Reglamentas dėl bendros žemės ūkio politikos strateginių planų
Pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) reikalaujama, kad kiekviena ES valstybė narė parengtų BŽŪP strateginį planą, kuriame nurodytų, kaip taikys BŽŪP finansavimo priemones (t.y. ūkininkų pajamų rėmimą ir rinkos bei kaimo plėtros priemones), kad patenkintų vietos poreikius ir gautų apčiuopiamų rezultatų siekdamos ES lygmens tikslų. Šiuo nauju įgyvendinimo modeliu užtikrinamas didesnis lankstumas ir subsidiarumas priskiriant atsakomybę valstybėms narėms.
Teisinis pagrindas
BŽŪP teisinis pagrindas yra nustatytas (38–44straipsniai) (3.2.1.1)
2021m. gruodžio 2d. Europos Parlamento ir Tarybos , kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr.1305/2013ir (ES) Nr.1307/2013.
Be šio Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų, 2023–2027m. BŽŪP taikomi dar du reglamentai: dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr.1306/2013 (3.1.5) ir (3.1.6), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr.1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas; Reglamentas (ES) Nr.1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų, Reglamentas (ES) Nr.251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų geografinių nuorodų ir Reglamentas(ES) Nr.228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams.
ĮžԲ
Ankstesnė BŽŪP teisinė sistema (2014–2020m.) iš esmės buvo reglamentuojama keturiais ES reglamentais: i) , taikomu tiesioginėms išmokoms ūkininkams; ii) , kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas; iii) , taikomu horizontaliesiems klausimams, tokiems kaip BŽŪP finansavimas, valdymas ir stebėsena, ir iv) , skirtu kaimo plėtrai.
Šiais reglamentais nustatoma politikos sistema, grindžiama dviejų ramsčių struktūra: pagal vieną reglamentuojama pajamų parama ūkininkams ir žemės ūkio rinkų valdymo priemonės, finansuojamos tik iš ES biudžeto, kitas skirtas kaimo plėtros priemonėms, grindžiamoms daugiametėmis nacionalinėmis (ir kartais regioninėmis) programomis, jos bendrai finansuojamos ES biudžeto ir ES valstybių narių lėšomis.
Šie du pagrindiniai komponentai (žemės ūkio pajamos / rinkos rėmimas ir kaimo plėtra) išlieka ir naujojoje BŽŪP (2023–2027m.), tačiau dabar intervencinės priemonės pagal abu ramsčius sujungiamos į vieną visoms BŽŪP išlaidoms skirtą strateginį planą, taip užtikrinant didesnį politikos nuoseklumą. Reglamentu dėl BŽŪP strateginių planų nustatomas naujas įgyvendinimo modelis, kurį Komisija apibūdino kaip esminį BŽŪP pakeitimą, nes nuo reikalavimų laikymosi pereinama prie rezultatų ir veiklos efektyvumo. Be kita ko, iš naujo paskirstoma atsakomybė tarp ES ir valstybių narių.
Siekdama struktūrizuoti programavimo ir patvirtinimo procesą, Komisija išnagrinėjo įvairių valstybių narių padėtį taikydama veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo sistemos (RSVS) konteksto rodiklius ir pateikė konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas pagrindiniais strateginiais klausimais. Rekomendacijos buvo susietos su konkrečiais BŽŪP tikslais, taip pat su Europos žaliojo kurso, strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir 2030m. biologinės įvairovės strategijos tikslais.
2021m. gruodžio mėn. priimtas Reglamentas dėl BŽŪP strateginių planų taikomas nuo 2023m. sausio 1d., o BŽŪP strateginiai planai visose valstybėse narėse įgyvendinami nuo 2023m. sausio 1d.
Tikslai ir intervencinių priemonių rūšys
Naujoji BŽŪP grindžiama dešimčia konkrečių tikslų, devyni iš jų siejami su trimis bendraisiais tikslais, pabrėžiant bendrą ES tikslą – konkurencingesnės, ekologiškesnės ir teisingesnės Europos siekį, vienas tikslas yra kompleksinis – skatinti kaupti žinias ir diegti inovacijas.
Valstybių narių indėlis siekiant šių dešimties tikslų aprašytas atitinkamuose BŽŪP strateginiuose planuose, kurie yra valstybių narių intervencinių priemonių pagrindas. Naujojoje BŽŪP numatytos intervencinės priemonės sugrupuotos į tris kategorijas, tai: tiesioginių išmokų intervencinės priemonės (EŽŪGF); sektorių intervencinės priemonės (EŽŪGF) ir kaimo plėtros intervencinės priemonės (EŽŪGF).
Pagrindinės reformų sritys
Pagrindinis 2023–2027m. BŽŪP bruožas yra naujas įgyvendinimo modelis, pagal kurį valstybėms narėms suteikiama daugiau lankstumo rengiant strateginį planą, apimantį visas intervencines priemones, skirtas su ES lygmens BŽŪP tikslais susijusiems kiekybiniams tikslams pasiekti. Naujoji BŽŪP įgyvendinama pagal 28 BŽŪP strateginius planus (po vieną iš kiekvienos valstybės narės, išskyrus Belgiją, kuri turi du strateginius planus). Daugeliu atvejų ankstesnės keletui regionų skirtos programos sujungiamos į vieną, po vieną kiekvienai valstybei narei.
Daugiausia dėmesio skiriant veiklos efektyvumui ir rezultatams, BŽŪP teisės aktuose nustatytas bendras rodiklių rinkinys, įeinantis į naują veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo sistemą (RSVS), kurioje apibrėžiami produkto, rezultato ir poveikio rodikliai, susieti su intervencinėmis priemonėmis ir konkrečiais BŽŪP tikslais. RSVS rodikliai įtraukti į Reglamento (ES)2021/2115 priedus ir yra BŽŪP strateginių planų ataskaitų teikimo, stebėsenos ir vertinimo pagrindas planų įgyvendinimo metu. Rodikliai bus stebimi rengiant metines veiklos ataskaitas ir atliekant BŽŪP strateginių planų vykdymo peržiūrą kas dvejus metus, kad būtų įvertinta valstybių narių pažanga siekiant užsibrėžtų rodiklių ir BŽŪP tikslų.
Pagal naująją BŽŪP pradėta keletas bendros sistemos reformų – nuo pavienių priemonių pakeitimų iki horizontaliųjų peržiūrų, darančių poveikį priemonių įgyvendinimui ir lėšų paskirstymui.
A. Ekologiškesnė BŽŪP
Visos valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose privalo nurodyti didesnius aplinkos ir klimato politikos užmojus, palyginti su ankstesniu programavimo laikotarpiu (kad nebūtų regreso), ir privalo juos atnaujinti, kai keičiami klimato ir aplinkos teisės aktai.
- indėlis siekiant Europos žaliojo kurso tikslų: Į valstybėms narėms skirtas dėl jų strateginių planų Komisija įtraukė kiekvienos valstybės narės padėties vertinimą, atsižvelgdama į jos indėlį siekiant kiekvieno iš Europos žaliojo kurso tikslų ir užmojų;
- griežtesnės sąlygos: BŽŪP paramos gavėjų išmokos susiejamos su griežtesniais privalomais reikalavimais. Pavyzdžiui, kiekviename ūkyje bent 3% ariamosios žemės turi būti skirta biologinei įvairovei ir negamybiniams elementams, taip pat numatyta galimybė gauti paramą pagal ekologines sistemas, kad būtų pasiekti 7%. Taip pat saugomos visos šlapynės ir durpynai.
- ekologinės sistemos: ekologinėms sistemoms skiriama bent 25% tiesioginių išmokų biudžeto, numatant didesnes paskatas klimatui ir aplinkai nekenkiančiam ūkininkavimui ir metodams (pvz., ekologiniam ūkininkavimui, agroekologijai, sekvestruojamajam ūkininkavimui ir kt.), taip pat gyvūnų gerovės didinimui;
- kaimo plėtra: bent 35% lėšų skiriama klimato, biologinės įvairovės, aplinkos ir gyvūnų gerovės rėmimo priemonėms;
- veiksmų programos: vaisių ir daržovių sektoriuje pagal veiksmų programas bent 15% išlaidų skiriama aplinkai;
- klimatas ir biologinė įvairovė: 40% BŽŪP biudžeto turi būti susiję su klimato kaita ir tvirtai remti bendrą įsipareigojimą iki 2021–2027m. ES daugiametės finansinės programos (DFP) pabaigos 10%ES biudžeto skirti biologinės įvairovės tikslams.
B. Teisingesnė BŽŪP
2023–2027m. BŽŪP parama skiriama tiems, kuriems jos labiausiai reikia:
- pajamų paramos perskirstymas: Valstybės narės bent 10% savo tiesioginių išmokų turi skirti perskirstomajai pajamų paramos priemonei, kad būtų geriau tenkinami mažesnių ir vidutinių ūkių pajamų poreikiai.
- aktyvūs ūkininkai: naujajame teisės akte pateikiama privaloma, bet lanksti aktyvaus ūkininko apibrėžtis, kurią turi nustatyti valstybės narės, įskaitant vykdomos veiklos lygį. Tam tikrą ES paramą gali gauti tik aktyvūs ūkininkai;
- socialinės paramos sąlygos: BŽŪP išmokos yra susietos su tam tikrų ES darbo standartų laikymusi, o paramos gavėjai skatinami gerinti darbo sąlygas ūkiuose;
- išmokų konvergencija: 2023–2027m. BŽŪP pajamų paramos lygis labiau suvienodinamas tiek tarp atskirų valstybių narių, tiek jų viduje;
- parama jauniesiems ūkininkams: Valstybės narės turi paskirstyti bent 3% tiesioginių išmokų biudžeto jauniesiems ūkininkams kaip paramą pajamoms, investicijoms arba paramą veiklai pradėti;
- lyčių lygybės didinimas: pirmą kartą vienas iš BŽŪP strateginių planų tikslų yra lyčių lygybė ir aktyvesnis moterų dalyvavimas žemės ūkyje. Valstybės narės turi įvertinti šiuos klausimus ir iki 2021–2027m. ES daugiametės finansinės programos laikotarpio pabaigos išspręsti nustatytas problemas.
C. Konkurencingumo didinimas
2023–2027m. BŽŪP sustiprins ūkininkų padėtį tiekimo grandinėje ir padidins žemės ūkio maisto produktų sektoriaus konkurencingumą:
- didesnė derybinė galia: naujomis taisyklėmis sustiprinamas gamintojų bendradarbiavimas, ūkininkai skatinami dirbti drauge ir jiems sudaromos sąlygos sukurti atsveriamąją galią rinkoje;
- orientavimasis į rinką: 2023–2027m. BŽŪP išlaikomas bendras orientavimasis į rinką, nustatytas vykdant ankstesnes reformas, skatinant ES ūkius suderinti pasiūlą su paklausa Europoje ir už jos ribų;
- krizių rezervas: siekiant įveikti būsimas krizes, pagal reformuotą BŽŪP numatytas naujas finansinis rezervas, kurio vertė sieks ne mažiau kaip 450mln.EUR per metus;
- parama vyno sektoriui: susitarta dėl konkrečių taisyklių, kuriomis siekiama padidinti paramą vyno sektoriui.
Veiklos rezultatų analizė ir vertinimas
2023m. birželio mėn. Komisija paskelbė patvirtintų 28 BŽŪP strateginių planų , kurioje išdėstė valstybių narių planuose nustatytus pagrindinius elementus ir pasirinktas galimybes. Parlamento užsakytame tyrime buvo pateikta lyginamoji planų ir jų veiksmingo indėlio siekiant ES tikslų analizė. Iki 2023m. pabaigos planuojama paskelbti išsamesnę Komisijos ataskaitą dėl 28 BŽŪP strateginių planų (Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 141straipsnio 2dalis).
Komisija ne vėliau kaip 2025m. gruodžio 31d. turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, siekiant įvertinti, kaip valstybės narės taiko naują įgyvendinimo modelį ir ar valstybių narių BŽŪP strateginiuose planuose numatytos intervencinės priemonės yra nuoseklios, ir koks yra tų priemonių bendras indėlis siekiant įvykdyti ES įsipareigojimus aplinkos ir klimato srityse.
Komisija iki 2026m. gruodžio 31d. turėtų atlikti tarpinį vertinimą, kad išnagrinėtų EŽŪGF ir EŽŪFKP veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą, nuoseklumą ir ES pridėtinę vertę, ir ne vėliau kaip 2027m. gruodžio 31d. Parlamentui ir Tarybai turėtų būti pateikta tarpinio vertinimo ataskaita, įskaitant pirmuosius BŽŪP veiksmingumo rezultatus. Antroji ataskaita, į kurią įtraukiama BŽŪP veiksmingumo rezultatų analizė, turėtų būti pateikta ne vėliau kaip 2031m.gruodžio31d.
Europos Parlamento vaidmuo
2018m. birželio 1d. Komisija paskelbė pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal BŽŪP rengtinų strateginių planų rėmimo taisyklės. Parlamente šis dokumentas buvo skirtas Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) komitetui. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komitetui suteiktas susijusio komiteto statusas pagal Darbo tvarkos taisyklių 54straipsnį.
Po 2019m. Europos Parlamento rinkimų, 2019m. rugsėjo mėn., AGRI komiteto pranešėju buvo paskirtas Peter Jahr (PPE, Vokietija), o ENVI komiteto pranešėju paskirtas Christophe Hansen (PPE, Liuksemburgas). 2020m. spalio 23d. Parlamentas per pirmąjį svarstymą priėmė poziciją dėl Komisijos pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl BŽŪP strateginių planų.
Priimtas tekstas buvo tolesnių derybų su Taryba, kurios dėl visų trijų BŽŪP dokumentų buvo pradėtos 2020m. lapkričio 10d. ir buvo tęsiamos keliuose susitikimuose vykstant trilogui, pagrindas. 2021m. birželio mėn. pabaigoje derybininkai pasiekė susitarimą dėl trijų BŽŪP reformos dokumentų rinkinio pasiūlymų. Šį susitarimą 2021m. birželio 28d. patvirtino ES žemės ūkio ministrai, o 2021m. rugsėjo 9d. – AGRI komiteto nariai. Susitarimą dėl Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų AGRI komiteto nariai patvirtino 38 nariams balsavus už, 8 – prieš ir 2 susilaikius. Dėl trijų BŽŪP reformos dokumentų rinkinio pasiūlymų Parlamentas balsavo per antrąją lapkričio mėn. plenarinę sesiją. Taryba šiuos tris reglamentus be diskusijų oficialiai priėmė 2021m. gruodžio 2d., o Reglamentas dėl BŽŪP strateginių planų (dabar – 2021m. gruodžio 2d. Reglamentas (ES)2021/2115) buvo paskelbtas 2021m. gruodžio 6d. Oficialiajame leidinyje L435 (p.1–186).
Vykstant deryboms Parlamentas siekė atlikti svarbų vaidmenį ir apimti visą BŽŪP reformos proceso metu svarstytų klausimų spektrą. Be tradiciškai įprastesnio BŽŪP biudžeto sergėtojo vaidmens, Parlamentas prisiėmė ES principų sergėtojo vaidmenį, taip siekdamas išlaikyti įvairių siūlomo teisės akto dalių ES pobūdį ir bendrumą, kad būtų išvengta BŽŪP „renacionalizavimo“. Be to, kai kuriais atvejais jis ėmėsi iniciatyvos siūlydamas politikos priemones, kaip matyti iš pastangų skirti didelę tiesioginių išmokų biudžeto dalį naujoms ekologinėms sistemoms arba iš to, kad į naująjį Reglamentą dėl BŽŪP strateginių planų sėkmingai įtrauktos socialinės paramos sąlygos.
François Nègre