Europos investicijų bankas
Europos investicijų bankas (EIB) prisideda prie Europos Sąjungos tikslų įgyvendinimo, teikdamas ilgalaikį projektų finansavimą, garantijas ir konsultacijas. EIB remia tiek ES teritorijoje, tiek už jos ribų vykdomus projektus. Šio banko akcininkės yra ES valstybės narės. EIB yra didžiausias Europos investicijų fondo (EIF) akcininkas. Abi organizacijos kartu sudaro EIB grupę.
Teisinis pagrindas
- Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 308 ir 309straipsniai. Kitos su EIB susijusios nuostatos yra įtvirtintos SESV 15, 126, 175, 209, 271, 287, 289 ir 343straipsniuose.
- Prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėtas Protokolas (Nr.5) dėl Europos investicijų banko statuto ir Protokolas (Nr.28) dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos.
Tikslai
Pagal SESV 309straipsnį EIB uždavinys– prisidėti prie darnios ir stabilios vidaus rinkos plėtros, vadovaujantis Sąjungos interesais. EIB visuose ekonomikos sektoriuose sudaro palankesnes sąlygas finansuoti projektus:
- kuriais siekiama plėtoti mažiau išsivysčiusius regionus;
- kuriais siekiama modernizuoti ar reorganizuoti įmones arba plėtoti naują veiklą, kuri negali būti visiškai finansuojama iš atskirų valstybių narių turimų išteklių;
- kurie yra svarbūs kelioms valstybėms narėms.
EIB taip pat padeda stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą Sąjungoje (SESV 175straipsnis ir Protokolas Nr.28). Be to, jis remia priemonių, kuriomis remiama Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politika, įgyvendinimą už ES ribų (SESV 209straipsnis).
EIB veikloje daugiausia orientuojamasi į šešias prioritetines sritis: klimato ir aplinkos apsauga, plėtra, inovacijos ir įgūdžiai, nedidelės įmonės, infrastruktūra ir sanglauda.
šٱ ir priemonės
A. šٱ
Siekdamas savo tikslų EIB daugiausia naudojasi nuosavais ištekliais ir tarptautinėmis kapitalo rinkomis (SESV 309straipsnis).
1. Nuosavi ištekliai
Nuosavus išteklius skiria EIB narės, t.y. valstybės narės (SESV 308straipsnis). Kiekvienos valstybės narės įnašas į kapitalą nustatytas EIB statuto 4straipsnyje ir apskaičiuojamas atsižvelgiant į valstybių narių ekonominį svorį. Valstybės narės gali savanoriškai padidinti savo kapitalo pasirašymą. EIB pasirašytas kapitalas iš viso sudaro 248,8mlrd.EUR.
2. Kapitalo rinkos
Didžioji dalis EIB skolinimo išteklių gaunama tarptautinėse kapitalo rinkose ir yra daugiausia susijusi su obligacijų emisijomis. EIB yra vienas didžiausių viršvalstybinių skolintojų pasaulyje. Norint gauti ekonomiškai efektyvų finansavimą, kredito reitingas turi būti labai aukštas. Šiuo metu svarbiausios kredito reitingų agentūros EIB suteikia aukščiausią reitingą, kuris atspindi jo paskolų portfelio kokybę. EIB paprastai finansuoja trečdalį kiekvieno projekto, tačiau paramos finansavimo norma gali siekti 50proc.
B. ʰDzė
EIB naudojasi įvairiomis priemonėmis, bet svarbiausios iš jų yra paskolos ir garantijos. Tačiau taip pat yra sukurta keletas kitų novatoriškesnių priemonių, kurių rizikos profilis yra didesnis. Daugiau priemonių bus parengta bendradarbiaujant su kitomis ES institucijomis. EIB finansavimas taip pat gali būti derinamas su finansavimu iš kitų ES šaltinių (įskaitant ES biudžetą), taikant vadinamąjį derinimo procesą. Be projektų finansavimo, EIB vykdo ir konsultavimo veiklą.
Skolinimo veikla daugiausia vykdoma teikiant paskolas tiesiogiai arba per tarpininkus. Tiesioginėms paskoloms projektams finansuoti taikomos tam tikros sąlygos, pvz., bendros investicinės sąnaudos turi viršyti 25mln.EUR, o paskola gali padengti ne daugiau kaip 50proc. projekto sąnaudų. Skolinimas per tarpininkus reiškia, kad paskolos teikiamos vietos bankams arba kitiems tarpininkams, kurie savo ruožtu remia galutinį gavėją. Didžioji dalis paskolų teikiama ES.
Be labiau tradicinės skolinimo veiklos, EIB taip pat naudojasi derinimo priemonėmis, kad suderintų savo paskolas su viešųjų įstaigų ar labdaros organizacijų dotacijomis.
Valdymas ir struktūra
A. Valdymas
Pagal SESV 308straipsnį EIB yra juridinis asmuo. EIB vadovauja ir jį valdo Valdytojų taryba, Direktorių valdyba ir Valdymo komitetas. Banko veiklą tikrina Audito komitetas.
Valdytojų tarybą sudaro valstybių narių paskirti ministrai. Ji nustato bendrąją banko kreditavimo politikos tvarką ir užtikrina, kad jos būtų laikomasi. Valdytojų taryba, be kita ko,
- sprendžia, ar didinti pasirašytąjį kapitalą;
- nustato finansavimo operacijoms, kurios atliekamos vykdant Banko uždavinius, taikytinus principus;
- priima sprendimus dėl investavimo operacijų, kurios visiškai arba iš dalies vykdomos už ES ribų, finansavimo; taip pat
- tvirtina Direktorių valdybos metinę ataskaitą, metinį balansą, pelno ir nuostolio ataskaitą ir Banko darbo tvarkos taisykles.
Direktorių valdybą sudaro 28 direktoriai ir 31 pakaitinis direktorius. Direktorius penkeriems metams skiria Valdytojų taryba. Po vieną direktorių pasiūlo kiekviena valstybė narė ir vieną pasiūlo Komisija. Direktorių valdyba priima sprendimus dėl: finansavimo skyrimo, visų pirma paskolų ir garantijų forma; paskolų gavimo; palūkanų normos ir komisinių bei kitų mokesčių už suteiktas paskolas nustatymo. Direktorių valdyba užtikrina, kad Bankas tinkamai veiktų ir būtų valdomas pagal Sutarčių ir Statuto nuostatas bei Valdytojų tarybos nustatytus bendruosius nurodymus.
Valdymo komitetą sudaro pirmininkas ir aštuoni pirmininko pavaduotojai, kuriuos šešeriems metams skiria Valdytojų taryba Direktorių valdybos siūlymu. Jų kadencijos gali būti atnaujintos. Valdymo komitetas, pavaldus pirmininkui ir prižiūrimas Direktorių valdybos, yra atsakingas už banko einamąją veiklą; jis rengia Direktorių valdybos sprendimus ir užtikrina jų įgyvendinimą.
Audito komitetą sudaro šeši Valdytojų tarybos paskirti nariai. Jis kasmet tikrina, ar Banko operacijos vykdomos ir buhalterinė apskaita tvarkoma tinkamai.
B. ٰܰū
EIB grupė buvo įsteigta 2000m. ir ją sudaro EIB ir EIF, kuris buvo įsteigtas 1994m. kaip viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė ir turi tris pagrindines akcininkų grupes: EIB, kaip pagrindinis akcininkas (62,2proc.), Komisija (30proc.) ir kelios viešosios ir privačios finansų įstaigos (7,8proc.). EIF siūlo įvairias rizikos kapitalo priemones, pvz., rizikos kapitalą. Teikdamas paskolas EIF daugiausia dėmesio skiria mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir naudoja įvairias novatoriškas priemones, kad MVĮ galėtų lengviau gauti finansavimą.
Investicijų planas Europai
Nuo pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės pradžios ES patiria sunkumų dėl žemo investicijų lygio. pateiktos gairės, kaip atgaivinti investicijas ES, kurti darbo vietas ir skatinti ilgalaikį augimą ir konkurencingumą. Tuo tikslu 2015m. birželio 25d. priimtas .
ESIF tikslas buvo pritraukti privačias investicijas sutelkiant viešąsias lėšas ir kuriant palankią investavimo aplinką. Pradinė 16mlrd.EUR ES garantija Europos investicijų bankui ir paties EIB 5mlrd.EUR įsipareigojimas buvo panaudoti privačioms lėšoms pritraukti ir iki 2018m. vidurio ESIF viršijo savo tikslą sutelkti papildomus 315mlrd.EUR investicijoms ES finansuoti.
ESIF reglamentu taip pat įsteigtas Europos investavimo konsultacijų centras (EIKC), kurio užduotis– teikti konsultacijas ir techninę pagalbą siekiant nustatyti, parengti ir plėtoti investicinius projektus.
2017m. gruodžiomėn. buvo priimtas ir 2018m. sausio 1d. įsigaliojo . Šiuo reglamentu iki 2020m. pabaigos pratęstas ESIF veiklos laikotarpis ir atlikta daugiau ESIF ir EIKC patobulinimų, siekiant sutelkti 500mlrd.EUR papildomų lėšų investicijoms.
Programa „InvestEU“
2021m. kovomėn. priimta programa „“ pakeitė Investicijų planą Europai. Ji apjungia ESIF ir 13 kitų ES finansinių priemonių. Programoje daugiausia dėmesio skiriama keturioms pagrindinėms politikos sritims (tvari infrastruktūra, moksliniai tyrimai, inovacijos ir švietimas, MVĮ, socialinės investicijos ir įgūdžiai) ir siekiama per 2021–2027m. laikotarpį sutelkti 372mlrd.EUR papildomų investicijų. Programą sudaro „InvestEU“ fondas, „InvestEU“ konsultacijų centras ir „InvestEU“ portalas.
Valstybės narės gali naudotis programa „InvestEU“ įgyvendindamos savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.
ES klimato bankas
2019m. birželiomėn. Europos Vadovų Taryba paragino EIB „intensyvinti savo veiklą remiant klimato politikos veiksmus“. Reaguodamas į šį raginimą, 2019m. lapkričiomėn. EIB priėmė naują klimato strategiją ir skolinimo energetikos srityje politiką.
EIB įsipareigojo suderinti visą finansavimo veiklą su Paryžiaus susitarimo tikslais. Visų pirma EIB ne vėliau kaip 2025m. iki 50proc. padidins investicijų dalį pagal „klimato politikos ir aplinkos tvarumo“ prioritetą. Nuo 2021m. pabaigos EIB nebefinansuoja su iškastiniu kuru susijusių projektų.
Naujoji EIB skolinimo energetikai politika, pagal kurią EIB vykdys veiklą energetikos sektoriuje, grindžiama penkiais principais:
- energijos vartojimo efektyvumas yra prioritetas, nes padeda siekti naujo ES tikslo, nustatyto ES energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje;
- siekiama sumažinti energetikos priklausomybę nuo iškastinio kuro didinant paramą mažaanglėms arba nulinio išskyrimo technologijoms, kad ne vėliau kaip iki 2030m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis visoje ES sudarytų 32proc.;
- didinamas finansavimas decentralizuotai energijos gamybai, novatoriškam energijos kaupimui ir e.judumui;
- užtikrinamos investicijos į tinklus, kurių reikia naujiems kintamiems energijos šaltiniams, pvz., vėjo ir saulės energijai, ir stiprinamos tarpvalstybinės jungtys; taip pat
- didinamas investicijų, kuriomis remiama energetikos pertvarka už ES ribų, poveikis.
Atsakas į COVID-19 krizę
Reaguodamas į ekonominius COVID-19 krizės padarinius, 2020m. EIB įsteigė 25mlrd.EUR garantinį fondą, kad EIB grupė galėtų padidinti savo paramą įmonėms visose valstybėse narėse, sutelkdama papildomą iki 200mlrd.EUR sumą.
Be to, buvo priimtas iki 40mlrd.EUR neatidėliotinos paramos priemonių rinkinys, kurį sudaro:
- bankams skirtos specialios garantijų schemos, pagrįstos esamomis programomis, kurias galima įgyvendinti nedelsiant, sutelkiant iki 20mlrd.EUR finansavimą;
- specialios likvidumo linijos bankams, siekiant užtikrinti papildomą 10mlrd.EUR apyvartinio kapitalo paramą MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, taip pat
- specialios turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programos, pagal kurias bankai gali perkelti su MVĮ paskolų portfeliais susijusią riziką ir papildomai sutelkti 10mlrd.EUR paramą.
Atsakas į Rusijos invaziją į Ukrainą
EIB veikla, susijusi su Ukraina, pradėta dar 2007m. EIB veikia Ukrainoje pagal Europos kaimynystės politiką, Rytų partnerystę ir kitus ES dvišalius susitarimus. Po Rusijos invazijos į Ukrainą EIB padidino savo paramą. Finansavimo pagal šią priemonę tikslas– padėti Ukrainai atkurti sugadintą infrastruktūrą, atnaujinti savivaldybių paslaugas ir remti skubias energijos vartojimo efektyvumo priemones rengiantis šaltajam sezonui. Be to, EIB koordinavo skiriamą humanitarinę pagalbą, pirmenybę teikdamas nuo konflikto Ukrainoje ir kaimyninėse šalyse nukentėjusiems asmenims.
Atsižvelgiant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir poreikį stiprinti valstybių narių karinius pajėgumus, buvo pradėtos diskusijos, ar į EIB tikslus reikia įtraukti investicijas į gynybos sektorių. Tokios lėšos taip pat būtų skiriamos Ukrainai. Tai iš esmės nukryptų nuo dabartinės praktikos, pagal kurią parama su gynyba susijusioms investicijoms neteikiama. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad papildomas tikslas– jei EIB padidintų savo skolinimąsi kapitalo rinkose– gali turėti įtakos EIB gebėjimui išlaikyti aukštą kredito reitingą. 2024m. kovo 21–22d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadose teigiama, kad „Europos investicijų bankas raginamas pritaikyti savo skolinimo gynybos pramonei politiką ir savo dabartinę dvejopo naudojimo prekių apibrėžtį, kartu išsaugant savo finansavimo pajėgumus“.
Europos Parlamento vaidmuo
Pagal SESV 308straipsnį, jei iš dalies keičiamas EIB statutas, turi būti konsultuojamasi su Parlamentu. EIB atsiskaito tiesiogiai valstybėms narėms. Jis nėra oficialiai įpareigotas teikti ataskaitas Parlamentui ir nėra jam atskaitingas. Tačiau geros valios gestu EIB pirmininkas priima kvietimus dalyvauti plenariniuose posėdžiuose ir atitinkamų Parlamento komitetų posėdžiuose, ir EIB yra pasirengęs atsakyti į Parlamento narių klausimus.
Kiekvienais metais Biudžeto kontrolės (CONT) komitetas tikrina EIB veiklą ir teikia pranešimą plenarinei sesijai, kurioje dalyvauti kviečiamas ir EIB pirmininkas.
Pagal dabartines taisykles reikalaujama, kad Parlamentas patvirtintų ESIF vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo paskyrimą. Metinius asignavimus iš ES biudžeto, susijusius su garantijų fondu, turi patvirtinti Parlamentas ir Taryba pagal metinę biudžeto procedūrą.
Parlamentas, kaip viena iš teisėkūros institucijų, dalyvavo priimant ESIF ir „InvestEU“ iniciatyvas.
Daugiau informacijos šia tema galima rasti Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto interneto svetainėje.
Christian Scheinert