PRANEŠIMASdėl įgytos patirties, susijusios su Pandoros dokumentais ir kitais atskleistais faktais
29.3.2023-()
Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
Pranešėjas: Niels Fuglsang
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl įgytos patirties, susijusios su Pandoros dokumentais ir kitais atskleistais faktais
()
Europos Parlamentas,
–atsižvelgdamas į 2021m. sausio 26d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Keitimasis informacija apie mokesčius ES: tvirtas pagrindas, įgyvendinimo spragos“,
–atsižvelgdamas į 2022 m. spalio 27 d. Europos Audito Rūmų metinę ataskaitą „2021 finansinių metų metinė ataskaita dėl ES agentūrų“,
–atsižvelgdamas į 2022 m. gegžės 16 d. Europos ombudsmeno sprendimą dėl to, kaip Europos Komisija sprendžia „sukamųjų durų“ reiškinio atvejus, susijusius su jos darbuotojais (byla OI/1/2021/KR),
–atsižvelgdamas į 2022m. kovo 9d. Europos Parlamento rezoliuciją su pasiūlymais Komisijai dėl pilietybės ir leidimo gyventi įsigijimo investuojant schemų[1],
–atsižvelgdamas į 2021m. birželio 28d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „ES kovos su pinigų plovimu bankų sektoriuje pastangos yra susiskaidžiusios, o įgyvendinimas– nepakankamas“,
–atsižvelgdamas į savo 2020m. liepos 10d. rezoliuciją „Visapusiška Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politika. Komisijos veiksmų planas ir kiti pastarojo meto pokyčiai“[2],
–atsižvelgdamas į savo 2021m. sausio 21d. rezoliuciją dėl ES mokesčių rojų sąrašo peržiūros[3],
–atsižvelgdamas į savo 2021m. rugsėjo 16d. rezoliuciją „ES reikalavimų dėl keitimosi informacija mokesčių klausimais įgyvendinimas: pažanga, įgyta patirtis ir kliūtys, kurias reikia įveikti“[4],
–atsižvelgdamas į savo 2021m. spalio 7d. rezoliuciją dėl ES politikos, susijusios su žalinga mokesčių praktika, reformos (įskaitant Elgesio kodekso grupės reformą)[5],
–atsižvelgdamas į savo 2021m. spalio 21d. rezoliuciją „Pandoros dokumentai: jų reikšmė pastangoms kovoti su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir vengimu“[6],
–atsižvelgdamas į savo 2020m. sausio 16d. rezoliuciją „Ekonominės ir pinigų sąjungos institucijos ir įstaigos: interesų konfliktų, pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, prevencija“[7],
–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54straipsnį,
–atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones,
–atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0095/2023),
A.kadangi Pandoros dokumentai buvo didžiulio masto duomenų nutekinimo atvejis – duomenis 2021m. spalio 3d. pradėjo skelbti Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas ir buvo pateikti mokesčių rojuose įsisteigusių juridinių asmenų tikrųjų savininkų duomenys;
B.kadangi Tarptautiniam tiriamosios žurnalistikos konsorciumui (ICIJ) buvo nutekinta 2,94 terabaito duomenų ir jais buvo pasidalyta su žiniasklaidos partneriais visame pasaulyje; kadangi kai kurie dokumentai yra iš praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio, bet dauguma ICIJ peržiūrėtų dokumentų parengti 1996–2020 m.; kadangi naujai nutekinti duomenys, kaip teigiama, yra susiję su daugiau kaip 330 politikų ir valstybės pareigūnų iš beveik 100 valstybių, įskaitant 35 esamus ar buvusius valstybių ar vyriausybių vadovus;
C.kadangi Pandoros dokumentai atskleidė, kaip tarpininkai, pvz.,bankai, apskaitininkai ir teisinių paslaugų įmonės, padeda didelės grynosios vertės turto turintiems asmenims, įskaitant politikoje dalyvaujančius asmenis, nusikaltėlius, valstybės pareigūnus ir įžymybes, kurti sudėtingas įmonių struktūras, registruotas slaptose jurisdikcijose arba mokesčių rojuose, glaudžiai bendradarbiaujant su profesionaliais lengvatinio apmokestinimo paslaugų teikėjais, siekiant apsaugoti pajamas ir turtą nuo apmokestinimo, sankcijų ir kitų teisinių įpareigojimų ir sudaryti sąlygas pinigų plovimui ir teroristų finansavimui;
D.kadangi, deja, kai kurie ES aukšto lygio sprendimus priimantys asmenys taip pat figūruoja Pandoros dokumentuose;
E.kadangi Pandoros dokumentuose atskleista veikla apima piktnaudžiavimą priedangos įmonėmis, fondais ir patikos fondais siekiant šių tikslų: anonimiškai pirkti turtą ir prabangos prekes, investuoti ir pervesti pinigus iš vienos banko sąskaitos į kitą neteisėtais tikslais, vengiant mokesčių ir vykdant finansinius nusikaltimus, įskaitant pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą;
F.kadangi Pandoros dokumentai yra naujausias didžiulis duomenų nutekinimas, kuris atskleidė vidinę lengvatinio apmokestinimo finansų pasaulyje veiklą, po to, kai 2014m. buvo paskelbti „Lux Leaks“, 2015m.– „Swiss Leaks“, 2016m. – Panamos dokumentai, 2017m.– „Rojaus dokumentai“, 2019m.– „Mauritius Leaks“, 2019m.– „Luanda Leaks“ ir FinCEN bylos, o 2021m.– „Lux Letters“;
G.kadangi, remiantis tyrimų duomenimis[8], 2017m. mokesčių rojuose laikyta 7900 mlrd. EUR finansinio turto; kadangi ši suma sudaro 8 proc. viso pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP); kadangi dėl to visame pasaulyje prarandama maždaug 155mlrd. EUR mokestinių pajamų per metus;
H.kadangi iš atskleistų Panamos dokumentų ir „Swiss Leaks“, matyti, kad apie 50proc. turto, esančio mokesčių rojuose, priklauso turtingiausiems 0,01proc. žmonių, ir tie 0,01proc. turtuolių, slėpdami turtą ir investicines pajamas žsienyje, išvengia apie 25proc. savo mokesčių – taigi, mokesčių vengimo problema tampa ir nelygybės problema[9];
I.kadangi Pandoros dokumentuose aprašyta praktika dar labiau sustiprina socialinę ir ekonominę nelygybę mūsų visuomenėje ir smarkiai mažina piliečių pasitikėjimą teisine valstybe ir mūsų ekonomine bei demokratine sistema; kadangi socialinio ir ekonominio teisingumo puoselėjimas yra vis svarbesnis esant krizei, su kuria šiuo metu susiduria ES dėl agresijos karo š Ukrainą ir dėl to karo sukeltų pragyvenimo kainų krizės;
J.kadangi mokestiniai nusikaltimai yra pirminis pinigų plovimo nusikaltimas pagal ES teisę ir tarptautinius standartus; kadangi veikla, apie kurią pranešama Pandoros dokumentuose, nėra neteisėta ar nusikalstama, bet gali būti prilyginama mokesčių vengimui ir piktnaudžiavimui įmonių paslaptimis;
K.kadangi Trečiosios tarptautinės vystymosi finansavimo konferencijos priimtos galutinės Adis Abebos veiksmų darbotvarkės šalys įsipareigojo gerinti pajamų administravimą taikant modernias, progresyvias mokesčių sistemas ir efektyviau renkant mokesčius ir plėsti tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių srityje;
L.kadangi besivystančiose šalyse pelno mokestis sudaro didesnę mokestinių pajamų ir bendrojo vidaus produkto dalį nei turtingose šalyse[10]; kadangi apskaičiuota, kad nuostoliai dėl pasaulinio pelno apmokestinimo besivystančiose šalyse svyruoja nuo 6 iki 13 proc. visų mokestinių pajamų, palyginti su 2–3 proc. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse[11];
M.kadangi 2021m. spaliomėn. EBPO ir G20 šalių mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo įtraukioje sistemoje susitarta dėl dviejų ramsčių sprendimo, kuriuo siekiama spręsti dėl ekonomikos skaitmeninimo kylančias mokesčių problemas; kadangi vis dėlto kai kurios besivystančios šalys išreiškė susirūpinimą dėl šio pasaulinio pelno apmokestinimo susitarimo arba net atsisakė jį patvirtinti (pvz., Kenija ir Nigerija);
N.kadangi, remiantis ataskaita „Mokesčių skaidrumas Afrikoje 2022m. Afrikos iniciatyvos pažangos ataskaita“, apskaičiuota, kad neteisėti finansiniai srautai šiame žemyne kasmet sudaro 50–80mlrd.JAV dolerių (48–77mlrd.EUR);
O.kadangi 2019m. Jungtinių Tautų Afrikos grupė paragino priimti Jungtinių Tautų mokesčių konvenciją, kuri būtų svarbi kovos su neteisėtais finansiniais srautais priemonė; kadangi 2021m. vasariomėn. Tarptautinės finansinės atskaitomybės, skaidrumo ir sąžiningumo siekiant Darbotvarkės iki 2030m. tikslų aukšto lygio grupė (FACTI grupė) į savo galutinę ataskaitą kaip pagrindinę rekomendaciją taip pat įtraukė pasiūlymą dėl Jungtinių Tautų mokesčių konvencijos;
P.kadangi Komisija ir Taryba nevisapusiškai atsižvelgė į Parlamento rekomendacijas, pateiktas po Pandoros dokumentų 2021 m. spalio 21 d. rezoliucijoje „Pandoros dokumentai: jų reikšmė pastangoms kovoti su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir vengimu“;
Q.Kadangi siekiant kovoti su žalinga mokesčių praktika, kuri pritraukia didelės grynosios vertės turto turinčius asmenis arba asmenis, turinčius prabangos turto, imtasi nedaug Europos teisėkūros iniciatyvų;
R.kadangi, nepaisant dešimtmetį trunkančių mokesčių skandalų ir teisėkūros reformų ES, pažanga pasauliniu lygmeniu siekiant pažaboti įmonių slaptumą ir mokesčių slėpimą bei vengimą lengvatinio apmokestinimo zonose buvo nepakankama, kaip matyti iš Pandoros dokumentų; kadangi skaidrumo trūkumas, įskaitant tarptautinį keitimąsi informacija, yra pagrindinė su mokesčiais susijusių neteisėtų finansinių srautų priežastis;
S.kadangi 2021m. spaliomėn. EBPO ir G20 šalių mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo įtraukioje sistemoje patvirtintu dviejų ramsčių sprendimu siekiama spręsti dėl ekonomikos skaitmeninimo kylančias mokesčių problemas; kadangi besivystančios šalys, įskaitant Afrikos mokesčių administravimo forumą, kritikavo tą sprendimą, nes jų interesai buvo palikti nuošalyje ir nepakankamai pašalintos konkrečios spragos, dėl kurių ribojamos Afrikos šalių turimos apmokestinimo teisės;
Bendrosios pastabos
1.pripažįsta, kad žurnalistams ir informatoriams tenka svarbus vaidmuo tiriant ir atskleidžiant galimus mokesčių teisės pažeidimus, taip pat korupciją, organizuotą nusikalstamumą ir pinigų plovimą; mano, kad būtina toliau apsaugoti tiriamosios žurnalistikos šaltinių, įskaitant informatorius, konfidencialumą; palankiai vertina tai, kad tiriamosios žurnalistikos atstovai atskleidė sudėtingą mokesčių rojų, priedangos įmonių ir banko sąskaitų žsienyje, kurių tikrieji savininkai yra žinomi vieši asmenys, sistemą;
2.pabrėžia, kad svarbu ginti žurnalistų laisvę informuoti viešojo intereso klausimais, nepatiriant brangių teisinių veiksmų grėsmės, įskaitant atvejus, kai jie gauna konfidencialius, slaptus ar riboto naudojimo dokumentus, duomenų rinkinius ar kitą medžiagą, neatsižvelgiant į jų kilmę;
3.palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl direktyvosdėl asmenų, žsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų[12], dar vadinamos Kovos su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo direktyva; primena, kad strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo finansiškai ir psichologiškai labai apsunkina žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų darbą – tai daro atgrasomąjį poveikį bei nulemia savicenzūrą; pabrėžia, kad į tvirtą ES kovos su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo direktyvą turi būti įtrauktos aiškios nuostatos dėl ankstyvo atmetimo mechanizmų ir veiksmingų sankcijų, įskaitant finansines baudas, skirtų strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo iniciatoriams; pabrėžia, kad veiksminga kovos su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo sistema negali egzistuoti nesant suderintų papildomų priemonių nacionaliniu lygmeniu; ragina valstybes nares priimti kovos su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo teisės aktus, kuriais būtų kovojama su nacionaliniais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo;
4.pabrėžia, kad tiriantieji žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai dažnai patiria didelį finansinį spaudimą ir susiduria su dideliais sunkumais siekdami gauti finansinių išteklių projektams, kuriuos vykdant tiriami mokestiniai nusikaltimai, korupcija ar organizuotas nusikalstamumas; ragina Komisiją išnagrinėti tolesnius būdus, kaip padidinti žiniasklaidos sektoriui skiriamą finansavimą, be kita ko, įsteigiant specialų nuolatinį tiriamosios žurnalistikos fondą;
5.pabrėžia, kad pastaruoju metu paaiškėjo daug atvejų, kai šnipinėjimo programos buvo naudojamos vykdant žurnalistų sekimą ES, ir pažymi, kad šie atvejai kelia nepaprastai didelį susirūpinimą;
6.apgailestauja dėl to, kad žurnalistai, pvz., Peter Rudolf de Vries, Daphne Caruana Galizia ir Ján Kuciak, buvo nžudyti dėl savo atskleistos žurnalistinės informacijos; pabrėžia nepriklausomų žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų pažeidžiamumą dėl grasinimų ir išpuolių, nes nėra tvirtos Europos teisės aktų sistemos jiems apsaugoti; palankiai vertina 2021m. rugsėjo 16d. Komisijos rekomendaciją (ES)2021/1534 dėl žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų apsaugos, saugumo ir įgalėjimo žtikrinimo Europos Sąjungoje[13]; vis dėlto pabrėžia, kad tai gali būti laikoma tik atspirties tašku, ir ragina skubiai imtis veiksmų siekiant nustatyti privalomas priemones, kuriomis būtų žtikrinta žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų apsauga visoje ES;
7.pažymi, kad Šveicarija persvarstė savo Federalinį bankų ir taupomųjų bankų įstatymą dėl bankų paslapties, priimdama bendrą informacijos apie finansines sąskaitas teikimo standartą (CRS); tačiau apgailestauja, kad informacija, kuri nepatenka į bendro informacijos teikimo standarto taikymo sritį, ir toliau laikoma banko paslaptimi; nerimauja dėl to, kad Šveicarijos bankų slaptumo taisyklės vis dar taikomos jurisdikcijoms, kurios netaiko CRS, ir Šveicarijos piliečiams, įskaitant Šveicarijos žurnalistus – tai paaiškina, kodėl Šveicarijos žurnalistams iš pradžių nebuvo leista pranešti apie Pandoros dokumentus arba dalyvauti tyrimo konsorciumo veikloje; palankiai vertina bet kokią būsimą Šveicarijos federalinio įstatymo dėl bankų ir taupomųjų bankų 47 straipsnio reformą siekiant žtikrinti tinkamą spaudos laisvę;
8.apgailestauja dėl to, kad 24 valstybės narės per nustatytą terminą neperkėlė informatorių apsaugos direktyvos[14] ir nepranešė apie jos perkėlimą į nacionalinę teisę; palankiai vertina tai, kad Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras š ne mažiau kaip 19 valstybių narių dėl to, kad jos neperkėlė direktyvos; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinių taisyklių įgyvendinimas ir taikymas yra labai svarbūs; apgailestauja dėl to, kad įmonių sektoriaus darbuotojams plačiau taikomi informacijos neatskleidimo susitarimai nesuteikus tikslių teisinių konsultacijų; ragina valstybes nares, kurios į savo nacionalinę teisę dar nėra perkėlusios šios direktyvos, tai padaryti skubiai; ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, kad būtų sprendžiamas šios direktyvos neperkėlimo į nacionalinę teisę valstybėse narėse klausimas;
9.su susidomėjimu laukia Komisijos ataskaitos dėl 2019 m. ES pranešėjų apsaugos direktyvos įgyvendinimo, kurią numatyta paskelbti 2023 m. gruodžio mėn.; ragina Komisiją prireikus konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais, kaip patobulinti direktyvą;
10.pabrėžia, kad neteisėti finansiniai srautai yra pasaulinio valdymo klausimas; primygtinai ragina ES parodyti tvirtą politinę valią ir ryžtą kovoje su mokesčių vengimu ir slėpimu, kad būtų apsaugota bendroji rinka, vadovaujantis politikos suderinamumo vystymosi labui principu, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208straipsnyje;
11.pabrėžia, kad Pandoros dokumentuose atskleista praktika daro ypatingai didelį poveikį visų pirma besivystančių šalių biudžeto galimybėms ir viešosioms išlaidoms ir kenkia teisinei valstybei bei mažina pasitikėjimą pasauline finansų sistema, siekiant kelti pragyvenimo standartus viso pasaulio besivystančiose šalyse; pabrėžia, kad reikia veikti pasauliniuose tarptautiniuose forumuose;
12.pabrėžia tarptautinį įsipareigojimą iki 2030m. gerokai sumažinti neteisėtus finansinius srautus, kaip nustatyta Adis Abebos veiksmų darbotvarkėje ir Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030m.; pažymi, kad esamų oficialių plėtros fondų naudojimas privačiosioms investicijoms subsidijuoti gali būti siejamas su kompromisais dėl jų veiksmingumo siekiant darnaus vystymosi tikslų;
13.atkreipia dėmesį į kelias tarptautines iniciatyvas dėl automatinio keitimosi informacija mokestinių prievolių vykdymo tikslais, taip pat į EBPO bendrą duomenų teikimo standartą, pagal kurį informacija apie nerezidentų lengvatinio apmokestinimo finansines sąskaitas automatiškai teikiama jų rezidavimo vietos jurisdikcijai, ir į EBPO Tarptautinės jungtinės dalijimosi žiniomis ir bendradarbiavimo darbo grupės (JITSIC) tinklo veiklą, kurioje šiuo metu dalyvauja 19 ES valstybių narių;
14.pabrėžia, kad mokesčių skaidrumas ir keitimasis informacija yra būtini siekiant sustabdyti neteisėtus finansinius srautus ir sutelkti daugiau vidaus išteklių, o tai ypač svarbu siekiant įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus ir Afrikos Sąjungos darbotvarkę iki 2063m., ypač dabartinėmis aplinkybėmis, kai didėja skola, juntamas COVID-19 pandemijos poveikis ir pastebimi karo Ukrainoje padariniai Afrikos ekonomikai;
15.ragina ES remti besivystančias šalis ir kovoti su neteisėtais finansiniais srautais ir bendrovių bei tarptautinių įmonių mokesčių slėpimu ir žtikrinti, kad mokesčiai būtų mokami ten, kur sukuriamas pelnas ir tikroji ekonominė vertė, siekiant sustabdyti mokesčių bazės eroziją ir pelno perkėlimą;
16.pabrėžia, kad 2019m. Jungtinių Tautų Afrikos grupė paragino priimti Jungtinių Tautų mokesčių konvenciją, kuri padėtų kovoti su neteisėtais finansiniais srautais; mano, kad Jungtinių Tautų sistemos visuotinė tarpvyriausybinė institucija, įgaliota spręsti visus neteisėtų finansinių srautų klausimus, galėtų padėti įtraukti visas besivystančias šalis į sprendimų mokesčių klausimais priėmimo procesą ir tapti veiksminga priemone kovojant su mokesčių vengimu, neteisingu prekybos sąskaitų faktūrų išrašymu, pelno perkėlimu ir visų formų neteisėta komercine ir mokestine veikla pasaulio lygmeniu;
17.ragina ES remti Jungtinių Tautų bendrosios mokesčių konvencijos parengimą, kad būtų stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas ir valdymas mokesčių ir su prekyba susijusių neteisėtų finansinių srautų srityje; pabrėžia, kad būtina nustatyti skaidrų ir įtraukų sprendimų priėmimo procesą, kuriame visos šalys galėtų vesti derybas lygiomis teisėmis;
18.primena, kad dėl mokesčių vengimo mokesčių našta perkeliama nuo stambesnio verslo mažesnėms ir vidutinio dydžio įmonėms, taip pat vartotojams, kurie moka asmeninių pajamų mokesčius ir pridėtinės vertės mokestį – tai ypač didelė problema mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, kuriose mažosios, vidutinės ir labai mažos įmonės ir neoficialūs prekiautojai sudaro didžiąją ekonominės veiklos sektoriaus dalį ir yra labiau pažeidžiami dėl gerokai sumažėjusių pajamų ir nesaugumo; primena, jog tai, kad besivystančios šalys patiria didžiulių finansinių nuostolių dėl mokesčių slėpimo, yra vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių labai didėja daugelio iš jų įsiskolinimas;
19.apgailestauja dėl to, kad į Pandoros dokumentuose ir naujausiuose žiniasklaidos tyrimuose minimi keli ES aukšto lygio sprendimus priimantys asmenys, susiję su įtarimais dėl neteisėtai įgyto turto, interesų iškastinio kuro įmonėse arba turto mokesčių rojuose; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad Pandoros dokumentuose minimi besivystančių šalių, kurios labai priklauso nuo Europos Sąjungos teikiamos pagalbos, politiniai lyderiai;
20.mano, kad dėl Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytos vienbalsiškumo taisyklės, pagal kurią ES priimami mokesčių teisės aktai, aukšto lygio sprendimus priimantys asmenys, kaltinami pažeidimais, gali turėti daug daugiau įtakos blokuojant teisės aktus, kuriais siekiama kovoti su mokesčių slėpimu ar vengimu, arba nulemiant tokių procesų rezultato veiksmingumą;
21.pažymi, kad vyriausybės ministrai ir įstatymų leidėjai turi esminę pareigą visapusiškai laikytis įstatymų ir visada veikti laikantis įstatymo dvasios; atkreipia dėmesį į tai, kad to nepadarius mažėja visuomenės pasitikėjimas vyriausybe – pačiu valstybės pamatu; atkreipia dėmesį į tai, kad su sukčiavimo ir mokesčių slėpimo atvejais gali būti susijępolitikoje dalyvaujančių asmenų šeimos nariai, todėl jiems taikomi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu teisės aktai;
22.pabrėžia, kad svarbu žtikrinti aukštus ES ir valstybių narių pareigūnų dorumo, sąžiningumo ir atsakomybės standartus, taip pat toje aplinkoje puoselėti tarnybos ir asmenines moralines vertybes; primena Europos Parlamento narių pareigą atskleisti visus „finansinius interesus, kurie galėtų turėti įtakos Parlamento nario pareigų vykdymui“;
23.ragina valstybes nares žtikrinti, kad būtų nustatytos politikoje dalyvaujančių asmenų išorinės veiklos, darbo santykių, investicijų, turto ir didelės vertės dovanų ar naudos, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, susijęs su jų funkcijomis, privalomo deklaravimo priemonės ir sistemos, ir joms būtų skirta pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių; pabrėžia, kad svarbu turėti sistemas, kurios leistų pranešti ir patikrinti šią informaciją bei nepriklausomai įvertinti interesų konfliktus, kai jie kyla, taip pat numatyti atgrasomąsias sankcijas ž informacijos pateikimo reikalavimų nesilaikymą;
24.atkreipia dėmesį į Reglamento Nr. 31 (EEB)[15] 12 straipsnį, pagal kurį ES pareigūnams draudžiami bet kokie veiksmai ar elgesys, kurie gali daryti žalą jo žimamam postui;
Tarpininkų vaidmuo palengvinant mokesčių slėpimą ir vengimą
25.atkreipia dėmesį į tai, kad vadinamasis didžiųjų apskaitos įmonių ketvertas– „PricewaterhouseCoopers“ („PwC“), „Ernst & Young“ („EY“), „Deloitte“ ir KPMG– žima 87proc. pasaulinės mokesčių konsultacijų rinkos[16]; pabrėžia, kad tokia de facto oligopolija kelia grėsmę pačiai apskaitos ir konsultacijų rinkai ir dėl įtakos, kurią šios įmonės gali turėti mokesčių reglamentavimo srityje; ragina Komisiją atlikti mokesčių konsultacijų rinkos tyrimą, kad būtų galima gauti naujausią informaciją apie didžiųjų apskaitos įmonių žimamą rinkos dalį;
26.apgailestauja dėl to, kad, kaip atskleista Pandoros dokumentuose[17], „PwC“ kartu su kitomis didžiosiomis apskaitos įmonėmis atliko pagrindinį vaidmenį padedant Rusijos oligarchams investuoti Vakaruose per savo lengvatinio apmokestinimo priedangos įmonių tinklus[18]; pabrėžia, kad tokie tinklai gali trukdyti taikyti ES sankcijas asmenims iš Rusijos; apgailestauja dėl to, kad paskelbus Pandoros dokumentus ir įvedus ES sankcijas Rusijos oligarchams nebuvo atlikta matomų tarpininkavimo sektoriaus ES tyrimų; ragina valstybių narių valdžios institucijas ištirti visus šių įmonių padarytus pažeidimus;
27.atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į Rusijos agresiją š Ukrainą ir jos hibridinius veiksmus š ES šalis, Rusijos oligarchų turto ir investicijų tyrimai turėtų būti svarbiausias prioritetas, nes jie yra strategiškai svarbūs ES saugumui;
28.atkreipia dėmesį į tai, kad, tyrimų[19] duomenimis, pasaulinės profesionalių paslaugų įmonės yra vadinamieji karjeros centrai– 68proc. tarptautinių įmonių sandorių kainodaros specialistų š tai dirbo pasaulinėse profesionalių paslaugų įmonėse; ragina Komisiją teikti informaciją apie „sukamųjų durų“ reiškinį profesionalių paslaugų įmonėse ir mokesčių institucijų pareigūnų darbą tokiose įmonėse ar tarptautinėse įmonėse; ragina valstybes nares žtikrinti, kad būtų priimtas „sukamųjų durų“ reiškinio reglamentavimas, įskaitant mokesčių institucijų pareigūnų veiklos pertraukos laikotarpius, ir tinkami vykdymo žtikrinimo mechanizmai;
29.yra susirūpinęs dėl to, kad buvęs EBPO direktorius mokesčių reikalams neseniai perėjo dirbti į privatųjį sektorių; ragina valstybes nares ir Komisiją daryti spaudimą EBPO, kad ji laikytųsi savo 2010 m. rekomendacijų dėl lobistinės veiklos skaidrumo ir sąžiningumo principų ir nustatytų aiškius veiklos pertraukos laikotarpius ir griežtą politiką dėl „sukamųjų durų“ reiškinio atvejų; ragina valstybes nares taip pat laikytis šių standartų tarptautinėse organizacijose, kurių narėmis jos yra, kad būtų išvengta interesų konfliktų ir „sukamųjų durų“ reiškinio;
30.kviečia Komisiją ir valstybes nares toliau analizuoti ir, kai tinkama, šalinti galimus interesų konfliktus, kylančius dėl teisinių konsultacijų, konsultacijų mokesčių klausimais ir audito paslaugų teikimo, teikiant konsultacijas tiek verslo klientams, tiek valdžios institucijoms; pakartoja savo raginimą Komisijai apsvarstyti galimybę taikyti priemones, kuriomis apskaitos įmonės būtų aiškiai atskirtos nuo finansinių ar mokesčių paslaugų teikėjų, taip pat nuo visų konsultavimo paslaugų, kaip būdą pašalinti interesų konfliktus;
31.atkreipia dėmesį į dabartinį draudimą auditoriams teikti konsultavimo paslaugas, įskaitant konsultacijas mokesčių klausimais[20], viešojo intereso įmonėms; palankiai vertina neseniai paskelbtą vienos iš keturių didžiųjų apskaitos įmonių veiklos padalijimą į atskiras audito ir konsultavimo įmones – tai rodo, kad toks atskyrimas įmanomas[21];
32.atkreipia dėmesį į Audito Rūmų ataskaitą, kurioje daroma išvada, kad Komisijai naudojantis išorės konsultantų paslaugomis gali kilti pernelyg didelės priklausomybės, konkurencinio pranašumo, tiekėjų koncentracijos ir galimų interesų konfliktų rizika ir kad Komisija nepakankamai stebi, valdo ar mažina šią riziką įmonių lygmeniu[22]; ragina Komisiją įgyvendinti visas Audito Rūmų rekomendacijas; ragina Komisiją tinkamai įvertinti bet kokią interesų konfliktų riziką sutarčių skyrimo privačioms įmonėms procese ir žsitikrinti įvairius konsultacijų šaltinius; pabrėžia, jog svarbu, kad valdžios institucijos turėtų vidaus išteklių ir ekspertinių žinių savo funkcijoms vykdyti;
33.atkreipia dėmesį į nefinansinių tarpininkų sektoriaus savireguliavimo ribotumus; palankiai vertina tai, kad Komisija rengia naują teisėkūros pasiūlymą dėl tarpininkų reguliavimo – teisės aktą, kuriuo žtikrinama tarpininkų veiklos sistema, kad būtų sprendžiamas tarpininkų, padedančių palengvinti mokesčių slėpimą ir agresyvų mokesčių planavimą, vaidmens klausimas; primygtinai ragina Komisiją žtikrinti, kad į sistemą būtų įtrauktas griežtas vykdymo žtikrinimas imantis veiksmų š tarpininkus, kurie kuria ir valdo schemas, kuriomis sudaromos sąlygos mokesčių slėpimui ir agresyviam mokesčių planavimui, taip pat sudaromos palankesnės sąlygos turto slėpimui ir prisidedama prie to; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Komisiją toliau gerinti valstybių narių mokesčių administratorių keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą pasauliniu mastu; laukia Komisijos pasiūlymo – jis turėtų būti tikslinis ir proporcingas;
34.atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl Administracinio bendradarbiavimo direktyvos (DAB8), kuriuo išplečiamas automatinis keitimasis išankstiniais tarpvalstybiniais sprendimais pagal DAB6, kad jis apimtų didelės grynosios vertės turto turinčius asmenis; pabrėžia sąžiningo ir teisingo nacionalinių mokesčių institucijų bendradarbiavimo svarbą siekiant, kad keitimosi informacija sistema būtų patikima;
35.palankiai vertina tai, kad Direktyvoje dėl administracinio bendradarbiavimo (DAB6) jau nustatyta tam tikrų tarpvalstybinių mokesčių susitarimų privalomo informacijos atskleidimo tvarka; pažymi, kad žsibaigė daugiau nei vieneri ataskaitų teikimo metai; ragina Komisiją išanalizuoti ataskaitų išsamumą ir apimtį ir nustatyti galimus trūkumus; ragina Komisiją informuoti Europos Parlamentą apie savo išvadas;
36.primygtinai tvirtina, kad mokesčių vengimas naudingas tik nedaugeliui; atkreipia dėmesį į EBPO pastabą, kad mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimas daro poveikį visoms šalims ir kad besivystančiose šalyse dėl didesnės priklausomybės nuo pajamų iš įmonių pelno mokesčio jos patiria neproporcingai didelį erozijos ir pelno perkėlimo poveikį[23] ir tai skatina nelygybę šalies viduje;
Žalinga ne pelno mokesčių režimų praktika
37.atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip buvo atskleista Pandoros dokumentuose, schemos, kuriomis siekiama apsaugoti didelės grynosios vertės turtą turinčių asmenų turtą nuo valstybės institucijų pasitelkiant lengvatinio apmokestinimo paslaugas teikiančias įmones, tapo labai sudėtingos; atkreipia dėmesį į tai, kad iš atskleistų faktų matyti, kaipmažai mokesčiųmokėjo turtingi asmenys (arba nemokėjo jokių mokesčių), pakeisdami savo gyvenamosios vietos mokesčių tikslais šalį ir perkeldami kapitalą į kitas valstybes.
38.atkreipia dėmesį į naujų technologijų (pvz., kriptoturto), kurios kelia naujų iššūkių mokesčių vengimo ir pinigų plovimo srityje ir kurioms gali prireikti naujų, tinkamų ir tikslinių taisyklių, poveikį;
39.pabrėžia, kad mokesčių bazės erozijai susidaro palankesnės sąlygos dėl to, kad žsienyje mokamiems dividendams, autoriniams atlyginimams ir palūkanoms netaikomas išskaičiuojamasis mokestis ir kad nėra bendrų taisyklių ir procedūrų, kuriomis būtų žtikrintas veiksmingas srautų ES viduje apmokestinimas; primena neseniai atliktus tyrimus, iš kurių matyti dideli išskaičiuojamųjų mokesčių taikymo skirtumai tarp valstybių narių – tarifai įvairuoja nuo 0 iki 35 proc.; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal dvišales mokesčių sutartis išskaičiuojamajam mokesčiui taikomi tarifai dažnai yra mažesni ž standartinius tarifus; ragina Komisiją ir valstybes nares koordinuoti išskaičiuojamojo mokesčio sistemą, kuria būtų žtikrinama, kad visi dividendai, palūkanos ir autoriniai atlyginimai būtų bent kartą apmokestinami taikant efektyvųjį mokesčio tarifą;
40.atkreipia dėmesį į tai, kad dividendų spekuliacijų skandalai „cum-ex“ ir „cum-cum“ buvo du didžiausi mokestinio sukčiavimo skandalai ES istorijoje, kurie ES valstybėms narėms kainavo 140 mlrd. eurų; pabrėžia, kad ES suderinta išskaičiuojamojo mokesčio sistema padėtų žkirsti kelią mokestiniam sukčiavimui, dvigubam apmokestinimui ir dvigubam neapmokestinimui; todėl pakartoja, kad reikia bendros išskaičiuojamojo mokesčio sistemos;
41.kartu pastebi tendenciją, kad šalys, įskaitant ES valstybes nares, priima teisines sistemas, kuriomis siekiama paskatinti didelės grynosios vertės turtą turinčius asmenis, žsienio pensininkus ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus investuoti ar gyventi jų teritorijoje, visų pirma suteikiant jiems dideles mokesčių lengvatas ir atleidžiant nuo mokesčių (tai netaikoma piliečiams), taip pat siūlant auksines vizas ir parduodant galimybes įgyti pilietybę; atkreipia dėmesį į tai, kad tokios galimybės galėjo būti naudingos Rusijos oligarchams, kuriems nuo to laiko buvo taikomos tikslinės sankcijos;
42.pakartoja savo susirūpinimą dėl to, kad schemos, pagal kurias pilietybė arba gyvenamoji vieta suteikiama ž finansines investicijas, taip pat vadinamos „auksiniais pasais“, yra etiškai, teisiškai ir ekonomiškai štaringos ir kelia įvairias dideles saugumo grėsmes, pvz., susijusias su pinigų plovimu ir korupcija, Sąjungos piliečiams;
43.primygtinai ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją apie valstybių narių padarytą pažangą panaikinant arba atimant asmenų iš Rusijos ar Baltarusijos, kurie savo statusą įgijo dėl investicijų, pilietybę arba leidimus gyventi;
44.ypač nerimauja dėl, atrodo, trumpalaikio 14 mlrd. JAV dolerių vertės tarpvalstybinių indėlių, laikomų šalyse, siūlančiose pilietybę arba gyvenamąją vietą pagal investavimo schemas, padidėjimo, kuris leidžia manyti, kad šios schemos naudojamos kaip reguliacinis arbitražas, siekiant išvengti informacijos atskleidimo, privalomo pagal DAB6[24];
45.pažymi, kad vyriausybės paprastai naudoja dvi priemones, kad galėtų būti patrauklios mokesčių mokėtojams ir mobiliųjų mokesčių bazėms gyventojų pajamų ir turto apmokestinimo srityje – tai (maksimalūs) mokesčių tarifai ir lengvatinės mokesčių priemonės, skirtos pajamoms ir daug turto turintiems žsieniečiams;
46.atkreipia dėmesį į tai, kad ES valstybėse narėse daugėja mokesčių režimų, kuriais siekiama pritraukti vadinamų žsienio skaitmeninių klajoklių, didelės grynosios vertės turinčių asmenų ar pensininkų; pažymi, kad kai kurie mokesčių režimai kelia didelį piktnaudžiavimo pavojų, kuris lemia kitų šalių mokesčių bazės eroziją; pabrėžia, kad, remiantis ES mokesčių observatorijos atliktais tyrimais[25], daugelis valstybių narių taiko specialius mokesčių režimus, kuriais siekiama pritraukti žsienyje ždirbamų pajamų arba turto – tai, tyrėjų nuomone, daro įvairaus laipsnio žalą;
47.pažymi, kad, Mokesčių observatorijos duomenimis, dėl tokių lengvatinių schemų visoje ES kasmet prarandama daugiau kaip 4,5 mlrd. EUR pajamų; apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės nutraukia auksinių vizų schemas, tačiau sukuria specialius mokesčių režimus žsienyje ždirbtoms pajamoms ar turtui;
48.yra susirūpinęs dėl to, kad šioje srityje yra daug galimybių susidaryti žalingai konkurencijai ir didėti socialinei ir ekonominei nelygybei, nes daug pajamų ir turto turinčių mokesčių mokėtojų judumas dėl mokesčių yra didelis[26] ir nejudūs pajamų gaunantys asmenys galiausiai moka proporcingai didesnius mokesčius nei judūs pajamų gaunantys asmenys;
49.ragina Komisiją, nedarant poveikio jos įgaliojimams pagal Sutartis, įvertinti šių mokesčių režimų poveikį bendrajai rinkai ir valstybių narių pajamoms, taip pat visą žalingą mokesčių praktiką, iškraipančią konkurenciją ž pelno apmokestinimo srities ribų ES;
50.atkreipia dėmesį į nuotolinio darbo poveikį teisei priskirti gyventojų pajamų mokestį ir gyvenamajai vietai mokesčių tikslais ES; ragina Komisiją imtis reikiamų teisėkūros priemonių siekiant žtikrinti teisinį tikrumą ir mokesčių teisingumą ES tarpvalstybiniams darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims šioje srityje; pažymi, kad gyventojų pajamų mokestis yra didžiausias mokestinių pajamų šaltinis daugumoje ES valstybių narių;
51.ragina Komisiją ir valstybes nares imtis iniciatyvos EBPO, visų pirma EBPO ir G20 įtraukioje sistemoje, siekiant sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas kapitalo prieaugio apmokestinimo srityje ir apriboti žalingą mokesčių praktiką, kuria siekiama pritraukti žsienyje pajamų ždirbančius, turtingus ir turto turinčius asmenis;
52.pabrėžia, kad, atsižvelgiant į bendrąją rinką ir laisvą kapitalo judėjimą ES, kapitalo prieaugio apmokestinimo skirtumai visoje ES[27] gali lemti turto perkėlimą ir mokesčių vengimą persikeliant tarp valstybių narių; ragina Komisiją įvertinti minimalaus kapitalo prieaugio mokesčio įvedimo Europos lygmeniu pagrįstumą ir ekonominį poveikį;
53.pažymi, kad, kaip matyti iš Pandoros dokumentų, nekilnojamasis turtas yra plačiai naudojamas piktnaudžiaujamaisiais pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo tikslais; be to, pažymi, kad nekilnojamojo turto apmokestinimas ES visai nėra suderintas; susirūpinęs atkreipia dėmesį į staigų nekilnojamojo turto kainų padidėjimą ES ir į finansinių struktūrų įtakos būsto sektoriui augimą; yra susirūpinęs dėl galimo iškraipomojo režimų, pagal kuriuos numatomi mažų mokesčių nekilnojamojo turto investiciniai fondai, poveikio; ragina Komisiją įvertinti nekilnojamojo turto apmokestinimo koordinavimo stokos poveikį ES, taip pat mažų mokesčių režimų poveikį finansinių struktūrų įtakos būsto sektoriui augimui; primena svarbų nacionalinių skaitmeninių žemės registrų vaidmenį stiprinant kovą su mokestiniais nusikaltimais visoje ES;
Piktnaudžiavimas priedangos įmonėmis ir neskaidriu turtu ir kova su mokesčių slėpimu ir vengimu, ypač tose jurisdikcijose, kurioms Pandoros dokumentuose tenka svarbus vaidmuo
54.primena, kad mokestiniai nusikaltimai pripažįstami pirminiais pinigų plovimo nusikaltimais, kurie dažnai susiję su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir terorizmo finansavimu; pabrėžia, kad pagrindinis nustatytas iššūkis taikant Direktyvą (ES)2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos[28] yra tai, kad nėra tiesioginio šių taisyklių taikymo ir yra susiskaidymas, atsiradęs dėl skirtingų nacionalinių požiūrių; palankiai vertina pasiūlytą kovos su pinigų plovimu teisės aktų rinkinį; pabrėžia, kad svarbu geriau koordinuoti nacionalines teisines sistemas, kad būtų pašalintos spragos, ir pagerinti priežiūrą įsteigiant Europos kovos su pinigų plovimu instituciją, turinčią pakankamai išteklių ir kompetencijos;
55.pažymi, kad kai kuriose jurisdikcijose, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, taikomas nepaaiškinamo turto kontrolės mechanizmas, kuriuo siekiama nustatyti iš nusikalstamos veiklos gautas pajamas; pabrėžia, kad šį mechanizmą sudaro teismo nutartis, kuria reikalaujama, kad asmuo, kuriam pagrįstai pateikti įtarimai dalyvavus vykdant sunkų nusikaltimą ar esant susijus su jį įvykdžiusiu asmeniu, paaiškintų savo interesų, susijusių su tam tikru turtu, kilmę ir mastą ir paaiškintų, kaip turtas buvo įgytas, jei esama pagrįstų priežasčių įtarti, kad respondento teisėtai įgytų pajamų, apie kurias yra žinoma, nežtektų tam, kad respondentas galėtų įgyti tokį turtą; ragina Komisiją įvertinti tokios priemonės poveikį ir galimybes ją taikyti Sąjungos lygmeniu, kad teisėsaugos institucijos galėtų geriau ištirti neteisėtai įgyto turto kilmę ir sugrąžinti nusikalstamu būdu įgytas pajamas, sykiu žtikrinant proporcingumą ir ginamųjų teises;
56.apgailestauja dėl to, kad Komisijai ir valstybėms narėms trūksta skaidrumo, kalbant apie pažangą, padarytą įšaldant ir areštuojant asmenų, kuriems taikomos sankcijos, turtą; primygtinai ragina valstybes nares ir ES valdžios institucijas dėti realias pastangas siekiant sugrąžinti neteisėtus pinigus; prašo Komisijos paskelbti po Rusijos invazijos į Ukrainą įšaldyto arba konfiskuoto turto sąrašą; palankiai vertina 2022 m. Komisijos pasiūlymą dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo;
57.ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti peržiūrėta didelės rizikos trečiųjų valstybių nustatymo pagal Direktyvą (ES) 2015/849 metodika ir, atlikus savo išsamų vertinimą, taip pat, kai taikytina, atsižvelgus į Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) vertinimus, nedvejojant įtraukti į didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašą jurisdikcijas, neįtrauktas į FATF sąrašus;
58.pabrėžia, kad svarbu stiprinti valdžios institucijų priemones, kuriomis naudodamosi jos gali susipažinti su informacija apie specifinio didelės vertės turto nuosavybę ir tokiu būdu veiksmingai pažaboti pastangas apeiti tikslines finansines sankcijas, kovoti su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir vengimu;
59.pažymi, kad, nepaisant Europos ir nacionalinių teisės aktų dėl tikrosios nuosavybės skaidrumo įgyvendinimo, kaip pranešė nevyriausybinės organizacijos[29], kai kurių ES viešųjų registrų duomenų kokybę reikia gerinti; primygtinai ragina valstybes nares skirti tinkamus išteklius, įskaitant pakankamą darbuotojų skaičių ir technologijų kiekį, duomenims apdoroti ir visapusiškai jais pasinaudoti; ragina Komisiją parengti gaires arba teikti paramą valstybėms narėms ir ataskaitas teikiančioms įstaigoms, kad būtų žtikrinta duomenų registruose kokybė;
60.primena, kad informacijos apie tikruosius savininkus skaidrumas visame pasaulyje yra labai svarbus; primena, kad kovojant su neteisėtais finansiniais srautais labai svarbus įmonių, patikos fondų ir kitų teisės subjektų nuosavybės ir kontrolės skaidrumas; be to, pažymi, kad Pandoros dokumentuose įvardyti asmenys, apeinantys valstybėse narėse galiojančius tikrosios nuosavybės skaidrumo reikalavimus; tačiau apgailestauja dėl su techniniais sunkumais susijusio delsimo kuriant Tikrųjų savininkų registrų sąveikos sistemą ES; apgailestauja dėl to, kad vėlavimas valstybėse narėse ir bendras įgyvendinimo proceso koordinavimo trūkumas mažina funkcionalios registrų sąveikos sistemos veiksmingumą, ir ragina visus dalyvius skubiai spręsti šią vėlavimo problemą; pabrėžia, kad galimybė gauti tinkamą, tikslią ir naujausią informaciją apie tikruosius savininkus bei juridinių asmenų patikros yra vertinga kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu priemonė;
61.palankiai vertina tai, kad Finansinių veiksmų darbo grupė (FATF) persvarstė rekomendaciją Nr. 24, pagal kurią reikalaujama, kad šalys žkirstų kelią piktnaudžiavimo atvejams, kai pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo tikslais pasitelkiamas juridinis asmuo; pabrėžia, kad nuo šiol šalys turėtų reikalauti, kad valdžios institucija ar įstaiga, veikianti kaip tikrųjų savininkų registras arba alternatyvus veiksmingas mechanizmas, saugotų informaciją apie tikruosius savininkus;
62.pabrėžia, kad pažanga kovojant su anoniminių įmonių naudojimu gali būti įmanoma tik tuo atveju, jei informacija apie tikruosius savininkus bus lengvai ir laiku prieinama visose jurisdikcijose ir jei valdžios institucijos galės pasinaudoti ta informacija ir atlikti kryžminę duomenų patikrą tyrimo tikslais;
63.taip pat palankiai vertina tai, kad FATF atlieka rekomendacijos Nr. 25 dėl juridinių struktūrų skaidrumo ir informacijos apie tikruosius savininkus peržiūrą; atsižvelgdamas į tai mano, kad, panašiai kaip jau nustatyta ES teisėje, šioje rekomendacijoje turėtų būti nustatyta, kad patikos fondai ar kitos panašios teisinės struktūros turi būti registruojami ir kad prieiga prie informacijos apie patikos fondų tikruosius savininkus būtų bent jau tokia pat išsami, kaip šiuo metu nustatyta ES teisėje;
64.atkreipia dėmesį į 2022 m. lapkričio 22 d. ESTT sprendimą sujungtose bylose C-37/20 ir C-601/20 dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus, kaip numatyta 5-ojoje ES kovos su pinigų plovimu direktyvoje – tokią galimybę Teismas pripažino negaliojančia, išskyrus tuos asmenis, kurie gali pareikšti teisėtą interesą susipažinti su informacija; ragina valstybes nares, kurios dėl Teismo sprendimo panaikino prieigą prie duomenų apie tikruosius savininkus finansinės žvalgybos padaliniams (FŽP), kompetentingoms institucijoms ir įpareigotiesiems subjektams, nedelsiant ją atkurti;
65.pakartoja savo išvadas dėl to, kad, kaip atskleista Pandoros dokumentuose, kai kurios JAV valstijos, pavyzdžiui, Pietų Dakota, Aliaska, Vajomingas, Delaveras ir Nevada, tapo finansinio ir įmonių slaptumo centrais; apgailestauja dėl to, kad po dokumentų atskleidimo šiose valstijose trūksta akivaizdžios pažangos ar politinės valios imtis būtinų reformų;
66.palankiai vertina tai, kad priimta pirmoji galutinė taisyklė dėl informacijos apie tikruosius savininkus teikimo pagal JAV įmonių skaidrumo aktą; apgailestauja dėl to, kad JAV trūksta politinės valios dalytis informacija apie ne JAV piliečių finansines sąskaitas; pakartoja raginąs JAV kuo greičiau prisijungti prie EBPO bendro duomenų teikimo standarto ir ragina Komisiją ir valstybes nares EBPO sistemoje pradėti naujas derybas su JAV, kad būtų pasiektas visiškas abipusiškumas pagal sutartą ir sustiprintą bendro duomenų teikimo standarto sistemą;
67.primena, kad ES nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąraše vertinama, ar pagal Pasaulinio skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forumo duomenis jurisdikcija bent iš dalies atitinka bendro duomenų teikimo standartoreikalavimus; ragina Tarybą iš naujo įvertinti JAV pagal ES sąrašą, ypač atsižvelgiant į mokesčių skaidrumo kriterijus;
68.ragina JAV Kongresą priimti naujų institucijų, atsakingų ž verslo pinigų plovimo ir sąlygų saugumo rizikai sudarymo klausimus, steigimo aktą (angl. Establishing New Authorities for Business Laundering and Enabling Risks to Security Act (ENABLERS)),kuriuo būtų reikalaujama, kad nefinansinis arba tarpininkavimo sektorius vykdytų savo klientų išsamaus patikrinimo pareigas, kaip rekomenduojama FATF standartuose;
69.pažymi, kad priedangos įmonės gali būti naudojamos agresyviam mokesčių planavimui arba mokesčių slėpimui; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama žkirsti kelią piktnaudžiavimui priedangos subjektais mokesčių tikslais, ir iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES[30]; ragina Tarybą sparčiai priimti šį pasiūlymą atsižvelgiant į Parlamento nuomonę; pabrėžia, kad nustačius naujus su piktnaudžiavimu priedangos įmonėmis susijusius skaidrumo standartus, mokesčių institucijos galės lengviau nustatyti piktnaudžiavimą jomis; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau skatinti pasaulinį reglamentavimą dėl įmonėms taikomų privalomų veiklos pagrindo reikalavimų, kurie būtų mokesčių vengimo prevencijos priemonė;
70.susirūpinęs pažymi, kad naujausi Pasaulinio forumo dėl finansinių sąskaitų informacijos teikimo ir išsamaus patikrinimo bendrojo standarto (CRS) teisinio įgyvendinimo tarpusavio vertinimo rezultatai ir pirmą kartą pirmosios CRS praktinio įgyvendinimo veiksmingumo peržiūros rezultatai rodo, kad kelių valstybių narių taikomą sistemą reikia tobulinti, kad ji visapusiškai derėtų su reikalavimais[31]; ragina Komisiją vykdant DAB direktyvų įgyvendinimo valstybėse narėse stebėseną atsižvelgti į tarpusavio vertinimo rezultatus;
71.atkreipia dėmesį į Tarybos susitarimą dėl Verslo apmokestinimo elgesio kodekso taikymo srities išplėtimo; pabrėžia, kad persvarstytame šiame Elgesio kodekse įvedama visuotinai taikomų mokesčių elementųsąvoka, kurie, kaip to prašė Parlamentas, turi būti laikomi žalingais, jei dėl jų atsiranda dvigubas neapmokestinimas arba dvigubas ar daugkartinis naudojimasis mokesčių lengvatomis; ragina Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupę visapusiškai pasinaudoti persvarstytais įgaliojimais;
72.palankiai vertina tai, kad, sudarius mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą, kai kuriose besivystančiose šalyse, vykdant techninį bendradarbiavimą ir politinį dialogą, sudarytos sąlygos tobulinti teisės aktus ir mokesčių praktiką, kad būtų sprendžiamos nustatytos mokesčių problemos;
73.tačiau apgailestauja dėl Tarybos nenoro pritarti siūlomam skaidrumo kriterijui dėl galutinių tikrųjų savininkų, kurių slėpimas buvo bendras Panamos dokumentų atskleistų schemų bruožas ir pagrindinis veiksnys, prisidėjęs prie tokių schemų tęstinumo ir sėkmės;
74.pakartoja savo raginimą Tarybai išplėsti Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) taikymo sritį įtraukiant lengvatinius gyventojų pajamų ar kapitalo mokesčių režimus ir gyventojų pajamų ir turto mokesčių režimus, kurie laikomi žalingais;
75.be to, primena Parlamento rezoliucijas dėl ES sudaromo mokesčių sąrašo ir ES politikos, susijusios su žalinga mokesčių praktika, reformos (įskaitant Elgesio kodekso grupės reformą); ragina Tarybą atnaujinti diskusijas dėl visapusiškos kodekso reformos ir įgyvendinti Parlamento rekomendacijas, visų pirma atsižvelgti į tai, kad kelios atskiros valstybės narės turi išsamesnius juoduosius sąrašus nei visa ES, o tai rodo, kad ES lygmeniu galėtų būti taikomi griežtesni kriterijai;
76.ragina Tarybą visų pirma kaip atskirą kriterijų įtraukti automatinį ES nepriklausančių jurisdikciją turinčių subjektų, kuriuose taikoma 0proc. pelno mokesčio tarifas arba įmonių ar asmenų pelnas nėra apmokestinamas, įtraukimą į sąrašą; susirūpinęs pažymi, kad ES nepriklausančios šalys gali panaikinti reikalavimų neatitinkančias mokesčių sistemas, bet pakeisti jas naujomis sistemomis, galinčiomis pakenkti ES;
77.apgailestauja dėl to, kad nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo rengimo procese stinga demokratinės atskaitomybės; primena, kad Taryba, nuspręsdama perkelti šalis iš pilkojo sąrašo į juodąjį sąrašą ir atvirkščiai, regis, kartais vadovaujasi diplomatiniais ar politiniais motyvais, o ne objektyviais vertinimais; pabrėžia, kad tai kenkia sąrašų patikimumui, nuspėjamumui ir naudingumui; ragina rengiant sąrašą konsultuotis su Parlamentu ir iš esmės peržiūrėti tikrinimo kriterijus;
78.pabrėžia, kad Pandoros dokumentai dar kartą primena, jog ES nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą reikia padaryti veiksmingesnį, kad jis būtų ne tik priemonė, padedanti ES subjektams ir valdžios institucijoms nustatyti rizikingus subjektus ir imtis atsargumo priemonių, bet ir aktyviai skatinti šalis vykdyti reformas, kad jos atitiktų tarptautinius mokesčių standartus, ir su jomis bendradarbiauti tai darant;
79.pabrėžia, kad nors įtraukimas į sąrašą ir apsaugos priemonės prireikus turi būti taikomi be dvejonių, ES, š taikydama bet kokias prievartos priemones, turi sistemingiau ir skaidriau bendradarbiauti ir konsultuotis su besivystančiomis šalimis, kuriose netaikoma tinkama mokesčių praktika, visų pirma siekdama žtikrinti, kad šių šalių valdžios institucijoms iš anksto būtų suteiktos žinios ir pajėgumo stiprinimo galimybės;
80.palankiai vertina 2021 m. spalio mėn. EBPO ir G20 susitarimą dėl tarptautinių pelno mokesčio taisyklių reformos; atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinus susitarimo II ramstį bus nustatytas 15 proc. pasaulinis efektyvusis pelno mokesčio tarifas, taikomas įmonėms, kurių metinės pajamos viršija 750 mln. EUR, o tai turėtų padėti sumažinti naudojimąsi mokesčių rojais visame pasaulyje; pabrėžia, kad svarbu ES lygmeniu taikyti 15 proc. efektyvųjį mokesčių tarifą, dėl kurio susitarta EBPO ir G20 įtraukiojoje sistemoje;
81.primena, kad būsimu pasauliniu minimaliu pelno mokesčiu bus nustatytas fiksuotas pelno apmokestinimo bazinis lygis ir taip bus kovojama su pelno mokesčio vengimu; palankiai vertina padarytą pažangą ir ragina ja remtis; ragina panaudoti su tuo susijusius biudžeto pajėgumus siekiant kurti atsparesnę, tvaresnę ir lygiateisę visuomenę; ragina vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą minimalaus pelno mokesčio klausimu ir įvesti geresnio skaidrumo priemones, kad būtų palankesnės sąlygos mokesčių vengėjų baudžiamajam persekiojimui; pabrėžia, kad tarptautinės bendrovės turėtų mokėti mokesčius tose šalyse, kuriose jos vykdo savo ekonominę veiklą ir kuriose sukuriama vertė; mano, kad apmokestinimo teisių paskirstymas tarp šalių turi būti sąžiningas, teisingas ir atitikti tikslą mažinti šalių nelygybę; ragina ES valstybes nares įgyvendinti šį žmojį ir politiškai remti šį pasaulinį projektą;
82.atkreipia dėmesį į tai, kad kelios valstybės narės išlaikė lengvatines pelno mokesčio sistemas, dėl kurių kitos valstybės narės galėjo prarasti milijardus mokestinių pajamų; ragina žtikrinti didesnį lengvatinių mokesčių sistemų skaidrumą ir didesnį ES valstybių narių solidarumą mokesčių srityje; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad keliose valstybėse narėse gaunamų ir netenkamų pinigų srautai iš tiesioginių žsienio investicijų ir pasyviųjų pajamų vis dar yra neproporcingai dideli ir kad šie srautai bent iš dalies atspindi fantomines investicijas, kaip tai vadina TVF tyrėjai[32], kuriomis siekiama išvengti mokesčių ir galbūt išplauti pinigus;
83.ragina Komisiją toliau stebėti, ar valstybės narės sudaro sąlygas agresyviam mokesčių planavimui, pranešti apie tai Europos Parlamentui ir pateikti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kaip kovoti su agresyviu mokesčių planavimu, bei daryti spaudimą šioms valstybėms narėms, kad jos įgyvendintų reformas;
84.primygtinai reikalauja, kad, siekdama ateityje vykdyti mokesčių politikos teisėkūros reformas, kurios būtinos siekiant veiksmingai spręsti Pandoros dokumentuose atskleistas problemas, Komisija išnagrinėtų visas galimybes, kurias suteikia Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, siekiant sprendimų priėmimą padaryti veiksmingesnį;
85.pabrėžia, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant žkirsti kelią mokesčių vengimui ir yra gyvybiškai svarbus siekiant žtikrinti teisingas ir veiksmingas vidaus mokesčių sistemas, tačiau valstybės narės turėtų turėti galimybę imtis vienašalių priemonių savo mokesčių bazei apsaugoti, atsižvelgdamos į savo mokesčių suverenumą ir ES teisę, pvz., nustatyti, kad išlaidos (palūkanos, autoriniai atlyginimai ir paslaugų mokėjimai) negali būti atskaitomos arba gali būti atskaitomos ribotai, priimti išskaičiuojamąsias priemones, apriboti kapitalo dalių neapmokestinimą arba nustatyti specialius reikalavimus dokumentams;
°
°°
86.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Tarybai, Komisijai, JAV Kongresui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ir Finansinių veiksmų darbo grupei.
AIŠKINAMOJI DALIS
2021m. spalio 3d. Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas paskelbė Pandoros dokumentus– didžiulio masto duomenų nutekinimo atvejį, kuriuose buvo pateikiami mokesčių rojuose įsisteigusių juridinių asmenų tikrųjų savininkų duomenys; Pandoros dokumentuose atskleisti fiziniai asmenys, tarp kurių buvo didelės grynosios vertės turto turinčių asmenų, pavyzdžiui, nusikaltėlių, oligarchų ir įžymybių, taip pat 35 dabartiniai ir buvę pasaulio lyderiai, daugiau kaip 330 politikų ir valstybės pareigūnų 91 šalyje ir teritorijoje, įskaitant ES valstybes nares. Be to, juose buvo atskleista, kad tokiai agresyviai mokesčių planavimo praktikai vykdyti dažnai padeda tarpininkai, pavyzdžiui, teisinių paslaugų įmonės, mokesčių konsultantai ir turto valdytojai.
Nors Pandoros dokumentai yra naujausias mokesčių duomenų nutekinimo atvejis, jis nėra vienintelis pastaraisiais metais. Iš anksčiau nutekintų duomenų, pavyzdžiui, 2016m. Panamos dokumentų ir 2015m. „Swiss Leaks“, matyti, kad apie 50proc. turto, esančio mokesčių rojuose, priklauso 0,01proc. didžiausių turtuolių, o 0,01proc. turtuolių slėpdami turtą ir investicines pajamas žsienyje išvengia apie 25proc. mokestinių prievolių[33]. Šie skaičiai rodo, kad mokesčių vengimas taip pat yra nelygybės ir piliečių pasitikėjimo teisine valstybe bei mūsų ekonomine ir demokratine sistema mažėjimo klausimas.
Be to, tokie nutekinti dokumentai kaip 2019m. „OpenLux“ ir Pandoros dokumentai taip pat atskleidžia, kaip didelės grynosios vertės turtą turintys asmenys, pasitelkdami tarpininkus ir priedangos įmones, slepia turtą, ir pabrėžia, kaip svarbu atskleisti galutinius tikruosius tokių įmonių savininkus.
Todėl pranešėjas norėtų spręsti Pandoros dokumentų ir kitų panašių duomenų nutekinimo atvejų atskleistas problemas vertindamas įvairias politikos sritis.
Pranešėjas mano, kad:
Pandoros dokumentai ir kiti nutekinti dokumentai pabrėžė tarptautinės tiriamosios žurnalistikos ir pranešėjų vaidmenį atskleidžiant mokesčių vengimą ir slėpimą, korupciją, organizuotą nusikalstamumą ir pinigų plovimą. Tokie pranešėjai turi būti gerai apsaugoti ne tik kai teikia vidaus ar išorės pranešimus, bet ir kai pasisako viešai, kad nebūtų žkirstas kelias neteisėtos praktikos atskleidimui, todėl 2019m. ES pranešėjų apsaugos direktyva turi būti kuo greičiau visapusiškai įgyvendinta.
Pandoros dokumentuose ir kituose dokumentuose buvo informacijos apie kelis politikoje dalyvaujančius asmenis, susijusius su mokesčių slėpimu ar vengimu. Siekiant stiprinti piliečių pasitikėjimą mūsų demokratine sistema ir žtikrinti aukštus ES valstybės pareigūnų dorumo, sąžiningumo ir atsakomybės standartus, valstybės narės turi žtikrinti, kad būtų nustatytos valstybės pareigūnų išorinės veiklos, turto irkt. deklaravimo priemonės ir sistemos, kaip rekomenduojama Jungtinių Tautų konvencijoje š korupciją.
ES valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę nustatyti mokesčių institucijų pareigūnams veiklos pertraukos laikotarpius, kad būtų išspręsta teisės aktų leidėjų, institucijų, tarptautinių įmonių ir pasaulinių profesinių paslaugų įmonių, teikiančių konsultacijas mokesčių klausimais, „sukamųjų durų“ reiškinio problema.
Galimybė gauti tikslią ir naujausią informaciją apie tikruosius savininkus yra nepakeičiama priemonė kovojant su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir vengimu. Įdiegti vieši registrai, kuriuose registruojami valstybėse narėse įsteigtų juridinių asmenų tikrieji savininkai. Valstybės narės turėtų žtikrinti, kad atitinkama informacija būtų viešai prieinama ir kad registrų sujungimas greitai taptų realybe.
Reaguodamos į tai, kad kai kuriose šalyse vis dažniau taikomos dosnios mokesčių lengvatos ir atleidimai nuo mokesčių žsieniečiams, kurie netaikomi šalies piliečiams, ir į tai, kad daug pajamų ir turto turinčių mokesčių mokėtojų judumas dėl mokesčių yra didelis, ES vyriausybės turėtų spręsti lengvatinių gyventojų pajamų ar kapitalo mokesčių režimų arba gyventojų pajamų ir turto mokesčių režimų klausimą Elgesio kodekso grupėje. Valstybės narės turėtų įvesti turto mokesčius tam tikriems turto portfeliams, viršijantiems tam tikras ribas. Tokios iniciatyvos turėtų būti koordinuojamos ES lygmeniu, kad būtų išvengta bendrosios rinkos iškraipymų ir žtikrinta, kad informacija apie didelės grynosios vertės turtą turinčių asmenų susitarimus su valstybės narės mokesčių institucijomis būtų teikiama visoms valstybėms narėms.
VYSTYMOSI KOMITETO NUOMONĖ(12.12.2022)
pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui
dėl įgytos patirties, susijusios su Pandoros dokumentais ir atskleista kita informacija
()
Nuomonės referentas: Udo Bullmann
ʴŪ۲Ѵ
Vystymosi komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
A.kadangi Trečiosios tarptautinės vystymosi finansavimo konferencijos Adis Abebos veiksmų darbotvarkės šalys įsipareigojo gerinti pajamų administravimą taikant modernias, progresyvias mokesčių sistemas ir efektyviau renkant mokesčius ir plėsti tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių srityje;
B.kadangi dėl pasaulinės mokesčių konkurencijos mokesčių našta perkelta darbuotojams ir mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, ji pakenkė besivystančių šalių galimybei sutelkti daugiau vidaus išteklių ir privertė žalingai sumažinti viešųjų paslaugų aprėptį neturtingose šalyse;
C.kadangi besivystančiose šalyse pelno mokestis sudaro didesnę mokestinių pajamų ir bendrojo vidaus produkto dalį nei turtingose šalyse; kadangi apskaičiuota, kad nuostoliai dėl pasaulinio pelno apmokestinimo besivystančiose šalyse svyruoja nuo 6 iki 13 proc. visų mokestinių pajamų, palyginti su 2–3 proc. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse[34];
D.kadangi automatinis keitimasis informacija yra veiksminga priemonė kovojant su mokesčių slėpimu ir kitais neteisėtais finansiniais srautais;
E.kadangi 2021m. spaliomėn. EBPO ir G20 šalių mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo įtraukioje sistemoje susitarta dėl dviejų ramsčių sprendimo, kuriuo siekiama spręsti dėl ekonomikos skaitmeninimo kylančias mokesčių problemas; kadangi vis dėlto kai kurios besivystančios šalys išreiškė susirūpinimą dėl šio pasaulinio pelno apmokestinimo susitarimo arba net atsisakė jį patvirtinti (pvz., Kenija ir Nigerija);
F.kadangi, remiantis ataskaita „Mokesčių skaidrumas Afrikoje 2022m. Afrikos iniciatyvos pažangos ataskaita“[35], apskaičiuota, kad neteisėti finansiniai srautai šiame žemyne kasmet sudaro 50–80mlrd.JAV dolerių (48–77mlrd.EUR);
G.kadangi 2019m. Jungtinių Tautų Afrikos grupė paragino priimti Jungtinių Tautų mokesčių konvenciją, kuri būtų svarbi kovos su neteisėtais finansiniais srautais priemonė; kadangi 2021m. vasariomėn. Tarptautinės finansinės atskaitomybės, skaidrumo ir sąžiningumo siekiant Darbotvarkės iki 2030m. tikslų aukšto lygio grupė (FACTI grupė) į savo galutinę ataskaitą kaip svarbią rekomendaciją taip pat įtraukė pasiūlymą dėl Jungtinių Tautų mokesčių konvencijos;
1.pabrėžia, kad Tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konsorciumo paviešintuose Pandoros dokumentuose atskleidžiamas akivaizdus didelio masto mokesčių slėpimas ir pinigų plovimas, ypač per priedangos įmones ir patikos fondus; pabrėžia, kad neteisėti finansiniai srautai yra pasaulinio valdymo klausimas; ragina ES parodyti tvirtą politinę valią ir ryžtą kovoje su mokesčių vengimu ir slėpimu vadovaujantis politikos suderinamumo vystymosi labui principu, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208straipsnyje;
2.smerkia tai, kad daug pasaulio jurisdikcijų teritorijų egzistuoja šešėlinės lengvatinių mokesčių finansinės struktūros, kuriomis suteikiama galimybė neteisėtai praturtėti žmonėms, kurie jau ir taip galingi ir turtingi, visuomenės sąskaita, sudarant sąlygas vengti mokesčių, kurios gali būti naudojamos neteisėtai veiklai, pavyzdžiui, mokesčių slėpimui ir pinigų plovimui ir kurios gali sukelti finansinį nestabilumą; apgailestauja dėl to, kad, nepaisant dešimtmetį trunkančių mokesčių skandalų ir teisėkūros reformų ES, pažanga pasauliniu lygmeniu siekiant pažaboti įmonių slaptumą ir mokesčių slėpimą bei vengimą lengvatinio apmokestinimo zonose buvo nepakankama, kaip matyti iš Pandoros dokumentų; pabrėžia, kad skaidrumo trūkumas, įskaitant tarptautinį keitimąsi informacija, yra pagrindinė su mokesčiais susijusių neteisėtų finansinių srautų priežastis;
3.pabrėžia, kad Pandoros dokumentuose atskleista praktika daro ypatingai didelį poveikį besivystančių šalių biudžeto galimybėms ir viešosioms išlaidoms ir kenkia teisinei valstybei bei mažina pasitikėjimą pasauline finansų sistema, siekiant kelti pragyvenimo standartus viso pasaulio besivystančiose šalyse; pabrėžia, kad reikia veikti pasauliniuose tarptautiniuose forumuose; primena, kad dėl mokesčių vengimo mokesčių našta perkeliama nuo stambesnio verslo mažesnėms ir vidutinio dydžio įmonėms, taip pat vartotojams, kurie moka asmeninių pajamų mokesčius ir pridėtinės vertės mokestį – tai ypač didelė problema mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, kuriose mažosios, vidutinės ir labai mažos įmonės ir neoficialūs prekiautojai sudaro didžiąją ekonominės veiklos sektoriaus dalį ir yra labiau pažeidžiami dėl gerokai sumažėjusių pajamų ir nesaugumo;
4.primena, kad priėmus Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030m. pasiektas plataus masto sutarimas dėl poreikio iš esmės padidinti investicijas, kad būtų skatinamas tvarus ekonomikos augimas; pabrėžia tarptautinį įsipareigojimą iki 2030m. gerokai sumažinti neteisėtus finansinius srautus, kaip numatyta Adis Abebos veiksmų darbotvarkėje ir Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030m.; smerkia 2021m. spalio 5d. Tarybos sprendimą išbraukti Angiliją ir Seišelius iš mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo, nes tai daro poveikį ES kovai ž pasaulio mastu skaidrią mokesčių sistemą; todėl primygtinai ragina Tarybą persvarstyti savo sprendimą; atkakliai tvirtina, kad mokesčių vengimo pramonė naudinga tik nedaugeliui; atkreipia dėmesį į EBPO pastabą, kad mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimas daro poveikį visoms šalims ir kad besivystančiose šalyse dėl didesnės priklausomybės nuo pajamų iš įmonių pelno mokesčio jos patiria neproporcingai didelį erozijos ir pelno perkėlimo poveikį ir tai skatina nelygybę šalies viduje; primena savo 2021m. spalio 21d. rezoliuciją „Pandoros dokumentai: jų reikšmė pastangoms kovoti su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir vengimu“; šiuo klausimu pakartoja savo raginimą reformuoti nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą ir reguliariai jį atnaujinti;
5.palankiai vertina tai, kad, sudarius mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą, kai kuriose besivystančiose šalyse, vykdant techninį bendradarbiavimą ir politinį dialogą, sudarytos sąlygos tobulinti teisės aktus ir mokesčių praktiką, kad būtų sprendžiamos nustatytos mokesčių problemos; tačiau pažymi, kad į nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą neįtraukti mokesčių rojai Europoje ir daugelis mokesčių rojų ž Europos ribų; pažymi, kad, atsižvelgiant į politikos nuoseklumo trūkumą, tai turi įtakos sąrašo sudarymo proceso patikimumui;
6.pažymi, kad esamų oficialių plėtros fondų naudojimas privačiosioms investicijoms subsidijuoti gali būti siejamas su kompromisais dėl jų veiksmingumo įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus; taip pat pažymi, kad besivystančiose šalyse nematyti būtino privačių investicijų augimo požymių;
7.pabrėžia, kad nors įtraukimo į sąrašą ir apsaugos priemonės prireikus turi būti taikomos be dvejonių, ES, š taikydama bet kokias prievartos priemones, turi sistemingiau ir skaidriau bendradarbiauti ir konsultuotis su besivystančiomis šalimis, kuriose netaikoma tinkama mokesčių praktika, visų pirma siekdama žtikrinti, kad šių šalių valdžios institucijoms iš anksto būtų suteiktos žinios ir pajėgumo stiprinimo galimybės;
8.mano, kad dėl tarptautinių įmonių, taip pat kai kurių turtingiausių ir galingiausių pasaulio žmonių, įskaitant dabartinius ir buvusius prezidentus, ministrus pirmininkus ir valstybių vadovus, mokesčių vengimo praktikos ir mokesčių rojų, kuriuose netaikomi efektyvieji mokesčių tarifai arba jie yra labai maži, daroma labai didelė žala teisingam mokesčių rinkimui pasaulio pietinėse šalyse; taip pat mano, kad ši praktika gali turėti didelį poveikį tų šalių biudžeto pajėgumui, įskaitant jų gebėjimą investuoti į patikimas mokesčių surinkimo struktūras, ir yra dar vienas būdas išgauti išteklius iš pasaulio pietinių šalių; pabrėžia, kad gebėjimas slėpti pinigus daro tiesioginį poveikį žmonių gyvenimui, nes tai, be kita ko, daro poveikį galimybėms gauti išsilavinimą, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir turėti būstą; primena, kad dėl mokesčių slėpimo besivystančios šalys patiria didžiulių finansinių nuostolių ir tai yra vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių labai didėja daugelio iš jų įsiskolinimas; pabrėžia, kad Pandoros dokumentai leidžia suprasti, kokio masto sankcijos taikomos Rusijos elito atstovams, reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą; pažymi, kad ši invazija taip pat daro pražūtingą poveikį besivystančioms šalims; smerkia tai, kad Rusijos elitas apeina šias sankcijas, kaip atskleista Pandoros dokumentuose, ir ragina imtis veiksmingų priemonių kovojant su šiuo reiškiniu;
9.atkreipia dėmesį į tai, kad Pandoros dokumentuose minimi besivystančių šalių, kurios labai priklauso nuo Europos Sąjungos teikiamos pagalbos, politiniai lyderiai;
10.akcentuoja struktūrinį tiek tarptautinių įmonių, tiek pavienių asmenų mokesčių vengimo praktikos poveikį besivystančių šalių biudžeto pajėgumams ir vidutinės trukmės bei ilgalaikėms ekonomikos augimo ir socialinio vystymosi perspektyvoms; atkreipia dėmesį į didėjančią nelygybę ir skurdą, kuriuos lemia viešųjų išteklių trūkumas dėl mokesčių vengimo; primena, kad kova su tarpvalstybiniu mokesčių slėpimu yra labai svarbi priemonė siekiant išplėsti mokesčių bazę, padidinti mokestines pajamas ir apsaugoti mokesčių sistemų vientisumą bei teisingumą; pabrėžia, kad reikia nuolat bendradarbiauti visame pasaulyje tiriant įtariamus mokesčių slėpimo ir pinigų plovimo atvejus; pabrėžia, kad, laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principo, reikia tikslinių ir veiksmingų sankcijų mechanizmų, suderinamų su Jungtinių Tautų darbotvarke iki 2030 m., taip pat sankcijų, nukreiptų š subjektus, kurie gauna naudos iš mokesčių vengimo ir pelno perkėlimo į jurisdikciją turinčių subjektų, įtrauktų į mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą, teritorijas; atkreipia dėmesį į kelias esamas tarptautines iniciatyvas dėl automatinio keitimosi informacija mokestinių prievolių vykdymo tikslais, taip pat į EBPO bendrą duomenų teikimo standartą, pagal kurį informacija apie nerezidentų lengvatinio apmokestinimo finansines sąskaitas automatiškai teikiama jų rezidavimo vietos jurisdikcijai, ir į EBPO Tarptautinės jungtinės dalijimosi žiniomis ir bendradarbiavimo darbo grupės (JITSIC) tinklo veiklą, kurioje šiuo metu dalyvauja 19 ES valstybių narių;
11.primena, kad Europos Parlamentas ne kartą pabrėžė, jog reikia peržiūrėti mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo sudarymo procedūrą, siekiant padidinti jos skaidrumą, patikslinti taikomus kriterijus ir padidinti susijusių apsaugos priemonių veiksmingumą;
12.pakartoja savo raginimą reformuoti Verslo apmokestinimo elgesio kodeksą, kuris labai paseno augant skaitmeninimui ir globalizacijai; ragina jį pakeisti agresyvaus mokesčių planavimo schemų ir mažų tarifų srityje taikoma sistema, kuri apimtų griežtesnius kriterijus, pagal kuriuos apibrėžiama, kas yra mokesčių rojus, ir apimtų labai judžius turtingus asmenis, kuriems būtų taikoma ši priemonė;
13.primena, kad būsimu pasauliniu minimaliu pelno mokesčiu bus apibrėžtas fiksuotas pelno apmokestinimo bazinis lygis ir taip bus kovojama su pelno mokesčio vengimu; palankiai vertina padarytą pažangą ir ragina ja remtis; ragina panaudoti su tuo susijusius biudžeto pajėgumus siekiant kurti atsparesnę, tvaresnę ir lygiateisę visuomenę; ragina tarptautinį bendradarbiavimą minimalaus pelno mokesčio klausimu panaudoti taip, kad būtų nustatytos geresnės skaidrumo priemonės mokesčių vengėjų baudžiamajam persekiojimui; pabrėžia, kad tarptautinės bendrovės turėtų mokėti mokesčius tose šalyse, kuriose jos vykdo savo ekonominę veiklą ir kuriose sukuriama vertė; primena, kad apmokestinimo teisių paskirstymas tarp šalių turi būti sąžiningas, teisingas ir atitikti tikslą mažinti šalių nelygybę; ragina ES valstybes nares įgyvendinti šį žmojį ir politiškai remti šį pasaulinį projektą;
14.pabrėžia, kad mokesčių skaidrumas ir keitimasis informacija yra būtini siekiant sustabdyti neteisėtus finansinius srautus ir sutelkti daugiau vidaus išteklių, o tai ypač svarbu siekiant įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus ir Afrikos Sąjungos darbotvarkę iki 2063m., ypač dabartinėmis aplinkybėmis, kai didėja skola, juntamas COVID-19 pandemijos poveikis ir pastebimi karo Ukrainoje padariniai Afrikos ekonomikai;
15.pabrėžia, kad norint padidinti biudžeto galimybes finansuoti tvarias investicijas ir surinkti labai reikalingas lėšas vystymuisi, kurių dabar reikia labiau nei bet kada dėl nepaliaujamai stiprėjančio klimato kaitos poveikio ir tebesitęsiančio COVID-19 pandemijos poveikio, ypač pasaulio pietinėse šalyse, būtina iš esmės pakeisti privataus ir įmonių pelno bei privataus turto apmokestinimą;
16.ragina žtikrinti visapusišką tarptautinį skaidrumą priedangos įmonių ir nekilnojamojo turto tikrųjų savininkų klausimu; mano, kad reikia išplėsti tarptautinį keitimąsi informacija siekiant veiksmingai nustatyti mokesčių vengėjus, ir ragina dėti daugiau pastangų kovojant su finansiniu slaptumu, be kita ko, įgyvendinti tarptautinius susitarimus dėl automatinio keitimosi informacija mokesčių tikslais ir labiau remti mokesčių administratorių pajėgumo stiprinimą ir mokesčių tyrimus besivystančiose šalyse; primena, kad kovojant su neteisėtais finansiniais srautais labai svarbus įmonių, patikos fondų ir kitų teisės subjektų nuosavybės ir kontrolės skaidrumas; ragina valstybes nares žtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendinta 2018m. gegžės 30d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES)2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES)2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos;
17.primena 2021m. spaliomėn. EBPO ir G20 šalių mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo įtraukioje sistemoje patvirtintą dviejų ramsčių sprendimą, kuriuo siekiama spręsti dėl ekonomikos skaitmeninimo kylančias mokesčių problemas; taip pat primena, kad besivystančios šalys, įskaitant Afrikos mokesčių administravimo forumą, kritikavo tą sprendimą, nes jų interesai buvo palikti nuošalyje ir nepakankamai pašalintos konkrečios spragos, dėl kurių ribojamos Afrikos šalių turimos apmokestinimo teisės;
18.ragina ES remti besivystančias šalis ir kovoti su neteisėtais finansiniais srautais ir ES įmonių bei tarptautinių įmonių mokesčių slėpimu ir žtikrinti, kad mokesčiai būtų mokami ten, kur sukuriamas pelnas ir tikroji ekonominė vertė, siekiant sustabdyti mokesčių bazės eroziją ir pelno perkėlimą;
19.pabrėžia, kad 2019m. Jungtinių Tautų Afrikos grupė paragino priimti Jungtinių Tautų mokesčių konvenciją, kuri padėtų kovoti su neteisėtais finansiniais srautais; mano, kad Jungtinių Tautų sistemos visuotinė tarpvyriausybinė institucija, įgaliota spręsti visus neteisėtų finansinių srautų klausimus, galėtų padėti įtraukti visas besivystančias šalis į sprendimų mokesčių klausimais priėmimo procesą ir tapti veiksminga priemone kovojant su mokesčių vengimu, neteisingu prekybos sąskaitų faktūrų išrašymu, pelno perkėlimu ir visų formų neteisėta komercine ir mokestine veikla pasaulio lygmeniu;
20.pabrėžia, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra itin svarbus siekiant sukurti sąžiningas ir veiksmingas vidaus mokesčių sistemas;
21.ragina ES remti Jungtinių Tautų bendrosios mokesčių konvencijos parengimą, kad būtų stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas ir valdymas mokesčių ir su prekyba susijusių neteisėtų finansinių srautų srityje; pabrėžia, kad būtina nustatyti skaidrų ir įtraukų sprendimų priėmimo procesą, kuriame visos šalys galėtų vesti derybas lygiomis teisėmis.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
Priėmimo data |
30.11.2022 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
20 0 2 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Barry Andrews, Eric Andrieu, Hildegard Bentele, Udo Bullmann, Antoni Comín i Oliveres, Charles Goerens, Mónica Silvana González, Pierrette Herzberger-Fofana, Karsten Lucke, Pierfrancesco Majorino, Janina Ochojska, Michèle Rivasi, Christian Sagartz, Eleni Stavrou, Tomas Tobé, Miguel Urbán Crespo |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Alessandra Basso, Marlene Mortler, Caroline Roose |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis) |
Virginie Joron, Joachim Kuhs, Aušra Maldeikienė |
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
20 |
+ |
ID |
Alessandra Basso, Virginie Joron |
PPE |
Hildegard Bentele, Aušra Maldeikienė, Marlene Mortler, Janina Ochojska, Christian Sagartz, Eleni Stavrou, Tomas Tobé |
Renew |
Barry Andrews, Charles Goerens |
S&D |
Eric Andrieu, Udo Bullmann, Mónica Silvana González, Karsten Lucke, Pierfrancesco Majorino |
The Left |
Miguel Urbán Crespo |
Verts/ALE |
Pierrette Herzberger‑Fofana, Michèle Rivasi, Caroline Roose |
0 |
- |
|
|
2 |
0 |
ID |
Joachim Kuhs |
NI |
Antoni Comín i Oliveres |
Sutartiniai ženklai:
+:ž
-:š
0:ܲė
PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ(12.1.2023)
pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui
dėl įgytos patirties, susijusios su Pandoros dokumentais ir kita atskleista informacija
()
Nuomonės referentas: Damien Carême
ʴŪ۲Ѵ
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1.primena, kad mokestiniai nusikaltimai pripažįstami pirminiais pinigų plovimo nusikaltimais, kurie dažnai susiję su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir terorizmo finansavimu;
2.pabrėžia esminį tiriamosios žurnalistikos vaidmenį atskleidžiant mokestinius nusikaltimus, korupciją ir organizuotą nusikalstamumą; pabrėžia nepriklausomų žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų pažeidžiamumą grasinimų ir išpuolių atžvilgiu, nes nėra tvirtos Europos teisės aktų sistemos jiems apsaugoti; primena, kad pastaraisiais metais ES padaugėjo grasinimų žurnalistams ir išpuolių š juos, o sunkiausiais atvejais žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojaibuvo nžudyti; palankiai vertina 2021m. rugsėjo 16d. Komisijos rekomendaciją (ES)2021/1534 dėl žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų apsaugos, saugumo ir įgalėjimo žtikrinimo Europos Sąjungoje[36]; vis dėlto pabrėžia, kad tai gali būti laikoma tik atspirties tašku, ir ragina skubiai imtis veiksmų siekiant nustatyti privalomas priemones, kuriomis būtų žtikrinta žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų apsauga visoje ES;
3.atkreipia dėmesį į tai, kad žurnalistai ir informatoriai yra labai svarbūs atskleidžiant mokesčių vengimo ir slėpimo, korupcijos, organizuoto nusikalstamumo ir pinigų plovimo atvejus; apgailestauja, kad žurnalistai, be kita ko, Peter R. de Vries, Daphnė Caruana Galizia ir Jan Kuciak, buvo nžudyti dėl to, kad atskleidė informaciją; pabrėžia, kad be informatorių drąsos ir žurnalistų darbo mokesčių slėpimas, korupcija ir pinigų plovimas galėtų būti toliau nekontroliuojami; pabrėžia, kad reikia geriau apsaugoti informatorius ir žurnalistų darbą informatorių bylose, įskaitant apsaugą nuo išpuolių naudojant šnipinėjimo programas;
4.pabrėžia, kad Direktyva2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos[37] buvo priimta daugiau nei š trejus metus ir apima pareigą perkelti ją į nacionalinę teisę iki 2021m. gruodžio 17d., tačiau 16 valstybių narių vėlavo ją perkelti į nacionalinę teisę, o Vengrija to daryti net nepradėjo; ragina šias valstybes nares įgyvendinti šią direktyvą ilgiau nedelsiant; ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, kad būtų sprendžiamas šios direktyvos neperkėlimo į nacionalinę teisę valstybėse narėse klausimas;
5.palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl direktyvosdėl asmenų, žsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų[38], dar vadinamos Kovos su SLAPP direktyva; primena, kad strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) finansiškai ir psichologiškai labai apsunkina žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų darbą ir daro atgrasomąjį poveikį bei nulemia savicenzūrą; pabrėžia, kad į tvirtą ES kovos su SLAPP direktyvą turi būti įtrauktos aiškios nuostatos dėl ankstyvo atmetimo mechanizmų ir veiksmingų sankcijų, įskaitant finansines baudas, SLAPP iniciatoriams; pabrėžia, kad veiksminga kovos su SLAPP sistema negali egzistuoti nesant suderintų papildomų priemonių nacionaliniu lygmeniu; ragina valstybes nares priimti kovos su SLAPP teisės aktus, kuriais būtų kovojama su nacionaliniais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo;
6.pabrėžia, kad tiriantieji žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai dažnai patiria didelį finansinį spaudimą ir susiduria su dideliais sunkumais siekdami gauti finansinių išteklių projektams, kuriuos vykdant tiriami mokestiniai nusikaltimai, korupcija ar organizuotas nusikalstamumas; ragina Komisiją išnagrinėti tolesnius būdus, kaip padidinti žiniasklaidos sektoriui skiriamą finansavimą, be kita ko, įsteigiant specializuotą nuolatinį tiriamosios žurnalistikos fondą;
7.palankiai vertina tai, kad tiriamosios žurnalistikos atstovai atskleidė sudėtingą mokesčių rojų, priedangos įmonių ir banko sąskaitų žsienyje, kurių tikrieji savininkai yra žinomi vieši asmenys, sistemą; šiuo konkrečiu klausimu ypač pabrėžia teigiamą žurnalistų vaidmenį atskleidžiant neskaidrias aukščiausio rango išrinktų valstybės pareigūnų finansines operacijas; primena, kad „Pandora Papers“, „Paradise Papers“, „Panama Papers“, „Suisse secrets“ ir „OpenLux“ atskleistas slaptas aukšto rango politikoje dalyvaujančių asmenų, įskaitant įvairių Europos šalių buvusius ministrus pirmininkus ir vyriausybės atstovus, turtas; pažymi, kad vyriausybės ministrai ir įstatymų leidėjai turi esminę pareigą visapusiškai laikytis įstatymų ir visada veikti laikydamiesi įstatymo dvasios; atkreipia dėmesį, kad be to mažėja visuomenės pasitikėjimas valdžia – svarbiausias valstybės pamatas; ragina politikoje dalyvaujančius asmenis pranešti apie visus dabartinius ir ankstesnius finansinius interesus ir turtą, taip pat numatyti griežtas sankcijas ž to nepadarymą;
8.pabrėžia, kad tikrosios nuosavybės slėpimas naudojantis priedangos įmonių grandinėmis gali būti vykdomas ne tik siekiant apeiti mokesčių teisės aktus, bet ir turint tikslą trukdyti atsekti, įšaldyti ir konfiskuoti pajamas ir nusikaltimo priemones, taip pat apeiti ES ribojamąsias priemones; ragina Komisiją spręsti piktnaudžiavimo priedangos įmonėmis, ypač kitais tikslais nei mokesčių slėpimas ir vengimas, problemą taikant griežtą reguliavimą ir tinkamas teisėkūros priemones;
9.ragina ž kovą su mokesčių slėpimu, pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir sunkių formų organizuotu nusikalstamumu atsakingas valdžios institucijas stipriau bendradarbiauti ir derinti savo veiksmus tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu; primygtinai ragina valstybes nares ir ES valdžios institucijas dėti dideles pastangas, kad būtų susigrąžinti neteisėtais, piktnaudžiaujamaisiais ar neleistinais būdais gauti pinigai; apgailestauja dėl to, kad informacija, kurią mokesčių administratoriai gavo pagal 2011m. vasario 15d. Tarybos direktyvą 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje[39], negali būti naudojama nusikalstamos veikos tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais;
10.ragina Komisiją žtikrinti veiksmingą esamos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemos įgyvendinimą ir stiprinti valstybių narių ir ES institucijų bei agentūrų bendradarbiavimą šioje srityje; pabrėžia būsimos Kovos su pinigų plovimu institucijos, kaip naujos ES pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstaigos Sąjungoje, svarbą prisidedant prie griežtesnės priežiūros ir geresnio valstybių narių finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) ir priežiūros institucijų bendradarbiavimo; ragina ES kovos su pinigų plovimu sistemoje paaiškinti administracinės ir baudžiamosios teisės sąveiką;
11.pabrėžia, kad pagrindinis nustatytas iššūkis taikant Direktyvą (ES)2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos[40] yra nepakankamas tiesioginis šių taisyklių taikymas ir susiskaidymas, atsiradęs dėl skirtingų nacionalinių požiūrių; be to, atkreipia dėmesį į 2021m. birželio 28d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr.13/2021, kurioje teigiama, kad „ES kovos su pinigų plovimu bankų sektoriuje pastangos yra susiskaidžiusios, o įgyvendinimas– nepakankamas“; pabrėžia, kad toks susiskaidymas galėtų rimtai pakenkti Sąjungos finansų sistemos vientisumui ir sukelti didelį bendrosios rinkos pažeidžiamumą; palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl naujos Europos kovos su pinigų plovimu teisinės sistemos, kuria siekiama žtikrinti pageidaujamą taikymo vienodumą ir pašalinti valstybių narių įgyvendinimo praktikos skirtumus ir nenuoseklumą; įsipareigoja pašalinti Komisijos pasiūlymų trūkumus teikdamas Parlamento pozicijas;
12.ragina pateikti aiškesnę ir išsamesnę politikoje dalyvaujančių asmenų apibrėžtį ir tinkamai taikyti griežtesnį tikrinimą;
13.rekomenduoja ES žtikrinti, kad teisininkai būtų laikomi įpareigotaisiais subjektais ir jiems būtų taikomi kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu ataskaitų teikimo reikalavimai, kai jie dalyvauja finansiniuose ar įmonių sandoriuose, be kita ko, teikdami konsultacijas mokesčių klausimais arba konsultacijas dėl pilietybės suteikimo investuotojams ar leidimo investuotojams gyventi šalyje programų, kai esama rizikos, kad šių teisės specialistų teikiamomis paslaugomis bus piktnaudžiaujama siekiant plauti iš nusikalstamos veiklos gautas pajamas arba finansuoti terorizmą; mano, kad advokato teisė neatskleisti profesinės paslapties neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai teisininkai teisines konsultacijas, įskaitant konsultacijas mokesčių klausimais, sąmoningai teikia arba jomis klientas naudojasi pinigų plovimo, pirminių nusikaltimų ar terorizmo finansavimo tikslais;
14.apgailestauja, kad ES finansų ministrų taryba išbraukė Seišelius iš nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ESsąrašo praėjus dviem dienoms po Pandoros dokumentų paskelbimo; primygtinai ragina Tarybą pritaikyti išsamią mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo reformą, kad į jį būtų sistemingai įtraukiamos šalys, nepagrįstai siūlančios mažus mokesčių tarifus korporacijoms ir didelės grynosios vertės turto turintiems asmenims, taip prisidėdamos prie mokesčių vengimo savo buveinės šalyse ir didindamos pinigų plovimo riziką; primygtinai ragina Komisiją taip pat griežtai stebėti Europos šalis ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kai nustatoma, kad valstybė narė nesilaikoįtraukimo įnebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą kriterijų;
15.atkreipia dėmesį į tai, kad Pandoros dokumentai parodė, jog Jungtinių Amerikos Valstijų patikos fondai tapo finansinės paslapties žtikrinimo priemone, ir pažymi, kad JAV valstijos, pvz., Pietų Dakota, Florida, Delaveras, Teksasas ir Nevada, tapo vienomis didžiausių veikėjų ofšorinėse rinkose; ragina šias valstybes laikyti mokesčių rojais; ragina Tarybą iš naujo įvertinti Jungtinių Valstijų poziciją dėl ES sąrašo, visų pirma atsižvelgiant į mokesčių skaidrumo kriterijus;
16.apgailestauja, kad JAV pirmauja pasaulyje pagal finansinės paslapties siūlymą įmonėms ir asmenims; primygtinai ragina JAV iždo departamentą tęsti reguliavimo procesą, kad įstatymas būtų kuo greičiau visiškai įgyvendintas;
17.palankiai vertina tai, kad priimta pirmoji galutinė taisyklė dėl ataskaitų apie tikruosius savininkus teikimo pagal JAV įmonių skaidrumo aktą; palankiai vertina prezidento J. Bideno raginimą vykdyti kampaniją, kurios tikslas būtų atskleisti finansinę korupciją ir ž ją bausti; ragina Jungtines Valstijas toliau įgyvendinti kovos su korupcija strategiją, visų pirma stengtis pažaboti neteisėtą finansavimą bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais;
18.palankiai vertina tai, kad Finansinių veiksmų darbo grupė (angl. FATF) persvarstė rekomendaciją Nr. 24, pagal kurią reikalaujama, kad šalys žkirstų kelią piktnaudžiavimo atvejams, kai pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo tikslais pasitelkiamas juridinis asmuo; pabrėžia, kad nuo šiol šalys turės reikalauti, kad valdžios institucija ar įstaiga, veikianti kaip tikrųjų savininkų registras arba vienodai efektyvus alternatyvus mechanizmas, saugotų informaciją apie tikruosius savininkus;
19.labai apgailestauja dėl to, kad sudarant nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą nesivadovaujama tvirtu tikrosios nuosavybės kriterijumi; ragina Ekonomikos ir finansų reikalų tarybą parengti tvirtą tikrosios nuosavybės kriterijų;
20.pabrėžia, kad tikrosios nuosavybės skaidrumas yra labai svarbus siekiant sustiprinti kovą su mokestiniais nusikaltimais, pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu; pabrėžia, kad prieiga prie informacijos apie tikruosius savininkus dažnai yra pateisinama teisėtais viešojo intereso tikslais; ragina valstybių narių valdžios institucijas žtikrinti, kad tiriantieji žurnalistai ir pilietinės visuomenės subjektai, dalyvaujantys kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu veikloje, turėtų tinkamą prieigą prie šios informacijos ir galėtų ją tikrinti; pabrėžia, kad pažanga kovojant su anoniminių įmonių naudojimu mokestiniams nusikaltimams, pinigų plovimui ar kitais nusikalstamais tikslais gali būti įmanoma tik tuo atveju, jei informacija apie tikruosius savininkus bus laiku prieinama visose jurisdikcijose ir jei valdžios institucijos galės pasinaudoti ta informacija ir atlikti kryžminę duomenų patikrą tyrimo tikslais; prašo Komisijos pateikti pasiūlymus, kuriais būtų žtikrinama, kad informacijos apie tikruosius savininkus registrai būtų prieinami teisėtą viešąjį interesą turintiems fiziniams ir juridiniams asmenims, laikantis duomenų apsaugos taisyklių ir privatumo teisių;
21.primena svarbų skaitmeninių žemės registrų vaidmenį stiprinant kovą su mokestiniais nusikaltimais visoje ES; ragina Komisiją aktyviai padėti valstybių narių valdžios institucijoms baigti diegti tarpusavyje sujungtus skaitmeninius nacionalinius žemės ir nekilnojamojo turto registrus, prieinamus per bendrą prieigos punktą, pvz., centrinius registrus arba centrines elektroninių duomenų paieškos sistemas, ir žtikrinti jų sąveikumą; ragina atitinkamas valstybių narių valdžios institucijas baigti rengti nacionalinius kadastrinius planus ir įvesti patikimus duomenis į šiuos registrus; tiki, kad tokie registrai ir sistemos, leisiantys laiku identifikuoti bet kurį fizinį ar juridinį asmenį, kuris jų teritorijoje turi žemės ir pastatų arba juos kontroliuoja, padidins skaidrumą žemės ir nekilnojamojo turto nuosavybės srityje;
22.taip pat palankiai vertina tai, kad FATF atlieka rekomendacijos Nr.25 dėl juridinių struktūrų skaidrumo ir informacijos apie tikruosius savininkus peržiūrą;
23.susirūpinęs pažymi, kad valstybės narės taiko labai skirtingus tikrųjų savininkų registrus su skirtingomis prieigos sąlygomis, skirtingomis paieškos funkcijomis ir skirtingais duomenų tikrinimo mechanizmais (jei jie taikomi); pabrėžia, kad dėl to kilo techninių sunkumų, todėl buvo vėluojama kuriant Tikrųjų savininkų registrų sąveikos sistemą (angl. BORIS);
24.primena Komisijai ir valstybėms narėms, jog svarbu žtikrinti, kad informacija apie tikruosius savininkus būtų prieinama FŽP, teisėsaugos institucijoms, mokesčių administratoriams ir įpareigotiesiems subjektams; apgailestauja dėl to, kad vėlavimas valstybėse narėse ir bendras įgyvendinimo proceso koordinavimo trūkumas mažina veikiančios registrų sąveikos sistemos veiksmingumą, ir ragina visus dalyvius skubiai spręsti šią vėlavimo problemą;
25.ragina mokesčių rojus automatiškai įtraukti į ES pinigų plovimo požiūriu didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašą; rekomenduoja į tokį sąrašą įtraukti valstybes ir jurisdikcijas, kurių kovos su pinigų plovimu, terorizmo ir ginklų platinimo finansavimu režimas turi strateginių trūkumų ir kuriose oligarchai, milijonieriai ir įmonės slepia savo lėšas; palankiai vertina tai, kad Komisija priėmė deleguotąjį reglamentą, kuriuo Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), be kitų trečiųjų šalių, įtraukiami į ES pinigų plovimo požiūriu didelės rizikos šalių sąrašą; pabrėžia, kad pagal Komisijos metodiką tais atvejais, kai šalis įtraukta į FATF sąrašą, ji turėtų būti automatiškai įtraukta į ES didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašą be papildomo nepriklausomo vertinimo, priimant deleguotąjį aktą; primena neseniai žiniasklaidos atskleistą informaciją, iš kurios matyti, kad JAE sudarė sąlygas pinigų plovimui dideliu mastu ir kad Rusijos oligarchai jais aktyviai naudojasi, kad išvengtų ES sankcijų;
26.primena savo rezoliuciją dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo peržiūros[41]; ragina ES ir valstybes nares reaguoti į šioje rezoliucijoje išdėstytus reikalavimus ir juos įgyvendinti ateityje persvarstant Verslo apmokestinimo elgesio kodeksą; atkreipia dėmesį į tai, kad kelios pavienės valstybės narės turi išsamesnius juoduosius sąrašus nei ES, ir ragina Komisiją iš naujo įvertinti šalis, įtrauktas į nacionalinį, bet ne į ES sąrašą, ir pateikti pagrįstą paaiškinimą, kodėl šių šalių nėra ES sąraše;
27.prašo Komisijos paskelbti po Rusijos invazijos į Ukrainą kiekvienos valstybės narės įšaldyto arba konfiskuoto turto sąrašą ir pateikti daugiau informacijos apie Turto įšaldymo ir areštavimo darbo grupės atliekamą darbą; primygtinai ragina Komisiją pateikti tikslią informaciją apie valstybių narių pažangą atšaukiant ar panaikinant (finansinių investicijų pagrindu suteiktus) pilietybę ir leidimus gyventi Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, įtrauktiems į ES ribojamųjų priemonių taikymo sąrašą;
28.smerkia pilietybės suteikimo investuotojams programas, pagal kurias pilietybė suteikiama ES nepriklausančių šalių piliečiams mainais žvisų pirmafinansinį atlygį, taikymą; atkreipia dėmesį į tai, kad ši praktika kelia pavojų saugumui, visuomenei, yra neatsiejama nuo pinigų plovimo rizikos ir savaime nesuderinama su lojalaus bendradarbiavimo principu, nes griauna ES sąžiningumo pamatą; ragina Maltą, kaip vienintelę likusią valstybę narę, taikančią šią programą, nutraukti šią praktiką; primena, kad leidimo investuotojams gyventi šalyje programos gali kelti panašią riziką, todėl joms turėtų būti taikomos aiškios taisyklės su griežtu išsamiu patikrinimu ir tikrinimo procedūromis prašytojams; pakartoja savo 2022m. kovo 9d. rezoliucijoje[42] pateiktą raginimą ždrausti pilietybės suteikimo investuotojams programas ir reglamentuoti leidimo investuotojams gyventi šalyje programas; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę ateityje ždrausti leidimo investuotojams gyventi šalyje programas;
29.primygtinai ragina Komisiją ir ES agentūras priimti griežtesnes gaires pareigūnams, kurie baigę tarnybą arba per atostogas dėl asmeninių priežasčių nori eiti pareigas ž ES institucijų ribų, atsižvelgiant į nerimą keliančią Europos Audito Rūmų ataskaitą[43] ir 2022 m. gegžės 16 d. Europos ombudsmeno sprendimą OI/1/2021/KR dėl to, kaip Komisija valdo „sukamųjų durų“ reiškinį tarp savo darbuotojų; ragina ES institucijas žtikrinti, kad naujiems darbdaviams būtų pranešta apie apribojimus, taikomus anksčiau vadovaujamas pareigas ėjusiems darbuotojams arba atostogų dėl asmeninių priežasčių išėjusiems darbuotojams, ir kad jie juos taikytų; ragina Komisiją nepatvirtintianksčiau vadovaujamas pareigas ėjusių darbuotojųprašymų imtis veiklos privačiajame sektoriuje, kai Komisijos vidaus vertinime nustatoma, kad yra abejonių dėl galimybės sumažinti potencialią riziką, kylančią dėl jų perėjimo; ragina valstybes nares žtikrinti, kad nedeklaruojami „sukamųjų durų“ reiškinio atvejai būtų nustatyti ir būtų žtikrinta atitiktis galiojantiems teisės aktams.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
Priėmimo data |
12.1.2023 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
60 0 2 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Abir Al-Sahlani, Malik Azmani, Vladimír Bilčík, Malin Björk, Vasile Blaga, Patrick Breyer, Saskia Bricmont, Joachim Stanisław Brudziński, Jorge Buxadé Villalba, Patricia Chagnon, Clare Daly, Lena Düpont, Lucia Ďuriš Nicholsonová, Laura Ferrara, Andrzej Halicki, Evin Incir, Sophia in ‘t Veld, Patryk Jaki, Marina Kaljurand, Fabienne Keller, Łukasz Kohut, Moritz Körner, Alice Kuhnke, Jeroen Lenaers, Juan Fernando López Aguilar, Lukas Mandl, Erik Marquardt, Nadine Morano, Javier Moreno Sánchez, Theresa Muigg, Maite Pagazaurtundúa, Paulo Rangel, Karlo Ressler, Isabel Santos, Birgit Sippel, Sara Skyttedal, Vincenzo Sofo, Tineke Strik, Ramona Strugariu, Yana Toom, Milan Uhrík, Tom Vandendriessche, Elena Yoncheva |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Loucas Fourlas, Beata Kempa, Ondřej Kovařík, Alessandra Mussolini, Matjaž Nemec, Sira Rego, Thijs Reuten, Domènec Ruiz Devesa, Loránt Vincze, Petar Vitanov, Tomáš Zdechovský |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis) |
Asim Ademov, Gunnar Beck, Isabel Benjumea Benjumea, Marian-Jean Marinescu, René Repasi, Antonio Maria Rinaldi, Mounir Satouri, Jörgen Warborn |
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
60 |
+ |
ECR |
Joachim Stanisław Brudziński, Jorge Buxadé Villalba, Patryk Jaki, Beata Kempa, Vincenzo Sofo |
ID |
Patricia Chagnon, Antonio Maria Rinaldi, Tom Vandendriessche |
NI |
Laura Ferrara |
PPE |
Asim Ademov, Isabel Benjumea Benjumea, Vladimír Bilčík, Vasile Blaga, Lena Düpont, Loucas Fourlas, Andrzej Halicki, Jeroen Lenaers, Lukas Mandl, Marian-Jean Marinescu, Nadine Morano, Alessandra Mussolini, Paulo Rangel, Karlo Ressler, Sara Skyttedal, Loránt Vincze, Jörgen Warborn, Tomáš Zdechovský |
Renew |
Abir Al-Sahlani, Malik Azmani, Lucia Ďuriš Nicholsonová, Sophia in ‘t Veld, Fabienne Keller, Moritz Körner, Ondřej Kovařík, Maite Pagazaurtundúa, Ramona Strugariu, Yana Toom |
S&D |
Evin Incir, Marina Kaljurand, Łukasz Kohut, Juan Fernando López Aguilar, Javier Moreno Sánchez, Theresa Muigg, Matjaž Nemec, René Repasi, Thijs Reuten, Domènec Ruiz Devesa, Isabel Santos, Birgit Sippel, Petar Vitanov, Elena Yoncheva |
The Left |
Malin Björk, Clare Daly, Sira Rego |
Verts/ALE |
Patrick Breyer, Saskia Bricmont, Alice Kuhnke, Erik Marquardt, Mounir Satouri, Tineke Strik |
0 |
- |
|
|
2 |
0 |
ID |
Gunnar Beck |
NI |
Milan Uhrík |
Sutartiniai ženklai:
+:ž
-:š
0:ܲė
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
Priėmimo data |
21.3.2023 |
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
46 0 7 |
||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Anna-Michelle Asimakopoulou, Gunnar Beck, Marek Belka, Isabel Benjumea Benjumea, Stefan Berger, Engin Eroglu, Markus Ferber, Jonás Fernández, Frances Fitzgerald, Claude Gruffat, José Gusmão, Michiel Hoogeveen, Danuta Maria Hübner, Stasys Jakeliūnas, France Jamet, Billy Kelleher, Ondřej Kovařík, Georgios Kyrtsos, Aurore Lalucq, Aušra Maldeikienė, Csaba Molnár, Siegfried Mureşan, Caroline Nagtegaal, Denis Nesci, Luděk Niedermayer, Lefteris Nikolaou-Alavanos, Eva Maria Poptcheva, Evelyn Regner, Antonio Maria Rinaldi, Dorien Rookmaker, Ralf Seekatz, Pedro Silva Pereira, Paul Tang, Irene Tinagli, Ernest Urtasun, Inese Vaidere, Stéphanie Yon-Courtin, Marco Zanni |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Pascal Canfin, Damien Carême, Fabio Massimo Castaldo, Herbert Dorfmann, Bas Eickhout, Niels Fuglsang, Roman Haider, Margarida Marques, Fulvio Martusciello, Andżelika Anna Możdżanowska, René Repasi, Eleni Stavrou |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (209 straipsnio 7 dalis) |
Gabriel Mato, Max Orville, Thomas Waitz |
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
46 |
+ |
ECR |
Andżelika Anna Możdżanowska, Denis Nesci |
ID |
Roman Haider, France Jamet, Antonio Maria Rinaldi, Marco Zanni |
NI |
Fabio Massimo Castaldo |
PPE |
Anna-Michelle Asimakopoulou, Stefan Berger, Herbert Dorfmann, Markus Ferber, Frances Fitzgerald, Danuta Maria Hübner, Aušra Maldeikienė, Fulvio Martusciello, Siegfried Mureşan, Luděk Niedermayer, Ralf Seekatz, Inese Vaidere |
Renew |
Pascal Canfin, Engin Eroglu, Billy Kelleher, Ondřej Kovařík, Georgios Kyrtsos, Caroline Nagtegaal, Max Orville, Eva Maria Poptcheva, Stéphanie Yon-Courtin |
S&D |
Marek Belka, Jonás Fernández, Niels Fuglsang, Aurore Lalucq, Margarida Marques, Csaba Molnár, Evelyn Regner, René Repasi, Pedro Silva Pereira, Paul Tang, Irene Tinagli |
The Left |
José Gusmão |
Verts/ALE |
Damien Carême, Bas Eickhout, Claude Gruffat, Stasys Jakeliūnas, Ernest Urtasun, Thomas Waitz |
0 |
- |
|
|
7 |
0 |
ECR |
Michiel Hoogeveen, Dorien Rookmaker |
ID |
Gunnar Beck |
NI |
Lefteris Nikolaou-Alavanos |
PPE |
Isabel Benjumea Benjumea, Gabriel Mato, Eleni Stavrou |
Sutartiniai ženklai:
+:ž
-:š
0:ܲė
- [1] OLC347, 202299, p.97.
- [2] OLC371, 2021915, p.92.
- [3] OLC456, 20211110, p.177.
- [4] OLC117, 2022311,p.120.
- [5] OLC132, 2022324, p.167.
- [6] OLC184, 202255, p.141.
- [7] OLC270, 202177, p.113.
- [8] Gabriel Zucman, „The Hidden Wealth of Nations: the scourge of tax havens“, Čikagos universiteto leidykla, Čikaga, 2015. https://www.taxobservatory.eu/publication/european-tax-evasion-in-the-light-of-the-pandora-papers.
- [9] Alstadsæter, A., Johannesen, N., ir Zucman, G., „Tax evasion and inequality“, American Economic Review, T. 109, Nr. 6, 2019, p. 2073–2103.
- [10] „Corporate tax remains a key revenue source, despite falling rates worldwide“, https://www.oecd.org/tax/corporate-tax-remains-a-key-revenue-source-despite-falling-rates-worldwide.htm.
- [11] Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) ataskaita „Kova su neteisėtais finansiniais srautais siekiant darnaus vystymosi Afrikoje“, 2020 m., p.21, .
- [12] 2022m. balandžio 27d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, žsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo) ().
- [13] OLL331, 2021920, p.8.
- [14] 2019m. spalio 23d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES)2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OLL305, 20191126, p.17).
- [15] Reglamentas Nr.31 (EEB), 11 (EAEB), nustatantis Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų darbuotojų įdarbinimo sąlygas (OL45, 1962614, p.1385).
- [16] „“ („Pasaulinės pajamos iš mokesčių konsultacijų viršija 20mlrd. dolerių“), Accountancy Daily, 2019m. sausio 28d.
- [17] „“ („Oligarchų buhalteriai. Kaip „PwC“ padėjo Rusijos plieno baronui išplėsti savo lengvatinio apmokestinimo imperiją“), Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas, Pandoros dokumentai, 2022m. balandžio 11d.
- [18] „“ („Kaip Vakarų įmonės tyliai įgalino Rusijos oligarchus“), The New York Times, 2022m. kovo 9d.
- [19] R. C. Christensen „“ („Profesionalių paslaugų įmonių tarpvalstybinė infrastruktūrinė galia“), SocArXiv, 2022m. rugsėjo 9d.
- [20] 2014m. balandžio 16d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (OLL158, 2014527, p.77).
- [21] https://www.theguardian.com/business/2022/sep/08/ernst-young-splits-into-separate-audit-and-advisory-businesses.
- [22] Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 17/2022 „Išorės konsultantai Europos Komisijoje“.
- [23] „BEPS Project Explanatory Statement“, p. 4,https://www.oecd-ilibrary.org/docserver/9789264263437-en.pdf?expires=1677755281&id=id&accname=ocid194994&checksum=811ACCCE3426A6CAC2528C8DD73B0628.
- [24] Casi, E., Mardan, M. ir Muddasani R. R., „So close and yet so far: the ability of mandatory disclosure rules to crack down on offshore tax evasion“, UNU-WIDER Working Paper 2022/116, Helsinkis, https://www.wider.unu.edu/publication/so-close-and-yet-so-far-ability-mandatory-disclosure-rules-crack-down-offshore-tax.
- [25] Godar, S., Flamant, E. ir Richard, G., „New Forms of Tax Competition in the European Union“, 2021 m. lapkričio mėn., https://www.taxobservatory.eu/wp-content/uploads/2021/11/EU-Tax-Observatory-Report-3-Tax-Competition-November-2021-3.pdf.
- [26] Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato Ekonomikos, mokslo politikos ir gyvenimo kokybės teminis skyrius, „Harmful Practices and Competition in the Area of Personal Income and Wealth Taxation“ („Žalinga praktika ir konkurencija gyventojų pajamų ir turto apmokestinimo srityje“), 2022m. sausiomėn.
- [27] „Capital Gains Tax Rates in Europe“, https://taxfoundation.org/capital-gains-tax-rates-in-europe-2022/#:~:text=A%20number%20of%20European%20countries,lowest%20rates%2C%20at%2015%20percent.
- [28] 2015m. gegžės 20d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES)2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OLL141, 201565, p.73).
- [29] ʲžܾ: ; .
- [30] .
-
[31] Valstybės narės, kurių teisinių sistemų bendras įvertinimas buvo „Taikoma, bet reikia tobulinti“, yra Belgija, Kroatija, Estija, Vengrija, Latvija, Lenkija. Valstybė, kurios sistemos veiksmingumo praktikoje bendras įvertinimas buvo „Neatitinka“, yra Kroatija. Šalys, kurių sistemos veiksmingumo bendras įvertinimas buvo „Iš dalies atitinka“, yra Estija, Malta, Rumunija.
- [32] „The Rise of Phantom Investments“, .
- [33] Zucman 2013m.; Alstadsætter, N.Johannesen ir G.Zucman 2019m.
- [34] Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) ataskaita „Kova su neteisėtais finansiniais srautais siekiant darnaus vystymosi Afrikoje“, 2020 m., p.12,.
- [35] Ataskaita yra bendras Afrikos Sąjungos Komisijos, Afrikos mokesčių administravimo forumo ir Pasaulinio skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forumo leidinys.
- [36] OLL331, 2021920, p.8.
- [37] 2019m. spalio 23d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES)2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OLL305, 20191126, p.17).
- [38] Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, žsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo) ().
- [39] OLL64, 2011311, p.1.
- [40] OLL141, 201565, p.73.
- [41] 2021m. sausio 21d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES mokesčių rojų sąrašo peržiūros (OLC456, 20211110, p.177).
- [42] 2022m. kovo 9d. Europos Parlamento rezoliucija su pasiūlymais Komisijai dėl pilietybės ir leidimo gyventi įsigijimo investuojant schemų (OLC347, 202299, p.97).
- [43] „2021 finansinių metų metinė ataskaita dėl ES agentūrų“, Europos Audito Rūmai, 2022m. spalio 27d.