Tiesioginės išmokos
Europos Sąjunga ūkininkams teikia pajamų paramą arba tiesiogines išmokas, kad jos veiktų kaip apsaugos sistema ir padidintų ūkininkavimo pelningumą, užtikrintų apsirūpinimo maistu saugumą Europoje, padėtų ūkininkams gaminti saugius, sveikus ir įperkamus maisto produktus ir atlygintų jiems už viešųjų gėrybių, už kurias rinkose paprastai nemokama, tiekimą. Jas, taikydamos keletą sistemų, bendrai valdo Komisija ir valstybės narės.
Teisinis pagrindas
Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) teisinis pagrindas yra nustatytas (38–44straipsniai) (3.2.1).
2021m. gruodžio 2d. Europos Parlamento ir Tarybos , kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr.1305/2013ir (ES) Nr.1307/2013.
2021m. gruodžio 2d. Europos Parlamento ir Tarybos dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr.1306/2013 (→).
ĮžԲ
Pagal BŽŪP ūkininkai remiami įvairiomis politikos priemonėmis:
- EŽŪGF lėšomis finansuojamos tiesioginės išmokos yra apsaugos sistema, skirta ūkininkams, kurių pajamos yra mažesnės nei vidutinės, palyginti su likusia ekonomikos dalimi, ir kurie taip pat susiduria su neapibrėžtumu rinkose, ekstremaliomis oro sąlygomis, kenkėjais ir ligomis, arba jų derybinė galia maisto grandinėje silpna. 2021–2027m. laikotarpiu tiesioginėms išmokoms skirta apie 270mlrd.EUR (daugiametė finansinė programa, dabartinėmis kainomis) ir jos sudaro 72proc. ES BŽŪP lėšų (378,5mlrd.EUR) (3.2.2). ES teisės aktuose nustatyti finansiniai asignavimai kiekvienai valstybei narei.
- Rinkos priemonėmis, kurios taip pat finansuojamos iš EŽŪGF, siekiama remti ir stabilizuoti žemės ūkio rinkas. Kai kuriomis iš jų ES ūkininkai remiami tiesiogiai, pavyzdžiui, palengvinant jų dalyvavimą gamintojų grupėse arba kokybės sistemose ir taip stiprinant jų vaidmenį tiekimo grandinėje. Bendram žemės ūkio rinkų organizavimui (BRO) taikomas 2021m. gruodžio 2d. Europos Parlamento ir Tarybos , kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr.1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, Reglamentas (ES) Nr.1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų, Reglamentas (ES) Nr.251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų geografinių nuorodų ir Reglamentas (ES) Nr.228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems ES regionams (→). Kadangi šios sektorinės intervencinės priemonės dabar įeina į valstybių narių BŽŪP strateginius planus, atitinkamos nuostatos buvo perkeltos iš BRO reglamento į Reglamentą dėl BŽŪP strateginių planų.
- EŽŪFKP ir nacionalinių fondų finansuojamomis kaimo plėtros priemonėmis siekiama prisidėti prie kaimo vietovių ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio veiksmingumo. Jos taip pat apima paramos ūkininkams priemones, pavyzdžiui, agrarinės aplinkosaugos priemones, investicijų į ūkius finansavimą, rizikos valdymo priemones ir finansines priemones.
ž
Tiesioginių išmokų sistemos reglamentuojamos Reglamento (ES)2021/2115 (Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų) 20–41straipsniais. Kai kurios sistemos yra privalomos, kitos gali būti savanoriškai įtrauktos į BŽŪP strateginius planus.
- Bazinė pajamų parama tvarumui didinti (Reglamento (ES)2021/211521–28straipsniai) yra metinė išmoka už hektarą, kuriai skiriama pusė tiesioginių išmokų biudžeto. Valstybės narės gali nuspręsti mokėti vienodą sumą už hektarą arba nustatyti skirtingą išmoką atsižvelgdamos į skirtingas socioekonomines ar agronomines sąlygas, arba mokėti sumą, pagrįstą teisėmis į išmokas, kurios buvo taikytos pagal ankstesnę BŽŪP. Taikydamos teises į išmokas, valstybės narės turi per artimiausius metus laipsniškai mažinti tų teisių vertės skirtumus. Šis procesas vadinamas konvergencija. Metinė išmoka smulkiesiems ūkininkams neviršija 1250EUR ir gali būti skiriama kaip fiksuotoji suma arba kaip suma už hektarą. Tokios išmokos– ūkininkai gali jas pasirinkti– pakeičia visas kitas tiesioginių išmokų formas.
- Papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti (Reglamento (ES)2021/2115 29straipsnis) yra metinė papildoma išmoka už pirmuosius žemės ūkio paskirties žemės hektarus ūkininkams, turintiems teisę į bazinę pajamų paramą. Sumą už hektarą ir vienam ūkininkui tenkančių hektarų, už kuriuos galima skirti pajamų perskirstymo paramą, skaičių nustato valstybės narės. Šia sistema siekiama perskirstyti tiesiogines išmokas iš didesnių ūkių mažesniems ar vidutiniams ūkiams. Siekiant paremti smulkiuosius ūkius, šiai sistemai turi būti skiriama ne mažiau kaip 10proc. kiekvienos valstybės narės tiesioginių išmokų biudžeto, išskyrus atvejus, kai lėšos perskirstomos kitomis priemonėmis.
- Papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams (Reglamento (ES)2021/2115 30straipsnis) yra metinė papildoma išmoka jauniesiems ūkininkams, turintiems teisę į bazinę pajamų paramą. Fiksuotosios sumos išmoką arba sumą už hektarą ir vienam ūkininkui tenkančių hektarų, už kuriuos galima skirti paramą, skaičių nustato valstybės narės. Jos taip pat nustato viršutinę amžiaus ribą (tarp 35 iki 40 metų) ir tai, kokį parengimą ir įgūdžius turi turėti galimi paramos gavėjai.
- Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinės sistemos) (Reglamento (ES)2021/2115 31straipsnis) padeda ūkininkams, kurie įsipareigoja laikytis klimatui, aplinkai bei gyvūnų gerovei ir kovai su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms naudingos žemės ūkio praktikos. Tokia praktika neturi apsiriboti teisės aktų reikalavimais ir yra nurodyta BŽŪP strateginiuose planuose. Už ekologines sistemas skiriama metinė išmoka už hektarą gali būti išmoka, papildanti bazinę pajamų paramą, arba išmoka, skirta dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtoms išlaidoms arba prarastoms pajamoms kompensuoti. Šiai sistemai, kuri ūkininkams yra savanoriška, turi būtų skiriama ne mažiau kaip 25proc. nacionalinio tiesioginių išmokų biudžeto.
- Susietoji pajamų parama (Reglamento (ES)2021/2115 32–35straipsniai). Pajamų parama pagal BŽŪP anksčiau buvo susieta su konkrečiais produktais, tačiau viena po kitos vykdant reformas ši sąsaja buvo palaipsniui panaikinta ir šiuo metu tokia parama sudaro tik nedidelę tiesioginių išmokų dalį. Susietosios paramos tikslas yra šalinti sunkumus, susijusius su socioekonominiu ir aplinkosaugos požiūriais svarbiais sektoriais, gamybos rūšimis arba konkrečių rūšių ūkininkavimu. Paramą sudaro metinė išmoka už hektarą arba gyvūną ir ja siekiama didinti konkurencingumą, tvarumą ar kokybę. Prie sektorių, kuriems gali būti skirti BŽŪP strateginiai planai, priskaičiuojami baltyminiai augalai, kurių atveju nereikia pateikti jokio specialaus pagrindimo, nes jie padeda mažinti ES priklausomybę nuo importo šiame sektoriuje ir azoto trąšų naudojimą.
- Specialioji išmoka už medvilnę (Reglamento (ES)2021/2115 36–41straipsniai) yra susietųjų tiesioginių išmokų sistema, pagal kurią Bulgarijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje skiriamos išmokos už medvilnės hektarą, esantį plotuose, kuriose leidžiama auginti medvilnę.
Kaip tiesioginės išmokos veikia praktiškai?
Kasmet tiesiogines išmokas gauna daugiau kaip 6mln. paramos gavėjų. Jos skiriamos aktyviems ūkininkams (fiziniams asmenims arba bendrovėms), kurie bent minimaliai verčiasi žemės ūkio veikla (t.y. vykdo žemės ūkio gamybą arba laiko žemės ūkio paskirties žemę tokios būklės, kad ji būtų tinkama ūkininkavimui). BŽŪP strateginiuose planuose aktyvūs ūkininkai apibrėžiami taikant objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus, be kita ko, sudarant neigiamą sąrašą, pagal kurį tam tikri subjektai negali būti laikomi aktyviais ūkininkais.
Parama pagal BŽŪP strateginius planus daugiausia teikiama išmokų pagal plotą forma. Kai kurių sistemų atveju ji grindžiama gyvūnų, už kuriuos teikiama parama, skaičiumi. Siekiant užtikrinti politikos bendrumą, apibrėžtys, susijusios su ūkininkų tinkamumu finansuoti ir BŽŪP paramos skyrimo reikalavimus atitinkančiais plotais, nustatytos ES lygmeniu. Palyginti su ankstesniu BŽŪP laikotarpiu, šios apibrėžtys nėra taip išsamiai išdėstytos ES teisės aktuose ir suteikia valstybėms narėms galimybę lanksčiai patikslinti taisykles nacionaliniu lygmeniu, kad jas būtų galima pritaikyti prie poreikių ir tikslingiau skirti paramą.
Visos valstybės narės nustato minimaliuosius reikalavimus tiesioginėms išmokoms gauti. Dauguma iš jų nustato tiek ploto, tiek finansines ribas, atitinkamai 0,3–4hektarų ir 100–500EUR. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, dauguma valstybių narių minimaliųjų reikalavimų ribas išlaikė nepakeistas.
Ūkininkai, norintys gauti tiesiogines išmokas, paraiškas turi teikti kiekvienais metais. Jie taip pat turi laikytis tam tikrų taisyklių. Be teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų, kurie yra privalomi norint vykdyti ūkininkavimo veiklą, BŽŪP išmokas gaunantiems ūkininkams taikomos paramos sąlygos, t.y. jie privalo išlaikyti žemę geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės. 2023–2027m. BŽŪP nustatytos griežtesnės paramos sąlygos ir „žalesni“ reikalavimai. Be to, pagal BŽŪP pirmą kartą nustatomos socialinės paramos sąlygos, kai tiesioginės išmokos susiejamos su tam tikrais pagrindiniais socialiniais ir su darbu susijusiais principais.
Komisija ir nacionalinės valdžios institucijos tiesiogines išmokas valdo taikydamos pasidalijamąjį valdymą. Už tiesioginių išmokų administravimą atsako Komisijos prižiūrimos nacionalinės mokėjimo agentūros, jos vykdo tokias užduotis kaip paramos paraiškų tvarkymas, išmokų mokėjimas ir tam tikrų patikrų vykdymas.
Svarbiausia finansinė informacija
Bazinė pajamų parama tvarumui didinti yra metinė atsietoji išmoka už plotą, finansuojama tik iš ES biudžeto. Ji tebėra svarbiausia BŽŪP priemonė ES ūkininkų pajamoms remti. Pagal BŽŪP strateginius planus planuojamos šios priemonės išlaidos vidutiniškai sudaro 51proc. viso EŽŪGF biudžeto arba 31proc. visų BŽŪP viešųjų išlaidų.
Visų numatytų viešųjų išlaidų tiesioginėms išmokoms, kuriomis grindžiamas visų 28 BŽŪP strateginių planų įgyvendinimas (2023–2027m.), paskirstymas
Intervencinių priemonių rūšis | ES įnašas (mlrd.EUR) | kaip procentinė visų tiesioginių išmokų dalis |
---|---|---|
Bazinė pajamų parama tvarumui didinti (21–28straipsniai) | 96,69 | 51,12% |
Susietoji pajamų parama (32–35straipsniai) | 23,03 | 12,18% |
Papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams (30straipsnis) | 3,40 | 1,80% |
Papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti (29straipsnis) | 20,09 | 10,62% |
Ekologinė sistema. Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (31straipsnis) | 44,71 | 23,64% |
Medvilnė. Specialioji išmoka už medvilnę (36–41straipsniai) | 1,23 | 0,65% |
Iš viso EŽŪGF tiesioginių išmokų | 189,15 | 100% |
Šaltinis: Europos Komisija, patvirtinti 28 BŽŪP strateginiai planai (2023–2027m.).
Apibendrinamoji apžvalga, 2023m. birželiomėn.
Europos Parlamento vaidmuo
2018m. birželio 1d. Komisija paskelbė pasiūlymus, kuriais nustatomos valstybių narių pagal BŽŪP rengtinų strateginių planų rėmimo taisyklės. Parlamente šis dokumentas buvo skirtas Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) komitetui. Susijusio komiteto statusas pagal Darbo tvarkos taisyklių 54straipsnį buvo suteiktas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komitetui. Po 2019m. Europos Parlamento rinkimų AGRI komiteto pranešėju buvo paskirtas Peter Jahr (PPE, Vokietija), o ENVI komiteto pranešėju paskirtas Christophe Hansen (PPE, Liuksemburgas). 2020m. spalio 23d. Parlamentas per pirmąjį svarstymą priėmė poziciją dėl Komisijos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl naujos BŽŪP.
Priimtas tekstas buvo tolesnių derybų su Taryba, kurios dėl visų trijų BŽŪP dokumentų buvo pradėtos 2020m. lapkričio 10d. ir buvo tęsiamos keliuose susitikimuose vykstant trilogui, pagrindas. 2021m. birželiomėn. pabaigoje derybininkai pasiekė susitarimą dėl trijų BŽŪP reformos dokumentų rinkinio pasiūlymų. Šį susitarimą 2021m. birželio 28d. patvirtino ES valstybių narių žemės ūkio ministrai, o 2021m. rugsėjo 9d.– AGRI komiteto nariai. Susitarimą dėl Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų AGRI komiteto nariai patvirtino 38 nariams balsavus už, 8– prieš ir 2 susilaikius. Dėl trijų BŽŪP reformos dokumentų rinkinio pasiūlymų Parlamentas balsavo lapkričiomėn. IIplenarinėje sesijoje, ir Reglamentas dėl BŽŪP strateginių planų (dabar tai 2021m. gruodžio 2d. Reglamentas (ES)2021/2115) buvo paskelbtas 2021m. gruodžio 6d. Oficialiajame leidinyje L435.
Vykstant deryboms, Parlamentas siekė atlikti svarbų vaidmenį ir apimti visą BŽŪP reformos proceso metu svarstytų klausimų spektrą. Parlamento užsakytame tyrime „BŽŪP po 2020m. reformos proceso tarpinstituciniu požiūriu“ pabrėžiama, kad prisiimdamas ES principų ir BŽŪP biudžeto sergėtojo vaidmenį Parlamentas siekė išlaikyti įvairių siūlomo teisės akto dalių ES pobūdį ir bendrumą, kad būtų išvengta BŽŪP „renacionalizavimo“. Be to, kai kuriais atvejais jis ėmėsi iniciatyvos ir siūlė politikos priemones, kaip matyti iš pastangų skirti didelę tiesioginių išmokų biudžeto dalį naujoms ekologinėms sistemoms arba iš to, kad į naująjį Reglamentą dėl BŽŪP strateginių planų sėkmingai įtrauktos socialinės paramos sąlygos.
François Nègre