Ϸվ

ǻė
Ankstesnis
Kitas
Visas tekstas
Procedūra :
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0095/2023

Pateikti tekstai :

A9-0095/2023

Debatai :

PV14/06/2023-16
CRE14/06/2023-16

Balsavimas :

PV15/06/2023-7.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P9_TA(2023)0249

Priimti tekstai
PDF229kWORD65k
Ketvirtadienis, 2023 m. birželio 15 d.-Strasbūras
Įgyta patirtis, susijusi su Pandoros dokumentais ir kitais atskleistais faktais
P9_TA(2023)0249A9-0095/2023

2023 m. birželio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl įgytos patirties, susijusios su Pandoros dokumentais ir kitais atskleistais faktais ()

Europos Parlamentas,

–atsižvelgdamas į 2021m. sausio 26d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Keitimasis informacija apie mokesčius ES: tvirtas pagrindas, įgyvendinimo spragos“,

–atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 27 d. Europos Audito Rūmų metinę ataskaitą „2021 finansinių metų metinė ataskaita dėl ES agentūrų“,

–atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 16 d. Europos ombudsmeno sprendimą dėl to, kaip Europos Komisija sprendžia „sukamųjų durų“ reiškinio atvejus, susijusius su jos darbuotojais (byla OI/1/2021/KR),

–atsižvelgdamas į 2022m. kovo 9d. Europos Parlamento rezoliuciją su pasiūlymais Komisijai dėl pilietybės ir leidimo gyventi įsigijimo investuojant schemų(1),

–atsižvelgdamas į 2021m. birželio 28d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „ES kovos su pinigų plovimu bankų sektoriuje pastangos yra susiskaidžiusios, o įgyvendinimas– nepakankamas“,

–atsižvelgdamas į savo 2020m. liepos 10d. rezoliuciją „Visapusiška Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politika. Komisijos veiksmų planas ir kiti pastarojo meto pokyčiai“(2),

–atsižvelgdamas į savo 2021m. sausio 21d. rezoliuciją dėl ES mokesčių rojų sąrašo peržiūros(3),

–atsižvelgdamas į savo 2021m. rugsėjo 16d. rezoliuciją „ES reikalavimų dėl keitimosi informacija mokesčių klausimais įgyvendinimas: pažanga, įgyta patirtis ir kliūtys, kurias reikia įveikti“(4),

–atsižvelgdamas į savo 2021m. spalio 7d. rezoliuciją dėl ES politikos, susijusios su žalinga mokesčių praktika, reformos (įskaitant Elgesio kodekso grupės reformą)(5),

–atsižvelgdamas į savo 2021m. spalio 21d. rezoliuciją „Pandoros dokumentai: jų reikšmė pastangoms kovoti su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir vengimu“(6),

–atsižvelgdamas į savo 2020m. sausio 16d. rezoliuciją „Ekonominės ir pinigų sąjungos institucijos ir įstaigos: interesų konfliktų, pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, prevencija“(7),

–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54straipsnį,

–atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones,

–atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0095/2023),

A.kadangi Pandoros dokumentai buvo didžiulio masto duomenų nutekinimo atvejis – duomenis 2021m. spalio 3d. pradėjo skelbti Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas ir buvo pateikti mokesčių rojuose įsisteigusių juridinių asmenų tikrųjų savininkų duomenys;

B.kadangi Tarptautiniam tiriamosios žurnalistikos konsorciumui (ICIJ) buvo nutekinta 2,94 terabaito duomenų ir jais buvo pasidalyta su žiniasklaidos partneriais visame pasaulyje; kadangi kai kurie dokumentai yra iš praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio, bet dauguma ICIJ peržiūrėtų dokumentų parengti 1996–2020 m.; kadangi naujai nutekinti duomenys, kaip teigiama, yra susiję su daugiau kaip 330 politikų ir valstybės pareigūnų iš beveik 100 valstybių, įskaitant 35 esamus ar buvusius valstybių ar vyriausybių vadovus;

C.kadangi Pandoros dokumentai atskleidė, kaip tarpininkai, pvz.,bankai, apskaitininkai ir teisinių paslaugų įmonės, padeda didelės grynosios vertės turto turintiems asmenims, įskaitant politikoje dalyvaujančius asmenis, nusikaltėlius, valstybės pareigūnus ir įžymybes, kurti sudėtingas įmonių struktūras, registruotas slaptose jurisdikcijose arba mokesčių rojuose, glaudžiai bendradarbiaujant su profesionaliais lengvatinio apmokestinimo paslaugų teikėjais, siekiant apsaugoti pajamas ir turtą nuo apmokestinimo, sankcijų ir kitų teisinių įpareigojimų ir sudaryti sąlygas pinigų plovimui ir teroristų finansavimui;

D.kadangi, deja, kai kurie ES aukšto lygio sprendimus priimantys asmenys taip pat figūruoja Pandoros dokumentuose;

E.kadangi Pandoros dokumentuose atskleista veikla apima piktnaudžiavimą priedangos įmonėmis, fondais ir patikos fondais siekiant šių tikslų: anonimiškai pirkti turtą ir prabangos prekes, investuoti ir pervesti pinigus iš vienos banko sąskaitos į kitą neteisėtais tikslais, vengiant mokesčių ir vykdant finansinius nusikaltimus, įskaitant pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą;

F.kadangi Pandoros dokumentai yra naujausias didžiulis duomenų nutekinimas, kuris atskleidė vidinę lengvatinio apmokestinimo finansų pasaulyje veiklą, po to, kai 2014m. buvo paskelbti „Lux Leaks“, 2015m.– „Swiss Leaks“, 2016m. – Panamos dokumentai, 2017m.– „Rojaus dokumentai“, 2019m.– „Mauritius Leaks“, 2020m.– „Luanda Leaks“ ir FinCEN bylos, o 2021m.– „Lux Letters“;

G.kadangi, remiantis tyrimų duomenimis(8), 2017m. mokesčių rojuose laikyta 7900 mlrd. EUR finansinio turto; kadangi ši suma sudaro 8 proc. viso pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP); kadangi dėl to visame pasaulyje prarandama maždaug 155mlrd. EUR mokestinių pajamų per metus;

H.kadangi iš atskleistų Panamos dokumentų ir „Swiss Leaks“, matyti, kad apie 50proc. turto, esančio mokesčių rojuose, priklauso turtingiausiems 0,01proc. žmonių, ir tie 0,01proc. turtuolių, slėpdami turtą ir investicines pajamas užsienyje, išvengia apie 25proc. savo mokesčių – taigi, mokesčių vengimo problema tampa ir nelygybės problema(9);

I.kadangi Pandoros dokumentuose aprašyta praktika dar labiau sustiprina socialinę ir ekonominę nelygybę mūsų visuomenėje ir smarkiai mažina piliečių pasitikėjimą teisine valstybe ir mūsų ekonomine bei demokratine sistema; kadangi socialinio ir ekonominio teisingumo puoselėjimas yra vis svarbesnis esant krizei, su kuria šiuo metu susiduria ES dėl agresijos karo prieš Ukrainą ir dėl to karo sukeltų pragyvenimo kainų krizės;

J.kadangi mokestiniai nusikaltimai yra pirminis pinigų plovimo nusikaltimas pagal ES teisę ir tarptautinius standartus; kadangi veikla, apie kurią pranešama Pandoros dokumentuose, nėra neteisėta ar nusikalstama, bet gali būti prilyginama mokesčių vengimui ir piktnaudžiavimui įmonių paslaptimis;

K.kadangi Trečiosios tarptautinės vystymosi finansavimo konferencijos priimtos galutinės Adis Abebos veiksmų darbotvarkės šalys įsipareigojo gerinti pajamų administravimą taikant modernias, progresyvias mokesčių sistemas ir efektyviau renkant mokesčius ir plėsti tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių srityje;

L.kadangi besivystančiose šalyse pelno mokestis sudaro didesnę mokestinių pajamų ir bendrojo vidaus produkto dalį nei turtingose šalyse(10); kadangi apskaičiuota, kad nuostoliai dėl pasaulinio pelno apmokestinimo besivystančiose šalyse svyruoja nuo 6 iki 13 proc. visų mokestinių pajamų, palyginti su 2–3 proc. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse(11);

M.kadangi 2021m. spaliomėn. EBPO ir G20 šalių mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo įtraukioje sistemoje susitarta dėl dviejų ramsčių sprendimo, kuriuo siekiama spręsti dėl ekonomikos skaitmeninimo kylančias mokesčių problemas; kadangi vis dėlto kai kurios besivystančios šalys išreiškė susirūpinimą dėl šio pasaulinio pelno apmokestinimo susitarimo arba net atsisakė jį patvirtinti (pvz., Kenija ir Nigerija);

N.kadangi, remiantis ataskaita „Mokesčių skaidrumas Afrikoje 2022m. Afrikos iniciatyvos pažangos ataskaita“, apskaičiuota, kad neteisėti finansiniai srautai šiame žemyne kasmet sudaro 50–80mlrd.JAV dolerių (48–77mlrd.EUR);

O.kadangi 2019m. Jungtinių Tautų Afrikos grupė paragino priimti Jungtinių Tautų mokesčių konvenciją, kuri būtų svarbi kovos su neteisėtais finansiniais srautais priemonė; kadangi 2021m. vasariomėn. Tarptautinės finansinės atskaitomybės, skaidrumo ir sąžiningumo siekiant Darbotvarkės iki 2030m. tikslų aukšto lygio grupė (FACTI grupė) į savo galutinę ataskaitą kaip pagrindinę rekomendaciją taip pat įtraukė pasiūlymą dėl Jungtinių Tautų mokesčių konvencijos;

P.kadangi Komisija ir Taryba nevisapusiškai atsižvelgė į Parlamento rekomendacijas, pateiktas po Pandoros dokumentų 2021 m. spalio 21 d. rezoliucijoje „Pandoros dokumentai: jų reikšmė pastangoms kovoti su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir vengimu“;

Q.Kadangi siekiant kovoti su žalinga mokesčių praktika, kuri pritraukia didelės grynosios vertės turto turinčius asmenis arba asmenis, turinčius prabangos turto, imtasi nedaug Europos teisėkūros iniciatyvų;

R.kadangi, nepaisant dešimtmetį trunkančių mokesčių skandalų ir teisėkūros reformų ES, pažanga pasauliniu lygmeniu siekiant pažaboti įmonių slaptumą ir mokesčių slėpimą bei vengimą lengvatinio apmokestinimo zonose buvo nepakankama, kaip matyti iš Pandoros dokumentų; kadangi skaidrumo trūkumas, įskaitant tarptautinį keitimąsi informacija, yra pagrindinė su mokesčiais susijusių neteisėtų finansinių srautų priežastis;

S.kadangi 2021m. spaliomėn. EBPO ir G20 šalių mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo įtraukioje sistemoje patvirtintu dviejų ramsčių sprendimu siekiama spręsti dėl ekonomikos skaitmeninimo kylančias mokesčių problemas; kadangi besivystančios šalys, įskaitant Afrikos mokesčių administravimo forumą, kritikavo tą sprendimą, nes jų interesai buvo palikti nuošalyje ir nepakankamai pašalintos konkrečios spragos, dėl kurių ribojamos Afrikos šalių turimos apmokestinimo teisės;

Bendrosios pastabos

1.pripažįsta, kad žurnalistams ir informatoriams tenka svarbus vaidmuo tiriant ir atskleidžiant galimus mokesčių teisės pažeidimus, taip pat korupciją, organizuotą nusikalstamumą ir pinigų plovimą; mano, kad būtina toliau apsaugoti tiriamosios žurnalistikos šaltinių, įskaitant informatorius, konfidencialumą; palankiai vertina tai, kad tiriamosios žurnalistikos atstovai atskleidė sudėtingą mokesčių rojų, priedangos įmonių ir banko sąskaitų užsienyje, kurių tikrieji savininkai yra žinomi vieši asmenys, sistemą;

2.pabrėžia, kad svarbu ginti žurnalistų laisvę informuoti viešojo intereso klausimais, nepatiriant brangių teisinių veiksmų grėsmės, įskaitant atvejus, kai jie gauna konfidencialius, slaptus ar riboto naudojimo dokumentus, duomenų rinkinius ar kitą medžiagą, neatsižvelgiant į jų kilmę;

3.palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl direktyvosdėl asmenų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų(12), dar vadinamos Kovos su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo direktyva; primena, kad strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo finansiškai ir psichologiškai labai apsunkina žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų darbą – tai daro atgrasomąjį poveikį bei nulemia savicenzūrą; pabrėžia, kad į tvirtą ES kovos su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo direktyvą turi būti įtrauktos aiškios nuostatos dėl ankstyvo atmetimo mechanizmų ir veiksmingų sankcijų, įskaitant finansines baudas, skirtų strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo iniciatoriams; pabrėžia, kad veiksminga kovos su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo sistema negali egzistuoti nesant suderintų papildomų priemonių nacionaliniu lygmeniu; ragina valstybes nares priimti kovos su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo teisės aktus, kuriais būtų kovojama su nacionaliniais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo;

4.pabrėžia, kad tiriantieji žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai dažnai patiria didelį finansinį spaudimą ir susiduria su dideliais sunkumais siekdami gauti finansinių išteklių projektams, kuriuos vykdant tiriami mokestiniai nusikaltimai, korupcija ar organizuotas nusikalstamumas; ragina Komisiją išnagrinėti tolesnius būdus, kaip padidinti žiniasklaidos sektoriui skiriamą finansavimą, be kita ko, įsteigiant specialų nuolatinį tiriamosios žurnalistikos fondą;

5.pabrėžia, kad pastaruoju metu paaiškėjo daug atvejų, kai šnipinėjimo programos buvo naudojamos vykdant žurnalistų sekimą ES, ir pažymi, kad šie atvejai kelia nepaprastai didelį susirūpinimą;

6.apgailestauja dėl to, kad žurnalistai, pvz., Peter Rudolf de Vries, Daphne Caruana Galizia ir Ján Kuciak, buvo nužudyti dėl savo atskleistos žurnalistinės informacijos; pabrėžia nepriklausomų žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų pažeidžiamumą dėl grasinimų ir išpuolių, nes nėra tvirtos Europos teisės aktų sistemos jiems apsaugoti; palankiai vertina 2021m. rugsėjo 16d. Komisijos rekomendaciją (ES)2021/1534 dėl žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų apsaugos, saugumo ir įgalėjimo užtikrinimo Europos Sąjungoje(13); vis dėlto pabrėžia, kad tai gali būti laikoma tik atspirties tašku, ir ragina skubiai imtis veiksmų siekiant nustatyti privalomas priemones, kuriomis būtų užtikrinta žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų apsauga visoje ES;

7.pažymi, kad Šveicarija persvarstė savo Federalinį bankų ir taupomųjų bankų įstatymą dėl bankų paslapties, priimdama bendrą informacijos apie finansines sąskaitas teikimo standartą (CRS); tačiau apgailestauja, kad informacija, kuri nepatenka į bendro informacijos teikimo standarto taikymo sritį, ir toliau laikoma banko paslaptimi; nerimauja dėl to, kad Šveicarijos bankų slaptumo taisyklės vis dar taikomos jurisdikcijoms, kurios netaiko CRS, ir Šveicarijos piliečiams, įskaitant Šveicarijos žurnalistus – tai paaiškina, kodėl Šveicarijos žurnalistams iš pradžių nebuvo leista pranešti apie Pandoros dokumentus arba dalyvauti tyrimo konsorciumo veikloje; palankiai vertina bet kokią būsimą Šveicarijos federalinio įstatymo dėl bankų ir taupomųjų bankų 47 straipsnio reformą siekiant užtikrinti tinkamą spaudos laisvę;

8.apgailestauja dėl to, kad 24 valstybės narės per nustatytą terminą neperkėlė informatorių apsaugos direktyvos(14) ir nepranešė apie jos perkėlimą į nacionalinę teisę; palankiai vertina tai, kad Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš ne mažiau kaip 19 valstybių narių dėl to, kad jos neperkėlė direktyvos; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinių taisyklių įgyvendinimas ir taikymas yra labai svarbūs; apgailestauja dėl to, kad įmonių sektoriaus darbuotojams plačiau taikomi informacijos neatskleidimo susitarimai nesuteikus tikslių teisinių konsultacijų; ragina valstybes nares, kurios į savo nacionalinę teisę dar nėra perkėlusios šios direktyvos, tai padaryti skubiai; ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, kad būtų sprendžiamas šios direktyvos neperkėlimo į nacionalinę teisę valstybėse narėse klausimas;

9.su susidomėjimu laukia Komisijos ataskaitos dėl 2019 m. ES pranešėjų apsaugos direktyvos įgyvendinimo, kurią numatyta paskelbti 2023 m. gruodžio mėn.; ragina Komisiją prireikus konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais, kaip patobulinti direktyvą;

10.pabrėžia, kad neteisėti finansiniai srautai yra pasaulinio valdymo klausimas; primygtinai ragina ES parodyti tvirtą politinę valią ir ryžtą kovoje su mokesčių vengimu ir slėpimu, kad būtų apsaugota bendroji rinka, vadovaujantis politikos suderinamumo vystymosi labui principu, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208straipsnyje;

11.pabrėžia, kad Pandoros dokumentuose atskleista praktika daro ypatingai didelį poveikį visų pirma besivystančių šalių biudžeto galimybėms ir viešosioms išlaidoms ir kenkia teisinei valstybei bei mažina pasitikėjimą pasauline finansų sistema, siekiant kelti pragyvenimo standartus viso pasaulio besivystančiose šalyse; pabrėžia, kad reikia veikti pasauliniuose tarptautiniuose forumuose;

12.pabrėžia tarptautinį įsipareigojimą iki 2030m. gerokai sumažinti neteisėtus finansinius srautus, kaip nustatyta Adis Abebos veiksmų darbotvarkėje ir Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030m.; pažymi, kad esamų oficialių plėtros fondų naudojimas privačiosioms investicijoms subsidijuoti gali būti siejamas su kompromisais dėl jų veiksmingumo siekiant darnaus vystymosi tikslų;

13.atkreipia dėmesį į kelias tarptautines iniciatyvas dėl automatinio keitimosi informacija mokestinių prievolių vykdymo tikslais, taip pat į EBPO bendrą duomenų teikimo standartą, pagal kurį informacija apie nerezidentų lengvatinio apmokestinimo finansines sąskaitas automatiškai teikiama jų rezidavimo vietos jurisdikcijai, ir į EBPO Tarptautinės jungtinės dalijimosi žiniomis ir bendradarbiavimo darbo grupės (JITSIC) tinklo veiklą, kurioje šiuo metu dalyvauja 19 ES valstybių narių;

14.pabrėžia, kad mokesčių skaidrumas ir keitimasis informacija yra būtini siekiant sustabdyti neteisėtus finansinius srautus ir sutelkti daugiau vidaus išteklių, o tai ypač svarbu siekiant įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus ir Afrikos Sąjungos darbotvarkę iki 2063m., ypač dabartinėmis aplinkybėmis, kai didėja skola, juntamas COVID-19 pandemijos poveikis ir pastebimi karo Ukrainoje padariniai Afrikos ekonomikai;

15.ragina ES remti besivystančias šalis ir kovoti su neteisėtais finansiniais srautais ir bendrovių bei tarptautinių įmonių mokesčių slėpimu ir užtikrinti, kad mokesčiai būtų mokami ten, kur sukuriamas pelnas ir tikroji ekonominė vertė, siekiant sustabdyti mokesčių bazės eroziją ir pelno perkėlimą;

16.pabrėžia, kad 2019m. Jungtinių Tautų Afrikos grupė paragino priimti Jungtinių Tautų mokesčių konvenciją, kuri padėtų kovoti su neteisėtais finansiniais srautais; mano, kad Jungtinių Tautų sistemos visuotinė tarpvyriausybinė institucija, įgaliota spręsti visus neteisėtų finansinių srautų klausimus, galėtų padėti įtraukti visas besivystančias šalis į sprendimų mokesčių klausimais priėmimo procesą ir tapti veiksminga priemone kovojant su mokesčių vengimu, neteisingu prekybos sąskaitų faktūrų išrašymu, pelno perkėlimu ir visų formų neteisėta komercine ir mokestine veikla pasaulio lygmeniu;

17.ragina ES remti Jungtinių Tautų bendrosios mokesčių konvencijos parengimą, kad būtų stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas ir valdymas mokesčių ir su prekyba susijusių neteisėtų finansinių srautų srityje; pabrėžia, kad būtina nustatyti skaidrų ir įtraukų sprendimų priėmimo procesą, kuriame visos šalys galėtų vesti derybas lygiomis teisėmis;

18.primena, kad dėl mokesčių vengimo mokesčių našta perkeliama nuo stambesnio verslo mažesnėms ir vidutinio dydžio įmonėms, taip pat vartotojams, kurie moka asmeninių pajamų mokesčius ir pridėtinės vertės mokestį – tai ypač didelė problema mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, kuriose mažosios, vidutinės ir labai mažos įmonės ir neoficialūs prekiautojai sudaro didžiąją ekonominės veiklos sektoriaus dalį ir yra labiau pažeidžiami dėl gerokai sumažėjusių pajamų ir nesaugumo; primena, jog tai, kad besivystančios šalys patiria didžiulių finansinių nuostolių dėl mokesčių slėpimo, yra vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių labai didėja daugelio iš jų įsiskolinimas;

19.apgailestauja dėl to, kad į Pandoros dokumentuose ir naujausiuose žiniasklaidos tyrimuose minimi keli ES aukšto lygio sprendimus priimantys asmenys, susiję su įtarimais dėl neteisėtai įgyto turto, interesų iškastinio kuro įmonėse arba turto mokesčių rojuose; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad Pandoros dokumentuose minimi besivystančių šalių, kurios labai priklauso nuo Europos Sąjungos teikiamos pagalbos, politiniai lyderiai;

20.mano, kad dėl SESV nustatytos vienbalsiškumo taisyklės, pagal kurią ES priimami mokesčių teisės aktai, aukšto lygio sprendimus priimantys asmenys, kaltinami pažeidimais, gali turėti daug daugiau įtakos blokuojant teisės aktus, kuriais siekiama kovoti su mokesčių slėpimu ar vengimu, arba nulemiant tokių procesų rezultato veiksmingumą;

21.pažymi, kad vyriausybės ministrai ir įstatymų leidėjai turi esminę pareigą visapusiškai laikytis įstatymų ir visada veikti laikantis įstatymo dvasios; atkreipia dėmesį į tai, kad to nepadarius mažėja visuomenės pasitikėjimas vyriausybe – pačiu valstybės pamatu; atkreipia dėmesį į tai, kad su sukčiavimo ir mokesčių slėpimo atvejais gali būti susijępolitikoje dalyvaujančių asmenų šeimos nariai, todėl jiems taikomi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu teisės aktai;

22.pabrėžia, kad svarbu užtikrinti aukštus ES ir valstybių narių pareigūnų dorumo, sąžiningumo ir atsakomybės standartus, taip pat toje aplinkoje puoselėti tarnybos ir asmenines moralines vertybes; primena Europos Parlamento narių pareigą atskleisti visus „finansinius interesus, kurie galėtų turėti įtakos Parlamento nario pareigų vykdymui“;

23.ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų nustatytos politikoje dalyvaujančių asmenų išorinės veiklos, darbo santykių, investicijų, turto ir didelės vertės dovanų ar naudos, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, susijęs su jų funkcijomis, privalomo deklaravimo priemonės ir sistemos, ir joms būtų skirta pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių; pabrėžia, kad svarbu turėti sistemas, kurios leistų pranešti ir patikrinti šią informaciją bei nepriklausomai įvertinti interesų konfliktus, kai jie kyla, taip pat numatyti atgrasomąsias sankcijas už informacijos pateikimo reikalavimų nesilaikymą;

24.atkreipia dėmesį į Reglamento Nr. 31 (EEB)(15) 12 straipsnį, pagal kurį ES pareigūnams draudžiami bet kokie veiksmai ar elgesys, kurie gali daryti žalą jo užimamam postui;

Tarpininkų vaidmuo palengvinant mokesčių slėpimą ir vengimą

25.atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis 2018 m. atliktu tyrimu, vadinamasis didžiųjų apskaitos įmonių ketvertas– „PricewaterhouseCoopers“ („PwC“), „Ernst & Young“ („EY“), „Deloitte“ ir KPMG– užima 87proc. pasaulinės mokesčių konsultacijų rinkos(16); pabrėžia, kad tokia de facto oligopolija kelia grėsmę pačiai apskaitos ir konsultacijų rinkai ir dėl įtakos, kurią šios įmonės gali turėti mokesčių reglamentavimo srityje; ragina Komisiją atlikti mokesčių konsultacijų rinkos tyrimą, kad būtų galima gauti naujausią informaciją apie didžiųjų apskaitos įmonių užimamą rinkos dalį;

26.apgailestauja dėl to, kad, kaip atskleista Pandoros dokumentuose(17), „PwC“ kartu su kitomis didžiosiomis apskaitos įmonėmis atliko pagrindinį vaidmenį padedant Rusijos oligarchams investuoti Vakaruose per savo lengvatinio apmokestinimo priedangos įmonių tinklus(18); pabrėžia, kad tokie tinklai gali trukdyti taikyti ES sankcijas asmenims iš Rusijos; apgailestauja dėl to, kad paskelbus Pandoros dokumentus ir įvedus ES sankcijas Rusijos oligarchams nebuvo atlikta matomų tarpininkavimo sektoriaus ES tyrimų; ragina valstybių narių valdžios institucijas ištirti visus šių įmonių padarytus pažeidimus;

27.atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir jos hibridinius veiksmus prieš ES šalis, Rusijos oligarchų turto ir investicijų tyrimai turėtų būti svarbiausias prioritetas, nes jie yra strategiškai svarbūs ES saugumui;

28.atkreipia dėmesį į tai, kad, tyrimų(19) duomenimis, pasaulinės profesionalių paslaugų įmonės yra vadinamieji karjeros centrai– 68proc. tarptautinių įmonių sandorių kainodaros specialistų prieš tai dirbo pasaulinėse profesionalių paslaugų įmonėse; ragina Komisiją teikti informaciją apie „sukamųjų durų“ reiškinį profesionalių paslaugų įmonėse ir mokesčių institucijų pareigūnų darbą tokiose įmonėse ar tarptautinėse įmonėse; ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų priimtas „sukamųjų durų“ reiškinio reglamentavimas, įskaitant mokesčių institucijų pareigūnų veiklos pertraukos laikotarpius, ir tinkami vykdymo užtikrinimo mechanizmai;

29.yra susirūpinęs dėl to, kad buvęs EBPO direktorius mokesčių reikalams neseniai perėjo dirbti į privatųjį sektorių; ragina valstybes nares ir Komisiją daryti spaudimą EBPO, kad ji laikytųsi savo 2010 m. rekomendacijų dėl lobistinės veiklos skaidrumo ir sąžiningumo principų ir nustatytų aiškius veiklos pertraukos laikotarpius ir griežtą politiką dėl „sukamųjų durų“ reiškinio atvejų; ragina valstybes nares taip pat laikytis šių standartų tarptautinėse organizacijose, kurių narėmis jos yra, kad būtų išvengta interesų konfliktų ir „sukamųjų durų“ reiškinio;

30.kviečia Komisiją ir valstybes nares toliau analizuoti ir, kai tinkama, šalinti galimus interesų konfliktus, kylančius dėl teisinių konsultacijų, konsultacijų mokesčių klausimais ir audito paslaugų teikimo, teikiant konsultacijas tiek verslo klientams, tiek valdžios institucijoms; pakartoja savo raginimą Komisijai apsvarstyti galimybę taikyti priemones, kuriomis apskaitos įmonės būtų aiškiai atskirtos nuo finansinių ar mokesčių paslaugų teikėjų, taip pat nuo visų konsultavimo paslaugų, kaip būdą pašalinti interesų konfliktus;

31.yra susirūpinęs dėl besitęsiančio „PwC Australia“ su mokesčiais susijusios informacijos nutekinimo skandalo, kai vienas PwC partneris, dalyvavęs rengiant įstatymus, kuriais siekiama kovoti su tarptautinių bendrovių vengimu mokėti mokesčius Australijoje, tariamai pasidalijo konfidencialia informacija su kolegomis, kurie, remdamiesi jo patarimais, pritraukė verslo klientų; ragina Komisiją ir ES valstybių narių valdžios institucijas bendradarbiauti su analogiškomis Australijos institucijomis ir įvertinti, ar ES būta panašių interesų konfliktų atvejų;

32.atkreipia dėmesį į dabartinį draudimą auditoriams teikti konsultavimo paslaugas, įskaitant konsultacijas mokesčių klausimais(20), viešojo intereso įmonėms; palankiai vertina neseniai paskelbtą vienos iš keturių didžiųjų apskaitos įmonių veiklos padalijimą į atskiras audito ir konsultavimo įmones – tai rodo, kad toks atskyrimas įmanomas(21);

33.atkreipia dėmesį į Audito Rūmų ataskaitą, kurioje daroma išvada, kad Komisijai naudojantis išorės konsultantų paslaugomis gali kilti pernelyg didelės priklausomybės, konkurencinio pranašumo, tiekėjų koncentracijos ir galimų interesų konfliktų rizika ir kad Komisija nepakankamai stebi, valdo ar mažina šią riziką įmonių lygmeniu(22); ragina Komisiją įgyvendinti visas Audito Rūmų rekomendacijas; ragina Komisiją tinkamai įvertinti bet kokią interesų konfliktų riziką sutarčių skyrimo privačioms įmonėms procese ir užsitikrinti įvairius konsultacijų šaltinius; pabrėžia, jog svarbu, kad valdžios institucijos turėtų vidaus išteklių ir ekspertinių žinių savo funkcijoms vykdyti;

34.atkreipia dėmesį į nefinansinių tarpininkų sektoriaus savireguliavimo ribotumus; palankiai vertina tai, kad Komisija rengia naują teisėkūros pasiūlymą dėl tarpininkų reguliavimo – teisės aktą, kuriuo užtikrinama tarpininkų veiklos sistema, kad būtų sprendžiamas tarpininkų, padedančių palengvinti mokesčių slėpimą ir agresyvų mokesčių planavimą, vaidmens klausimas; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad į sistemą būtų įtrauktas griežtas vykdymo užtikrinimas imantis veiksmų prieš tarpininkus, kurie kuria ir valdo schemas, kuriomis sudaromos sąlygos mokesčių slėpimui ir agresyviam mokesčių planavimui, taip pat sudaromos palankesnės sąlygos turto slėpimui ir prisidedama prie to; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Komisiją toliau gerinti valstybių narių mokesčių administratorių keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą pasauliniu mastu; laukia Komisijos pasiūlymo – jis turėtų būti tikslinis ir proporcingas;

35.atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl Administracinio bendradarbiavimo direktyvos (DAB8), kuriuo išplečiamas automatinis keitimasis išankstiniais tarpvalstybiniais sprendimais pagal DAB6, kad jis apimtų didelės grynosios vertės turto turinčius asmenis; pabrėžia sąžiningo ir teisingo nacionalinių mokesčių institucijų bendradarbiavimo svarbą siekiant, kad keitimosi informacija sistema būtų patikima;

36.palankiai vertina tai, kad Direktyvoje dėl administracinio bendradarbiavimo (DAB6) jau nustatyta tam tikrų tarpvalstybinių mokesčių susitarimų privalomo informacijos atskleidimo tvarka; pažymi, kad užsibaigė daugiau nei vieneri ataskaitų teikimo metai; ragina Komisiją išanalizuoti ataskaitų išsamumą ir apimtį ir nustatyti galimus trūkumus; ragina Komisiją informuoti Europos Parlamentą apie savo išvadas;

37.primygtinai tvirtina, kad mokesčių vengimas naudingas tik nedaugeliui; atkreipia dėmesį į EBPO pastabą, kad mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimas daro poveikį visoms šalims ir kad besivystančiose šalyse dėl didesnės priklausomybės nuo pajamų iš įmonių pelno mokesčio jos patiria neproporcingai didelį erozijos ir pelno perkėlimo poveikį(23) ir tai skatina nelygybę šalies viduje;

Žalinga ne pelno mokesčių režimų praktika

38.atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip buvo atskleista Pandoros dokumentuose, schemos, kuriomis siekiama apsaugoti didelės grynosios vertės turtą turinčių asmenų turtą nuo valstybės institucijų pasitelkiant lengvatinio apmokestinimo paslaugas teikiančias įmones, tapo labai sudėtingos; atkreipia dėmesį į tai, kad iš atskleistų faktų matyti, kaipmažai mokesčiųmokėjo turtingi asmenys (arba nemokėjo jokių mokesčių), pakeisdami savo gyvenamosios vietos mokesčių tikslais šalį ir perkeldami kapitalą į kitas valstybes.

39.atkreipia dėmesį į naujų technologijų (pvz., kriptoturto), kurios kelia naujų iššūkių mokesčių vengimo ir pinigų plovimo srityje ir kurioms gali prireikti naujų, tinkamų ir tikslinių taisyklių, poveikį;

40.pabrėžia, kad mokesčių bazės erozijai susidaro palankesnės sąlygos dėl to, kad užsienyje mokamiems dividendams, autoriniams atlyginimams ir palūkanoms netaikomas išskaičiuojamasis mokestis ir kad nėra bendrų taisyklių ir procedūrų, kuriomis būtų užtikrintas veiksmingas srautų ES viduje apmokestinimas; primena neseniai atliktus tyrimus, iš kurių matyti dideli išskaičiuojamųjų mokesčių taikymo skirtumai tarp valstybių narių – tarifai įvairuoja nuo 0 iki 35 proc.; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal dvišales mokesčių sutartis išskaičiuojamajam mokesčiui taikomi tarifai dažnai yra mažesni už standartinius tarifus; ragina Komisiją ir valstybes nares koordinuoti išskaičiuojamojo mokesčio sistemą, kuria būtų užtikrinama, kad visi dividendai, palūkanos ir autoriniai atlyginimai būtų bent kartą apmokestinami taikant efektyvųjį mokesčio tarifą;

41.atkreipia dėmesį į tai, kad dividendų spekuliacijų skandalai „cum-ex“ ir „cum-cum“ buvo du didžiausi mokestinio sukčiavimo skandalai ES istorijoje, kurie ES valstybėms narėms kainavo 140 mlrd. eurų; pabrėžia, kad ES suderinta išskaičiuojamojo mokesčio sistema padėtų užkirsti kelią mokestiniam sukčiavimui, dvigubam apmokestinimui ir dvigubam neapmokestinimui; todėl pakartoja, kad reikia bendros išskaičiuojamojo mokesčio sistemos;

42.kartu pastebi tendenciją, kad šalys, įskaitant ES valstybes nares, priima teisines sistemas, kuriomis siekiama paskatinti didelės grynosios vertės turtą turinčius asmenis, užsienio pensininkus ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus investuoti ar gyventi jų teritorijoje, visų pirma suteikiant jiems dideles mokesčių lengvatas ir atleidžiant nuo mokesčių (tai netaikoma piliečiams), taip pat siūlant auksines vizas ir parduodant galimybes įgyti pilietybę; atkreipia dėmesį į tai, kad tokios galimybės galėjo būti naudingos Rusijos oligarchams, kuriems nuo to laiko buvo taikomos tikslinės sankcijos;

43.pakartoja savo susirūpinimą dėl to, kad schemos, pagal kurias pilietybė arba gyvenamoji vieta suteikiama už finansines investicijas, taip pat vadinamos „auksiniais pasais“, yra etiškai, teisiškai ir ekonomiškai prieštaringos ir kelia įvairias dideles saugumo grėsmes, pvz., susijusias su pinigų plovimu ir korupcija, Sąjungos piliečiams;

44.primygtinai ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją apie valstybių narių padarytą pažangą panaikinant arba atimant asmenų iš Rusijos ar Baltarusijos, kurie savo statusą įgijo dėl investicijų, pilietybę arba leidimus gyventi;

45.ypač nerimauja dėl, atrodo, trumpalaikio 14 mlrd. JAV dolerių vertės tarpvalstybinių indėlių, laikomų šalyse, siūlančiose pilietybę arba gyvenamąją vietą pagal investavimo schemas, padidėjimo, kuris leidžia manyti, kad šios schemos naudojamos kaip reguliacinis arbitražas, siekiant išvengti informacijos atskleidimo, privalomo pagal DAB6(24);

46.pažymi, kad vyriausybės paprastai naudoja dvi priemones, kad galėtų būti patrauklios mokesčių mokėtojams ir mobiliųjų mokesčių bazėms gyventojų pajamų ir turto apmokestinimo srityje – tai (maksimalūs) mokesčių tarifai ir lengvatinės mokesčių priemonės, skirtos pajamoms ir daug turto turintiems užsieniečiams;

47.atkreipia dėmesį į tai, kad ES valstybėse narėse daugėja mokesčių režimų, kuriais siekiama pritraukti vadinamų užsienio skaitmeninių klajoklių, didelės grynosios vertės turinčių asmenų ar pensininkų; pažymi, kad kai kurie mokesčių režimai kelia didelį piktnaudžiavimo pavojų, kuris lemia kitų šalių mokesčių bazės eroziją; pabrėžia, kad, remiantis ES mokesčių observatorijos atliktais tyrimais(25), daugelis valstybių narių taiko specialius mokesčių režimus, kuriais siekiama pritraukti užsienyje uždirbamų pajamų arba turto – tai, tyrėjų nuomone, daro įvairaus laipsnio žalą;

48.pažymi, kad, Mokesčių observatorijos duomenimis, dėl tokių lengvatinių schemų visoje ES kasmet prarandama daugiau kaip 4,5 mlrd. EUR pajamų; apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės nutraukia auksinių vizų schemas, tačiau sukuria specialius mokesčių režimus užsienyje uždirbtoms pajamoms ar turtui;

49.yra susirūpinęs dėl to, kad šioje srityje yra daug galimybių susidaryti žalingai konkurencijai ir didėti socialinei ir ekonominei nelygybei, nes daug pajamų ir turto turinčių mokesčių mokėtojų judumas dėl mokesčių yra didelis(26) ir nejudūs pajamų gaunantys asmenys galiausiai moka proporcingai didesnius mokesčius nei judūs pajamų gaunantys asmenys;

50.ragina Komisiją, nedarant poveikio jos įgaliojimams pagal Sutartis, įvertinti šių mokesčių režimų poveikį bendrajai rinkai ir valstybių narių pajamoms, taip pat visą žalingą mokesčių praktiką, iškraipančią konkurenciją už pelno apmokestinimo srities ribų ES;

51.atkreipia dėmesį į nuotolinio darbo poveikį teisei priskirti gyventojų pajamų mokestį ir gyvenamajai vietai mokesčių tikslais ES; ragina Komisiją imtis reikiamų teisėkūros priemonių siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir mokesčių teisingumą ES tarpvalstybiniams darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims šioje srityje; pažymi, kad gyventojų pajamų mokestis yra didžiausias mokestinių pajamų šaltinis daugumoje ES valstybių narių;

52.ragina Komisiją ir valstybes nares imtis iniciatyvos EBPO, visų pirma EBPO ir G20 įtraukioje sistemoje, siekiant sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas kapitalo prieaugio apmokestinimo srityje ir apriboti žalingą mokesčių praktiką, kuria siekiama pritraukti užsienyje pajamų uždirbančius, turtingus ir turto turinčius asmenis;

53.pabrėžia, kad, atsižvelgiant į bendrąją rinką ir laisvą kapitalo judėjimą ES, kapitalo prieaugio apmokestinimo skirtumai visoje ES(27) gali lemti turto perkėlimą ir mokesčių vengimą persikeliant tarp valstybių narių;

54.pažymi, kad, kaip matyti iš Pandoros dokumentų, nekilnojamasis turtas yra plačiai naudojamas piktnaudžiaujamaisiais pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo tikslais; be to, pažymi, kad nekilnojamojo turto apmokestinimas ES visai nėra suderintas; susirūpinęs atkreipia dėmesį į staigų nekilnojamojo turto kainų padidėjimą ES ir į finansinių struktūrų įtakos būsto sektoriui augimą; yra susirūpinęs dėl galimo iškraipomojo režimų, pagal kuriuos numatomi mažų mokesčių nekilnojamojo turto investiciniai fondai, poveikio; ragina Komisiją įvertinti nekilnojamojo turto apmokestinimo koordinavimo stokos poveikį ES, taip pat mažų mokesčių režimų poveikį finansinių struktūrų įtakos būsto sektoriui augimui; primena svarbų nacionalinių skaitmeninių žemės registrų vaidmenį stiprinant kovą su mokestiniais nusikaltimais visoje ES;

Piktnaudžiavimas priedangos įmonėmis ir neskaidriu turtu ir kova su mokesčių slėpimu ir vengimu, ypač tose jurisdikcijose, kurioms Pandoros dokumentuose tenka svarbus vaidmuo

55.primena, kad mokestiniai nusikaltimai pripažįstami pirminiais pinigų plovimo nusikaltimais, kurie dažnai susiję su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir terorizmo finansavimu; pabrėžia, kad pagrindinis nustatytas iššūkis taikant Direktyvą (ES)2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos(28) yra tai, kad nėra tiesioginio šių taisyklių taikymo ir yra susiskaidymas, atsiradęs dėl skirtingų nacionalinių požiūrių; palankiai vertina pasiūlytą kovos su pinigų plovimu teisės aktų rinkinį; pabrėžia, kad svarbu geriau koordinuoti nacionalines teisines sistemas, kad būtų pašalintos spragos, ir pagerinti priežiūrą įsteigiant Europos kovos su pinigų plovimu instituciją, turinčią pakankamai išteklių ir kompetencijos;

56.pažymi, kad kai kuriose jurisdikcijose, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, taikomas nepaaiškinamo turto kontrolės mechanizmas, kuriuo siekiama nustatyti iš nusikalstamos veiklos gautas pajamas; pabrėžia, kad šį mechanizmą sudaro teismo nutartis, kuria reikalaujama, kad asmuo, kuriam pagrįstai pateikti įtarimai dalyvavus vykdant sunkų nusikaltimą ar esant susijus su jį įvykdžiusiu asmeniu, paaiškintų savo interesų, susijusių su tam tikru turtu, kilmę ir mastą ir paaiškintų, kaip turtas buvo įgytas, jei esama pagrįstų priežasčių įtarti, kad respondento teisėtai įgytų pajamų, apie kurias yra žinoma, neužtektų tam, kad respondentas galėtų įgyti tokį turtą; ragina Komisiją įvertinti tokios priemonės poveikį ir galimybes ją taikyti Sąjungos lygmeniu, kad teisėsaugos institucijos galėtų geriau ištirti neteisėtai įgyto turto kilmę ir sugrąžinti nusikalstamu būdu įgytas pajamas, sykiu užtikrinant proporcingumą ir ginamųjų teises;

57.apgailestauja dėl to, kad Komisijai ir valstybėms narėms trūksta skaidrumo, kalbant apie pažangą, padarytą įšaldant ir areštuojant asmenų, kuriems taikomos sankcijos, turtą; primygtinai ragina valstybes nares ir ES valdžios institucijas dėti realias pastangas siekiant sugrąžinti neteisėtus pinigus; prašo Komisijos paskelbti po Rusijos invazijos į Ukrainą įšaldyto arba konfiskuoto turto sąrašą; palankiai vertina 2022 m. Komisijos pasiūlymą dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo;

58.ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti peržiūrėta didelės rizikos trečiųjų valstybių nustatymo pagal Direktyvą (ES) 2015/849 metodika ir, atlikus savo išsamų vertinimą, taip pat, kai taikytina, atsižvelgus į Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) vertinimus, nedvejojant įtraukti į didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašą jurisdikcijas, neįtrauktas į FATF sąrašus;

59.pabrėžia, kad svarbu stiprinti valdžios institucijų priemones, kuriomis naudodamosi jos gali susipažinti su informacija apie specifinio didelės vertės turto nuosavybę ir tokiu būdu veiksmingai pažaboti pastangas apeiti tikslines finansines sankcijas, kovoti su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir vengimu;

60.pažymi, kad, nepaisant Europos ir nacionalinių teisės aktų dėl tikrosios nuosavybės skaidrumo įgyvendinimo, kaip pranešė nevyriausybinės organizacijos(29), kai kurių ES viešųjų registrų duomenų kokybę reikia gerinti; primygtinai ragina valstybes nares skirti tinkamus išteklius, įskaitant pakankamą darbuotojų skaičių ir technologijų kiekį, duomenims apdoroti ir visapusiškai jais pasinaudoti; ragina Komisiją parengti gaires arba teikti paramą valstybėms narėms ir ataskaitas teikiančioms įstaigoms, kad būtų užtikrinta duomenų registruose kokybė;

61.primena, kad informacijos apie tikruosius savininkus skaidrumas visame pasaulyje yra labai svarbus; primena, kad kovojant su neteisėtais finansiniais srautais labai svarbus įmonių, patikos fondų ir kitų teisės subjektų nuosavybės ir kontrolės skaidrumas; be to, pažymi, kad Pandoros dokumentuose įvardyti asmenys, apeinantys valstybėse narėse galiojančius tikrosios nuosavybės skaidrumo reikalavimus; tačiau apgailestauja dėl su techniniais sunkumais susijusio delsimo kuriant Tikrųjų savininkų registrų sąveikos sistemą ES; apgailestauja dėl to, kad vėlavimas valstybėse narėse ir bendras įgyvendinimo proceso koordinavimo trūkumas mažina funkcionalios registrų sąveikos sistemos veiksmingumą, ir ragina visus dalyvius skubiai spręsti šią vėlavimo problemą; pabrėžia, kad galimybė gauti tinkamą, tikslią ir naujausią informaciją apie tikruosius savininkus bei juridinių asmenų patikros yra vertinga kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu priemonė;

62.palankiai vertina tai, kad Finansinių veiksmų darbo grupė (FATF) persvarstė rekomendaciją Nr. 24, pagal kurią reikalaujama, kad šalys užkirstų kelią piktnaudžiavimo atvejams, kai pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo tikslais pasitelkiamas juridinis asmuo; pabrėžia, kad nuo šiol šalys turėtų reikalauti, kad valdžios institucija ar įstaiga, veikianti kaip tikrųjų savininkų registras arba alternatyvus veiksmingas mechanizmas, saugotų informaciją apie tikruosius savininkus;

63.pabrėžia, kad pažanga kovojant su anoniminių įmonių naudojimu gali būti įmanoma tik tuo atveju, jei informacija apie tikruosius savininkus bus lengvai ir laiku prieinama visose jurisdikcijose ir jei valdžios institucijos galės pasinaudoti ta informacija ir atlikti kryžminę duomenų patikrą tyrimo tikslais;

64.taip pat palankiai vertina tai, kad FATF atlieka rekomendacijos Nr. 25 dėl juridinių struktūrų skaidrumo ir informacijos apie tikruosius savininkus peržiūrą; atsižvelgdamas į tai mano, kad, panašiai kaip jau nustatyta ES teisėje, šioje rekomendacijoje turėtų būti nustatyta, kad patikos fondai ar kitos panašios teisinės struktūros turi būti registruojami ir kad prieiga prie informacijos apie patikos fondų tikruosius savininkus būtų bent jau tokia pat išsami, kaip šiuo metu nustatyta ES teisėje;

65.atkreipia dėmesį į 2022 m. lapkričio 22 d. ESTT sprendimą sujungtose bylose C-37/20 ir C-601/20 dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus, kaip numatyta 5-ojoje ES kovos su pinigų plovimu direktyvoje – tokią galimybę Teismas pripažino negaliojančia, išskyrus tuos asmenis, kurie gali pareikšti teisėtą interesą susipažinti su informacija; ragina valstybes nares, kurios dėl Teismo sprendimo panaikino prieigą prie duomenų apie tikruosius savininkus finansinės žvalgybos padaliniams (FŽP), kompetentingoms institucijoms ir įpareigotiesiems subjektams, nedelsiant ją atkurti;

66.pakartoja savo išvadas dėl to, kad, kaip atskleista Pandoros dokumentuose, kai kurios JAV valstijos, pavyzdžiui, Pietų Dakota, Aliaska, Vajomingas, Delaveras ir Nevada, tapo finansinio ir įmonių slaptumo centrais; apgailestauja dėl to, kad po dokumentų atskleidimo šiose valstijose trūksta akivaizdžios pažangos ar politinės valios imtis būtinų reformų;

67.palankiai vertina tai, kad priimta pirmoji galutinė taisyklė dėl informacijos apie tikruosius savininkus teikimo pagal JAV įmonių skaidrumo aktą; apgailestauja dėl to, kad JAV trūksta politinės valios dalytis informacija apie ne JAV piliečių finansines sąskaitas; pakartoja raginąs JAV kuo greičiau prisijungti prie EBPO bendro duomenų teikimo standarto ir ragina Komisiją ir valstybes nares EBPO sistemoje pradėti naujas derybas su JAV, kad būtų pasiektas visiškas abipusiškumas pagal sutartą ir sustiprintą bendro duomenų teikimo standarto sistemą;

68.primena, kad ES nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąraše vertinama, ar pagal Pasaulinio skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forumo duomenis jurisdikcija bent iš dalies atitinka bendro duomenų teikimo standartoreikalavimus; ragina Tarybą iš naujo įvertinti JAV pagal ES sąrašą, ypač atsižvelgiant į mokesčių skaidrumo kriterijus;

69.ragina JAV Kongresą priimti naujų institucijų, atsakingų už verslo pinigų plovimo ir sąlygų saugumo rizikai sudarymo klausimus, steigimo aktą (angl. Establishing New Authorities for Business Laundering and Enabling Risks to Security Act (ENABLERS)),kuriuo būtų reikalaujama, kad nefinansinis arba tarpininkavimo sektorius vykdytų savo klientų išsamaus patikrinimo pareigas, kaip rekomenduojama FATF standartuose;

70.pažymi, kad priedangos įmonės gali būti naudojamos agresyviam mokesčių planavimui arba mokesčių slėpimui; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui priedangos subjektais mokesčių tikslais, ir iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES(30); apgailestauja dėl to, kad, nepaisant pažangos techniniais klausimais, Ekonomikos ir finansų reikalų taryba 2023 m. gegužės 16 d. posėdyje neaptarė teksto ir pirmininkaujant Švedijai nebus pasiektas susitarimas; ragina Tarybą nedelsiant priimti šį pasiūlymą atsižvelgiant į Parlamento nuomonę; pabrėžia, kad nustačius naujus su piktnaudžiavimu priedangos įmonėmis susijusius skaidrumo standartus, mokesčių institucijos galės lengviau nustatyti piktnaudžiavimą jomis; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau skatinti pasaulinį reglamentavimą dėl įmonėms taikomų privalomų veiklos pagrindo reikalavimų, kurie būtų mokesčių vengimo prevencijos priemonė;

71.susirūpinęs pažymi, kad naujausi Pasaulinio forumo dėl finansinių sąskaitų informacijos teikimo ir išsamaus patikrinimo bendrojo standarto (CRS) teisinio įgyvendinimo tarpusavio vertinimo rezultatai ir pirmą kartą pirmosios CRS praktinio įgyvendinimo veiksmingumo peržiūros rezultatai rodo, kad kelių valstybių narių taikomą sistemą reikia tobulinti, kad ji visapusiškai derėtų su reikalavimais(31); ragina Komisiją vykdant DAB direktyvų įgyvendinimo valstybėse narėse stebėseną atsižvelgti į tarpusavio vertinimo rezultatus;

72.atkreipia dėmesį į Tarybos susitarimą dėl Verslo apmokestinimo elgesio kodekso taikymo srities išplėtimo; pabrėžia, kad persvarstytame šiame Elgesio kodekse įvedama visuotinai taikomų mokesčių elementųsąvoka, kurie, kaip to prašė Parlamentas, turi būti laikomi žalingais, jei dėl jų atsiranda dvigubas neapmokestinimas arba dvigubas ar daugkartinis naudojimasis mokesčių lengvatomis; ragina Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupę visapusiškai pasinaudoti persvarstytais įgaliojimais;

73.palankiai vertina tai, kad, sudarius mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą, kai kuriose besivystančiose šalyse, vykdant techninį bendradarbiavimą ir politinį dialogą, sudarytos sąlygos tobulinti teisės aktus ir mokesčių praktiką, kad būtų sprendžiamos nustatytos mokesčių problemos;

74.tačiau apgailestauja dėl Tarybos nenoro pritarti siūlomam skaidrumo kriterijui dėl galutinių tikrųjų savininkų, kurių slėpimas buvo bendras Panamos dokumentų atskleistų schemų bruožas ir pagrindinis veiksnys, prisidėjęs prie tokių schemų tęstinumo ir sėkmės;

75.pakartoja savo raginimą Tarybai išplėsti Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) taikymo sritį įtraukiant lengvatinius gyventojų pajamų ar kapitalo mokesčių režimus ir gyventojų pajamų ir turto mokesčių režimus, kurie laikomi žalingais;

76.be to, primena Parlamento rezoliucijas dėl ES sudaromo mokesčių sąrašo ir ES politikos, susijusios su žalinga mokesčių praktika, reformos (įskaitant Elgesio kodekso grupės reformą); ragina Tarybą atnaujinti diskusijas dėl visapusiškos kodekso reformos ir įgyvendinti Parlamento rekomendacijas, visų pirma atsižvelgti į tai, kad kelios atskiros valstybės narės turi išsamesnius juoduosius sąrašus nei visa ES, o tai rodo, kad ES lygmeniu galėtų būti taikomi griežtesni kriterijai;

77.ragina Tarybą visų pirma kaip atskirą kriterijų įtraukti automatinį ES nepriklausančių jurisdikciją turinčių subjektų, kuriuose taikoma 0proc. pelno mokesčio tarifas arba įmonių ar asmenų pelnas nėra apmokestinamas, įtraukimą į sąrašą; susirūpinęs pažymi, kad ES nepriklausančios šalys gali panaikinti reikalavimų neatitinkančias mokesčių sistemas, bet pakeisti jas naujomis sistemomis, galinčiomis pakenkti ES;

78.apgailestauja dėl to, kad nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo rengimo procese stinga demokratinės atskaitomybės; primena, kad Taryba, nuspręsdama perkelti šalis iš pilkojo sąrašo į juodąjį sąrašą ir atvirkščiai, regis, kartais vadovaujasi diplomatiniais ar politiniais motyvais, o ne objektyviais vertinimais; pabrėžia, kad tai kenkia sąrašų patikimumui, nuspėjamumui ir naudingumui; ragina rengiant sąrašą konsultuotis su Parlamentu ir iš esmės peržiūrėti tikrinimo kriterijus;

79.pabrėžia, kad Pandoros dokumentai dar kartą primena, jog ES nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą reikia padaryti veiksmingesnį, kad jis būtų ne tik priemonė, padedanti ES subjektams ir valdžios institucijoms nustatyti rizikingus subjektus ir imtis atsargumo priemonių, bet ir aktyviai skatinti šalis vykdyti reformas, kad jos atitiktų tarptautinius mokesčių standartus, ir su jomis bendradarbiauti tai darant;

80.pabrėžia, kad nors įtraukimas į sąrašą ir apsaugos priemonės prireikus turi būti taikomi be dvejonių, ES, prieš taikydama bet kokias prievartos priemones, turi sistemingiau ir skaidriau bendradarbiauti ir konsultuotis su besivystančiomis šalimis, kuriose netaikoma tinkama mokesčių praktika, visų pirma siekdama užtikrinti, kad šių šalių valdžios institucijoms iš anksto būtų suteiktos žinios ir pajėgumo stiprinimo galimybės;

81.palankiai vertina 2021 m. spalio mėn. EBPO ir G20 susitarimą dėl tarptautinių pelno mokesčio taisyklių reformos; atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinus susitarimo II ramstį bus nustatytas 15 proc. pasaulinis efektyvusis pelno mokesčio tarifas, taikomas įmonėms, kurių metinės pajamos viršija 750 mln. EUR, o tai turėtų padėti sumažinti naudojimąsi mokesčių rojais visame pasaulyje; pabrėžia, kad svarbu ES lygmeniu taikyti 15 proc. efektyvųjį mokesčių tarifą, dėl kurio susitarta EBPO ir G20 įtraukiojoje sistemoje;

82.primena, kad būsimu pasauliniu minimaliu pelno mokesčiu bus nustatytas fiksuotas pelno apmokestinimo bazinis lygis ir taip bus kovojama su pelno mokesčio vengimu; palankiai vertina padarytą pažangą ir ragina ja remtis; ragina panaudoti su tuo susijusius biudžeto pajėgumus siekiant kurti atsparesnę, tvaresnę ir lygiateisę visuomenę; ragina vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą minimalaus pelno mokesčio klausimu ir įvesti geresnio skaidrumo priemones, kad būtų palankesnės sąlygos mokesčių vengėjų baudžiamajam persekiojimui; pabrėžia, kad tarptautinės bendrovės turėtų mokėti mokesčius tose šalyse, kuriose jos vykdo savo ekonominę veiklą ir kuriose sukuriama vertė; mano, kad apmokestinimo teisių paskirstymas tarp šalių turi būti sąžiningas, teisingas ir atitikti tikslą mažinti šalių nelygybę; ragina ES valstybes nares įgyvendinti šį užmojį ir politiškai remti šį pasaulinį projektą;

83.atkreipia dėmesį į tai, kad kelios valstybės narės išlaikė lengvatines pelno mokesčio sistemas, dėl kurių kitos valstybės narės galėjo prarasti milijardus mokestinių pajamų; ragina užtikrinti didesnį lengvatinių mokesčių sistemų skaidrumą ir didesnį ES valstybių narių solidarumą mokesčių srityje; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad keliose valstybėse narėse gaunamų ir netenkamų pinigų srautai iš tiesioginių užsienio investicijų ir pasyviųjų pajamų vis dar yra neproporcingai dideli ir kad šie srautai bent iš dalies atspindi fantomines investicijas, kaip tai vadina TVF tyrėjai(32), kuriomis siekiama išvengti mokesčių ir galbūt išplauti pinigus;

84.ragina Komisiją toliau stebėti, ar valstybės narės sudaro sąlygas agresyviam mokesčių planavimui, pranešti apie tai Europos Parlamentui ir pateikti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kaip kovoti su agresyviu mokesčių planavimu, bei daryti spaudimą šioms valstybėms narėms, kad jos įgyvendintų reformas;

85.primygtinai reikalauja, kad, siekdama ateityje vykdyti mokesčių politikos teisėkūros reformas, kurios būtinos siekiant veiksmingai spręsti Pandoros dokumentuose atskleistas problemas, Komisija išnagrinėtų visas galimybes, kurias suteikia SESV, siekiant sprendimų priėmimą padaryti veiksmingesnį;

86.pabrėžia, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią mokesčių vengimui ir yra gyvybiškai svarbus siekiant užtikrinti teisingas ir veiksmingas vidaus mokesčių sistemas, tačiau valstybės narės turėtų turėti galimybę imtis vienašalių priemonių savo mokesčių bazei apsaugoti, atsižvelgdamos į savo mokesčių suverenumą ir ES teisę, pvz., nustatyti, kad išlaidos (palūkanos, autoriniai atlyginimai ir paslaugų mokėjimai) negali būti atskaitomos arba gali būti atskaitomos ribotai, priimti išskaičiuojamąsias priemones, apriboti kapitalo dalių neapmokestinimą arba nustatyti specialius reikalavimus dokumentams;

o
oo

87.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Tarybai, Komisijai, JAV Kongresui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ir Finansinių veiksmų darbo grupei.

(1) OLC347, 202299, p.97.
(2) OLC371, 2021915, p.92.
(3) OLC456, 20211110, p.177.
(4) OLC117, 2022311,p.120.
(5) OLC132, 2022324, p.167.
(6) OLC184, 202255, p.141.
(7) OLC270, 202177, p.113.
(8) Gabriel Zucman, „The Hidden Wealth of Nations: the scourge of tax havens“, Čikagos universiteto leidykla, Čikaga, 2015. https://www.taxobservatory.eu/publication/european-tax-evasion-in-the-light-of-the-pandora-papers.
(9) Alstadsæter, A., Johannesen, N., ir Zucman, G., „Tax evasion and inequality“, American Economic Review, T. 109, Nr. 6, 2019, p. 2073–2103.
(10) „Corporate tax remains a key revenue source, despite falling rates worldwide“, https://www.oecd.org/tax/corporate-tax-remains-a-key-revenue-source-despite-falling-rates-worldwide.htm.
(11) Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) ataskaita „Kova su neteisėtais finansiniais srautais siekiant darnaus vystymosi Afrikoje“, 2020 m., p.21, https://unctad.org/system/files/official-document/aldcafrica2020_en.pdf.
(12) 2022m. balandžio 27d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo) ().
(13) OLL331, 2021920, p.8.
(14) 2019m. spalio 23d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES)2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OLL305, 20191126, p.17).
(15) Reglamentas Nr.31 (EEB), 11 (EAEB), nustatantis Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų darbuotojų įdarbinimo sąlygas (OL45, 1962614, p.1385).
(16)Global tax advisory revenues top $20bn“ („Pasaulinės pajamos iš mokesčių konsultacijų viršija 20mlrd. dolerių“), Accountancy Daily, 2019m. sausio 28d.
(17) „The oligarch’s accountants: How PwC helped a Russia steel baron grow his offshore empire“ („Oligarchų buhalteriai. Kaip „PwC“ padėjo Rusijos plieno baronui išplėsti savo lengvatinio apmokestinimo imperiją“), Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas, Pandoros dokumentai, 2022m. balandžio 11d.
(18) „How Western Firms Quietly Enabled Russian Oligarchs“ („Kaip Vakarų įmonės tyliai įgalino Rusijos oligarchus“), The New York Times, 2022m. kovo 9d.
(19) R. C. Christensen „Transnational Infrastructural Power of Professional Service Firms“ („Profesionalių paslaugų įmonių tarpvalstybinė infrastruktūrinė galia“), SocArXiv, 2022m. rugsėjo 9d.
(20) 2014m. balandžio 16d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (OLL158, 2014527, p.77).
(21) https://www.theguardian.com/business/2022/sep/08/ernst-young-splits-into-separate-audit-and-advisory-businesses.
(22) Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 17/2022 „Išorės konsultantai Europos Komisijoje“.
(23) „BEPS Project Explanatory Statement“, p. 4,https://www.oecd-ilibrary.org/docserver/9789264263437-en.pdf?expires=1677755281&id=id&accname=ocid194994&checksum=811ACCCE3426A6CAC2528C8DD73B0628.
(24) Casi, E., Mardan, M. ir Muddasani R. R., „So close and yet so far: the ability of mandatory disclosure rules to crack down on offshore tax evasion“, UNU-WIDER Working Paper 2022/116, Helsinkis, https://www.wider.unu.edu/publication/so-close-and-yet-so-far-ability-mandatory-disclosure-rules-crack-down-offshore-tax.
(25) Godar, S., Flamant, E. ir Richard, G., „New Forms of Tax Competition in the European Union“, 2021 m. lapkričio mėn., https://www.taxobservatory.eu/wp-content/uploads/2021/11/EU-Tax-Observatory-Report-3-Tax-Competition-November-2021-3.pdf.
(26) Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato Ekonomikos, mokslo politikos ir gyvenimo kokybės teminis skyrius, „Harmful Practices and Competition in the Area of Personal Income and Wealth Taxation“ („Žalinga praktika ir konkurencija gyventojų pajamų ir turto apmokestinimo srityje“), 2022m. sausiomėn.
(27) „Capital Gains Tax Rates in Europe“, https://taxfoundation.org/capital-gains-tax-rates-in-europe-2022/#:~:text=A%20number%20of%20European%20countries,lowest%20rates%2C%20at%2015%20percent.
(28) 2015m. gegužės 20d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES)2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OLL141, 201565, p.73).
(29) Pavyzdžiui: https://www.transparency.org/en/news/open-lux-authorities-in-the-dark-over-luxembourg-private-investment-fund-beneficial-owners; https://www.transparency.org/en/news/eu-beneficial-ownership-registers-public-access-data-availability-progress-2021.
(30) .
(31) Valstybės narės, kurių teisinių sistemų bendras įvertinimas buvo „Taikoma, bet reikia tobulinti“, yra Belgija, Kroatija, Estija, Vengrija, Latvija, Lenkija. Valstybė, kurios sistemos veiksmingumo praktikoje bendras įvertinimas buvo „Neatitinka“, yra Kroatija. Šalys, kurių sistemos veiksmingumo bendras įvertinimas buvo „Iš dalies atitinka“, yra Estija, Malta, Rumunija. https://www.oecd-ilibrary.org/taxation/peer-review-of-the-automatic-exchange-of-financial-account-information-2022_36e7cded-en
(32) „The Rise of Phantom Investments“, https://www.imf.org/en/Publications/fandd/issues/2019/09/the-rise-of-phantom-FDI-in-tax-havens-damgaard.

Atnaujinta: 2023 m. spalio 10 d.Teisinė informacija-Privatumo politika