2024 m. rugsėjo 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pražūtingų potvynių Vidurio ir Rytų Europoje, žmonių žūčių ir ES pasirengimo reaguoti į tokias klimato kaitos paskatintas nelaimes ()
Europos Parlamentas,
–atsižvelgdamas į JT bendrąją klimato kaitos konvenciją, ypač į 2015m. Paryžiaus susitarimą, įsigaliojusį 2016m. lapkričio 4d.,
–atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją,
–atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus,
–atsižvelgdamas į 2019m. Komisijos atliktą Vandens pagrindų direktyvos, Požeminio vandens direktyvos, Aplinkos kokybės standartų direktyvos ir Potvynių direktyvos tinkamumo patikrą (SWD(2019)0439),
–atsižvelgdamas į 2021m. vasario 24d. Komisijos komunikatą „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (),
–atsižvelgdamas į savo 2020m. gruodžio 17d. rezoliuciją dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos(1),
–atsižvelgdamas į 2023m. liepos 26d. Komisijos parengtas Valstybių narių prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų ir planų gaires,
–atsižvelgdamas į savo 2022m. rugsėjo 15d. rezoliuciją „Sausrų, gaisrų ir kitų ekstremalių meteorologinių reiškinių pasekmės: ES pastangų kovos su klimatu srityje didinimas“(2),
–atsižvelgdamas į savo 2023m. birželio 15d. rezoliuciją dėl ES pasaulinės klimato krizės aukų dienos(3),
–atsižvelgdamas į 2024m. kovo 11d. Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitą Nr.1/2024 „Europos klimato rizikos vertinimas“,
–atsižvelgdamas į 2024m. kovo 12d. Komisijos komunikatą „Su klimatu susijusios rizikos valdymas. Saugoti žmones ir gerovę“ (),
–atsižvelgdamas į 2024m. gegužės 15d. EAA ataskaitą Nr.3/2024 „Reagavimas į klimato kaitos poveikį žmonių sveikatai Europoje: dėmesys potvynių, sausrų ir vandens kokybės problemoms“,
–atsižvelgdamas į 2024m. liepos mėn. paskelbtą galutinę dialogo dėl atsparumo klimato kaitai ataskaitą,
–atsižvelgdamas į 2024m. gegužės 29d. Komisijos komunikatą „Sąjungos civilinės saugos mechanizmo vertinimas. ES pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms stiprinimas“ (),
–atsižvelgdamas į 2024m. rugsėjo 18d. Komisijos pareiškimą dėl pražūtingų potvynių Vidurio ir Rytų Europoje, žmonių žūčių ir ES pasirengimo reaguoti į tokias klimato kaitos paskatintas nelaimes,
–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136straipsnio 2 ir 4dalis,
A.kadangi Vidurio ir Rytų Europa, ypač Austrija, Čekija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Vengrija ir Vokietija nukentėjo nuo smarkaus lietaus ir stipraus vėjo, sukėlusių potvynius, dėl kurių žuvo žmonių ir buvo padaryta didelė žala; kadangi nukentėjo didelė šių šalių teritorijos dalis, visų pirma mažiau išsivystę regionai, kuriuose yra prastesnė infrastruktūra, ir žemės ūkio regionai;
B.kadangi pavieniai ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai negali būti tiesiogiai siejami su konkrečia priežastimi; kadangi, pasak Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ir remiantis Europos klimato rizikos vertinimo (EUCRA) duomenimis, akivaizdu, kad klimato krizė lemia dažnesnius ir intensyvesnius ekstremalius meteorologinius reiškinius, pvz., potvynius, audras ir karščio bangas, o kritulių iškrenta daugiau, audros tampa smarkesnės, karščio bangos–stipresnės, sausros– didesnės;
C.kadangi pirmajame EUCRA vertinime ir Komisijos komunikate „Su klimatu susijusios rizikos valdymas. Saugoti žmones ir gerovę“ atkreipiamas dėmesys į tai, kad Europa yra sparčiausiai šylantis žemynas pasaulyje ir tokie pražūtingi reiškiniai kaip gamtos gaisrai, sausros ir potvyniai yra vis dažniau visoje Europoje pasitaikantys klimato kaitos padariniai; kadangi 2024m. vasarą vidutinė temperatūra Europoje buvo rekordiškai aukšta šiuo metų laiku– ji buvo 1,54°C aukštesnė už 1991–2020m. vidurkį ir viršijo ankstesnį 2022m. rekordą(4); kadangi tai buvo 14 mėnesių laikotarpis, kai vidutinė pasaulinė paviršinio oro temperatūra buvo pakilusi daugiau kaip 1,5°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;
D.kadangi vien per pastaruosius 30metų potvyniai visoje Europoje paveikė 5,5mln. žmonių, nusinešė beveik 3tūkst. gyvybių ir sukėlė daugiau kaip 170mlrd.EUR siekiančią ekonominę žalą; kadangi dėl klimato kaitos visoje Europoje gerokai didėja potvynių rizika(5);
E.kadangi kai kuriose nukentėjusių Vidurio ir Rytų Europos regionų teritorijose vos per keturias dienas iškrito trys ketvirtadaliai vidutinio metinio kritulių kiekio; kadangi veiksmingas ir koordinuotas gelbėjimo tarnybų bendradarbiavimas ir greitas tarpvalstybinis keitimasis ištekliais ir ekspertinėmis žiniomis padėjo gelbėjant žmones ir padėjo išvengti dar didesnių nuostolių; kadangi koordinavimas ES lygmeniu, išteklių telkimas ir keitimasis geriausia patirtimi yra nepaprastai svarbūs siekiant sėkmingai teikti pagalbą nelaimės atveju;
F.kadangi kelios valstybės narės (Vokietija, Lenkija, Slovakija, Rumunija ir Vengrija) 2024m. rugsėjo mėn. potvynių metu aktyvavo „Copernicus“ greitojo palydovinio kartografavimo paslaugas;
G.kadangi 2024m. Komisijos komunikate, kuriame vertinamas Sąjungos civilinės saugos mechanizmas (SCSM), nurodomi poreikiai ir iššūkiai, su kuriais Europoje susiduriama civilinės saugos srityje, ir pateikiamos rekomendacijos, kaip padidinti SCSM veiksmingumą; kadangi jame taip pat akcentuojami vis sudėtingesni ir įvairesni iššūkiai ir grėsmės, su kuriais susiduria ES, įskaitant didėjantį konfliktų ir žmogaus sukeltų bei gaivalinių nelaimių, pvz., ekstremalių meteorologinių reiškinių, skaičių, taip pat pabrėžiama kintanti saugumo rizika, ir kadangi parodoma, kaip šie pokyčiai daro didelį spaudimą ES nelaimių rizikos valdymo sistemai ir SCSM veikimo veiksmingumui;
H.kadangi Europos Sąjungos solidarumo fondas (ESSF) įsteigtas po „Tūkstantmečio potvynių“, nuo kurių 1997m. ir 2002m. nukentėjo tas pats regionas; kadangi, net ir atlikus daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūrą, ESSF biudžeto vis dar nepakanka, kad būtų galima tinkamai reaguoti į dideles gaivalines nelaimes ir išreikšti Europos solidarumą su nelaimės ištiktais regionais;
I.kadangi gaivalinės nelaimės daro neigiamą ilgalaikį poveikį įvairių ES vietovių, regionų ir valstybių narių ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai;
J.kadangi sanglaudos politika, atsižvelgiant į jos regioninį aspektą, vietos poreikiais grindžiamą požiūrį, strateginį planavimą ir veiksmingą įgyvendinimo modelį, turėtų būti pagrindinė priemonė siekiant užkirsti kelią nelaimėms, atsigauti po simetrinių ir asimetrinių sukrėtimų ir kovoti su klimato kaita; kadangi, siekiant veiksmingai spręsti šias problemas, labai svarbu, kad būsimoje DFP būtų pripažintas esminis sanglaudos politikos vaidmuo užtikrinant tinkamą biudžetą;
K.kadangi gamtos procesais pagrįsti sprendimai yra labai svarbūs siekiant užkirsti kelią dėl klimato kaitos kylančioms ir su oro sąlygomis susijusioms nelaimėms; kadangi salpos ir sveiki miškai, dirvožemiai ir pelkės, šlapynės ir durpynai, taip pat natūralios žaliosios zonos miestuose ir kaimo vietovėse padeda apsisaugoti nuo klimato kaitos poveikio, nes sulaiko vandenį ir švelnina potvynių ir sausrų padarinius;
L.kadangi atliekant potvynių rizikos tyrimus ir kovojant su potvyniais reikalingas holistinis požiūris, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, be kita ko, į pramonę, transportą, draudimo veiklos praktiką, žemėtvarką ir istorinį salpų išsidėstymą, demografinius pokyčius, finansinius įsipareigojimus ir kitus svarbius aspektus; kadangi EAA atkreipė dėmesį į tai, kad potvyniai ir kiti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai daro didesnį poveikį pažeidžiamos grupėms ir regionams;
Bendrosios nuostatos
1.reiškia giliausią užuojautą aukoms, jų šeimoms ir žmonėms bei bendruomenėms, kuriuos paveikė besitęsiantys ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir pražūtingi potvyniai Vidurio ir Rytų Europoje, įskaitant Austriją, Čekiją, Vokietiją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, ir reiškia solidarumą su jais;
2.palankiai vertina nuo potvynių ir kitų gaivalinių nelaimių nukentėjusiose šalyse veikiančių profesionalių ir savanoriškų priešgaisrinės apsaugos tarnybų, gelbėjimo organizacijų, savanorių ir karių visoje Europoje, taip pat nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų bei visuomenės narių, kurie rizikavo savo gyvybe, kad išgelbėtų kitus ir apsaugotų namus bei infrastruktūrą, nenuilstamas pastangas ir atsidavimą; pabrėžia, kad skubios pagalbos tarnybos atliko labai svarbų vaidmenį gelbėjant gyvybes, evakuojant žmones iš pažeidžiamų teritorijų ir apsaugant turtą dažnai sudėtingomis sąlygomis ir kad jų nenuilstamos pastangos ir ryžtas imtis veiksmų, net rizikuojant savo gyvybe, buvo labai svarbus siekiant suvaldyti nelaimę;
3.reiškia didelį susirūpinimą dėl didėjančio ekstremalių meteorologinių reiškinių intensyvumo ir dažnumo ES ir visame pasaulyje, įskaitant gausių kritulių laikotarpius, didelio masto potvynius, taip pat karščio bangas ir gamtos gaisrus ir jų sukeliamą sunkų tiesioginį poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai, pragyvenimo šaltiniams, būstui, infrastruktūrai, ekonomikai, žemės ūkiui, apsirūpinimo maistu saugumui ir ekosistemoms; atkreipia dėmesį į klimato kaitos ir ekstremalių meteorologinių reiškinių sąsają ir pabrėžia, kad svarbu veiksmingai ir nuosekliai spręsti su šia sąsaja susijusias problemas stiprinant kolektyvinį atsaką ES ir tarptautiniu lygmenimis ir taikant veiksmingas civilinės saugos ir prisitaikymo prie klimato kaitos bei jos švelninimo priemones, kad būtų apsaugoti žmonės, jų pragyvenimo šaltiniai, ekonomika ir ekosistemos;
4.pabrėžia, kad norint, jog ilgalaikis Paryžiaus susitarimo tikslas liktų įgyvendinamas, reikia, kad visos susijusios valstybės bendrai dėtų pastangas ir imtųsi tolesnių veiksmų; primygtinai ragina visas JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalis, įskaitant ES, imtis visuotinų pastangų, dėl kurių susitarta Sprendime dėl bendros pažangos įvertinimo, ir ryžtingai įgyvendinti plataus užmojo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus ir didinti jų mastą, laikantis ilgalaikio Paryžiaus susitarimo tikslo; primena, kad ES, pagal Europos klimato teisės aktą, turi toliau dėti pastangas siekdama klimato kaitos švelninimo, kad būtų pasiektas šis ilgalaikis tikslas, ir prisitaikymo prie jos, kad būtų skatinamas atsparumas;
Civilinė sauga ir pagalbos nelaimės atveju finansavimas
Civilinė sauga
5.ragina Komisiją ir valstybes nares būti pasirengusioms nedelsiant pagal SCSM paremti bet kurią valstybę narę, kuri paprašys pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju; palankiai vertina Ukrainos vyriausybės pasižadėjimą paremti ES atsiunčiant skubiosios pagalbos tarnybų personalą ir įrangą;
6.pabrėžia, kad SCSM reikia suteikti pakankamai ir modernizuotų išteklių, siekiant padidinti pasirengimą ir pagerinti gebėjimų stiprinimą; todėl apgailestauja dėl 37mln.EUR (įsipareigojimų asignavimų) ir 154,9mln.EUR (mokėjimų asignavimų) SCSM („rescEU“) skiriamo biudžeto sumažinimo; ragina skirti daugiau lėšų atitinkamoms biudžeto eilutėms ir kitoje DFP; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įtraukti nelaimių rizikos mažinimo veiksmus ir valdymą į atitinkamas ES finansavimo programas, atsižvelgiant į tai, kad visos šioje srityje išleistos lėšos padės išvengti didelių išlaidų skiriamų reagavimui ir atkūrimui finansuoti;
7.ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, susijusių su jos 2024 m. gegužės 29 d. komunikate pateiktomis rekomendacijomis, ir pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip stiprinti SCSM reagavimo operacijų pajėgumus; ragina Komisiją pirmaisiais naujos Komisijos kadencijos metais nedelsiant užbaigti planuojamą SCSM, įskaitant Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą, peržiūrą ir pateikti konkrečias priemones, kuriomis būtų toliau stiprinamas ir plėtojamas ES kolektyvinis gebėjimas reaguoti į gaivalines nelaimes, pvz., sukurti ES civilinės saugos pajėgas, skirtas strateginiams maisto, vandens, vaistų ir medicinos reikmenų rezervams užtikrinti, remti piliečiams skirtų mobiliųjų ankstyvojo perspėjimo priemonių diegimą ir bendrą naujų viešojo pirkimo sutarčių dėl civilinės saugos išteklių modernizavimo sudarymą, taip pat remti programas, kuriomis siekiama teikti mokymus, įrangą ir rengti savanoriškų civilinės saugos tarnybų mainus; ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti naujo nuolatinio rezervo parko „rescEU“ sukūrimą ir užtikrinti, kad jis gautų tinkamą finansavimą;
Finansinė parama ir biudžeto priemonės
8.ragina nedelsiant suteikti ES finansinę ir techninę pagalbą nukentėjusioms šalims;
9.primygtinai ragina aktyvuoti BŽŪP krizių rezervą siekiant sumažinti didelius nuostolius, kuriuos Rumunijos žemės ūkio sektorius patyrė dėl gaivalinių nelaimių;
10.ragina aktyvuoti tokius mechanizmus kaip ESSF; vis dėlto mano, kad ESSF biudžetas turėtų būti proporcingas didėjančiam gaivalinių nelaimių skaičiui ir jų sunkumui visoje Europoje; primygtinai ragina Komisiją padidinti Europos solidarumo rezervo (ESR) biudžetą; primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti visus galimus būdus, kaip paspartinti ESSF lėšų mobilizavimą; todėl pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą ESSF finansavimą pagal kitą DFP; be to, pabrėžia, kad reikia užtikrinti pagrįstą lankstumą, kai paramą gaunančios šalys ir regionai susiduria su pagrįstais vėlavimais ir iššūkiais teikdami paraiškas skirti finansavimą ir jį naudodami; be to, ragina sukurti skubaus finansavimo eilutę, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos greitai atkurti paveiktas teritorijas, infrastruktūrą ir pragyvenimo šaltinius, taip pat investuoti į prevencines priemones, kuriomis siekiama sumažinti būsimų ekstremalių meteorologinių reiškinių poveikį;
Regioninė politika
11.ragina Komisiją teikti techninę ir finansinę paramą regionams, kuriuos neproporcingai paveikė dėl klimato kaitos padidėjusio masto gaivalinės nelaimės, be kita ko, pasitelkiant sanglaudos politikos priemones, užtikrinant, kad nė viena valstybė narė ar regionas nebūtų paliktas nuošalyje ir tuo tikslu dedant pastangas didinti atsparumą klimato kaitai ir pasirengimą nelaimėms; pažymi, jog labai svarbu, kad nukentėjusiose vietovėse pagalba ir finansiniai ištekliai būtų suteikiami kuo greičiau, paprasčiau ir lanksčiau;
12.pažymi, kad gerokai padidinus išankstinius mokėjimus iš ESSF valstybėms narėms būtų sudarytos sąlygos veiksmingiau ir greičiau reaguoti į nelaimes, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose, kuriuose reikia neatidėliotinos pagalbos; primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti visus galimus būdus, kaip paspartinti ESSF lėšų mobilizavimą, visų pirma iš dalies pakeičiant dabartines taisykles, ir apsvarstyti galimybę šalims kandidatėms skirti didesnius išankstinius mokėjimus;
13.tvirtai pritaria tam, kad kitoje DFP būtų didinamos ES investicijos, susijusios su regionų ir vietos atsparumu, visų pirma pagal sanglaudos politiką; pripažįsta, kad regioninio finansavimo srityje reikia numatyti lankstumą krizės atveju, kad būtų apsaugotos papildomos investicijos, skirtos projektams, kai susiduriama su sugadinimo ar sunaikinimo atvejais prieš juos visiškai įgyvendinant; siūlo pagal sanglaudos politiką sukurti specialią prioritetinę kryptį, skirtą vietos ir regionų valdžios institucijoms, kad subnacionaliniu lygmeniu inicijuotame procese pagal principą „iš apačios į viršų“ būtų atsižvelgiama į atsirandančius naujus prioritetus; mano, kad pagrindinis principas turėtų būti specialiai pritaikytas investicijų metodas, orientuotas į konkrečius vietos poreikius;
14.pripažįsta, kad būsimoje ES sanglaudos politikoje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos; todėl ragina vykdyti investicijas į prisitaikymą prie klimato kaitos, nelaimių prevenciją ir užtikrinti pasirengimą nustatant specialų politikos tikslą arba specialią prioritetinę kryptį pagal regionų vystymosi politiką ir bendrą sanglaudos politikos sistemą, vykdyti paramos telkimą pagal temas arba konkrečią reikiamą sąlygą, siekiant pagal principą „iš apačios į viršų“ atsižvelgti į atsirandančius naujus prioritetus, kad būtų užtikrintos tvarios investicijos į vietos, regionų ir nacionalinę infrastruktūrą bei rizikos valdymą mažiau išsivysčiusiose miesto ir kaimo vietovėse, įskaitant pasienio regionus, salas ir atokiausius regionus;
15.pabrėžia, kad svarbu kurti ir toliau vykdyti ES programas ir priemones, specialiai pritaikytas dažnai stichines nelaimes patiriantiems regionams; pripažįsta, kad kalbant apie regionų finansavimą būtinas integruotas lankstumas krizės atveju;
16.mano, kad regioninėms investicijoms iš ES biudžeto ir toliau turėtų būti taikomas pasidalijamasis valdymas programavimo ir įgyvendinimo tikslais, kad būtų galima reaguoti į valstybių narių, regionų ir miesto, kaimo bei atokių vietovių poreikius, ypač siekiant pritaikyti miesto ir kaimo vietoves prie naujų iššūkių, pvz., potvynių;
17.pabrėžia, kad valstybių narių valdžios institucijų kompetencijos sritys skiriasi, kai tai susiję su vietos ir regionų valdžios institucijomis; primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra pagrindiniai subjektai planuojant, rengiant ir įgyvendinant projektus, kuriais turėtų būti prisidedama prie prisitaikymo prie klimato kaitos, rizikos prevencijos ir pasirengimo vietoje; ragina laikytis tvirtesnio vietos poreikiais grindžiamo požiūrio siekiant pasirengimą nelaimėms ir jų valdymą priartinti prie regionų ir vietos lygmenų;
18.pabrėžia, kad ES regioninė politika padėjo plėtoti atitinkamus vietos ir regionų valdžios institucijų pajėgumus, ir ragina stiprinti jų vaidmenį; pabrėžia, kad techniniai, finansiniai ir administraciniai pajėgumai yra labai svarbūs siekiant užtikrinti, kad valdymo organai ir vietos bei regionų valdžios institucijos įgytų techninių žinių, ypač apie klimato kaitą, kurias jos galėtų panaudoti miestų ir kaimo vietovių planavimo ir valdymo tikslais; yra įsitikinęs, kad tai padės geriau parengti ir vertinti projektų pasiūlymus, veiksmingiau paskirstyti išteklius ir tinkamai vykdyti biudžetą išvengiant didelės rizikos, kad ES investicijų įsipareigojimai bus panaikinti;
19.ragina esamų techninės pagalbos ir konsultavimo programų veiklą specialiai nukreipti į mažesnes savivaldybes ir tarpvalstybines, atokias bei kaimo vietoves, taip pat į atokiausius regionus ir salų teritorijas, kad joms būtų suteikta pagalba kovojant su naujais iššūkiais, pvz., žaliąja pertvarka ir klimato kaita; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu, jog techninės pagalbos priemonės būtų kuriamos bendradarbiaujant Europos investicijų bankui ir Komisijai; ragina teikti tikslinę paramą 100proc. ES finansavimo forma techniniams, finansiniams ir administraciniams pajėgumams stiprinti, projektams rengti ir paruošti, projektų planui nustatyti ir kurti, taip pat strateginio planavimo pajėgumams, įskaitant planavimo priemones;
20.ragina labiau įtraukti Komisijos iniciatyvas, pvz., ES merų paktą dėl klimato ir energetikos, į naujos kartos pasirengimo nelaimėms investicijų rengimo ir įgyvendinimo procesą; pripažįsta, kad politikos ir įgyvendinimo parama, skirta merams ir vietos valdžios institucijoms, duoda daug geresnių rezultatų įgyvendinant politiką;
21.ragina stiprinti Vidurio ir Rytų Europos šalių regioninio bendradarbiavimo sistemas ir panaudoti tarptautines ekspertines žinias siekiant remti atsigavimo ir atstatymo pastangas, kad būtų skatinamos bendros nelaimių valdymo strategijos, dalijamasi geriausia patirtimi ir gerinama tarpvalstybinė vandentvarka;
Prisitaikymas prie klimato kaitos
22.ragina Komisiją skubiai pateikti Europos prisitaikymo prie klimato kaitos planą, apie kurį ji pranešė 2024–2029 m. kitos kadencijos Europos Komisijos politinėse gairėse, įskaitant konkrečius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kad būtų koordinuojamos pastangos didinti prisitaikymą ir atsparumą laikantis Europos klimato teisės akto ir Paryžiaus susitarimo tikslų, siekiant didinti mūsų visuomenių atsparumą ir prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio, užtikrinti reguliarius moksliškai pagrįstus rizikos vertinimus, išmatuojamus atsparumo tikslus ir remti bei koordinuoti valstybių narių pasirengimo, planavimo ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiksmus;
23.atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia toliau skubiai investuoti į potvynių valdymą ir rizikos prevencijos priemones, įskaitant patobulintas ankstyvojo perspėjimo sistemas, tikralaikio stebėjimo sistemas, potvynių valdymo infrastruktūrą ir gamtos procesais pagrįstus sprendimus, taip pat būtinos ilgalaikės investicijos į žaliąją ir mėlynąją infrastruktūrą, pvz., siekiant suteikti upeliams ir upėms daugiau erdvės atkuriant natūralias salpas ir ankstesnes upių vagas, šlapynes ir miškus ir pagerinti vandens sulaikymą atkuriant absorbuojamąją kraštovaizdžių funkciją; ragina pasinaudoti bet kokia galima valstybių narių kuriamų planavimo priemonių, pvz., gamtos atkūrimo planų, dirvožemio rajonų planų, integruotų valdymo planų pagal Miesto nuotekų valymo direktyvą(6) ir potvynių rizikos valdymo, sinergija, kartu vengiant netinkamo prisitaikymo;
24.atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją sumažinti biurokratines kliūtis ir paspartinti potvynių valdymo infrastruktūros statybos ir remonto darbų patvirtinimo procedūras ir gamtos procesais pagrįstus sprendimus, kad skubiai reikalingas apsaugos priemones būtų galima įgyvendinti be reikalo nedelsiant; pabrėžia, kad tai bus galima pasiekti taikant laiko atžvilgiu efektyvias procedūras, aiškiai apibrėžus atsakomybę ir tinkamą dėmesį skiriant būtinoms statybos priemonėms;
25.atkreipia dėmesį į keletą pavyzdžių, kai buvo sėkmingai įgyvendintos potvynių prevencijos ir apsaugos nuo potvynių priemonės, dažnai remiamos ES fondų lėšomis ir padėjusios tam tikriems regionams ir bendruomenėms apsisaugoti nuo blogiausių tebesitęsiančių potvynių padarinių, pvz., Racibužo apsaugos nuo potvynių rezervuaras „Racibórz Dolny“ ir aplinkiniai sausieji polderiai Lenkijoje, kurie atliko svarbų vaidmenį mažinant žalą Vroclave, taip pat Dunojaus salpos ir kitos prevencinės priemonės Žemutinės Austrijos ir Vienos teritorijose;
26.prašo Komisijos įvertinti galiojančių potvynių prevencijos teisės aktų įgyvendinimą ES ir ankstesnių ES finansuotų projektų veiksmingumą, pateikiant rekomendacijas dėl geresnio ES lėšų panaudojimo; ragina valstybes nares atnaujinti savo potvynių prevencijos veiksmų planus, kad būtų nustatytos didelės potvynio rizikos teritorijose esančios zonos, kuriose statybos planavimas turėtų būti sustabdytas siekiant pagerinti rizikos prevenciją ir sustiprinti civilinę saugą;
27.pabrėžia, kad socialinės ir ekonominės nelygybės šalinimas yra labai svarbus siekiant teisingai prisitaikyti prie klimato kaitos; pabrėžia, kad dėl įvairių grupių pažeidžiamumo skirtumų reikia taikyti tikslinį požiūrį į prisitaikymą prie klimato kaitos ir pasirengimą nelaimėms bei jų prevenciją;
28.pabrėžia, kad potvyniai, sausros, gamtos gaisrai ir kiti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai kelia didelių iššūkių daugeliui ekonomikos sektorių, ypač žemės ūkio sektoriui ir ūkininkams, kurie patiria tolesnių nuostolių ir negali nuimti derliaus; ragina Komisiją geriau spręsti šių su klimatu susijusių pavojų poveikio maisto gamybai, apsirūpinimo maistu saugumui ir ūkininkų pajamoms klausimą;
29.rekomenduoja naudoti pažangius programos „Copernicus“ produktus ir nuotolinio stebėjimo duomenis prevencinėms priemonėms remti;
30.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.