Rusijos Federacijos vykdomas ukrainiečių nepilnamečių Tihrano Ohanisiano ir Mykytos Khanhanovo kankinimas ir baudžiamasis persekiojimas
121k
40k
2023 m. birželio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos Federacijos vykdomo Ukrainos nepilnamečių Tihrano Ohannisiano ir Mykytos Khanhanovo kankinimo ir baudžiamojo persekiojimo ()
–atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,
–atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos ir Ukrainos,
–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,
A.kadangi 2023m. gegužės 24d. Rusijos Federacijos Tyrimų komitetas apkaltino Tihraną Ohannisianą ir Mykytą Khanhanovą, gimusius 2006m., dėl tariamai planuojamo sabotažo Berdiansko geležinkelyje; kadangi pagal Rusijos baudžiamojo kodekso 281straipsnį jiems gresia iki 20 metų laisvės atėmimo bausmė ir jie negavo tinkamos teisinės pagalbos;
B.kadangi T.Ohannisiano ir M.Khanhanovo baudžiamasis persekiojimas buvo vykdomas po kelis mėnesius trukusių brutalių Rusijos valdžios institucijų vykdomų tardymų, kurie prasidėjo 2022m. rugsėjo 30d. ir kurių metu šie nepilnamečiai buvo mušami ir kankinami elektros šoku siekiant išgauti prisipažinimą, o jų šeimos patyrė priekabiavimą;
C.kadangi iš daugelio pranešimų matyti, kad Rusijos valdžios institucijos ir toliau persekioja Ukrainos vaikus, kurie yra labiausiai pažeidžiami iš visų Rusijos agresijos karo aukų;
D.kadangi, remiantis Ukrainos „Karo vaikų“ platforma, dėl Rusijos invazijos žuvo ne mažiau kaip 488 ukrainiečių vaikai, o kaip pranešė UNICEF: mažiausiai 1016 vaikų buvo sužeisti, apie 19500 buvo deportuoti į ܲą, o 3924 paskelbti dingusiais; kadangi šie faktai buvo patvirtinti neseniai paskelbtoje Maskvos mechanizmo ataskaitoje,
1.reikalauja nedelsiant nutraukti baudžiamąjį procesą ir panaikinti visus T.Ohannisianui ir M.Khanhanovui pateiktus kaltinimus ir nedelsiant juos paleisti; ragina Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą palengvinti jų saugų grįžimą į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją; ragina JT generalinio sekretoriaus specialųjį atstovą smurto š vaikus klausimais atlikti tyrimą; ragina į ES sankcijų sąrašą įtraukti už šį baudžiamąjį persekiojimą atsakingus asmenis; ragina paleisti visus Rusijos neteisėtai sulaikytus Ukrainos piliečius;
2.smerkia Rusijos tyčinius išpuolius š Ukrainos vaikus taikant priemones, įskaitant priverstinį perkėlimą laikinai Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje, neteisėtą deportavimą į ܲą ir Baltarusiją, neteisėtą įvaikinimą ir bandymus taikyti „perauklėjimą“; pakartoja savo raginimą Komisijai ir Tarybai patvirtinti ES ir Ukrainos vaikų apsaugos teisės aktų paketą, skirtą vaikams, bėgantiems nuo karo arba nuo jo nukentėjusiems;
3.smerkia išpuolius š vaikus, jų persekiojimą ir kankinimus ginkluoto konflikto metu ir tiesioginius išpuolius š tarptautinės teisės saugomus objektus, įskaitant mokyklas ir ligonines;
4.ragina Komisiją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją aktyviau stengtis užkirsti kelią sunkiems nuo ginkluotų konfliktų nukentėjusių vaikų teisių pažeidimams ir juos nutraukti; pabrėžia, kad svarbu tobulinti vaikų ir ginkluotųjų konfliktų darbotvarkę ES išorės veiksmų, kovos su terorizmu ir saugumo politikos srityse ir integruoti ją į bendros saugumo ir gynybos politikos operacijas, saugumo sektoriaus reformas ir tarpininkavimą;
5.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo atstovo smurto š vaikus klausimais biurui, Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui, Rusijos Federacijos vyriausybei ir Baltarusijos valdžios institucijoms.
Humanitarinė padėtis Sudane, ypač kovose užstrigusių vaikų žūtys
126k
44k
2023 m. birželio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl humanitarinės padėties Sudane, ypač kovose užstrigusių vaikų žūčių ()
–atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Sudano,
–atsižvelgdamas į Vaiko teisių konvenciją ir jos papildomus protokolus,
–atsižvelgdamas į Afrikos vaiko teisių ir gerovės chartiją,
–atsižvelgdamas į Ženevos konvenciją,
–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144straipsnio 5dalį ir 132straipsnio 4dalį,
A.kadangi Sudano kariuomenė ir Skubios paramos pajėgos toliau vykdo smurtinę kovą dėl valdžios, pažeisdamos tarptautinę humanitarinę teisę;
B.kadangi dėl šio smurto tūkstančiai nekaltų civilių gyventojų žuvo, buvo perkelta daugiau kaip 1,2 mln. asmenų ir beveik 500000 žmonių buvo priversti bėgti į kaimynines šalis, o tai kelia grėsmę stabilumui regione;
C.kadangi galimybė teikti humanitarinę pagalbą Chartumo dalyse buvo suteikta tik ribotai; kadangi konfliktas tęsėsi ir kitose šalies dalyse, ypač Darfūre;
D.kadangi humanitarinės pagalbos darbuotojai negali tiekti atsargų nuo konflikto nukentėjusiems civiliams gyventojams; kadangi buvo užpultos medicinos įstaigos ir daugelis jų liko uždarytos;
E.kadangi daugiau kaip 13,6 mln. vaikų Sudane skubiai reikia humanitarinės pagalbos; kadangi iki dabartinės krizės apie 3 mln. vaikų kentėjo nuo netinkamos mitybos; kadangi nuo prastos mitybos, dehidratacijos ir infekcijų 70 vaikų mirė Mygoma našlaičių namuose Chartume;
1.griežtai smerkia besitęsiantį smurtą tarp konkuruojančių ginkluotų grupuočių Sudane; apgailestauja dėl to, kad jos nesilaiko sutartų humanitarinių paliaubų, atakuoja humanitarinius darbuotojus ir infrastruktūrą, vykdo tyčinius išpuolius š civilius gyventojus ir vaikų verbavimą bei įtraukimą į konfliktą; smerkia seksualinio smurto naudojimą ir ragina teikti reikiamą paramą jį išgyvenusiems asmenims ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltininkus;
2.ragina visas šalis nedelsiant nutraukti visus karinius veiksmus, sudaryti sąlygas nevaržomai teikti humanitarinę pagalbą ir grįžti prie derybų dėl taikos susitarimo, dėl kurio deramasi; visapusiškai remia visas regionines ir tarptautines pastangas siekiant taikaus sprendimo; palankiai vertina visas regionines ir tarptautines tarpininkavimo pastangas Džidoje ir Adis Abeboje bei Tarpvyriausybinės vystymosi institucijos pastangas;
3.ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad po nuolatinio ugnies nutraukimo susitarimo būtų vykdomas demokratinių reformų procesas siekiant sudaryti seniai žadėtą civilių vyriausybę, dėl kurios sudarymo įsipareigojo visi veikėjai, įskaitant kariškius; ragina jas skubiai apsvarstyti galimybę taikyti tikslines sankcijas asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus, taikant ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą;
4.primena visoms grupuotėms apie jų įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę; atsižvelgdamas į tai, ragina skubiai sukurti humanitarinius koridorius ir visiškai atkurti pagrindines viešąsias paslaugas;
5.ragina ES ir jos valstybes nares būti pasirengusias nedelsiant teikti paramą ir humanitarinę pagalbą konflikto paveiktiems asmenims, įskaitant šalies viduje perkeltus asmenis ir prieglobsčio kitose šalyse ieškančius asmenis, be kita ko, išduodant skubius kelionės dokumentus;
6.reiškia didžiulę padėką humanitarinės pagalbos personalui už jų svarbų darbą ir smerkia bet kokius išpuolius š juos;
7.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sudano vyriausybei, Sudano skubios paramos pajėgoms, Afrikos Sąjungai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir Visos Afrikos Parlamentui.
Pablogėjusi pagrindinių laisvių padėtis Honkonge, ypač Jimmy Lai atvejis
121k
40k
2023 m. birželio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pablogėjusių pagrindinių laisvių padėties Honkonge, visų pirma Jimmy Lai atvejo ()
–atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Honkongo ir Kinijos,
–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,
A.kadangi nuo tada, kai Kinijos režimas 2020 m. birželio 30 d. primetė Nacionalinio saugumo įstatymą (NSĮ), pagrindinės laisvės, teisinės valstybės principas ir teismų nepriklausomumas Honkonge smarkiai pablogėjo; kadangi KLR visiškai pažeidė principą „viena šalis – dvi sistemos“, Kinijos ir Jungtinės Karalystės bei Kinijos ir Portugalijos bendras deklaracijas ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą;
B.kadangi Jimmy Lai nuo 2021 m. vasario mėn. buvo sulaikytas pateikus nepagrįstus kaltinimus ir pagal NSĮ buvo apkaltintas slaptais susitarimais su užsienio pajėgomis ir sukčiavimu; kadangi jo teismo procesas prasidės 2023 m. rugsėjo mėn. ir jam gali būti skirta bausmė iki gyvos galvos; kadangi jo advokatui iš Didžiosios Britanijos atsisakyta leisti jam atstovauti teismo procese; kadangi kelios nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, pvz., „Apple Daily“ ir „Stand News“, buvo priverstos nutraukti veiklą;
C.kadangi politiniai kaliniai paprastai ir toliau kalinami per ilgą kardomojo kalinimo laikotarpį labai sudėtingomis sąlygomis, o daugelio iš jų sveikatos būklė yra sunki; kadangi taip atsitiko žinomiems demokratijos stovyklos atstovams, pvz., Jimmy Lai, Albert Ho, Benny Tai, Chow Hang-Tung, Lee Cheuk-yan, Joshua Wong ir Cyd Ho;
1.primygtinai ragina Honkongo vyriausybę nedelsiant ir besąlygiškai paleisti ir panaikinti visus kaltinimus Jimmy Lai ir visiems kitiems demokratiją remiantiems atstovams ir aktyvistams, kurie pasinaudojo savo saviraiškos laisve ir pagrindinėmis bei žmogaus teisėmis;
2.reiškia didelį susirūpinimą dėl Chow Hang-tung, kuri 34 valandas trukusio bado streiko metu buvo apgyvendinta vienutėje, ir dėl Alberto Ho, kurio prašymas paleisti už užstatą buvo atšauktas dėl savavališkų teisinių priežasčių, nors jis serga vėžiu;
3.pakartoja savo raginimą Tarybai pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą nustatyti tikslines sankcijas Johnui Lee ir visiems kitiems Honkongo ir KLR pareigūnams, atsakingiems už tebesitęsiantį žmogaus teisių ribojimą Honkonge;
4.reiškia susirūpinimą dėl NSĮ eksteritorialaus taikymo; ragina valdžios institucijas nustoti trukdyti visų žurnalistų darbui; ragina valdžios institucijas panaikinti NSĮ;
5.ragina EIVT tinkamai remti ES biurą Honkonge intensyvinant teismo procesų stebėjimą, koordinuojant veiksmus su ES valstybių narių ir panašiai mąstančių šalių atstovybėmis, stebint žmogaus teises skelbiant viešus pareiškimus ir įsteigiant žmogaus teisių ryšių centrą žmogaus teisių gynėjams bei keliant klausimus dėl jų atvejų valdžios institucijoms visais lygmenimis; ragina EIVT ir ES biurą pranešti apie svarbiausius teismo procesus; ragina ES biurą prašyti leisti apsilankyti kalėjime;
6.smerkia Kinijos valdžios institucijų bandymus nukreipti dėmesį į Honkongo diasporos bendruomenes ES; dar kartą ragina visas ES valstybes nares sustabdyti ekstradicijos sutarčių su Kinijos Liaudies Respublika ir Honkongu galiojimą;
7.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją ES institucijoms, KLR vyriausybei ir parlamentui, Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Honkongo vyriausybės vadovui ir Teisėkūros tarybai.
–atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalį,
–atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnio 1 dalį,
–atsižvelgdamas į 2018m. birželio 28d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą (ES) 2018/937, kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis(1),
–atsižvelgdamas į savo 2018m. vasario 7d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento sudėties(2),
–atsižvelgdamas į savo 2022m. gegužės 3d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, kuriuo panaikinamas Tarybos sprendimas 76/787/EAPB, EEB, Euratomas, ir prie to sprendimo pridėtas Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise(3) (toliau – 2022m. gegužės 3d. rezoliucija dėl Europos Sąjungos rinkimų teisės akto reformos),
–atsižvelgdamas į Europos Tarybos Venecijos komisijos Gerosios rinkimų praktikos kodeksą,
–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 46, 54 ir 90 straipsnius,
–atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (9‑0214/2023),
A.kadangi nustatant Europos Parlamento sudėtį turi būti laikomasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 14straipsnio 2dalies pirmoje pastraipoje nustatytų kriterijų, t.y. kad Sąjungos piliečių atstovų skaičius neturi viršyti septynių šimtų penkiasdešimties, neįskaitant pirmininko, kad atstovų skaičius nustatomas vadovaujantis mažėjančio proporcingumo principu ir kartu užtikrinant, kad minimalus Parlamento narių iš kiekvienos valstybės narės skaičius nebūtų mažesnis nei šeši ir kad nė vienai valstybei narei nebūtų skiriama daugiau kaip devyniasdešimt šešios vietos;
B.kadangi Parlamentas turi iniciatyvos teisę klausimais, susijusiais su Europos Parlamento sudėtimi;
C.kadangi ES sutarties 14straipsnio 2dalyje nustatyta, kad Europos Parlamentą sudaro Sąjungos piliečių atstovai;
D.ES sutarties 10straipsnyje nustatyta, inter alia, kad Sąjungos veikla pagrįsta atstovaujamąja demokratija ir kad piliečiai Sąjungos lygiu yra tiesiogiai atstovaujami Europos Parlamente;
E.kadangi savo 2022m. gegužės 3d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos rinkimų teisės reformos Parlamentas siūlo sudaryti Sąjungos masto rinkimų apygardą;
F.kadangi norint sudaryti galimą Sąjungos masto rinkimų apygardą reikia padaryti Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise pakeitimų;
G.kadangi galimos Sąjungos masto rinkimų apygardos vietų skaičiui nustatyti reikalingas Europos Vadovų Tarybos sprendimas dėl Europos Parlamento sudėties, grindžiamas ES sutarties 14straipsnio 2dalimi, o jos sudarymui būtinos nuostatos grindžiamos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 223straipsnio 1dalimi;
H.kadangi dabartinės ir ankstesnės kadencijos metu valstybėms narėms vietos paskirstomos remiantis ne nuolatine skaičiavimo sistema, o politinių derybų rezultatais; kadangi dėl to dabartinis vietų paskirstymo valstybėms narėms metodas automatiškai neatitinka mažėjančio proporcingumo principo; kadangi nuolatinis skaičiavimo mechanizmas, kurį taikant būtų atsižvelgiama į Sąjungos valstybių narių gyventojų skaičių, užtikrintų, kad ateityje būtų laikomasi šio principo;
I.kadangi tam, kad valstybės narės galėtų priimti teisės aktų nuostatas, būtinas rinkimams į 2024–2029m. kadencijos Europos Parlamentą surengti, likus pakankamai laiko iki rinkimų dienos turi būti parengtas Europos Vadovų Tarybos sprendimas, kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis;
1.pažymi, kad dabartinis vietų paskirstymas Europos Parlamente, kaip nustatyta Sprendime (ES) 2018/937, taikomas tik 2019–2024m. parlamentinei kadencijai; todėl pabrėžia, kad būtina priimti naują sprendimą dėl Europos Parlamento sudėties per 2024–2029m. parlamentinę kadenciją;
2.pripažįsta, jog kai kurios valstybės narės laikosi pozicijos, kad priimant sprendimą dėl vietų paskirstymo Europos Parlamente reikia atsižvelgti į balsavimo sistemą Taryboje;
3.atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis jo pasiūlymu dėl Tarybos reglamento, pridėtu prie jo 2022 m. gegužės 3 d. teisėkūros rezoliucijos dėl Europos rinkimų teisės reformos, 28 papildomos vietos Europos Parlamento nariams, renkamiems visos Europos Sąjungos rinkimų apygardoje, turi būti faktiškai nustatomos tik po rinkimų, įvykusių po to, kai įsigalios persvarstytas Aktas dėl Europos Parlamento rinkimų kartu su būtinomis nuostatomis dėl visos Sąjungos rinkimų apygardos;
4.tvirtai pabrėžia, kad ateityje reikalinga nuolatinė sistema, pagrįsta aiškia matematine formule, pagal kurią Europos Parlamento vietos būtų paskirstytos objektyviai, sąžiningai, tvariai ir skaidriai, laikantis mažėjančio proporcingumo principo, kaip apibrėžta Sprendimo (ES) 2018/937 1straipsnyje; mano, kad šiuo etapu Parlamentui nėra politiškai tikslinga siūlyti tokią nuolatinę sistemą, tačiau ją reikia toliau svarstyti ir ji turėtų būti įdiegta likus pakankamai laiko iki Europos Parlamento rinkimų; ragina Konstitucinių reikalų komitetą per šią kadenciją atnaujinti darbą, susijusį su tokia nuolatine sistema, įskaitant galimybę įtraukti Eurostatą;
5.mano, kad bet koks tolesnis Tarybos darbo, susijusio su rinkimų į Europos Parlamentą teisės pakeitimu, vėlavimas štarautų lojalaus bendradarbiavimo principui, įtvirtintam ES sutarties 4straipsnio 3dalyje, nes tikimasi, kad Tarybos sprendimas turės įtakos Europos Parlamento rinkimams ir gali turėti įtakos jo sudėčiai;
6.pabrėžia, jog būtina, kad Europos Vadovų Taryba skubiai priimtų sprendimą dėl Europos Parlamento sudėties, kad valstybės narės galėtų laiku priimti reikiamus nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos jos galėtų surengti rinkimus į 2024–2029m. kadencijos Europos Parlamentą; pabrėžia, kad todėl Parlamentas yra įsipareigojęs skubiai pradėti pritarimo procedūrą laikydamasis lojalaus bendradarbiavimo principo;
7.remdamasis savo iniciatyvos teise, įtvirtinta ES sutarties 14straipsnio 2dalyje, priima pridedamą pasiūlymą dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis, ir jį perduoda Europos Vadovų Tarybai; atkreipia dėmesį į tai, kad toks sprendimas gali būti priimtas tik gavus Parlamento pritarimą, todėl prašo Europos Vadovų Tarybos nedelsiant jį informuoti, jei ji ketina nukrypti nuo pateikto pasiūlymo ir kaip ji ketina tai padaryti;
8.paveda Pirmininkei perduoti šią teisėkūros rezoliuciją ir prie jos pridedamą pasiūlymą Europos Vadovų Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.
TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS
ʲū⳾
EUROPOS VADOVŲ TARYBOS SPRENDIMAS
kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis
EUROPOS VADOVŲ TARYBA,
atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 14straipsnio 2dalį,
atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106astraipsnio 1dalį,
(1)Europos Sąjungos sutarties (toliau– ES sutartis) 14straipsnio 2dalies pirmoje pastraipoje nustatyti Europos Parlamento sudėčiai taikomi kriterijai, t.y. kad Sąjungos piliečių atstovų skaičius neturi viršyti septynių šimtų penkiasdešimties, neįskaitant pirmininko, kad atstovų skaičius nustatomas vadovaujantis mažėjančio proporcingumo principu ir kartu užtikrinant, kad minimalus Parlamento narių iš kiekvienos valstybės narės skaičius nebūtų mažesnis nei šeši ir kad nė vienai valstybei narei nebūtų skiriama daugiau kaip devyniasdešimt šešios vietos;
(2)ES sutarties 10straipsnyje numatyta, inter alia, kad Sąjungos veikla pagrįsta atstovaujamąja demokratija, kurioje Sąjungos lygiu piliečiams tiesiogiai atstovaujama Europos Parlamente, o valstybėms narėms Taryboje atstovauja jų vyriausybės, kurios pačios yra demokratiškai atskaitingos savo nacionaliniams parlamentams ar piliečiams;
(3)todėl ES sutarties 14straipsnio 2dalis taikoma Sutartyse nustatytų platesnių institucinių taisyklių, taip pat apimančių ir nuostatas dėl sprendimų priėmimo Taryboje, kontekste;
(4)turėtų būti nustatytas tinkamas Sąjungos masto rinkimų apygardoje renkamų Europos Parlamento atstovų skaičius su sąlyga, kad bus priimtas tos rinkimų apygardos teisinis pagrindas,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Taikant ES sutarties 14straipsnio 2dalį vadovaujamasi šiais principais:
–bendras vietų skaičius Europos Parlamente neviršija 750, neįskaitant pirmininko,
–paskirstant vietas valstybėms narėms taikomas mažėjančio proporcingumo principas kartu užtikrinant, kad minimalus Parlamento narių iš kiekvienos valstybės narės skaičius nebūtų mažesnis nei 6 ir didesnis kaip 96, taip pat kuo labiau atsižvelgiant į atitinkamų valstybių narių gyventojų skaičių,
–mažėjančio proporcingumo principas apibrėžiamas taip: kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiaus ir tos valstybės narės vietų skaičiaus santykis – iki suapvalinant skaičių iki artimiausio didesnio ar mažesnio sveikojo skaičiaus – kinta atsižvelgiant į atitinkamą jos gyventojų skaičių taip, kad kiekvienas Europos Parlamento narys iš daugiau gyventojų turinčios valstybės narės atstovautų didesniam skaičiui piliečių negu Europos Parlamento narys iš mažiau gyventojų turinčios valstybės narės, ir atvirkščiai,– kuo didesnis valstybės narės gyventojų skaičius, tuo daugiau vietų jai skiriama Europos Parlamente.
2straipsnis
Bendrą valstybių narių gyventojų skaičių apskaičiuoja Komisija (Eurostatas), remdamasi valstybių narių pateiktais duomenimis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr.1260/2013(6) nustatytą metodą.
3 straipsnis
1.2024–2029m. parlamentinei kadencijai nustatomas toks kiekvienoje valstybėje narėje renkamų atstovų į Europos Parlamentą skaičius:
Belgija
21
Bulgarija
17
Č쾱Ჹ
21
Danija
15
Vokietija
96
Estija
7
Airija
14
Graikija
21
Ispanija
61
ʰԳūᲹ
79
Kroatija
12
Italija
76
Kipras
6
Latvija
9
Lietuva
11
Liuksemburgas
6
Vengrija
21
Malta
6
Nyderlandai
31
Austrija
20
Lenkija
52
Portugalija
21
Rumunija
33
DZėԾᲹ
9
Slovakija
15
Suomija
15
Š徱Ჹ
21
2.Be kiekvienoje valstybėje narėje išrinktų Europos Parlamento narių skaičiaus, kaip nustatyta 1dalyje, įsigaliojus Tarybos reglamentui dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, kuriuo panaikinamas Tarybos sprendimas 76/787/EAPB, EEB, Euratomas, ir prie to sprendimo pridėtas Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, kuriuo numatoma sudaryti Sąjungos masto rinkimų apygardą, pirmuose rinkimuose po to įvykio 28 atstovai į Europos Parlamentą renkami Sąjungos masto rinkimų apygardoje, kaip numatyta tame reglamente.
4 straipsnis
Likus pakankamai laiko iki 2029–2034m. parlamentinės kadencijos pradžios, Europos Parlamentas pagal ES sutarties 14straipsnio 2dalį pateikia Europos Vadovų Tarybai pasiūlymą dėl atnaujinto vietų paskirstymo Europos Parlamente.
5 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2013m. lapkričio 20d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.1260/2013 dėl Europos demografinės statistikos (OLL330, 20131210, p.39).
Programos „Pegasus“ ir lygiaverčių šnipinėjimo programų naudojimo tyrimas (rekomendacija)
297k
86k
2023 m. birželio 15 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai ir Komisijai atlikus su programos „Pegasus“ ir lygiaverčių šnipinėjimo programų naudojimu susijusių galimų pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę tyrimą ()
–atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (toliau– ES sutartis), ypač į jos 2, 4, 6 ir 21 straipsnius,
–atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau– SESV) 16, 223, 225 ir 226straipsnius,
–atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), ypač į jos 7, 8, 11, 17, 21, 41, 42 ir 47 straipsnius,
–atsižvelgdamas į 2002m. liepos 12d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyvą dėl privatumo ir elektroninių ryšių)(1) (toliau– E. privatumo direktyva),
–atsižvelgdamas į 2016m. balandžio 27d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą)(2),
–atsižvelgdamas į 2016m. balandžio 27d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR(3),
–atsižvelgdamas į 2013m. rugpjūčio12d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/40/ES dėl atakų š informacines sistemas, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2005/222/TVR(4) (toliau– Kibernetinių nusikaltimų direktyva),
–atsižvelgdamas į 2021m. gegužės 20d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/821, nustatantį Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą(5) (toliau– Dvejopo naudojimo prekių reglamentas),
–atsižvelgdamas į 2019m. gegužės 17d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2019/797 dėl ribojamųjų priemonių, skirtų kovai su kibernetiniais išpuoliais, keliančiais grėsmę Sąjungai arba jos valstybėms narėms(6), su pakeitimais, padarytais 2021m. gegužės 17d. Tarybos sprendimu (BUSP) 2021/796(7),
–atsižvelgdamas į Aktą dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise(8),
–atsižvelgdamas į 1995m. kovo 6d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimą 95/167/EB, Euratomas, EAPB, dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų(9),
–atsižvelgdamas į 2022m. kovo 10d. Europos Parlamento sprendimą (ES) 2022/480 dėl tyrimo komiteto programos „Pegasus“ ir lygiaverčių šnipinėjimo programų naudojimui tirti sudarymo ir tyrimo dalyko, komiteto įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės apibrėžimo(10),
–atsižvelgdamas į 2018m. gegužės 30d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES(11) (toliau– Kovos su pinigų plovimu direktyva),
–atsižvelgdamas į 2022m. rugsėjo 16d. Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma bendra žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkoje sistema (Europos žiniasklaidos laisvės aktas) ir iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES (),
–atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 straipsnį,
–atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau– ESTT) sprendimą byloje C-37/20(12) dėl Kovos su pinigų plovimu direktyvos nuostatos, pagal kurią informaciją apie valstybių narių teritorijoje įsteigtų bendrovių tikruosius savininkus visais atvejais galėtų gauti bet kuris plačiosios visuomenės atstovas, pripažinimo negaliojančia,
–atsižvelgdamas į Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17straipsnį,
–atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją ir Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus(13),
–atsižvelgdamas į JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle’ės Bachelet 2022m. liepos 19d. pareiškimą „Šnipinėjimo programų naudojimas žurnalistams ir žmogaus teisių gynėjams sekti“,
–atsižvelgdamas į 2023m. sausio 27d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės Dunjos’os Mijatovic komentarą „Privatumą itin pažeidžiančios šnipinėjimo programos kelia grėsmę žmogaus teisių esmei“(14),
–atsižvelgdamas į 2022m. vasario 15d. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) preliminarias pastabas dėl šiuolaikinių šnipinėjimo programų(15),
–atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, ypač į jos 8, 10, 13, 14 ir17straipsnius, ir į jos protokolus,
–atsižvelgdamas į Europolo 2021m. atliktą Sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimą (SOCTA), pavadintą „Korupcijos poveikis: organizuoto nusikalstamumo įsiskverbimas į Europos ekonomiką ir visuomenę ir jo daroma žala“,
–atsižvelgdamas į 2017m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) ataskaitą „Žvalgybos tarnybų sekimas: pagrindinių teisių apsauga ir teisių gynimo priemonės Europos Sąjungoje“ ir į 2023m. vasario 28d. Tyrimo komitetui programos „Pegasus“ ir lygiaverčių šnipinėjimo programų naudojimui tirti (PEGA) pateiktus atnaujintus duomenis,
–atsižvelgdamas į savo 2014m. kovo 12d. rezoliuciją dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms ir transatlantiniam bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje(16) ir visų pirma į joje pateiktas rekomendacijas dėl IT saugumo stiprinimo ES institucijose, įstaigose ir agentūrose,
–atsižvelgdamas į 2022m. lapkričio 11d. EDAPP nuomonę Nr.24/2022 dėl Europos žiniasklaidos laisvės akto,
–atsižvelgdamas į Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) parengtą kenkėjiškų ir šnipinėjimo programų specialių terminų žodyną,
–atsižvelgdamas į Europos ombudsmenės Sprendimą dėl to, kaip Europos Komisija įvertino poveikį žmogaus teisėms š teikdama paramą Afrikos šalims stebėjimo pajėgumams plėtoti (byla 1904/2021/MHZ),
–atsižvelgdamas į 2023m. vasario 2d. JT specialiosios pranešėjos teisės į nuomonės ir saviraiškos laisvę klausimais Irene’ės Kahn ir JT specialiojo pranešėjo mažumų klausimais Fernand’o de Varennes‘io pareiškimą, kuriame reikalaujama ištirti įtariamą šnipinėjimo programos naudojimą š Katalonijos vadovus(17),
–atsižvelgdamas į Europos Tarybos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) ataskaitą dėl demokratinės saugumo tarnybų priežiūros(18) ir jos 2016m. sausio 15d. nuomonę dėl Lenkijos įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Policijos įstatymas ir tam tikri kiti aktai(19),
–atsižvelgdamas į Tyrimo komiteto programos „Pegasus“ ir lygiaverčių šnipinėjimo programų naudojimui tirti ataskaitą (9‑0189/2023),
–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 208 straipsnio 12 dalį,
A.kadangi „CitizenLab“, „Amnesty Tech“ ir daugelio tiriamosios žurnalistikos atstovų pastangomis atskleista, kad kelių šalių, tiek ES valstybių narių, tiek ES nepriklausančių šalių, valdžios institucijos politiniais ir net nusikalstamais tikslais naudojo „Pegasus“ ir lygiavertes šnipinėjimo programas š žurnalistus, politikus, teisėsaugos pareigūnus, diplomatus, teisininkus, verslininkus, pilietinės visuomenės ir kitus veikėjus; kadangi tokia praktika kelia itin didelį susirūpinimą ir rodo piktnaudžiavimo sekimo technologijomis, siekiant pakenkti pagrindinėms žmogaus teisėms, demokratijai ir rinkimų procesams, pavojų;
B.kadangi visais atvejais, kai ataskaitoje minima sąvoka „šnipinėjimo programos“, ji reiškia „Pegasus“ ir lygiavertes šnipinėjimo programas, kaip apibrėžta Parlamento sprendime dėl PEGA komiteto sudarymo;
C.kadangi pastebėta, kad valstybės veikėjai sąmoningai naudojo šnipinėjimo programas ir tai darė apgaulingai naudodami šnipinėjimo programą, kuri gali apgaulingai atrodyti kaip teisėta programa, failas ar turinys (Trojos arklys), pavyzdžiui, netikri valstybinių institucijų pranešimai; kadangi tam tikrais atvejais valstybės institucijos pasinaudojo telekomunikacijų operatoriais, kad perduotų kenkėjišką turinį į šnipinėto asmens įrenginį; kadangi šnipinėjimo programa gali būti įdiegta pasinaudojant ką tik nustatytu pažeidžiamumu, šnipinėjamam asmeniui neatsidarius užkrėsto turinio, gali pašalinti visus savo buvimo pėdsakus ją išdiegus ir gali nuasmeninti nuotolinių operatorių ir serverio ryšį;
D.kadangi ankstyvajame mobiliojo ryšio etape slaptas klausymasis buvo vykdomas perimant skambučius, o vėliau– paprastas tekstines žinutes;
E.kadangi atsiradus užšifruotoms mobiliojo ryšio taikomosioms programoms atsirado šnipinėjimo programų pramonė, ir ji naudojasi esamu išmaniųjų telefonų operacinių sistemų pažeidžiamumu, kad galėtų įdiegti programinę įrangą, naudojamą šnipinėjimo programoms importuoti į telefoną, be kita ko, pasitelkdama užkratą, kuriam aktyvuoti nereikia jokio spustelėjimo (angl. zero-click infections), kai naudotojas nieko nežino ir neatlieka jokių veiksmų, taip suteikiant galimybę gauti duomenis š užšifravimą; kadangi dėl pačios tokių šnipinėjimo programų, nereikalaujančių jokio spustelėjimo, struktūros labai sunku veiksmingai ir prasmingai patikrinti, ar jos naudojamos;
F.kadangi žiniomis apie programinės įrangos sistemų pažeidžiamumą šalys tarpusavyje prekiauja tiesiogiai arba per tarpininkus; kadangi ši prekyba apima nevalstybinius subjektus ir nusikalstamas organizacijas;
G.kadangi ką tik nustatytų pažeidžiamumų įsigijimas, prekyba jais ir jų kaupimas iš esmės kenkia ryšių vientisumui bei saugumui ir ES piliečių kibernetiniam saugumui;
H.kadangi sekimas naudojant šnipinėjimo programas ir toliau turėtų būti išimtis ir jam vykdyti visada turėtų būti gaunamas veiksmingas, privalomas ir prasmingas išankstinis teismo leidimas, kurį suteikia nešališka ir nepriklausoma teisminė institucija, privalanti užtikrinti, kad priemonė būtų būtina, proporcinga ir griežtai taikoma tik tais atvejais, kurie turi įtakos nacionaliniam saugumui arba yra susiję su terorizmu ir sunkiais nusikaltimais; kadangi sekimo metodais gali būti piktnaudžiaujama aplinkoje, kurioje nėra veiksmingos stabdžių ir atsvarų sistemos;
I.kadangi kiekvienas sekimo naudojant šnipinėjimo programą atvejis turi būti patikrintas nepriklausomos expost priežiūros institucijos, privalančios užtikrinti, kad kiekvienas sekimas, kuriam suteikiamas leidimas, būtų vykdomas gerbiant pagrindines teises ir laikantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) bei Venecijos komisijos nustatytų sąlygų; kadangi ši expost priežiūros institucija turėtų nurodyti nedelsiant nutraukti sekimą, jei nustatoma, kad jis nesuderinamas su pirmiau paminėtomis teisėmis ir sąlygomis;
J.kadangi sekimas naudojant šnipinėjimo programas, neatitinkantis Sąjungos teisėje ir ESTT bei EŽTT praktikoje nustatytų reikalavimų, pažeidžia ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes ir Chartijoje įtvirtintas pagrindines teises, visų pirma tai, kas nustatyta jos 7, 8, 11, 17, 21 ir 47 straipsniuose– juose pripažįstamos konkrečios teisės, laisvės ir principai, pavyzdžiui, teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, asmens duomenų apsauga, saviraiškos ir informacijos laisvė, teisė į nuosavybę, teisė į nediskriminavimą, taip pat teisė į veiksmingą teisinę gynybą, teisingą bylos nagrinėjimą ir nekaltumo prezumpciją;
K.kadangi šnipinėtų asmenų teisės yra nustatytos Chartijoje ir tarptautinėse konvencijose, visų pirma, teisė į privatumą ir teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, ir Sąjungos taisyklėse dėl įtariamųjų ir kaltinamųjų teisių; kadangi šios teisės yra patvirtintos ESTT ir EŽTT praktikoje;
L.kadangi tikslinio sekimo poveikis moterims gali būti ypač skaudus, nes dėl to, kad visuomenė labiau domisi informacija apie moteris, valdžios institucijos šnipinėjimo programomis gautus privačius ir intymius duomenis gali panaudoti kaip ginklą šmeižto kampanijose;
M.kadangi iš šnipinėtų asmenų parodymų aišku, kad net jei teisių gynimo priemonės ir pilietinės teisės egzistuoja popieriuje, jos dažniausiai tampa niekinės dėl valdžios institucijų trukdymo, šnipinėtų asmenų teisės būti informuotiems neįgyvendinimo ir administracinių kliūčių, kylančių asmenims, turintiems įrodyti, kad jie buvo šnipinėjami; kadangi net sistemose, kuriose taikomos greitos ir atviros procedūros, dėl šnipinėjimo programų pobūdžio labai sunku įrodyti autorystę ir š asmenį nukreiptų veiksmų pobūdį ir mastą;
N.kadangi teismai nepripažįsta nepriklausomų ekspertų teismo ekspertizės įrodymų ir pripažįsta tik įrodymus, pagrįstus valdžios institucijų, saugumo ar teisėsaugos institucijų, kurios, kaip įtariama, yra puolimo iniciatorės, tyrimu; kadangi dėl to šnipinėti asmenys atsiduria paradoksalioje padėtyje ir neturi jokios realios galimybės įrodyti, kad buvo naudotos šnipinėjimo programos;
O.kadangi Lenkijos vyriausybė susilpnino ir panaikino institucines ir teisines apsaugos priemones, įskaitant tinkamas priežiūros ir tikrinimo procedūras, ir šnipinėtus asmenis faktiškai paliko be jokių prasmingų teisių gynimo priemonių; kadangi šnipinėjimo programa „Pegasus“ buvo neteisėtai naudojama politiniais tikslais, siekiant šnipinėti žurnalistus, opozicijos politikus, teisininkus, prokurorus ir pilietinės visuomenės veikėjus;
P.kadangi Vengrijos vyriausybė susilpnino ir panaikino institucines ir teisines apsaugos priemones, įskaitant tinkamas priežiūros ir tikrinimo procedūras, ir šnipinėtus asmenis faktiškai paliko be jokių reikšmingų teisių gynimo priemonių; kadangi šnipinėjimo programa „Pegasus“ buvo neteisėtai naudojama politiniais tikslais, siekiant šnipinėti žurnalistus, opozicijos politikus, teisininkus, prokurorus ir pilietinės visuomenės veikėjus;
Q.kadangi oficialiai patvirtinta, kad Graikijos nacionalinė žvalgybos tarnyba (EYP) tiek klausėsi Europos Parlamento nario, atstovaujančio Graikijai, ir Graikijos žurnalisto pokalbių telefonu, tiek naudojo šnipinėjimo programą „Predator“; kadangi EYP tuo pat metų klausėsi buvusio JAV ir Graikijos kilmės „Meta“ darbuotojo pokalbių ir jam sekti naudojo šnipinėjimo programą „Predator“, o jos naudojimas pagal Graikijos įstatymus yra neteisėtas; kadangi, remiantis žiniasklaidos pranešimais, Graikijos opozicinių ir vyriausybinių partijų parlamento nariams, partijų aktyvistams ir žurnalistams šnipinėti EYP naudojo šnipinėjimo programą „Predator“ arba įprastinėmis priemonėmis klausėsi pokalbių, arba ir tai, ir tai; kadangi Graikijos vyriausybė neigia įsigijusi ar naudojusi „Predator“, tačiau labai tikėtina, kad programa „Predator“ naudojosi ministro pirmininko kabinetui labai artimi asmenys arba kad šia programa buvo naudojamasi jų vardu; kadangi Graikijos vyriausybė pripažino suteikusi „Intellexa“ eksporto licencijas pardavinėti šnipinėjimo programą „Predator“ represinėms vyriausybėms, pavyzdžiui, Madagaskaro ir Sudano; kadangi vyriausybė į šį skandalą reagavo priimdama teisės aktų pakeitimus, kuriais dar labiau sumažintos sektų asmenų teisės būti informuotiems po sekimo, ir toliau apsunkina nepriklausomų institucijų darbą;
R.kadangi atskleista, kad Ispanijoje šnipinėjimo programomis šnipinėti dviejų kategorijų asmenys; kadangi pirmajai kategorijai priklauso ministras pirmininkas ir gynybos ministrė, vidaus reikalų ministras ir aukšti pareigūnai; kadangi antroji kategorija yra susijusi su skandalu, organizacijos „Citizen Lab“ vadinamu „Katalangeitu“ (angl. CatalanGate), ir į ją patenka 65 šnipinėti asmenys, įskaitant Katalonijos regioninės vyriausybės politinius veikėjus, Katalonijos nepriklausomybę remiančio judėjimo narius, Europos Parlamento narius, teisininkus, akademikus ir pilietinės visuomenės veikėjus; kadangi 2022m. gegužės mėn. Ispanijos valdžios institucijos pripažino, kad teismo leidimu sekė 18 asmenų, tačiau, aiškindamosi, kodėl Ispanijoje naudojamas sekimas šnipinėjimo programomis, remdamosi nacionaliniu saugumu iki šiol neatskleidė nei teismo orderių, nei jokios kitos informacijos; kadangi įtariama, kad buvo šnipinėti dar 47 asmenys, tačiau jokios kitos informacijos, išskyrus informaciją iš organizacijos „Citizen Lab“, negavo;
S.kadangi įtarimai dėl užkrėtimo šnipinėjimo programomis Kipre nepasitvirtino; kadangi Kipras yra svarbus Europos sekimo pramonės eksporto centras ir patraukli vieta įsikurti sekimo technologijas parduodančioms įmonėms;
T.kadangi esama aiškių požymių, kad, be kitų, Maroko ir Ruandos vyriausybės šnipinėjimo programomis sekė žinomus Sąjungos piliečius, įskaitant Prancūzijos prezidentą, Ispanijos ministrą pirmininką ir gynybos ministrę, vidaus reikalų ministrą, tuometinį Belgijos ministrą pirmininką, buvusį Komisijos pirmininką ir buvusį Italijos ministrą pirmininką bei Paul’o Rusesabagina’os dukterį Carine’ą Kanimba;
U.kadangi galima saugiai daryti prielaidą, kad visos valstybės narės yra įsigijusios arba naudojusios vieną ar daugiau šnipinėjimo programų sistemų; kadangi dauguma Europos Sąjungos vyriausybių susilaiko nuo neteisėto šnipinėjimo programų naudojimo, tačiau nesant tvirtos teisinės sistemos, įskaitant apsaugos priemones ir priežiūrą bei atsižvelgiant į techninius sunkumus nustatant ir susekant užkratą, piktnaudžiavimo rizika yra labai didelė;
V.kadangi daugumos valstybių narių vyriausybės ir valstybių narių parlamentai nepateikė Europos Parlamentui reikšmingos informacijos apie savo teisines sistemas, kuriomis reglamentuojamas šnipinėjimo programų naudojimas, išskyrus tai, kas jau viešai žinoma, nors jiems tenka pareiga tai padaryti pagal 1995m. kovo 6d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimo dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų 3 straipsnio 4 dalį; kadangi sunku įvertinti Sąjungos teisės aktų vykdymo užtikrinimą ir apsaugos priemones, priežiūros bei teisių gynimo priemones, ir dėl to užkertamas kelias tinkamai piliečių pagrindinių teisių apsaugai;
W.kadangi, atsižvelgiant į ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį, „vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, Sąjunga ir valstybės narės turi gerbti viena kitą ir viena kitai padėti vykdant iš Sutarčių kylančias užduotis“;
X.kadangi keletas pagrindinių šnipinėjimo programų pramonės atstovų įgijo Maltos pilietybę ir gali lengviau veikti Sąjungos viduje ir iš jos;
Y.kadangi daugelis šnipinėjimo programų kūrėjų ir pardavėjų yra arba buvo registruoti vienoje ar keliose valstybėse narėse; kadangi, vieni iš pavyzdžių yra „NSO Group“, turinti įmonės buveines Liuksemburge, Kipre, Nyderlanduose ir Bulgarijoje, „Intellexa“ patronuojančioji bendrovė „Thalestris Limited“– Airijoje, Graikijoje, Šveicarijoje ir Kipre, DSIRF– Austrijoje, „QuaDream“ – Kipre, „Amesys“ ir „Nexa Technologies“– Prancūzijoje, „Tykelab“ ir „RCS Lab“– Italijoje, o „FinFisher“ (dabar jau nebeveikianti)– Vokietijoje;
Z.kadangi Europos Sąjunga nėra Vasenaro susitarimo dėl įprastinės ginkluotės ir dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolės šalis; kadangi visos valstybės narės, išskyrus Kiprą, yra Vasenaro susitarimo šalys, nors Kipras jau seniai pateikė prašymą tarpti Vasenaro susitarimo šalimi; kadangi Kiprui privalomas Dvejopo naudojimo prekių reglamentas;
AA.kadangi Izraelio eksporto režimas(20) iš esmės taikomas visiems Izraelio piliečiams, net jei jie veikia iš ES; kadangi Izraelis nėra Vasenaro susitarimo šalis, tačiau teigia, kad vis tiek taiko jame nustatytus standartus;
AB.kadangi šnipinėjimo programų eksportas iš Sąjungos į ES nepriklausančias šalis reglamentuojamas Dvejopo naudojimo prekių reglamentu, peržiūrėtu 2021m.; kadangi 2022m. rugsėjo mėn. Komisija paskelbė savo pirmąją įgyvendinimo ataskaitą(21);
AC.kadangi kai kurie šnipinėjimo programų gamintojai, eksportuojantys į trečiąsias šalis, įsisteigia Sąjungoje, kad įgytų reputaciją prekiaudami šnipinėjimo programomis su represinio režimo valstybėmis; kadangi eksportas iš Sąjungos į represinio režimo valstybes arba nevalstybiniams subjektams vykdomas pažeidžiant ES eksporto taisykles;
AD.kadangi dabar Prancūzijoje vyksta baudžiamasis „Amesys“ ir „Nexa Technologies“ persekiojimas už sekimo technologijų eksportą į Libiją, Egiptą ir Saudo Arabiją; kadangi, kaip pranešama, Graikijoje įsisteigusios „Intellexa“ įmonės eksportavo savo produktus į Bangladešą, Sudaną, Madagaskarą ir bent vieną arabų šalį; kadangi „FinFisher“ programinę įrangą naudoja dešimtys šalių visame pasaulyje, įskaitant Angolą, Bahreiną, Bangladešą, Egiptą, Etiopiją, Gaboną, Jordaniją, Kazachstaną, Mianmarą, Omaną, Katarą, Saudo Arabiją, Turkiją ir Maroko žvalgybos tarnybas,– jos „Amnesty“ ir „Forbidden Stories“ yra kaltinamos dėl šnipinėjimo programos „Pegasus“ naudojimo š žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus, pilietinę visuomenę ir politikus; kadangi nežinoma, ar šnipinėjimo programų eksportui į visas šias šalis buvo išduotos eksporto licencijos; kadangi Miuncheno prokuratūra apkaltino buvusius „FinFisher“ vadovus už stebėjimo technologijų eksportą į Turkiją neturint eksporto licencijos;
AE.kadangi ginklų mugių ir „ISSWorld“ dalyvių, kurie reklamavo šnipinėjimo programų galimybes, skaičius rodo, kad dauguma šnipinėjimo programų ir susijusių produktų tiekėjų bei paslaugų teikėjų yra iš trečiųjų valstybių ir daug jų turi būstines Izraelyje (pvz., „NSO Group“, „Wintego“, „Quadream“ ir „Cellebrite“) ir kad svarbūs gamintojai veikia Indijoje („ClearTrail“), Jungtinėje Karalystėje („BAe Systems“ ir „Black Cube“) ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose („DarkMatter“), o tai, kad Jungtinių Valstijų parengtame subjektų sąraše į juodąjį sąrašą įtraukti šnipinėjimo programų gamintojai yra įsikūrę Izraelyje („NSO Group“ir „Candiru“), Rusijoje („Positive Technologies“) ir Singapūre („Computer Security Initiative Consultancy PTE LTD“), dar labiau išryškina, jog šnipinėjimo programų gamintojų esama ne vienoje šalyje; kadangi mugėje taip pat dalyvauja įvairios Europos valdžios institucijos, įskaitant vietos policijos pajėgas;
AF.kadangi ES sutarties 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekviena valstybė narė išimtinai išlieka atsakinga už savo nacionalinį saugumą;
AG.kadangi ESTT vis dėlto nusprendė (sprendimas C-623/17), kad „nors valstybės narės turi nustatyti savo esminius saugumo interesus ir imtis priemonių vidaus ir išorės saugumui užtikrinti, tik ta aplinkybė, kad buvo imtasi nacionalinės priemonės, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, nereiškia, jog Sąjungos teisė netaikoma ir kad valstybės narės neturi jos laikytis, kaip reikalaujama“;
AH.kadangi ESTT nusprendė (sprendimas C‑203/15), kad „2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių), iš dalies pakeistos 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB, 15 straipsnio 1 dalį, siejamą su Europos Sąjungos Chartijos 7, 8, 11 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, reikia aiškinti taip, kad pagal ją draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose kovos su nusikalstamumu tikslais numatyta pareiga bendrai nediferencijuojant saugoti visus su visais abonentais ir registruotais naudotojais susijusius srauto ir vietos nustatymo duomenis, perduodamus bet kokia elektroninio ryšio priemone“;
AI.kadangi ESTT nusprendė (sprendimas C-203/15), kad „Direktyvos 2002/58/EB, iš dalies pakeistos Direktyva 2009/136/EB, 15 straipsnio 1 dalį, siejamą Chartijos 7, 8, 11 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, reikia aiškinti taip, kad ji draudžia nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius srauto ir vietos nustatymo duomenų apsaugą ir saugumą, ypač kompetentingų nacionalinių instituciją prieigą prie saugomų duomenų, jeigu tokia prieiga neapribojama, kovojant su nusikalstamumu, tik kovos su sunkiais nusikaltimais tikslais, jai netaikoma išankstinė teismo ar nepriklausomos administracinės institucijos kontrolės ir nereikalaujama, kad nagrinėjami duomenys būtų saugomi Sąjungos teritorijoje“;
AJ.kadangi EŽTT praktikoje aiškiai nurodyta, kad bet koks sekimas turi būti vykdomas pagal įstatymą, juo turi būti siekiama teisėto tikslo ir jis būti būtinas bei proporcingas; kadangi, be to, teisinėje sistemoje turi būti nustatytos tikslios, veiksmingos ir visapusiškos apsaugos priemonės, susijusios su nurodymu taikyti sekimo priemones, jų taikymu ir galimomis žalos, patirtos dėl sekimo priemonių, atlyginimo galimybėmis, o sekimo priemonėms turi būti taikoma tinkama teisminė kontrolė ir veiksminga priežiūra(22);
AK.kadangi Europos Tarybos konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (108-oji konvencija), neseniai atnaujinta kaip Konvencija Nr.108+, yra taikoma asmens duomenų tvarkymui valstybės (nacionalinio) saugumo tikslais, įskaitant gynybą; kadangi visos valstybės narės yra šios konvencijos šalys;
AL.kadangi svarbūs sekimui naudojamų šnipinėjimo programų naudojimo nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas bei bausmių vykdymo tikslais, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės arba nacionaliniam saugumui ir tokių grėsmių prevenciją, aspektai patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį;
AM.kadangi Chartijoje nustatytos naudojimosi pagrindinėmis teisėmis apribojimo sąlygos, reikalaujant, kad apribojimas turi būti nustatytas įstatymo, nekeisti šių teisių ir laisvių esmės, būti taikomas remiantis proporcingumo principu ir tik tuo atveju, kai yra būtinas ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba yra reikalingas kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti; kadangi naudojant šnipinėjimo programas teisės į privatumą ribojimo lygis gali būti toks aukštas, kad iš asmens faktiškai atimama teisė į privatumą, ir jų naudojimas negali būti visada laikomas proporcingu, neatsižvelgiant į tai, ar priemonė gali būti laikoma būtina teisėtiems demokratinės valstybės tikslams pasiekti;
AN.kadangi E.privatumo direktyvoje nustatyta, kad valstybės narės turi užtikrinti pranešimų konfidencialumą; kadangi sekimo priemonių diegimas yra E.privatumo direktyvoje įtvirtintos teisės į galinių įrenginių apsaugą apribojimas; kadangi dėl tokių apribojimų nacionalinės teisės aktai dėl šnipinėjimo programų patenka į E.privatumo direktyvos taikymo sritį, panašiai kaip nacionaliniai duomenų saugojimo įstatymai; kadangi dažnas privatumą pažeidžiančių šnipinėjimo programų technologijų diegimas būtų nesuderinamas su Sąjungos teisine tvarka;
AO.kadangi valstybė pagal tarptautinę teisę turi teisę galimus nusikaltimus tirti tik savo jurisdikcijoje ir turi prašyti kitų valstybių pagalbos, jei tyrimas turi būti vykdomas kitose valstybėse, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas atlikti tyrimus kitose jurisdikcijose pagal tarptautinį susitarimą arba, kalbant apie valstybes nares, pagal Sąjungos teisę;
AP.kadangi įrenginys užkrečiamas šnipinėjimo programa ir vėliau duomenys renkami per mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų serverius; kadangi dėl nemokamo tarptinklinio ryšio Sąjungoje asmenys kartais sudaro mobiliojo ryšio sutartis ne su ta valstybe nare, kurioje gyvena, o su kita valstybe nare, dabar Sąjungos teisėje nėra jokio teisinio pagrindo, susijusio su duomenų rinkimu kitoje valstybėje narėje, naudojant šnipinėjimo programas;
AQ.kadangi buvęs JT specialusis pranešėjas teisės į saviraiškos laisvę skatinimo ir apsaugos klausimais David Kaye(23) ir dabartinė JT specialioji pranešėja teisės į saviraiškos laisvę skatinimo ir apsaugos klausimais Irene Khan(24) paragino nedelsiant paskelbti moratoriumą sekimo priemonių naudojimui, perdavimui ir pardavimui, kol bus įdiegtos griežtos žmogaus teisių apsaugos priemonės, kuriomis būtų reguliuojama praktika ir užtikrinama, kad vyriausybės ir nevalstybiniai subjektai šias priemones naudotų teisėtai;
AR.kadangi yra atvejų, kai šnipinėjimo programų įmonės, ypač „Intellexa“, pardavė ne tik pačią duomenų perėmimo ir gavimo technologiją, bet ir visą paslaugą, dar vadinamą „įsilaužimu kaip paslauga“ arba „aktyvia kibernetine žvalgyba“, kuria siūlomas sekimo ir duomenų perėmimo technologijų metodų paketas, taip pat darbuotojų mokymas ir techninė, operatyvinė bei metodinė pagalba; kadangi ši paslauga gali suteikti galimybę bendrovei kontroliuoti visą sekimo operaciją ir kaupti sekimo duomenis; kadangi atitinkamoms valdžios institucijoms yra beveik neįmanoma prižiūrėti ir kontroliuoti šios praktikos; kadangi dėl to sunku laikytis proporcingumo, būtinumo, legitimumo, teisėtumo ir adekvatumo principų; kadangi Izraelio gynybos eksporto agentūra (DECA) neleidžia teikti šios paslaugos; kadangi Kipru buvo naudojamasi siekiant apeiti esamus Izraelio teisės apribojimus, kad būtų galima teikti įsilaužimo paslaugas;
AS.kadangi valstybės narės privalo laikytis direktyvų 2014/24/ES ir 2009/81/EB atitinkamai dėl viešųjų ir gynybos viešųjų pirkimų; kadangi jos turi tinkamai pagrįsti nukrypti leidžiančias nuostatas pagal SESV 346 straipsnio 1 dalies b punktą, nes Direktyvoje 2009/81/EB aiškiai atsižvelgiama į viešųjų pirkimų gynybos srityje opumą, ir laikytis PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų su pakeitimais, padarytais 2012m. kovo30d.(25), jei jos yra šios sutarties šalis;
AT.kadangi EDAPP pabrėžė, kad valstybės narės turi laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos ir EŽTT praktikos, kurioje nustatytos nacionalinio saugumo tikslais vykdomos sekimo veiklos ribos; kadangi, be to, kai sekimas naudojamas teisėsaugos tikslais, jis turi atitikti ES teisę, visų pirma Chartiją ir ES direktyvas, pavyzdžiui, E. privatumo direktyvą ir Teisėsaugos direktyvą;
AU.kadangi pranešta, kad didelės finansų įstaigos bandė skatinti šnipinėjimo programų gamintojus netaikyti tinkamų žmogaus teisių standartų ir išsamaus patikrinimo reikalavimo ir toliau pardavinėti šnipinėjimo programas represinio režimo valstybėms;
AV.kadangi įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ Izraeliui tenka trečia vieta tarp asocijuotųjų šalių pagal bendrą dalyvavimą programoje; kadangi susitarime su Izraeliu dėl programos „Europos horizontas“ 2021–2027m. bendras biudžetas yra 95,5mlrd.eurų(26); kadangi dalis lėšų pagal šias Europos programas yra skirtos Izraelio karinėms ir saugumo bendrovėms(27);
AW.kadangi pagrindinė Sąjungos vystymosi politikos teisėkūros priemonė yra Reglamentas (ES) 2021/947(28) (Reglamentas dėl priemonės „Globalioji Europa“), o Sąjungos finansavimas gali būti teikiamas taikant Finansiniame reglamente nustatytas finansavimo rūšis; kadangi parama gali būti sustabdyta, jei trečiosiose valstybėse pablogėja demokratijos, žmogaus teisių ar teisinės valstybės padėtis;
1.pabrėžia neginčijamą privatumo, teisės į orumą, privataus ir šeimos gyvenimo, saviraiškos ir informacijos laisvės, susirinkimų ir asociacijų laisvės bei teisės į teisingą bylos nagrinėjimą apsaugos svarbą, ypač vis labiau skaitmeniniame pasaulyje, kai vis daugiau mūsų veiklos vyksta internete;
2.laikosi tvirtos pozicijos, kad šių pagrindinių teisių ir laisvių pažeidimai yra esminiai, kalbant apie pagarbą Sutartyse ir kituose šaltiniuose nustatytiems bendriesiems teisiniams principams, ir pažymi, kad kyla pavojus pačiai demokratijai, nes šnipinėjimo programų naudojimas politikams, pilietinei visuomenei ir žurnalistams sekti turi atgrasomąjį poveikį ir labai kenkia teisei į taikius susirinkimus, saviraiškos laisvę ir visuomenės dalyvavimą;
3.griežtai smerkia tai, kad valstybių narių vyriausybės ir valdžios institucijų ar valstybės įstaigų darbuotojai šnipinėjimo programas naudoja siekdami stebėti, šantažuoti, bauginti opozicijos narius, kritikus ir pilietinę visuomenę, manipuliuoti jais ir diskredituoti juos, panaikinti demokratinę kontrolę ir laisvą spaudą, manipuliuoti rinkimais ir kenkti teisinei valstybei, politiniais tikslais nusitaikant į teisėjus, prokurorus ir teisininkus;
4.atkreipia dėmesį į tai, kad šis neteisėtas nacionalinių ir ES nepriklausančių valstybių vyriausybių naudojimasis šnipinėjimo programomis daro tiesioginį ir netiesioginį poveikį Sąjungos institucijoms ir sprendimų priėmimo procesui ir taip kenkia Europos Sąjungos demokratijos vientisumui;
5.su dideliu susirūpinimu pažymi, kad dabartinė Sąjungos valdymo struktūra iš esmės netinkama reaguoti į išpuolius š demokratiją, pagrindines teises ir teisinę valstybę Sąjungoje ir kad daug valstybių narių nesiima veiksmų; pažymi, kad kai tam kyla grėsmė vienoje valstybėje narėje, kyla pavojus visai Sąjungai;
6.pabrėžia, kad nustatant skaitmeninius standartus, reglamentuojančius technologinę plėtrą Sąjungoje, turi būti gerbiamos pagrindinės teisės;
7.laikosi tvirtos pozicijos, kad šnipinėjimo programų eksportas iš Sąjungos į diktatūros ir represinio režimo valstybes, kuriose žmogaus teisių padėtis prasta, o tokios priemonės naudojamos š žmogaus teisių aktyvistus, žurnalistus ir vyriausybės kritikus, yra sunkus Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių ir rimtas Sąjungos eksporto taisyklių pažeidimas;
8.be to, reiškia susirūpinimą dėl neteisėto šnipinėjimo programų naudojimo ir neteisėtos prekybos jomis valstybėse narėse, nes dėl viso to kartu Sąjunga tampa šnipinėjimo programų pramonės paskirties vieta;
9.reiškia susirūpinimą dėl to, kad ES nepriklausančios šalys šnipinėjimo programomis seka Sąjungoje gerai žinomus asmenis, žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus;
10.taip pat yra susirūpinęs dėl akivaizdaus nenoro tirti neleistiną elgesį naudojant šnipinėjimo programas, nesvarbu, ar įtariama Sąjungos, ar ES nepriklausančios šalies valdžios institucija; atkreipia dėmesį į labai lėtą pažangą ir skaidrumo trūkumą atliekant teisminius tyrimus dėl netinkamo elgesio naudojant šnipinėjimo programas š ES valstybių narių vyriausybių vadovus bei ministrus ir Komisiją, taip pat š pilietinės visuomenės narius, žurnalistus arba politinius oponentus;
11.atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurių valstybių narių teisinėje sistemoje nenustatytos tikslios, veiksmingos ir išsamios apsaugos priemonės, susijusios su nurodymu taikyti sekimo priemones, jų taikymu ir galimais žalos, patirtos dėl sekimo priemonių, atlyginimo mechanizmais; pažymi, kad tokiomis priemonėmis turi būti siekiama teisėto tikslo, jos turi būti būtinos ir proporcingos;
12.apgailestauja, kad valstybių narių vyriausybės, Taryba ir Komisija visapusiškai nebendradarbiauja atliekant tyrimą ir dalijantis visa svarbia ir prasminga informacija, kad tyrimo komitetui padėtų atlikti savo užduotis, nurodytas komiteto įgaliojimuose; pripažįsta, kad daliai šios informacijos gali būti taikomi griežti teisiniai slaptumo ir konfidencialumo reikalavimai; mano, kad kolektyvinis Tarybos atsakymas yra visiškai netinkamas ir štarauja lojalaus bendradarbiavimo principui, kaip nustatyta ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje;
13.daro išvadą, kad nei valstybės narės, nei Taryba, nei Komisija apskritai neturi noro dėti kuo daugiau pastangų, kad būtų iki galo ištirtas piktnaudžiavimas naudojant šnipinėjimo programas, ir taip jos sąmoningai apsaugo Sąjungos vyriausybes, kurios pažeidžia žmogaus teises Sąjungoje ir už jos ribų;
14.daro išvadą, kad Lenkijoje būta didelių pažeidimų ir netinkamo administravimo įgyvendinant Sąjungos teisę;
15.ragina Lenkiją:
a)
primygtinai raginti generalinį prokurorą pradėti tyrimus dėl piktnaudžiavimo šnipinėjimo programomis;
b)
skubiai atkurti pakankamas institucines ir teisines apsaugos priemones, įskaitant veiksmingą, privalomą exante ir expost tikrinimą, taip pat nepriklausomos priežiūros mechanizmus, įskaitant sekimo veiklos teisminę kontrolę; pabrėžia, kad vykdant veiksmingą exante kontrolę, teismui pateiktame prašyme dėl operatyvinio sekimo ir teismo nutartyje dėl tokio sekimo turėtų būti pateiktas aiškus pagrindimas ir nurodytos techninės priemonės, kurios bus naudojamos sekimui, o kalbant apie veiksmingą expost tikrinimą, turėtų būti nustatyta pareiga informuoti sektą asmenį apie operatyvinio sekimo metu gautų duomenų tvarkymo faktą, trukmę, apimtį ir būdą;
c)
priimti nuoseklius teisės aktus, kuriais būtų užtikrinta piliečių apsauga, neatsižvelgiant į tai, ar operatyvinį sekimą vykdo prokuratūra, slaptosios tarnybos, ar bet kuri kita valstybės institucija;
d)
laikytis Konstitucinio Teismo sprendimo dėl 1990m. Policijos įstatymo;
e)
laikytis Venecijos komisijos nuomonės dėl 2016m. Policijos įstatymo;
f)
laikytis įvairių EŽTT sprendimų, pavyzdžiui, 2015m. sprendimo byloje Roman Zakharov š ܲą,– jame pabrėžiama būtinybė taikyti griežtus sekimo kriterijus, tinkamą teismo leidimą ir priežiūrą, neatidėliotiną nesvarbių duomenų sunaikinimą, teismo vykdomą skubos procedūrų kontrolę ir reikalavimą informuoti sektus asmenis, taip pat 1978m. sprendimo byloje Klass ir kiti š Vokietiją,– jame nurodoma, kad sekimas turi būti pakankamai svarbus, kad toks privatumo pažeidimas būtų būtinas;
g)
laikytis visų ESTT ir EŽTT sprendimų, susijusių su teismų nepriklausomumu ir ES teisės viršenybe;
h)
panaikinti 2016m. iš naujo perrašyto įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Baudžiamojo proceso kodeksas, 168a straipsnį;
i)
atkurti visišką teisminių institucijų nepriklausomumą ir gerbti visų atitinkamų priežiūros institucijų, pavyzdžiui, ombudsmeno, asmens duomenų apsaugos institucijos vadovo ir aukščiausiosios audito institucijos, įgaliojimus, suteiktus įstatymais, siekiant užtikrinti, kad visos priežiūros institucijos sulauktų visapusiško bendradarbiavimo ir galėtų gauti informaciją, taip pat teikti visapusišką informaciją visiems sektiems asmenims;
j)
skubiai įdiegti atsitiktinį bylų paskirstymą teismų teisėjams pagal kiekvieną pateiktą prašymą, net savaitgaliais ir ne darbo valandomis, kad slaptosios tarnybos nepasirinktų „draugiškų teisėjų“, ir užtikrinti tokios sistemos skaidrumą, interalia, viešai paskelbiant algoritmą, pagal kurį teisėjas atsitiktine tvarka paskiriamas bylai;
k)
atkurti tradicinę parlamentinės priežiūros sistemą, pagal kurią opozicinė partija pirmininkautų Specialiųjų tarnybų parlamentinės priežiūros komitetui (KSS);
l)
skubiai išsiaiškinti padėtį, susijusią su piktnaudžiavimu šnipinėjimo programomis Lenkijoje, kad nekiltų abejonių dėl artėjančių rinkimų sąžiningumo;
m)
tinkamai įgyvendinti Direktyvą (ES) 2016/680 (Teisėsaugos direktyvą) ir užtikrinti jos vykdymą, taip pat užtikrinti, kad duomenų apsaugos institucija turėtų įgaliojimus prižiūrėti, kaip asmens duomenis tvarko, interalia, tokios institucijos kaip Centrinis kovos su korupcija biuras ir Vidaus saugumo agentūra;
n)
įgyvendinti Pranešėjų apsaugos direktyvą;
o)
į naujus įstatymus dėl elektroninių ryšių neįtraukti nuostatų, kurios štarauja Europos žmogaus teisių konvencijai (EŽTK);
p)
užtikrinti, kad Lenkijos piliečiai, nukentėję nuo Lenkijos Konstitucijai ir EŽTK štaraujančių įstatymų įgyvendinimo, galėtų pasinaudoti veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis;
q)
paprašyti Europolo ištirti visus įtariamo piktnaudžiavimo šnipinėjimo programomis atvejus;
r)
garantuoti nepriklausomą konstitucinę įstatymų kontrolę Lenkijoje;
s)
atkurti generalinio prokuroro funkcijų nepriklausomumą nuo teisingumo ministro, siekiant užtikrinti, kad įtariamų pagrindinių teisių pažeidimų tyrimai nebūtų susiję su politiniais sumetimais;
16.ragina Komisiją įvertinti 2018m. Lenkijos įstatymo dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant nusikaltimų prevenciją ir kovojant su jais, apsaugos atitiktį ES teisėsaugos direktyvai ir prireikus pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą;
17.daro išvadą, kad Vengrijoje būta didelių pažeidimų ir netinkamo administravimo įgyvendinant Sąjungos teisę;
18.ragina ձԲą:
a)
skubiai atkurti pakankamas institucines ir teisines apsaugos priemones, įskaitant veiksmingą, privalomą exante ir expost tikrinimą, taip pat nepriklausomos priežiūros mechanizmus, įskaitant teisminę sekimo veiklos kontrolę; pabrėžia, kad vykdant veiksmingą exante kontrolę, teismui pateiktame prašyme dėl operatyvinio sekimo ir teismo nutartyje dėl tokio sekimo turėtų būti pateiktas aiškus pagrindimas ir nurodytos techninės priemonės, kurios bus naudojamos sekimui, o vykdant veiksmingą expost kontrolę turėtų būti nustatyta pareiga informuoti sektą asmenį apie operatyvinio sekimo metu gautų duomenų tvarkymo faktą, trukmę, apimtį ir būdą;
b)
laikytis įvairių EŽTT sprendimų, pavyzdžiui, 2015m. sprendimo byloje Roman Zakharov š ܲą,– jame pabrėžiama būtinybė taikyti griežtus sekimo kriterijus, tinkamą teismo leidimą ir priežiūrą, neatidėliotiną nesvarbių duomenų sunaikinimą, teismo vykdomą skubos procedūrų kontrolę ir reikalavimą informuoti sektus asmenis, taip pat 1978m. sprendimo byloje Klass ir kiti š Vokietiją,– jame nurodoma, kad sekimas turi būti pakankamai svarbus, kad toks privatumo pažeidimas būtų būtinas, taip pat nurodomas reikalavimas informuoti sektus asmenis;
c)
laikytis visų ESTT ir EŽTT sprendimų, susijusių su teismų nepriklausomumu ir ES teisės viršenybe;
d)
atkurti nepriklausomas priežiūros institucijas pagal EŽTT sprendimą byloje Hüttl š ձԲą,– joje teismas teigia, kad Nacionalinė duomenų apsaugos ir informacijos laisvės institucija (NAIH) negali vykdyti nepriklausomos šnipinėjimo programų naudojimo priežiūros, nes slaptosios tarnybos turi teisę atsisakyti leisti susipažinti su tam tikrais dokumentais remdamosi slaptumu;
e)
atkurti visišką teisminių institucijų ir visų atitinkamų priežiūros institucijų, pavyzdžiui, ombudsmeno ir duomenų apsaugos institucijų, nepriklausomumą, siekiant užtikrinti, kad visos priežiūros įstaigos visapusiškai bendradarbiautų ir galėtų gauti informaciją, taip pat teikti visapusišką informaciją visiems sektiems asmenims;
f)
grąžinti nepriklausomus darbuotojus į vadovaujamąsias pareigas priežiūros organuose, pavyzdžiui, Konstituciniame Teisme, Aukščiausiajame Teisme, Audito Rūmuose, prokuratūroje, Vengrijos nacionaliniame banke ir Nacionaliniame rinkimų komitete;
g)
įgyvendinti Pranešėjų apsaugos direktyvą;
h)
paprašyti Europolo ištirti visus įtariamo piktnaudžiavimo šnipinėjimo programomis atvejus;
i)
į naujus įstatymus dėl elektroninių ryšių neįtraukti nuostatų, kurios štarauja Europos žmogaus teisių konvencijai (EŽTK);
j)
užtikrinti, kad Vengrijos piliečiai, nukentėję nuo Vengrijos Konstitucijai ir EŽTK štaraujančių įstatymų įgyvendinimo, galėtų pasinaudoti veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis;
19.daro išvadą, kad Graikijoje būta pažeidimų ir netinkamo administravimo įgyvendinant Sąjungos teisę;
20.ragina Graikiją:
a)
skubiai atkurti ir sustiprinti institucines ir teisines apsaugos priemones, įskaitant veiksmingą exante ir expost tikrinimą, taip pat nepriklausomos priežiūros mechanizmus;
b)
skubiai panaikinti visas eksporto licencijas, kurios nevisiškai atitinka Dvejopo naudojimo prekių reglamentą, ir ištirti įtarimus dėl neteisėto eksporto, be kita ko, į Sudaną;
c)
užtikrinti, kad valdžios institucijos galėtų laisvai ir netrukdomos tirti visus įtarimus dėl šnipinėjimo programų naudojimo;
d)
skubiai atšaukti Įstatymo Nr.2472/1997 pakeitimą Nr.826/145, kuriuo panaikinta Graikijos ryšių saugumo ir privatumo institucijos (ADAE) galimybė informuoti piliečius apie pranešimų konfidencialumo panaikinimą; iš dalies pakeisti Įstatymą Nr.5002/2022, kad būtų atkurta sektų asmenų teisė paprašius nedelsiant gauti informaciją, kai tik baigiama juos sekti, ir ištaisyti kitas nuostatas, dėl kurių susilpnėja apsaugos priemonės, kontrolė ir atskaitomybė;
e)
atkurti visišką teisminių institucijų ir visų atitinkamų priežiūros institucijų, pavyzdžiui, ombudsmeno ir duomenų apsaugos institucijų, nepriklausomumą ir visiškai gerbti ADAE nepriklausomumą, siekiant užtikrinti, kad visos kontrolės ir priežiūros įstaigos sulauktų visapusiško bendradarbiavimo ir galėtų gauti informaciją, taip pat teikti visapusišką informaciją visiems sektiems asmenims;
f)
užtikrinti, kad ADAE turėtų galimybę sukurti elektroninį archyvą, kad galėtų vykdyti savo užduotį;
g)
skubiai išsiaiškinti padėtį, susijusią su piktnaudžiavimu šnipinėjimo programomis Graikijoje, kad nekiltų abejonių dėl artėjančių rinkimų sąžiningumo;
h)
atšaukti 2019m. įstatymo pakeitimą, kuriuo Graikijos nacionalinė žvalgybos tarnyba (EYP) priskirta tiesioginei ministro pirmininko kontrolei; nustatyti konstitucines garantijas ir sudaryti sąlygas parlamentinei jos veiklos kontrolei, neprisidengiant informacijos konfidencialumu, kaip pretekstu;
i)
užtikrinti Nacionalinės skaidrumo institucijos (EAD) vadovybės nepriklausomumą;
j)
užtikrinti, kad teisminės institucijos turėtų visas tyrimams būtinas priemones ir palaikymą, nustačius įtariamą piktnaudžiavimą šnipinėjimo programomis, ir konfiskuotų fizinius įrodymus apie su šnipinėjimo programų užkratu susijusius tarpinius serverius, tarpininkaujančias įmones ir šnipinėjimo programų pardavėjus;
k)
pakviesti Europolą nedelsiant prisijungti prie tyrimų;
l)
susilaikyti nuo politinio kišimosi į vyriausiojo prokuroro darbą;
21.daro išvadą, kad apskritai Ispanijos reglamentavimo sistema atitinka Sutartyse nustatytus reikalavimus; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad reikalingos tam tikros reformos, o praktinis įgyvendinimas turi visiškai atitikti pagrindines teises ir užtikrinti visuomenės dalyvavimo apsaugą;
22.Todėl ragina Ispaniją:
a)
atlikti išsamų, sąžiningą ir veiksmingą tyrimą, dėl kurio visiškai paaiškėtų visi įtariami šnipinėjimo programų naudojimo atvejai, įskaitant 47 atvejus, dėl kurių tebėra neaišku, ar atitinkamus asmenis sekė Ispanijos nacionalinė žvalgybos agentūra (CNI), gavusi teismo nurodymą, ar kita institucija gavo teismo nurodymus juos teisėtai sekti, taip pat dėl šnipinėjimo programų naudojimo ministrui pirmininkui ir vyriausybės nariams sekti, ir kuo plačiau pateikti išvadas pagal galiojančius įstatymus;
b)
suteikti tinkamą galimybę sektiems asmenims susipažinti su Aukščiausiojo Teismo leidimu, suteiktu CNI sekti 18 asmenų;
c)
bendradarbiauti su teismais siekiant užtikrinti, kad šnipinėjimo programomis sekti asmenys galėtų pasinaudoti realiomis ir prasmingomis teisių gynimo priemonėmis ir kad teisminiai tyrimai būtų užbaigti nedelsiant, nešališkai ir išsamiai, ir tam turėtų būti skirta pakankamai išteklių;
d)
pradėti CNI teisinės sistemos reformą, kaip paskelbta 2022m. gegužės mėn.;
e)
pakviesti Europolą prisijungti prie tyrimų– jis galėtų prisidėti techninėmis žiniomis;
23.daro išvadą, kad yra įrodymų, jog Kipre įgyvendinant ES dvejopo naudojimo prekių reglamentą buvo netinkamo administravimo atvejų, ir juos reikia atidžiai išnagrinėti;
24.ragina Kiprą:
a)
nuodugniai įvertinti visas išduotas šnipinėjimo programų eksporto licencijas ir prireikus jas panaikinti;
b)
nuodugniai įvertinti šnipinėjimo programų medžiagos siuntimą ES vidaus rinkoje tarp valstybių narių ir nustatyti įvairias Izraelio įmones arba Izraelio piliečiams priklausančias ir jų valdomas įmones, kurios yra registruotos Kipre ir dalyvauja tokioje veikloje;
c)
paskelbti specialiojo tyrėjo ataskaitą dėl „šnipinėjimo furgono“ bylos, kaip prašė komitetas per savo oficialų vizitą Kipre;
d)
padedant Europolui visapusiškai ištirti visus įtarimus dėl neteisėto šnipinėjimo programų naudojimo ir eksporto, visų pirma š žurnalistus, teisininkus, pilietinės visuomenės veikėjus ir Kipro piliečius;
25.mano, kad padėtis tam tikrose valstybėse narėse taip pat kelia susirūpinimą, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad esama pelningos ir besiplečiančios šnipinėjimo programų pramonės, kuri naudojasi gera reputacija, bendrąja rinka ir laisvu judėjimu Sąjungoje ir suteikia galimybę tam tikroms valstybėms narėms, pvz., Kiprui ir Bulgarijai, tapti šnipinėjimo programų eksporto į viso pasaulio represinio režimo valstybes centru;
26.laikosi nuomonės, kad kai kurių nacionalinių valdžios institucijų negebėjimas arba atsisakymas užtikrinti tinkamą Sąjungos piliečių apsaugą, įskaitant reglamentavimo spragas ir tinkamas teisines priemones, visiškai aiškiai rodo, kad būtina imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Sutarčių nuostatų ir Sąjungos teisės aktų, taip garantuojant, kad būtų gerbiama piliečių teisė gyventi saugioje aplinkoje, kur gerbiamas žmogaus orumas, privatus gyvenimas, asmens duomenys ir nuosavybė, kaip reikalaujama Direktyvoje 2012/29/ES, pagal kurią kiekviena nusikaltimo auka turi teisę gauti paramą ir apsaugą pagal savo individualius poreikius;
27.daro išvadą, kad Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) teikiant paramą ES nepriklausančioms šalims, įskaitant 10 tokių Sahelio regiono šalių, bet neapsiribojant tik jomis, kad šios galėtų plėtoti sekimo pajėgumus, būta didelių trūkumų įgyvendinant Sąjungos teisę(29);
28.laikosi nuomonės, kad prekyba šnipinėjimo programomis ir jų naudojimas turi būti griežtai reglamentuojami; tačiau pripažįsta, kad teisėkūros procesas gali užtrukti, o piktnaudžiavimą reikia nedelsiant sustabdyti; ragina patvirtinti šnipinėjimo programų teisėto naudojimo, pardavimo, įsigijimo ir perdavimo sąlygas; primygtinai reikalauja, kad valstybės narės, siekdamos toliau naudoti šnipinėjimo programas, iki 2023m. gruodžio 31d. įvykdytų visas šias sąlygas, t.y. kad imtųsi šių veiksmų:
a)
visas įtariamo piktnaudžiavimo šnipinėjimo programomis bylas išsamiai ištirtų ir nedelsdamos išspręstų atitinkamos teisėsaugos, prokuratūros ir teisminės institucijos;
b)
jos įrodytų, kad šnipinėjimo programų naudojimą reglamentuojanti sistema atitinka Venecijos komisijos nustatytus standartus ir atitinkamą ESTT ir EŽTT praktiką;
c)
jos aiškiai įsipareigotų įtraukti Europolą pagal Europolo reglamento 4, 5 ir 6 straipsnius tiriant įtarimus dėl neteisėto šnipinėjimo programų naudojimo; taip pat kad
d)
visos eksporto licencijos, kurios nevisiškai atitinka Dvejopo naudojimo prekių reglamento nuostatas, būtų panaikintos;
29.mano, kad šių sąlygų įvykdymą Komisija turi įvertinti iki 2023m. lapkričio 30d.; be to, mano, kad vertinimo išvados turi būti paskelbtos viešoje ataskaitoje;
30.pabrėžia, kad, kovojant su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu ir pripažįstant, kad valstybėms narėms labai svarbu gebėti tai daryti, būtina apsaugoti pagrindines teises ir demokratiją; be to, pabrėžia, kad valstybėms narėms naudojant šnipinėjimo programas, tas naudojimas turi būti proporcingas, negali būti savavališkas, o sekimas turi būti leidžiamas tik siauromis, iš anksto nustatytomis aplinkybėmis; mano, kad veiksmingi exante mechanizmai, kuriais užtikrinama teisminė priežiūra, yra labai svarbūs siekiant apsaugoti asmens laisves; dar kartą patvirtina, kad leidus nevaržomai vykdyti sekimą tai neturi kelti pavojaus asmens teisėms; pabrėžia, kad teisminių institucijų gebėjimas vykdyti prasmingą ir veiksmingą expost priežiūrą, susijusią su prašymais vykdyti sekimą nacionalinio saugumo tikslais, taip pat yra svarbus siekiant užtikrinti, kad būtų galima užginčyti atvejus, kai vyriausybės neproporcingai naudoja šnipinėjimo programas;
31.pabrėžia, kad šnipinėjimo programų naudojimas teisėsaugos tikslais turėtų būti tiesiogiai reglamentuojamas taikant priemones, grindžiamas SESV 5 antraštinės dalies 4 skyriumi dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose; pabrėžia, kad šnipinėjimo programų, kurios importuojamos į ES ir kitaip pateikiamos rinkai, konfigūracija turėtų būti reglamentuojama taikant priemonę, grindžiamą SESV 114 straipsniu; pažymi, kad šnipinėjimo programų naudojimas nacionalinio saugumo tikslais gali būti reglamentuojamas tik netiesiogiai, pavyzdžiui, taikant pagrindines teises ir taisykles, susijusias su duomenų apsauga;
32.mano, kad dėl šnipinėjimo programų naudojimo tarptautinio ir ES masto būtina koordinuota ir skaidri ES lygmens kontrolė, siekiant užtikrinti ne tik ES piliečių apsaugą, bet ir šnipinėjimo programomis surinktų įrodymų tarpvalstybinėse bylose pagrįstumą, ir kad, remiantis SESV 5 antraštinės dalies 4 skyriumi, aiškiai reikia bendrų ES standartų, pagal kuriuos būtų reglamentuojami atvejai, kai valstybių narių institucijos naudoja šnipinėjimo programas, ir kurie būtų pagrįsti ESTT, EŽTT, Venecijos komisijos ir Pagrindinių teisių agentūros nustatytais standartais(30); mano, kad tokie ES standartai turėtų apimti bent šiuos elementus:
a)
leidimas numatomam šnipinėjimo programų naudojimui turėtų būti suteikiamas tik išskirtiniais ir konkrečiais atvejais, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, ir turi būti suteiktas veiksmingas, privalomas ir prasmingas exante teismo leidimas, jį turi suteikti nešališka ir nepriklausoma teisminė institucija arba kita nepriklausoma demokratinės priežiūros institucija, turinti prieigą prie visos svarbios informacijos, ir turi būti įrodytas numatomos priemonės būtinumas ir proporcingumas;
b)
šnipinėjimo programų naudojimas turėtų trukti tik tiek, kiek tikrai būtina, teismo leidime kiekvieno naudojamo įrenginio atžvilgiu turėtų būti iš anksto apibrėžta tiksli aprėptis ir trukmė, o įsilaužimo naudojimas gali būti pratęstas tik tada, kai kitam nustatytos trukmės laikotarpiui suteikiamas papildomas teismo leidimas, atsižvelgiant į šnipinėjimo programų pobūdį ir sekimo atgaline data galimybę; be to, valstybių narių institucijos sekimui turėtų naudoti tik pavienius galutinių naudotojų įrenginius arba paskyras ir vengti naudotis neteisėta prieiga prie interneto ir technologijų paslaugų teikėjų, siekiant išvengti poveikio naudotojams, kurie nėra sekami;
c)
leidimas naudoti šnipinėjimo programas gali būti suteiktas tik išskirtiniais atvejais tiriant ribotą ir baigtinį aiškiai ir tiksliai apibrėžtų sunkių nusikaltimų, keliančių tikrą grėsmę nacionaliniam saugumui, sąrašą, o šnipinėjimo programos gali būti naudojamos tik sekti asmenims, kurių atžvilgiu yra pakankamai požymių, kad jie įvykdė arba ketina vykdyti tokią sunkią nusikalstamą veiką;
d)
duomenų, kurie saugomi privilegijomis ar imunitetais, susijusiais su asmenų kategorijomis (pvz., politikais, gydytojais ir kt.), konkrečiai saugomais santykiais (pvz., advokato teise neatskleisti profesinės paslapties) arba taisyklėmis dėl baudžiamosios atsakomybės nustatymo ir apribojimo, susijusio su spaudos laisve ir saviraiškos laisve kitose medijose, neturi būti bandoma gauti naudojant šnipinėjimo programas, išskyrus atvejus, kai yra pakankamas pagrindas, nustatytas prižiūrint teismui, patvirtinantis dalyvavimą, susijusį su nusikalstama veika arba nacionalinio saugumo reikalais, kuriems turėtų būti taikoma bendra sistema;
e)
turi būti parengtos specialios sekimo naudojant šnipinėjimo programų technologijas taisyklės, atsižvelgiant į tai, kad jos suteikia neribotą prieigą atgaline data prie pranešimų, rinkmenų ir metaduomenų;
f)
valstybės narės turėtų paskelbti bent patvirtintų ir atmestų sekimo prašymų skaičių, tyrimo rūšį ir tikslą ir kiekvieną tyrimą anonimiškai užregistruoti nacionaliniame registre, suteikiant unikalų atpažinties kodą, kad jį būtų galima ištirti įtarus piktnaudžiavimą;
g)
nacionalinės tikrinimo institucijos turėtų teikti ataskaitas valstybėms narėms, o valstybės narės vėliau turėtų reguliariai teikti šią informaciją Komisijai; Komisija turėtų naudoti šią informaciją savo metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, kad būtų galima palyginti šnipinėjimo programų naudojimą valstybėse narėse;
h)
sekto asmens teisė būti informuotam: pasibaigus sekimui, valdžios institucijos turėtų pranešti asmeniui, kad jo atžvilgiu naudojo šnipinėjimo programas, įskaitant informaciją apie sekimo datą ir trukmę, sekimo operacijai išduotą orderį, gautus duomenis, informaciją apie tai, kaip tie duomenys buvo naudojami ir kurie subjektai juos naudojo, duomenų ištrynimo datą, taip pat teisę į apskundimą kompetentingoms institucijoms administracine ir teismine tvarka ir tokio apskundimo praktinę tvarką; pažymi, kad šis pranešimas turėtų būti išsiųstas nepagrįstai nedelsiant, išskyrus atvejus, kai nepriklausoma teisminė institucija pranešimo pateikimą atideda, nes jį nedelsiant pateikus kiltų rimtas pavojus sekimo tikslui;
i)
asmenų, kurie nebuvo sekti, bet kurių duomenys buvo gauti, teisė gauti pranešimą: pasibaigus laikotarpiui, kurį buvo leista vykdyti sekimą, valdžios institucijos turėtų pranešti asmenims, kurių teisė į privatumą buvo labai pažeista naudojant šnipinėjimo programas, tačiau į kuriuos operacija nebuvo nukreipta; valdžios institucijos turėtų pranešti šiam asmeniui apie tai, kad valdžios institucijos gavo jo duomenis, pateikti informaciją apie sekimo datą ir trukmę, sekimo operacijai išduotą orderį, gautus duomenis, informaciją apie tai, kaip tie duomenys buvo naudojami ir kokie subjektai juos naudojo, taip pat duomenų ištrynimo datą; pažymi, kad šis pranešimas turėtų būti išsiųstas nepagrįstai nedelsiant, išskyrus atvejus, kai nepriklausoma teisminė institucija pranešimo pateikimą atideda, nes jį nedelsiant pateikus kiltų rimtas pavojus sekimo tikslui;
j)
veiksmingos, privalomos ir nepriklausomos šnipinėjimo programų naudojimo expost priežiūros– jai atsakingos institucijos privalo turėti visas reikiamas priemones ir įgaliojimus, kad galėtų vykdyti prasmingą priežiūrą, ir ji turi būti derinama su parlamentine priežiūra, grindžiama įvairių partijų naryste, turint atitinkamą leidimą ir visapusišką prieigą prie pakankamos informacijos, kad būtų galima įsitikinti, jog sekimas buvo vykdomas teisėtai ir proporcingai,– ir neskelbtinos konfidencialios informacijos parlamentinės priežiūros vykdymą turėtų palengvinti būtina infrastruktūra, procesai ir leidimai dirbti su slapta informacija; neatsižvelgiant į nacionalinio saugumo sąvokos apibrėžtį ar nustatytas jos ribas, nacionalinės priežiūros institucijos turi būti kompetentingos visos nacionalinio saugumo srities atžvilgiu;
k)
sistemoje, susijusiose su sekimui naudojamomis šnipinėjimo programomis, svarbiausi turi būti pagrindiniai tinkamo proceso ir teisminės priežiūros principai;
l)
turi būti užtikrinta prasminga teisių gynimo priemonė tiesiogiai ir netiesiogiai sektiems asmenims, o asmenys, teigiantys, kad juos sekimas neigiamai paveikė, privalo turėti galimybę pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis per nepriklausomą įstaigą; todėl ragina valstybės institucijoms nustatyti pareigą pranešti, įskaitant atitinkamus pranešimo terminus, kai apie sekimą pranešama nebekylant grėsmei saugumui;
m)
teisių gynimo priemonės turi būti veiksmingos tiek teisiniu, tiek faktiniu požiūriu, taip pat jos turi būti žinomos ir prieinamos; pabrėžia, kad tokios teisių gynimo priemonės reikalauja greito, išsamaus ir nešališko tyrimo, kurį atliktų nepriklausoma priežiūros įstaiga, taip pat pabrėžia, kad ši įstaiga turėtų turėti prieigą, ekspertines žinias ir techninius gebėjimus tvarkyti visus susijusius duomenis, kad gebėtų nustatyti, ar valdžios institucijų atliktas asmens saugumo vertinimas yra patikimas ir proporcingas; tais atvejais, kai patvirtinamas piktnaudžiavimas, turėtų būti taikomos tinkamos baudžiamojo arba administracinio pobūdžio sankcijos pagal atitinkamą valstybių narių nacionalinę teisę;
n)
šiame etape pagerinti sektų asmenų nemokamą prieigą prie technologinių ekspertinių žinių, nes didesnis technologinių procesų, pavyzdžiui, teismo ekspertizės, prieinamumas ir įperkamumas suteiktų galimybę sektiems asmenims pateikti teismui tvirtesnes bylas ir pagerintų atstovavimą sektiems asmenims teisme, padidinus teisinių atstovų ir teismų technologinius gebėjimus galima geriau konsultuoti sektus asmenis, nustatyti pažeidimus, pagerinti piktnaudžiavimo šnipinėjimo programomis priežiūrą ir atsakomybę už jį;
o)
turi būti labiau sustiprinta teisė į gynybą ir teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, kad nusikaltimais kaltinamiems asmenims būtų leidžiama ir jie galėtų patikrinti š juos naudojamų įrodymų tikslumą, autentiškumą, patikimumą ir net teisėtumą, taigi, turi būti atsisakyta bet kokio bendrojo nacionalinių gynybos paslapties taisyklių taikymo;
p)
vykdydamos sekimą institucijos turėtų ištrinti visus duomenis, nereikšmingus tyrimui, kuriam suteiktas leidimas, o užbaigusios sekimą ir tyrimą, kuriam buvo suteiktas leidimas, institucijos turėtų ištrinti duomenis ir visus susijusius dokumentus, pvz., užrašus, kurie buvo tvarkyti tą laikotarpį, toks ištrynimas turi būti registruojamas ir gali būti tikrinamas;
q)
atitinkama informacija, gauta naudojant šnipinėjimo programas, turėtų būti prieinama tik įgaliotosioms institucijoms ir tik operacijos tikslais; ši prieiga turėtų būti suteikta tik konkrečiam laikotarpiui, nustatomam vykstant teismo procesui;
r)
reikia nustatyti minimalius asmenų teisių baudžiamajame procese standartus, susijusius su įrodymų, surinktų naudojant šnipinėjimo programas, leistinumu; į baudžiamojo proceso teisę reikia įtraukti galimybę, kad dėl šnipinėjimo programų įdiegimo gauta informacija gali būti melaginga arba suklastota (apsimetinėjimas);
s)
valstybės narės privalo viena kitai pranešti apie kitos valstybės narės piliečių ar gyventojų sekimą arba apie įrenginio turėtojo mobiliojo ryšio numerį kitoje valstybėje narėje;
t)
į sekimo programas turi būti įtrauktas žymuo, kad priežiūros institucijos, kilus įtarimui dėl piktnaudžiavimo, galėtų vienareikšmiškai nustatyti diegėją; privalomą kiekvieno šnipinėjimo programos diegimo parašą turėtų sudaryti individualus veikiančios institucijos žymuo, naudojamos šnipinėjimo programos tipas ir nuasmenintas bylos numeris;
33.ragina valstybes nares rengti viešas konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, užtikrinti teisėkūros proceso skaidrumą ir rengiant naujus teisės aktus dėl šnipinėjimo programų naudojimo ir pardavimo įtraukti ES standartus ir apsaugos priemones;
34.pabrėžia, kad tik šnipinėjimo programos, sukurtos taip, kad sudarytų sąlygas šnipinėjimo programų funkcionalumui ir palengvintų jį pagal teisės aktų sistemą, kaip nustatyta 32 dalyje, gali būti teikiamos vidaus rinkai, kuriamos ar naudojamos Sąjungoje; patvirtina, kad tokiu šnipinėjimo programinės įrangos pateikimo rinkai reglamentavimu, kuriuo būtų nustatytas SESV 114 straipsniu grindžiamas „integruotasis teisinės valstybės principas“, Sąjungos piliečiams turėtų būti suteikta aukšto lygio apsauga; mano, jog nepateisinama yra tai, kad nors pagal Dvejopo naudojimo prekių reglamentą nuo 2021m. ES nepriklausančių šalių piliečiams suteikiama apsauga nuo šnipinėjimo programinės įrangos eksporto iš ES, lygiavertė apsauga ES piliečiams nesuteikiama;
35.mano, kad ES įmonės gali pardavinėti, o valstybės narės įsigyti tik duomenų perėmimo ir gavimo technologijas, o ne „įsilaužimą kaip paslaugą“, kai teikiama techninė, operatyvinė ir metodinė pagalba naudojant sekimo technologijas ir paslaugų teikėjui suteikiama prieiga prie neproporcingai didelio duomenų kiekio, nesuderinamo su proporcingumo, būtinumo, legitimumo, teisėtumo ir adekvatumo principais; ragina Komisiją šiuo klausimu pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;
36.pabrėžia, kad šnipinėjimo programos gali būti pateikiamos rinkai tik tam, kad būtų parduodamos valdžios institucijoms, įtrauktoms į baigtinį sąrašą, ir jų naudojamos, ir tokių valdžios institucijų funkcijų apraše turi būti nurodyti nusikaltimų, dėl kurių gali būti leidžiama naudoti šnipinėjimo programas, tyrimai arba nacionalinio saugumo užtikrinimas, dėl kurio gali būti leidžiama naudoti šnipinėjimo programas; mano, kad saugumo agentūros šnipinėjimo programas turėtų naudoti tik tada, kai yra įgyvendintos visos Pagrindinių teisių agentūros rekomendacijos(31);
37.atkreipia dėmesį į pareigą naudoti šnipinėjimo programų versiją, sukurtą taip, kad būtų kuo labiau sumažinta prieiga prie visų įrenginyje laikomų duomenų, tačiau ji turėtų būti sukurta taip, kad prieiga prie duomenų būtų apribota ir apimtų tik tiek, kiek tikrai būtina atliekant tyrimą, kuriam suteiktas leidimas;
38.daro išvadą, kad, valstybei narei įsigijus šnipinėjimo programą, nepriklausomai ir nešališkai audito įstaigai, turinčiai tinkamą leidimą, turi būti įmanoma atlikti įsigijimo auditą;
39.pabrėžia, kad visi šnipinėjimo programas vidaus rinkai teikiantys subjektai turėtų laikytis griežtų išsamaus patikrinimo reikalavimų, o įmonėms, teikiančioms paraiškas dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje ir tapti tiekėjomis, turėtų būti taikomas patikrinimo procesas, apimantis įmonės atsaką į žmogaus teisių pažeidimus, padarytus naudojant jos programinę įrangą, ir tai, ar technologija yra grindžiama duomenimis, surinktais taikant nedemokratinę ir piktnaudžiavimu grindžiamą sekimo praktiką; pabrėžia, kad kompetentingos nacionalinės priežiūros institucijos Komisijai turėtų kasmet teikti reikalavimų laikymosi ataskaitas;
40.pabrėžia, kad įmonės, valstybės subjektams siūlančios sekimo technologijas arba paslaugas, kompetentingoms nacionalinėms priežiūros institucijoms turėtų atskleisti eksporto licencijų pobūdį;
41.pabrėžia, kad valstybės narės turėtų nustatyti veiklos pertraukos laikotarpį ir laikinai neleisti buvusiems vyriausybinių įstaigų ar agentūrų darbuotojams dirbti šnipinėjimo programų įmonėse;
Būtinybė nustatyti nacionalinio saugumo ribas
42.yra susirūpinęs dėl atvejų, kai nacionaliniu saugumu nepagrįstai dangstomasi siekiant pateisinti šnipinėjimo programų diegimą ir naudojimą, taip pat užtikrinti visišką slaptumą ir atskaitomybės netaikymą; palankiai vertina Komisijos pareiškimą, atitinkantį ESTT praktiką(32), kad vien nuoroda į nacionalinį saugumą negali būti aiškinama kaip neribota ES teisės taikymo išimtis ir turėtų būti reikalaujama aiškaus pagrindimo, ir ragina Komisiją, esant piktnaudžiavimo požymių, imtis tolesnių veiksmų remiantis tuo pareiškimu; mano, kad demokratinėje skaidrioje visuomenėje, kuri laikosi teisinės valstybės principų, tokie apribojimai nacionalinio saugumo vardan bus veikiau išimtis nei taisyklė;
43.mano, kad nacionalinio saugumo sąvoka, kaip labiau ribotos apimties, turi būti ššinama vidaus saugumo sąvokai, nes pastarosios taikymo sritis yra platesnė ir apima pavojų piliečiams prevenciją ir, visų pirma, baudžiamosios teisės vykdymą;
44.apgailestauja dėl sunkumų, kylančių dėl to, kad nėra bendros teisinės nacionalinio saugumo apibrėžties, kuria būtų nustatyti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, kokia teisinė tvarka gali būti taikoma esant nacionalinio saugumo uždaviniams, ir dėl to, kad aiškiai nenustatytos srities, kurioje gali būti taikoma tokia speciali tvarka, ribos;
45.mano, kad šnipinėjimo programų naudojimas yra pagrindinių teisių apribojimas; taip pat mano, kad kai sąvoka vartojama teisiniame kontekste, susijusiame su teisių perdavimu ir pareigų nustatymu (ir, visų pirma, su asmenų pagrindinių teisių apribojimu), ši sąvoka turi būti aiški ir iš anksto numatoma visiems asmenims, kuriems ji turi įtakos; primena, jog Chartijoje nustatyta, kad bet koks pagrindinių teisių apribojimas pagal 52straipsnio 1dalį turi būti nustatytas teisės aktuose; todėl mano, kad būtina aiškiai apibrėžti sąvoką „nacionalinis saugumas“; pabrėžia, kad, net ir nustačius tikslias ribas, visoje nacionalinio saugumo srityje turi būti vykdoma nepriklausoma, privaloma ir veiksminga priežiūra;
46.pabrėžia, kad jei valdžios institucijos šnipinėjimo programų naudojimą pateisina nacionaliniu saugumu, jos turėtų ne tik įrodyti, kad laikomasi 29 dalyje nustatytos sistemos, bet ir ES teisės, įskaitant proporcingumo, būtinumo, legitimumo, teisėtumo ir adekvatumo principų laikymąsi; pabrėžia, kad nacionalinei kontrolės institucijai turi būti suteikta galimybė lengvai gauti informaciją apie tokį pagrindimą ir susipažinti su juo;
47.šiomis aplinkybėmis pakartoja, kad visos valstybės narės pasirašė Konvenciją Nr.108+, joje nustatyti asmenų apsaugos standartai ir įsipareigojimai, susiję su asmens duomenų tvarkymu, be kita ko, nacionalinio saugumo tikslais; pabrėžia, kad Konvencija Nr.108+ yra privaloma Europos sistema, susijusi su žvalgybos ir saugumo tarnybų atliekamu duomenų tvarkymu; ragina visas valstybes nares nedelsiant ratifikuoti šią konvenciją, jos standartus jau įgyvendinti nacionalinėje teisėje ir atitinkamai veikti nacionalinio saugumo srityje;
48.pabrėžia, kad riboto skaičiaus konvencijos nuostatų išimtys ir apribojimai leidžiami tik tada, kai jie atitinka konvencijos 11 straipsnyje nurodytus reikalavimus, t. y. įgyvendinant Konvenciją Nr.108+ kiekviena konkreti išimtis ir apribojimas turi būti nustatyti įstatymu, turi atitikti pagrindinių teisių ir laisvių esmę, ir turi būti pagrįsta, kad tai „būtina ir proporcinga priemonė demokratinėje visuomenėje“ dėl vienos iš teisėtų priežasčių, išvardytų 11 straipsnyje(33), ir kad tokiomis išimtimis ir apribojimais neturi būti trukdoma, kad „duomenų tvarkymas nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais būtų nepriklausomai ir veiksmingai peržiūrimas ir prižiūrimas remiantis atitinkamos Šalies nacionalinės teisės aktais“;
49.be to, pažymi, kad Konvencijoje Nr. 108+ pabrėžiama, jog priežiūros institucijos „turi teisę atlikti tyrimą ir įsikišti“; mano, kad veiksminga peržiūra ir priežiūra reiškia privalomus įgaliojimus tais atvejais, kai poveikis pagrindinėms teisėms yra didžiausias, visų pirma asmens duomenų tvarkymo prieigos, analizės ir saugojimo etapuose;
50.mano, kad tai, jog priežiūros institucijoms nenustatyti privalomi su nacionalinio saugumo sritimi susiję įgaliojimai, yra nesuderinama su Konvencijoje Nr. 108+ nustatytu kriterijumi, kad tai yra „būtina ir proporcinga priemonė demokratinėje visuomenėje“;
51.atkreipia dėmesį į tai, kad Konvencija Nr. 108+, kalbant apie 15 straipsnį, leidžiama labai nedaug išimčių, tačiau tokios išimtys neleidžiamos, visų pirma kalbant apie 2 dalį [informuotumo didinimo pareigos], 3 dalį [tarimasis dėl teisėkūros ar administracinių priemonių], 4 dalį [asmenų prašymai ir skundai], 5 dalį [nepriklausomumas ir nešališkumas], 6 dalį [ištekliai, kurių reikia veiksmingai funkcijoms atlikti], 7 dalį [periodinės ataskaitos], 8 dalį [konfidencialumas], 9 dalį [galimybė apskųsti teismams] ir 10 dalį [nenustatyti įgaliojimai, susiję su institucijomis, kai jos vykdo savo teismines funkcijas];
Geresnis esamų teisės aktų įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas
52.atkreipia dėmesį į nacionalinių teisinių sistemų trūkumus ir būtinybę geriau užtikrinti esamų Sąjungos teisės aktų vykdymą siekiant ištaisyti šiuos trūkumus; nurodo, kad šie Sąjungos teisės aktai yra svarbūs, bet per dažnai netinkamai įgyvendinami ir (arba) netinkamai užtikrinamas jų vykdymas: Kovos su pinigų plovimu direktyva, Teisėsaugos direktyva, viešųjų pirkimų taisyklės, Dvejopo naudojimo prekių reglamentas, teismų praktika (sprendimai dėl sekimo ir nacionalinio saugumo) ir Pranešėjų apsaugos direktyva; ragina Komisiją ištirti įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo trūkumus ir apie juos pranešti, taip pat ne vėliau kaip iki 2023m. rugpjūčio 1d. pateikti veiksmų gaires jiems ištaisyti;
53.mano, kad tinkamas Sąjungos duomenų apsaugos teisinės sistemos, ypač Teisėsaugos direktyvos, Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir E.privatumo direktyvos, įgyvendinimas ir griežtas vykdymo užtikrinimas yra lemiamos svarbos; mano, kad ne mažiau svarbu visiškai įgyvendinti atitinkamus ESTT sprendimus, nes keliose valstybėse narėse jie vis dar neįgyvendinti; primena, kad Komisijai tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinant ES teisės aktų vykdymą ir vienodą jų taikymą visoje Sąjungoje, ir ji turėtų pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų nagrinėjimo procedūras nuolatinio nesilaikymo atvejais;
54.ragina užtikrinti, kad Vasenaro susitarimas taptų privalomu visiems jo dalyviams, taip siekiant, kad jis taptų tarptautine sutartimi;
55.ragina Kiprą ir Izraelį tapti Vasenaro susitarime dalyvaujančiomis valstybėmis; primena valstybėms narėms, jog reikia dėti visas pastangas, kad Kipras ir Izraelis galėtų prisijungti prie Vasenaro susitarimo;
56.pabrėžia, kad į Vasenaro susitarimą reikėtų įtraukti žmogaus teisių sistemą, kuri apimtų šnipinėjimo programų technologijų licencijavimą ir kurioje būtų vertinama bei peržiūrima, kaip įmonės, gaminančios šnipinėjimo programų technologijas, laikosi reikalavimų, taip pat pabrėžia tai, kad dalyviai turėtų drausti pirkti sekimo technologijas iš valstybių, kurios nėra šio susitarimo narės;
57.pabrėžia, kad, atsižvelgdamos į atskleistus faktus apie šnipinėjimo programas, Komisija ir valstybės narės turėtų atlikti išsamų eksporto licencijų, suteiktų šnipinėjimo programų naudojimui pagal Dvejopo naudojimo prekių reglamentą, tyrimą, ir kad Komisija šio vertinimo rezultatais turėtų pasidalyti su Parlamentu;
58.pabrėžia, kad reikia užtikrinti šnipinėjimo programų eksporto atsekamumą ir atskaitomybę už jį, ir primena, kad ES įmonės turėtų galėti eksportuoti tik tas šnipinėjimo programas, kurios pasižymi pakankamomis atsekamumo savybėmis, siekiant užtikrinti, kad visada būtų galima nustatyti atsakomybę;
59.pabrėžia, kad Komisija turi reguliariai tikrinti naujos redakcijos Dvejopo naudojimo prekių reglamentą ir tinkamai užtikrinti jo vykdymą, siekiant išvengti palankesnių sąlygų eksportui ieškojimo visoje Sąjungoje, kaip dabar daroma Bulgarijoje ir Kipre, ir kad Komisija turėtų turėti pakankamai išteklių šiai užduočiai atlikti;
60.ragina Komisiją užtikrinti pakankamus personalo pajėgumus padaliniuose, atsakinguose už Dvejopo naudojimo prekių reglamento priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą;
61.ragina iš dalies pakeisti Dvejopo naudojimo prekių reglamentą siekiant 15straipsnyje aiškiau nustatyti, kad dvejopo naudojimo prekių eksporto leidimai neturi būti išduodami tais atvejais, kai prekės yra arba gali būti skirtos naudoti vidaus represijoms ir (arba) sunkiems žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams vykdyti; ragina licencijavimo procese visiškai įgyvendinti patikrinimus, ar gerbiamos žmogaus teisės, taip pat išsamius patikrinimus ir licencijavimo procesą toliau tobulinti, pavyzdžiui, nustatyti teisių gynimo priemones asmenims, nukentėjusiems nuo žmogaus teisių pažeidimų, ir skaidrų ataskaitų apie atliktus išsamaus patikrinimo veiksmus teikimą;
62.ragina pakeisti Dvejopo naudojimo prekių reglamentą siekiant užtikrinti, kad tranzitas būtų draudžiamas tais atvejais, kai prekės yra arba gali būti skirtos vidaus represijoms ir (arba) sunkiems žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams vykdyti;
63.pabrėžia, kad ateityje iš dalies keičiant Dvejopo naudojimo prekių reglamentą paskirtosios nacionalinės institucijos, atsakingos už dvejopo naudojimo prekių eksporto licencijų patvirtinimą ir atsisakymą jas išduoti, turėtų pateikti išsamias ataskaitas, įskaitant informaciją apie atitinkamas dvejopo naudojimo prekes, prašomų licencijų skaičių, eksportuojančios šalies pavadinimą, eksporto įmonės aprašymą ir tai, ar ši įmonė yra patronuojamoji įmonė, galutinio naudotojo ir paskirties vietos aprašymą, eksporto licencijos vertę, taip pat priežastis, kuriomis remiantis eksporto licencija buvo patvirtinta arba buvo atsisakyta ją išduoti; pabrėžia, kad šios ataskaitos turėtų būti skelbiamos kas ketvirtį; ragina įsteigti specialų nuolatinį Parlamento komitetą, kuriam būtų suteikta galimybė susipažinti su Komisijos įslaptinta informacija, kad būtų galima vykdyti parlamentinę priežiūrą;
64.pabrėžia, kad ateityje iš dalies keičiant Dvejopo naudojimo prekių reglamentą turi būti panaikinta reikalavimo teikti informaciją Komisijai išimtis, grindžiama neskelbtina komercine informacija, taip pat gynybos ir užsienio politikos ar nacionalinio saugumo priežastimis; veikiau mano, kad, siekdama užkirsti kelią neskelbtinos komercinės informacijos prieinamumui ES nepriklausančioms šalims, Komisija gali nuspręsti tam tikrą informaciją įslaptinti savo metinėje ataskaitoje;
65.pabrėžia, kad naujos redakcijos Dvejopo naudojimo prekių reglamente pateikta kibernetinio sekimo prekių apibrėžtis negali būti aiškinama siaurai– ji turėtų apimti visas šios srities technologijas, pvz., mobiliojo ryšio tinklais perduodamos informacijos perėmimo ar trukdymo įrangą, įsilaužimo programinę įrangą, IP tinklo ryšių stebėjimo sistemas arba įrangą, programinę įrangą, specialiai sukurtą ar modifikuotą teisėsaugos vykdomai stebėsenai ar analizei, lazerinę akustinę aptikimo įrangą, teismo ekspertizės priemones, kuriomis iš kompiuterinio ar ryšių įrenginio gaunami neapdoroti duomenys ir apeinamos įrenginio „autentiškumo nustatymo“ arba leidimo kontrolės priemonės, elektronines sistemas arba įrangą, sukurtas elektromagnetinio spektro stebėjimui ir stebėsenai karinės žvalgybos arba saugumo tikslais, taip pat bepiločius orlaivius, galinčius vykdyti stebėjimą;
66.ragina priimti papildomus Europos Sąjungos teisės aktus, pagal kuriuos būtų reikalaujama, kad komerciniai subjektai, gaminantys ir (arba) eksportuojantys sekimo technologijas, laikytųsi žmogaus teisių ir išsamaus patikrinimo nuostatų, atitinkančių JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus;
Tarptautinis bendradarbiavimas siekiant apsaugoti piliečius
67.ragina parengti bendrą ES ir JAV šnipinėjimo programų strategiją, įskaitant bendrą baltąjį ir (arba) juodąjį sąrašą, į kurį būtų įtraukti šnipinėjimo programų pardavėjai, kurių priemonėmis piktnaudžiauja arba gali piktnaudžiauti užsienio šalių, kuriose prasta žmogaus teisių padėtis, vyriausybės, piktavališkai veikdamos š vyriausybės pareigūnus, žurnalistus ir pilietinę visuomenę, kurie veikia pažeisdami Sąjungos saugumo ir užsienio politiką ir kurie turi leidimą arba neturi leidimo pardavinėti šnipinėjimo programas valdžios institucijoms, taip pat įskaitant bendrus kriterijus, pagal kuriuos pardavėjai gali būti įtraukti į kurį nors iš šių sąrašų, susitarimus dėl bendrų ES ir JAV ataskaitų apie šį pramonės sektorių teikimo, bendro tikrinimo, pardavėjams taikytinų bendrų išsamaus patikrinimo įsipareigojimų ir baudžiamosios atsakomybės už šnipinėjimo programų pardavimą nevalstybiniams subjektams taikymo;
68.ragina ES ir JAV prekybos ir technologijų tarybą rengti plačias ir atviras konsultacijas su pilietine visuomene dėl bendros ES ir JAV strategijos ir standartų, įskaitant bendrą baltąjį ir (arba) juodąjį sąrašą, rengimo;
69.ragina pradėti derybas su kitomis valstybėmis, visų pirma Izraeliu, siekiant sukurti šnipinėjimo programų rinkodaros ir eksporto licencijų sistemą, įskaitant skaidrumo taisykles, su žmogaus teisių standartais susijusius reikalavimus atitinkančių šalių sąrašą ir išsamaus patikrinimo susitarimus;
70.pažymi, kad, palyginti su JAV, kur NSO greitai buvo įtraukta į juodąjį sąrašą, o JAV prezidentas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo nurodyta, kad negalima operatyviniams veiksmams naudoti komercinių šnipinėjimo programų, keliančių didelę kontržvalgybos ar saugumo riziką Jungtinių Valstijų Vyriausybei arba didelę riziką, kad jas gali netinkamai naudoti užsienio vyriausybė ar užsienio asmuo, ES lygmeniu nebuvo imtasi pakankamų veiksmų dėl šnipinėjimo programų importo ir dėl eksporto taisyklių vykdymo užtikrinimo;
71.daro išvadą, kad Sąjungos eksporto taisyklės ir jų vykdymo užtikrinimas turi būti griežtinami siekiant apsaugoti žmogaus teises ES nepriklausančiose šalyse ir kad joms turi būti suteiktos reikiamos priemonės, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti jų nuostatas; primena, kad ES turėtų stengtis suvienyti jėgas su JAV ir kitais sąjungininkais reguliuojant prekybą šnipinėjimo programomis ir pasinaudoti bendra rinkos galia, kad priverstų imtis pokyčių, taip pat nustatyti griežtus sekimo technologijų naudojimo skaidrumo, atsekamumo ir atskaitomybės standartus, ir tai turėtų vainikuoti Jungtinių Tautų lygmens iniciatyva;
Ką tik nustatytas pažeidžiamumas
72.ragina reglamentuoti pažeidžiamumo aptikimą, dalijimąsi informacija apie pažeidžiamumą, jo ištaisymą ir pasinaudojimą juo, taip pat atskleidimo procedūras, taip iki galo suformuojant pagrindą, nustatytą Direktyva (ES) 2022/2555(34) (TIS 2 direktyva) ir pasiūlymu dėl Kibernetinio atsparumo akto(35);
73.mano, kad tyrėjai turi turėti galimybę vykdyti pažeidžiamumo mokslinius tyrimus ir dalytis savo rezultatais neužsitraukdami civilinės ir baudžiamosios atsakomybės pagal, interalia, Elektroninių nusikaltimų direktyvą ir Autorių teisių direktyvą;
74.ragina pagrindinius pramonės subjektus kurti paskatas tyrėjams dalyvauti pažeidžiamumo moksliniuose tyrimuose, tai galėtų būti daroma investuojant į pažeidžiamumo šalinimo planus, informacijos atskleidimo praktiką šiame sektoriuje ir dalyvaujant pilietinei visuomenei, taip pat vykdant atlygio už surastus riktus programas;
75.ragina Komisiją padidinti paramą ir finansavimą, skiriamą atlygiui už surastą riktą ir kitiems projektams, kuriais siekiama surasti bei ištaisyti pažeidžiamumą, ir nustatyti koordinuotą valstybių narių požiūrį į privalomą pažeidžiamumo atskleidimą;
76.ragina uždrausti prekiauti sistemos pažeidžiamumu visais kitais tikslais, išskyrus tos sistemos saugumo stiprinimą, ir įpareigoti koordinuotai ir atsakingai atskleisti visų pažeidžiamumo mokslinių tyrimų rezultatus, taip skatinant visuomenės saugumą ir mažinant pasinaudojimo pažeidžiamumu riziką;
77.ragina viešojo ir privačiojo sektorių subjektus sukurti viešai prieinamą kontaktinį centrą, kuriame būtų galima koordinuotai ir atsakingai pranešti apie pažeidžiamumą, taip pat ragina organizacijas, kurios gauna informaciją apie savo sistemos pažeidžiamumą, nedelsiant imtis veiksmų jam pašalinti; mano, kad, kai pataisa yra galima, organizacijos turėtų būti įpareigotos turėti tinkamas priemones, kad būtų užtikrintas greitas ir garantuotas jos įdiegimas, vykstant koordinuoto ir atsakingo atskleidimo procesui;
78.mano, kad valstybės narės turėtų skirti pakankamai finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių saugumo moksliniams tyrimams ir pažeidžiamumo taisymui;
79.ragina valstybes nares parengti teisės aktais nustatytus su pažeidžiamumu susijusius sąžiningumo procesus, pagal kuriuos būtų nustatytas standartizuotasis reikalavimas, kad apie pažeidžiamumą turi būti pranešta ir juo neturi būti pasinaudota, o bet koks sprendimas nukrypti nuo šio reikalavimo turi būti išimtis ir vertinamas pagal būtinumo ir proporcingumo reikalavimus, įskaitant aplinkybę, susijusią su tuo, ar infrastruktūra, kurios atžvilgiu nustatytas pažeidžiamumas, naudojasi didelė gyventojų dalis, ir kad tai griežtai prižiūrėtų nepriklausoma priežiūros institucija, o procedūros ir sprendimai būtų skaidrūs;
Telekomunikacijų tinklai
80.pabrėžia, kad turėtų būti panaikinta kiekvieno paslaugų teikėjo, kuris, kaip nustatyta, padeda neteisėtai naudotis nacionaline ir (arba) tarptautine visų kartų (dabar nuo 2G iki 5G) mobiliojo ryšio signalizavimo infrastruktūra, licencija;
81.pabrėžia, kad reikėtų geriau reglamentuoti procesus, kuriais piktavaliai gali sukurti naujus bet kurios pasaulio vietos telefono numerius, kad neteisėtą veiklą būtų sunkiau nuslėpti;
82.pabrėžia, jog telekomunikacijų paslaugų teikėjai turi užtikrinti, kad turėtų pajėgumų nustatyti galimą trečiųjų šalių pagal komercinius ar kitokius susitarimus, sudarytus valstybėje narėje, kurioje jie veikia, vykdomą piktnaudžiavimą, susijusį su prieiga prie signalizavimo infrastruktūros, jos kontroliavimu ar veiksmingu galutiniu naudojimu;
83.ragina valstybes nares užtikrinti, kad kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, vadovaudamosi TIS2 direktyvos nuostatomis, įvertintų telekomunikacijų paslaugų teikėjų atsparumo neleistiniems įsilaužimams lygį;
84.ragina telekomunikacijų paslaugų teikėjus imtis ryžtingų ir akivaizdžių veiksmų, kad būtų sušvelnintas įvairių formų imitavimas neturint leidimo, kai imituojama, kad kuris nors tinklo elementas generuoja telekomunikacijų srautą, siekiant gauti prieigą prie duomenų arba paslaugos, kuri skirta teisėtam naudotojui, taip pat kita veikla, susijusi su tuo, kad piktavališki veikėjai sekimo tikslais manipuliuoja įprastiniu mobiliojo ryšio tinklo elementų ir infrastruktūros veikimu;
85.ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad ES nepriklausančios valstybės subjektai, kurie negerbia pagrindinių teisių, nekontroliuotų strateginės infrastruktūros, nebūtų tikrieji jos galutiniai naudotojai ir nedarytų įtakos sprendimams, susijusiems su Sąjungos strategine infrastruktūra, įskaitant telekomunikacijų infrastruktūrą;
86.ragina visas valstybes nares teikti pirmenybę didesnėms investicijoms į ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, pavyzdžiui, nacionalinių telekomunikacijų sistemų, apsaugą, kad būtų pašalintos apsaugos nuo privatumo pažeidimų, duomenų nutekėjimo ir neteisėto įsibrovimo spragos, siekiant apginti pagrindines piliečių teises;
87.ragina kompetentingas nacionalines valdžios institucijas aktyviai skatinti stiprinti paslaugų teikėjų pajėgumus, taip pat reagavimo pajėgumus, kad būtų geriau remiamas asmenų, į kuriuos neteisėtai nusitaikoma, identifikavimas, pranešimas ir pranešimų apie incidentus teikimas, siekiant užtikrinti nuolatinį, įvertinamą saugumo užtikrinimą ir sumažinti ES ir vidaus piktavalių subjektų naudojimąsi saugumo spragomis;
E.privatumas
88.ragina skubiai priimti E.privatumo reglamentą taip, kad jis visapusiškai atspindėtų teismų praktiką, susijusią su nacionalinio saugumo apribojimais ir būtinybe užkirsti kelią piktnaudžiavimui sekimo technologijomis, sustiprintų pagrindinę teisę į privatumą ir nustatytų stiprias apsaugos priemones bei veiksmingą vykdymo užtikrinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad teisėto perėmimo aprėptis neturėtų viršyti to, kas nustatyta E.privatumo direktyvoje (2002/58/EB);
89.ragina apsaugoti visus elektroninius ryšius, turinį ir metaduomenis nuo privačių įmonių ir valdžios institucijų piktnaudžiavimo asmens duomenimis ir privačiais ryšiais; pažymi, kad skaitmeninės integruotosios saugos priemonės, pavyzdžiui, ištisinis šifravimas, neturėtų susilpnėti;
90.ragina Komisiją įvertinti, kaip valstybės narės visoje ES įgyvendina E.privatumo direktyvą, ir pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras, jei pasitaiko pažeidimų;
Europolo vaidmuo
91.atkreipia dėmesį į tai, kad 2023m. balandžio mėn. Europolo rašte PEGA komiteto pirmininkui informuojama, kad Europolas kreipėsi į Graikiją, ձԲą, Bulgariją, Ispaniją ir Lenkiją siekdamas išsiaiškinti, ar yra vykdomų arba numatomų nusikalstamos veikos tyrimų arba kitų tyrimų pagal taikomas nacionalinės teisės nuostatas, kuriuos galėtų paremti Europolas; pabrėžia, kad pagalbos siūlymas valstybėms narėms nereiškia, kad inicijuojamas, vykdomas arba koordinuojamas nusikalstamos veikos tyrimas, kaip nustatyta 6 straipsnyje;
92.ragina Europolą visapusiškai pasinaudoti savo naujai įgytais įgaliojimais pagal Reglamento (ES)2022/991 6 straipsnio 1a dalį, suteikiančiais jam galimybę atitinkamais atvejais siūlyti atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai inicijuoti, atlikti arba koordinuoti nusikalstamos veikos tyrimą; pažymi, kad pagal 6 straipsnį valstybės narės turi teisę atmesti tokį pasiūlymą;
93.ragina visas valstybes nares įsipareigoti Europos Parlamentui ir Tarybai įtraukti Europolą į įtarimų dėl neteisėto šnipinėjimo programų naudojimo nacionalinio lygmens tyrimus, ypač kai pateikiamas pasiūlymas pagal Reglamento (ES) 2022/991 6 straipsnio 1a dalį;
94.ragina valstybes nares Europole sukurti nacionalinių teisėsaugos operacijų, apimančių šnipinėjimo programų naudojimą, registrą, kuriame kiekvienai operacijai turėtų būti priskirtas kodas, ir atvejus, kai vyriausybės naudoja šnipinėjimo programas, įtraukti į Europolo metinį organizuoto nusikalstamumo internete grėsmės vertinimą;
95.mano, kad reikia pradėti svarstyti Europolo vaidmenį tais atvejais, kai nacionalinės valdžios institucijos neatlieka arba atsisako atlikti tyrimą ir kyla akivaizdi grėsmė ES interesams ir saugumui;
Sąjungos vystymosi politika
96.ragina Komisiją ir EIVT įgyvendinti griežtesnius kontrolės mechanizmus siekiant užtikrinti, kad Sąjungos parama vystymuisi, įskaitant sekimo technologijų dovanojimą ir mokymą, kaip diegti sekimo programinę įrangą, nebūtų finansuojamos ar palengvinamos priemonės ir veikla, kurios galėtų pažeisti demokratijos, gero valdymo, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms principus arba kelti grėsmę tarptautiniam saugumui ar esminiam Sąjungos ir jos narių saugumui; pažymi, kad Komisijos rengiamuose atitikties Sąjungos teisei, visų pirma Finansiniam reglamentui, vertinimuose, turėtų būti nustatyti konkretūs kontrolės kriterijai ir vykdymo užtikrinimo mechanizmai, kad būtų užkirstas kelias tokiam piktnaudžiavimui, įskaitant galimą laikiną konkrečių projektų sustabdymą, jei nustatomas šių principų pažeidimas;
97.ragina Komisiją ir EIVT per metus [nuo PEGA rekomendacijų paskelbimo] į kiekvieną poveikio žmogaus ir pagrindinėms teisėms vertinimą įtraukti galimo piktnaudžiavimo sekimu stebėsenos procedūrą, kurią taikant būtų visapusiškai atsižvelgta į Chartijos 51 straipsnį; pabrėžia, kad ši procedūra turi būti pateikta Parlamentui ir Tarybai ir kad šis poveikio vertinimas turi būti atliktas š ES nepriklausančioms šalims teikiant bet kokią paramą;
98.ragina EIVT ES metinėje ataskaitoje dėl žmogaus teisių ir demokratijos pranešti apie piktnaudžiavimą šnipinėjimo programomis, nukreiptomis š žmogaus teisių gynėjus;
Sąjungos finansinės nuostatos
99.pabrėžia, kad finansų sektoriuje turi būti stiprinama pagarba žmogaus teisėms; pabrėžia, kad pagal kito dešimtmečio verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus parengtos rekomendacijos turi būti perkeltos į Sąjungos teisę ir kad Direktyva dėl išsamaus patikrinimo turėtų būti visapusiškai taikoma finansų sektoriui, taip siekiant finansų sektoriuje užtikrinti pagarbą demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinei valstybei;
100.yra susirūpinęs dėl ESTT sprendimo dėl Direktyvos (ES) 2018/843 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos(36), kuriuo nustatyta, kad nuostata, pagal kurią informacija apie valstybių narių teritorijoje įsteigtų bendrovių tikruosius savininkus visais atvejais turėtų būti prieinama bet kuriam plačiosios visuomenės atstovui, yra negaliojanti(37), poveikio; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į ESTT sprendimą, būsimojoje direktyvoje turėtų būti sudarytos sąlygos kuo didesnei viešajai prieigai, kad būtų sunkiau nuslėpti šnipinėjimo programų pirkimą ar pardavimą per tarpininkus ir tarpininkavimo įmones;
Tolesni veiksmai, kurių imamasi dėl Parlamento rezoliucijų
101.ragina skubiai imtis veiksmų dėl 2014m. kovo 12d. Parlamento rezoliucijos dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms ir transatlantiniam bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje; pabrėžia, kad reikia skubiai įgyvendinti joje pateiktas rekomendacijas;
102.pabrėžia, kad nors žvalgybos tarnybų veiklos priežiūra turėtų būti grindžiama ir demokratiniu teisėtumu (tvirta teisine sistema, exante leidimais ir expost patikra), ir tinkamais techniniais pajėgumais bei kompetencija, daugumai dabartinių ES ir JAV priežiūros institucijų labai trūksta tiek vienų, tiek kitų, ir ypač– techninių pajėgumų;
103.kaip ir sistemos ECHELON atžvilgiu, ragina užtikrinti, kad žvalgybos veiklos prasmingos priežiūros imtųsi visi nacionaliniai parlamentai, kurie šito dar nedarė: ją turėtų įgyvendinti parlamentų nariai arba ekspertų organai, turintys teisinius įgaliojimus atlikti tyrimus; ragina nacionalinius parlamentus užtikrinti, jog tokie priežiūros komitetai (organai) turėtų pakankamai išteklių, techninių ekspertinių žinių ir teisinių priemonių, įskaitant teisę rengti vizitus vietoje, kad būtų galima veiksmingai kontroliuoti žvalgybos tarnybas;
104.ragina sukurti aukšto lygio grupę, kad skaidriai ir bendradarbiaudama su parlamentais ji pasiūlytų rekomendacijas ir tolesnius veiksmus, kurių būtų imtasi stipresnei demokratinei priežiūrai, įskaitant parlamentinę žvalgybos tarnybų priežiūrą ir didesnį bendradarbiavimą priežiūros srityje ES, užtikrinti, ypač kai tai susiję su jos tarpvalstybiniu aspektu;
105.mano, kad ši aukšto lygio grupė turėtų atlikti tai:
a)
remdamasi esama geriausia patirtimi ir tarptautinių organizacijų, pvz., JT ir Europos Tarybos, rekomendacijomis, apibrėžti būtiniausius Europos standartus arba parengti gaires dėl žvalgybos tarnybų exante ir expost priežiūros, įskaitant klausimą dėl priežiūros organų, kurie pagal trečiosios šalies taisyklę arba informacijos rengėjo kontrolės principą būtų laikomi trečiąja šalimi, vykdomos žvalgybos veiklos užsienio šalyse priežiūros ir atskaitomybės;
b)
parengti didesnio skaidrumo kriterijus, kurie būtų grindžiami bendruoju galimybės susipažinti su informacija principu ir vadinamaisiais Čvanės principais(38);
106.ketina surengti konferenciją su nacionaliniais priežiūros organais, neatsižvelgiant į tai, ar jie parlamentiniai, ar nepriklausomi;
107.ragina valstybes nares remtis geriausia patirtimi siekiant pagerinti savo priežiūros organų prieigą prie informacijos apie žvalgybos veiklą, įskaitant įslaptintą informaciją ir iš kitų tarnybų gautą informaciją, ir nustatyti įgaliojimą rengti vizitus vietoje, griežtą apklausos įgaliojimų rinkinį, užtikrinti pakankamus išteklius ir technines ekspertines žinias, griežtą nepriklausomumą nuo savo atitinkamų vyriausybių ir įpareigoti atsiskaityti savo atitinkamiems parlamentams;
108.ragina valstybes nares plėtoti priežiūros institucijų bendradarbiavimą;
109.ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl visiems ES pareigūnams taikomos ES patikimumo patikrinimo procedūros, nes pagal dabartinę sistemą, kuria pasikliaujama pareigūno pilietybės valstybėje narėje atliktu patikimumo patikrinimu, taikomi skirtingi reikalavimai ir skiriasi pagal nacionalines sistemas nustatyta procedūrų trukmė, dėl to Parlamento nariams ir darbuotojams taikomos skirtingos sąlygos, o jų taikymas priklauso nuo asmenų pilietybės;
110.primena Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinio susitarimo dėl Tarybos turimos įslaptintos informacijos klausimais, nesusijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, perdavimo Europos Parlamentui ir tvarkymo Europos Parlamente, nuostatas, ir jomis turėtų būti pasinaudota siekiant pagerinti priežiūrą ES lygmeniu;
Sąjungos mokslinių tyrimų programos
111.ragina įgyvendinti griežtesnius ir veiksmingus kontrolės mechanizmus siekiant užtikrinti, kad Sąjungos mokslinių tyrimų fondai nefinansuotų priemonių, kuriomis pažeidžiamos ES vertybės, įskaitant šnipinėjimo ir sekimo priemones, ir nesudarytų sąlygų tokioms priemonėms; pažymi, jog atitikties Sąjungos teisei vertinimuose turėtų būti nustatyti konkretūs kontrolės kriterijai, kad būtų užkirstas kelias tokiam piktnaudžiavimui; ragina nutraukti Sąjungos mokslinių tyrimų lėšų skyrimą subjektams, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja arba dalyvavo sudarant sąlygas žmogaus teisių pažeidimams naudojant sekimo priemones;
112.pabrėžia, kad ES finansavimas moksliniams tyrimams, pavyzdžiui, pagal susitarimus su ES nepriklausančiomis šalimis pagal programą „Europos horizontas“, neturi būti naudojamas šnipinėjimo programoms ir panašioms technologijoms kurti;
ES technologijų laboratorija
113.ragina Komisiją nedelsiant pradėti kurti nepriklausomai valdomą Europos tarpdisciplininį mokslinių tyrimų institutą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama moksliniams tyrimams ir plėtrai, susijusiems su informacinių ir ryšių technologijų, pagrindinių teisių ir saugumo sąsaja; pabrėžia, kad šis institutas turėtų bendradarbiauti su ekspertais, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės atstovais, taip pat turėtų būti atviras valstybių narių ekspertams ir institucijoms;
114.pabrėžia, kad šis institutas prisidėtų prie didesnio informuotumo, atsakomybės ir atskaitomybės Europoje ir už jos ribų, taip pat plėstų Europos talentų bazę ir mūsų supratimą apie tai, kaip šnipinėjimo programų pardavėjai kuria, prižiūri, parduoda ir teikia savo paslaugas trečiosioms šalims;
115.mano, kad institutui turėtų būti pavesta nustatyti ir atskleisti neteisėtą programinės įrangos naudojimą neteisėto sekimo tikslais, teikti prieinamą ir nemokamą teisinę ir technologinę pagalbą, įskaitant išmaniųjų telefonų patikrą asmenims, kurie įtaria, kad į juos buvo nukreiptos šnipinėjimo programos, ir šnipinėjimo programoms aptikti reikalingas priemones, atlikti teismo ekspertizės analitinius tyrimus teisminiams tyrimams ir reguliariai teikti ataskaitas apie šnipinėjimo programų naudojimą ir piktnaudžiavimą jomis ES, atsižvelgiant į technologinius atnaujinimus; mano, kad ši ataskaita turėtų būti skelbiama kasmet ir perduodama Komisijai, Parlamentui ir Tarybai;
116.rekomenduoja Komisijai įsteigti ES technologijų laboratoriją glaudžiai bendradarbiaujant su Europos institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-EU) ir ENISA, o steigiant ES technologijų laboratoriją konsultuotis su atitinkamais ekspertais, kad būtų galima pasimokyti iš geriausios patirties, įgytos akademinėje srityje;
117.pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą ES technologijų laboratorijos finansavimą;
118.rekomenduoja Komisijai pasiūlyti teismo ekspertizės medžiagos analizės ir autentiškumo nustatymo sertifikavimo sistemą;
119.ragina Komisiją remti pilietinės visuomenės gebėjimus visame pasaulyje, kad būtų sustiprintas atsparumas šnipinėjimo programų atakoms ir teikiama pagalba bei paslaugos piliečiams;
Teisinė valstybė
120.pabrėžia, kad neteisėto šnipinėjimo programų naudojimo poveikis yra daug didesnis valstybėse narėse, kuriose valdžios institucijos, kurioms paprastai būtų pavesta atlikti tyrimus ir užtikrinti žalos atlyginimą sektiems asmenims, yra uzurpuotos valstybės, ir kad tais atvejais, kai kyla pavojus teisinės valstybės principo taikymui ir teisminių institucijų nepriklausomumui, negalima pasikliauti nacionalinėmis valdžios institucijomis;
121.todėl ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą teisinės valstybės priemonių rinkinio įgyvendinimą, ir visų pirma imtis šių veiksmų:
a)
nustatyti išsamesnę teisinės valstybės principo taikymo stebėseną, įskaitant Komisijos metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje pateiktas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, susijusias su tuo, kad valstybės narės neteisėtai naudoja šnipinėjimo programas, vertinti valstybės institucijų gebėjimą užtikrinti žalos atlyginimą sektiems asmenims, ir išplėsti savo metinės teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos taikymo sritį bei įtraukti visus iššūkius demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, kaip nurodyta ES sutarties 2straipsnyje, kaip ne kartą prašė Parlamentas;
b)
iniciatyviai pradėti ir jungti pažeidimo nagrinėjimo procedūras š valstybes nares dėl teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, pvz., grėsmės teisminių institucijų nepriklausomumui ir veiksmingam policijos ir prokuratūros veikimui, vykstant policijos ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose;
Sąjungos ginčų nagrinėjimo fondas
122.ragina nepagrįstai nedelsiant įsteigti Sąjungos ginčų nagrinėjimo fondą, kuris padengtų faktines bylinėjimosi išlaidas ir sudarytų sąlygas šnipinėjimo programomis sektiems asmenims siekti tinkamo žalos atlyginimo, įskaitant žalą dėl neteisėto šnipinėjimo programinės įrangos naudojimo jų atžvilgiu, kaip nustatyta 2017m. Parlamento patvirtiname parengiamųjų veiksmų dokumente, sukurti ES finansinės paramos fondą, remiantį teismo procesus bylose, susijusiose su demokratijos, teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių pažeidimais;
ES institucijos
123.reiškia susirūpinimą dėl to, kad Komisija iki šiol nesiėmė veiksmų, ir primygtinai ragina ją visapusiškai pasinaudoti visais savo, kaip Sutarčių sergėtojos, įgaliojimais ir atlikti platų ir išsamų piktnaudžiavimo šnipinėjimo programomis ir prekybos jomis Sąjungoje tyrimą;
124.primygtinai ragina Komisiją atlikti nuodugnų tyrimą dėl visų teiginių ir įtarimų dėl šnipinėjimo programų naudojimo š savo pareigūnus ir, prireikus, apie tai pranešti Parlamentui ir atsakingoms teisėsaugos institucijoms;
125.ragina Komisiją sudaryti specialios paskirties grupę, kurioje dalyvautų nacionalinės rinkimų komisijos ir kuri būtų skirta 2024m. Europos Parlamento rinkimų apsaugai visoje Sąjungoje; primena, kad ne tik užsienio, bet ir vidaus kišimasis kelia grėsmę Europos rinkimų procesams; pabrėžia, kad netinkamai naudojant plačiai paplitusias sekimo priemones, pavyzdžiui, „Pegasus“, rinkimams gali būti pakenkta;
126.pažymi, kad PEGA komitetas bendrą Tarybos atsakymą į Europos Parlamento užklausas, atskirai pateiktas visoms valstybėms narėms, gavo tik pranešimo projekto paskelbimo išvakarėse, t.y. praėjus maždaug keturiems mėnesiams po Parlamento raštų pateikimo; nerimauja dėl to, kad Europos Vadovų Taryba ir Ministrų Taryba nesiima veiksmų, ir, atsižvelgiant į grėsmės demokratijai mastą Europoje, ragina surengti specialų Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimą;
127.ragina ES Tarybą per klausymus, rengiamus pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį, aptarti pokyčius, susijusius su šnipinėjimo programų naudojimu ir jų poveikiu ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintoms vertybėms;
128.ragina Tarybą nuolat kviesti Europos Parlamentą į Tarybos saugumo komiteto posėdžius, kaip numatyta 2013 m. Tarybos saugumo taisyklių 17 straipsnio 2 dalyje;
129.mano, kad Parlamentas turėtų turėti visapusiškus tyrimo įgaliojimus, įskaitant geresnę prieigą prie įslaptintos ir neįslaptintos informacijos, įgaliojimą kviesti liudytojus, oficialiai prašyti liudytojų duoti parodymus prisiekus ir pateikti prašomą informaciją per konkrečius terminus; pakartoja Parlamento poziciją, išdėstytą Parlamento 2012m. gegužės 23d. pasiūlyme dėl Europos Parlamento reglamento dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų ir dėl Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimo 95/167/EB, Euratomas, EAPB panaikinimo(39); ragina Tarybą nedelsiant imtis veiksmų dėl šio pasiūlymo dėl reglamento, kad Europos Parlamentui būtų suteikta tinkama tyrimo teisė;
130.pripažįsta Parlamento pastangas aptikti užkrėtimo šnipinėjimo programomis atvejus; tačiau mano, kad reikėtų sustiprinti darbuotojų apsaugą, atsižvelgiant į asmenų, kurie buvo šnipinėjami, privilegijas ir imunitetus; primena, kad kiekvienas pasikėsinimas į Parlamento nario politines teises yra pasikėsinimas į institucijos nepriklausomybę ir suverenitetą, taip pat pasikėsinimas į rinkėjų teises;
131.ragina Biurą patvirtinti protokolą tiems atvejams, kai Parlamento nariai ar darbuotojai tampa tiesioginiu ar netiesioginiu šnipinėjimo programų taikiniu, ir pabrėžia, kad apie visus atvejus Parlamentas turi pranešti atsakingoms teisėsaugos institucijoms; pabrėžia, kad tokiais atvejais Parlamentas turėtų teikti teisinę ir techninę pagalbą;
132.yra pasiryžęs imtis iniciatyvos surengti tarpinstitucinę konferenciją, kuria Parlamentas, Taryba ir Komisija privalo siekti vykdyti valdymo reformas, kuriomis būtų stiprinami Sąjungos instituciniai gebėjimai tinkamai reaguoti į vidaus išpuolius š demokratiją ir teisinę valstybę, taip pat užtikrinti, kad Sąjunga turėtų veiksmingus viršvalstybinius Sutarčių ir antrinės teisės vykdymo užtikrinimo metodus tais atvejais, kai valstybės narės nesilaiko reikalavimų;
133.ragina skubiai priimti Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos priemonės aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose užtikrinti (), o vėliau jį skubiai įgyvendinti ir griežtai užtikrinti jo vykdymą, kad būtų sumažinta ES institucijų darbuotojų ir politikų naudojamų įrenginių ir sistemų užkrėtimo šnipinėjimo programomis rizika;
134.Ragina ES pasirašyti Konvenciją Nr.108+;
135.ragina Europos ombudsmenę inicijuoti diskusijas Europos ombudsmenų tinkle dėl piktnaudžiavimo plačiai paplitusiu sekimu poveikio demokratiniams procesams ir piliečių teisėms; ragina tinklą parengti rekomendacijas dėl veiksmingų ir prasmingų žalos atlyginimo priemonių visoje ES;
Teisėkūros veiksmai
136.ragina Komisiją šios rekomendacijos pagrindu nedelsiant pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;
o oo
137.paveda Pirmininkei perduoti šią rekomendaciją valstybėms narėms, Tarybai, Komisijai ir Europolui.
JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras, „Šnipinėjimo programų skandalas: JT ekspertai ragina paskelbti moratoriumą „gyvybei pavojingų“ sekimo technologijų pardavimui“.
2021m. birželio 9d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, iš dalies keičiamas ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr.466/2014/ES ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601 ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr.480/2009 (OLL209, 2021614, p.1).
Pagrindinių teisių agentūra, Žvalgybos tarnybų sekimas: pagrindinių teisių apsauga ir teisių gynimo priemonės Europos Sąjungoje. II dalis – Santrauka, 2017m., https://fra.europa.eu/en/publication/2017/surveillance-intelligence-services-fundamental-rights-safeguards-and-remedies-eu.
2020m. spalio 6d. Sprendimo Privacy International / Secretary of State for Foreign and Commonwealth Affairs ir kiti, C-623/17, ECLI:EU:C:2020:790, 44 punktas ir 2020m. spalio 6d. Sprendimo La Quadrature du Net ir kt. / Premier ministre ir kiti, sujungtose bylose C-511/18, C-512/18 ir C-520/18, ECLI:EU:C:2020:791, 99 punktas: „tik ta aplinkybė, kad buvo imtasi nacionalinės priemonės, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, nereiškia, jog Sąjungos teisė netaikoma ir kad valstybės narės neturi jos laikytis, kaip reikalaujama“.
Toks vertinimas nustatytas EŽTT praktikoje, pagal kurią įrodinėjimo pareiga tenka valstybei arba teisės aktų leidėjui. Atitinkama EŽTT praktika apima šiuos sprendimus: Roman Zakharov š ܲą (Peticija Nr. 47143/06), 2015m. gruodžio 4d.; Szabó ir Vissy š ձԲą (Peticija Nr.37138/14), 2016m. sausio 12d.; Big Brother Watch ir kiti š Jungtinę Karalystę (peticijos Nr. 58170/13, 62322/14 ir 24969/15), 2021m. gegužės 25d., ir Centrum för rättvisa š Š徱ą (Peticija Nr.35252/08), 2021m. gegužės 25d.
2022m. gruodžio14d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES)2022/2555 dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES)Nr.910/2014ir Direktyva (ES)2018/1972ir panaikinama Direktyva (ES)2016/1148 (OLL333, 20221227, p.80).
2022m. rugsėjo 15d. ʲū⳾ dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl horizontaliųjų kibernetinio saugumo reikalavimų, keliamų skaitmeninių elementų turintiems produktams, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020 ().
Visuotiniai nacionalinio saugumo ir teisės į informaciją principai (angl. The Global Principles on National Security and the Right to Information), 2013m. birželio mėn.
–atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir 2015m. gruodžio 12d. per 21-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP21) Paryžiuje priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),
–atsižvelgdamas į šeštąją Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vertinimo ataskaitą, jos apibendrinamąją ataskaitą ir ypač į naujausius ir išsamiausius ataskaitoje pateiktus žalingo klimato kaitos poveikio mokslinius įrodymus,
–atsižvelgdamas į 2019m. gruodžio 11d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (),
–atsižvelgdamas į 2022m. balandžio 6d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES)2022/591 dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030m.(1),
–atsižvelgdamas į 2021m. birželio 30d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema (Europos klimato teisės aktas),(2) ir Europos Sąjungos užmojį pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą ne vėliau kaip iki 2050 m.,
–atsižvelgdamas į 2021m. vasario 24d. Komisijos komunikatą „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (),
–atsižvelgdamas į savo 2020m. gruodžio 17d. rezoliuciją dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos(3),
–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132straipsnio 2dalį,
A.kadangi vis daugiau vietų visame pasaulyje, įskaitant Europą, klimato kaita daro plataus masto poveikį ekosistemoms, žmonėms, gyvenvietėms, infrastruktūrai, žemės ūkiui bei maisto tiekimo grandinėms ir daro spaudimą gamtos ir žmogaus sukurtoms sistemoms siekiant prisitaikyti prie naujų ekstremalių oro sąlygų ir ekstremalių klimato reiškinių;
B.kadangi dėl klimato kaitos kyla vis daugiau nenuspėjamų meteorologinių reiškinių: be kita ko, dažnesnių ir intensyvesnių karščio bangų, gamtos gaisrų ir potvynių, grėsmių maisto ir vandens saugai bei apsirūpinimui jais, taip pat atsiranda ir plinta infekcinės ligos. Visi šie reiškiniai stiprėja ir daro vis didesnę žalą žmonėms Europoje ir visame pasaulyje;
C.kadangi tikslinga pagerbti klimato krizės aukas ir kartu didinti informuotumą apie didėjantį žūčių skaičių, poveikį fizinei ir psichikos sveikatai, didėjančias grėsmes pragyvenimui ir klimato kaitos keliamą humanitarinę krizę, dėl kurios žmonės yra priversti persikelti iš savo namų;
D.kadangi Europos žaliuoju kursu ir bendrąja Sąjungos veiksmų programa taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio;
E.kadangi taip pat reikia didinti informuotumą apie konkrečiusveiksmus, kurių galima imtis siekiant užkirsti kelią tokioms nelaimėms, joms pasirengti ir į jas reaguoti; kadangi reikėtų pagerbti tuos, kurie dirba šį darbą;
F.kadangi metinės ES pasaulinės klimato krizės aukų dienos minėjimas padėtų didinti informuotumą šiais klausimais;
1.ragina ES jau nuo 2023m. kasmet minėti ES pasaulinę klimato krizės aukų dieną liepos 15 d.;
2.ragina Tarybą ir Komisiją remti šią iniciatyvą siekiant, kad ją bendrai priimtų visos trys institucijos;
3.siūlo Tarybai ir Komisijai bendradarbiauti su Parlamentu svarstant klausimus, susijusius su šia metine ES pasaulinės klimato krizės aukų diena, įgyvendinant bendras iniciatyvas, skirtas pasaulinės klimato krizės aukoms Europoje pagerbti, ir pasitelkiant Europos išorės veiksmų tarnybą visame pasaulyje didinant suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės informuotumą apie konkrečius veiksmus, kurių jie gali imtis, kad padėtų užkirsti kelią šioms nelaimėms ir geriau pasirengtų bei reaguotų į su klimatu susijusias nelaimes;
4.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai ir valstybių narių parlamentams.
Ukrainos prisijungimas prie 2019 m. liepos 2 d. Konvencijos dėl užsienio teismų sprendimų civiliniais arba komerciniais klausimais pripažinimo ir vykdymo
122k
40k
2023 m. birželio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Ukrainos prisijungimo prie 2019m. liepos 2d. Konvencijos dėl užsienio teismų sprendimų civiliniais arba komerciniais klausimais pripažinimo ir vykdymo ()
–atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218straipsnį,
–atsižvelgdamas į 2019m. liepos 2d. Konvencijos dėl užsienio teismų sprendimų civiliniais arba komerciniais klausimais pripažinimo ir vykdymo (toliau– Konvencija dėl teismų sprendimų) 24 ir 29straipsnius,
–atsižvelgdamas į klausimą Komisijai ir Tarybai dėl Ukrainos prisijungimo prie 2019m. liepos 2d. Konvencijos dėl užsienio teismų sprendimų civiliniais arba komerciniais klausimais pripažinimo ir vykdymo,
–atsižvelgdamas į savo 2023 m. vasario 16 d. rezoliuciją „Vieni metai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą ir agresijos karo š ją pradžios“(1) ir į savo 2022 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl Rusijos agresijos š Ukrainą(2),
–atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl Ukrainos prisijungimo prie 2019m. liepos 2d. Konvencijos dėl užsienio teismų sprendimų civiliniais arba komerciniais klausimais pripažinimo ir vykdymo (O-00000024/2023 – B9‑0025/2023),
–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,
–atsižvelgdamas į Teisės reikalų pasiūlymą dėl rezoliucijos,
A.kadangi Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos (toliau– Hagos konferencija) įstatuose nustatytas tikslas – palaipsniui suvienodinti tarptautinės privatinės teisės taisykles;
B.kadangi 2007m. balandžio 3d. Europos Sąjunga tapo Hagos konferencijos šalimi;
C.kadangi Konvencija dėl teismų sprendimų palengvina veiksmingą tarptautinį teismų sprendimų civiliniais arba komerciniais klausimais judėjimą, suteikdama teisinį tikrumą ir nuspėjamumą tarpvalstybiniuose sandoriuose dalyvaujančioms šalims ir aiškindama, ar ir kokiu mastu teismo sprendimas bus pripažintas ir vykdomas kitoje jurisdikcijoje; kadangi, užtikrinant užsienio teismų sprendimų pripažinimą ir vykdymą, Konvencijoje dėl teismų sprendimų turėtų būti geriau užtikrinta teisė kreiptis į teismą, sutrumpinant teisės aktuose nustatytus laikotarpius, išlaidas ir riziką sprendžiant tarpvalstybinius klausimus;
D.kadangi pagal Konvencijos dėl teismų sprendimų 24 straipsnį prie Konvencijos gali prisijungti bet kuri trečioji valstybė; kadangi tokiu prisijungimu sutartiniai santykiai tarp dviejų susitariančiųjų šalių sukuriami tik tuo atveju, jeigu nė viena iš jų nepraneša depozitarui, kad prisijungimas neturi reikšti, jog su kita šalimi užmezgami sutartiniai santykiai; kadangi toks pranešimas turi būti pateiktas per 12 mėnesių laikotarpį po tos dienos, kai buvo pranešta apie prisijungimą;
E.kadangi pagal dabartinę praktiką Komisija nepradeda oficialios procedūros pagal SESV 218straipsnio 6dalį dėl konvencijų, kuriose numatytas neštaravimo mechanizmas, o tik informuoja Tarybą ir Parlamentą apie bet kurios trečiosios valstybės prašymą prisijungti prie tam tikros Hagos priemonės;
F.kadangi, remiantis nusistovėjusia teismų praktika, tarptautinis susitarimas negali daryti poveikio Sutartyse nustatytam įgaliojimų paskirstymui, todėl tarptautiniu lygmeniu priėmus supaprastintą rašytinę procedūrą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prisijungti trečiosioms valstybėms, tai neturėtų daryti įtakos ES vidaus sprendimų priėmimo procesui;
G.kadangi 2022 m. rugpjūčio 29 d. Europos Sąjunga prisijungė prie Konvencijos dėl teismų sprendimų;
H.kadangi Ukraina pasirašė ir ratifikavo Konvenciją dėl teismų sprendimų;
I.kadangi 2023 m. balandžio 24 d. Taryba susitarė užmegzti sutartinius santykius su Ukraina pagal Konvenciją dėl teismų sprendimų;
J.kadangi, jei Sąjunga pritars Ukrainos prisijungimui prie Konvencijos dėl teismų sprendimų, ši įsigalios 2023 m. rugsėjo 1 d. ir bus taikoma abiem šalims;
1.dar kartą patvirtina savo nepalaužiamą solidarumą su Ukrainos žmonėmis ir vadovybe bei pakartoja, kad remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą laikantis jos tarptautiniu mastu pripažintų sienų;
2.palankiai vertina teigiamus Komisijos ir Tarybos vertinimus siekiant užmegzti sutartinius santykius su Ukraina pagal Konvenciją dėl teismų sprendimų;
3.remia Ukrainos prisijungimą prie Konvencijos dėl teismų sprendimų;
4.pažymi, kad šia rezoliucija nedaromas poveikis SESV 218 straipsnio 6 dalyje nustatytai procedūrai, kurios turėtų būti laikomasi sprendžiant klausimus, susijusius su ES pozicijos dėl trečiųjų valstybių prisijungimo prie Hagos konferencijos konvencijų nustatymu;
5.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.
–atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ukrainos ir dėl Rusijos, ypač po Rusijos agresijos karo š Ukrainą eskalavimo 2022m. vasariomėn.,
–atsižvelgdamas į 2014m. pasirašytą Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimą(1) ir susijusią Europos Sąjungos ir Ukrainos išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę,
–atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 28 d. Ukrainos paraišką dėl narystės ES ir į tai, kad 2022 m. birželio 23 d. Europos Vadovų Taryba jai suteikė šalies kandidatės statusą,
–atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą, paskelbtą po 2023m. vasario 3d. Kyjive įvykusio 24-ojo ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimo,
–atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 3 d. Bukarešte įvykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją,
–atsižvelgdamas į 2022m. birželio 27d. G7 vadovų pareiškimą dėl paramos Ukrainai ir į naujausią 2023m. gegužės 19d. G7 vadovų pareiškimą,
–atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio ir už krizių valdymą atsakingo Europos Komisijos nario Janezo Lenarčičiaus pareiškimą dėl Kachovkos užtvankos sunaikinimo 2023m. birželio 6d.,
–atsižvelgdamas į 2022 m. liepos 4–5 d. Lugane vykusios Ukrainos ekonomikos gaivinimo konferencijos (URC2022) baigiamąjį dokumentą ir į būsimą URC20232023 m. birželio 21–22 d. Londone,
–atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 25 d. Berlyne įvykusios Tarptautinės ekspertų konferencijos Ukrainos atkūrimo, atstatymo ir modernizavimo klausimais rezultatus,
–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132straipsnio 2 ir 4dalis,
A.kadangi nuo 2022m. vasario 24d., kai Rusija vėl pradėjo savo neišprovokuotą, nepateisinamą ir neteisėtą karinę agresiją š Ukrainą, geopolitinė padėtis Europoje iš esmės pasikeitė; kadangi šis agresijos karas yra akivaizdus ir šiurkštus JT Chartijos ir pagrindinių tarptautinės teisės principų pažeidimas; kadangi dėl Rusijos įvykdytų nusikaltimų š Ukrainą, įskaitant agresijos nusikaltimą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, kurie gali prilygti genocidui, reikalinga visapusiška vyriausybės pareigūnų, karinių lyderių, žiniasklaidos propagandistų ir kitų nusikaltėlių atskaitomybė pagal tarptautinę teisę; kadangi Ukraina ir jos piliečiai yra pasiryžę pasišinti Rusijos agresijos karui ir iki šiol sėkmingai gynė savo šalį, nors tai pareikalavo daug civilių ir karinių aukų, buvo sunaikinta civilinė ir ypatingos svarbos infrastruktūra, taip pat buvo sunaikinta gamtinė aplinka bei kultūros paveldo vietovės; kadangi trečdalis Ukrainos gyventojų pabėgo iš savo namų ir apskaičiuota, kad 2022 m. šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo mažiausiai trečdaliu; kadangi Rusijos veiksmai Ukrainoje per pastaruosius 16 mėnesių toliau kelia grėsmę taikai ir saugumui Europoje ir visame pasaulyje;
B.kadangi Ukraina, kaip nepriklausoma ir suvereni šalis, turi pagrindinę teisę spręsti dėl savo ateities; kadangi tai apima laisvę pasirinkti aljansus, nustatyti savo politiką ir siekti savo nacionalinių interesų atsižvelgiant į žmonių valią; kadangi stipri, stabili ir nepriklausoma Ukraina yra gyvybiškai svarbi euroatlantinės erdvės stabilumui ir yra labai svarbi siekiant puoselėti taiką ir stabilumą Europoje ir pasaulyje bei puoselėti demokratijos ir tarptautinės teisės principus;
C.kadangi Ukraina yra šalis kandidatė stoti į Europos Sąjungą ir gavo didžiulę ES paramą visose srityse; kadangi Ukraina padarė apčiuopiamą pažangą įgyvendindama esmines reformas ir rodo aiškų įsipareigojimą siekti integracijos į ES ir NATO; kadangi 2023m. spalio mėn. Komisija pateiks ataskaitą dėl Ukrainos pažangos įgyvendinant septynias rekomendacijas, nurodytas 2022m. birželio 17d. Komisijos nuomonėje dėl šios šalies paraiškos dėl narystės ES; kadangi laukiama, kad Europos Vadovų Taryba 2023m. gruodžio mėn. susitikime priims sprendimą dėl Ukrainos pasirengimo narystei ES ir tolesnių veiksmų pakeliui į Europą;
D.kadangi ES ir jos valstybės narės kartu su tarptautiniais partneriais ir NATO sąjungininkais teikia didelę karinę paramą, kad padėtų Ukrainai pasinaudoti savo teisėta teise į savigyną nuo Rusijos agresijos karo;
E.kadangi NATO Bukarešto aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijoje sąjungininkai palankiai įvertino Ukrainos euroatlantinius siekius ir susitarė, kad ji taps NATO nare; kadangi kiekviename NATO plėtros etape buvo laikomasi principo, kad ji turėtų papildomai sustiprinti esamų narių saugumą; kadangi būsimame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje 2023 m. liepos mėn. turės būti sprendžiamas klausimas, kaip imtis tolesnių veiksmų, susijusių su 2008 m. Bukarešte paskelbtu paramos Ukrainos narystei pareiškimu;
F.kadangi grėsmė tarptautinei taikai labai padidės, jei Ukraina nelaimės, nes tai nepataisomai pakenktų pačiam tarptautinės tvarkos pagrindui, o šiškos autokratijos visame pasaulyje būtų padrąsintos atkartoti Rusijos imperialistinį elgesį ir vykdyti panašius agresijos veiksmus;
G.kadangi Kachovkos užtvanka, esanti Dnipro upėje Rusijos okupuotoje Pietų Ukrainos dalyje, buvo sąmoningai sunaikinta vykdant teroro aktą 2023 m. birželio 6 d.; kadangi dėl sprogimo buvo kritiškai pažeista užtvanka ir, tekėdamas pasroviui, užtvankos vanduo sukėlė potvynį Chersono kryptimi; kadangi dėl užtvankos sugriovimo keli žmonės žuvo, vietos civiliai gyventojai buvo priverstinai evakuoti, sunaikinta infrastruktūra, namai ir laukinė gamta, o vanduo buvo užterštas pramoninėmis cheminėmis medžiagomis ir nafta; kadangi, remiantis Ukrainos skaičiavimais, dešimtys tūkstančių gyventojų toliau lieka įkalinti nukentėjusioje teritorijoje ir šimtai tūkstančių gyventojų liko be švaraus geriamojo vandens; kadangi potvynio vandenys išjudino sausumos minas, o tai sukėlė rimtų saugumo problemų; kadangi padaryta žala dešimtims tūkstančių hektarų žemės ūkio paskirties žemės, o nusausinus Kachovkos rezervuarą nebus drėkinamas 584 000 hektarų žemės ūkio paskirties plotas; kadangi didelis rezervuaras tiekė aušinimo vandenį Zaporižios atominei elektrinei, o vandens lygio sumažėjimas jai kelia papildomą grėsmę;
H.kadangi antrajame „Skubiame Ukrainos žalos ir poreikių įvertinime“, kurį atliko Ukrainos vyriausybė, Pasaulio banko grupė, Komisija ir Jungtinės Tautos ir kuris buvo paskelbtas 2023 m. kovo 23 d., apskaičiuota, kad atstatymo ir atkūrimo išlaidos Ukrainoje padidėjo iki mažiausiai 383 mlrd. EUR; kadangi šis skaičius dar labiau didės, nes daugiau infrastruktūros sugadinama arba sunaikinama, kaip rodo neseniai sunaikintos Kachovkos užtvankos atvejis; kadangi 2023m. sausio 26d. pradėjo veikti tarpžinybinė paramos teikėjų koordinavimo platforma Ukrainai, kurioje dalyvauja aukšto lygmens Ukrainos, ES, G7 šalių ir tarptautinių finansų įstaigų, pvz., Europos investicijų banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko, pareigūnai; kadangi numatyta, kad platforma veiks kaip katalizatorius siekiant sutelkti tarptautinius įsipareigojimus, kurių reikia Ukrainos poreikiams patenkinti;
1.dar kartą patvirtina savo nepalaužiamą solidarumą su drąsiais Ukrainos žmonėmis ir vadovais, kurie drąsiai gina savo šalies suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, ir reiškia pagarbą jiems;
2.dar kartą kuo griežčiausiai smerkia Rusijos neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą agresijos karą š Ukrainą, taip pat Baltarusijos dalyvavimą jame; ragina ܲą nedelsiant nutraukti visą karinę veiklą Ukrainoje ir visiškai bei besąlygiškai išvesti visas pajėgas, įgaliotinius ir karinę įrangą iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos, nutraukti priverstinį Ukrainos civilių gyventojų deportavimą ir paleisti visus sulaikytus ir deportuotus ukrainiečius, ypač vaikus;
3.dar kartą patvirtina savo pasiryžimą toliau remti Ukrainą, kol bus visiškai atkurtos ir kontroliuojamos jos tarptautiniu mastu pripažintos sienos, taip pat per visą tvaraus Ukrainos atsigavimo ir atstatymo procesą; vertina Ukrainos žmonių atsparumą ir ryžtą, kurį jie pademonstravo siekdami demokratinių vertybių, stengdamiesi vykdyti reformas ir siekdami integruotis į euroatlantinę tautų bendruomenę;
4.kuo griežčiausiai smerkia 2023m. birželio 6d. Rusijos įvykdytą Kachovkos užtvankos sugriovimą, kuris Ukrainoje sukėlė didelį potvynį, ekologinę katastrofą ir ekocidą ir yra karo nusikaltimas; pakartoja, kad visi asmenys, atsakingi už tokius karo nusikaltimus, įskaitant užtvankos sunaikinimą, bus patraukti atsakomybėn pagal tarptautinę teisę; palankiai vertina tai, kad buvo greitai pradėtas taikyti ES civilinės saugos mechanizmas; ragina Komisiją ir valstybes nares teikti visą būtiną pagalbą, reikalingą užtvindytoje teritorijoje, visų pirma įrangą ir techniką, skirtą gelbėjimo darbams, geriamąjį vandenį ir maistą; nerimauja, kad Kachovkos užtvankos sunaikinimas taip pat gali kelti pavojų Zaporižios AE saugumui; remia Tarptautinio baudžiamojo teismo tyrimą dėl Kachovkos užtvankos sunaikinimo;
5.toliau reiškia susirūpinimą dėl padėties Zaporižios AE, kurią neteisėtai okupavo ir kontroliuoja Rusijos Federacija; reikalauja, kad Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) darbuotojams būtų nedelsiant leista patekti į visus Zaporižios AE objektus; remia pastangas užtikrinti nuolatinį TATENA buvimą Zaporižios AE; pabrėžia, kad svarbu stiprinti tarptautinę branduolinės energetikos objektų, skirtų taikiems tikslams, apsaugos, be kita ko, ginkluotų konfliktų metu, sistemą; dar kartą reiškia didelį susirūpinimą dėl platesnio masto ilgalaikio poveikio, kurį konfliktas gali turėti aplinkai; primena ir smerkia ankstesnius Rusijos ekocido veiksmus š Ukrainos florą ir fauną, įskaitant Ukrainos miškų kirtimą, didelių plotų minavimą ir oro bei vandens išteklių užnuodijimą;
6.pabrėžia, kad dėl Ukrainos pergalės pasiekta taika turi būti apsaugota integruojant Ukrainą į ES ir NATO; atsižvelgdamas į tai pakartoja, kad remia Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti Ukrainai ES šalies kandidatės statusą; tikisi teigiamos Komisijos rekomendacijos po to, kai bus įvykdyti septyni Komisijos nuomonėje dėl Ukrainos paraiškos dėl narystės ES išdėstyti žingsniai; ragina Tarybą ir Komisiją nustatyti aiškią stojimo derybų pradžios kryptį, grindžiamą laipsnišku požiūriu, daugiausia dėmesio skiriant apčiuopiamai naudai, kuri būtų teikiama Ukrainos visuomenei ir piliečiams nuo pat proceso pradžios; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remti Ukrainą, kad jos stojimo į ES derybas būtų galima pradėti šiais metais, ir pažymi, kad po to per tą patį laikotarpį galėtų būti surengta tarpvyriausybinė konferencija; dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą remti Ukrainos narystę ES, nes tai yra geostrateginis poslinkis ir investicija į vieningą ir stiprią Europą;
7.pakartoja savo raginimą užtikrinti naujovišką, papildomą ir lanksčią sąveiką tarp šiuo metu vykstančio galiojančio asociacijos susitarimo įgyvendinimo ir derybų dėl stojimo į ES proceso, taip sudarant sąlygas Ukrainai palaipsniui integruotis į ES bendrąją rinką ir sektorių programas, įskaitant galimybę gauti ES lėšų atitinkamose srityse; primygtinai ragina valstybes nares susilaikyti nuo bet kokių vienašalių veiksmų, kurie apribotų Ukrainos galimybes patekti į ES bendrąją rinką;
8.pabrėžia, kad stojimo į ES procesas turi vykti pagal Europos Sąjungos sutarties 49straipsnį, laikantis atitinkamų procedūrų ir priklausomai nuo nustatytų kriterijų, visų pirma Kopenhagos kriterijų dėl narystės ES, vykdymo, ir kad stojimas ir toliau yra pasiekimais grindžiamas procesas, kuriam vykdyti reikia priimti ir įgyvendinti atitinkamas reformas, visų pirma demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių, rinkos ekonomikos ir Sąjungos acquis įgyvendinimo srityse; primygtinai ragina Ukrainą teikti pirmenybę teisinės valstybės stiprinimui, tęsti teisminių institucijų reformą ir kovoti su korupcija, nes nuo pažangos šiose srityse priklausys ne tik Ukrainos pažanga kelyje į Europą, bet ir jos atstatymo ir atsigavimo sėkmė; yra tvirtai įsitikinęs, kad tvirta, pasiekimais grindžiama Ukrainos narystės ES perspektyva atitinka pačios Sąjungos politinius, ekonominius ir saugumo interesus;
9.ragina ES ir jos valstybes nares teikti didesnę paramą ir pagalbą Ukrainai rengiantis narystei ES, įskaitant technines ekspertines žinias, pajėgumų stiprinimą ir institucines reformas, būtinas siekiant atitikti narystės kriterijus; pabrėžia, kad pati Sąjunga turi imtis reformų, kurių reikia atsižvelgiant į būsimą plėtrą;
10.palankiai vertina 2023m. gegužės 17d. Reikjavike vykusiame Europos Tarybos aukščiausiojo lygio susitikime priimtą sprendimą sukurti Rusijos agresijos karo š Ukrainą metu padarytos žalos registrą, kuris yra vienas pirmųjų žingsnių siekiant sukurti tarptautinį mechanizmą, skirtą nuo Rusijos agresijos karo nukentėjusių asmenų patirtai žalai atlyginti; ragina likusias Europos Tarybos nares kuo greičiau prisijungti prie šio susitarimo; šiomis aplinkybėmis dar kartą ragina ES institucijas ir valstybes nares plačiu užmoju tęsti darbą siekiant sukurti teisinį pagrindą Rusijos valstybinio turto konfiskavimui, kuris būtų panaudotas Ukrainos atstatymui finansuoti ir kompensacijoms Rusijos agresijos aukoms išmokėti; pabrėžia savo įsitikinimą, kad pasibaigus karui Rusija turi būti įpareigota sumokėti jai paskirtas reparacijas, siekiant užtikrinti, kad ji reikšmingai prisidėtų prie Ukrainos atstatymo;
11.pabrėžia, kad svarbu Ukrainos atstatymą susieti su šalies pasirengimu stojimui į ES ir vykdomomis vidaus reformomis; pakartoja, kad sugadinta infrastruktūra ir pramonės pajėgumai turėtų būti atkurti laikantis tobulinamojo atkūrimo koncepcijos ir Europos žaliojo kurso tikslų, siekiant skatinti anglies dioksido neišskiriančią ir skaitmeninę ekonomiką ir pertvarkyti Ukrainą į modernią Europos gerovės valstybę ir rinkos ekonomiką;
12.pabrėžia, kad visų pirma reikia parengti visapusišką gaivinimo priemonių rinkinį Ukrainai, kuriame ypatingas dėmesys turėtų būti teikiamas šaliai reikalingai neatidėliotinai, vidutinės trukmės ir ilgojo laikotarpio pagalbai, atstatymui ir atsigavimui; ragina gaivinimo priemonių rinkinį remti patikimu ir tinkamu ES finansavimu, atitinkančiu poreikius, ir laukia Komisijos pasiūlymų dėl dabartinės daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros ir dėl Ukrainos atstatymo pastangų finansavimo ateinančiais metais pasitelkiant Ukrainos atstatymo priemonę, kai tik ji bus sukurta;
13.pripažįsta Ukrainos, ES, G7, tarptautinių finansų įstaigų ir kitų panašiai mąstančių partnerių atliktą darbą rengiant Ukrainos gaivinimo ir atstatymo planą; ypač palankiai vertina ir remia septynis pagrindinius Lugano deklaracijos principus; ragina Komisiją kartu su ES ir Ukrainos tarptautiniais partneriais sušaukti dar vieną Ukrainos atstatymo ir ekonomikos gaivinimo procesui skirtą aukšto lygio konferenciją, kuri būtų grindžiama 2022m. Lugano ir Berlyno tarptautinių konferencijų bei būsimos tarptautinės konferencijos Londone rezultatais, taip pat padėtų atstatymo procesą glaudžiau susieti su Ukrainos integravimo į Europą procesu; palankiai vertina tai, kad ES ketina imtis vadovaujančio vaidmens, visų pirma pasitelkdama daugiainstitucinę paramos teikėjų koordinavimo platformą, dėl kurios susitarta su Ukraina, G7, tarptautinėmis finansų institucijomis ir kitais svarbiausiais partneriais; pabrėžia, kad Europos Parlamentas turi dalyvauti kaip stebėtojas; pabrėžia paramos teikėjų ir Ukrainos gero koordinavimo ir tinkamo darbo pasidalijimo svarbą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti visišką Ukrainos atsakomybę už atstatymo procesą, aktyviai įtraukiant pilietinės visuomenės organizacijas ir vietos valdžios institucijas; primygtinai ragina ES, valstybes nares ir tarptautines finansų institucijas skirti sąlygines dotacijas, o ne paskolas;
14.pabrėžia, kad išminavimas ir nesprogusių standartinių sprogmenų (NSS) šalinimas yra būtinos sąlygos Ukrainos atstatymui, įskaitant jos žemės ūkio gamybą, kuri yra gyvybiškai svarbi šalies ekonomikai ir pasaulio apsirūpinimo maistu saugumui; primena, kad didelė Ukrainos teritorijos dalis yra užteršta minomis ir NSS; pabrėžia, kad dabartinės išminavimo ir šalinimo pastangos neapima šios veiklos poreikio; pabrėžia, kad reikia paspartinti NSS išminavimą ir šalinimą, kad būtų galima suteikti reikiamą pagalbą toms šalies dalims, kurios labiausiai nukentėjo nuo Rusijos agresijos; pabrėžia, kad šioms pastangoms reikės visapusiško ilgalaikio finansavimo;
15.ragina Ukrainos vyriausybę toliau stiprinti vietos savivaldą ir į bendrą Ukrainos remonto, atkūrimo ir atstatymo procesų struktūrą įtraukti sėkmingą decentralizacijos reformą, be kita ko, suteikiant vietos valdžios institucijoms svarbų vaidmenį sprendimų dėl atstatymo projektų priėmimo procese; atkreipia dėmesį į Ukrainos miestų asociaciją ir Europos miestų ir regionų aljansą už Ukrainos atstatymą, kuris buvo įsteigtas 2022 m. birželio 30 d. kaip priemonė Ukrainos vietos ir regionų poreikiams nustatyti;
16.reiškia įsitikinimą, kad Ukrainos atstatymo ir atsigavimo procesas turi būti tvirtai grindžiamas socialinio teisingumo ir įtraukties, lyčių lygybės, tvarumo ir žaliosios pertvarkos, atsakomybės vietos lygmeniu, skaidrumo ir atskaitomybės principais, be to, turėtų būti sykiu taikomi ir veiksmingi jo įgyvendinimo stebėsenos mechanizmai; pabrėžia skaidrios valdymo struktūros, atskaitomybės ir patikimo finansų valdymo svarbą; pabrėžia, kad vykdant būsimus atstatymo projektus, ypač saugomose teritorijose, pvz., Karpatų kalnų masyve, reikia naudotis poveikio aplinkai vertinimais;
17.įspėja, kad būsimos atstatymo pastangos neturėtų būti naudojamos siekiant iš dalies pakeisti teisės aktus taip, kad jie būtų naudingi tam tikriems asmeniniams interesams vienodų sąlygų ir skaidrumo sąskaita; ragina Prezidentą V. Zelenskį nepasirašyti įstatymo Nr. 5655 dėl miestų plėtros veiklos projekto;
18.be to, pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į šalies viduje priverstinai migravusių asmenų ir pabėgėlių problemas, poreikius ir patirtį, nes jų reintegravimas į vietos bendruomenes bus labai svarbus veiksnys stiprinant Ukrainos visuomenės ir institucijų atsparumą ir vienybę; primena, kad laukia didelis iššūkis reaguoti į nukentėjusiųjų ir veteranų kančias – daugeliui bus sunku visiškai integruotis į socialinį gyvenimą pasibaigus karui, o ypač tiems, kurie buvo sulaikyti, kankinami, išprievartauti ar patyrė kitokią Rusijos okupacinių jėgų prievartą; pakartoja, kad daugeliui jų reikės ilgalaikės psichologinės ir medicininės reabilitacijos ir reintegracijos pagalbos;
19.pakartoja savo poziciją, kad Ukrainos vietos savivaldos ir pilietinės visuomenės atstovai turi aktyviai dalyvauti atsigavimo ir atstatymo procese ir kad šis procesas turi atitikti aukščiausius skaidrumo ir atskaitomybės standartus; ragina ypatingą dėmesį skirti jaunų ir pažeidžiamų asmenų grupių poreikiams ir lūkesčiams;
20.ragina ES institucijas ir valstybes nares išlaikyti ES vienybę ir daryti didesnį spaudimą Rusijai ir jos sąjungininkėms, be kita ko, priimti tolesnius sankcijų paketus, kuriais siekiama strategiškai susilpninti Rusijos pajėgumą kariauti; smerkia valstybių, subjektų ir asmenų, kurie padeda Rusijai išvengti ES sankcijų padarinių, elgesį; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti sankcijų apėjimo prevencijos mechanizmą; ragina Komisiją ir valstybes nares išplėsti sankcijas, kad visose valstybėse narėse būtų visiškai uždrausta prekiauti Rusijos kilmės arba Rusijos reeksportuotais deimantais ir juos pjaustyti, taip pat ragina nustatyti žemesnę viršutinę Rusijos naftos kainų ribą; pakartoja savo raginimą Europos įmonėms nutraukti veiklą Rusijoje; ragina valstybes nares imtis konkrečių priemonių siekiant neleisti į ES nepriklausančias šalis eksportuojamiems pažangiųjų technologijų gaminiams patekti į ܲą; ragina valstybes nares labai griežtai patraukti atsakomybėn asmenis ar subjektus, dalyvaujančius ES sankcijų apėjimo veiksmuose; ragina griežtinti Baltarusijos režimui taikomas ribojamąsias priemones, nes jos neatitinka Rusijai taikomų sankcijų, nepaisant daugybės raginimų tai padaryti, nors Baltarusijos režimas nuolat teikė politinę, finansinę, operacinę ir logistinę paramą Maskvai vykdant agresiją š Ukrainą ir dalyvavo vykdant bendrus hibridinius veiksmus š ES, pvz., naudojosi migracija kaip ginklu, siekdamas destabilizuoti ES ir susilpninti paramą Ukrainai;
21.pabrėžia, kad ES parama tikrai neapsiriboja vien civiliniu sektoriumi, bet apima ir plataus masto paramą karinėje srityje; ragina ES, valstybes nares ir panašiai mąstančias partneres stiprinti karinį bendradarbiavimą su Ukraina, be kita ko, teikiant didesnius pajėgumus, rengiant mokymus ir stiprinant pajėgumus, kad Ukrainos gynybos pajėgumai sustiprėtų iki tokio lygio, kurio reikia siekiant išlaisvinti tarptautiniu mastu pripažintą Ukrainos teritoriją ir atgrasyti nuo tolesnės agresijos; pakartoja, kad pritaria šioms priemonėms ir esminei jų plėtrai ir kad šiuo atžvilgiu reikia visapusiškai pasinaudoti Europos taikos priemone;
22.pabrėžia, kad, sėkmingai sustabdžiusi Rusijos agresiją, Ukrainos kariuomenė pasirodė esanti viena iš labiausiai mūšiuose užgrūdintų ir patyrusių kariuomenių pasaulyje; pripažįsta ir giria didelį Ukrainos indėlį į euroatlantinės erdvės saugumą ir jos vertybių gynimą šinantis Rusijos agresijos karui; primena apie pavojus, susijusius su Ukrainos palikimu kamuotis saugumo pilkojoje zonoje, nes taip Rusija būtų skatinama ilgainiui tęsti karo veiksmus;
23.ragina NATO sąjungininkes laikytis savo įsipareigojimo dėl Ukrainos narystės NATO ir tikisi, kad artėjantys aukščiausiojo lygio susitikimai Vilniuje ir Vašingtone sudarys sąlygas pateikti kvietimą Ukrainai prisijungti prie NATO ir kad stojimo procesas prasidės pasibaigus karui ir bus kuo greičiau užbaigtas; ragina ES, valstybes nares, NATO sąjungininkes ir panašiai mąstančias partneres glaudžiai bendradarbiauti su Ukraina siekiant sukurti laikiną saugumo garantijų sistemą, kuri būtų įgyvendinama iš karto po karo iki tol, kol bus užtikrinta visateisė narystė NATO; pabrėžia, kad Ukrainos integracija į NATO ir ES padidintų regioninį ir pasaulinį saugumą, skatintų stabilumą ir stiprintų Ukrainos ir euroatlantinės bendruomenės bendradarbiavimo ir bendrų vertybių ryšius;
24.ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares stiprinti strateginę komunikaciją ir teikti atitinkamą informaciją apie abipusę plėtros naudą ir jos suteikiamas galimybes tiek Ukrainoje, tiek valstybėse narėse, siekiant toliau didinti paramą ir gerinti supratimą apie stojimo procesą; ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares didinti ES finansavimo ir jo apčiuopiamų rezultatų Ukrainoje matomumą; primygtinai reikalauja, kad ES ir Ukrainos pilietinė visuomenė aktyviai dalyvautų įgyvendinant šiuos tikslus;
25.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir Aukščiausiajai Radai, NATO generaliniam sekretoriui ir NATO parlamentinės asamblėjos pirmininkei, Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Europos Tarybai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.
–atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Nikaragvos, ypač į 2021m. gruodžio 16d. rezoliuciją dėl padėties Nikaragvoje(1), 2022 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl naudojimosi teisingumu kaip represine priemone Nikaragvoje(2) ir 2022 m. rugsėjo 22 d. rezoliuciją dėl Nikaragvos, ypač vyskupo Rolando Álvarezo suėmimo(3),
–atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir jo atstovo spaudai pareiškimą dėl Nikaragvos, ypač į 2022m. rugpjūčio 4d. pareiškimą dėl radijo stočių uždarymo ir pilietinės visuomenės organizacijų panaikinimo, 2023m. vasario 10d. pareiškimą dėl politinių kalinių paleidimo, 2023m. vasario 16d. pareiškimą dėl politinių oponentų pilietybės panaikinimo ir 2023m. balandžio 18d. pareiškimą dėl penktųjų visoje šalyje vykusių protestų metinių,
–atsižvelgdamas į Susitarimą, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija(4),
–atsižvelgdamas į Tarybos reglamentus ir sprendimus dėl ribojamųjų priemonių, nukreiptų š šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus ir prievartą Nikaragvoje, ir į 2022m. spalio 13d. Tarybos sprendimą, kuriuo šios sankcijos pratęstos iki 2023m. spalio 15d.(5),
–atsižvelgdamas į 2023m. kovo 2d. JT žmogaus teisių ekspertų grupės Nikaragvos klausimais (GHREN) ataskaitą,
–atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atstovo spaudai 2022m. gegužės 9d. ir 2023m. birželio 2d. pareiškimus,
–atsižvelgdamas į 2023m. vasario 8d. Managvos apeliacinio teismo pirmosios baudžiamųjų bylų kolegijos sprendimą dėl 222 valstybės išdavikų deportavimo ir į 2023m. vasario 15d. Managvos apeliacinio teismo pirmininko pareiškimą dėl kaltinimų, pareikštų 94 valstybės išdavikams,
–atsižvelgdamas į Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos pareiškimus, ypač į 2023m. vasario 13d. pareiškimą, kuriame palankiai vertinamas politinių kalinių paleidimas Nikaragvoje, tačiau atmetamas savavališkas pilietybės atėmimas, 2023m. vasario 17d. pareiškimas, kuriame smerkiamas žmogaus teisių pažeidimų eskalavimas Nikaragvoje, ir 2023m. balandžio 18d. pareiškimas, kuriuo pažymima, kad praėjo penkeri metai nuo žmogaus teisių krizės Nikaragvoje pradžios,
–atsižvelgdamas į Specialiojo Nikaragvos stebėsenos mechanizmo ataskaitas,
–atsižvelgdamas į 1966m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, JT standartines minimalias elgesio su kaliniais taisykles (Nelsono Mandelos taisyklės), 2010m. JT elgesio su kalinčiomis moterimis ir moterims pažeidėjoms taikomų priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu, taisykles (Bankoko taisykles) ir 1969m. Vienos konvenciją,
–atsižvelgdamas į 1984m. JT konvenciją š kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,
–atsižvelgdamas į 1948m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir 1969m. Amerikos žmogaus teisių konvenciją (San Chosė paktą),
–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132straipsnio 2 ir 4dalis,
A.kadangi nuo 2018m. Nikaragvos režimas sistemingai, pakartotinai ir savavališkai kalina, persekioja ir baugina kandidatus į prezidentus, opozicijos lyderius ir religinius vadovus, taip pat studentų ir kaimo vietovių lyderius, čiabuvių tautas, LGBTI asmenis, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus, pilietinės visuomenės organizacijas, verslo atstovus ir visus kitus kritišką nuomonę šalyje reiškiančius asmenis; kadangi padėtis Nikaragvoje ir toliau blogėja;
B.kadangi nuo 2018m. balandžio mėn. vykdomi žmogaus teisių pažeidimai nėra pavienis reiškinys, o veikiau dinamiško proceso, kuriuo panaikinama valdžių padalijimas ir demokratinės garantijos ir valdžia visiškai sutelkiama Nikaragvos Respublikos prezidento ir viceprezidento rankose, rezultatas;
C.kadangi 2023m. vasario 9d. D.Ortegos ir R. Murillo režimas į Jungtines Amerikos Valstijas deportavo 222 savavališkai sulaikytus politinius kalinius, įskaitant politinius veikėjus, buvusius galimus kandidatus į 2021m. prezidento rinkimus, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir 2018m. protestuose dalyvavusius asmenis; kadangi visi jie buvo paskelbti valstybės išdavikais ir iš jų buvo atimta pilietybė;
D.kadangi vyskupas Rolando Álvarez atsisakė būti ištremtas iš Nikaragvos ir 2023m. vasario 10d. buvo nuteistas 26 metų laisvės atėmimo bausme ir iš jo buvo atimta pilietybė ir politinės teisės po to, kai jis buvo nuteistas dėl kaltinimų išdavyste, kenkimu nacionaliniam vientisumui ir melagingų naujienų skleidimu; kadangi Rolando Álvarez šiuo metu yra laikomas La Modelo kalėjime ir nuo 2023m. kovo 25d. jam neleidžiami jokie pasimatymai; kadangi, nepaisant Bažnyčios tarpininkaujančiojo vaidmens per 2018m. nacionalinį dialogą, susidorojimas su ja tebesitęsia: buvo išsiųstos vienuolės ir suimti keli kunigai ir Bažnyčios darbuotojai; kadangi balandžiomėn. Vatikanas uždarė savo ambasadą Nikaragvoje po to, kai šalies režimas pasiūlė sustabdyti diplomatinius santykius;
E.kadangi, be Rolando Álvarezo, 2023m. balandžio 30d. ne mažiau kaip 46 politiniai kaliniai, įskaitant kai kuriuos nuo 2018m. sulaikytus asmenis, tebėra įkalinti nepriimtinomis sąlygomis po to, kai jiems buvo surengti uždari teismo procesai, per kuriuos nebuvo užtikrintos jokios garantijos dėl teisingo bylos nagrinėjimo; kadangi ši valstybės represijų sistema buvo sukurta teisminėms institucijoms aiškiai nuolaidžiaujat;
F.kadangi 2023m. vasario 15d. iš dar 94 politinių oponentų buvo atimta pilietybė ir areštuotas turtas po to, kai jie buvo apkaltinti sąmokslu pakenkti nacionaliniam vientisumui ir skleidžiant klaidingą informaciją; kadangi maždaug trečdalis jų yra likę Nikaragvoje;
G.kadangi kelios šalys pasiūlė suteikti pilietybę arba laikiną apsaugą Nikaragvos piliečiams, kurie dėl Danielio Ortegos ir Rosario Murillo režimo prarado pilietybę; kadangi Ispanija pasisiūlė gauti jos pilietybę 222 tremtiniams;
H.kadangi 2023m. gegužėsmėn. pranešta, kad 63 žmonės visoje šalyje buvo savavališkai sulaikyti ir apkaltinti sąmokslu pakenkti nacionaliniam vientisumui ir melagingų naujienų skelbimu– tai kaltinimai, kuriuos režimas naudoja kritikams nutildyti;
I.kadangi 2023m. gegužės 9–11d. Nikaragvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad 26 režimą kritikuojantys teisininkai ir notarai, įskaitant kai kuriuos žymiausius šalies žmogaus teisių gynėjus, nebegali verstis teisininko veikla Nikaragvoje;
J.kadangi nuo 2018m. balandžio mėn. Nikaragvos vyriausybė uždarė daugiau kaip 3300 ne pelno organizacijų ir fondų, įskaitant moterų organizacijas ir su Katalikų bažnyčia susijusias organizacijas, ir daugybę žmonių paliko be galimybės gauti jų teikiamas paslaugas ar paramą; kadangi, siekiant nuslopinti studentų nepasitenkinimą, buvo panaikintas kelių universitetų teisinis statusas; kadangi žiniasklaidos priemonės taip pat buvo priverstos nutraukti veiklą;
K.kadangi 2023m. birželio 9d. Nikaragvos vyriausybė konfiskavo turtą, priklausantį 222 politiniams kaliniams, kurie tų metų vasariomėn. buvo priversti išvykti iš šalies po to, kai buvo nuteisti už „veiksmus, nukreiptus š tautos suverenitetą, nepriklausomybę ir apsisprendimą“;
L.kadangi, kaip nurodė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras, žmogaus teisių gynėjų ir disidentų pilietybės panaikinimas dėl savavališkų priežasčių pažeidžia tarptautinę teisę, ypač Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 15straipsnį, 1954m. Konvenciją dėl asmenų be pilietybės statuso ir 1961m. Konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo; kadangi Nikaragva yra visų pirmiau minėtų priemonių šalis;
M.kadangi GHREN paskelbė savo pirmąją ataskaitą dėl padėties Nikaragvoje, kurioje aprašoma, kaip, sulaikydami, apklausdami ir kalindami politinius oponentus, policijos pareigūnai, nacionalinės kalinimo įstaigų sistemos darbuotojai ir režimą palaikančių ginkluotų grupuočių nariai vykdė neteismines egzekucijas, savavališkus sulaikymus ir fizinius ir psichologinius kankinimus, įskaitant, be kita ko, seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties;
N.kadangi 2022m. rugsėjo 28d. Nikaragvos režimas priėmė niekuo nepagrįstą sprendimą išsiųsti ES delegacijos Nikaragvoje vadovą ir nutraukti diplomatinius ryšius su Nyderlandų Karalyste; kadangi ES į tai reagavo tokiu pačiu būdu – paskelbė Nikaragvos Respublikos misijos ES vadovą persona non grata;
O.kadangi 2022m. dėl politinės, socialinės, žmogaus teisių ir ekonominės krizės padidėjo į kitas šalis migruojančių Nikaragvos piliečių srautas; kadangi nuo 2018m. į Kosta Riką kaip prieglobsčio prašytojai arba pabėgėliai pabėgo daugiau kaip 192000 Nikaragvos piliečių; kadangi dėl šios tendencijos gali būti pakenkta Kosta Rikos prieglobsčio sistemai ir gali būti perkrauti paramos tinklai šalyje;
P.kadangi nuo neteisėto, neišprovokuoto ir nepateisinamo Rusijos agresijos karo š Ukrainą pradžios D.Ortegos ir R.Murillo režimas priimant JT rezoliucijas sistemingai rėmė Rusijos režimą; kadangi Rusija parėmė Nikaragvą karine įranga, o šalyje ir toliau yra dislokuojamos Rusijos karinės pajėgos; kadangi keliais Rusijos ir Nikaragvos pasirašytais memorandumais dar labiau patvirtinami aiškūs įrodymai, kad D.Ortegos ir R.Murillo režimas ir Putino režimas palaiko tvirtus santykius ir remi vienas kitą;
1.griežtai smerkia Nikaragvos režimo plačiai vykdomus sistemingus ir tyčinius žmogaus teisių pažeidimus savo gyventojų atžvilgiu vien dėl politinių priežasčių; pabrėžia, kad, kaip nurodė JT žmogaus teisių ekspertų grupė Nikaragvos klausimais, šie pažeidimai prilygsta nusikaltimams žmoniškumui; smerkia režimo taikomą gyventojų nutildymo praktiką; dar kartą patvirtina savo solidarumą su Nikaragvos gyventojais ir nuolatinę bei tvirtą paramą jiems;
2.atkreipia dėmesį į tai, kad buvo paleisti 222 politiniai kaliniai, tačiau smerkia Nikaragvos režimo sprendimą juo deportuoti, panaikinti jų pilietybę ir pilietines bei politines teises, įšaldyti jų turtą ir konfiskuoti jų nekilnojamąjį turtą; primena Nikaragvos valdžios institucijoms, kad pagal tarptautinę teisę draudžiama savavališkai atimti pilietybę, ir ragina Nikaragvos valdžios institucijas nedelsiant atšaukti šiuos veiksmus ir nutraukti politiškai motyvuotą disidentų ir žmogaus teisių gynėjų persekiojimą ir represijas š juos;
3.reiškia susirūpinimą dėl pilietinės mirties, kurią patiria asmenys, kuriems buvo atimta pilietybė, tačiau kurie liko Nikaragvoje; ragina Nikaragvos vyriausybę užtikrinti Nikaragvoje likusių žmogaus teisių gynėjų, įskaitant, be kita ko, Vilma Nuñez de Escorcia, gyvybę ir neliečiamumą;
4.reiškia susirūpinimą dėl asmenų, kurie buvo deportuoti, artimųjų padėties Nikaragvoje ir asmenų, kurie lieka šalyje ir yra persekiojami, taip pat jų šeimų padėties; pabrėžia, kad reikia palengvinti šeimos susijungimo procesus; be to, pabrėžia, kad svarbu stebėti 222 Nikaragvos gyventojų, kurie iš pradžių buvo išsiųsti į JAV, ir asmenų, kuriems buvo atimta pilietybė, gerbūvį;
5.ragina įrodyti, kad vyskupas Rolando Alvarezas gyvas; pakartoja savo raginimą nedelsiant ir besąlygiškai paleisti jį ir visus savavališkai sulaikytus politinius kalinius, opozicijos aktyvistus, žmogaus teisių ir aplinkos gynėjus, katalikų bažnyčios narius ir žurnalistus, taip pat panaikinti jiems taikytas procedūras ir jiems paskelbtus nuosprendžius, taip pat užtikrinti saugų visų pabėgėlių ir ištremtų asmenų grįžimą;
6.smerkia nuolatinę psichologinę ir fizinę prievartą, su kuria susiduria visi sulaikytieji policijos ir kalėjimų institucijų, nuo kurios ypač nukenčia moterys ir LGBTI bendruomenės nariai; smerkia padėtį, kai kai kurie iš jų laikomi be teisės kreiptis į savo advokatus, šeimas ar naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis; reikalauja, kad šeimos būtų informuojamos apie sulaikytų artimųjų sveikatos būklę; primena Nikaragvos režimui jo pareigą užtikrinti, kad sulaikymo sąlygos atitiktų tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje ir standartus, pvz., JT standartines minimalias elgesio su kaliniais taisykles (Nelsono Mandelos taisykles);
7.reiškia susirūpinimą dėl manipuliavimo baudžiamąja teise ir teisingumo sistemos naudojimo kaip priemonės kriminalizuoti naudojimąsi pilietinėmis ir politinėmis teisėmis bei religijos ir tikėjimo teisės; ragina panaikinti nuo 2018 m. priimtus ribojamuosius įstatymus, kuriais nepagrįstai kėsinamasi į pilietinę ir demokratinę erdvę; ragina Nikaragvos valdžios institucijas puoselėti ir gerbti žmogaus teises ir leisti Nikaragvos žmonėms naudotis savo pilietinėmis ir politinėmis teisėmis; primygtinai ragina Nikaragvos valdžios institucijas leisti tarptautinėms organizacijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms nevaržomai patekti į šalį;
8.ragina Nikaragvos režimą nutraukti savavališką nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės organizacijų uždarymą ir atkurti teisėtumo statusą visoms savavališkai uždarytoms organizacijoms, politinėms partijoms, religinėms organizacijoms, žiniasklaidos asociacijoms ir žiniasklaidos priemonėms, universitetams ir žmogaus teisių organizacijoms, taip pat grąžinti visą nepagrįstai atimtą jų nuosavybę, turtą, dokumentus ir įrangą ir atkurti jų teisėtą teisinį statusą;
9.ragina ES ir jos valstybes nares įtraukti konkrečias garantijas dėl žmogaus teisių laikymosi skiriant ES lėšas, įskaitant atvejus, kai šios lėšos skiriamos per daugiašales ir finansines institucijas, pvz., Centrinės Amerikos ekonominės integracijos banką, ir vykdyti griežtą stebėseną siekiant užtikrinti, kad šiomis lėšomis nebūtų prisidedama prie Nikaragvos režimo stiprinimo;
10.pabrėžia ir palankiai vertina pagrindinį vaidmenį, kurį Nikaragvoje atlieka pilietinė visuomenė, žmogaus teisių ir aplinkos gynėjai, katalikų bažnyčia ir žurnalistai; prašo Europos išorės veiksmų tarnybos ir Komisijos stiprinti nuolatinį dialogą su jomis, stiprinti mechanizmus, kuriais būtų remiamas jų gyvybiškai svarbus darbas, ir atidžiai stebėti padėtį vietoje, be kita ko, stebint teismo procesus ir lankant opozicijos lyderius bei vyriausybės kritikus kalėjime arba namų arešte; ragina ES ir jos valstybes nares naudotis visomis turimomis priemonėmis, įskaitant vizas, siekiant palengvinti žmogaus teisių gynėjų ir kitų asmenų, kuriems gresia pavojus, judumą ir užtikrinti jų darbo tęstinumą;
11.ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares didinti paramą šiuo metu tremtyje esančios Nikaragvos opozicijos nariams, taip pat toliau glaudžiai bendradarbiauti su šalimis, priimančiomis daug migrantų, bėgančių iš Nikaragvos režimo, visų pirma Kosta Rika, ir jas remti; prašo Komisijos ir valstybių narių per savo vystomojo bendradarbiavimo agentūras parengti ir palengvinti konkrečias programas, skirtas Nikaragvos jaunimo ir studentų, kuriems buvo atimta teisė į mokslą, švietimo plėtrai remti;
12.ragina ES remti ir aktyviai dalyvauti bet kokioje prasmingo nacionalinio dialogo perspektyvoje ir toliau primygtinai reikalauti, kad būtų nustatytos sine qua non dialogo sąlygos, įskaitant savavališkai sulaikytų politinių kalinių paleidimą, teisinės valstybės ir laisvių atkūrimą, represijų ir baimės nutraukimą, politinių partijų ir organizacijų, kurios buvo savavališkai uždraustos, teisinio statuso atkūrimą, grąžinimą iš tremčių be išimties ir su visomis garantijomis, tarptautinių žmogaus teisių institucijų grąžinimą į šalį ir laisvų, sąžiningų bei skaidrių rinkimų surengimą;
13.ragina Nikaragvos režimą įgyvendinti GHREN ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, taip pat JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro rekomendacijas; primygtinai ragina Nikaragvos institucijas nutraukti nebaudžiamumą už sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimus bei suteikti aukoms galimybę kreiptis į teismą ir gauti visišką žalos atlyginimą; palankiai vertina GHREN įgaliojimų atnaujinimą ir prašo, kad ES ir jos valstybės narės toliau remtų jos gyvybiškai svarbų darbą;
14.atkreipia dėmesį į naudojimąsi teismais kaip priemone ir teisėjų bendrininkavimą šiuo atžvilgiu; pakartoja savo raginimą nedelsiant įtraukti teisėjus ir prokurorus į asmenų, kuriems ES taiko sankcijas, sąrašą ir išplėsti asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, į jį įtraukiant Danielį Ortegą ir jo artimos aplinkos asmenis;
15.pabrėžia, kad būsimas ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos (CELA) aukščiausiojo lygio susitikimas suteikia galimybę laikytis teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių principų, ir ragina visus dalyvius laikytis šių principų; atkreipia dėmesį į tai, kad tai nebus įmanoma be tikrai skaidrios, visapusiškos ir prasmingos pilietinės visuomenės įtraukties; ragina ES ir CELAC aukščiausiojo lygio susitikime paskelbti pareiškimą, kuriame būtų reikalaujama deramai gerbti žmogaus teises abiejuose regionuose, ypač Nikaragvoje; primena, kad, atsižvelgiant į ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimą, Nikaragva turi laikytis šių principų ir juos įtvirtinti; pakartoja savo reikalavimą, kad, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, būtų taikoma asociacijos susitarimo demokratinė sąlyga;
16.ragina valstybes nares remtis GHREN surinktais įrodymais apie Nikaragvos valdžios institucijų įvykdytus nusikaltimus žmoniškumui ir remti nebaudžiamumo Nikaragvoje panaikinimą, be kita ko, pradedant oficialius tyrimus ir imantis teisinių veiksmų š atsakingus asmenis naudojantis visuotine jurisdikcija; ragina valstybes nares kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą dėl Nikaragvos dėl JT konvencijos š kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, kurios šalis yra Nikaragva, pažeidimo;
17.smerkia Nikaragvos režimo besąlygišką paramą Rusijos agresijos karui š Ukrainą ir reiškia susirūpinimą dėl Rusijos karinės pagalbos siekiant toliau kontroliuoti Nikaragvos gyventojus; apgailestauja dėl didėjančios Nikaragvos izoliacijos nuo tarptautinės bendruomenės; smerkia agresyvią Nikaragvos valdžios institucijų retoriką; pakartoja, kad žmogaus teisių visuotinumo principas yra tarptautinės teisės kertinis akmuo;
18.pakartoja savo raginimą nedelsiant išduoti Alessio Casimirri Italijai;
20.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Centrinės Amerikos Parlamentui, Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijai laikinai pirmininkaujančiai šaliai,Vatikanui ir Nikaragvos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.
–atsižvelgdamas į 2021m. sausio 26d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Keitimasis informacija apie mokesčius ES: tvirtas pagrindas, įgyvendinimo spragos“,
–atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 27 d. Europos Audito Rūmų metinę ataskaitą „2021 finansinių metų metinė ataskaita dėl ES agentūrų“,
–atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 16 d. Europos ombudsmeno sprendimą dėl to, kaip Europos Komisija sprendžia „sukamųjų durų“ reiškinio atvejus, susijusius su jos darbuotojais (byla OI/1/2021/KR),
–atsižvelgdamas į 2022m. kovo 9d. Europos Parlamento rezoliuciją su pasiūlymais Komisijai dėl pilietybės ir leidimo gyventi įsigijimo investuojant schemų(1),
–atsižvelgdamas į 2021m. birželio 28d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „ES kovos su pinigų plovimu bankų sektoriuje pastangos yra susiskaidžiusios, o įgyvendinimas– nepakankamas“,
–atsižvelgdamas į savo 2020m. liepos 10d. rezoliuciją „Visapusiška Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politika. Komisijos veiksmų planas ir kiti pastarojo meto pokyčiai“(2),
–atsižvelgdamas į savo 2021m. sausio 21d. rezoliuciją dėl ES mokesčių rojų sąrašo peržiūros(3),
–atsižvelgdamas į savo 2021m. rugsėjo 16d. rezoliuciją „ES reikalavimų dėl keitimosi informacija mokesčių klausimais įgyvendinimas: pažanga, įgyta patirtis ir kliūtys, kurias reikia įveikti“(4),
–atsižvelgdamas į savo 2021m. spalio 7d. rezoliuciją dėl ES politikos, susijusios su žalinga mokesčių praktika, reformos (įskaitant Elgesio kodekso grupės reformą)(5),
–atsižvelgdamas į savo 2021m. spalio 21d. rezoliuciją „Pandoros dokumentai: jų reikšmė pastangoms kovoti su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir vengimu“(6),
–atsižvelgdamas į savo 2020m. sausio 16d. rezoliuciją „Ekonominės ir pinigų sąjungos institucijos ir įstaigos: interesų konfliktų, pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, prevencija“(7),
–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54straipsnį,
–atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones,
–atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0095/2023),
A.kadangi Pandoros dokumentai buvo didžiulio masto duomenų nutekinimo atvejis – duomenis 2021m. spalio 3d. pradėjo skelbti Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas ir buvo pateikti mokesčių rojuose įsisteigusių juridinių asmenų tikrųjų savininkų duomenys;
B.kadangi Tarptautiniam tiriamosios žurnalistikos konsorciumui (ICIJ) buvo nutekinta 2,94 terabaito duomenų ir jais buvo pasidalyta su žiniasklaidos partneriais visame pasaulyje; kadangi kai kurie dokumentai yra iš praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio, bet dauguma ICIJ peržiūrėtų dokumentų parengti 1996–2020 m.; kadangi naujai nutekinti duomenys, kaip teigiama, yra susiję su daugiau kaip 330 politikų ir valstybės pareigūnų iš beveik 100 valstybių, įskaitant 35 esamus ar buvusius valstybių ar vyriausybių vadovus;
C.kadangi Pandoros dokumentai atskleidė, kaip tarpininkai, pvz.,bankai, apskaitininkai ir teisinių paslaugų įmonės, padeda didelės grynosios vertės turto turintiems asmenims, įskaitant politikoje dalyvaujančius asmenis, nusikaltėlius, valstybės pareigūnus ir įžymybes, kurti sudėtingas įmonių struktūras, registruotas slaptose jurisdikcijose arba mokesčių rojuose, glaudžiai bendradarbiaujant su profesionaliais lengvatinio apmokestinimo paslaugų teikėjais, siekiant apsaugoti pajamas ir turtą nuo apmokestinimo, sankcijų ir kitų teisinių įpareigojimų ir sudaryti sąlygas pinigų plovimui ir teroristų finansavimui;
D.kadangi, deja, kai kurie ES aukšto lygio sprendimus priimantys asmenys taip pat figūruoja Pandoros dokumentuose;
E.kadangi Pandoros dokumentuose atskleista veikla apima piktnaudžiavimą priedangos įmonėmis, fondais ir patikos fondais siekiant šių tikslų: anonimiškai pirkti turtą ir prabangos prekes, investuoti ir pervesti pinigus iš vienos banko sąskaitos į kitą neteisėtais tikslais, vengiant mokesčių ir vykdant finansinius nusikaltimus, įskaitant pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą;
F.kadangi Pandoros dokumentai yra naujausias didžiulis duomenų nutekinimas, kuris atskleidė vidinę lengvatinio apmokestinimo finansų pasaulyje veiklą, po to, kai 2014m. buvo paskelbti „Lux Leaks“, 2015m.– „Swiss Leaks“, 2016m. – Panamos dokumentai, 2017m.– „Rojaus dokumentai“, 2019m.– „Mauritius Leaks“, 2020m.– „Luanda Leaks“ ir FinCEN bylos, o 2021m.– „Lux Letters“;
G.kadangi, remiantis tyrimų duomenimis(8), 2017m. mokesčių rojuose laikyta 7900 mlrd. EUR finansinio turto; kadangi ši suma sudaro 8 proc. viso pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP); kadangi dėl to visame pasaulyje prarandama maždaug 155mlrd. EUR mokestinių pajamų per metus;
H.kadangi iš atskleistų Panamos dokumentų ir „Swiss Leaks“, matyti, kad apie 50proc. turto, esančio mokesčių rojuose, priklauso turtingiausiems 0,01proc. žmonių, ir tie 0,01proc. turtuolių, slėpdami turtą ir investicines pajamas užsienyje, išvengia apie 25proc. savo mokesčių – taigi, mokesčių vengimo problema tampa ir nelygybės problema(9);
I.kadangi Pandoros dokumentuose aprašyta praktika dar labiau sustiprina socialinę ir ekonominę nelygybę mūsų visuomenėje ir smarkiai mažina piliečių pasitikėjimą teisine valstybe ir mūsų ekonomine bei demokratine sistema; kadangi socialinio ir ekonominio teisingumo puoselėjimas yra vis svarbesnis esant krizei, su kuria šiuo metu susiduria ES dėl agresijos karo š Ukrainą ir dėl to karo sukeltų pragyvenimo kainų krizės;
J.kadangi mokestiniai nusikaltimai yra pirminis pinigų plovimo nusikaltimas pagal ES teisę ir tarptautinius standartus; kadangi veikla, apie kurią pranešama Pandoros dokumentuose, nėra neteisėta ar nusikalstama, bet gali būti prilyginama mokesčių vengimui ir piktnaudžiavimui įmonių paslaptimis;
K.kadangi Trečiosios tarptautinės vystymosi finansavimo konferencijos priimtos galutinės Adis Abebos veiksmų darbotvarkės šalys įsipareigojo gerinti pajamų administravimą taikant modernias, progresyvias mokesčių sistemas ir efektyviau renkant mokesčius ir plėsti tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių srityje;
L.kadangi besivystančiose šalyse pelno mokestis sudaro didesnę mokestinių pajamų ir bendrojo vidaus produkto dalį nei turtingose šalyse(10); kadangi apskaičiuota, kad nuostoliai dėl pasaulinio pelno apmokestinimo besivystančiose šalyse svyruoja nuo 6 iki 13 proc. visų mokestinių pajamų, palyginti su 2–3 proc. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse(11);
M.kadangi 2021m. spaliomėn. EBPO ir G20 šalių mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo įtraukioje sistemoje susitarta dėl dviejų ramsčių sprendimo, kuriuo siekiama spręsti dėl ekonomikos skaitmeninimo kylančias mokesčių problemas; kadangi vis dėlto kai kurios besivystančios šalys išreiškė susirūpinimą dėl šio pasaulinio pelno apmokestinimo susitarimo arba net atsisakė jį patvirtinti (pvz., Kenija ir Nigerija);
N.kadangi, remiantis ataskaita „Mokesčių skaidrumas Afrikoje 2022m. Afrikos iniciatyvos pažangos ataskaita“, apskaičiuota, kad neteisėti finansiniai srautai šiame žemyne kasmet sudaro 50–80mlrd.JAV dolerių (48–77mlrd.EUR);
O.kadangi 2019m. Jungtinių Tautų Afrikos grupė paragino priimti Jungtinių Tautų mokesčių konvenciją, kuri būtų svarbi kovos su neteisėtais finansiniais srautais priemonė; kadangi 2021m. vasariomėn. Tarptautinės finansinės atskaitomybės, skaidrumo ir sąžiningumo siekiant Darbotvarkės iki 2030m. tikslų aukšto lygio grupė (FACTI grupė) į savo galutinę ataskaitą kaip pagrindinę rekomendaciją taip pat įtraukė pasiūlymą dėl Jungtinių Tautų mokesčių konvencijos;
P.kadangi Komisija ir Taryba nevisapusiškai atsižvelgė į Parlamento rekomendacijas, pateiktas po Pandoros dokumentų 2021 m. spalio 21 d. rezoliucijoje „Pandoros dokumentai: jų reikšmė pastangoms kovoti su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir vengimu“;
Q.Kadangi siekiant kovoti su žalinga mokesčių praktika, kuri pritraukia didelės grynosios vertės turto turinčius asmenis arba asmenis, turinčius prabangos turto, imtasi nedaug Europos teisėkūros iniciatyvų;
R.kadangi, nepaisant dešimtmetį trunkančių mokesčių skandalų ir teisėkūros reformų ES, pažanga pasauliniu lygmeniu siekiant pažaboti įmonių slaptumą ir mokesčių slėpimą bei vengimą lengvatinio apmokestinimo zonose buvo nepakankama, kaip matyti iš Pandoros dokumentų; kadangi skaidrumo trūkumas, įskaitant tarptautinį keitimąsi informacija, yra pagrindinė su mokesčiais susijusių neteisėtų finansinių srautų priežastis;
S.kadangi 2021m. spaliomėn. EBPO ir G20 šalių mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo įtraukioje sistemoje patvirtintu dviejų ramsčių sprendimu siekiama spręsti dėl ekonomikos skaitmeninimo kylančias mokesčių problemas; kadangi besivystančios šalys, įskaitant Afrikos mokesčių administravimo forumą, kritikavo tą sprendimą, nes jų interesai buvo palikti nuošalyje ir nepakankamai pašalintos konkrečios spragos, dėl kurių ribojamos Afrikos šalių turimos apmokestinimo teisės;
Bendrosios pastabos
1.pripažįsta, kad žurnalistams ir informatoriams tenka svarbus vaidmuo tiriant ir atskleidžiant galimus mokesčių teisės pažeidimus, taip pat korupciją, organizuotą nusikalstamumą ir pinigų plovimą; mano, kad būtina toliau apsaugoti tiriamosios žurnalistikos šaltinių, įskaitant informatorius, konfidencialumą; palankiai vertina tai, kad tiriamosios žurnalistikos atstovai atskleidė sudėtingą mokesčių rojų, priedangos įmonių ir banko sąskaitų užsienyje, kurių tikrieji savininkai yra žinomi vieši asmenys, sistemą;
2.pabrėžia, kad svarbu ginti žurnalistų laisvę informuoti viešojo intereso klausimais, nepatiriant brangių teisinių veiksmų grėsmės, įskaitant atvejus, kai jie gauna konfidencialius, slaptus ar riboto naudojimo dokumentus, duomenų rinkinius ar kitą medžiagą, neatsižvelgiant į jų kilmę;
3.palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl direktyvosdėl asmenų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų(12), dar vadinamos Kovos su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo direktyva; primena, kad strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo finansiškai ir psichologiškai labai apsunkina žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų darbą – tai daro atgrasomąjį poveikį bei nulemia savicenzūrą; pabrėžia, kad į tvirtą ES kovos su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo direktyvą turi būti įtrauktos aiškios nuostatos dėl ankstyvo atmetimo mechanizmų ir veiksmingų sankcijų, įskaitant finansines baudas, skirtų strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo iniciatoriams; pabrėžia, kad veiksminga kovos su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo sistema negali egzistuoti nesant suderintų papildomų priemonių nacionaliniu lygmeniu; ragina valstybes nares priimti kovos su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo teisės aktus, kuriais būtų kovojama su nacionaliniais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo;
4.pabrėžia, kad tiriantieji žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai dažnai patiria didelį finansinį spaudimą ir susiduria su dideliais sunkumais siekdami gauti finansinių išteklių projektams, kuriuos vykdant tiriami mokestiniai nusikaltimai, korupcija ar organizuotas nusikalstamumas; ragina Komisiją išnagrinėti tolesnius būdus, kaip padidinti žiniasklaidos sektoriui skiriamą finansavimą, be kita ko, įsteigiant specialų nuolatinį tiriamosios žurnalistikos fondą;
5.pabrėžia, kad pastaruoju metu paaiškėjo daug atvejų, kai šnipinėjimo programos buvo naudojamos vykdant žurnalistų sekimą ES, ir pažymi, kad šie atvejai kelia nepaprastai didelį susirūpinimą;
6.apgailestauja dėl to, kad žurnalistai, pvz., Peter Rudolf de Vries, Daphne Caruana Galizia ir Ján Kuciak, buvo nužudyti dėl savo atskleistos žurnalistinės informacijos; pabrėžia nepriklausomų žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų pažeidžiamumą dėl grasinimų ir išpuolių, nes nėra tvirtos Europos teisės aktų sistemos jiems apsaugoti; palankiai vertina 2021m. rugsėjo 16d. Komisijos rekomendaciją (ES)2021/1534 dėl žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų apsaugos, saugumo ir įgalėjimo užtikrinimo Europos Sąjungoje(13); vis dėlto pabrėžia, kad tai gali būti laikoma tik atspirties tašku, ir ragina skubiai imtis veiksmų siekiant nustatyti privalomas priemones, kuriomis būtų užtikrinta žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų apsauga visoje ES;
7.pažymi, kad Šveicarija persvarstė savo Federalinį bankų ir taupomųjų bankų įstatymą dėl bankų paslapties, priimdama bendrą informacijos apie finansines sąskaitas teikimo standartą (CRS); tačiau apgailestauja, kad informacija, kuri nepatenka į bendro informacijos teikimo standarto taikymo sritį, ir toliau laikoma banko paslaptimi; nerimauja dėl to, kad Šveicarijos bankų slaptumo taisyklės vis dar taikomos jurisdikcijoms, kurios netaiko CRS, ir Šveicarijos piliečiams, įskaitant Šveicarijos žurnalistus – tai paaiškina, kodėl Šveicarijos žurnalistams iš pradžių nebuvo leista pranešti apie Pandoros dokumentus arba dalyvauti tyrimo konsorciumo veikloje; palankiai vertina bet kokią būsimą Šveicarijos federalinio įstatymo dėl bankų ir taupomųjų bankų 47 straipsnio reformą siekiant užtikrinti tinkamą spaudos laisvę;
8.apgailestauja dėl to, kad 24 valstybės narės per nustatytą terminą neperkėlė informatorių apsaugos direktyvos(14) ir nepranešė apie jos perkėlimą į nacionalinę teisę; palankiai vertina tai, kad Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras š ne mažiau kaip 19 valstybių narių dėl to, kad jos neperkėlė direktyvos; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinių taisyklių įgyvendinimas ir taikymas yra labai svarbūs; apgailestauja dėl to, kad įmonių sektoriaus darbuotojams plačiau taikomi informacijos neatskleidimo susitarimai nesuteikus tikslių teisinių konsultacijų; ragina valstybes nares, kurios į savo nacionalinę teisę dar nėra perkėlusios šios direktyvos, tai padaryti skubiai; ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, kad būtų sprendžiamas šios direktyvos neperkėlimo į nacionalinę teisę valstybėse narėse klausimas;
9.su susidomėjimu laukia Komisijos ataskaitos dėl 2019 m. ES pranešėjų apsaugos direktyvos įgyvendinimo, kurią numatyta paskelbti 2023 m. gruodžio mėn.; ragina Komisiją prireikus konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais, kaip patobulinti direktyvą;
10.pabrėžia, kad neteisėti finansiniai srautai yra pasaulinio valdymo klausimas; primygtinai ragina ES parodyti tvirtą politinę valią ir ryžtą kovoje su mokesčių vengimu ir slėpimu, kad būtų apsaugota bendroji rinka, vadovaujantis politikos suderinamumo vystymosi labui principu, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208straipsnyje;
11.pabrėžia, kad Pandoros dokumentuose atskleista praktika daro ypatingai didelį poveikį visų pirma besivystančių šalių biudžeto galimybėms ir viešosioms išlaidoms ir kenkia teisinei valstybei bei mažina pasitikėjimą pasauline finansų sistema, siekiant kelti pragyvenimo standartus viso pasaulio besivystančiose šalyse; pabrėžia, kad reikia veikti pasauliniuose tarptautiniuose forumuose;
12.pabrėžia tarptautinį įsipareigojimą iki 2030m. gerokai sumažinti neteisėtus finansinius srautus, kaip nustatyta Adis Abebos veiksmų darbotvarkėje ir Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030m.; pažymi, kad esamų oficialių plėtros fondų naudojimas privačiosioms investicijoms subsidijuoti gali būti siejamas su kompromisais dėl jų veiksmingumo siekiant darnaus vystymosi tikslų;
13.atkreipia dėmesį į kelias tarptautines iniciatyvas dėl automatinio keitimosi informacija mokestinių prievolių vykdymo tikslais, taip pat į EBPO bendrą duomenų teikimo standartą, pagal kurį informacija apie nerezidentų lengvatinio apmokestinimo finansines sąskaitas automatiškai teikiama jų rezidavimo vietos jurisdikcijai, ir į EBPO Tarptautinės jungtinės dalijimosi žiniomis ir bendradarbiavimo darbo grupės (JITSIC) tinklo veiklą, kurioje šiuo metu dalyvauja 19 ES valstybių narių;
14.pabrėžia, kad mokesčių skaidrumas ir keitimasis informacija yra būtini siekiant sustabdyti neteisėtus finansinius srautus ir sutelkti daugiau vidaus išteklių, o tai ypač svarbu siekiant įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus ir Afrikos Sąjungos darbotvarkę iki 2063m., ypač dabartinėmis aplinkybėmis, kai didėja skola, juntamas COVID-19 pandemijos poveikis ir pastebimi karo Ukrainoje padariniai Afrikos ekonomikai;
15.ragina ES remti besivystančias šalis ir kovoti su neteisėtais finansiniais srautais ir bendrovių bei tarptautinių įmonių mokesčių slėpimu ir užtikrinti, kad mokesčiai būtų mokami ten, kur sukuriamas pelnas ir tikroji ekonominė vertė, siekiant sustabdyti mokesčių bazės eroziją ir pelno perkėlimą;
16.pabrėžia, kad 2019m. Jungtinių Tautų Afrikos grupė paragino priimti Jungtinių Tautų mokesčių konvenciją, kuri padėtų kovoti su neteisėtais finansiniais srautais; mano, kad Jungtinių Tautų sistemos visuotinė tarpvyriausybinė institucija, įgaliota spręsti visus neteisėtų finansinių srautų klausimus, galėtų padėti įtraukti visas besivystančias šalis į sprendimų mokesčių klausimais priėmimo procesą ir tapti veiksminga priemone kovojant su mokesčių vengimu, neteisingu prekybos sąskaitų faktūrų išrašymu, pelno perkėlimu ir visų formų neteisėta komercine ir mokestine veikla pasaulio lygmeniu;
17.ragina ES remti Jungtinių Tautų bendrosios mokesčių konvencijos parengimą, kad būtų stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas ir valdymas mokesčių ir su prekyba susijusių neteisėtų finansinių srautų srityje; pabrėžia, kad būtina nustatyti skaidrų ir įtraukų sprendimų priėmimo procesą, kuriame visos šalys galėtų vesti derybas lygiomis teisėmis;
18.primena, kad dėl mokesčių vengimo mokesčių našta perkeliama nuo stambesnio verslo mažesnėms ir vidutinio dydžio įmonėms, taip pat vartotojams, kurie moka asmeninių pajamų mokesčius ir pridėtinės vertės mokestį – tai ypač didelė problema mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, kuriose mažosios, vidutinės ir labai mažos įmonės ir neoficialūs prekiautojai sudaro didžiąją ekonominės veiklos sektoriaus dalį ir yra labiau pažeidžiami dėl gerokai sumažėjusių pajamų ir nesaugumo; primena, jog tai, kad besivystančios šalys patiria didžiulių finansinių nuostolių dėl mokesčių slėpimo, yra vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių labai didėja daugelio iš jų įsiskolinimas;
19.apgailestauja dėl to, kad į Pandoros dokumentuose ir naujausiuose žiniasklaidos tyrimuose minimi keli ES aukšto lygio sprendimus priimantys asmenys, susiję su įtarimais dėl neteisėtai įgyto turto, interesų iškastinio kuro įmonėse arba turto mokesčių rojuose; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad Pandoros dokumentuose minimi besivystančių šalių, kurios labai priklauso nuo Europos Sąjungos teikiamos pagalbos, politiniai lyderiai;
20.mano, kad dėl SESV nustatytos vienbalsiškumo taisyklės, pagal kurią ES priimami mokesčių teisės aktai, aukšto lygio sprendimus priimantys asmenys, kaltinami pažeidimais, gali turėti daug daugiau įtakos blokuojant teisės aktus, kuriais siekiama kovoti su mokesčių slėpimu ar vengimu, arba nulemiant tokių procesų rezultato veiksmingumą;
21.pažymi, kad vyriausybės ministrai ir įstatymų leidėjai turi esminę pareigą visapusiškai laikytis įstatymų ir visada veikti laikantis įstatymo dvasios; atkreipia dėmesį į tai, kad to nepadarius mažėja visuomenės pasitikėjimas vyriausybe – pačiu valstybės pamatu; atkreipia dėmesį į tai, kad su sukčiavimo ir mokesčių slėpimo atvejais gali būti susijępolitikoje dalyvaujančių asmenų šeimos nariai, todėl jiems taikomi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu teisės aktai;
22.pabrėžia, kad svarbu užtikrinti aukštus ES ir valstybių narių pareigūnų dorumo, sąžiningumo ir atsakomybės standartus, taip pat toje aplinkoje puoselėti tarnybos ir asmenines moralines vertybes; primena Europos Parlamento narių pareigą atskleisti visus „finansinius interesus, kurie galėtų turėti įtakos Parlamento nario pareigų vykdymui“;
23.ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų nustatytos politikoje dalyvaujančių asmenų išorinės veiklos, darbo santykių, investicijų, turto ir didelės vertės dovanų ar naudos, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, susijęs su jų funkcijomis, privalomo deklaravimo priemonės ir sistemos, ir joms būtų skirta pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių; pabrėžia, kad svarbu turėti sistemas, kurios leistų pranešti ir patikrinti šią informaciją bei nepriklausomai įvertinti interesų konfliktus, kai jie kyla, taip pat numatyti atgrasomąsias sankcijas už informacijos pateikimo reikalavimų nesilaikymą;
24.atkreipia dėmesį į Reglamento Nr. 31 (EEB)(15) 12 straipsnį, pagal kurį ES pareigūnams draudžiami bet kokie veiksmai ar elgesys, kurie gali daryti žalą jo užimamam postui;
Tarpininkų vaidmuo palengvinant mokesčių slėpimą ir vengimą
25.atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis 2018 m. atliktu tyrimu, vadinamasis didžiųjų apskaitos įmonių ketvertas– „PricewaterhouseCoopers“ („PwC“), „Ernst & Young“ („EY“), „Deloitte“ ir KPMG– užima 87proc. pasaulinės mokesčių konsultacijų rinkos(16); pabrėžia, kad tokia de facto oligopolija kelia grėsmę pačiai apskaitos ir konsultacijų rinkai ir dėl įtakos, kurią šios įmonės gali turėti mokesčių reglamentavimo srityje; ragina Komisiją atlikti mokesčių konsultacijų rinkos tyrimą, kad būtų galima gauti naujausią informaciją apie didžiųjų apskaitos įmonių užimamą rinkos dalį;
26.apgailestauja dėl to, kad, kaip atskleista Pandoros dokumentuose(17), „PwC“ kartu su kitomis didžiosiomis apskaitos įmonėmis atliko pagrindinį vaidmenį padedant Rusijos oligarchams investuoti Vakaruose per savo lengvatinio apmokestinimo priedangos įmonių tinklus(18); pabrėžia, kad tokie tinklai gali trukdyti taikyti ES sankcijas asmenims iš Rusijos; apgailestauja dėl to, kad paskelbus Pandoros dokumentus ir įvedus ES sankcijas Rusijos oligarchams nebuvo atlikta matomų tarpininkavimo sektoriaus ES tyrimų; ragina valstybių narių valdžios institucijas ištirti visus šių įmonių padarytus pažeidimus;
27.atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į Rusijos agresiją š Ukrainą ir jos hibridinius veiksmus š ES šalis, Rusijos oligarchų turto ir investicijų tyrimai turėtų būti svarbiausias prioritetas, nes jie yra strategiškai svarbūs ES saugumui;
28.atkreipia dėmesį į tai, kad, tyrimų(19) duomenimis, pasaulinės profesionalių paslaugų įmonės yra vadinamieji karjeros centrai– 68proc. tarptautinių įmonių sandorių kainodaros specialistų š tai dirbo pasaulinėse profesionalių paslaugų įmonėse; ragina Komisiją teikti informaciją apie „sukamųjų durų“ reiškinį profesionalių paslaugų įmonėse ir mokesčių institucijų pareigūnų darbą tokiose įmonėse ar tarptautinėse įmonėse; ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų priimtas „sukamųjų durų“ reiškinio reglamentavimas, įskaitant mokesčių institucijų pareigūnų veiklos pertraukos laikotarpius, ir tinkami vykdymo užtikrinimo mechanizmai;
29.yra susirūpinęs dėl to, kad buvęs EBPO direktorius mokesčių reikalams neseniai perėjo dirbti į privatųjį sektorių; ragina valstybes nares ir Komisiją daryti spaudimą EBPO, kad ji laikytųsi savo 2010 m. rekomendacijų dėl lobistinės veiklos skaidrumo ir sąžiningumo principų ir nustatytų aiškius veiklos pertraukos laikotarpius ir griežtą politiką dėl „sukamųjų durų“ reiškinio atvejų; ragina valstybes nares taip pat laikytis šių standartų tarptautinėse organizacijose, kurių narėmis jos yra, kad būtų išvengta interesų konfliktų ir „sukamųjų durų“ reiškinio;
30.kviečia Komisiją ir valstybes nares toliau analizuoti ir, kai tinkama, šalinti galimus interesų konfliktus, kylančius dėl teisinių konsultacijų, konsultacijų mokesčių klausimais ir audito paslaugų teikimo, teikiant konsultacijas tiek verslo klientams, tiek valdžios institucijoms; pakartoja savo raginimą Komisijai apsvarstyti galimybę taikyti priemones, kuriomis apskaitos įmonės būtų aiškiai atskirtos nuo finansinių ar mokesčių paslaugų teikėjų, taip pat nuo visų konsultavimo paslaugų, kaip būdą pašalinti interesų konfliktus;
31.yra susirūpinęs dėl besitęsiančio „PwC Australia“ su mokesčiais susijusios informacijos nutekinimo skandalo, kai vienas PwC partneris, dalyvavęs rengiant įstatymus, kuriais siekiama kovoti su tarptautinių bendrovių vengimu mokėti mokesčius Australijoje, tariamai pasidalijo konfidencialia informacija su kolegomis, kurie, remdamiesi jo patarimais, pritraukė verslo klientų; ragina Komisiją ir ES valstybių narių valdžios institucijas bendradarbiauti su analogiškomis Australijos institucijomis ir įvertinti, ar ES būta panašių interesų konfliktų atvejų;
32.atkreipia dėmesį į dabartinį draudimą auditoriams teikti konsultavimo paslaugas, įskaitant konsultacijas mokesčių klausimais(20), viešojo intereso įmonėms; palankiai vertina neseniai paskelbtą vienos iš keturių didžiųjų apskaitos įmonių veiklos padalijimą į atskiras audito ir konsultavimo įmones – tai rodo, kad toks atskyrimas įmanomas(21);
33.atkreipia dėmesį į Audito Rūmų ataskaitą, kurioje daroma išvada, kad Komisijai naudojantis išorės konsultantų paslaugomis gali kilti pernelyg didelės priklausomybės, konkurencinio pranašumo, tiekėjų koncentracijos ir galimų interesų konfliktų rizika ir kad Komisija nepakankamai stebi, valdo ar mažina šią riziką įmonių lygmeniu(22); ragina Komisiją įgyvendinti visas Audito Rūmų rekomendacijas; ragina Komisiją tinkamai įvertinti bet kokią interesų konfliktų riziką sutarčių skyrimo privačioms įmonėms procese ir užsitikrinti įvairius konsultacijų šaltinius; pabrėžia, jog svarbu, kad valdžios institucijos turėtų vidaus išteklių ir ekspertinių žinių savo funkcijoms vykdyti;
34.atkreipia dėmesį į nefinansinių tarpininkų sektoriaus savireguliavimo ribotumus; palankiai vertina tai, kad Komisija rengia naują teisėkūros pasiūlymą dėl tarpininkų reguliavimo – teisės aktą, kuriuo užtikrinama tarpininkų veiklos sistema, kad būtų sprendžiamas tarpininkų, padedančių palengvinti mokesčių slėpimą ir agresyvų mokesčių planavimą, vaidmens klausimas; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad į sistemą būtų įtrauktas griežtas vykdymo užtikrinimas imantis veiksmų š tarpininkus, kurie kuria ir valdo schemas, kuriomis sudaromos sąlygos mokesčių slėpimui ir agresyviam mokesčių planavimui, taip pat sudaromos palankesnės sąlygos turto slėpimui ir prisidedama prie to; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Komisiją toliau gerinti valstybių narių mokesčių administratorių keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą pasauliniu mastu; laukia Komisijos pasiūlymo – jis turėtų būti tikslinis ir proporcingas;
35.atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl Administracinio bendradarbiavimo direktyvos (DAB8), kuriuo išplečiamas automatinis keitimasis išankstiniais tarpvalstybiniais sprendimais pagal DAB6, kad jis apimtų didelės grynosios vertės turto turinčius asmenis; pabrėžia sąžiningo ir teisingo nacionalinių mokesčių institucijų bendradarbiavimo svarbą siekiant, kad keitimosi informacija sistema būtų patikima;
36.palankiai vertina tai, kad Direktyvoje dėl administracinio bendradarbiavimo (DAB6) jau nustatyta tam tikrų tarpvalstybinių mokesčių susitarimų privalomo informacijos atskleidimo tvarka; pažymi, kad užsibaigė daugiau nei vieneri ataskaitų teikimo metai; ragina Komisiją išanalizuoti ataskaitų išsamumą ir apimtį ir nustatyti galimus trūkumus; ragina Komisiją informuoti Europos Parlamentą apie savo išvadas;
37.primygtinai tvirtina, kad mokesčių vengimas naudingas tik nedaugeliui; atkreipia dėmesį į EBPO pastabą, kad mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimas daro poveikį visoms šalims ir kad besivystančiose šalyse dėl didesnės priklausomybės nuo pajamų iš įmonių pelno mokesčio jos patiria neproporcingai didelį erozijos ir pelno perkėlimo poveikį(23) ir tai skatina nelygybę šalies viduje;
Žalinga ne pelno mokesčių režimų praktika
38.atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip buvo atskleista Pandoros dokumentuose, schemos, kuriomis siekiama apsaugoti didelės grynosios vertės turtą turinčių asmenų turtą nuo valstybės institucijų pasitelkiant lengvatinio apmokestinimo paslaugas teikiančias įmones, tapo labai sudėtingos; atkreipia dėmesį į tai, kad iš atskleistų faktų matyti, kaipmažai mokesčiųmokėjo turtingi asmenys (arba nemokėjo jokių mokesčių), pakeisdami savo gyvenamosios vietos mokesčių tikslais šalį ir perkeldami kapitalą į kitas valstybes.
39.atkreipia dėmesį į naujų technologijų (pvz., kriptoturto), kurios kelia naujų iššūkių mokesčių vengimo ir pinigų plovimo srityje ir kurioms gali prireikti naujų, tinkamų ir tikslinių taisyklių, poveikį;
40.pabrėžia, kad mokesčių bazės erozijai susidaro palankesnės sąlygos dėl to, kad užsienyje mokamiems dividendams, autoriniams atlyginimams ir palūkanoms netaikomas išskaičiuojamasis mokestis ir kad nėra bendrų taisyklių ir procedūrų, kuriomis būtų užtikrintas veiksmingas srautų ES viduje apmokestinimas; primena neseniai atliktus tyrimus, iš kurių matyti dideli išskaičiuojamųjų mokesčių taikymo skirtumai tarp valstybių narių – tarifai įvairuoja nuo 0 iki 35 proc.; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal dvišales mokesčių sutartis išskaičiuojamajam mokesčiui taikomi tarifai dažnai yra mažesni už standartinius tarifus; ragina Komisiją ir valstybes nares koordinuoti išskaičiuojamojo mokesčio sistemą, kuria būtų užtikrinama, kad visi dividendai, palūkanos ir autoriniai atlyginimai būtų bent kartą apmokestinami taikant efektyvųjį mokesčio tarifą;
41.atkreipia dėmesį į tai, kad dividendų spekuliacijų skandalai „cum-ex“ ir „cum-cum“ buvo du didžiausi mokestinio sukčiavimo skandalai ES istorijoje, kurie ES valstybėms narėms kainavo 140 mlrd. eurų; pabrėžia, kad ES suderinta išskaičiuojamojo mokesčio sistema padėtų užkirsti kelią mokestiniam sukčiavimui, dvigubam apmokestinimui ir dvigubam neapmokestinimui; todėl pakartoja, kad reikia bendros išskaičiuojamojo mokesčio sistemos;
42.kartu pastebi tendenciją, kad šalys, įskaitant ES valstybes nares, priima teisines sistemas, kuriomis siekiama paskatinti didelės grynosios vertės turtą turinčius asmenis, užsienio pensininkus ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus investuoti ar gyventi jų teritorijoje, visų pirma suteikiant jiems dideles mokesčių lengvatas ir atleidžiant nuo mokesčių (tai netaikoma piliečiams), taip pat siūlant auksines vizas ir parduodant galimybes įgyti pilietybę; atkreipia dėmesį į tai, kad tokios galimybės galėjo būti naudingos Rusijos oligarchams, kuriems nuo to laiko buvo taikomos tikslinės sankcijos;
43.pakartoja savo susirūpinimą dėl to, kad schemos, pagal kurias pilietybė arba gyvenamoji vieta suteikiama už finansines investicijas, taip pat vadinamos „auksiniais pasais“, yra etiškai, teisiškai ir ekonomiškai štaringos ir kelia įvairias dideles saugumo grėsmes, pvz., susijusias su pinigų plovimu ir korupcija, Sąjungos piliečiams;
44.primygtinai ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją apie valstybių narių padarytą pažangą panaikinant arba atimant asmenų iš Rusijos ar Baltarusijos, kurie savo statusą įgijo dėl investicijų, pilietybę arba leidimus gyventi;
45.ypač nerimauja dėl, atrodo, trumpalaikio 14 mlrd. JAV dolerių vertės tarpvalstybinių indėlių, laikomų šalyse, siūlančiose pilietybę arba gyvenamąją vietą pagal investavimo schemas, padidėjimo, kuris leidžia manyti, kad šios schemos naudojamos kaip reguliacinis arbitražas, siekiant išvengti informacijos atskleidimo, privalomo pagal DAB6(24);
46.pažymi, kad vyriausybės paprastai naudoja dvi priemones, kad galėtų būti patrauklios mokesčių mokėtojams ir mobiliųjų mokesčių bazėms gyventojų pajamų ir turto apmokestinimo srityje – tai (maksimalūs) mokesčių tarifai ir lengvatinės mokesčių priemonės, skirtos pajamoms ir daug turto turintiems užsieniečiams;
47.atkreipia dėmesį į tai, kad ES valstybėse narėse daugėja mokesčių režimų, kuriais siekiama pritraukti vadinamų užsienio skaitmeninių klajoklių, didelės grynosios vertės turinčių asmenų ar pensininkų; pažymi, kad kai kurie mokesčių režimai kelia didelį piktnaudžiavimo pavojų, kuris lemia kitų šalių mokesčių bazės eroziją; pabrėžia, kad, remiantis ES mokesčių observatorijos atliktais tyrimais(25), daugelis valstybių narių taiko specialius mokesčių režimus, kuriais siekiama pritraukti užsienyje uždirbamų pajamų arba turto – tai, tyrėjų nuomone, daro įvairaus laipsnio žalą;
48.pažymi, kad, Mokesčių observatorijos duomenimis, dėl tokių lengvatinių schemų visoje ES kasmet prarandama daugiau kaip 4,5 mlrd. EUR pajamų; apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės nutraukia auksinių vizų schemas, tačiau sukuria specialius mokesčių režimus užsienyje uždirbtoms pajamoms ar turtui;
49.yra susirūpinęs dėl to, kad šioje srityje yra daug galimybių susidaryti žalingai konkurencijai ir didėti socialinei ir ekonominei nelygybei, nes daug pajamų ir turto turinčių mokesčių mokėtojų judumas dėl mokesčių yra didelis(26) ir nejudūs pajamų gaunantys asmenys galiausiai moka proporcingai didesnius mokesčius nei judūs pajamų gaunantys asmenys;
50.ragina Komisiją, nedarant poveikio jos įgaliojimams pagal Sutartis, įvertinti šių mokesčių režimų poveikį bendrajai rinkai ir valstybių narių pajamoms, taip pat visą žalingą mokesčių praktiką, iškraipančią konkurenciją už pelno apmokestinimo srities ribų ES;
51.atkreipia dėmesį į nuotolinio darbo poveikį teisei priskirti gyventojų pajamų mokestį ir gyvenamajai vietai mokesčių tikslais ES; ragina Komisiją imtis reikiamų teisėkūros priemonių siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir mokesčių teisingumą ES tarpvalstybiniams darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims šioje srityje; pažymi, kad gyventojų pajamų mokestis yra didžiausias mokestinių pajamų šaltinis daugumoje ES valstybių narių;
52.ragina Komisiją ir valstybes nares imtis iniciatyvos EBPO, visų pirma EBPO ir G20 įtraukioje sistemoje, siekiant sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas kapitalo prieaugio apmokestinimo srityje ir apriboti žalingą mokesčių praktiką, kuria siekiama pritraukti užsienyje pajamų uždirbančius, turtingus ir turto turinčius asmenis;
53.pabrėžia, kad, atsižvelgiant į bendrąją rinką ir laisvą kapitalo judėjimą ES, kapitalo prieaugio apmokestinimo skirtumai visoje ES(27) gali lemti turto perkėlimą ir mokesčių vengimą persikeliant tarp valstybių narių;
54.pažymi, kad, kaip matyti iš Pandoros dokumentų, nekilnojamasis turtas yra plačiai naudojamas piktnaudžiaujamaisiais pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo tikslais; be to, pažymi, kad nekilnojamojo turto apmokestinimas ES visai nėra suderintas; susirūpinęs atkreipia dėmesį į staigų nekilnojamojo turto kainų padidėjimą ES ir į finansinių struktūrų įtakos būsto sektoriui augimą; yra susirūpinęs dėl galimo iškraipomojo režimų, pagal kuriuos numatomi mažų mokesčių nekilnojamojo turto investiciniai fondai, poveikio; ragina Komisiją įvertinti nekilnojamojo turto apmokestinimo koordinavimo stokos poveikį ES, taip pat mažų mokesčių režimų poveikį finansinių struktūrų įtakos būsto sektoriui augimui; primena svarbų nacionalinių skaitmeninių žemės registrų vaidmenį stiprinant kovą su mokestiniais nusikaltimais visoje ES;
Piktnaudžiavimas priedangos įmonėmis ir neskaidriu turtu ir kova su mokesčių slėpimu ir vengimu, ypač tose jurisdikcijose, kurioms Pandoros dokumentuose tenka svarbus vaidmuo
55.primena, kad mokestiniai nusikaltimai pripažįstami pirminiais pinigų plovimo nusikaltimais, kurie dažnai susiję su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir terorizmo finansavimu; pabrėžia, kad pagrindinis nustatytas iššūkis taikant Direktyvą (ES)2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos(28) yra tai, kad nėra tiesioginio šių taisyklių taikymo ir yra susiskaidymas, atsiradęs dėl skirtingų nacionalinių požiūrių; palankiai vertina pasiūlytą kovos su pinigų plovimu teisės aktų rinkinį; pabrėžia, kad svarbu geriau koordinuoti nacionalines teisines sistemas, kad būtų pašalintos spragos, ir pagerinti priežiūrą įsteigiant Europos kovos su pinigų plovimu instituciją, turinčią pakankamai išteklių ir kompetencijos;
56.pažymi, kad kai kuriose jurisdikcijose, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, taikomas nepaaiškinamo turto kontrolės mechanizmas, kuriuo siekiama nustatyti iš nusikalstamos veiklos gautas pajamas; pabrėžia, kad šį mechanizmą sudaro teismo nutartis, kuria reikalaujama, kad asmuo, kuriam pagrįstai pateikti įtarimai dalyvavus vykdant sunkų nusikaltimą ar esant susijus su jį įvykdžiusiu asmeniu, paaiškintų savo interesų, susijusių su tam tikru turtu, kilmę ir mastą ir paaiškintų, kaip turtas buvo įgytas, jei esama pagrįstų priežasčių įtarti, kad respondento teisėtai įgytų pajamų, apie kurias yra žinoma, neužtektų tam, kad respondentas galėtų įgyti tokį turtą; ragina Komisiją įvertinti tokios priemonės poveikį ir galimybes ją taikyti Sąjungos lygmeniu, kad teisėsaugos institucijos galėtų geriau ištirti neteisėtai įgyto turto kilmę ir sugrąžinti nusikalstamu būdu įgytas pajamas, sykiu užtikrinant proporcingumą ir ginamųjų teises;
57.apgailestauja dėl to, kad Komisijai ir valstybėms narėms trūksta skaidrumo, kalbant apie pažangą, padarytą įšaldant ir areštuojant asmenų, kuriems taikomos sankcijos, turtą; primygtinai ragina valstybes nares ir ES valdžios institucijas dėti realias pastangas siekiant sugrąžinti neteisėtus pinigus; prašo Komisijos paskelbti po Rusijos invazijos į Ukrainą įšaldyto arba konfiskuoto turto sąrašą; palankiai vertina 2022 m. Komisijos pasiūlymą dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo;
58.ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti peržiūrėta didelės rizikos trečiųjų valstybių nustatymo pagal Direktyvą (ES) 2015/849 metodika ir, atlikus savo išsamų vertinimą, taip pat, kai taikytina, atsižvelgus į Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) vertinimus, nedvejojant įtraukti į didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašą jurisdikcijas, neįtrauktas į FATF sąrašus;
59.pabrėžia, kad svarbu stiprinti valdžios institucijų priemones, kuriomis naudodamosi jos gali susipažinti su informacija apie specifinio didelės vertės turto nuosavybę ir tokiu būdu veiksmingai pažaboti pastangas apeiti tikslines finansines sankcijas, kovoti su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir vengimu;
60.pažymi, kad, nepaisant Europos ir nacionalinių teisės aktų dėl tikrosios nuosavybės skaidrumo įgyvendinimo, kaip pranešė nevyriausybinės organizacijos(29), kai kurių ES viešųjų registrų duomenų kokybę reikia gerinti; primygtinai ragina valstybes nares skirti tinkamus išteklius, įskaitant pakankamą darbuotojų skaičių ir technologijų kiekį, duomenims apdoroti ir visapusiškai jais pasinaudoti; ragina Komisiją parengti gaires arba teikti paramą valstybėms narėms ir ataskaitas teikiančioms įstaigoms, kad būtų užtikrinta duomenų registruose kokybė;
61.primena, kad informacijos apie tikruosius savininkus skaidrumas visame pasaulyje yra labai svarbus; primena, kad kovojant su neteisėtais finansiniais srautais labai svarbus įmonių, patikos fondų ir kitų teisės subjektų nuosavybės ir kontrolės skaidrumas; be to, pažymi, kad Pandoros dokumentuose įvardyti asmenys, apeinantys valstybėse narėse galiojančius tikrosios nuosavybės skaidrumo reikalavimus; tačiau apgailestauja dėl su techniniais sunkumais susijusio delsimo kuriant Tikrųjų savininkų registrų sąveikos sistemą ES; apgailestauja dėl to, kad vėlavimas valstybėse narėse ir bendras įgyvendinimo proceso koordinavimo trūkumas mažina funkcionalios registrų sąveikos sistemos veiksmingumą, ir ragina visus dalyvius skubiai spręsti šią vėlavimo problemą; pabrėžia, kad galimybė gauti tinkamą, tikslią ir naujausią informaciją apie tikruosius savininkus bei juridinių asmenų patikros yra vertinga kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu priemonė;
62.palankiai vertina tai, kad Finansinių veiksmų darbo grupė (FATF) persvarstė rekomendaciją Nr. 24, pagal kurią reikalaujama, kad šalys užkirstų kelią piktnaudžiavimo atvejams, kai pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo tikslais pasitelkiamas juridinis asmuo; pabrėžia, kad nuo šiol šalys turėtų reikalauti, kad valdžios institucija ar įstaiga, veikianti kaip tikrųjų savininkų registras arba alternatyvus veiksmingas mechanizmas, saugotų informaciją apie tikruosius savininkus;
63.pabrėžia, kad pažanga kovojant su anoniminių įmonių naudojimu gali būti įmanoma tik tuo atveju, jei informacija apie tikruosius savininkus bus lengvai ir laiku prieinama visose jurisdikcijose ir jei valdžios institucijos galės pasinaudoti ta informacija ir atlikti kryžminę duomenų patikrą tyrimo tikslais;
64.taip pat palankiai vertina tai, kad FATF atlieka rekomendacijos Nr. 25 dėl juridinių struktūrų skaidrumo ir informacijos apie tikruosius savininkus peržiūrą; atsižvelgdamas į tai mano, kad, panašiai kaip jau nustatyta ES teisėje, šioje rekomendacijoje turėtų būti nustatyta, kad patikos fondai ar kitos panašios teisinės struktūros turi būti registruojami ir kad prieiga prie informacijos apie patikos fondų tikruosius savininkus būtų bent jau tokia pat išsami, kaip šiuo metu nustatyta ES teisėje;
65.atkreipia dėmesį į 2022 m. lapkričio 22 d. ESTT sprendimą sujungtose bylose C-37/20 ir C-601/20 dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus, kaip numatyta 5-ojoje ES kovos su pinigų plovimu direktyvoje – tokią galimybę Teismas pripažino negaliojančia, išskyrus tuos asmenis, kurie gali pareikšti teisėtą interesą susipažinti su informacija; ragina valstybes nares, kurios dėl Teismo sprendimo panaikino prieigą prie duomenų apie tikruosius savininkus finansinės žvalgybos padaliniams (FŽP), kompetentingoms institucijoms ir įpareigotiesiems subjektams, nedelsiant ją atkurti;
66.pakartoja savo išvadas dėl to, kad, kaip atskleista Pandoros dokumentuose, kai kurios JAV valstijos, pavyzdžiui, Pietų Dakota, Aliaska, Vajomingas, Delaveras ir Nevada, tapo finansinio ir įmonių slaptumo centrais; apgailestauja dėl to, kad po dokumentų atskleidimo šiose valstijose trūksta akivaizdžios pažangos ar politinės valios imtis būtinų reformų;
67.palankiai vertina tai, kad priimta pirmoji galutinė taisyklė dėl informacijos apie tikruosius savininkus teikimo pagal JAV įmonių skaidrumo aktą; apgailestauja dėl to, kad JAV trūksta politinės valios dalytis informacija apie ne JAV piliečių finansines sąskaitas; pakartoja raginąs JAV kuo greičiau prisijungti prie EBPO bendro duomenų teikimo standarto ir ragina Komisiją ir valstybes nares EBPO sistemoje pradėti naujas derybas su JAV, kad būtų pasiektas visiškas abipusiškumas pagal sutartą ir sustiprintą bendro duomenų teikimo standarto sistemą;
68.primena, kad ES nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąraše vertinama, ar pagal Pasaulinio skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forumo duomenis jurisdikcija bent iš dalies atitinka bendro duomenų teikimo standartoreikalavimus; ragina Tarybą iš naujo įvertinti JAV pagal ES sąrašą, ypač atsižvelgiant į mokesčių skaidrumo kriterijus;
69.ragina JAV Kongresą priimti naujų institucijų, atsakingų už verslo pinigų plovimo ir sąlygų saugumo rizikai sudarymo klausimus, steigimo aktą (angl. Establishing New Authorities for Business Laundering and Enabling Risks to Security Act (ENABLERS)),kuriuo būtų reikalaujama, kad nefinansinis arba tarpininkavimo sektorius vykdytų savo klientų išsamaus patikrinimo pareigas, kaip rekomenduojama FATF standartuose;
70.pažymi, kad priedangos įmonės gali būti naudojamos agresyviam mokesčių planavimui arba mokesčių slėpimui; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui priedangos subjektais mokesčių tikslais, ir iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES(30); apgailestauja dėl to, kad, nepaisant pažangos techniniais klausimais, Ekonomikos ir finansų reikalų taryba 2023 m. gegužės 16 d. posėdyje neaptarė teksto ir pirmininkaujant Š徱Ჹi nebus pasiektas susitarimas; ragina Tarybą nedelsiant priimti šį pasiūlymą atsižvelgiant į Parlamento nuomonę; pabrėžia, kad nustačius naujus su piktnaudžiavimu priedangos įmonėmis susijusius skaidrumo standartus, mokesčių institucijos galės lengviau nustatyti piktnaudžiavimą jomis; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau skatinti pasaulinį reglamentavimą dėl įmonėms taikomų privalomų veiklos pagrindo reikalavimų, kurie būtų mokesčių vengimo prevencijos priemonė;
71.susirūpinęs pažymi, kad naujausi Pasaulinio forumo dėl finansinių sąskaitų informacijos teikimo ir išsamaus patikrinimo bendrojo standarto (CRS) teisinio įgyvendinimo tarpusavio vertinimo rezultatai ir pirmą kartą pirmosios CRS praktinio įgyvendinimo veiksmingumo peržiūros rezultatai rodo, kad kelių valstybių narių taikomą sistemą reikia tobulinti, kad ji visapusiškai derėtų su reikalavimais(31); ragina Komisiją vykdant DAB direktyvų įgyvendinimo valstybėse narėse stebėseną atsižvelgti į tarpusavio vertinimo rezultatus;
72.atkreipia dėmesį į Tarybos susitarimą dėl Verslo apmokestinimo elgesio kodekso taikymo srities išplėtimo; pabrėžia, kad persvarstytame šiame Elgesio kodekse įvedama visuotinai taikomų mokesčių elementųsąvoka, kurie, kaip to prašė Parlamentas, turi būti laikomi žalingais, jei dėl jų atsiranda dvigubas neapmokestinimas arba dvigubas ar daugkartinis naudojimasis mokesčių lengvatomis; ragina Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupę visapusiškai pasinaudoti persvarstytais įgaliojimais;
73.palankiai vertina tai, kad, sudarius mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą, kai kuriose besivystančiose šalyse, vykdant techninį bendradarbiavimą ir politinį dialogą, sudarytos sąlygos tobulinti teisės aktus ir mokesčių praktiką, kad būtų sprendžiamos nustatytos mokesčių problemos;
74.tačiau apgailestauja dėl Tarybos nenoro pritarti siūlomam skaidrumo kriterijui dėl galutinių tikrųjų savininkų, kurių slėpimas buvo bendras Panamos dokumentų atskleistų schemų bruožas ir pagrindinis veiksnys, prisidėjęs prie tokių schemų tęstinumo ir sėkmės;
75.pakartoja savo raginimą Tarybai išplėsti Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) taikymo sritį įtraukiant lengvatinius gyventojų pajamų ar kapitalo mokesčių režimus ir gyventojų pajamų ir turto mokesčių režimus, kurie laikomi žalingais;
76.be to, primena Parlamento rezoliucijas dėl ES sudaromo mokesčių sąrašo ir ES politikos, susijusios su žalinga mokesčių praktika, reformos (įskaitant Elgesio kodekso grupės reformą); ragina Tarybą atnaujinti diskusijas dėl visapusiškos kodekso reformos ir įgyvendinti Parlamento rekomendacijas, visų pirma atsižvelgti į tai, kad kelios atskiros valstybės narės turi išsamesnius juoduosius sąrašus nei visa ES, o tai rodo, kad ES lygmeniu galėtų būti taikomi griežtesni kriterijai;
77.ragina Tarybą visų pirma kaip atskirą kriterijų įtraukti automatinį ES nepriklausančių jurisdikciją turinčių subjektų, kuriuose taikoma 0proc. pelno mokesčio tarifas arba įmonių ar asmenų pelnas nėra apmokestinamas, įtraukimą į sąrašą; susirūpinęs pažymi, kad ES nepriklausančios šalys gali panaikinti reikalavimų neatitinkančias mokesčių sistemas, bet pakeisti jas naujomis sistemomis, galinčiomis pakenkti ES;
78.apgailestauja dėl to, kad nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo rengimo procese stinga demokratinės atskaitomybės; primena, kad Taryba, nuspręsdama perkelti šalis iš pilkojo sąrašo į juodąjį sąrašą ir atvirkščiai, regis, kartais vadovaujasi diplomatiniais ar politiniais motyvais, o ne objektyviais vertinimais; pabrėžia, kad tai kenkia sąrašų patikimumui, nuspėjamumui ir naudingumui; ragina rengiant sąrašą konsultuotis su Parlamentu ir iš esmės peržiūrėti tikrinimo kriterijus;
79.pabrėžia, kad Pandoros dokumentai dar kartą primena, jog ES nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą reikia padaryti veiksmingesnį, kad jis būtų ne tik priemonė, padedanti ES subjektams ir valdžios institucijoms nustatyti rizikingus subjektus ir imtis atsargumo priemonių, bet ir aktyviai skatinti šalis vykdyti reformas, kad jos atitiktų tarptautinius mokesčių standartus, ir su jomis bendradarbiauti tai darant;
80.pabrėžia, kad nors įtraukimas į sąrašą ir apsaugos priemonės prireikus turi būti taikomi be dvejonių, ES, š taikydama bet kokias prievartos priemones, turi sistemingiau ir skaidriau bendradarbiauti ir konsultuotis su besivystančiomis šalimis, kuriose netaikoma tinkama mokesčių praktika, visų pirma siekdama užtikrinti, kad šių šalių valdžios institucijoms iš anksto būtų suteiktos žinios ir pajėgumo stiprinimo galimybės;
81.palankiai vertina 2021 m. spalio mėn. EBPO ir G20 susitarimą dėl tarptautinių pelno mokesčio taisyklių reformos; atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinus susitarimo II ramstį bus nustatytas 15 proc. pasaulinis efektyvusis pelno mokesčio tarifas, taikomas įmonėms, kurių metinės pajamos viršija 750 mln. EUR, o tai turėtų padėti sumažinti naudojimąsi mokesčių rojais visame pasaulyje; pabrėžia, kad svarbu ES lygmeniu taikyti 15 proc. efektyvųjį mokesčių tarifą, dėl kurio susitarta EBPO ir G20 įtraukiojoje sistemoje;
82.primena, kad būsimu pasauliniu minimaliu pelno mokesčiu bus nustatytas fiksuotas pelno apmokestinimo bazinis lygis ir taip bus kovojama su pelno mokesčio vengimu; palankiai vertina padarytą pažangą ir ragina ja remtis; ragina panaudoti su tuo susijusius biudžeto pajėgumus siekiant kurti atsparesnę, tvaresnę ir lygiateisę visuomenę; ragina vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą minimalaus pelno mokesčio klausimu ir įvesti geresnio skaidrumo priemones, kad būtų palankesnės sąlygos mokesčių vengėjų baudžiamajam persekiojimui; pabrėžia, kad tarptautinės bendrovės turėtų mokėti mokesčius tose šalyse, kuriose jos vykdo savo ekonominę veiklą ir kuriose sukuriama vertė; mano, kad apmokestinimo teisių paskirstymas tarp šalių turi būti sąžiningas, teisingas ir atitikti tikslą mažinti šalių nelygybę; ragina ES valstybes nares įgyvendinti šį užmojį ir politiškai remti šį pasaulinį projektą;
83.atkreipia dėmesį į tai, kad kelios valstybės narės išlaikė lengvatines pelno mokesčio sistemas, dėl kurių kitos valstybės narės galėjo prarasti milijardus mokestinių pajamų; ragina užtikrinti didesnį lengvatinių mokesčių sistemų skaidrumą ir didesnį ES valstybių narių solidarumą mokesčių srityje; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad keliose valstybėse narėse gaunamų ir netenkamų pinigų srautai iš tiesioginių užsienio investicijų ir pasyviųjų pajamų vis dar yra neproporcingai dideli ir kad šie srautai bent iš dalies atspindi fantomines investicijas, kaip tai vadina TVF tyrėjai(32), kuriomis siekiama išvengti mokesčių ir galbūt išplauti pinigus;
84.ragina Komisiją toliau stebėti, ar valstybės narės sudaro sąlygas agresyviam mokesčių planavimui, pranešti apie tai Europos Parlamentui ir pateikti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kaip kovoti su agresyviu mokesčių planavimu, bei daryti spaudimą šioms valstybėms narėms, kad jos įgyvendintų reformas;
85.primygtinai reikalauja, kad, siekdama ateityje vykdyti mokesčių politikos teisėkūros reformas, kurios būtinos siekiant veiksmingai spręsti Pandoros dokumentuose atskleistas problemas, Komisija išnagrinėtų visas galimybes, kurias suteikia SESV, siekiant sprendimų priėmimą padaryti veiksmingesnį;
86.pabrėžia, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią mokesčių vengimui ir yra gyvybiškai svarbus siekiant užtikrinti teisingas ir veiksmingas vidaus mokesčių sistemas, tačiau valstybės narės turėtų turėti galimybę imtis vienašalių priemonių savo mokesčių bazei apsaugoti, atsižvelgdamos į savo mokesčių suverenumą ir ES teisę, pvz., nustatyti, kad išlaidos (palūkanos, autoriniai atlyginimai ir paslaugų mokėjimai) negali būti atskaitomos arba gali būti atskaitomos ribotai, priimti išskaičiuojamąsias priemones, apriboti kapitalo dalių neapmokestinimą arba nustatyti specialius reikalavimus dokumentams;
o oo
87.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Tarybai, Komisijai, JAV Kongresui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ir Finansinių veiksmų darbo grupei.
Gabriel Zucman, „The Hidden Wealth of Nations: the scourge of tax havens“, Čikagos universiteto leidykla, Čikaga, 2015. https://www.taxobservatory.eu/publication/european-tax-evasion-in-the-light-of-the-pandora-papers.
Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) ataskaita „Kova su neteisėtais finansiniais srautais siekiant darnaus vystymosi Afrikoje“, 2020 m., p.21, https://unctad.org/system/files/official-document/aldcafrica2020_en.pdf.
2022m. balandžio 27d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo) ().
2019m. spalio 23d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES)2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OLL305, 20191126, p.17).
Reglamentas Nr.31 (EEB), 11 (EAEB), nustatantis Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų darbuotojų įdarbinimo sąlygas (OL45, 1962614, p.1385).
„Global tax advisory revenues top $20bn“ („Pasaulinės pajamos iš mokesčių konsultacijų viršija 20mlrd. dolerių“), Accountancy Daily, 2019m. sausio 28d.
„The oligarch’s accountants: How PwC helped a Russia steel baron grow his offshore empire“ („Oligarchų buhalteriai. Kaip „PwC“ padėjo Rusijos plieno baronui išplėsti savo lengvatinio apmokestinimo imperiją“), Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas, Pandoros dokumentai, 2022m. balandžio 11d.
R. C. Christensen „Transnational Infrastructural Power of Professional Service Firms“ („Profesionalių paslaugų įmonių tarpvalstybinė infrastruktūrinė galia“), SocArXiv, 2022m. rugsėjo 9d.
2014m. balandžio 16d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (OLL158, 2014527, p.77).
Casi, E., Mardan, M. ir Muddasani R. R., „So close and yet so far: the ability of mandatory disclosure rules to crack down on offshore tax evasion“, UNU-WIDER Working Paper 2022/116, Helsinkis, https://www.wider.unu.edu/publication/so-close-and-yet-so-far-ability-mandatory-disclosure-rules-crack-down-offshore-tax.
Godar, S., Flamant, E. ir Richard, G., „New Forms of Tax Competition in the European Union“, 2021 m. lapkričio mėn., https://www.taxobservatory.eu/wp-content/uploads/2021/11/EU-Tax-Observatory-Report-3-Tax-Competition-November-2021-3.pdf.
Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato Ekonomikos, mokslo politikos ir gyvenimo kokybės teminis skyrius, „Harmful Practices and Competition in the Area of Personal Income and Wealth Taxation“ („Žalinga praktika ir konkurencija gyventojų pajamų ir turto apmokestinimo srityje“), 2022m. sausiomėn.
2015m. gegužės 20d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES)2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OLL141, 201565, p.73).
Valstybės narės, kurių teisinių sistemų bendras įvertinimas buvo „Taikoma, bet reikia tobulinti“, yra Belgija, Kroatija, Estija, Vengrija, Latvija, Lenkija. Valstybė, kurios sistemos veiksmingumo praktikoje bendras įvertinimas buvo „Neatitinka“, yra Kroatija. Šalys, kurių sistemos veiksmingumo bendras įvertinimas buvo „Iš dalies atitinka“, yra Estija, Malta, Rumunija. https://www.oecd-ilibrary.org/taxation/peer-review-of-the-automatic-exchange-of-financial-account-information-2022_36e7cded-en
–atsižvelgdamas į JT rezoliuciją Nr. 70/1 „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030m.“, kuri buvo priimta 2015m. rugsėjo 25d. Niujorke vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais ir kurioje nustatyti darnaus vystymosi tikslai (DVT),
–atsižvelgdamas į JT Ekonomikos ir socialinių reikalų departamento 2022m. sausio mėn. leidinį „DVT geroji patirtis. Laimėjimų ir patirties pavyzdžių, susijusių su DVT įgyvendinimu, rinkinys“ (angl. SDG Good Practices - A compilation of success stories and lessons in SDG implementation), antrasis leidinys,
–atsižvelgdamas į 2019 m. JT pasaulinę darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ataskaitą „Ateitis dabar. Mokslas siekiant darnaus vystymosi“,
–atsižvelgdamas į JT biologinės įvairovės konvenciją (CBD) ir į Kunmingo ir Monrealio pasaulinę biologinės įvairovės strategiją, dėl kurios susitarta 15-ajame Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos susitikime,
–atsižvelgdamas į 2015m. kovo 18d. JT valstybių narių trečiojoje JT pasaulinėje konferencijoje dėl nelaimių rizikos mažinimo priimtą Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą (2015–2030m.),
–atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje UNFCCC šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą ir 2022 m. lapkričio 20d. Šarm aš Šeiche COP 27 priimtą susitarimą dėl naujo nuostolių ir žalos finansavimo pažeidžiamoms šalims,
–atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 24 d. IPCC specialiąją ataskaitą dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui,
–atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 28 d. IPCC šeštąją vertinimo ataskaitą(AR6) ir jos 2023 m. kovo 20 d. apibendrinamąją ataskaitą,
–atsižvelgdamas į Žmogaus socialinės raidos ataskaitą Nr.2021/22 „Neaiškūs laikai, nestabilūs gyvenimai. Mūsų ateities formavimas besikeičiančiame pasaulyje“ (angl. Uncertain Times, Unsettled Lives: Shaping our Future in a Transforming World),
–atsižvelgdamas į 2015m. liepos 13–16d. Adis Abeboje vykusią Trečiąją tarptautinę vystymosi finansavimo konferenciją,
–atsižvelgdamas į 2022m. vasario 17–18d. vykusį 6-ąjį Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą ir susijusį galutinį pareiškimą dėl bendros 2030m. vizijos,
–atsižvelgdamas į derybas dėl naujo ES ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių partnerystės susitarimo, kuriuo bus pakeistas Kotonu susitarimas,
–atsižvelgdamas į 2022m. rugsėjo 16–19d. Niujorke vykusį JT aukščiausiojo lygio susitikimą transformuojančio švietimo klausimais,
–atsižvelgdamas į 2023m. DVT aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris bus sušauktas 2023m. rugsėjomėn., Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukšto lygio savaitės metu,
–atsižvelgdamas į 2024m. rugsėjomėn. numatytą aukščiausiojo lygio susitikimą dėl ateities, per kurį siekiama priimti svarbias daugiašalių institucijų reformas ir darnaus vystymosi finansavimą pasauliniu lygmeniu,
–atsižvelgdamas į 2021m. JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ataskaitą „Veiksmų dešimtmetis siekiant darnaus vystymosi tikslų“ (angl. The Decade of Action for the Sustainable Development Goals) ir 2022m. JTdarnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ataskaitą „Nuo krizės prie darnaus vystymosi. Darnaus vystymosi tikslai – veiksmų planas iki 2030 m. ir vėliau“ (angl. From Crisis to Sustainable Development: the SDGs as Roadmap to 2030 and Beyond),
–atsižvelgdamas į 2022m. JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ataskaitą,
–atsižvelgdamas į DVT spartinimo veiksmų internetinę duomenų bazę,
–atsižvelgdamas į 2023m. vasariomėn. JT generalinio sekretoriaus DVT iniciatyvą Darbotvarkei iki 2030m. įgyvendinti,
–atsižvelgdamas į 2021m. spalio 8d. JT žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) rezoliuciją ir 2022 m. liepos 28 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl žmogaus teisės į švarią, sveiką ir tvarią aplinką,
–atsižvelgdamas į 2022m. kovo 2d. priimtą Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjos rezoliuciją „5/10 Tvaraus, atsparaus ir integracinio atsigavimo po COVID-19 aplinkos aspektas“,
–atsižvelgdamas į PSO iniciatyvą „Viena sveikata“,
–atsižvelgdamas į 2023m. kovo 4d. susitarimo projektą pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją dėl nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų jūrų biologinės įvairovės (BBNJ) išsaugojimo ir tausaus naudojimo (Jungtinių Tautų atvirųjų jūrų sutartį),
–atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (JT NTK) ir 2021–2030 m. ES neįgaliųjų teisių strategiją,
–atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pranešimą „Mūsų bendra darbotvarkė“, pristatytą JT Generalinei Asamblėjai, ir į 2021 m. lapkričio 15 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 76/6 JT generaliniam sekretoriui suteiktus įgaliojimus imtis tolesnių veiksmų, susijusių su jo pranešimu,
–atsižvelgdamas į 2017m. birželio 30d. Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“(1),
–atsižvelgdamas į 2022m. balandžio 6d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES)2022/591 dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030m.(2),
–atsižvelgdamas į 2019m. gruodžio 4d. Europos aplinkos agentūros ataskaitą „The European environment – state and outlook 2020: knowledge for transition to a sustainable Europe“ („Europos aplinka: 2020 m. padėtis ir perspektyva. Žinios, būtinos siekiant tvarios Europos“),
–atsižvelgdamas į 2022m. lapkričio 10d. EBPO ataskaitą „2023m. pasaulinė darnaus vystymosi finansavimo perspektyva. Nėra tvarumo be teisingumo“,
–atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Tinkamesni DVT įvertinimo rodikliai. Pilietinės visuomenės indėlis“, 2019 m. spalio 30 d. nuomonę „Nė vieno nepalikti nuošalyje įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“ ir 2021 m. gruodžio 8d. nuomonę „Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategija“,
–atsižvelgdamas į 2023 m. vasario 8 d. Regionų komiteto nuomonę dėl DVT įgyvendinimo pažangos,
–atsižvelgdamas į „Žaliojo kurso“ ir strategijos „Global Gateway“ iniciatyvas, atitinkamai pradėtas 2019 m. gruodžio 11 d. ir 2021 m. gruodžio 1 d.,
–atsižvelgdamas į 2020 m. (), 2021 m. (), 2022m. () ir 2023m. () Komisijos darbo programas ir į jose pateiktas nuorodas į DVT, ypač į pirmąją ES savanorišką DVT įgyvendinimo peržiūrą,
–atsižvelgdamas į 2020m. lapkričio 18d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas. Visapusiškas požiūris“ (angl. Delivering on the UN’s Sustainable Development Goals– A comprehensive approach) (SWD(2020)0400),
–atsižvelgdamas į DVT integravimą į geresnio reglamentavimo sistemą, įskaitant 2021 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą „Geresnis reglamentavimas: bendromis jėgomis renkime geresnius teisės aktus“ (),
–atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl deramo darbo visame pasaulyje siekiant visuotinės teisingos pertvarkos ir tvaraus ekonomikos atsigavimo (), ypač į jame nustatytus įsipareigojimus pasiekti DVT,
–atsižvelgdamas į 2021m. gruodžio 9d. priimtą Europos Komisijos socialinės ekonomikos veiksmų planą,
–atsižvelgdamas į 2019m. spalio 24d. Tarybos išvadas dėl gerovės ekonomikos(3),
–atsižvelgdamas į 2022m. birželio 16d. Tarybos rekomendaciją dėl mokymosi siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi,
–atsižvelgdamas į 2021m. birželio 22 d. Tarybos išvadas „Visapusiškas požiūris siekiant sparčiau įgyvendinti JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030m. Tobulinamasis atkūrimas po COVID-19 krizės“,
–atsižvelgdamas į 2022m. birželio 21d. Tarybos išvadas dėl švietimo siekiant darnaus vystymosi ir pasaulinio pilietiškumo transformatyvaus vaidmens kaip esminės priemonės darnaus vystymosi tikslams (DVT) pasiekti,
–atsižvelgdamas į 2021m. birželio 15d. paskelbtą Eurostato 2021m. stebėsenos ataskaitą dėl pažangos siekiant DVT ES kontekste,
–atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl Europos piliečių iniciatyvos „Right2Water“ tolesnių veiksmų(4) ir savo 2022 m. spalio 5 d. rezoliuciją „Aprūpinimas vandeniu kaip žmogaus teisė. Išorės santykių aspektas“(5),
–atsižvelgdamas į savo 2017m. liepos 6d. rezoliuciją dėl Europos veiksmų siekiant tvarumo(6),
–atsižvelgdamas į savo 2019m. kovo 14d. rezoliuciją dėl darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo ir vykdymo metinės strateginės ataskaitos(7),
–atsižvelgdamas į 2019m. lapkričio 28d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties(8),
–atsižvelgdamas į savo 2021m. birželio 9d. rezoliuciją „2030m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“(9),
–atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 10 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2022 m. metinė tvaraus augimo apžvalga“(10),
–atsižvelgdamas į savo 2022m. birželio 23d. rezoliuciją dėl darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo ir vykdymo(11),
–atsižvelgdamas į savo 2022m. liepos 6d. rezoliuciją dėl ES socialinės ekonomikos veiksmų plano(12),
–atsižvelgdamas į savo 2022 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl būsimos Europos vystymosi finansinės struktūros(13),
–atsižvelgdamas į Bendrą Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos deklaraciją dėl 2023–2024m. ES teisėkūros prioritetų(14),
–atsižvelgdamas į savo 2023 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl politikos suderinamumo vystymosi labui(15),
–atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnio 1 dalį,
–atsižvelgdamas į 2021m. birželio 9d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES)2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, iš dalies keičiamas ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr.466/2014/ES ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES)2017/1601 ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr.480/2009(16),
–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54straipsnį,
–atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnį,
–atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9-0213/2023).
A.Kadangi, likus mažiau nei septyneriems metams iki galutinio Darbotvarkės iki 2030m. įgyvendinimo termino, nauja geopolitinė aplinka ir įvairios krizės skirtingose srityse toliau lėtino DVT siekimą; kadangi skubiai reikia imtis kolektyvinių veiksmų nauju mastu, kad būtų galima reaguoti į skurdą, kuris griauna šimtus milijonų gyvybių, ir į precedento neturinčias grėsmes mūsų planetos tinkamumui gyventi, kurias kelia tarpusavyje susijusios klimato ir biologinės įvairovės krizės;
B.kadangi Darbotvarkė iki 2030 m., 17 DVT, 169 uždaviniai ir su jais susiję rodikliai yra vienintelė bendra pasauliniu mastu politiškai sutarta įrodymais grindžiamos politikos sričių sistema, todėl jie yra itin svarbūs sprendžiant šiandienos iššūkius ir perorientuojant pasaulinį kelrodį į socialiniu ir aplinkos požiūriu teisingą pertvarką, neviršijant planetos galimybių ribų ir nė vieno asmens bei nė vienos vietos nepaliekant nuošalyje;
C.kadangi visuotiniai ir nedalomi DVT taikomi visiems subjektams, įskaitant pilietinę visuomenę ir socialinius partnerius, taip pat viešajam ir privačiajam sektoriui; kadangi šie subjektai turėtų būti sistemingai įtraukiami į politikos, susijusios su DVT, rengimą ir įgyvendinimą;
D.kadangi, nepaisant tam tikros pažangos siekiant tam tikrų DVT š krizę, kai kurios tendencijos tapo šingos; kadangi, remiantis JT darnaus vystymosi sprendimų tinklo 2022m. darnaus vystymosi ataskaita, antrus metus iš eilės pasaulyje nebedaroma pažangos siekiant DVT, vidutinis DVT indekso balas 2021m. toliau mažėjo ir nė viena šalis nedaro pakankamai pažangos, kad pasiektų visus 17 darnaus vystymosi tikslų iki 2030 m.;
E.kadangi 2020m. ir 2021m. žmogaus socialinės raidos indekse nustatytas vienintelis nuosmukis per 30 metų indekso taikymo istoriją ir dėl to sunyko tai, kas pasiekta per pastaruosius penkerius metus;
F.kadangi Europa sėkmingai siekia 26 DVT, ji turi dėti daugiau pastangų, kad įvykdytų 64 uždavinius ir pakeistų dabartinę 15 uždavinių tendenciją; kadangi ES šalys yra arčiausiai Darbotvarkės iki 2030m. tikslų, tačiau jos yra atsakingos už didesnį neigiamą šalutinį poveikį, kuris trukdo kitoms šalims pasiekti savo tikslus; kadangi, jei pasaulio gyventojai vartotų tiek pat, kiek ES gyventojai, tam, kad būtų išlaikyta šiam gyvenimo būdui reikalingų gamtos išteklių paklausa, reikėtų 2,8 Žemės planetų;
G.kadangi ES institucijos ir 27 ES valstybės narės kartu yra didžiausios paramos besivystančioms šalims teikėjos, kurioms tenka apie 46 proc. visos oficialios paramos vystymuisi (OPV), kurią visos EBPO narės teikia besivystančioms šalims; kadangi iki COVID-19 pandemijos buvo nustatytas 2,5trln. JAV dolerių pasaulinis metinis DVT finansavimo deficitas; kadangi apskaičiuota, kad dėl pandemijos šis atotrūkis padidėjo bent iki 3,9trln. JAV dolerių per metus;
H.kadangi fiskalinę erdvę atitinkamoms politikos kryptims besivystančiose šalyse itin smarkiai sumažina didžiulė ir nuolat didėjanti skolos našta: nuo 2022 m. lapkričio mėn. 37 iš 69 skurdžiausių pasaulio šalių kyla didelė rizika arba jos jau yra labai įsiskolinusios, o tai apriboja jų gebėjimą investuoti į DVT įgyvendinimą; kadangi šią fiskalinę erdvę dar labiau sumažina išorės sukrėtimai, susiję su daugėjančiomis krizėmis, ir tai, kad nėra palankios tarptautinės aplinkos vidaus ištekliams sutelkti;
I.kadangi Jungtinės Tautos apskaičiavo, jog tam, kad būtų suteikta reikiama DVT paskata, kasmet reikia skirti bent 500mlrd. JAV dolerių; kadangi JT DVT skatinimo plano tikslas– spręsti didelių skolos tvarkymo išlaidų ir didėjančios skolos rizikos problemą, smarkiai padidinti ilgalaikį prieinamą finansavimą vystymuisi ir plėsti nenumatytų atvejų finansavimą šalims, kurioms jo reikia;
J.kadangi privatusis sektorius ir toliau atliks itin svarbų vaidmenį siekiant DVT;
K.kadangi 2023m. birželio 22–23d. ʰԳūᲹ surengs tarptautinį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Naujojo pasaulinio finansinio pakto, kad būtų įvertinti visi būdai ir priemonės finansiniam solidarumui su globaliaisiais Pietumis stiprinti; kadangi dabartinėmis aplinkybėmis reikia išskirtinio ilgalaikio visų ES subjektų atsako ir visos sistemos peržiūros Europos vystymosi finansinės struktūros srityje;
L.kadangi dėl sudėtinių sukrėtimų ir nuolatinių krizių, pradedant klimato kaita, ekstremaliąja biologinės įvairovės situacija, COVID-19 pandemija bei Rusijos agresijos karu š Ukrainą ir baigiant didėjančiomis energijos, maisto ir trąšų kainomis, pažeidžiamomis tiekimo grandinėmis, didesne infliacija, netvaria skolos našta, didėjančia skolos našta ir griežtesne pinigų politika, vyrauja bendra tendencija, kad išsivysčiusios ekonomikos šalys ir besivystančios šalys atsigauna dviem kryptimis ir joms būdingas didelis finansinis atotrūkis: didelės besivystančių šalių skolinimosi išlaidos yra vienas iš nesubalansuotos tarptautinės finansų ir pinigų sistemos požymių, dėl kurio dar labiau didėja pažangos stoka siekiant DVT;
M.kadangi tarptautinėje sistemoje nėra priemonių sisteminės skolų krizės problemai spręsti arba veiksmingai palengvinti skolos restruktūrizavimui, kad būtų pakankamai sumažinta šalių skolos našta;
N.kadangi 2023m. yra labai svarbūs DVT peržiūros metai ir postūmis juos įgyvendinti iki 2030m., ypač dėl to, kad 2023m. lieposmėn. Aukšto lygio politiniame forume ES pateiks savo pirmąją savanoriškos peržiūros ataskaitą, o 2023m. rugsėjo 19–20d., įpusėjus Darbotvarkės iki 2030m. ir DVT įgyvendinimo laikotarpiui, įvyks pasaulinis DVT aukščiausiojo lygio susitikimas, kuris suburs vyriausybių, tarptautinių organizacijų, privačiojo sektoriaus, pilietinės visuomenės, moterų bei jaunimo ir kitų suinteresuotųjų subjektų politikos ir mąstymo lyderius; kadangi 2023m. DVT aukščiausiojo lygio susitikimas bus lemiamas momentas, kad būtų atnaujinti politiniai įsipareigojimai dėl DVT siekiant išsaugoti Darbotvarkę iki 2030m., nes jis vyksta tik kartą per ketverius metus;
O.kadangi Komisija dar neparengė visa apimančios strategijos, kaip ES įgyvendins Darbotvarkę iki 2030 m., ar DVT finansavimo plano, kaip ne kartą prašyta nuo 2015 m., kai Parlamentas, Taryba ir Europos Vadovų Taryba priėmė Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.; kadangi Komisija įsipareigojo laikytis veiksmų visais valdžios lygmenimis principo įgyvendinant DVT; kadangi Europos valdymo strategija, kurioje integruoti DVT pagal universalųjį metodą, padėtų užtikrinti didesnį viešosios politikos nuoseklumą ir veiksmingumą;
P.kadangi bendrame pareiškime dėl 2023 ir 2024m. teisėkūros prioritetų nustatytas bendras tikslas– pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir taip paspartinti JT darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030m. įgyvendinimą;
Q.kadangi bet kurioje Komisijos siūlomoje ES strategijoje, kuria siekiama DVT, turėtų būti nustatyti ES masto, išmatuojami, per nustatytą laiką siektini tikslai ir konkrečios priemonės DVT pasiekti, įskaitant atnaujintą stebėsenos sistemą, kuria būtų atsižvelgiama į ES vidaus ir išorės poveikį DVT procesui;
R.kadangi DVT nepakankamai integruoti į nacionaliniusekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus; kadangi, visų pirma, labai nedaug valstybiųnarių aiškiai susiejo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus su DVT;
S.kadangi kai kuriose besivystančiosešalyse galimybės gauti duomenis, kad būtų galima apskaičiuoti DVT rodiklius, yra ribotos, ir tai gali rimtai trukdyti vertinti pažangą;
T. kadangi 2021m. ES kolektyvinė OPV sudarė 0,49% ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), o tai vis dar yra mažiau nei sutartas 0,7% valstybės donorės BNP tikslas; kadangi priėmus 79,5mlrd.EUR vertės Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ (KVTBP „Globali Europa“) pagal 2021–2027m. ES biudžetą ES gali strategiškai ir lanksčiai panaudoti šią vieną bendrą vystymosi priemonę, kad veiksmingiau remtų besivystančias šalis;
U.kadangi įsteigus „Europos darnaus vystymosi fondą+“ (EDVF+) sukuriama atvira struktūra, skirta viešiesiems plėtros bankams ir plėtros finansų įstaigoms, siekiant pritraukti viešąjį ir privatųjį finansavimą teikiant ES garantijas ir mišrų finansavimą, kad būtų pasiektas platesnio užmojo integracinis vystymasis ir žaliasis poveikis;
V.kadangi kyla rimtų abejonių dėl to, ar nauja ES strategija „Global Gateway“ atitinka vystymosi veiksmingumo principus ir ar tai yra tinkama priemonė DVT finansavimo deficitui mažinti;
W.kadangi nelygybės mažinimas (10 DVT) yra neatsiejamai susijęs su bendru Darbotvarkės iki 2030m. įgyvendinimu ir veiksmingais kovos su klimato kaita veiksmais;
X.kadangi tvarus išteklių telkimas yra itin svarbus norint imtis transformuojančių viešųjų veiksmų; kadangi tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse itin svarbu dėti daugiau pastangų mokesčių sistemos teisingumo, su klimato kaita susijusio teisingumo ir kartų teisingumo srityse;
Y.kadangi ES politinis įsipareigojimas dėl politikos suderinamumo vystymosi labui buvo dar kartą patvirtintas 2017m. naujajame Europos konsensuse dėl vystymosi, kuriame politikos suderinamumas vystymosi labui buvo įvardytas kaip esminis [ES] strategijos, kuria siekiama DVT, elementas ir svarbus indėlis siekiant platesnio politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui tikslo; kadangi politikos suderinamumas darnaus vystymosi labui– tai būdas integruoti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos darnaus vystymosi aspektus visais politikos formavimo ciklo etapais, siekiant skatinti politikos krypčių sąveiką ir nustatyti bei suderinti galimus kompromisus bei spręsti tarptautinio šalutinio ES politikos poveikio problemą;
Z.kadangi būtina nedelsiant užtikrinti glaudų visų plėtros finansų įstaigų, vyriausybių, ES institucijų ir visų partnerių bendradarbiavimą siekiant užtikrinti, kad ribotos viešosios lėšos būtų naudojamos veiksmingiausiu ir efektyviausiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad sėkmingas tolesnio viešojo ir privačiojo kapitalo sutelkimas yra itin svarbus;
AA.kadangi visų pirma SESV 208 straipsnyje reikalaujama, kad ES privalo įtraukti vystomojo bendradarbiavimo tikslus į savo įgyvendinamą bet kurios srities vidaus ir išorės politiką, kuri gali turėti įtakos besivystančioms šalims;
AB.kadangi Europos žaliojo kurso sėkmė ir teisingos žaliosios pertvarkos įsipareigojimas yra neatsiejamai susiję su DVT įgyvendinimu; kadangi 2019m. IPBES visuotinio vertinimo ataskaitoje pateikiama įrodymų, kad dabartinės neigiamos biologinės įvairovės ir ekosistemų tendencijos neleis pasiekti 80proc. įvertintų darnaus vystymosi tikslų, susijusių su skurdu, badu, sveikatos apsauga, vandeniu, miestais, klimatu, vandenynais ir žeme; kadangi klimato ir biologinės įvairovės krizės yra tarpusavyje susijusios ir jas reikia įveikti kartu ir nuosekliai;
AC.kadangi Žaliojo kurso ir strategijos „Global Gateway“ išorės aspektas turėtų sudaryti sąlygas Europai geriau pristatyti save užsienyje, suformuluojant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, gamtos apsaugos ir biologinės įvairovės žaliąją viziją, atsižvelgiant į infrastruktūros plėtrą ir platesnius vystymosi poreikius, grindžiamus Europos strateginiais tikslais; kadangi ES taip pat yra įsipareigojusi laikytis įtraukaus požiūrio, remti moteris bei jaunimą ir nepalikti nė vieno nuošalyje;
AD.kadangi ES 8-oji aplinkosaugos veiksmų programa yra bendra teisiškai suderinta ES klimato ir aplinkos darbotvarkė iki 2030m. ir ES pagrindas siekiant aplinkos ir klimato srities tikslų, apibrėžtų JT Darbotvarkėje iki 2030m. ir jos darnaus vystymosi tiksluose, kurių prioritetas– gerovės ekonomika; kadangi, vis dėlto, veiksmų programoje reikalaujama nedelsiant Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis sustiprinti aplinkai palankias paskatas ir laipsniškai panaikinti aplinkai žalingas subsidijas, visų pirma subsidijas iškastiniam kurui;
AE.kadangi tik 24proc. mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) Europos Sąjungoje turi konkretų planą, kaip sumažinti savo anglies dioksido išmetimo rodiklį(17);
AF.kadangi švietimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių siekiant DVT ir yra gyvybiškai svarbus žmonėms, atsidūrusiems krizinėse situacijose; kadangi šimtai milijonų pažeidžiamiausių vaikų, jaunuolių ir suaugusiųjų vis dar neturi galimybės mokytis; kadangi su švietimu susijusiems Darbotvarkės iki 2030m. tikslams ir uždaviniams buvo pakenkta ir kyla pavojus, kad besimokantieji ir visuomenė nebus tinkamai pasiruošę pasitikti neaiškią ateitį;
AG.kadangi 760mln. žmonių visame pasaulyje vis dar neturi galimybės naudotis elektros energija, o 2,4mlrd. žmonių vis dar naudoja gaminimui kurą, kuris kenkia jų sveikatai ir aplinkai;
AH.kadangi septyni iš dešimties ES pastatų yra energetiškai neefektyvūs, o 11proc. ES gyventojų kenčia nuo energijos nepritekliaus, todėl gali būti vėluojama suteikti galimybę patenkinti pagrindinius poreikius ir naudotis priežiūros, švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugomis, visų pirma vaikams ir jaunimui; kadangi pastatai suvartoja apie 40proc. ES suvartojamos energijos ir išmeta 36proc. anglies dioksido;
AI.kadangi 3,6mlrd. žmonių visame pasaulyje negauna saugiai teikiamų sanitarijos paslaugų, o 2,3mlrd.net neturi elementarios galimybės namuose nusiplauti rankas; kadangi 2018–2028m. paskelbti Tarptautiniu veiksmų dešimtmečiu „Vanduo darnaus vystymosi labui“; kadangi, visų pirma, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja savo rezoliucijoje 64/292 aiškiai pripažino žmogaus teisę į vandenį ir sanitarijos paslaugas; kadangi besivystančiose šalyse ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse vandens paklausa didėja visuose sektoriuose, visų pirma, energetikos ir žemės ūkio sektoriuose;
AJ.kadangi išsivysčiusios šalys ir Kinija importuoja didelį kiekį virtualaus vandens, t.y. maisto ir prekių gamybai naudojamo vandens, be kita ko, iš šalių, kuriose trūksta vandens;
AK.kadangi „Right2Water“ buvo pirmoji sėkminga Europos piliečių iniciatyva (EPI), surinkusi 1,9mln. parašų; kadangi Parlamentas savo rezoliucijoje dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Europos piliečių iniciatyva, apgailestavo, kad Komisijos komunikate, kuriuo reaguojama į EPI, trūko užmojo;
AL.kadangi, remiantis NVO „Global Witness“ duomenimis, daugiau nei trečdalis 2015–2019m. nužudytų žemės ir aplinkos gynėjų pasaulyje priklausė čiabuvių bendruomenėms, kurių gebėjimai žemės ir vandens valdymo srityje yra ypač svarbūs, siekiant įveikti klimato krizę ir biologinės įvairovės nykimą;
AM. kadangi, remiantis bendros sveikatos koncepcija, yra įrodymų,kad žmonių sveikata priklauso nuo planetos būklės ir kad sveika aplinka yra pagrindinis darnaus vystymosi ir žmonių gerovės ramstis;
1.pripažįsta, kad DVT yra bendras visos žmonijos rūpestis; pabrėžia savo įsipareigojimą siekti Darbotvarkės iki 2030 m. ir 17 DVT bei 169 su jais susijusių išmatuojamų tikslų, ypač atsižvelgiant į dabartinę blogėjančią geopolitinę padėtį, pvz., be kita ko, Rusijos agresijos karą š Ukrainą ir tebesitęsiančias klimato, biologinės įvairovės, sveikatos, skolų ir apsirūpinimo maistu krizes, taip pat didėjančią šišką reakciją į moterų teises ir lyčių lygybę bei smurtinius konfliktus, kurie ir toliau daro poveikį daugeliui pasaulio vietų, ypač besivystančioms šalims; primena, kad labai svarbu atsižvelgti į stiprią tokių krizių tarpusavio priklausomybę;
2.įspėja dėl vis didėjančio turto ir pajamų paskirstymo atotrūkio, kuris toliau skatintų nelygybę bei skurdą ir kuris pastaraisiais metais daugelyje išsivysčiusių ir besivystančių šalių skaldo visuomenę; taip pat įspėja dėl bet kokio delsimo spręsti aplinkos ir klimato problemas,su kuriomis susiduria Europa ir pasaulio bendruomenė;
3.atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu laikytis integruoto požiūrio į DVT, kaip vienintelių įrodymais pagrįstų visuotinių žmonių gerovės politikos veiksmų gairių, kuriomis apsaugoma planeta ir užkertamas kelias klimato krizei bei suteikiamos priemonės užtikrinti visiems gerovę; primena, kad įsipareigojimas nė vieno asmens ir nė vienos vietos nepalikti nuošalyje yra Darbotvarkės iki 2030 m. pagrindas ir kad DVT įgyvendinimas būtų naudingas visoms šalims, regionams, tautoms ir visuomenės sluoksniams, nes daugiausia dėmesio būtų skiriama lygybės bei nediskriminavimo klausimams ir pagrindinėms šių problemų priežastims, sutelkiant dėmesį į labiausiai marginalizuotus bei pažeidžiamiausius asmenis, ir kad tai turėtų padidinti kultūros tvarumą ir čiabuvių teises;
4.pabrėžia, kad DVT turėtų būti pasiekti socialiniu ir klimato požiūriu teisingu būdu, laikantis sąžiningo ribotų išteklių paskirstymo atsižvelgiant į planetos išgalių ribas; pakartoja, kad taika, diplomatija ir tarptautinis bendradarbiavimas yra esminės sąlygos pasauliui daryti pažangą siekiant DVT iki 2030m. ir vėliau;
5.atkreipia dėmesį į tai, jog tebėra labai svarbu, kad įpusėjus įgyvendinti Darbotvarkės iki 2030m. tvarkaraštį ES pirmautų pasauliniu mastu įgyvendinant DVT ir toliau patikimai užtikrintų lyderystę, pavyzdžiui, imdamasi iniciatyvos sutelkti tinkamus finansinius išteklius su DVT susijusiai transformacijai remti; primena, kad šio amžiaus trečiasis dešimtmetis paskelbtas JT veiksmų darnaus vystymosi srityje dešimtmečiu;
6.pabrėžia, kad ES narės ir Europos Komisija turi skatinti politikos suderinamumą ir įtraukumą visais valdymo lygmenimis, pirmenybę teikiant DVT ir juos įtraukiant į visus poveikio vertinimus;
7.atkreipia dėmesį į tai, kad 2023 m. suteikia unikalią galimybę įgyti pagreitį ir imtis skubių permainas skatinančių veiksmų tam, kad mūsų visuomenė tvirtai ir kryptingai siektų DVT; įspėja, kad neveiklumo ir dar vienų prarastų metų pasekmes visų pirma patirs pažeidžiamiausi asmenys ir bendruomenės; ragina visus ES vadovus nedelsiant dėti visas pastangas, kad būtų daroma pažanga, susijusi su ES įsipareigojimais, politika ir finansavimu;
8.primena, kad iki 2050m. ES turi visapusiškai laikytis planetos išgalių ribų; pabrėžia, kad tai bus galima pasiekti tik tuo atveju, jei ji dės daugiau pastangų aplinkosaugos veiksmų srityje, pavyzdžiui, susijusių su klimatu ir biologine įvairove, energijos vartojimo efektyvumu ir žaliąja pertvarka, ir dešimteriopai padidins išteklių naudojimo efektyvumą naudodama neatsinaujinančias medžiagas visiškai uždaruose cikluose ir atsinaujinančiųjų išteklių energiją– cikluose, kuriuose ji panaudojama bent dešimt kartų, laikantis netoksiškumo ir reikšmingos žalos nedarymo principų; pabrėžia, kad ES turėtų ne tik nustoti naikinti savo natūralias ekosistemas, bet ir jas išsaugoti bei atkurti, kad būtų sukurtos sveikos, gyvybingos ir atsparios ekosistemos;
9.pažymi, kad beveik visų DVT įgyvendinimo procesas atsilieka nuo tvarkaraščio ir kad dvejus metus iš eilės fiksuojama daugelio rodiklių regresija(18); dar kartą patvirtina kiekvieno DVT svarbą ir atkreipia dėmesį į pagrindines išliekančias darnaus vystymosi užduotis, ypač susijusias su skurdu (1-asis DVT), badu (2-asis DVT), sveikata (3-iasis DVT), švietimu (4-asis DVT), lyčių lygybe (5-asis DVT), saugiu vandeniu ir tinkamomis sanitarinėmis sąlygomis visiems (6-asis DVT), įperkama ir švaria energija (7-asis DVT), klimato kaita (13-asis DVT), gyvybe vandenyse, įskaitant vandenynus (14-asis DVT) ir biologine įvairove (15-asis DVT); pabrėžia strateginį vaidmenį, kurį 10-asis DVT dėl nelygybės mažinimo ir 17-asis DVT dėl pasaulinių partnerysčių gali atlikti pasauliniu mastu įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030m.;
10.pabrėžia 2023m. Aukšto lygio politinio forumo darnaus vystymosi srityje ir aukščiausiojo lygio susitikimo DVT klausimais (abu jie turi vykti Niujorke) svarbą, nes tai yra galimybės apžvelgti pažangą įpusėjus įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT); mano, kad šių susitikimų metu turi būti pateiktos aukšto lygio politinės gairės ir suteiktas naujas postūmis intensyvesnėms pastangoms ir spartesniems veiksmams, kad iki 2030 m. būtų pasiekti tikslai; šiuo atžvilgiu pripažįsta, kuriems DVT 2023 m. skiriama daugiausia dėmesio (6, 7, 9, 11 ir 17 DVT)(19);
11.dar kartą patvirtina, kad prieiga prie vandens ir sanitarijos paslaugų yra pagrindinė teisė ir kad šios prieigos gerinimas yra labai svarbus siekiant skurdo panaikinimo, socialinės lygybės, visuomenės sveikatos, aprūpinimo maistu ir darnaus vystymosi tikslų; primena, kad, kaip pripažįstama ES Vandens pagrindų direktyvoje(20), vanduo nėra tik komercinė prekė, tai visuotinė gėrybė, kuri būtina žmogaus gyvenimui ir orumui;
12.pabrėžia, kad vykdant vandens politiką pirmenybė turi būti teikiama tvariam upių, ežerų, šlapynių, šaltinių ir vandeningųjų sluoksnių valdymui, ir turi būti remiamas tvarus vandens valdymas žemės ūkio sektoriuje kaip pagrindinis veiksnys, padedantis įveikti vykstančias taršos, miškų naikinimo, dykumėjimo, biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos krizes; atkreipia dėmesį į galimą vandens grobimo ir vandens taršos riziką įsigyjant didelius žemės plotus žemės ūkio ir gavybos pramonės reikmėms;
13.pažymi, kad Rusijos agresijos karas š Ukrainą sutrikdė pasaulines energijos tiekimo sistemas ir atkreipė dėmesį į tai, kad reikia skubiai panaikinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir palaipsniui nutraukti visų atitinkamų subsidijų teikimą ir pereiti prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių;
14.atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ES ir valstybės narės turi skubiai dėti bendras pastangas siekiant pažangos 7-ojo DVT srityje, kad visiems būtų užtikrinta prieiga prie įperkamos, patikimos, tvarios ir modernios energijos; atkreipia dėmesį į tai, kad ilguoju laikotarpiu energijos tiekimo saugumą, visuotinę prieigą prie jos ir jos įperkamumą galima užtikrinti tik naudojant atsinaujinančiąją energiją;
15.pabrėžia, kad siekiant 7-ojo DVT bus prisidedama prie kelių kitų DVT įgyvendinimo, be kita ko, susijusių su skurdo panaikinimu, lyčių lygybe, klimato kaita, apsirūpinimo maistu saugumu, sveikata, švietimu, darniais miestais ir bendruomenėmis, švariu vandeniu ir sanitarijos paslaugomis, deramomis darbo vietomis, inovacijomis, transportu ir pabėgėliais;
16.pabrėžia, kad 7-ojo DVT įgyvendinimas turėtų būti suderintas su teisinga, integracine ir sąžininga energetine pertvarka, visuotine prieiga prie energijos, žaliosiomis darbo vietomis, diversifikuota ekonomika, žmonių gerove ir moterų, vietos bendruomenių bei pažeidžiamų grupių įgalinimu, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje;
17.palankiai vertina svarbų susitarimą dėl Atvirosios jūros sutarties, kuria siekiama apsaugoti vandenyną, spręsti aplinkos būklės blogėjimo problemą, kovoti su klimato kaita ir užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui;
Valdymas, daugiašališkumas ir partnerystės
18.pripažįsta lemiamą ES vaidmenį 2015 m. rengiant Darbotvarkę iki 2030 m. ir ragina ES ir jos valstybes nares imtis drąsių veiksmų ir užtikrinti pasaulinę lyderystę parodant DVT įgyvendinimo pavyzdį, padvigubinant pastangas, kad būtų laikomasi nustatyto termino, ir būsimame aukščiausiojo lygio susitikime DVT klausimais vadovaujant DVT politikos perorientavimui, pvz., skatinant nustatyti privalomus tikslus, privalomą peržiūrą ir labiau transformacinį požiūrį į DVT įgyvendinimą apskritai;
19.ragina Parlamento, Komisijos ir Tarybos pirmininkus parengti bendrą deklaraciją, kuria būtų atnaujintas ES įsipareigojimas įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030m.; pabrėžia, kad ES turi aktyviau bendradarbiauti ir paspartinti pažangą įgyvendinant 17-ąjį DVT– partnerystes siekiant tikslų; pažymi, kad ES turi išskirtines galimybes paspartinti pažangą partnerysčių srityje, atsižvelgiant į jos, kaip lyderės daugiašališkumo požiūriu, pasiekimus;
20.atkreipia dėmesį į vietos ir regioninių valdžios institucijų vaidmenį ir išteklius ir ypač į pagrindinį regionų ir miestų vaidmenį– EBPO apskaičiavo, kad 65proc. DVT tikslų neįmanoma pasiekti be jų koordinavimo ar dalyvavimo; taip pat pabrėžia, kad daugiapakopis valdymas yra viena iš pagrindinių DVT vertybių; ragina ES aktyviau bendradarbiauti su pilietine visuomene ir privačiuoju sektoriumi;
21.primena, kad politikos suderinamumas vystymosi labui yra esminis reikalavimas siekiant išvengti neigiamo ES politikos poveikio neturtingiems ir pažeidžiamiems žmonėms besivystančiose šalyse ir ieškoti galimybių pasiekti sinergiją ir jomis pasinaudoti, laikantis Darbotvarkės iki 2030m. principų „nė vieno nepalikti nuošalyje“ ir „pirmiausia tenkinti labiausiai nuošalyje paliktų asmenų poreikius“ ir DVT; pabrėžia, kad politikos suderinamumu vystymosi labui turėtų būti vadovaujamasi visose politikos priemonėse ir visose srityse, kurioms taikoma Darbotvarkė iki 2030m. ir DVT;
22.ragina iš esmės reformuoti politikos suderinamumo vystymosi labui įgyvendinimą siekiant užtikrinti, kad poveikis besivystančioms šalims būtų tinkamai nustatytas ir analizuojamas siekiant išvengti neigiamo poveikio ir visapusiškai išnaudoti galimą sinergiją, kad būtų pasiekti vystymosi tikslai ir DVT;
23.dar kartą ragina Europos Komisiją atlikti auditą, kad būtų užtikrintas jos vidaus ir išorės politikos suderinamumas;
24.pabrėžia, kad būtina geriau informuoti apie DVT, nes ne visi suinteresuotieji subjektai yra susipažinę su sistema arba pirmenybę teikia DVT ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis, taigi reikia geresnės komunikacijos, kad būtų sustiprintas politinis įsipareigojimas ir padidintas informuotumas apie DVT vietoje;
25.pabrėžia didėjančio jaunų gyventojų skaičiaus svarbą darniam vystymuisi globaliuosiuose Pietuose; pakartoja, kad galimybė naudotis kokybišku švietimu (4-asis DVT), įskaitant profesinį mokymą, yra labai svarbi priemonė, padedanti žemynui suteikti galių jaunimui, kurio daugėja; tvirtai pabrėžia, kad reikia nustatyti tvirtas švietimo, įgūdžių ugdymo ir užimtumo sąsajas, kad būtų sudarytos sąlygos gauti deramą darbą sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje; pabrėžia, kad turi būti užtikrintas kokybiškas švietimas visiems, neatsižvelgiant į lytį, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrinę kilmę ir religiją;
26.pripažįsta švietimo svarbą pasauliniam pilietiškumui ir darniam vystymuisi, nes tai yra vienas iš visų tikslų įgalinamųjų veiksnių, ir ragina Komisiją įtraukti šį aspektą kaip prioritetą į visus atitinkamus kvietimus teikti paraiškas dėl finansavimo;
27.apgailestauja dėl to, kad Komisija vis dar nepateikė išsamios strategijos Darbotvarkei iki 2030m. pasiekti, nepaisant Europos Parlamento, ES Tarybos6a, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto6b ir Regionų komiteto raginimų, net jei ir liko mažiau nei septyneri metai DVT pasiekti ir dėl to būtina imtis skubių įgyvendinimo veiksmų; primygtinai reikalauja, kad Komisija nedelsdama priimtų tokią strategiją; mano, kad joje turėtų būti nustatyti bent šie dalykai:
a)
nauja valdymo sistema, kuriai vadovautų vienas aukšto lygio Komisijos narys, atsakingas už DVT įgyvendinimą visose politikos srityse ir kuris sistemingai konsultuotųsi su naująja įvairių suinteresuotųjų subjektų platforma, kuri kolektyvines žinias paverstų kolektyviniais veiksmais ir į kurią turėtų būti įtrauktos regionų ir vietos valdžios institucijos, visos atitinkamos pilietinės visuomenės organizacijos ir mokslininkai;
b)
peržiūrėtas konkrečių, išmatuojamų, ES masto ir per nustatytą laiką įvykdytinų tikslų, rodiklių ir konkrečių priemonių rinkinys DVT pasiekti;
c)
atnaujinta stebėsenos sistema ir rodikliai, atsižvelgiant į ES vidaus ir išorės poveikį pasaulinei pažangai siekiant DVT;
d)
bendras finansinis planas ES DVT pasiekti, susietas su pirmiau nurodytais tikslais;
e)
ES DVT diplomatijos ir tarptautinio bendradarbiavimo planas vadovaujant specialiajam pasiuntiniui, atsakingam už DVT, kuris būtų atskaitingas atsakingam Komisijos nariui, siekiant propaguoti nuoseklius su DVT susijusius veiksmus visame pasaulyje vykdant ES išorės veiksmus ir užtikrinti teisingą naštos pasidalijimą ir vienodas sąlygas;
28.pabrėžia, kad strategija turėtų būti reguliariai persvarstoma ir kartu turi būti taikomos taisomosios priemonės tose srityse, jei manoma, kad pažanga nevykdoma ar yra nepakankama; ragina DVT įgyvendinimo klausimą ne rečiau kaip kas tris mėnesius įtraukti į savaitinio Komisijos narių kolegijos posėdžio darbotvarkę; primygtinai ragina Tarybai pirmininkausiančią valstybę narę surengti aukšto lygio diskusijas dėl to, kaip laiku įgyvendinti DVT, pageidautina Bendrųjų reikalų taryboje ministrų lygmeniu;
29.pabrėžia, kad DVT turėtų būti Europos viešosios politikos pagrindas ir kad visos valstybės narės turėtų padidinti savo nacionalinių atsakomųjų veiksmų DVT įgyvendinimo srityje užmojus;
30.ragina Komisiją naudotis konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis siekiant sistemingai vertinti valstybių narių pažangą ir pateikti konkrečių pasiūlymų dėl būtinų pakeitimų ir patobulinimų, įskaitant rekomendacijas dėl konkrečioms šalims skirtų DVT tikslų;
31.pabrėžia svarbų Europos Parlamento, taip pat nacionalinių parlamentų ir regioninių bei vietos valdžios institucijų vaidmenį propaguojant DVT įgyvendinimą vykdant europinę politiką ir didinant tikslų matomumą viešajame diskurse; atkreipia dėmesį į savo tikrinimo, teisėkūros ir biudžetinius įgaliojimus siekiant skatinti Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą; šiuo tikslu ragina savo komitetus toliau įtraukti DVT aspektus į savo teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusį darbą;
32.taip pat ragina Parlamentą paskirti nuolatinį pranešėją DVT įgyvendinimo klausimais, kad jie būtų įtraukti į ES teisės aktus visuose komitetuose; šiuo požiūriu palankiai vertina Parlamento DVT aljanso pastangas; ragina Europos Parlamento Pirmininkę paskirti pirmininko pavaduotoją, atsakingą už DVT, kuris propaguotų DVT biure ir išorėje atstovautų Europos Parlamentui DVT klausimais;
33.ragina Parlamento generalinį sekretoriatą atlikti Parlamento DVT peržiūrą, kad būtų visapusiškai įvertintas Parlamento indėlis siekiant DVT, atsižvelgiant į panašius kitų ES institucijų įsipareigojimus; pabrėžia, kad koordinavimas ir reguliarus struktūrinis dialogas ES institucijose ir tarp jų yra labai svarbus siekiant užtikrinti ES lyderystę ir padidinti Darbotvarkės iki 2030m. įgyvendinimo veiksmingumą; taigi ragina įsteigti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri prisiimtų atsakomybę už ES pastangų siekiant DVT koordinavimą viduje ir visame pasaulyje;
34.pripažįsta, kad DVT turi būti stiprinami sukuriant veiksmingas teisines ir reguliavimo sistemas, politiką ir praktiką ES ir valstybių narių lygmeniu, siekiant skatinti jų įgyvendinimą;
35.primena, kad savanoriškos nacionalinės apžvalgos yra Darbotvarkės iki 2030 m. tolesnės veiklos ir peržiūros sistemos kertinis akmuo ir pagrindinė atskaitomybės priemonė; palankiai vertina devynių ES valstybių narių įsipareigojimą 2023m. Aukšto lygio politinio forumo metu pateikti savo nacionalinę savanorišką peržiūrą ir ragina visas valstybes nares įsitraukti į šį procesą paskesniais metais; taip pat ragina tinkamai atsižvelgti į rekomendacijas, kurios bus parengtos šia proga, ir jas įgyvendinti; pabrėžia, kad savanoriškos nacionalinės peržiūros gali padėti užtikrinti atskaitomybę tik tuo atveju, jei jos atliekamos objektyviai, daugiausia dėmesio skiriant tiek trūkumams, tiek pasiekimams;
36.ragina Komisiją skatinti valstybes nares ir trečiąsias valstybes į savo nacionalines savanoriškas peržiūras horizontaliai ir visapusiškai įtraukti socialinę ekonomiką, pripažįstant pagrindinį socialinės ekonomikos vaidmenį siekiant DVT; mano, kad 2023m. yra tinkamas laikas pasaulinei bendruomenei pereiti nuo savanoriško prie privalomo ataskaitų teikimo; ragina ES skatinti tolesnį nacionalinių ir regioninių savanoriškų peržiūrų standartizavimą;
37.palankiai vertina Komisijos iniciatyvą 2023 m. parengti ir pateikti pirmąją ES savanoriškos peržiūros ataskaitą; atkreipia dėmesį į ES savanoriškos peržiūros svarbą, ją sudaro:
a)
ES įsipareigojimo įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030m. ir su ja susijusius tikslus patvirtinimas;
b)
strateginė ES įsipareigojimų ir tikslų, kuriais siekiama pažangos siekiant DVT, apžvalga, įskaitant, kai taikytina, kiekinius ir iki nustatyto laiko įvykdytinus 2030m. tikslus;
c)
išsami ES vidaus ir išorės priemonių, kuriomis remiamas DVT įgyvendinimas, taip pat abiejų lygmenų veiklos politikos nuoseklumo, įskaitant galimus kompromisinius sprendimus, atsižvelgiant į poveikį šalims partnerėms ir teigiamą bei neigiamą poveikį pasaulinei DVT pažangai, taip pat tarptautinių partnerysčių ir diplomatijos siekiant DVT santrauka;
d)
veiksmų, kurių reikia imtis siekiant toliau įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030m., visų pirma atsižvelgiant į 2024–2029m. Komisijos politinius prioritetus, gairės;
38.primena, kad svarbu atsižvelgti į regioninę ir vietos perspektyvą ir pilietinės visuomenės indėlį konsultacijų proceso metu; ragina Komisiją į Europos savanorišką peržiūrą įtraukti socialinės ekonomikos perspektyvą;
39.pabrėžia, kad, norint pasiekti DVT, Darbotvarkei iki 2030 m. reikalingas tvirtas socialinis legitimumas; pakartoja raginimą Komisijai sukurti naują nuolatinę reguliaraus ir struktūrinio bendradarbiavimo su pilietinės visuomenės organizacijomis, bendruomenės organizacijomis, privačiuoju sektoriumi (įskaitant MVĮ), profesinėmis sąjungomis, kooperatyvais, mokslininkais ir mokslinių tyrimų institucijomis, regionų ir vietos vyriausybėmis ir marginalizuotomis grupėmis platformą, kaip svarbią inovaciją taikant visos visuomenės požiūrį, kad jie būtų sistemingai ir prasmingai įtrauktos į DVT įgyvendinimo procesą;
40.pabrėžia, kad įgyvendinant DVT svarbu laikytis tarpdisciplininio požiūrio ir būti atviriems pokyčiams, kuriuos išgyvena šiuolaikinis pasaulis, švietimo lygmeniu ugdant sąmoningumą nuo ankstyvo amžiaus, skatinant požiūrį, kuriuo atsižvelgiama į aplinkos ir klimato problemas, raginant dalyvauti vystymosi procesuose ir skatinant aktyvų pilietiškumą;
41.pabrėžia glaudesnio bendradarbiavimo su partneriais globaliuosiuose Pietuose, visų pirma su Afrikos Sąjunga ir su vietos bei regioninių valdžios institucijų atstovais ir pilietinės visuomenės atstovais, svarbą siekiant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030m. visame pasaulyje; pažymi, kad Darbotvarkės iki 2030m. įgyvendinimas sudarys sąlygas šalims partnerėms pasiekti savo vystymosi tikslus (pvz., Afrikos Sąjungos darbotvarkę iki 2063m.) ir stiprinti jų pasitikėjimą žengiant teisingos ir lygiateisės visuomenės kūrimo keliu; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad DVT, kaip bendros darbotvarkės, visuotinumas yra galimybė atkurti pasitikėjimą ir ES būti tiltu tarp globaliosios Šiaurės ir globaliųjų Pietų; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad vystomojo bendradarbiavimo partnerysčių srityje reikia užtikrinti pakankamą suderinamumą su pačių šalių partnerių pastangomis ir vietos poreikiais;
42.atkreipia dėmesį į tai, kad būtina didinti Europos vystymosi politikos veiksmingumą ir efektyvumą siekiant paspartinti DVT įgyvendinimą besivystančiose šalyse; ragina ES aktyviau dalyvauti ir užtikrinti didesnį visų sričių politikos ir finansavimo priemonių nuoseklumą siekiant skatinti darnų vystymąsi; ragina kartu su šalimis partnerėmis ir atitinkamais globaliųjų Pietų suinteresuotaisiais subjektais reguliariai persvarstyti bendrai sutartus vystymosi tikslus, kad būtų pašalinti trūkumai;
43.pabrėžia, kad būtina skatinti socialinę ekonomiką ES santykiuose su trečiosiomis valstybėmis, įskaitant prekybos derybas; pakartoja, kad prekybos politika gali būti priemonė regioninei integracijai ir stabilumui, ekonominiam vystymuisi, migracijai, kovai su klimato kaita, taip pat taikai ir saugumui skatinti;
44.pripažįsta svarbų AKR ir ES partnerystės vaidmenį, visų pirma skatinant darnų vystymąsi AKR šalyse ir užtikrinant tvirtesnius aljansus pasauliniams uždaviniams spręsti; tvirtai pritaria tam, kad būtų kuo greičiau pasirašytas naujas susitarimas (Kotonu susitarimą pakeisiantis susitarimas);
45.atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi vengti neigiamo šalutinio poveikio, kuris padarytų neigiamą įtaką globaliesiems Pietums, pakenktų jų pastangoms siekti DVT ir rastųsi dėl valstybių narių ankstesnio ekonominio ir technologinio modelio; pasisako už bendradarbiavimą su pasauliniais partneriais, kad bet koks neigiamas šalutinis poveikis virstų sėkmingu ciklu;
46.ragina atlikti privalomą visų ES politikos sričių tikrinimą, siekiant įvertinti visą poveikį ir išlaidas, darančius įtaką DVT įgyvendinimui globaliuosiuose Pietuose, ir šalinti bet kokį neigiamą poveikį, be kita ko, imantis švelninimo veiksmų ir prireikus peržiūrint teisės aktus, taip pat užtikrinti, kad būtų galima įvertinti pokyčius šioje srityje;
47.palankiai vertina neseniai pasiektą teisėkūros institucijų susitarimą dėl Reglamento dėl miškų naikinimo(21);
48.pakartoja savo raginimą Komisijai ir Tarybai imtis veiksmų, išvardytų neseniai priimtoje rezoliucijoje dėl politikos suderinamumo vystymosi labui, kad būtų užtikrintas veiksmingas šio principo ir žalos nedarymo principo įgyvendinimas, ypatingą dėmesį skiriant prekybai, finansams, aplinkai ir klimato kaitai, apsirūpinimo maistu saugumui, migracijai ir saugumui;
49.pažymi, kad svarbiausiųjų žaliavų tiekimas, būtinas ES energetikos pertvarkai, dažnai yra susijęs su galimu dideliu poveikiu aplinkai, taip pat su galimais konfliktais su vietos bendruomenėmis ir žmogaus teisių pažeidimais š čiabuvius globaliuosiuose Pietuose;
50.reiškia ypatingą susirūpinimą dėl to, kad tam tikri didžiuliai projektai trečiosiose šalyse, visų pirma energetikos ir gavybos pramonės sektoriuose, daro didelį poveikį čiabuvių tautoms ir vietos bendruomenėms, ir primygtinai ragina ES ir valstybes nares išlaikyti aukštus socialinius ir aplinkos apsaugos standartus, atitinkančius JT deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių ir TDO konvenciją Nr. 169, visų pirma pripažinti laisvo, išankstinio ir informacija grindžiamo sutikimo bei paprotinės nuosavybės principus;
51.atkreipia dėmesį į tai, kad reikia rasti ir skatinti taikyti daugybę sprendimų, kuriuos galėtų įgyvendinti visi visuomenės subjektai siekdami mažinti savo anglies dioksido išmetimo rodiklį, tokius kaip atsakingas išteklių vartojimas (pradedant vandeniu ir baigiant maistu), perėjimas prie žiedinės ekonomikos, investicijos į žaliąją energetiką, žaliųjų vertės grandinių kūrimas privačiajame sektoriuje, žaliųjų viešųjų pirkimų procentinės dalies didinimas, prioritetų nustatymas ir parama biologiniams sprendimams skirtoms investicijoms į mokslinių tyrimų sektorių, žaliųjų kreditų procentinės dalies didinimas perėjimui prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų įmonių remti;
52.ragina ES pasimokyti iš kai kurių ne ES šalių įgyvendinamų novatoriškų projektų, pvz., Afrikos vadovaujamos „Didžiosios žaliosios sienos“ iniciatyvos, kuria siekiama iki 2030 m. visame Sahelio regione atkurti 100 mln. hektarų šiuo metu nualintos žemės ir sudaryti sąlygas plėtoti agroekologijos ir atkūrimo projektus;
53.pabrėžia, kad ES išorės ir prekybos politika, kuria daromas poveikis besivystančioms šalims, turi atitikti politikos suderinamumo vystymosi labui principą ir jos vystomojo bendradarbiavimo tikslą panaikinti skurdą, kartu padedant siekti DVT;
54.pabrėžia, kad svarbu dirbti siekiant taikos, teisingumo ir stiprių institucijų (16-asis DVT) kūrimo, ypač atsižvelgiant į dabartinę padėtį, kai konfliktai, pvz., karas Ukrainoje po Rusijos neteisėtos invazijos, intensyvėja;
55.ragina ES valstybes nares ir jos pasaulinius partnerius remti mokslinius tyrimus ir plėtrą, novatoriškas žaliąsias technologijas, gebėjimų stiprinimą ir dalijimąsi žiniomis siekiant tvaraus, atsparaus ir integracinio ekonomikos gaivinimo;
56.pabrėžia, kad būtina užtikrinti biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą, lyčių lygybę ir aktyvų moterų dalyvavimą skatinant DVT įgyvendinimą, taip pat įvairių mažumų ir čiabuvių dalyvavimą;
57.pabrėžia, kad moterų indėlis į žaliąją ekonominę veiklą yra labai svarbus siekiant teisingo darnaus vystymosi ir turėtų būti matomas bei vertinamas; mano, kad moterys ir mergaitės taip pat gali pasinaudoti žaliojo verslumo galimybėmis;
Duomenys ir stebėsena
58.pakartoja, kad remia Eurostato darbą, susijusį su kasmetine DVT stebėsena ES; atkreipia dėmesį į tai, kad tam, kad būtų įvertinta valstybių narių pažanga siekiant DVT, Eurostato darnaus vystymosi rodikliai turi būti patobulinti užpildant esamas kai kurių DVT spragas ir šalinant informacijos sistemų trūkumus didinant esamų statistinių duomenų iš įvairių šaltinių naudojimą ir geriau įvertinant tarpvalstybinį ir ilgalaikį paskirstomąjį ES politikos poveikį teritorijoms ir konkrečioms marginalizuotoms ir pažeidžiamoms grupėms ES ir visame pasaulyje; mano, kad labai svarbu stebėti visų 169 tarpinių tikslų įgyvendinimo pažangą;
59.ragina valstybes nares rinkti daugiau duomenų, taip pat priimti DVT rodiklius ir stebėti jų įgyvendinimą nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose;
60.atkreipia dėmesį į tai, kad Eurostato darnaus vystymosi rodikliai neatspindi realybės vietoje, nes jie naudojami DVT nacionaliniu lygmeniu vertinti ir labai priklauso nuo nacionalinių institutų teikiamų duomenų; todėl mano, kad taip pat turėtų būti naudojami vietos ir regionų NUTS 2 lygmens duomenys ir jie turėtų būti grindžiami išmatuojamais, per nustatytą laiką įvykdytinais tikslais;
61.pabrėžia, kad turėtų būti užtikrintas minimalus duomenų ir statistinio išskaidymo lygis ir jis turėtų būti labiau suderintas su pasauline DVT stebėsenos sistema ir apimtų, kai tinkama, geografinę padėtį ir demografinius aspektus, lytį, pajamas, išsilavinimo lygį, amžių, rasę, etninę kilmę, migracijos statusą, negalią ir kitas charakteristikas;
62.ragina valstybes nares išsamiau pranešti EBPO apie savo vystomąjį bendradarbiavimą, kad būtų užpildyta duomenų apie ES išorės poveikį trečiųjų valstybių pažangai siekiant DVT spraga ir parengti daugiau įrodymais pagrįstų rodiklių, laikantis Eurostato ataskaitoje pateiktu vartojimu grindžiamu šalutinio poveikio rodikliu;
63.be to, pažymi, kad vis dar nėra svarbių įrodymais grindžiamų duomenų apie pasaulinę, nacionalinę ir regioninę vystymosi politiką globaliuosiuose Pietuose, ypač apie jos poveikį skurdžiausioms, pažeidžiamiausioms ir labiausiai marginalizuotoms grupėms ir teritorijoms;
64.atkreipia dėmesį į tai, kad dėl pasaulinių krizių sutrinka duomenų rengimas ir duomenų tikslumas; pabrėžia, kad siekiant įvertinti pažangą ir nustatyti kliūtis labai svarbu turėti tikslius ir patikimus duomenis;
65.apgailestauja, kad ES ir visos valstybės narės nepateikė išsamių ataskaitų dėl OPV pagal DVT;
66.ragina stiprinti ir spartinti žmogiškųjų, institucinių ir infrastruktūros duomenų pajėgumų stiprinimą, ypač besivystančiose šalyse, ir ES vidaus stebėsenos priemones, pvz., lyčių lygybės politikos rodiklį arba naujai sukurtą nelygybės rodiklį;
67.ragina ES gerokai paspartinti techninį bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis ir techninę pagalbą joms, siekiant panaikinti pasaulinį duomenų trūkumą, susidarantį dėl nepakankamų stebėsenos pajėgumų ir nenuoseklių metodikų;
68.primena, kad DVT įgyvendinimas yra bendra atsakomybė, todėl reikia imtis veiksmų nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia savanoriškų vietos apžvalgų ir savanoriškų subnacionalinių apžvalgų svarbą, nes tai yra tolesnio DVT perkėlimo į vietos lygmenį priemonė, taigi ir jų įgyvendinimo skatinimo priemonė;
69.ragina valstybes nares įdiegti išsamias veiksmingam DVT įgyvendinimui skirtas priemones, pavyzdžiui, žemėlapių sudarymą;
70.pabrėžia, kad reguliarios išsamios DVT pažangos peržiūros subnacionaliniu ir vietos lygmenimis gali sustiprinti vertikalųjį ir horizontalųjį nuoseklumą, skatinti vietos lygmens dalyvavimą, palengvinti tarpusavio mokymąsi dalijimąsi geriausia praktika tarp regionų ir miestų pasauliniu lygmeniu ir prisidėti prie bendro DVT įgyvendinimo, todėl rekomenduoja remti įgyvendinimą visais teritoriniais lygmenimis;
71.šiuo atžvilgiu palankiai vertina UN-HABITAT darbą ir tvirtai remia Jungtinio tyrimų centro veiklą siekiant perkelti DVT į vietos lygmenį, be kita ko, įgyvendinant projektą „REGIONS2030: DVT įgyvendinimo stebėsena ES regionuose – spragų šalinimas“ ir remiantis Europos vietos lygmens DVT savanoriškos peržiūros vadovu;
72.ragina sukurti Europos vietos lygmens savanoriškų peržiūrų platformą, kad būtų skatinami mainai ir mokymasis, taip pat porinės veiklos metodai visoje Europoje, siekiant paspartinti DVT įgyvendinimą vietos lygmeniu; siūlo šiuos duomenis įtraukti į ES sanglaudos politiką;
73.pabrėžia, kad įmonių tvarumo ataskaitų teikimas ir išsamus patikrinimas, kai atliekamas atitinkamas auditas, gali būti svarbi sistema, kuria skatinama didesnė privačiojo sektoriaus atskaitomybė dėl įmonių socialinio ir aplinkos poveikio ir jų indėlio siekiant DVT;
74.ragina visus visuomenės subjektus, įskaitant privačius subjektus, reguliariai savanoriškai teikti DVT įgyvendinimo ataskaitas ir pabrėžia, kad reikia finansuoti MVĮ gebėjimų stiprinimo mokymus, kad jos galėtų išmokti, kaip įgyvendinti DVT savo kasdienėje veikloje;
75.atkreipia dėmesį į tai, kad vis labiau suvokiama, jog ekonomikos augimas, visų pirma vertinamas pagal BVP, mažai susijęs su klestėjimu ir gerove ir kad tvarumas turi būti ekonomikos sistemų pagrindas;
76.taip pat reikalauja esminių ekonominės veiklos rezultatų vertinimo metodikos, kuri turi tinkamai parodyti pažangą, pagrįstą žmonių ir planetos gerove, reformų;
77.ragina Komisiją nedelsiant pateikti rodiklių suvestinę ir rodiklių rinkinį, kuriuo matuojama „Ne tik BVP“, kaip nustatyta aštuntojoje aplinkosaugos veiksmų programoje; primygtinai ragina Komisiją parengti ne tik BVP apimančius rodiklius, į kuriuos būtų įtraukti socialiniai ir aplinkos veiksniai, ir stiprinti bendradarbiavimą su tarptautine bendruomene;
Finansinė programa
78.primena, jog tuo metu, kai DVT patvirtinti, buvo plačiai pripažįstama, kad finansuojant vystymąsi reikia „pereiti nuo milijardų prie trilijonų“; yra sunerimęs dėl to, kad DVT finansavimo deficitas padidėjo nuo 2,5trln. yra sunerimęs dėl to, kad DVT finansavimo deficitas padidėjo nuo 2,5 trln. JAV dolerių iki 4 trln. JAV dolerių per metus(22);
79.atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia reformuoti visuotinįDVT finansavimo planą; atkreipia dėmesį į tai, kad dabar, kai pasaulinis BVP viršija 100 trilijonų JAV dolerių, o pasaulinių nuosavo kapitalo ir fiksuotųjų pajamų rinkų kapitalizacija yra apie 250 trilijonų JAV dolerių, pasaulinių finansinių išteklių pakanka, kad būtų galima gerokai sparčiau panaikinti DVT finansavimo trūkumą, ir kad tam reikėtų skirti lėšų, be kita ko, taikant sąžiningą ir veiksmingą apmokestinimą ir veiksmingas tarptautines kovos su mokesčių konkurencija, mokesčių vengimu ir slėpimu priemones;
80.pabrėžia svarbų OPV, kaip pokyčių katalizatoriaus ir sverto vaidmenį sutelkiant kitus išteklius, vaidmenį ir primena, kad ji tebėra pagrindinis skurdžiausių šalių finansavimo šaltinis ir toliau atlieka labai svarbų vaidmenį įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030m.; susirūpinęs pažymi, kad, nors ES ir jos valstybės narės yra didžiausios pasaulyje OPV teikėjos, jos nesugebėjo įvykdyti savo bendrų įsipareigojimų skirti ne mažiau kaip 0,7proc. BNP kaip OPV, todėl ragina jas laikytis savo įsipareigojimų;
81.pabrėžia, kad donorai turėtų pirmenybę teikti finansavimui per dotacijas, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims, atsižvelgiant į jų skolų naštą, kuri neturėtų toliau didėti; primygtinai reikalauja, kad pagrindinis OPV, kaip apibrėžta EBPO, tikslas visada turėtų būti besivystančių šalių ekonominio vystymosi ir gerovės skatinimas, todėl ji turi atlikti pagrindinį vaidmenį finansuojant DVT;
82.pabrėžia, kad turėtų būti laikomasi vystymosi veiksmingumo principų, kad visi subjektai, gaunantys mišrųjį finansavimą ir garantijas, visapusiškai gerbtų žmogaus teises;
83.ragina Komisiją užtikrinti visišką privačiojo sektoriaus bendradarbiavimo skaidrumą, kad suinteresuotieji subjektai, parlamentai ir visuomenė galėtų veiksmingai vykdyti kontrolę;
84.pabrėžia, kad neturint DVT finansavimo plano neįmanoma bendrai stebėti išlaidų, susijusių su jų įgyvendinimu ES biudžete; ragina priimti DVT skirtą ES finansavimo planą pagal peržiūrėtą daugiametę finansinę programą;
85.pabrėžia, kad visos ES finansavimo priemonės ir jų programavimas turėtų būti grindžiami Darbotvarke iki 2030m., visų pirma DFP, KVTBP „Globali Europa“, EDVF+, pagrindinėmis ES vystymosi finansavimo priemonėmis, taip pat išnagrinėtos galimybės sukurti sinergiją su programomis „Europos horizontas“, „LIFE+“, „InvestEU“ ir Skaitmeninės Europos programa;
86.pabrėžia, kad DVT finansavimo plane turėtų būti sprendžiamas nepakankamų atsargų pagal daugiametės finansinės programos 6 išlaidų kategoriją klausimas, nes joje nenumatyta pakankamai lėšų ES išorės veiksmams, kuriais šalims partnerėms būtų padedama finansuoti savo DVT strategijas;
87.pabrėžia, kad svarbios ES investavimo strategijos, pvz., „Global Gateway“, turi būti aiškiai orientuotos į poreikį įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030m. ir jos principą „nė vieno asmens ir nė vienos vietovės nepalikti nuošalyje“, apimantį visą socialinį, ekonominį ir aplinkos aspektą, ir turi būti visapusiškai įvertintos; yra susirūpinęs dėl to, kad „Global Gateway“ neturi aiškių vystymosi įgaliojimų ir kad jos koncepcijai ir planavimui trūksta skaidrumo ir visuomenės kontrolės; kritikuoja tai, kad nėra naujo finansavimo ir ji yra priklausoma nuo privataus finansavimo, kuris iš esmės yra rizikingas, ir todėl negali aprėpti tų, kurie atsilieka labiausiai;
88.pabrėžia, kad KVTBP „Globali Europa“ laikotarpio vidurio peržiūra suteikia galimybę įvertinti ES indėlį siekiant darnaus vystymosi tikslų visame pasaulyje, ir dar kartą patvirtina remiantis Darbotvarkę iki 2030m., nustatant aiškius ir išmatuojamus įsipareigojimus ateinantiems metams;
89.atkreipia dėmesį į pirminę Taksonomijos reglamente(23) pateiktą idėją, pagal kurią Komisija turi paskelbti ataskaitą siekiant išplėsti taikymo sritį, kad ji apimtų ne tik aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą; vis dėlto pabrėžia, kad priėmus Taksonomijos reglamentą padidėjo reguliavimo išlaidos ir labai pasikeitė makroekonominė aplinka; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina 2023m. kovo 16d. Komisijos komunikatą „Ilgalaikis ES konkurencingumas. žvilgsnis į ateitį po 2030 m.“(24), kuriuo siekiama racionalizuoti ir supaprastinti ataskaitų teikimo reikalavimus 25proc. kiekvienoje žaliojoje, skaitmeninėje bei ekonominėje teminėje srityje, ir Komisijos pasiūlymą tai pasiekti iki 2023m. rudens; ragina Komisiją skubiai įgyvendinti šį įsipareigojimą, be kita ko, nenustatant jokių naujų apsunkinančių reikalavimų, ir taip padidinti visų ES įmonių, įskaitant MVĮ, konkurencingumą ir pagerinti pagrindines socialinio teisingumo ir gerovės sąlygas;
90.pripažįsta esminį EIB vaidmenį įgyvendinant Europos žaliąjį kursą ir tvarią mėlynąją ekonomiką, jo svarų indėlį į ES ekonominį atsaką reaguojant į COVID-19 pandemiją; ragina ES maksimaliai išnaudoti EIB, kaip priemonės ES strateginiam savarankiškumui didinti ir DVT siekti ir jos išorės politikos interesams ir prioritetams santykiuose su ES nepriklausančiomis šalimis propaguoti, galimybes;
91.pabrėžia, kad būtina skubiai reikalauti, kad finansų įstaigos nustatytų ir patvirtintų strategijas ir tikslus, kuriais finansiniai portfeliai ir kitas turtas būtų suderinti su DVT, ir reguliariai teiktų pažangos ataskaitas, be kita ko, teikdamos ASV ataskaitas;
92.pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog ES biudžetas atitiktų 17 DVT ir atitinkamus jų tarpinius tikslus; ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti specialią DVT išlaidų stebėjimo ES biudžete metodiką, papildančią jau taikomas klimato ir biologinės įvairovės stebėjimo metodikas; prašo parengti išsamų esamos ir būsimos ES politikos, programų ir fondų finansinių paketų, įskaitant investicijas ir struktūrines reformas, vykdomas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, aprašą, siekiant užtikrinti nuoseklumą su Darbotvarkės iki 2030m. tikslais;
93.pabrėžia, kad norint tinkamai finansuoti DVT įgyvendinimą, ypač besivystančiose šalyse, reikia iš esmės pertvarkyti pasaulinę finansinę struktūrą, kad visos jos dalys būtų suderintos su Darbotvarke iki 2030m. pasaulio vystymosi srityje, Paryžiaus susitarimu dėl kovos su klimato kaita ir pasauline biologinės įvairovės strategija;
94.ragina greitai pradėti naudoti nuostolių ir žalos fondą, dėl kurio susitarta COP27, ir skubiai nukreipti naujus finansavimo įsipareigojimus ten, kur jų labiausiai reikia;
95.primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau dalyvauti ir bendrai siekti būtinų Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko grupės ir daugiašalių plėtros bankų reformų, siekiant pritaikyti šių finansų įstaigų vizijas ir veiklos modelius, daugiausia dėmesio skiriant kovos su skurdu ir didėjančia nelygybe stiprinimui ir teisingos bei tvarios pertvarkos skatinimui;
96.apgailestauja, kad daugeliu atvejų TVF ir Pasaulio banko skatinamos struktūrinės reformos prisidėjo prie besivystančių šalių gebėjimo skatinti viešąją kovos su skurdu ir švietimo bei sveikatos priežiūros sistemų stiprinimo politiką susilpnėjimo;
97.primygtinai ragina Komisiją stebėti išlaidų neatitikimus ir nedelsiant nustatyti visas aplinkai kenksmingas subsidijas ir jų atsisakyti, kaip reikalaujama bendrojoje Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programoje iki 2030m.;
98.atkreipia dėmesį į būtinybę TVF specialiąsias skolinimosi teises (SST) perskirstyti besivystančioms šalims ir daugiašaliams plėtros bankams, siekiant padidinti investicijų į DVT pajėgumus nesukuriant papildomos skolos; pabrėžia, kad reikia gerinti daugiašalių plėtros bankų skolinimo sąlygas, įskaitant mažesnes palūkanų normas ir ilgesnės trukmės paskolas;
99.šiuo atžvilgiu labai palankiai vertina Bridžtauno iniciatyvą ir ragina Komisiją ir valstybes nares 2023 m. konstruktyviai ir aktyviai dalyvauti atitinkamose diskusijose tarptautiniuose forumuose, kad būtų galima greitai įgyvendinti plataus užmojo reformas;
100.atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad 2023m. birželio mėn. Paryžiuje turi būti surengtas aukščiausiojo lygio susitikimas dėl Naujojo pasaulinio finansinio pakto, kad būtų galima skatinti įtraukų požiūrį suburiant visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus; ragina ES ir tarptautinius partnerius šiame tarptautiniame aukščiausiojo lygio susitikime visapusiškai prisiimti tikrus įsipareigojimus ir imtis veiksmų, kad pažeidžiamoms šalims būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti finansavimą, kurio joms reikia dabartinių ir būsimų krizių padariniams šalinti ir Darbotvarkei iki 2030m. įgyvendinti, ir suteikti galimybę sudaryti naują Šiaurės ir Pietų šalių sutartį;
101.pripažįsta valstybių narių plėtros bankų ir kitų Europos plėtros finansavimo institucijų svarbą ir potencialą; pabrėžia neatidėliotiną poreikį skatinti privatųjį sektorių besivystančiose šalyse, visų pirma Užsachario Afrikoje, ir sunkumus, su kuriais susiduriama šioje vystomojo bendradarbiavimo srityje;
102.ragina veiksmingiau skleisti informaciją apie finansavimo galimybes, kurios gali būti prieinamos įmonėms, siekiant paremti Europos investicijų banko DVT strateginių planų įgyvendinimą vietos ir regionų lygmeniu;
103.ragina privatųjį sektorių ir daugiašales finansų įstaigas toliau remti šalis, kurių ekonomiką paveikė COVID-19 pandemija, siekiant tvaraus, atsparaus ir integracinio atsigavimo;
104.yra susirūpinęs dėl to, kad mažiausiai išsivysčiusios šalys jau negalėjo finansuoti DVT įgyvendinimo š COVID-19 pandemiją ir karą Ukrainoje, o šiuo metu joms dar labiau reikia finansinės paramos; pabrėžia, kad daugiau kaip pusė iš 69 pasaulio šalių, gaunančių vidutines ir mažas pajamas, susiduria su skolos krize arba didele jos rizika; su dideliu susirūpinimu pažymi, kad, JT duomenimis, 2022m. 25 besivystančios šalys išleido daugiau kaip 20proc. visų valdžios sektoriaus pajamų išorės skolų tvarkymui, o 16 iš labiausiai įsiskolinusių šalių šiuo metu yra skolingos daugiau kaip 30proc. savo valstybės ir valstybės garantuojamos išorės skolos privatiems kreditoriams; pabrėžia, kad didelės skolinimosi išlaidos besivystančiose šalyse trukdo investuoti į DVT;
105.pabrėžia, kad reikia skubiai remti pasaulines pastangas sumažinti besivystančių šalių skolą, panaikinti sindromą „truputį per vėlai“ ir bereikalingą skolų padėties pablogėjimą, taip pat sistemingai pereiti prie taisyklėmis grindžiamos daugiašalės tvarkos, kuria būtų galima užkirsti kelią naujoms skolų krizėms;
106.pakartoja savo raginimą Komisijai, konsultuojantis su visais pagrindiniais tarptautiniais veikėjais ir susijusiomis šalimis, parengti tikrą strategiją, kaip apsaugoti besivystančias šalis nuo pernelyg didelio įsiskolinimo; visų pirma ragina sukurti daugiašalį skolos pertvarkymo mechanizmą, kurį remtų JT;
107.pažymi, kad bendroje skolos sistemoje vis dar nenumatytas konkreti skolos mažinimo priemonė, ir ragina parengti sustiprintą daugiašalę skolos mažinimo iniciatyvą, kurioje būtų numatytas veiksmingas mechanizmas, skirtas įtraukti privačius kreditorius, skolos mažinimas mainais už DVT ir klimato politikos veiksmus (skolos apsikeitimo sandoriai), priemonės, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos skolintojams koordinuoti naujų paskolų sutarčių vykdymą, ir automatinio skolos sustabdymo patvirtinimas iš anksto nustatyto sukrėtimo atveju;
108.palankiai vertina JT Generalinio Sekretoriaus raginimą pasauliniu lygmeniu paskatinti DVT iniciatyvą Darbotvarkei iki 2030m. įgyvendinti, kurioje raginama didinti likvidumą, veiksmingai restruktūrizuoti skolą ir plėsti vystymosi finansavimą, kad besivystančios ekonomikos šalyse būtų atlaisvinta daug fiskalinės erdvės ir reformuota pasaulinė tarptautinė finansų struktūra; ragina ES ir jos valstybes nares bendrai reaguoti į DVT iniciatyvą ir nedelsiant pradėti lygiagrečiai rengti pasiūlymus dėl tokio plano;
109.atkreipia dėmesį į 2018m. balandžio 17d. rezoliucijos „Besivystančių šalių skolos tvarumo didinimas“(25) aktualumą, nes skola tik didėjo dėl naujo spaudimo ir dėl tinkamų veiksmų stokos dabar kyla didelė nauja skolų krizė; dar kartą patvirtina šioje rezoliucijoje pateiktus raginimus sistemingai atsižvelgti į išteklių poreikius žmogaus teisių kontekste, įskaitant teisę į vystymąsi, ir nustatyti šių poreikių prioritetus, sukurti tarptautinį skolos grąžinimo mechanizmą, UNCTAD principus, kuriais skatinamas atsakingas skolinimas ir skolinimasis, paversti teisiškai privalomomis ir vykdytinomis priemonėmis, nustatyti sankcijas skolintojams, kurie skolina akivaizdžiai korumpuotoms vyriausybėms arba pažeidžia skolinančios valstybės nacionalinio parlamento nustatytą teisę;
110.pripažįsta, kad svarbu sutelkti vidaus išteklius besivystančiose šalyse, taip pat atkreipia dėmesį į struktūrinius sunkumus, susijusius su jų sutelkimu, ir atkreipia dėmesį į tai, kad tai priklauso nuo palankios tarptautinės aplinkos; primena, kad neteisėti finansiniai srautai ir mokesčių rojai daro didelį poveikį besivystančių šalių fiskalinei erdvei ir labai kenkia šių šalių teisinės valstybės principui ir instituciniam atsparumui, o tai yra būtina sąlyga siekiant darnaus vystymosi;
111.ragina Komisiją ir valstybes nares imtis iniciatyvos kovojant su mokesčių slėpimo ir vengimo praktika, įskaitant mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų įtraukimą į sąrašą, plėsti bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis mokesčių klausimais, kad jos galėtų geriau sutelkti viešuosius išteklius, ir imtis iniciatyvos bei paraginti įsteigti JT tarpvyriausybinę tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių klausimais komisiją, kad būtų kovojama su neteisėtu finansų nutekėjimu ir tarpvalstybiniu mokesčių slėpimu, taip pat uždaryti mokesčių rojus;
112.pakartoja itin svarbų viešųjų ir privačiųjų investicijų bei viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių vaidmenį didinant vystymosi investicijas besivystančiose šalyse ir mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, kuriose poreikiai yra didžiausi, panaikinant metinį 4trln. JAV dolerių DVT finansavimo trūkumą; todėl ragina Komisiją pradėti išsamias diskusijas ir bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi, kad būtų skatinamas privatusis finansavimas;
113.kartu įspėja ir apie susijusią riziką, pvz., sumažėjusį kokybiškų svarbiausių viešųjų paslaugų (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės apsaugos arba vietos atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos) prieinamumą arba pernelyg didelę kompensaciją privatiems investuotojams; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad bendri įrodymai apie privačių investicijų subsidijavimo vystymosi veiksmingumą tebėra menki ir kad šiuo metu trūksta įrodymų, kad mišrus finansavimas turėjo didelį poveikį siekiant DVT;
114.todėl ragina ES siekti naujo požiūrio į mišrų finansavimą, kuris būtų grindžiamas į DVT orientuotu poveikiu, teisingu rizikos ir naudos pasidalijimu, aiškiais atskaitomybės mechanizmais ir nuosekliais socialiniais ir aplinkos apsaugos standartais, laikantis Adis Abebos veiksmų darbotvarkės, ir teikti pirmenybę partnerystėms su vietos įmonėmis mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, kurios veikia pagal tvarius ir įtraukius verslo modelius;
115.pabrėžia privačios filantropijos vaidmenį finansuojant darnų vystymąsi; ragina Komisiją skatinti kurti geresnes sąlygas pamatams tiek savo vidaus politikoje, tiek santykiuose su trečiosiomis valstybėmis;
116.primena, kad besivystančios šalys istoriškai pažeidžiamos išorės sukrėtimams dėl siauros eksporto bazės ir ne tokios diversifikuotos ekonomikos; todėl pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių besivystančioms šalims tenkančių uždavinių yra kopti aukštyn pasaulinėje vertės grindinėje įvairinant ekonomiką ir pereinant nuo į eksportą orientuoto gamybos modelio prie vystymosi, pagrįsto vidaus ir regioninėmis rinkomis; šiuo tikslu pabrėžia esminį daugiašalių forumų ir institucijų vaidmenį siekiant šių tikslų, kad būtų galima didinti atsparumą ir nacionalinį ar regioninį savarankiškumą būtiniausių prekių ir paslaugų gamyboje;
117.pripažįsta, kad vietos labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, kooperatyvų, įtraukių verslo modelių ir mokslinių tyrimų institutų kaip ekonomikos augimą, užimtumą ir vietos inovacijas skatinančių veiksnių, kurie savo ruožtupadės pasiekti darnaus vystymosi tikslus, svarbą;
Sektorių politika, susijusi su 2023m. Aukšto lygio politiniame forume svarstomais DVT
118.apgailestauja dėl to, kad įvairiose ES sektorių srityse, ypač susijusiose su maisto, energetikos, prekybos ir mokesčių politika, esama daug politikos nenuoseklumo atvejų, o tai turi ypač didelį nerimą keliančių neigiamų pasekmių besivystančioms šalims;
119.primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti prieigą prie įperkamo ir švaraus šildymo ir elektros energijos; pabrėžia, kad energijos poreikio mažinimas didinant pastatų, vartojimo prekių ir transporto efektyvumą taip pat gali padėti apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5°C, kaip įsipareigota pagal Paryžiaus susitarimą, kartu remiant pasaulinius sveikatos, švietimo, skurdo, užimtumo ir apsirūpinimo maistu saugumo tikslus;
120.pabrėžia, kad 70% ES gyventojų šiuo metu gyvena miestuose, ir prognozuojama, kad 2050m. jų bus beveik 84proc.; todėl pabrėžia tvarios miestų plėtros ES svarbą, be kita ko: pereiti prie tvaresnių transporto rūšių; įgyvendinti plataus užmojo renovacijos bangą, kuria siekiama atnaujinti ES pastatų fondą ir taip sumažinti energijos suvartojimą ir išmetamų teršalų kiekį, sumažinti sąskaitas už energiją, kurti darbo vietas vietos lygmeniu ir užtikrinti saugesnius ir sveikesnius pastatus žmonėms gyventi; miestuose kurti ir plėsti žaliąją ir mėlynąją infrastruktūrą, kuri padėtų mažinti oro, vandens ir akustinę taršą, užtikrintų apsaugą nuo potvynių, sausrų ir karščio bangų, suteiktų prieglobstį gamtai ir suteiktų žmonėms rekreacinių galimybių;
121.pabrėžia, kad globaliuosiuose Pietuose svarbu užtikrinti visuotinę prieigą prie energijos visiems; primygtinai tvirtina, kad būtina remti atsinaujinančiųjų išteklių sprendimus, pvz., nedidelio masto, atskirus nuo elektros tinklo ir mažų tinklų energetikos sprendimus, kad būtų galima energiją tiekti visiems besivystančių šalių gyventojams, ypač vargingose ir kaimo vietovėse; ragina ES kreipti savo finansines ir technines pastangas į šiuos nedidelio masto sprendimus energijos trūkumą patiriančiose atokiose vietovėse;
122.atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą sudaryti naujus tvarių investicijų palengvinimo susitarimus; pabrėžia, kad ES turi siekti derėtis su savo partneriais dėl tvarių prekybos ir bendradarbiavimo susitarimų, kuriais būtų užtikrinta kiekvienos šalies teisė reguliuoti ir sukuriama pridėtinė vertė abiem šalims, kartu užtikrinant aukšto lygio klimato ir žmogaus teisių apsaugą;
123.primena, kad biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų nykimas pakenks pažangai siekiant maždaug 80% įvertintų JT darnaus vystymosi tikslų (DVT), ir ragina ES šalinti pagrindines biologinės įvairovės nykimo priežastis ir įtraukti išteklių išsaugojimo, atkūrimo ir tvaraus naudojimo įpareigojimus į platesnio masto vystymosi politiką; primena, kad ekologinis atkūrimas yra labai svarbus siekiant įgyvendinti bendros sveikatos koncepciją; pabrėžia, kad išsaugojimo pastangos neturi pažeisti žmogaus teisių, visų pirma čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių teisių; todėl ragina ES, konsultuojantis su vietos bendruomenėmis, čiabuvių tautomis ir moterimis, taip pat kitomis marginalizuotomis grupėmis, parengti išsaugojimo programą siekiant iš tikrųjų prisidėti prie kovos su miškų naikinimu ir biologinės įvairovės nykimu;
Perspektyvos
124.pakartoja, kad DVT yra vienintelis pasauliniu mastu sutartas ir išsamus tikslų, susijusių su pagrindiniais ateities uždaviniais ir išsivysčiusiose, ir besivystančiose šalyse, rinkinys, todėl Darbotvarkė iki 2030m. turėtų tapti orientyru siekiant įveikti dabartinius neaiškumus; tvirtai remia 17-ąjį DVT (partnerystė siekiant tikslų) siekiant skubiai atgaivinti pasaulines partnerystes, visų pirma tarp vyriausybių, privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės, siekiant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030m.; atkreipia dėmesį į DVT suteikiamą galimybę sukurti tikrą į žmones ir planetą orientuotą gerbūvio ekonomiką ir siekti tvaraus pasaulio po 2030 m.;
125.siūlo JT skatinti visas valstybes nares remti konkrečių tvarkaraščių ir įgyvendinimo planų, kurie būtų privalomi pasirašiusiosioms valstybėms iki 2030m. ir vėliau, nustatymą; be to, ragina JT gerokai iš anksto parengti strategiją po Darbotvarkės iki 2030m.;
o oo
126.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, taip pat Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui ir Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininkui.
2022m. JT Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ataskaita „Nuo krizės prie darnaus vystymosi. Darnaus vystymosi tikslai– veiksmų planas iki 2030m. ir vėliau“ („From Crisis to Sustainable Development: the SDGs as Roadmap to 2030 and Beyond“).
6-asis DVT: švarus vanduo ir sanitarija; 7-asis DVT: įperkama ir švari energija; 9-asis DVT: pramonė, inovacijos ir infrastruktūra; 11-asis DVT: darnūs miestai ir bendruomenės; 17-asis DVT: partnerystė siekiant tikslų.
ʲū⳾ dėl reglamento dėl tam tikrų su miškų naikinimu ir alinimu siejamų prekių ir produktų tiekimo Sąjungos rinkai ir jų eksporto iš Sąjungos, kuriuo panaikinimas Reglamentas (ES) Nr.995/2010 ().
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), 2023m. pasaulinė darnaus vystymosi finansavimo perspektyva „No Sustainability Without Equity“, EBPO leidykla, Paryžius, 2022m.
2020 m. birželio 18 d. Reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OLL198, 2020622, p.13).