Ϸվ

ǻė
Ankstesnis
Kitas
Visas tekstas
Procedūra :
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0283/2022

Pateikti tekstai :

A9-0283/2022

Debatai :

PV13/12/2022-2
PV13/12/2022-4
CRE13/12/2022-2
CRE13/12/2022-4

Balsavimas :

PV14/12/2022-8.3
CRE14/12/2022-8.3

Priimti tekstai :

P9_TA(2022)0441

Priimti tekstai
PDF257kWORD72k
Trečiadienis, 2022 m. gruodžio 14 d.-Strasbūras
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos, Pastatų energinio naudingumo ir Energijos vartojimo efektyvumo direktyvų daliniai pakeitimai (REPowerEU)
P9_TA(2022)0441A9-0283/2022
Tekstas
Jungtinis tekstas

2022 m. gruodžio 14 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, Direktyva 2010/31/ES dėl 貹ٲų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo ( – C9-0184/2022 – )(1)
Europos PARLAMENTO PAKEITIMAI(2)
Komisijos pasiūlymas
---------------------------------------------------------

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

[Pakeitimas 1, nebent būtų nurodyta kitaip]

(1) Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A9-0283/2022).
(2)* Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, Direktyva 2010/31/ES dėl 貹ٲų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 岹į ir 194 straipsnio 2 岹į,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą(4), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES)2021/1119(5) nustatytas Sąjungos tikslas iki 2050m. neutralizuoti poveikį klimatui, taip pat tikslas ne vėliau kaip iki 2030m. bent 55proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tam reikia teisingos energetikos pertvarkos, kad nė viena teritorija ar pilietis nebūtų paliktas nuošalyje, didesnio efektyvumo ir gerokai 徱ė atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalies integruotoje energetikos sistemoje;

(2)atsinaujinančiųjų išteklių energija atlieka esminį vaidmenį įgyvendinant šiuos tikslus, nes energetikos sektoriuje šiuo metu išmetama daugiau kaip 75proc. viso Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Atsinaujinančiųjų išteklių energija ne tik padeda mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet taip pat gali padėti spręsti su aplinka susijusias problemas, tokias kaip biologinės įvairovės nykimas, bei mažinti žemės, vandens ir oro taršą laikantis Nulinės taršos veiksmų plano tikslų;

(2a) dėl bendrų aplinkybių, kurias lėmė Rusijos invazija į Ukrainą ir COVID-19 pandemijos poveikis, visoje Sąjungoje išaugus energijos kainoms paaiškėjo, kad būtina sparčiau didinti energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą Sąjungoje. Norint pasiekti ilgalaikį tikslą – nuo trečiųjų valstybių nepriklausomą energetikos sistemą – Sąjunga daugiausia dėmesio ٳܰėų skirti tam, kad paspartintų žaliąją pertvarką ir užtikrintų išmetamą teršalų kiekį mažinančią energetikos politiką, kuria būtų mažinama priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro ir nustatoma teisinga ir prieinama kaina Sąjungos piliečiams bei įmonėms visuose ekonomikos sektoriuose;

(4)viena iš pagrindinių kliūčių investicijoms į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir su jais susijusią infrastruktūrą yra pernelyg ilgai trunkančios administracinės procedūros. Šios kliūtys apima atrankos ir administracinių leidimų projektams taikomų taisyklių sudėtingumą, į첹ٲԳ galimus apribojimus, susijusius su tam tikrų vietovių istorine svarba, projektų poveikio aplinkai vertinimo sudėtingumą ir trukmę, taip pat susijusių energetikos tinklų prijungimo problemas, apribojimus dėl technologijų specifikacijų tikslinimo leidimų išdavimo procese arba leidimus išduodančių institucijų ar tinklo operatorių personalo klausimus. Siekiant paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų įgyvendinimą, būtina priimti taisykles, kuriomis būtų supaprastintas ir sutrumpintas leidimų išdavimas, atsižvelgiant į visuomenės pritarimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimui;

(5)siekiant supaprastinti leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams administracines procedūras, Direktyva (ES)2018/2001 supaprastinami reikalavimai – nustatomos taisyklės dėl leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams administracinės dalies organizavimo ir ilgiausios trukmės, apimant visus atitinkamus administracinius leidimus statyti, modernizuoti ir eksploatuoti įrenginius, taip pat dėl jų prijungimo prie tinklo;

(6)siekiant užtikrinti, kad iki 2030m. Sąjunga pasiektų plataus užmojo klimato ir energetikos tikslus, o iki 2050m.– poveikio klimatui neutralumo tikslą, būtina dar labiau koordinuotai ir suderintai supaprastinti ir sutrumpinti administracinius leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams ir su jais susijusiai infrastruktūrai, į첹ٲԳ tinklo jungtis, procesus, kartu atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso principą nepakenkti. Nustačius trumpesnius ir aiškius sprendimų, kuriuos turi priimti institucijos, kompetentingos išduoti leidimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams remiantis išsamia paraiška, priėmimo terminus, bus paspartintas atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų įgyvendinimas. Tačiau tikslinga atskirti projektus, vykdomus tose vietose, kurios yra itin tinkamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams įgyvendinti ir kurių terminai gali būti labai sutrumpinti (貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietose), ir projektus, vykdomus už tų ų ribų;

(7)kai kurie dažniausiai pasitaikantys klausimai, su kuriais susiduria atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų plėtotojai, yra susiję su sudėtingomis ir ilgai trunkančiomis administracinėmis, leidimų išdavimo ir prijungimo prie tinklo dzūdz, nustatytomis nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu, ir su tuo, kad leidimus išduodančios institucijos neturi pakankamai darbuotojų ir techninių žinių siūlomų projektų poveikiui aplinkai įvertinti. Todėl tikslinga supaprastinti tam tikrus su aplinka susijusius atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų leidimų išdavimo aspektus. Be to, taip pat tikslinga užtikrinti, kad energetikos sistemos operatoriai remtų veiksmingą atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų diegimą pirkdami lankstumo paslaugas pagal Reglamento (ES) 2019/943 ir Direktyvos (ES) 2019/944 nuostatas; [5pakeit.]

(7a) sudėtingos, ilgos ir neskaidrios administracinės procedūros daro neproporcingai didelį poveikį piliečiams, vietos valdžios institucijoms ir MVĮ, veikiantiems kaip iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai pavieniui arba per telkėjus ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijas. Dažnai taip yra visų pirma dėl to, kad trūksta patirties ar kompetencijos, finansinių ir žmogiškųjų išteklių tam, kad būtų galima vykdyti leidimų išdavimo ir prijungimo prie tinklo procesus. Būtina palengvinti galimybes neprofesionaliems ir nekomerciniams rinkos dalyviams lengviau orientuotis siekiant gauti atitinkamus patvirtinimus. Tam ٳܰėų būti sudarytos palankesnės sąlygos, prireikus supaprastinant nuostatas, taip pat sukuriant specialius kontaktinius punktus, kai šie subjektai neturi tokių pačių pajėgumų kaip kiti, didelius išteklius turintys, profesionalūs rinkos dalyviai. Integruotas daugiapakopis atsinaujinančiosios energijos planavimas ٳܰėų atspindėti vietos ir regionų lygmeniu vykdomą planavimą, taip pat nustatyti numatomus leidimus išduodančių valdžios institucijų personalo, mokymo, finansavimo ir techninius poreikius;

(8)spartesnis atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų įgyvendinimas ٳܰėų būti paremtas integruotu daugiapakopiu atsinaujinančiųjų išteklių energijos planavimu ir paskirstymu, kurį vykdytų valstybės narės, struktūriškai koordinuodamos veiksmus su vietos ir regionų valdžios institucijomis. Valstybės narės ٳܰėų nustatyti sausumos, paviršiaus, požemines ir jūros vietas, kurių reikia atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginiams įrengti, kad jos pasiektų savo nacionalinį įnašą siekiant Direktyvos (ES)2018/2001 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto persvarstyto 2030m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo, taip pat Reglamento (ES) 2021/1119 15a straipsnyje, 22a straipsnyje, 23 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalyje nustatytų tarpinių tikslų ir to reglamento 2 straipsnyje nustatyto poveikio klimatui neutralumo tikslo. Tokios vietos ٳܰėų atitikti jų numatomas trajektorijas bei bendrą planuojamą įԲԾų galią ir ٳܰėų būti nustatytos pagal konkrečias atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijas, numatytas valstybių narių pagal Reglamento (ES)2018/1999 14 straipsnį atnaujintuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose. Nustatant reikiamas sausumos, paviršiaus, požemines ir jūros vietas reikėtų atsižvelgti į atsinaujinančiųjų išteklių energijos prieinamumą bei atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos naudojant įvairias technologijas potencialą tose sausumos ir jūros vietose, Գܳٴdzą energijos poreikį, atsižvelgiat į energijos ir sistemos efektyvumą bendrai ir jos poreikį skirtinguose valstybės narės regionuose, taip pat atitinkamo energijos tinklo bei tinklo infrastruktūros, energijos kaupimo įԲԾų, į첹ٲԳ šܳė energijos kaupimą, ir kitų lankstumo priemonių prieinamumą, atsižvelgiant į pajėgumus, kurių reikia vis didesniam atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekiui patenkinti, galimybes aktyviai įtraukti piliečius į energetikos sistemą, kurie veiktų kaip iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartotojai pavieniui arba per telkėjus ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijas. Be to, valstybės narės ٳܰėų užtikrinti, kad 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti administraciniai leidimai statyti, modernizuoti ir eksploatuoti energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių įrenginius būtų laikomi galutiniais sprendimais dėl kompetentingos institucijos arba kompetentingų institucijų procedūros dėl žemės naudojimo teritorijoje, kurioje bus tie įrenginiai, nustatymo rezultatų;

(9)nustatydamos 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietas, diferencijuodamos jas pagal technologijas, valstybės narės ٳܰėų rinktis tokias vietas, kurios itin tinka atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams plėtoti ir kuriose nesitikima, kad konkrečios rūšies atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimas darys didelį poveikį aplinkai ir maisto saugai žemės ūkio gamybos atžvilgiu. Spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietos ٳܰėų būti ypač tinkamos įrenginiams, skirtiems energijai iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti, įrengti. Tačiau į 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietas neٳܰėų būti įtraukti biomasę deginantys įrenginiai, išskyrus įrenginius, esančius atokiausiuose regionuose, kaip nurodyta SESV 349 straipsnyje, kuriems dėl specialių poreikių galėtų būti taikomos išimtys. Nustatydamos 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietas valstybės narės ٳܰėų vengti saugomų teritorijų ir atsižvelgti į atkūrimo planus. Spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietos ٳܰėų būti nustatytos bent vėjo turbinoms ir saulės energijos jėgainėms ir galėtų būti nustatytos biometano gamybos įrenginiams. Valstybės narės gali nustatyti 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietas, skirtas konkrečiai vienos ar kelių rūšių atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams, ir ٳܰėų nurodyti, kokios rūšies ar rūšių atsinaujinančiųjų išteklių energija gali būti gaminama kiekvienoje 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietoje;

(9a) pirmenybė turi būti teikiama maisto, o ne energijos gamybai, ir dėl energijos gamybos neٳܰėų sumažėti maisto gamyba ar pasėlių derlius, tačiau abi veiklos rūšys gali ir turi būti vykdomos kartu ir ٳܰėų būti išnaudojama sąveika. Šiuo tikslu reikia palengvinti įvairių formų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ūkininkams lengvai prieinamose vietovėse, atsižvelgiant į ūkio poreikius. Valstybės narės turi stengtis nepriskirti derlingos žemės ūkio paskirties žemės ir žemės ūkio paskirties žemės, kurioje gaminami aukštos kokybės žemės ūkio maisto produktai ir produktai, turintys ypatingą ryšį su vietos kraštovaizdžiu ir kultūra, 貹ٱė energijos gamybos vietoms. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas, pvz., biometano gamyba, ٳܰėų būti skatinamas vietovėse, kurios yra netoli žemės ūkio objektų, t.y. netoli žemės ūkio paskirties žemės ir ūkių teritorijose, taip pat žemės ūkio paskirties žemėje esančiuose ne žemės ūkio paskirties žemės plotuose. Nustatant 貹ٱė energijos gamybos vietas pirmenybė ٳܰėų būti teikiama arti galutinių naudotojų esančioms vietoms arba vietoms, kuriose jau yra infrastruktūra, taip pat vietoms, kuriose atliekų srautai ar žemės ūkio atliekos gali būti naudojami atsinaujinančiųjų išteklių energijai gaminti;

(10)Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/42/EB(6) nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimai yra svarbi priemonė, kuria užtikrinama, jog rengiant ir priimant planus bei programas būtų atsižvelgiama į aplinkos apsaugos aspektus. Nustatydamos 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietas, valstybės narės ٳܰėų parengti planą ar planus, kuriuose būtų nustatytos tos vietos ir ▌kiekvienoje iš tokių 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ų taikytinos taisyklės bei poveikio švelninimo priemonės arba projektai. Tų ų dydis ٳܰėų būti proporcingas atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslams ir tarpiniams tikslams, nustatytiems Direktyvoje (ES) 2018/2001 ir nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, atnaujintuose pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14straipsnį. Valstybės narės gali parengti vieną bendrą planą, apimantį visas 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietas ir technologijas, arba konkrečioms technologijoms skirtus planus, kuriuose būtų nurodyta viena ar daugiau 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ų. Kiekvieno plano poveikio aplinkai vertinimas ٳܰėų būti atliekamas pagal Direktyvoje2001/42/EB nustatytas sąlygas, siekiant įvertinti kiekvienos atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos poveikį tame plane nurodytoms atitinkamoms vietoms. Šiuo tikslu atlikus poveikio aplinkai vertinimą pagal Direktyvą2001/42/EB, valstybės narės galėtų taikyti labiau integruotą ir našesnį požiūrį į planavimą ir atsižvelgti į aplinkosaugos aspektus ankstyvame planavimo proceso etape strateginiu lygmeniu. Tai padėtų paspartinti ir supaprastinti įvairių atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą, kartu kuo labiau sumažinant neigiamą šių projektų poveikį aplinkai;

(11)priėmusios planą ar planus, kuriuose nurodomos 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietos, valstybės narės ٳܰėų atlikti planų ir programų įgyvendinimo reikšmingų pasekmių aplinkai monitoringą, kad, interalia, laiku nustatytų ▌neigiamas pasekmes ir galėtų imtis tinkamų veiksmų, reikalingų susidariusiai padėčiai ištaisyti, kaip nurodyta Direktyvoje 2001/42/EB;

(12)▌toliau taikomos Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (UNECE) Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais(7) (toliau – Orhuso konvencija) nuostatos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, visų pirma nuostatos dėl visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus;

(12a)siekdamos padidinti visuomenės pritarimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams ir įgalinti piliečius ir vietos bendruomenes gaminti ir vartoti savo energiją, valstybės narės ٳܰėų imtis tinkamų priemonių, kad deramai informuotų piliečius apie naujus projektus ir taip pat skatintų ir palengvintų dalyvavimą juose, inter alia, per atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijas;

(13)nustatant 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietas ٳܰėų būti siekiama užtikrinti, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos šiose vietose, į첹ٲԳ jau esamus atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius, būsimus atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius už tokių ų ribų ir bendradarbiavimo mechanizmus, pakaktų užtikrinti valstybių narių įnašą siekiant Direktyvos (ES)2018/2001 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo;

(14)atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams, kurie atitinka valstybių narių parengtame plane ar planuose nustatytas taisykles ir priemones, ٳܰėų būti taikoma prielaida, kad nustatytose 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietose jie reikšmingo poveikio aplinkai nedaro. Todėl reikėtų netaikyti reikalavimo atlikti konkretų poveikio aplinkai vertinimą projekto lygmeniu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/92/ES(8), išskyrus projektus, kurie gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai kitoje valstybėje narėje arba kai valstybė narė, kuri gali patirti didelį poveikį, to prašo. Įpareigojimai pagal 1991m. vasario 25d. UNECE Espo konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste ٳܰėų būti toliau taikomi valstybėms narėms, kuriose projektas gali turėti didelį tarpvalstybinį poveikį trečiojoje valstybėje;

(15)nustatant 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietas ٳܰėų būti sudarytos sąlygos atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams, jų prijungimui prie tinklo ir tose vietose esantiems energijos kaupimo įrenginiams taikyti nuspėjamas sąlygas ir supaprastintas administracines procedūras. Visų pirma projektams, vykdomiems 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietose, ٳܰėų būti taikomos paspartintos administracinės procedūros, į첹ٲԳ nebylųjį pritarimą, jei kompetentinga institucija iki nustatyto termino neatlieka atitinkamo administracinio veiksmo, išskyrus atvejus, kai turi būti atliktas konkretaus projekto poveikio aplinkai vertinimas. Šiems projektams taip pat ٳܰėų būti taikomi aiškiai nustatyti terminai, o jų plėtotojams ٳܰėų būti suteiktas teisinis tikrumas dėl numatomų procedūros rezultatų. Gavusios paraišką dėl projektų vykdymo 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietose, valstybės narės ٳܰėų greitai jas patikrinti, siekdamos nustatyti, ar, atsižvelgiant į geografinės vietovės, kurioje jie yra vykdomi, aplinkos pažeidžiamumą, yra didelė tikimybė, kad kuris nors iš tokių projektų gali padaryti didelį nenumatytą neigiamą poveikį, kuris nebuvo nustatytas pagal Direktyvą2001/42/EB atliekant plano ar planų, kuriuo nustatytos 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietos, poveikio aplinkai vertinimą. Tokio tikrinimo proceso pabaigoje visi projektai 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietose ٳܰėų būti laikomi patvirtintais. Tik tuo atveju, jei valstybės narės turi aiškių įrodymų, leidžiančių manyti, kad konkretus projektas gali padaryti didelį nenumatytą neigiamą poveikį, jos, motyvuodamos savo sprendimą, ٳܰėų atlikti tokio projekto poveikio aplinkai vertinimą pagal Direktyvą2011/92/ES ir, kai tinkama, pagal Direktyvą92/43/EEB(9). Atsižvelgiant į poreikį paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą, toks vertinimas ٳܰėų būti atliktas per šešis mėnesius;

(15a)valstybės narės sutiko sukurti vientisą Europos tinklą „Natura 2000“, pasiūlydamos Komisijai atitinkamas Bendrijos svarbos teritorijas pagal Direktyvos 92/43/EEB 4 straipsnio 2 岹į ir specialias saugomas teritorijas, nustatytas pagal Direktyvą 2009/147/EB(10). Valstybės narės ٳܰėų užtikrinti, kad vietos, kurios yra įtrauktos į nacionalinį sąrašą remiantis Direktyvoje 2009/147/EB ir Direktyvoje 92/43/EEB nustatytais moksliniais kriterijais, nebūtų laikomos 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietomis, išskyrus tose teritorijose esančius dirbtinius ir pastatytus paviršius, pavyzdžiui, stogus, stovėjimo aikšteles ar transporto infrastruktūrą;

(16)atsižvelgiant į tai, kad reikia paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą, 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ų nustatymas neٳܰėų trukdyti įgyvendinti esamus ir būsimus atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus visose atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimui prieinamose vietose. Tokiems projektams ir toliau ٳܰėų būti taikomas įpareigojimas atlikti specialų poveikio aplinkai vertinimą pagal Direktyvą2011/92/ES ir jiems ٳܰėų būti taikoma tvarka, numatyta atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams, vykdomiems už 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ų ribų. Siekiant paspartinti leidimų išdavimą tiek, kiek reikia Direktyvoje (ES)2018/2001 nustatytam atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslui pasiekti, taip pat ٳܰėų būti supaprastintos procedūros, taikomos projektams, esantiems už 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ų ribų, nustatant aiškius ilgiausius terminus visiems procedūros etapams, į첹ٲԳ atskirus kiekvieno projekto poveikio aplinkai vertinimus;

(17)atsinaujinančiųjų išteklių energijai gaminti naudojamas sausumos ar jūros erdves išnaudojant keliomis paskirtimis (pvz., maisto gamybai, gamtos apsaugai ar atkūrimui), sumažėja sausumos ir jūros naudojimo apribojimų. Todėl erdvės planavimas yra ė priemonė, padedanti ankstyvame etape nustatyti bei valdyti sausumos ir jūros naudojimo sąveiką. Valstybės narės ٳܰėų ištirti ir sudaryti palankesnes sąlygas daugialypiam nustatytų ų naudojimui pagal patvirtintas erdvės planavimo priemones;

(18)statant ir eksploatuojant atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius gali būti retkarčiais žudomi arba trikdomi paukščiai ir kitos saugomos rūšys pagal Direktyvą92/43/EEB arba Direktyvą2009/147/EB. Tačiau toks žudymas ar trikdymas pagal šias direktyvas nebus laikomas tyčiniu, jei projekto statybos ir eksploatavimo metu buvo imtasi visų būtinų poveikio švelninimo priemonių, kuriomis siekiama išvengti susidūrimų arba užkirsti kelią trikdymui, ir jei vykdoma tinkama tokių priemonių veiksmingumo stebėsena, atsižvelgiant į surinktą informaciją, imamasi papildomų priemonių, būtinų siekiant užtikrinti, kad nėra didelio neigiamo poveikio atitinkamų rūšių populiacijai;

(19)be naujų ir novatoriškų atsinaujinančiųjų išteklių energijos įԲԾų statybos, esamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos įԲԾų modernizavimas teikia daug galimybių prisidėti prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų įgyvendinimo. Kadangi paprastai esami atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiai įrengti vietose, turinčiose didelį atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialą, modernizuojant galima užtikrinti tolesnį šių ų naudojimą ir kartu sumažinti poreikį nustatyti naujas vietas atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams. Modernizavimas turi ir kitą naudą, pvz., esamą prijungimą prie tinklo, tikėtiną didesnį visuomenės pritarimą ir žinias apie poveikį aplinkai. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos įԲԾų modernizavimas reiškia esamų projektų įvairaus masto pakeitimus arba išplėtimą. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos įԲԾų modernizavimo projektų leidimų išdavimas, į첹ٲԳ poveikio aplinkai vertinimą ir tikrinimą, ٳܰėų apsiriboti numatomu pakeitimo ar išplėtimo poveikiu, palyginti su pradiniu projektu;

(20)Direktyva (ES)2018/2001 nustatomas supaprastintas su modernizavimu susijusių leidimų išdavimas. Siekiant reaguoti į didėjantį poreikį modernizuoti esamus atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius ir visapusiškai pasinaudoti jų teikiama nauda, tikslinga nustatyti dar trumpesnę atsinaujinančiųjų išteklių energijos įԲԾų, esančių 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietose, modernizavimo procedūrą, į첹ٲԳ trumpesnę tikrinimo procedūrą. Siekiant modernizuoti esamus atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius, esančius už 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ų ribų, valstybės narės ٳܰėų užtikrinti supaprastintą ir greitą leidimų išdavimą, kuris neٳܰėų būti ilgesnis kaip vieni metai, kartu atsižvelgdamos į Europos žaliojo kurso principą nepakenkti;

(20a) siekiant skatinti modernizuoti esamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos jėgaines ir tai daryti greičiau, ٳܰėų būti nedelsiant nustatyta supaprastinta prijungimo prie tinklo procedūra, taikoma tais atvejais, kai atlikus modernizavimą bendra galia, palyginti su pradiniu projektu, padidėja nedaug; [20pakeit.]

(20b) modernizuojant saulės energijos įrenginius, efektyvumą ir galią galima padidinti nedidinant užimamos erdvės. Taigi, jeigu atliekant modernizavimą naudojama erdvė nepadidinama ir toliau laikomasi nuo pat pradžių privalomų poveikio aplinkai švelninimo priemonių, modernizuotų įԲԾų poveikis aplinkai, palyginti su pirminių įԲԾų poveikiu, nepasikeičia; [21pakeit.]

(21)saulės energijos įԲԾų įrengimas ir susijusių energijos kaupimo įԲԾų įrengimas, į첹ٲԳ šܳė ir elektros energijos kaupimą toje pačioje vietoje, bei jų prijungimas prie tinklo esamose ar būsimose konstrukcijose, sukurtose kitiems tikslams nei saulės energijos gamyba, išskyrus dirbtinius vandens paviršius, pavyzdžiui, ant stogų, stovėjimo aikštelėse, keliuose ir geležinkeliuose, paprastai nekelia susirūpinimo dėl konkuruojančio erdvės naudojimo ar poveikio aplinkai. Todėl šiems įrenginiams gali būti taikomos trumpesnės leidimų išdavimo procedūros. Todėl šioje direktyvoje nustatoma, kad paspartinta leidimų įrengti saulės energijos įrangą ir toje pačioje vietoje– su ja susijusius energijos kaupimo ir prijungimo prie tinklo įrenginius ant kitiems nei saulės energijos gamyba tikslams sukurtų esamų ar būsimų dirbtinių konstrukcijų, išdavimo proceso trukmė. Jame taip pat nustatoma konkreti tiems įrenginiams taikoma nuostata, leidžianti nukrypti nuo reikalavimo pagal Direktyvą2011/92/ES atlikti poveikio aplinkai vertinimus, nes jie neٳܰėų kelti susirūpinimo dėl konkuruojančio erdvės naudojimo ar poveikio aplinkai. Investicijos į mažus decentralizuotus saulės energijos įrenginius, kad jie taptų iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojais, yra viena iš veiksmingiausių priemonių, kuriomis energijos vartotojai gali sumažinti savo sąskaitas už energiją ir apsisaugoti nuo kainų svyravimo rizikos. Decentralizuoti įrenginiai, į첹ٲԳ individualius ar kolektyvinius bendrus gaminančius vartotojus arba vietos atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijas, taip pat padeda mažinti bendrą gamtinių dujų paklausą, didinti sistemos atsparumą ir siekti Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų. Tikėtina, kad įrenginiai, kurių galia yra 50kW arba mažesnė, neturės didelio neigiamo poveikio aplinkai ar tinklui ir dėl jų nekils susirūpinimo dėl jų saugos. Be to, iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartotojų nedidelių įԲԾų atveju paprastai nereikia didinti galios prijungimo prie tinklo taške. Atsižvelgiant į tiesioginį teigiamą tokių įԲԾų poveikį vartotojams ir galimą ribotą jų poveikį aplinkai, taip pat siekiant paskatinti bei paspartinti šių įԲԾų diegimą ir trumpuoju laikotarpiu pasinaudoti jų teikiama nauda, tikslinga dar labiau supaprastinti jiems taikomą leidimų išdavimo procesą, į atitinkamas leidimų išdavimo procedūras įtraukiant nebylaus administracinio pritarimo koncepciją; [22pakeit.]

(21a) šildymo ir vėsinimo naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius– aplinkos energiją, į첹ٲԳ nuotekų valymo įrenginiuose pagamintą energiją, ir geoterminę energiją– gamybos technologija yra šilumos siurbliai. Jie taip pat leidžia šildymui ir vėsinimui naudoti atliekinę šilumą ir vėsumą. Sparčiai diegiant šilumos siurblius ir jiems aktyviai panaudojant nepakankamai naudojamus atsinaujinančiuosius energijos išteklius, pvz., aplinkos, geoterminę energiją, savaiminę ir atliekinę šilumą iš pramonės ir paslaugų sektorių, į첹ٲԳ duomenų centrus, galima gamtines dujas ir kitą iškastinį kurą naudojančius katilus pakeisti šildymo, kuris naudoja atsinaujinančiuosius energijos išteklius, sprendimais ir kartu padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Taip bus greičiau mažinamas gamtinių dujų naudojimas šilumai tiek 貹ٲų, tiek pramonės sektoriams tiekti. Siekiant paspartinti šilumos siurblių įrengimą ir naudojimą, tikslinga nustatyti tikslines trumpesnes leidimų įrengti tokius įrenginius išdavimo procedūras, į첹ٲԳ supaprastintą mažesnių šilumos siurblių prijungimo prie elektros energijos tinklo procedūrą, išskyrus atvejus, kai pagal nacionalinę teisę tokios procedūros nereikalaujama. Greitesnis ir paprastesnis šilumos siurblių įrengimas, šildymo sektoriuje, kuriame sunaudojama beveik pusė Sąjungoje suvartojamos energijos, padidina atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą, o tai padeda užtikrinti tiekimo saugumą ir rasti išeitį iš sudėtingesnės rinkos padėties; [23pakeit.]

(22)atsinaujinančiųjų išteklių energija yra labai svarbi kovojant su klimato kaita, mažinant energijos kainas, mažinant Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir užtikrinant Sąjungos tiekimo saugumą. Atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų tikslais kiekvienu konkrečiu atveju atlikdamos būtinus vertinimus, kuriais siekiama nustatyti, ar atsinaujinančiųjų išteklių energijai gaminti skirtas įrenginys, jo prijungimas prie tinklo, susijęs tinklas arba energijos kaupimo įrenginiai konkrečiu atveju atitinka viršesnį viešąjį interesą, valstybės narės ٳܰėų daryti prielaidą, kad šie įrenginiai ir su jais susijusi infrastruktūra atitinka viršesnį viešąjį interesą ir prisideda prie visuomenės sveikatos bei saugos, išskyrus atvejus, kai yra aiškių įrodymų, kad šie projektai daro didelį neigiamą poveikį aplinkai, kurio negalima sušvelninti ar kompensuoti. Jei tokie įrenginiai būtų laikomi atitinkančiais viršesnį viešąjį interesą ir prisidedančiais prie visuomenės sveikatos bei saugos, būtų galima taikyti supaprastintą tokių projektų vertinimą;

(23)siekdama užtikrinti sklandų ir veiksmingą šios direktyvos nuostatų įgyvendinimą, Komisija remia valstybes nares, pasitelkdama techninės paramos priemonę(11), pagal kurią teikiama specialiai pritaikyta techninė ekspertinė patirtis, kad būtų galima rengti ir įgyvendinti reformas, į첹ٲԳ tokias, kuriomis didinamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas, skatinama geresnė energetikos sistemos integracija, nustatomos konkrečios vietos, kurios yra itin tinkamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginiams įrengti, ir supaprastinama leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams išdavimo sistema. Techninė parama apima, pavyzdžiui, administracinių gebėjimų stiprinimą, teisės aktų sistemų suderinimą ir dalijimąsi susijusia geriausia patirtimi;

(23a) Komisija taip pat ٳܰėų numatyti specialią nuo valstybės pagalbos taisyklių nukrypti leidžiančių nuostatų sistemą, kad valstybės narės galėtų tinkamai sutelkti pagalbos priemones, skirtas intervencinėms priemonėms ir investicijoms į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, savarankišką energijos gamybą ir energijos vartojimo efektyvumą;

(24)todėl Direktyva (ES)2018/2001 ٳܰėų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(25a) teikiant paskatas saulės energijos gamybai dotacijų forma ir įgyvendinant kitas paramos schemas neužkertamas kelias tokios iš privačių, komercinių arba žemės ūkio šaltinių gaunamos energijos pardavimui į tinklą;

(25b) žemės ūkio sektorius gali būti labai svarbus kaimo vietovių ir kaimo bendruomenių energetikos pertvarkai, ypač atsižvelgiant į decentralizuotą gamybą. Todėl saulės energijos gamybos, kaip nepagrindinės veiklos, galimybė neٳܰėų apsiriboti tik pasigamintos energijos vartojimu, bet galėtų būti svarstoma, pvz., kartu su kitų rūšių gamyba. Valstybės narės, taikydamos tikslinius finansavimo mechanizmus, ٳܰėų skatinti ūkininkus ūkiuose diegti saulės energijos įrenginius, visų pirma plėtoti žemės ūkio saulės energijos projektus naujuose žemės ūkio pastatuose ir biometano gamybą, kad būtų sudarytos sąlygos platesniam atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtojimui, kartu užtikrinant papildomas pajamas ūkininkams. Nedidelio masto energijos gamybos ūkiuose įrenginiai, kuriuose ūkio atliekos ir atliekų srautai, pavyzdžiui, mėšlas, perdirbami į šilumą ir elektros energiją, pasižymi dideliu potencialu padidinti žiediškumą ūkyje, todėl svarbu propaguoti šias technologijas ir skatinti ūkininkus į jas investuoti. Reikėtų labai skatinti stiprinti tinklus kaimo vietovėse, kad potencialus ūkių indėlis į energetikos pertvarką būtų iš tikrųjų įdėtas jiems decentralizuotai gaminant elektros energiją. Pirmenybė ٳܰėų būti teikiama geografinėms vietovėms, kuriose energinė apšvieta yra didelė, nes saulės baterijų plokščių žaliavos yra riboti ištekliai. Be to, ūkininkai ir jiems atstovaujančios organizacijos ٳܰėų dalyvauti nustatant 貹ٱė energijos gamybos vietas;

(30)kadangi šios direktyvos tikslo, t.y. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, energetinę priklausomybę ir energijos kainas, valstybės narės pačios negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(31)pagal 2011m. rugsėjo 28d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(12) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas, visų pirma atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje Komisija prieš Belgiją(13) (byla C-543/17),

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos (ES)2018/2001 pakeitimai

Direktyva (ES)2018/2001 iš dalies keičiama taip:

1)2straipsnyje įterpiami šie punktai:"

„9) 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vieta – konkreti sausumoje ar jūroje esanti vieta, kuriai valstybė narė suteikė pirmenybę kaip itin tinkamai spartesniam energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių įԲԾų įrengimui, atsižvelgiant į jų prijungimui prie tinklo ir susijusių energetikos tinklų būtiną turtą; [3 ir 38pakeit.]

9b) saulės energijos įranga– įranga, kuria saulės energija paverčiama šilumine arba elektros energija, visų pirma saulės šܳė energijos ir fotovoltinės saulės energijos įranga;“; [24pakeit.]

"

3)15straipsnyje įterpiama ši ▌dalis:"

„2a. Valstybės narės skatina ribotą laikotarpį vykdyti bandomuosius projektus, kad realiomis sąlygomis būtų išbandytos ԴDZٴǰšDz atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos, į첹ٲԳ gamybos, dalijimosi ir kaupimo technologijas; jie vykdomi laikantis taikytinų ES teisės aktų, imantis tinkamų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas saugus energetikos sistemos veikimas ir išvengta neproporcingo poveikio vidaus rinkai, prižiūrint kompetentingoms institucijoms. Nedarant poveikio 17straipsniui, valstybės narės užtikrina, kad leidimų naudoti tokias novatoriškas atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijas išdavimo procedūra būtų bent jau tokia pat greita kaip 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietose.“;

"

4)Įterpiami šie ▌straipsniai:"

„15b straipsnis

Integruotas daugiapakopis ų, reikalingų nacionaliniams įnašams siekiant 2030m. atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslo ir poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatymas ir planavimas

1) Ne vėliau kaip ... [vienimetai po įsigaliojimo] valstybės narės, koordinuodamos veiksmus su visomis atitinkamomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, atlieka integruotą daugiapakopį atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros visoje savo teritorijoje nustatymą ir planavimą, siekdamos nustatyti vidaus potencialą ir turimas sausumos, paviršines, požemines ir jūros vietas šių išteklių plėtrai. Valstybės narės taip pat nustato įrengtąją galią ir sausumos, paviršines, požemines ir jūros vietas, būtinas atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai ir susijusiai infrastruktūrai, pavyzdžiui, tinklams ir saugykloms, į첹ٲԳ šܳė energijos kaupimą, kad būtų užtikrinti jų nacionaliniai įnašai siekiant šios direktyvos 3straipsnyje nustatyto 2030m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo, taip pat tarpinių tikslų, nustatytų Reglamento (ES) 2021/1119 15a, 22astraipsniuose, 23straipsnio 1dalyje, 24straipsnio 4dalyje ir 25straipsnio 1dalyje, ir kad iki 2050m. būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas, kaip numatyta pagal to reglamento 2straipsnį. Tokios vietos turi atitikti ▌nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, atnaujintuose pagal Reglamento (ES)2018/1999 14 straipsnį ir 15 straipsnio 6 岹į ir pagal jūrinių teritorijų planus, į첹ٲԳ Direktyvos 2014/89/ES(14) 8 straipsnyje nurodytus planus, nustatytas numatomas trajektorijas ir bendrą planuojamą įrengtąją galią pagal atskiras atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos technologijas.
2) Nustatydamos 1 dalyje nurodytas vietas, valstybės narės atsižvelgia į:
a) atsinaujinančiųjų energijos išteklių prieinamumą ir atsinaujinančiosios energijos gamybos taikant įvairias technologijas potencialą tose sausumos ir jūros vietose;
b) Գܳٴdzą nacionalinį ir regioninį energijos poreikį, atsižvelgiant į galimą reguliavimo apkrova lankstumą, Գܳٴdzą sutaupyti kiekį dėl didesnio energijos vartojimo efektyvumo ir energetikos sistemos integraciją;
c) atitinkamų energetikos tinklų, tinklo infrastruktūros, kaupimo įԲԾų ir kitų lankstumo priemonių prieinamumą arba galimybę sukurti ar modernizuoti tokią tinklo infrastruktūrą ir kaupimo įrenginius;
ca) galimybes įtraukti iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojus ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijas, įvertintas pagal 21 ir 22 straipsnius;
cb) atvirų, įtraukių ir veiksmingų viešų konsultacijų rezultatus, atitinkamų vietos valdžios institucijų ir visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, siekiant užtikrinti, kad nustatant 15b ir 15c straipsniuose nurodytas vietas būtų atsižvelgiama į viešąją nuomonę;
cc) atsinaujinančiosios energijos projektus, susijusius su numatomomis naujomis dirbtinėmis struktūromis, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelėmis, keliais, geležinkeliais ir pramoninėmis zonomis;
cd) Գܳٴdzą pramonės plėtrą ir užimtumą, susijusius su atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektais poveikį patiriančiose vietos bendruomenėse.
3) Valstybės narės sudaro palankias sąlygas daugialypiam ų, nustatytų vykdant 1 dalyje nustatytą įpareigojimą, naudojimui, jei įԲԾų, skirtų energijai iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti, įrengimas yra suderinamas su ankstesniais naudojimo būdais.
3a) Valstybės narės, nustatydamos sausumos, paviršines, požemines ir jūros vietas, kurių reikia atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginiams įrengti, įdiegia mechanizmą, kuriuo remiamas būtinas atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojantis šildymo tinklas ir elektros energijos tinklo plėtra, siekiant sukurti visiškai integruotą energetikos sistemą.
3b) Jei didelio masto biometano gamybos įrenginiai nacionaliniu lygmeniu apibrėžiami kaip įrenginiai, skirti Direktyvos 2008/98/EB II priedo 11punkte išvardytoms atliekų naudojimo operacijoms vykdyti, valstybės narės, nustatydamos 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietas, gali priskirti šiuos įrenginius prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių.
3c) Valstybės narės periodiškai peržiūri ir atnaujina šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vietas, bent jau atnaujindamos nacionalinius klimato ir energetikos planus, kaip numatyta pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį.
3d) Valstybės narės skatina ir remia vietos ir regionines valdžios institucijas, siekdamos, kad būtų parengtos ir įgyvendintos miestų, iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartotojų, atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų pagamintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos trajektorijos arba tikslai.

▌15 straipsnis

Spartesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietos

1) Ne vėliau kaip ... [2 metai po įsigaliojimo] valstybės narės, koordinuodamos veiksmus su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, patvirtina planą ar planus, kuriuose nustatomos 15b straipsnio 1 dalyje nurodytose vietose esančios 貹ٱė vienos ar kelių rūšių atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietos. Tų ų dydis turi atitikti šioje direktyvoje ir nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, atnaujintuose pagal Reglamento (ES) 2018/199914straipsnį, nustatytus atsinaujinančiosios energijos tikslus ir tarpinius tikslus. Planear planuose, kuriuose nustatomos 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietos, valstybės narės:
a) nustato pakankamai vienalytes sausumos ir jūros vietas, kuriose, atsižvelgiant į pasirinktos teritorijos ypatumus, nesitikima, kad konkrečios rūšies ar rūšių atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtra padarys didelį poveikį aplinkai. Bendras sausumos ir jūros ų plotas ženkliai papildo erdvės poreikį, nustatytą šios direktyvos 15b straipsnio 1 dalyje, siekiant 2030m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo, ir įtraukiamas į nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, atnaujintus pagal Reglamento (ES) 2018/199914 straipsnį. Tai darydamos valstybės narės:
i) teikia pirmenybę dirbtiniams ir pastatytiems paviršiams, pvz., 貹ٲų stogams ir fasadams, transporto infrastruktūros teritorijoms ir jų tiesioginei aplinkai, stovėjimo aikštelėms, ūkiuose esančioms vietoms, atliekų aikštelėms, pramonės objektams, kasykloms ▌ir, kai tinkama, dirbtiniams ir pastatytiems paviršiams, pvz., miesto nuotekų valymo objektams, dirbtiniams ežerams, vidaus vandens telkiniams ar rezervuarams, ir nualintai žemei, kuri netinka žemės ūkiui;
ii) neįtraukia tinklo „Natura 2000“ teritorijų ir gamtos parkų bei rezervatų, nustatytų paukščių ir jūrų žinduolių migracijos maršrutų, remiantis geriausiais turimais duomenimis, ir ekologinių koridorių, taip pat kitų teritorijų, nustatytų remiantis pažeidžiamumo žemėlapiais ir tolesniame punkte nurodytomis priemonėmis, išskyrus tose teritorijose esančius dirbtinius ir pastatytus paviršius, pavyzdžiui, stogus, stovėjimo aikšteles ar transporto infrastruktūrą;
iii) siekdamos nustatyti vietas, kuriose atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiai nedarytų didelio poveikio aplinkai naudoja visas tinkamas priemones ir duomenų rinkinius, į첹ٲԳ laukinės gamtos pažeidžiamumo žemėlapius ir, kai būtina, konkrečius tyrimus vietoje, atsižvelgdamos į kuriant darnų tinklą „Natura 2000“ sukauptus duomenis, kurie yra pakankami tiek kalbant apie buveinių tipus ir rūšis pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB(15), tiek apie paukščius ir teritorijas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB(16);
iv) pašalina administracines kliūtis ir skiria pakankamai gerai parengtų darbuotojų ir administracinių išteklių;
b) nustato tinkamas 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietoms taikomas taisykles, be kita ko, dėl poveikio švelninimo priemonių, kurių turi būti imamasi įrengiant atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius, toje pačioje vietoje statant energijos kaupimo įrenginius ir kitą prijungimui prie tinklo reikalingą turtą, kad būtų išvengta galimo neigiamo poveikio aplinkai, o jei tai neįmanoma, kad jis būtų labai sumažintas. ▌Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikomos tinkamos poveikio švelninimo priemonės, garantuojant pareigų, nustatytų Direktyvos92/43/EEB 6 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 1 dalyje, Direktyvos2009/147/EB 5 straipsnyje ir Direktyvos2000/60/EB 4straipsnio 1dalies a punkto ipapunktyje, vykdymą ir siekiant išvengti blogėjimo bei pasiekti gerą būklę arba ekologinį potencialą pagal Direktyvos 2000/60/EC 4straipsnio 1岹į. Tokios taisyklės nustatomos atsižvelgiant į kiekvienos 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietos ypatumus, atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologiją ar technologijas, kurios bus diegiamos kiekvienoje vietoje, ir į nustatytą poveikį aplinkai. Jei vykdant konkrečius projektus laikomasi tokių taisyklių ir įgyvendinamos tinkamos poveikio švelninimo priemonės, daroma prielaida, kad projektais nepažeidžiamos tos nuostatos, nedarant poveikio 16a straipsnio 4 ir 5 dalims. Kai naujos poveikio švelninimo priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau užkirsti kelią rūšių, saugomų pagal Tarybos direktyvą92/43/EEB ir Direktyvą2009/147/EB, žudymui ar trikdymui arba bet kokiam kitam poveikiui aplinkai, nėra plačiai išbandytos jų veiksmingumo atžvilgiu, valstybės narės gali leisti jas naudoti ribotą laikotarpį vieno ar kelių bandomųjų projektų metu, su sąlyga, kad tokių priemonių veiksmingumas atidžiai stebimas ir nedelsiant imamasi atitinkamų veiksmų, jei paaiškėja, kad jos nėra veiksmingos. Valstybės narės, atsižvelgdamos į tai, kad esami teritoriniai planai atitinka 15c straipsnio reikalavimus, jau nustatytas vėjo ar saulės jėgainių įrengimo vietoves gali deklaruoti kaip spartesnei atsinaujinančiųjų išteklių energijai gaminti tinkamas vietas.

Plane valstybės narės paaiškina, kokį vertinimą pagal a punkte nustatytus kriterijus jos atliko siekdamos nustatyti kiekvieną 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietą ir tinkamas poveikio švelninimo priemones.

2) Prieš priimant planą ar planus, kuriuose nustatomos 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietos, atliekamas jų poveikio aplinkai vertinimas pagal Direktyvoje 2001/42/EB nustatytas sąlygas ir, jei jie galėtų daryti didelį poveikį „Natura 2000“ teritorijose, atliekamas atitinkamas vertinimas pagal Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 岹į.
2a) Nustatant 15b straipsnio 1 dalyje nurodytas jūros vietas, nustatymas pagal šį straipsnį turi būti suderintas su Direktyvos 2014/89/ES reikalavimais, kiek tai susiję su ekosisteminio jūrinių teritorijų planavimo metodo taikymu nustatant atsinaujinančiųjų išteklių energijos vietas. Jūrinių teritorijų planavimo proceso metu valstybės narės, laikydamosi 2030m., 2040m. ir 2050m. klimato tikslų, padidina atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai skirtą erdvę.
3) Planas ar planai, kuriais nustatytos 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietos, skelbiami viešai, nuolat atnaujinami siekiant elektronine forma registruoti naujus pajėgumus ir periodiškai peržiūrimi, bent jau atnaujinant nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planus pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14straipsnį, kartu užtikrinant sinergiją su Direktyva 2014/89/ES.

15d straipsnis

Visuomenės dalyvavimas

1.Valstybės narės užtikrina, kad planai, kuriuose būtų nustatytos žemės ir jūros vietos, būtinos atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginiams įrengti, ir planai, kuriuose būtų nustatytos atsinaujinančiųjų išteklių energijai gaminti tinkamos vietos, nurodytos 15a, 15b ir 15cstraipsniuose, būtų rengiami atvirai, įtraukiai ir veiksmingai ir kad visuomenė iš anksto ir veiksmingai galėtų dalyvauti juos rengiant.

2.Atsižvelgdamos į šios direktyvos tikslus ir galimą jos įgyvendinimo poveikį sritims, kurioms taikomos kitos Sąjungos priemonės, valstybės narės nustato, kurią visuomenės 岹į, į첹ٲԳ fizinius ar juridinius asmenis arba jų asociacijas, organizacijas ar grupes, paveikė ar gali paveikti planai arba kuri yra jais suinteresuota. Valstybės narės užtikrina, kad nurodyta visuomenė būtų informuojama elektroniniu būdu ir viešais pranešimais arba kitomis tinkamomis priemonėmis.“; [14pakeit.]

"

6)16 straipsnis pakeičiamas taip:"

„16 straipsnis

Leidimų išdavimo proceso organizavimas ir pagrindiniai principai

1) Leidimų išdavimo procesas apima visus atitinkamus administracinius leidimus statyti, modernizuoti ir eksploatuoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginius, į첹ٲԳ hibridines jėgaines, kuriose derinami įvairūs atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltiniai, šܳė energijos kaupimo įrenginius, į첹ٲԳ elektros ir šܳėenergijos kaupimo įrenginius, taip pat jų prijungimui prie tinklo ir atsinaujinančiųjų išteklių integravimui į šilumos ir vėsumos tiekimo tinklus būtiną turtą. Šis procesas, jei reikia, taip pat apima susijusius energetikos tinklų leidimus ir poveikio aplinkai vertinimus. Leidimų išdavimo procesas apima visas procedūras nuo atitinkamos institucijos ar institucijų patvirtinimo pagal 2 岹į, kad gauta paraiška yra tinkama, iki jos (jų) pranešimo apie galutinį sprendimą dėl procedūros rezultato. [25pakeit.]
1a) Valstybės narės užtikrina, kad kvalifikuotų darbuotojų finansavimas bei kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas kompetentingose institucijose nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis būtų proporcingi bendrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos poreikių, nustatytų pagal šios direktyvos 15b straipsnį, tenkinimui ir planuojamiems įrengtiesiems atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumams, numatytiems jų nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, atnaujintuose pagal Reglamento (ES) 2018/199914straipsnį. Visus mokesčius, susijusius su paraiškų teikimo ir leidimų išdavimo procesais, valstybės narės skiria siekdamos toliau finansuoti kvalifikuotus darbuotojus ir gerinti atitinkamos leidimus išduodančios institucijos gebėjimus. Siekdamos palengvinti leidimų išdavimo procesą, valstybės narės remia regionines ir vietos valdžios institucijas, į첹ٲԳ techninę ir finansinę paramą.
2) Ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų nuo paraiškos gavimo, jei paraiška teikiama dėl įԲԾų įrengimo 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietose, ir per vieną mėnesį, jei paraiška teikiama dėl įԲԾų įrengimo už tokių ų ribų, kompetentinga institucija patvirtina paraiškos tinkamumą arba, jei plėtotojas atsiuntė ne visą paraiškai išnagrinėti reikalingą informaciją, paprašo plėtotojo pateikti išsamią paraišką per keturiolika darbo dienų nuo jos pateikimo. Jei per šį terminą plėtotojas išsamios paraiškos nepateikia, kompetentinga institucija gali raštu tą paraišką atmesti. Jei paraiška atmetama, kompetentinga institucija savo sprendimą pagrindžia. Plėtotojas gali bet kuriuo metu po tokio atmetimo pateikti naują paraišką. Data, kurią kompetentinga institucija patvirtina paraiškos tinkamumą, laikoma leidimo išdavimo proceso pradžios data.
3) Valstybės narės įsteigia arba paskiria vieną ar daugiau kontaktinių punktų ir pateikia informaciją, kaip numatyta pagal 18 straipsnio 6 岹į. Tie kontaktiniai punktai, pareiškėjui paprašius, konsultuoja ir sudaro palankesnes sąlygas visam administracinio paraiškų teikimo ir leidimų išdavimo procesui. Pareiškėjui viso proceso metu užtenka susisiekti su vienu kontaktiniu punktu. Kontaktinis punktas per visą administracinį leidimų paraiškų teikimo procesą skaidriai konsultuoja pareiškėją, į첹ٲԳ su aplinkosauga susijusiais klausimais, iki proceso pabaigoje atsakingos institucijos priima vieną ar kelis sprendimus, teikia pareiškėjui visą būtiną informaciją ir, kai tinkama, įtraukia kitas administracines institucijas. Kontaktinis punktas užtikrina, kad būtų laikomasi šioje direktyvoje nustatytų leidimų išdavimo procedūrų terminų. Pareiškėjams leidžiama atitinkamus dokumentus pateikti skaitmenine forma. Ne vėliau kaip [2 metai nuo įsigaliojimo] valstybės narės užtikrina, kad visos procedūros būtų atliekamos elektroniniu būdu. Informaciją apie leidimų išdavimo procesą valstybės narės skelbia viešai.
4) Kontaktinis punktas atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įԲԾų plėtotojams pateikia procedūrų žinyną, kuriame aptariami ir maži projektai bei projektai, kai vartotojai atsinaujinančiųjų išteklių energiją gaminasi patys, atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos, kolektyviniai ir individualūs projektai; ta informacija taip pat teikiama internete. Kontaktinis punktas teikia plėtotojams pagalbą ir padeda vykdyti administracinį procesą paramai pagal atsinaujinančiųjų išteklių energijos paramos schemas gauti. Internete esančioje informacijoje nurodomas su pareiškėjo paraiška susijęs kontaktinis punktas. Jeigu valstybėje narėje yra daugiau nei vienas kontaktinis punktas, internete esančioje informacijoje nurodomas su pareiškėjo paraiška susijęs kontaktinis punktas.
5) Valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjai galėtų lengvai naudotis paprastomis dzūdz sprendžiant ginčus dėl leidimų išdavimo proceso ir leidimų statyti bei eksploatuoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius išdavimo, be kita ko, kai taikytina, alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmais.
6) 16a, 16b ir 16c straipsniuose nustatyti terminai taikomi nedarant poveikio teisminiams apeliaciniams skundams, teisių gynimo priemonėms ir kitoms teismo procedūroms, taip pat alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmams, į첹ٲԳ skundų nagrinėjimo procedūras, neteisminius apeliacinius skundus ir teisių gynimo priemones, ir gali būti pratęsiami tiek, kiek trunka tokios procedūros.
7) Valstybės narės užtikrina, kad administraciniams ir teisminiams apeliaciniams skundams, susijusiems su atsinaujinančiosios energijos gamybos įrenginiais arba su jais susijusiais prijungimo prie tinklo projektais ir turtu, kurio reikia siekiant plėtoti energetikos infrastruktūros tinklus, reikalingus atsinaujinančiųjų energijos ištekliams integruoti į sistemą, į첹ٲԳ jų aplinkosaugos aspektus, būtų taikoma pati skubiausia administracinė ir teisminė procedūra, nustatyta atitinkamai nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu.

1 dalyje nurodytas leidimų išdavimo procesas prireikus išplečiamas ir taikomas visiems atitinkamiems administraciniams leidimams, pramonės įmonėms pereinant prie atsinaujinančiosios energijos naudojimo.

7a) Komisija parengia valstybių narių ataskaitų teikimo procedūras, siekdama įvertinti jų leidimų išdavimo praktiką, vidutinę leidimų išdavimo procedūros trukmę ir žmogiškuosius bei finansinius išteklius, skirtus šiame straipsnyje ir 16a bei 16b straipsniuose nustatytų leidimų išdavimo reikalavimų laikymuisi užtikrinti.

Komisijos vertinimas skelbiamas viešai. Komisija gali pasiūlyti taisomąsias priemones, kuriomis siekiama paremti valstybes nares joms įgyvendinant leidimų išdavimo procedūrą, padėdama joms reformuoti ir supaprastinti leidimų išdavimo procedūras.

7b) Šio straipsnio 1 dalies, 16a straipsnio ir 16b straipsnio nuostatos taip pat taikomos lygiagrečiam tinklo sistemos plėtotojams skirtam leidimų išdavimo procesui, susijusiam su energetikos srities turtu, būtinu atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiui integruoti į sistemą, taip pat jo prijungimui prie tinklo būtinu turtu, kuris nėra integruotas įkonkretaus atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginio leidimų išdavimo procesą pagal 1 岹į.“;

"

7)Įterpiami šie ▌straipsniai:"

„16a straipsnis

Leidimų projektams, vykdomiems 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietose, išdavimo procesas

1) Valstybės narės užtikrina, kad 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimų išdavimo procesas, susijęs su projektais, vykdomais 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietose, į첹ٲԳ susijusius energetinio tinklo elementus ir prijungimą prie tinklo, būtų ne ilgesnis kaip devyni mėnesiai. Tinkamai pagrįstais atvejais dėl ypatingų aplinkybių tas devynerių mėnesių laikotarpis gali būti pratęstas ne ilgiau kaip trims mėnesiams. Tokiu atveju valstybės narės aiškiai informuoja plėtotoją apie ypatingas aplinkybes, kuriomis grindžiamas pratęsimas.
2) Leidimų išdavimo 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietose vykdomiems modernizavimo projektams, į첹ٲԳ projektus, dėl kurių padidėja pajėgumas ir reikalinga susijusio tinklo plėtra nedidinant užimamo ploto, naujiems įrenginiams, kurių elektrinė galia mažesnė nei 150kW, ▌ energijoskaupimo įrenginiams, į첹ٲԳ energijos ir šilumos kaupimo įrenginius, ir jų prijungimui prie tinklo procesas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Tinkamai pagrįstais atvejais dėl ypatingų aplinkybių, pavyzdžiui, dėl svarbių su sauga susijusių priežasčių, kai modernizavimo projektas turi didelį poveikį tinklui arba įrenginio pirminiam pajėgumui, dydžiui arba veikimui, tas šešių mėnesių laikotarpis gali būti pratęstas ne ilgiau kaip trims mėnesiams. Valstybės narės aiškiai informuoja projekto plėtotoją apie ypatingas aplinkybes, kuriomis grindžiamas pratęsimas.
2a) Nedarant poveikio poreikiui pagal 2b 岹į įvertinti bet kokį galimą poveikį aplinkai, jei, atlikus modernizavimą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos elektrinės galia padidėja ne daugiau kaip 15proc., leidimai prijungti objektus prie perdavimo arba skirstomojo tinklo suteikiami per [...] vieną mėnesį nuo paraiškos pateikimo atitinkamam subjektui dienos, išskyrus atvejus, kai kyla pagrįstas susirūpinimas dėl saugos arba sistemos komponentai yra techniškai nesuderinami.
2b) Jei saulės energijos įԲԾų modernizavimui atlikti papildoma erdvė nenaudojama ir toks modernizavimas atitinka pirminiam įrenginiui nustatytas taikytinas poveikio aplinkai švelninimo priemones, projektui reikalavimas, jei taikytina, nustatyti, ar reikia atlikti projekto poveikio aplinkai vertinimą pagal Direktyvos 2011/92/ES 4 straipsnį, netaikomas.
2c) Kai atsinaujinančiųjų išteklių energijos elektrinės arba susijusios tinklo infrastruktūros, kuri yra būtina tam, kad atsinaujinantieji ištekliai būtų integruoti į elektros energijos sistemą, modernizavimo projektui taikomas reikalavimas nustatyti, ar reikia atlikti projekto poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, arba reikalavimas atlikti poveikio aplinkai vertinimą pagal Direktyvos 2011/92/ES 4 straipsnį, atliekant tokį išankstinį nustatymą ir (arba) atliekant poveikio aplinkai vertinimą atsižvelgiama tik į pakeitimo ar išplėtimo, palyginti su pradiniu projektu, poveikį. [26pakeit.]
2d) Sprendimai, priimti vykdant minėtas leidimų išdavimo procedūras, skelbiami viešai. [31pakeit.]
3) Nedarant poveikio šio straipsnio 4 ir 5 dalims, nukrypstant nuo Direktyvos2011/92/ES 4 straipsnio 2 dalies, jos I priedo 6 punkto b papunkčio, kiek tai susiję su vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių gamyba, ir II priedo 3 punkto a, b, d, h ir i papunkčių bei 6 punkto c papunkčio atskirai arba kartu su tos direktyvos 13 punkto a papunkčiu, tiek, kiek tai susiję su atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektais, naujoms paraiškoms dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos įԲԾų, į첹ٲԳ jėgaines, derinančias skirtingus atsinaujinančiuosius energijos išteklius, išskyrus biomasę deginančius įrenginius,▌ į첹ٲԳ tų įԲԾų modernizavimą, jau nustatytose 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietose taikant konkrečią technologiją, taip pat paraiškoms dėl toje pačioje vietoje esančių energijos kaupimo įԲԾų ir jų prijungimo prie tinklo, susijusio energetikos tinklo, susijusių perdavimo ir skirstymo tinklų ir susijusio turto, kurio reikia siekiant plėtoti elektros energijos tinklus, reikalingus atsinaujinančiųjų energijos ištekliams integruoti į sistemą, reikalavimas atlikti specialų poveikio aplinkai vertinimą pagal Direktyvos 2011/92/ES 2straipsnio 1 岹į netaikomas, jeigu šie projektai atitinka taisykles ir priemones, nustatytas pagal šios direktyvos 15c straipsnio 1 dalies b punktą. Pirmiau minėta Direktyvos2011/92/ES taikymo išimtis netaikoma projektams, kurie, tikėtina, gali daryti didelį poveikį kitos valstybės narės aplinkai, arba kai valstybė narė, kurios aplinkai gali būti padarytas toks poveikis, to paprašo, kaip numatyta minėtos direktyvos 7 straipsnyje. [27pakeit.]

Nukrypstant nuo Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 dalies, pirmoje pastraipoje nurodytų įԲԾų poveikio „Natura 2000“ teritorijoms vertinimas neatliekamas, jei šie atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektai atitinka taisykles ir priemones, nustatytas pagal šios direktyvos 15c straipsnio 1 dalies b punktą ir, jei, atlikus tinkamą planų, kuriuose nustatomos 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietos, vertinimą pagal šios direktyvos 15c straipsnio 2 岹į, įrodyta, kad nebus reikšmingo poveikio augalams. [15pakeit.]

4) 3 dalyje nurodytas paraiškas patikrina valstybių narių kompetentingos institucijos. Atliekant tokį patikrinimą siekiama nustatyti, ar, atsižvelgiant į geografinių vietovių, kuriose vykdomi projektai, aplinkos pažeidžiamumą, yra didelė tikimybė, kad kuris nors iš tokių projektų gali padaryti ▌didelį neigiamą poveikį, nenustatytą atliekant plano ar planų, kuriame (-iuose) nustatytos 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietos, poveikio aplinkai vertinimą pagal Direktyvą 2001/42/EB ir, jei taikoma, pagal Direktyvą 92/43/EEB. Tikrinant modernizavimo projektų paraiškas pakanka įvertinti galimą pakeitimo ar pratęsimo, palyginti su pradiniu projektu, poveikį.

Tokio patikrinimo tikslu projekto plėtotojas pateikia informaciją apie projekto charakteristikas, jo galimą poveikį aplinkai, apie jo atitiktį taisyklėms ir priemonėms, pagal 15c straipsnio 1 dalies b ir c punktus nustatytoms dėl konkrečios 貹ٱės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietos, apie visas papildomas vykdant projektą priimtas priemones ir apie tai, kaip šiomis priemonėmis mažinamas poveikis aplinkai. Toks patikrinimas užbaigiamas per 30 dienų nuo naujų paraiškų dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos įԲԾų pateikimo dienos, išskyrus paraiškas dėl įԲԾų, kurių elektrinė galia mažesnė nei 150kW. Tokių įԲԾų ir naujų įԲԾų modernizavimo paraiškų atveju tikrinimo etapas užbaigiamas per 15 dienų.

5) Atlikus patikrinimą, 3 dalyje nurodytos paraiškos aplinkosaugos atžvilgiu laikomos patvirtintomis nereikalaujant aiškaus kompetentingos institucijos sprendimo, nebent kompetentinga institucija priima tinkamai motyvuotą ir aiškiais įrodymais pagrįstą administracinį sprendimą, kad labai tikėtina, jog vykdant konkretų projektą dėl geografinės vietovės, kurioje jis vykdomas, aplinkos pažeidžiamumo bus padarytas didelis neigiamas poveikis, kurio negalima sušvelninti plane(-uose), kuriuose nustatomos 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietos, nurodytomis arba projekto plėtotojo pasiūlytomis priemonėmis. Toks sprendimas skelbiamas viešai. Per šešis mėnesius nuo sprendimo, priimto patikrinus paraišką, atliekamas tokių projektų vertinimas pagal Direktyvą 2011/92/ES ir, jei taikoma, pagal Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 3 岹į.
6) Jei per 1 ir 2 dalyse nurodytą leidimų išdavimo procesą atitinkamos administracinės institucijos atsakymo per nustatytą terminą nepateikia, konkretūs administraciniai veiksmai, plėtotojui paprašius, laikomi patvirtintais, išskyrus tuos atvejus, kai pagal 5 岹į turi būti atliktas konkretaus projekto poveikio aplinkai vertinimas. Visi priimti sprendimai skelbiami viešai.
6a) Valstybės narės dalijasi geriausia leidimų išdavimo proceso patirtimi ir ją taiko.

▌16b straipsnis

Leidimų projektams, vykdomiems už 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ų ribų, išdavimo procesas

1) Valstybės narės užtikrina, kad 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimų išdavimo procesas būtų ne ilgesnis kaip 18 mėnesių. Tas laikotarpis taikomas hibridiniams atsinaujinančiųjų išteklių įrenginiams ir su jais susijusiems energetikos tinklams, kiek tai susiję su projektais, vykdomais už 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ų ribų. Tinkamai pagrįstais atvejais dėl ypatingų aplinkybių tas 18 mėnesių laikotarpis gali būti pratęstas ne ilgiau kaip trims mėnesiams. Tokiu atveju valstybės narės aiškiai informuoja plėtotoją apie ypatingas aplinkybes, kuriomis grindžiamas pratęsimas.
2) Jei pagal Direktyvą 2011/92/ES arba Direktyvą 92/43/EEB turi būti įvertintas projekto poveikis aplinkai, visi reikiami konkretaus projekto vertinimai atliekami kaip viena juos visus apimanti procedūra. Jei turi būti atliktas koks nors poveikio aplinkai vertinimas, kompetentinga institucija, atsižvelgdama į plėtotojo pateiktą informaciją, pateikia nuomonę dėl informacijos, kurią užsakovas turi įtraukti į poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, apimties ir išsamumo, ir tokios ataskaitos apimtis neišplečiama. Jei įgyvendinant konkretų projektą buvo imtasi visų reikiamų poveikio švelninimo priemonių, pagal Direktyvos 92/43/EEB 12 straipsnio 1 岹į ir Direktyvos 2009/147/EB 5 straipsnį saugomų rūšių žudymas ar trikdymas laikomas netyčiniu. Kai naujos poveikio švelninimo priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau užkirsti kelią rūšių, saugomų pagal Tarybos direktyvą92/43/EEB ir Direktyvą2009/147/EB, žudymui ar trikdymui arba bet kokiam kitam poveikiui aplinkai, nėra plačiai išbandytos jų veiksmingumo atžvilgiu, valstybės narės gali leisti jas naudoti ribotą laikotarpį vieno ar kelių bandomųjų projektų metu, su sąlyga, kad tokių priemonių veiksmingumas atidžiai stebimas ir nedelsiant imamasi atitinkamų veiksmų, jei paaiškėja, kad jos nėra veiksmingos. Leidimų išdavimo už 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ų ribų vykdomiems modernizavimo projektams, į첹ٲԳ projektus, dėl kurių padidėja pajėgumas ir reikalinga susijusio tinklo plėtra nedidinant užimamo ploto, naujiems įrenginiams, kurių elektrinė galia mažesnė nei 150kW, toje pačioje vietoje esantiems energijos kaupimo įrenginiams ir jų prijungimui prie tinklo procesas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, į첹ٲԳ poveikio aplinkai vertinimą, jei to reikalaujama pagal atitinkamus teisės aktus. Tinkamai pagrįstais atvejais dėl ypatingų aplinkybių šis šešių mėnesių laikotarpis gali būti pratęsiamas ne ilgiau kaip trims mėnesiams. Valstybės narės aiškiai informuoja plėtotojus apie ypatingas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas pratęsimas. [28pakeit.]

Valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas vykdyti modernizavimo projektus už 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ų ribų, užtikrindamos, kad, jei pagal Sąjungos aplinkos teisės aktus reikalaujama atlikti projekto poveikio aplinkai vertinimą, atliekant tokį vertinimą pakanka įvertinti tik galimą pakeitimo ar pratęsimo, palyginti su pradiniu projektu, poveikį.

2a. Nedarant poveikio poreikiui pagal 2b岹į įvertinti bet kokį galimą poveikį aplinkai, jei, atlikus modernizavimą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos elektrinės galia padidėja ne daugiau kaip 15proc., leidimai prijungti objektus prie perdavimo arba skirstomojo tinklo suteikiami per vieną mėnesį nuo paraiškos pateikimo atitinkamam subjektui dienos, išskyrus atvejus, kai kyla pagrįstas susirūpinimas dėl saugos arba sistemos komponentai yra techniškai nesuderinami.
2b. Jei saulės energijos įԲԾų modernizavimui atlikti papildoma erdvė nenaudojama ir toks modernizavimas atitinka pirminiam įrenginiui nustatytas taikytinas poveikio aplinkai švelninimo priemones, projektui reikalavimas, jei taikytina, nustatyti, ar reikia atlikti projekto poveikio aplinkai vertinimą pagal Direktyvos 2011/92/ES 4straipsnį, netaikomas.
2c. Kai atsinaujinančiųjų išteklių energijos elektrinės arba susijusios tinklo infrastruktūros, kuri yra būtina tam, kad atsinaujinantieji ištekliai būtų integruoti į elektros energijos sistemą, modernizavimo projektui taikomas reikalavimas nustatyti, ar reikia atlikti projekto poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, arba reikalavimas atlikti poveikio aplinkai vertinimą pagal Direktyvos 2011/92/ES 4straipsnį, atliekant tokį išankstinį nustatymą ir (arba) atliekant poveikio aplinkai vertinimą atsižvelgiama tik į pakeitimo ar išplėtimo, palyginti su pradiniu projektu, poveikį.
2d. Sprendimai, priimti vykdant leidimų išdavimo procedūras, skelbiami viešai. [29pakeit.]

▌16c straipsnis

Leidimų saulės energijos įrangai įrengti dirbtinėse konstrukcijose išdavimo procesas

1) Valstybės narės užtikrina, kad šios direktyvos 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimų išdavimo procesas, susijęs su saulės energijos įrangos, į첹ٲԳ ant stogo montuojamą įrangą, ir bendrai esančiais energijos kaupimo įrenginiais, į첹ٲԳ į pastatus integruotą saulės energijos įrangą, įrengimu esamose ar būsimose dirbtinėse konstrukcijose, išskyrus dirbtinius vandens paviršius, būtų ne ilgesnis kaip vienas mėnuo, su sąlyga, kad pagrindinis tokių konstrukcijų tikslas nėra saulės energijos gamyba. 50kW arba mažesnės galios saulės energijos įrenginiams, į첹ٲԳ iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartotojus, bendrai veikiančius iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartotojus ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijas, valstybės narės numato paprasto pranešimo procedūrą, kaip nustatyta šios direktyvos 17straipsnyje. Nukrypstant nuo Direktyvos 2011/92/ES 4 straipsnio 2 dalies ir II priedo 3 punkto a ir b papunkčių, atskirai arba kartu su tos direktyvos 13punkto a papunkčiu, įrengiant tokią saulės energijos įrangą Direktyvos 2011/92/ES 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atlikti poveikio aplinkai vertinimą netaikomas. [30cppakeit.]

Valstybės narės užtikrina, kad vis dar taikomi statybos reikalavimai būtų panaikinti. Valstybės narės taip pat parengia kitų kliūčių šalinimo ir spartesnio saulės energijos diegimo skatinimo veiksmų gaires. [30cppakeit.]

1a) Valstybės narės užtikrina, kad į pastatus integruotos saulės energijos įrangos įrengimui nebūtų taikomas poveikio aplinkai vertinimas pagal Direktyvos 2011/92/ES 2 straipsnio 1 岹į ir reikalavimas gauti statybos leidimą.

16d straipsnis

Viršesnis viešasis interesas

Nuo ... [trys mėnesiai nuo įsigaliojimo] iki bus pasiektas poveikio klimatui neutralumo tikslas valstybės narės užtikrina, kad leidimų išdavimo procese konkrečiu atveju svarstant teisinius interesus Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 4 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies c punkto, Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 7 dalies ir Direktyvos 2009/147/EB 9 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo tikslu, energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių įԲԾų planavimas, statyba ir eksploatavimas, jų prijungimas prie tinklo ir pats su jais susijęs tinklas bei energijos kaupimo turtas būtų laikomi atitinkančiais viršesnį viešąjį interesą ir visuomenės sveikatos ir saugos tikslą. ▌

Ne vėliau kaip ... [vienas mėnuo po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija, siekdama sumažinti teisinį netikrumą, paskelbia gaires, kaip įgyvendinti šį straipsnį laikantis galiojančių Sąjungos teisės reikalavimų ir atitinkamų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų. [17pakeit.]

16e straipsnis

Šilumos siurblių diegimo spartinimas

1.Leidimų įrengti šilumos siurblius išdavimo procesas neturi trukti ilgiau kaip vieną mėnesį.

2.Atitinkamas subjektas prijungimo prie perdavimo arba skirstomojo tinklo leidimus išduoda remdamasis jam pateiktu pranešimu šių šilumos siurblių atveju:

a) iki 12kW elektrinės galios šilumos siurblių, taip pat
b) iki 50kW elektrinės galios šilumos siurblių, kuriuos įsirengia iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojas, bendrai veikiantys iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų pagal Direktyvos (ES) 2018/20012 straipsnio 14岹į, su sąlyga, kad iš atsinaujinančiųjų išteklių pasigamintos energijos vartotojo atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos įrenginio galia sudaro bent 60proc. šilumos siurblio galios, išskyrus atvejus, kai kyla pagrįstų saugos problemų arba esama sistemos komponentų techninio nesuderinamumo.

3.Sprendimai, priimti vykdant leidimų išdavimo procedūras, skelbiami viešai. [32pakeit.]

16f straipsnis

Valstybės narės informuoja Komisiją apie:

a) leidimų išdavimo įrenginiams, naudojamiems atsinaujinančiųjų išteklių energijai gaminti tiek 貹ٱė atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietose, tiek už jų ribų, procesų trukmę;
b) 16d straipsnio poveikį leidimų išdavimo proceso ir teismo procesų trukmei.

Komisija įvertina valstybių narių pateiktą informaciją ir, jei tikslinga, siūlo atitinkamų teisės aktų pakeitimus.“.

"

4 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1)Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 1straipsnio 10 punkto būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [vienas mėnuo po šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. [35pakeit.]

Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 1straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 8 ir 9 punktų ir 3 straipsnio būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [šeši mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. [36pakeit.]

Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 1straipsnio 5 ir 7 punktų ir 2 straipsnio būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [vieneri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. [37pakeit.]

Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2)Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Įᾱ

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ▌

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkė Pirmininkas/ Pirmininkė

(1) OLC ,, p..
(2) OLC ,, p..
(3) m. ... ...d. Europos Parlamento pozicija
(4) Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“, .
(5) 2021m. birželio 30d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES)2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB)Nr.401/2009 ir (ES)2018/1999 (Europos klimato teisės aktas), (OLL243, 202179, p.1).
(6) 2001m. birželio 27d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30).
(7) 2005m. vasario 17d. Tarybos sprendimas 2005/370/EB dėl Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais sudarymo Europos bendrijos vardu (OLL124, 2005517, p.1).
(8) 2011m. gruodžio 13d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).
(9) 1992m. gegužės 21d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OLL206, 1992722, p. 7).
(10) 2009m. lapkričio 30d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OLL20, 2010126, p.7).
(11) 2021m. vasario 10d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES)2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 1).
(12) OLC369, 20111217, p.14.
(13) 2019m. liepos 8d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Belgiją, C-543/17, ECLI: ES: C:2019:573.
(14) 2014m. liepos 23d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema (OLL257, 2014828, p.135).
(15) 1992m. gegužės 21d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OLL206, 1992722, p. 7).
(16) 2009m. lapkričio 30d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OLL20, 2010126, p.7).

Atnaujinta: 2023 m. kovo 13 d.Teisinė informacija-Privatumo politika