Ϸվ

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ES Teisingumo Teismas) yra viena iš septynių ES institucijų. Jį sudaro du teismai: ir . Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso Europos Sąjungos teisės reglamentuojami klausimai. Teismai užtikrina, kad ES teritorijoje būtų tinkamai aiškinami ir taikomi jos pirminės ir antrinės teisės aktai. Jie vertina ES institucijų teisės aktų teisėtumą ir sprendžia, ar valstybės narės vykdo pirminės ir antrinės teisės aktuose nustatytas pareigas. Be to, Teisingumo Teismas nacionalinių teisėjų prašymu aiškina ES teisę.

Teisingumo Teismas

A. Teisinis pagrindas

  • (ES sutarties) 19straipsnis, (SESV) 251–281straipsniai, Euratomo sutarties 136straipsnis ir ;
  • ;
  • ES biudžetas (4 skirsnis).

B. ܻėپ ir Statutas

1. ܻėپ

a) Narių skaičius (ES sutarties 19straipsnis ir SESV 252straipsnis)

Po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės (27). Teismui talkina 11 generalinių advokatų. Teisingumo Teismo teisėjai iš savo narių trejų metų kadencijai renka Pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Jie gali būti perrinkti kitai kadencijai.

b) Reikalavimai (ES sutarties 19straipsnis ir SESV 253straipsnis)

  • Teisėjai ir generaliniai advokatai privalo atitikti savo šalies reikalavimus, keliamus aukščiausioms teisėjo pareigoms, arba būti pripažintos kompetencijos teisės specialistai.
  • Jų nepriklausomumas neturi kelti abejonių.

c) Skyrimo tvarka (SESV 253straipsnis)

Artėjant teisėjų ir generalinių advokatų kadencijos pabaigai, valstybių narių vyriausybių atstovai, pasikonsultavę su komitetu, atsakingu už nuomonės ė kandidatų tinkamumo pateikimą, bendru sutarimu skiria Teisingumo Teismo teisėjus ar generalinius advokatus (SESV 255straipsnis).

2. Kadencijos ypatybės

a) Trukmė (SESV 253straipsnis ir Statutas)

Šešeri metai. ܻėپ iš dalies keičiama kas trejus metus: pakaitomis keičiama pusė teisėjų ir pusė generalinių advokatų. Kadenciją baigę teisėjai ir generaliniai advokatai gali būti skiriami kitai kadencijai.

b) Privilegijos ir imunitetai (Statutas)

Teisėjams ir generaliniams advokatams suteikiamas imunitetas nuo jurisdikcijos. Baigę eiti savo pareigas, jie ir toliau naudojasi imunitetu savo veiksmų, atliktų einant pareigas, atžvilgiu. Imunitetas gali būti atšauktas tik vienbalsiai priimtu Teisingumo Teismo sprendimu.

c) Pareigos (Statutas)

Teisėjai ir generaliniai advokatai:

  • prieš pradėdami eiti pareigas prisiekia (ė nepriklausomumo, nešališkumo ir paslapties saugojimo);
  • negali eiti jokių politinių ar administracinių pareigų ir turėti jokio kito darbo;
  • įsipareigoja laikytis su savo pareigomis susijusių įsipareigojimų.

C. Organizacinė struktūra ir veikla (SESV 253straipsnis ir Statutas)

1. Vidaus organizacinė struktūra

Statutas nustatomas atskiru Protokolu, pridėtu prie Sutarčių (SESV 281straipsnis). Teisėjai iš savo narių trejų metų kadencijai renka Teisingumo Teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Jie gali būti perrinkti kitai kadencijai (Protokolo Nr.3 9astraipsnis). Teismo pirmininkas vadovauja Teisingumo Teismo darbui ir pirmininkauja visos sudėties Teismo ir didžiosios kolegijos posėdžiuose bei pasitarimuose. Teisingumo Teismas skiria kanclerį. Teismo kancleris, kuris yra pavaldus Teismo pirmininkui, yra institucijos generalinis sekretorius ir vadovauja jos skyriams.

2. Veikla

Teisingumo Teismas nustato savo procedūros reglamentą. Šį reglamentą tvirtina Taryba kvalifikuota balsų dauguma. Teismas posėdžiauja visos sudėties (27 teisėjai), didžiojoje kolegijoje (15 teisėjų) arba trijų ar penkių teisėjų kolegijoje. Ši institucija finansuojama iš ES biudžeto, kuriame jai skirtas atskiras skirsnis (4skirsnis).

D. ėᾱ

Teisingumo Teismas jau įrodė, kad yra labai svarbi Europos integracijos proceso varomoji jėga.

1. Bendrieji klausimai

1964m. liepos 15d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Costa / ENEL buvo labai svarbus apibrėžiant Bendrijos teisę kaip nepriklausomą teisinę sistemą, kuri yra viršesnė už valstybių narių teisės normas, ir nustatant ES teisės viršenybės principą[1]. Taip pat svarbus 1963m. vasario 5d. jo sprendimas byloje Van Gend & Loos – nustatytas principas, jog valstybių narių teismai Bendrijos teisę taiko tiesiogiai. Kiti svarbūs sprendimai ė žmogaus teisių apsaugos: 1974m. gegužės 14d. sprendimas byloje Nold, kuriame Teisingumo Teismas konstatavo, kad pagrindinės žmogaus teisės yra neatskiriama bendrųjų teisės principų, kurių paisymą jis privalo užtikrinti, dalis (4.1.2).

2. Konkretūs klausimai

  • Įsisteigimo teisė: 1976m. balandžio 8d. sprendimas byloje Royer, kuriame Teisingumo Teismas patvirtino valstybės narės piliečio teisę būti kitoje valstybėje narėje be priimančiosios valstybės išduoto leidimo gyventi.
  • Laisvas prekių judėjimas: 1979m. vasario 20d. sprendimas byloje Cassis de Dijon, kuriame Teisingumo Teismas nusprendė, kad bet kurį teisėtai kurioje nors valstybėje narėje pagamintą ir parduodamą gaminį iš principo turėtų būti leidžiama parduoti bet kurios kitos valstybės narės rinkoje.
  • Bendrijos išorės kompetencija: 1971m. kovo 31d. sprendimas ė Europos šalių susitarimo ė kelių transporto (AETR) byloje Komisija / Taryba, kuriame pripažįstama Bendrijos teisė sudaryti tarptautinius susitarimus tose srityse, kuriose taikomos Bendrijos taisyklės.
  • Pastarojo meto sprendimai, kuriuose nustatyta, kad valstybės narės, kurios neperkėlė direktyvų į nacionalinę teisę arba to nepadarė per nustatytą terminą, privalo atlyginti žalą.
  • Įvairūs sprendimai, susiję su socialine apsauga ir konkurencija.
  • Sprendimai ė valstybių narių padarytų ES teisės pažeidimų, kurie yra itin svarbūs sklandžiam bendros rinkos veikimui.
  • Duomenų apsauga: sprendimai ė saugaus uosto privatumo principų byloje (2015) ir sprendimas ė ES ir JAV privatumo skydo byloje (2020), kuriais, siekiant apsaugoti pagrindinius Europos teisės principus ir užtikrinti stiprų duomenų apsaugos reikalavimų rinkinį, buvo pripažinti negaliojančiais , susiję su Jungtinėmis Valstijomis.

Vienas iš didžiausių Teisingumo Teismo nuopelnų– jo nustatytas principas, pagal kurį Sutartys negali būti aiškinamos nelanksčiai, o jas privalu aiškinti atsižvelgiant į integracijos padėtį, taip pat į pačių Sutarčių tikslus. Šis principas iš esmės suteikė ES galimybę priimti teisės aktus tose srityse, kurios nereglamentuojamos jokiose konkrečiose Sutarčių nuostatose, pvz., kovos su tarša srityje (2005m. rugsėjo 13d. sprendimu (byla C-176/03) Teisingumo Teismas suteikė ES teisę priimti teisės aktus baudžiamosios teisės srityje, jei jie būtini siekiant aplinkos apsaugos tikslų).

2022m. Teisingumo Teisme pareikšti 806 ieškiniai, iš jų 546 susiję su procesu ė prejudicinio sprendimo priėmimo, 37 tiesioginiai ieškiniai ir 209 apeliaciniai skundai ė Bendrojo Teismo sprendimų. Baigtos nagrinėti 808 bylos, įskaitant 564 bylas ė prejudicinio sprendimo priėmimo, 36 tiesioginius ieškinius ir 196 apeliacinius skundus ė Bendrojo Teismo sprendimų. Iš valstybių narių daugiausia prašymų pateikė Vokietija(98), Italija(63), Bulgarija(43) ir Ispanija(41). Vidutinė proceso trukmė buvo 16,4mėnesio[2]. 2022m. gruodžio 31d. dar buvo neišnagrinėta 1111bylų.

Bendrasis Teismas

A. Teisinis pagrindas

SESV 254–257straipsniai, Euratomo sutarties 40straipsnis ir prie Sutarčių pridėto Protokolo Nr.3 ė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto IVantraštinė dalis.

B. Trukmė ir Statutas (SESV 254straipsnis)

1. ܻėپ

a) Skaičius (ES sutarties 19straipsnis ir SESV 254straipsnis)

SESV 254straipsnyje numatyta, kad teisėjų skaičius nustatomas Statute. , kad Bendrąjį Teismą sudaro po du teisėjus iš kiekvienos valstybės narės (šiuo metu 54 teisėjai). Teisėjai skiriami bendru valstybių narių sutarimu pasikonsultavus su komitetu, atsakingu už kandidatų tinkamumo eiti teisėjo pareigas vertinimą. Teisėjų kadencija trunka šešerius metus ir jie gali būti paskirti kitai kadencijai. Teisėjams gali būti pavesta eiti generalinio advokato pareigas – kitaip nei Teisingumo Teisme, Bendrajame Teisme nėra nuolatinių generalinių advokatų.

b) Reikalavimai

Tokie patys kaip ir Teisingumo Teismo teisėjams (ES sutarties 19straipsnis). Kandidatai į Bendrojo Teismo teisėjo pareigas turi tenkinti aukštoms teisėjo pareigoms keliamus reikalavimus.

c) Skyrimo tvarka

Tokia pati kaip skiriant Teisingumo Teismo teisėjus.

2. Kadencijos ypatybės

Tokios pačios kaip ir Teisingumo Teismo teisėjų.

C. Organizacinė struktūra ir veikla

Teisėjai iš savo narių trejų metų kadencijai renka pirmininką, o šešerių metų kadencijai – kanclerį, nors administracinėms ir kalbinėms reikmėms tenkinti Bendrajam Teismui talkina Teisingumo Teismo tarnybos.

Bendrasis Teismas Teisingumo Teismo pritarimu nustato savo (SESV 254straipsnio penkta pastraipa). Bendrasis Teismas posėdžiauja trijų arba penkių teisėjų kolegijose. Bendrasis Teismas posėdžiauja visos sudėties, didžiojoje kolegijoje arba bylas nagrinėja vienas teisėjas. Daugiau kaip 80proc. Bendrojo Teismo bylų nagrinėja trijų teisėjų kolegijos.

Pagal neseniai iš dalies pakeistą Protokolą Nr.3 (49a straipsnis), nagrinėjant prašymus priimti prejudicinį sprendimą Bendrajam Teismui, kaip ir Teisingumo Teismui, padeda vienas ar keli generaliniai advokatai. Toė Bendrojo Teismo teisėjai trejų metų kadencijai iš savo tarpo renka generalinį(-ius) advokatą(-us) (kitai kadencijai galima perrinkti vieną kartą).

Pastarojo meto (2023m. balandžiomėn.) Procedūros reglamento pakeitimais leista per posėdį naudotis vaizdo konferencijos priemonėmis (Procedūros reglamento 107astraipsnis). Pakeitimais taip pat įtraukiama sąvoka „modelinė byla“ (Procedūros reglamento 71astraipsnis). Jei keliose bylose keliamas tas pats teisės klausimas ir tenkinamos reikiamos sąlygos, viena iš bylų gali būti laikoma modeline byla, o kitų bylų nagrinėjimas sustabdomas.

Procesas Bendrajame Teisme, kaip pirmojoje instancijoje, visų pirma gali būti pradėtas ė tiesioginių ieškinių, kuriuos pareiškia tiesiogiai ir konkrečiai susiję fiziniai ar juridiniai asmenys, ė valstybių narių ieškinių ė Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų aktų ir ė tiesioginių ieškinių, kuriais siekiama institucijų ar jų darbuotojų padarytos žalos atlyginimo. Apeliaciniai skundai ė Bendrojo Teismo sprendimų gali būti pateikiami Teisingumo Teismui, apsiribojant teisės klausimais. Vidutiniškai apie 30proc. Bendrojo Teismo sprendimų yra ginčijami.

Parlamentas ir Taryba gali steigti specializuotus teismus prie Bendrojo Teismo, kurie, kaip pirmoji instancija, nagrinėtų ir spręstų konkrečiose srityse iškeltas tam tikrų kategorijų bylas. Šiuos teismus Parlamentas ir Taryba įsteigia laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros.

2022m. Bendrajame Teisme pareikšti 904 ieškiniai ir 858 bylos buvo išspręstos. 792 bylos buvo susijusios su tiesioginiais ieškiniais (270 ė intelektinės ir pramoninės nuosavybės, 76 ė valstybės pagalbos ir konkurencijos, 66 ė ES viešosios tarnybos ir 380 ė kitų tiesioginių ieškinių). Šalis, nepajėgianti padengti bylinėjimosi išlaidų, gali prašyti nemokamos teisinės pagalbos (2022m. buvo 54 atvejai). Vidutinė proceso trukmė buvo 16,2 mėnesio. 2022m. gruodžio 31d. dar buvo neišnagrinėtos 1474 bylos[3].

Buvęs Europos Sąjungos tarnautojų teismas

Europos Sąjungos tarnautojų teismas (sukurtas 2004m.) sprendė Sąjungos institucijų ir jų tarnautojų ginčus, jeigu jie nepriklausė nacionalinio teismo kompetencijos sričiai. Padidinus bendrą Teisingumo Teismo teisėjų skaičių, pagal 2016m. rugsėjo 1d. Europos Sąjungos tarnautojų teismas buvo panaikintas ir integruotas į Bendrąjį Teismą. Bylos, kurios 2016m. rugpjūčio 31d. dar buvo neišspręstos Europos Sąjungos tarnautojų teisme, nuo 2016m. rugsėjo 1d. perduotos Bendrajam Teismui. Bendrasis teismas toliau nagrinėja šias bylas nuo nagrinėjimo etapo, pasiekto iki tos dienos, o buvusiojo Europos Sąjungos tarnautojų teismo atlikti procesiniai veiksmai išlieka galiojantys.

Europos Parlamento vaidmuo

Jau 1990m. priėmęs sprendimą ė Parlamento pareikšto ieškinio, susijusio su teisėkūros procedūra ė sveikatos apsaugos priemonių, kurių reikėjo imtis po Černobylio atominės elektrinės avarijos, nustatymo, Teisingumo Teismas pripažino, kad Parlamentas turi teisę Teisingumo Teismui pareikšti ieškinius ė panaikinimo, kad būtų išsaugotos jo prerogatyvos pagal teisėkūros procedūrą.

Kaip numatyta SESV 257straipsnyje, Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali įsteigti specializuotus teismus prie Bendrojo Teismo, kurie kaip pirmoji instancija nagrinėtų ir spręstų konkrečiose srityse pareikštus tam tikrų kategorijų ieškinius ar iškeltas bylas. Tokius sprendimus Parlamentas ir Taryba priima reglamentais, remdamiesi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavę su Teisingumo Teismu, arba Teisingumo Teismo prašymu pasikonsultavę su Komisija.

Kaip numatyta SESV 281straipsnio antroje pastraipoje, gali iš dalies keisti Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą (priimdami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą). Tokio Parlamento dalyvavimo pavyzdys – 2022m. lapkričio 30d. pateiktas Teisingumo Teismo pasiūlymas iš dalies pakeisti jo Statutą.

Parlamentas yra viena iš SESV 263straipsnyje nurodytų institucijų, kuri gali pareikšti ieškinius Teismui (kaip bylos šalis).

Pagal SESV 218straipsnio 11dalį Parlamentas gali Teisingumo Teismo prašyti pateikti išankstinę nuomonę ė numatomų tarptautinių susitarimų suderinamumo su Sutarties nuostatomis. Jei Teisingumo Teismo nuomonė yra neigiama, numatytas sudaryti susitarimas negali būti sudaromas, nebent būtų iš dalies pakeistas arba peržiūrėtos Sutartys. Pavyzdžiui, 2019m. lieposmėn. Parlamentas paprašė teisinės nuomonės ė to, ar pasiūlymai ė ES prisijungimo prie Europos Tarybos konvencijos ė smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) yra suderinami su Sutartimis ().

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kandidatūras į teisėjo ir generalinio advokato pareigas pirmiausia svarsto septynių asmenų komitetas– vieną jo narių siūlo Europos Parlamentas (SESV 255straipsnio 2dalis, Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 128straipsnis), plenarinėje sesijoje priimdamas .

Pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2015/2422 3straipsnio 1dalį 2020m. gruodžio 21d. Teisingumo Teismas pateikė , kurią parengė išorės konsultantas. Pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2015/2422 3straipsnio 1dalį reikalaujama, kad ataskaitoje ypatingas dėmesys būtų skiriamas Bendrojo Teismo veiksmingumui, būtinybei padidinti teisėjų skaičių iki 56 ir šio padidinimo veiksmingumui, išteklių naudojimui ir veiksmingumui, tolesniam specializuotų kolegijų steigimui ir (arba) kitiems struktūriniams pokyčiams.

2023m. rugsėjo 19d. JURI komitetas priėmė pranešimo projektą ė , kuriuo siekiama Bendrajam Teismui perduoti Teisingumo Teismo jurisdikciją priimti prejudicinius sprendimus tam tikrose konkrečiose srityse ir išplėsti reikalavimo ė apeliacinių skundų išankstinio priėmimo taikymą apeliaciniams skundams ė tam tikrų Bendrojo Teismo sprendimų. 2024m. balandžio 11d. Taryba priėmė tą aktą po pirmojo svarstymo Parlamente. Sutartame tekste pateikiamos nuostatos ė Bendrojo Teismo vykdomo nuolatinių generalinių advokatų rinkimo trejų metų kadencijai.

[1]Ziller J., La primauté du droit de l’Union européenne, Europos Parlamento Vidaus politikos generalinis direktoratas, Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminis skyrius, Europos Parlamentas, 2022m. gegužėsmėn.
[2].
[3].

Alexandru-George Moș / Udo Bux / Mariusz Maciejewski