl Gui Minhai, Kinijoje kalinamo leidėjo, atvejo[2], 2016m. vasario 4d. rezoliuciją dėl dingusių be žinios Honkongo knygų leidėjų atvejo[3] ir į savo ankstesnes rekomendacijas, ypač į 2017m. gruodžio 13d. rekomendaciją dėl Honkongo praėjus 20metų po perdavimo[4],
–atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kinijos, ypač į 2018m. rugsėjo 12d.[5] ir 2015m. gruodžio 16d.[6] rezoliucijas dėl ES ir Kinijos santykių,
–atsižvelgdamas į 2020m. gegužės 28d. priimtą Kinijos Nacionalinio Liaudies Kongreso rezoliuciją dėl Honkongui taikomo nacionalinio saugumo įstatymo,
–atsižvelgdamas į 2020m. gegužės 22d. ir 29d. Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai deklaracijas Europos Sąjungos vardu Honkongo klausimu,
–atsižvelgdamas į 2019m. balandžio 9d. vykusio 21-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo bendrą pareiškimą,
–atsižvelgdamas į Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono (YAR) Honkongo pagrindinį įstatymą, kuris priimtas 1990m. balandžio 4d. ir įsigaliojo 1997m. liepos 1d.,
–atsižvelgdamas į 2016m. birželio 22d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Naujos ES strategijos dėl Kinijos elementai“ (JOIN(2016)0030), 2019m. kovo 12d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „ES ir Kinija. Strateginė perspektyva“ (JOIN(2019)0005) ir 2016m. liepos 18d. Tarybos išvadas dėl ES strategijos dėl Kinijos,
–atsižvelgdamas į Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2019m. gegužės 8d. (JOIN(2019)008), 2017m. balandžio 26d. (JOIN(2016)0016) ir 2016m. balandžio 25d. (JOIN(2016)0010) bendras ataskaitas „Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas. Metinė ataskaita“, taip pat į kitas 20panašių ankstesnių ataskaitų,
–atsižvelgdamas į 2019m. lapkričio 28d. Honkonge vykusį 13-ąjį metinį struktūrinį dialogą ir 2019m. balandžio 1–2d. Briuselyje vykusį 37-ąjį ES ir Kinijos dialogą žmogaus teisių klausimais,
–atsižvelgdamas į 1984m. gruodžio 19d. Jungtinės Karalystės vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės bendrą deklaraciją Honkongo klausimu, taip pat žinomą kaip Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendra deklaracija,
–atsižvelgdamas į ES vieningos Kinijos politiką,
–atsižvelgdamas į 1948m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
–atsižvelgdama į 1966m. gruodžio 16d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,
–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,
A.kadangi 1984m. Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendroje deklaracijoje garantuojama, o 1990m. Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono (YAR) Honkongo Pagrindiniame įstatyme nustatyta, kad Honkongas išlaikys vykdomosios valdžios, įstatymų leidžiamosios valdžios ir teismų sistemos autonomiją ir nepriklausomumą bei pagrindines teises ir laisves, įskaitant žodžio, susirinkimų, asociacijų ir spaudos laisvę, 50metų po suvereniteto perdavimo; kadangi YAR Honkongo Pagrindiniame įstatyme išdėstytos nuostatos, kuriomis garantuojamas jo savarankiškumas užtikrinant saugumą ir tvarką, taip pat priimti teisės aktus dėl bet kokių prieš Centrinę Liaudies Vyriausybę nukreiptų veiksmų, susijusių su išdavyste, atsiskyrimu, antivyriausybine arba ardomąja veikla; kadangi tiek bendroje deklaracijoje, tiek Pagrindiniame įstatyme yra įtvirtintas principas „viena šalis– dvi sistemos“, dėl kurio susitarė Kinija ir Jungtinė Karalystė; kadangi Kinijos Liaudies Respublika taip pat pasirašė ir ratifikavo tarptautinius susitarimus dėl šių teisių ir tokiu būdu pripažino žmogaus teisių svarbą ir universalumą; kadangi Honkongas yra Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) šalis;
B.kadangi ES remia žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės skatinimą ir pagarbą joms kaip pagrindinėms vertybėms, kuriomis grindžiami mūsų ilgalaikiai santykiai su Kinijos Liaudies Respublika, laikantis ES įsipareigojimo puoselėti šias vertybes vykdant savo išorės veiksmus; kadangi ES ir toliau tvirtai remia nuolatinį Honkongo stabilumą ir gerovę pagal principą „viena šalis– dvi sistemos“ ir mano, kad Honkongo aukšto lygio autonomijos išsaugojimas remiantis Pagrindiniu įstatymu ir tarptautiniais įsipareigojimais, taip pat šio principo laikymasis yra labai svarbūs; kadangi, ypač po judėjimo „Occupy“ protestų, dėl Kinijos valdžios institucijų kišimosi pažeidžiamas principas „viena šalis – dvi sistemos“, įkalinami politiniai lyderiai, mažėja žodžio laisvė, daugėja priverstinio dingimo atvejų, o knygynus ir žiniasklaidos priemones superka Pekinui palankūs savininkai;
C.kadangi Kinijos Nacionalinis Liaudies Kongresas (NLK) 2020m. gegužės 28d. priėmė rezoliuciją, kuria NLK nuolatiniam komitetui suteikiami įgaliojimai priimti teisės aktus dėl separatizmo, ardomosios veiklos prieš valstybės valdžią, terorizmo ir užsienio valstybių kišimosi į Honkongo reikalus, ir paminėjo kitas priemones, kurių reikia imtis, įskaitant švietimą nacionalinio saugumo klausimais, Centrinės Liaudies Vyriausybės nacionalinio saugumo įstaigų įkūrimą Honkonge ir nuolatinį vyriausiojo vadovo ataskaitų apie Honkongo veiklą atsižvelgiant į jo pareigą užtikrinti nacionalinį saugumą teikimą Centrinei Liaudies Vyriausybei;
D.kadangi tarptautinė bendruomenė mano, kad šis sprendimas kelia grėsmę principui „viena šalis– dvi sistemos“, ir mano, kad šiuo sprendimu nepaisoma Pagrindinio įstatymo nuostatų ir Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendros deklaracijos, prieštaraujama Honkongo įsipareigojimams žmogaus teisių srityje, visiškai apeinamas paties Honkongo teisėkūros procesas ir minėtas sprendimas yra viena iš naujausių ir akivaizdžiausių nuolatinių ir jau daugelį metų trunkančių Pekino bandymų pažaboti Honkongo laisvę ir autonomiją ir jo piliečių pilietines laisves;
E.kadangi per pastaruosius metus Honkongo žmonės, naudodamiesi savo pagrindine teise į susirinkimų laisvę ir teise protestuoti, yra ne kartą išėję į gatves ir išėjusių asmenų skaičius neturėjo precedento; kadangi, užuot sumažinus nuolatinę įtampą Honkongo politikoje ir visuomenėje, šiuo įstatymu dar labiau sustiprinami esami neramumai; kadangi 2019m. vasario mėn. YAR Honkongo administracija pasiūlė 2019m. teisės akto dėl besislapstančių nusikaltėlių ir savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose pakeitimo projektą, kuriuo iš dalies keičiamas potvarkis dėl besislapstančių nusikaltėlių, ir prieš šį projektą masiškai pasisakė Honkongo piliečiai, taip pat dėl jo 2019 ir 2020m. kilo masiniai protestai Honkonge, tačiau vėliau, po 20savaičių trukusių protestų, šis projektas buvo atšauktas;
F.kadangi 2020m. balandžio ir gegužės mėn. Pekinas padvigubino pastangas primesti savo valdžią Honkongui, nutildydamas, areštuodamas ir persekiodamas šimtus demokratijos aktyvistų ir opozicinių grupių; kadangi Honkongo policija buvo nebaudžiama už visą savo žiaurumą prieš demonstrantus 2019 ir 2020m.; kadangi 2020m. gegužės 27d. per demonstracijas prieš Kinijos antivyriausybinės veiklos įstatymą buvo areštuota daugiau nei 360 Honkongo demokratijos aktyvistų; kadangi Honkongo policija, prisidengdama saugaus atstumo laikymosi priemonėmis, susijusiomis su COVID-19 pandemija, prieš taikiai nusiteikusią didžiąją daugumą panaudojo nereikalingą ir pernelyg didelę jėgą, įskaitant ašarines dujas, gumines kulkas, maišelius su pupomis bei pipirinių dujų aerozolinius purkštuvus;
G.kadangi 2020m. balandžio 20d. Europos Parlamento nariai primygtinai ragino vyriausiąją vadovę užtikrinti, kad būtų panaikinti kaltinimai 15demokratijos aktyvistų, 2019m. dalyvavusių taikiuose protestuose Honkonge; kadangi 2020m. gegužės 13d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertai primygtinai pareikalavo, kad Ypatingojo Administracinio Regiono Honkongo valdžios institucijos nedelsdamos panaikintų 15demokratijos aktyvistų baudžiamąjį persekiojimą;
H.kadangi pagal pasiūlytą nacionalinio saugumo planą aktyvistų grupės gali būti uždraustos ir persekiojamos, teismai už nacionalinio saugumo pažeidimus gali skirti ilgo laisvės atėmimo bausmes, Kinijos saugumo agentūros gali atvirai veikti mieste, o dėl naujo terorizmo draudimo Kinijos valdžios institucijoms, saugumo ir karinėms pajėgoms bus suteikti platūs ir nekontroliuojami įgaliojimai veikti Honkonge savo nuožiūra; kadangi pranešama, jog žemyninės Kinijos teisėsaugos agentūros Honkonge jau veikia neteisėtai; kadangi bet kokia KLR teisėsaugos agentūrų veikla Honkonge yra rimtas principo „viena šalis– dvi sistemos“ pažeidimas;
I.kadangi Honkongo vadovė Carrie Lam gynė Pekino pasiūlytą teisės aktą pripažindama, kad Honkonge nevyks jokios viešos konsultacijos dėl saugumo plano ir kartu taip pat pareikšdama, kad teisės ir laisvės nėra absoliučios; kadangi 2020m. gegužės 29d. laikraščiuose paskelbtame laiške vyriausioji vadovė kreipėsi į Honkongo piliečius prašydama, kad jie visiškai suprastų ir tvirtai pritartų Nacionalinio Liaudies Kongreso priimtam sprendimui;
J.kadangi Kinijos Liaudies Respublikos valstybės taryba 2014m. birželio 10d. paskelbė baltąją knygą dėl politikos „viena šalis– dvi sistemos“ vykdymo Honkonge, pabrėždama, kad YAR Honkongo autonomija galiausiai priklauso nuo Kinijos Liaudies Respublikos centrinės vyriausybės leidimo; kadangi Kinijos vyriausybė, pažeisdama Pagrindinį įstatymą, paskatino YAR Honkongo vyriausybę priimti naują visiško netoleravimo politiką dėl bet kokio sąvokų „apsisprendimas“ ar „nepriklausomybė“ paminėjimo, savo raginimą grįsdama nacionaliniu saugumu;
K.kadangi žemyninės Kinijos teismų sistemai trūksta nepriklausomybės nuo vyriausybės ir Kinijos komunistų partijos ir jai būdingi savavališki sulaikymai, kankinimai ir kitoks netinkamas elgesys, rimti teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimai, priverstiniai dingimai ir įvairios sulaikymo be teismo ir be teisės susisiekti sistemos;
L.kadangi iš kelių partijų sudaryta tarptautinė koalicija, kuriai vadovauja buvęs Honkongo gubernatorius lordas Ch.Patten ir prie kurios iki šiol prisijungė apie 900parlamentų narių ir politikos formuotojų iš daugiau nei 40šalių, paskelbė pareiškimą viešai pasmerkdami Pekino „vienašališkai Honkongui nustatytą nacionalinio saugumo teisės aktą“ ir ragindami prijaučiančias vyriausybes susivienyti prieš šį „skandalingą Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendros deklaracijos pažeidimą“;
M.kadangi demokratijos stovyklos atstovai pasiekė triuškinamą pergalę 2019m. lapkričio 24d. Honkongo apygardos rinkimuose; kadangi 2020m. rugsėjomėn. turėtų vykti Honkongo Įstatymų Leidžiamosios Tarybos rinkimai;
N.kadangi 2020m. birželio 2d. Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Dominic Raab Bendruomenių Rūmuose pareiškė, kad jeigu Kinija priims siūlomus teisės aktus, vyriausybė parengs naujas priemones, kad Honkonge esantys asmenys, kurie turi Didžiosios Britanijos užjūrio piliečių pasus, galėtų atvykti į Jungtinę Karalystę be dabartinio šešių mėnesių apribojimo ir jiems būtų suteikta galimybė gyventi ir teikti paraiškas studijuoti bei dirbti su galimybe pratęsti laikotarpį 12 mėnesių, taip sudarant jiems sąlygas įgyti pilietybę;
O.kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 21straipsnį „Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje grindžiami principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina platesniame pasaulyje“;
1.apgailestauja dėl to, kad Pekinas Honkonge vienašališkai priėmė nacionalinio saugumo įstatymą, nes tai yra plataus masto išpuolis prieš miesto autonomiją, teisinę valstybę ir pagrindines laisves; pabrėžia, kad kyla rimta grėsmė principo „viena šalis– dvi sistemos“ vientisumui; pabrėžia, kad planuojamų nacionalinio saugumo teisės aktų taikymas būtų laikomas Kinijos Liaudies Respublikos įsipareigojimų ir prievolių pagal tarptautinę teisę, visų pirma Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendros deklaracijos, pažeidimu ir gali smarkiai pakenkti Kinijos ir ES pasitikėjimo santykiams bei jų būsimam bendradarbiavimui, taip pat verslo subjektų pasitikėjimui Honkongu kaip svarbiu pasauliniu finansiniu centru;
2.griežtai smerkia nuolatinį ir vis stiprėjantį Kinijos kišimąsi į Honkongo vidaus reikalus, taip pat neseniai paskelbtą Kinijos pareiškimą, kad 1984m. Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendra deklaracija nebegalioja, nes tėra praeities dokumentas; pabrėžia, kad Kinijos vyriausybė privalo laikytis bendros deklaracijos, kuri buvo JT užregistruota kaip teisiškai privaloma sutartis, kad būtų išsaugota Honkongo aukšto lygio autonomija ir jo teisės bei laisvės; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad nuolatiniai Honkongo autonominės valdymo sistemos pažeidimai labai pakenks jo ekonomikai; ragina Kinijos Liaudies Respublikos centrinę vyriausybę nedaryti spaudimo verslo bendruomenei siekiant, kad ji paremtų nacionalinio saugumo įstatymą, ir nevadinti tarptautinės paramos Honkongo autonomijai ir laisvėms „kišimusi į vidaus reikalus“ ir ardomąja bei separatistine veikla, nes tokie nuogąstavimai yra susiję su privalomais Kinijos Liaudies Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais;
3.ragina Kinijos valdžios institucijas laikytis Kinijos tarptautinių įsipareigojimų pagal Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendrą deklaraciją; pabrėžia, kad Kinija turėtų visapusiškai laikytis Pagrindinio įstatymo ir principo „viena šalis– dvi sistemos“, be kita ko, galiausiai įgyvendindama visuotinę rinkimų teisę; pabrėžia, kad Kinija turėtų nekenkti Ypatingojo Administracinio Regiono Honkongo aukšto lygio autonomijai;
4.pritaria Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio vertinimui, kad reikia parengti naują išsamesnę strategiją dėl santykių su atkaklesne Kinija ir vykdyti atvirą ir sąžiningą dialogą; primygtinai ragina Tarybą ir EIVT laikytis tvirtesnės pozicijos remiant tolesnį Honkongo teisinį savarankiškumą; pabrėžia, kad tai yra labai svarbu siekiant leisti už demokratiją pasisakantiems rėmėjams Honkonge ir platesnei tarptautinei visuomenei žinoti, kad ES neatsisakys savo pagrindinių laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinei valstybei vertybių;
5.primygtinai ragina Tarybą ir Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užtikrinti, kad visi ES santykių su Kinijos Liaudies Respublika aspektai būtų grindžiami ES sutarties 21 straipsnyje nustatytais principais ir vertybėmis, ir užtikrinti, kad būsimo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkėje ir planuojamame ES ir Kinijos vadovų susitikime Honkongui skirto nacionalinio saugumo įstatymo klausimui būtų teikiama pirmenybė, kaip ir kitiems žmogaus teisių klausimams, pavyzdžiui, uigūrų padėčiai;
6.pabrėžia, kad ES yra didžiausia Kinijos eksporto paskirties šalis; mano, kad ES turėtų pasinaudoti savo ekonominiais svertais ir, taikydama ekonomines priemones, reikalauti iš Kinijos nutraukti griežtas priemones prieš žmogaus teises; pažymi, kad, atsižvelgdamas į dabartinę padėtį, Parlamentas dar tvirčiau mano, kad pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms turi būti svarbus derybų dėl ES ir Kinijos investicijų susitarimo aspektas; ragina Komisiją naudotis visomis turimomis priemonėmis ir vykstančiomis derybomis dėl dvišalio investicijų susitarimo ir daryti spaudimą Kinijos valdžios institucijoms, kad jos išsaugotų aukštą Honkongo autonomijos lygį, taip pat pagrindines jo piliečių ir nepriklausomų pilietinės visuomenės organizacijų teises bei laisves, taip pat pagerintų žmogaus teisių padėtį žemyne ir Honkonge; pakartoja savo raginimą į susitarimą įtraukti privalomą ir vykdytiną darnaus vystymosi skyrių; primygtinai ragina ES, laikantis ES sutarties 21 straipsnio, įtraukti sąlygą dėl žmogaus teisių į visus ateities prekybos susitarimus su Kinijos Liaudies Respublika; paveda Komisijai informuoti Kinijos atstovus, kad Parlamentas, paprašytas patvirtinti išsamų susitarimą dėl investicijų ar būsimus prekybos susitarimus su Kinijos Liaudies Respublika, atsižvelgs į žmogaus teisių padėtį Kinijoje, įskaitant Honkongą;
7.pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė privalo glaudžiai bendradarbiauti ir daryti spaudimą Pekinui, siekiant užtikrinti, kad jo veiksmai atitiktų šalies tarptautinius įsipareigojimus pagal 1984m. Kinijos ir Didžiosios Britanijos deklaraciją;
8.pažymi, kad Kinijos Liaudies Respublikos politika, pagal kurią nebesilaikoma principo „viena šalis– dvi sistemos“, labai nuvylė Taivano gyventojus, ir pabrėžia, kad yra pasiryžęs bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais siekdamas padėti stiprinti demokratiją Taivane;
9.ragina ES ir jos valstybes nares tuo atveju, jei būtų pradėtas taikyti naujas saugumo įstatymas, apsvarstyti galimybę kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą teigiant, kad Kinijos sprendimu Honkongui taikyti nacionalinį saugumo įstatymą pažeidžiama Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendra deklaracija ir Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas (TPPTP);
10.ragina ES valstybes nares, kurios yra JT Saugumo Tarybos narės, sušaukti D.Arrios formato posėdį, kuriame su aktyvistais, NVO atstovais ir JT specialiaisiais pranešėjais būtų aptarta padėtis Honkonge; šiame kontekste ragina ES stengtis, kad JT generalinis sekretorius arba JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras paskirtų JT specialųjį pasiuntinį arba JT specialųjį pranešėją padėties Honkonge klausimais, ir taip prisijungti prie Jungtinės Karalystės, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos užsienio reikalų komitetų pirmininkų iniciatyvos;
11.ragina Tarybą ir Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, siekiant įsteigti tarptautinę ryšių grupę dėl Honkongo, ir koordinuoti veiksmus su tarptautiniais partneriais, visų pirma su Jungtine Karalyste;
12.ragina Tarybą ir visų pirma Tarybai pirmininkausiančią valstybę narę 2020m. užbaigti darbą, susijusį su ES visuotiniu sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus mechanizmu, kuriam Parlamentas pritarė savo 2019m. kovo 14d. rezoliucijoje[7], ir ragina Tarybą patvirtinti tikslines sankcijas ir turto įšaldymą Kinijos pareigūnams, atsakingiems už žmogaus teises pažeidžiančios politikos kūrimą ir įgyvendinimą; mano, kad šią žmogaus teisių sistemą būtų galima panaudoti siekiant pritaikyti sankcijas, panašias į S.Magnitskio akte numatytas sankcijas, vadovams, kurie Honkongui ir jo žmonėms taiko šias griežtas priemones ir yra atsakingi už rimtus žmogaus teisių pažeidimus; pabrėžia, kad reikėtų aptarti tokias sankcijas ir, kai įmanoma, koordinuoti jų taikymą su demokratinėmis partnerėmis, pvz., Australija, Kanada, JAV, Japonija ir Pietų Korėja;
13.ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę dėti pastangas, kad būtų nustatyti tinkami eksporto kontrolės mechanizmai, kurie apimtų kibernetinio stebėjimo prekes, siekiant neleisti Kinijai, ypač Honkongui, gauti technologijų, kuriomis naudojantis pažeidžiamos pagrindinės teisės; šiuo atžvilgiu ragina teisės aktų leidėjus susitarti dėl bendros pozicijos dėl Dvejopo naudojimo prekių reglamento reformos; pabrėžia, kad Parlamentas toliau plėtojo ir sugriežtino Komisijos pasiūlymą taikyti griežtą kibernetinio stebėjimo technologijų eksporto kontrolę tiek į sąrašą įtrauktoms, tiek neįtrauktoms technologijoms;
14.ragina ES valstybes nares atidžiai apsvarstyti, kaip išvengti ekonominės, o ypač technologinės, priklausomybės nuo Kinijos Liaudies Respublikos, be kita ko, priimant ES valstybių narių sprendimus dėl jų 5G tinklų kūrimo;
15.ragina Tarybą ir Komisiją apsvarstyti, ar reikėtų sukurti Honkongo piliečiams skirtą „gelbėjimosi valties“ schemą, jeigu ir toliau bus pažeidinėjamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės;
16.griežtai smerkia visus žmogaus teisių pažeidimų Honkonge atvejus, visų pirma savavališkus sulaikymus, perdavimą, prievarta išgautus prisipažinimus, kalinimą neleidžiant susisiekti ir spaudos bei saviraiškos laisvių pažeidimus; ragina nedelsiant nutraukti žmogaus teisių pažeidimus ir politinį bauginimą; reiškia didelį susirūpinimą dėl pranešimų apie slaptų sulaikymų, kankinimų ir netinkamo elgesio bei prievarta išgautų prisipažinimų praktiką; ragina ES valstybes nares visapusiškai taikyti atitinkamas ES žmogaus teisių gaires, mobilizuojant visus diplomatinius darbuotojus, kad jie galėtų ryžtingai reaguoti į aktyvistų suėmimus ir apkaltinamuosius nuosprendžius, be kita ko, užtikrinant teismo proceso stebėjimą, reikalaujant apsilankyti kalėjimuose ir užmezgant ryšius su atitinkamomis valdžios institucijomis, siekiant primygtinai raginti paleisti asmenis, kurie buvo sulaikyti ir nuteisti dėl to, kad taikiai naudojosi savo saviraiškos laisve;
17.ragina atlikti nepriklausomą, nešališką, veiksmingą ir greitą Honkongo policijos jėgos panaudojimo prieš protestuotojus tyrimą; ragina Ypatingojo Administracinio Regiono Honkongo valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų panaikinti kaltinimai 15 demokratijos aktyvistų, politikų ir taikių demonstracijų dalyvių, be kita ko, Martinui Lee, Margaret Ng, Lee Cheuk-yanui, Benny Tai, Jimmy Lai, Albertui Ho ir Leung Kwok-hung, ir būtų sustabdytas jų persekiojimas;
18.reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolatinio pilietinių ir politinių teisių bei spaudos laisvės padėties blogėjimo; yra labai susirūpinęs dėl žurnalistų teisių panaikinimo, precedento neturinčio spaudimo žurnalistams ir stiprėjančios jų savicenzūros, visų pirma informuojant apie opias žemyninės Kinijos problemas arba klausimus, susijusius su Ypatingojo Administracinio Regiono Honkongo vyriausybe;
19.vis labiau nerimauja dėl to, kad šimtams tūkstančių ES piliečių Honkonge kyla didesnė rizika, kad įsigalios nacionalinio saugumo įstatymas;
20.primygtinai ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį bei valstybių narių delegacijas atidžiai stebėti ir reguliariai teikti ataskaitas apie pasirengimą Įstatymų Leidžiamosios Tarybos (angl. LegCo) rinkimams, kuriuos šiuo metu planuojama surengti rugsėjo mėn., ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar kandidatams nėra nepagrįstai draudžiama dalyvauti rinkimuose sudarant procesinių kliūčių arba taikant nepagrįstas teisines procedūras, taip pat atkreipiant dėmesį į tai, ar visiems užtikrinta galimybė susirinkti kampanijos tikslais ir ar rinkėjai gali laisvai balsuoti; ragina Ypatingojo Administracinio Regiono Honkongo vyriausybę 2020m. rugsėjo mėn. užtikrinti laisvus ir sąžiningus Įstatymų Leidžiamosios Tarybos rinkimus; primygtinai ragina Kiniją susilaikyti nuo kišimosi į Ypatingojo Administracinio Regiono Honkongo rinkimo procesus; dar kartą ragina vykdyti sistemingą reformą, siekiant įvesti tiesioginius vyriausiojo vadovo ir Įstatymų Leidžiamosios Tarybos rinkimus, kurie numatyti Pagrindiniame įstatyme, ir ragina susitarti dėl rinkimų sistemos, kuri būtų iš esmės demokratiška, teisinga, atvira bei skaidri ir kuria honkongiečiams būtų suteikta teisė rinkti kandidatus ir būti kandidatais renkant asmenis į visas vadovaujamąsias pareigas;
21.ragina nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti švedą knygų pardavėją Gui Minhai, įkalintą Kinijos Liaudies Respublikoje;
22.ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį, EIVT ir valstybes nares tvirtai kelti visus šiuos susirūpinimą keliančius klausimus ir užtikrinti dialogą su Ypatingojo Administracinio Regiono Honkongo ir Kinijos vyriausybėmis; primena, jog svarbu, kad ES visuose politiniuose ir žmogaus teisių dialoguose su Kinijos valdžios institucijomis keltų klausimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje, ypač Tibeto ir Sindziango mažumų atveju, laikydamasi savo įsipareigojimo tvirtai, aiškiai ir vieningai reikšti savo požiūrį į šią šalį; be to, primena, kad Kinija, joje vykstant reformų procesui ir stiprėjant jos dalyvavimui pasauliniuose procesuose, prisijungė prie tarptautinės žmogaus teisių sistemos pasirašydama įvairias tarptautines žmogaus teisių sutartis; ragina vykdyti dialogą su Kinija siekiant užtikrinti, kad ji laikytųsi šių įsipareigojimų;
23.reiškia pagarbą drąsiems Kinijos žmonėms, kurie 1989m. birželiomėn. susibūrė Tiananmenio aikštėje ragindami panaikinti korupciją, vykdyti politines reformas ir užtikrinti pilietines laisves; primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas suteikti galimybę rengti Tiananmenio žudynių minėjimus ne tik Honkonge, bet visoje Kinijos Liaudies Respublikos teritorijoje;
24.paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir parlamentui, taip pat Ypatingojo Administracinio Regiono Honkongo vyriausiajai vadovei ir asamblėjai.
- [1] Priimti tekstai, P9_TA(2019)0004.
- [2] OLC224, 2018627, p.78.
- [3] OLC35, 2018131, p.46.
- [4] OLC369, 20181011, p.156.
- [5] OLC433, 20191223, p.103.
- [6] OLC399, 20171124, p.92.
- [7] Priimti tekstai, P8_TA(2019)0215.