Ϸվ

Kiekviena ES institucija ir valstybės narės tikrina ES biudžetą. Europos Audito Rūmai ir Europos Parlamentas atlieka išsamius patikrinimus įvairiais lygmenimis. Parlamentas kiekvienais metais tikrina, kaip vykdomas biudžetas, siekdamas nuspręsti, ar suteikti Europos Komisijai, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir decentralizuotoms ES agentūroms biudžeto įvykdymo patvirtinimą.

Teisinis pagrindas[1]

  • (SESV) 287, 317, 318, 319, 322 ir 325straipsniai;
  • (visų pirma žr. IIantraštinės dalies 7skyrių dėl patikimo finansų valdymo principo ir veiklos rezultatų ir XIVantraštinę dalį dėl išorės audito ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo);
  • dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo, IIIdalis;
  • Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių IIantraštinės dalies 6 ir 7skyrių, 99, 100 ir 104straipsniai; Vantraštinės dalies 2skyriaus 134straipsnis; Vpriedas.

Tikslai

Užtikrinti biudžeto operacijų ir finansų kontrolės sistemų teisėtumą, tikslumą ir finansinį patikimumą bei patikimą Europos Sąjungos biudžeto finansų valdymą (ekonomiškumą, veiksmingumą ir efektyvumą). Europos Audito Rūmų ir Europos Parlamento vaidmuo– užtikrinti, kad šie tikslai būtų įgyvendinti (veiksmingumo kriterijai).

ėᾱ

A. Kontrolė nacionaliniu lygmeniu

Pradinę pajamų ir išlaidų kontrolę daugiausia atlieka nacionalinės valdžios institucijos. Joms ir toliau pavedama vykdyti šiuos įgaliojimus, visų pirma kalbant apie tradicinius nuosavus išteklius (žr. suvestinę 1.4.1), šioje srityje jos gali taikyti reikiamas atitinkamų lėšų surinkimo ir kontrolės procedūras. Biudžeto kontrolė taip pat atliekama vykdant kovą su pažeidimais ir sukčiavimu (žr. suvestinę 1.4.6). Valstybių narių valdžios institucijos, be kita ko, visų pirma taip pat tikrina pasidalijamojo valdymo priemonių, pavyzdžiui, Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo (jie kartu sudaro struktūrinius fondus), taip pat Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), veiklos išlaidas.

B. Kontrolė ES lygmeniu

1. Vidaus kontrolė

Kiekvienoje institucijoje kontrolę vykdo leidimus suteikiantys pareigūnai ir apskaitos pareigūnai, vėliau– institucijos vidaus auditorius.

2. Išorės kontrolė: Europos Audito Rūmai (žr. suvestinę 1.3.12).

Išorės kontrolę vykdo valstybių narių nacionalinės audito institucijos ir Europos Audito Rūmai. Pastarieji kiekvienais metais biudžeto valdymo institucijai pateikia išsamias ataskaitas pagal SESV 287straipsnį. Tai:

  • sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimas;
  • metinė ataskaita dėl bendrojo biudžeto įvykdymo, apimanti visų institucijų bei decentralizuotų įstaigų biudžetus;
  • specialiosios metinės ataskaitos, susijusios su ES agentūromis ir įstaigomis;
  • specialiosios ataskaitos konkrečiais klausimais (veiklos ir atitikties auditai);
  • nuomonės (dėl naujų arba iš dalies pakeistų teisės aktų, turinčių didelį poveikį ES finansų valdymui);
  • apžvalgos politikos ir valdymo temomis, jose analizuojami dar neaudituoti aspektai ar sritys arba nustatomas faktinis pagrindas, susijęs su tam tikromis temomis;
  • kalbant apie 2019, 2020 ir 2021 finansinius metus, Audito Rūmai paskelbė ataskaitą dėl bendro ES biudžeto veiksmingumo. Nuo 2022 finansinių metų ši ataskaita nebeskelbiama.

Audito Rūmai taip pat reguliariai rengia ataskaitas dėl skolinimosi ir skolinimo operacijų ir dėl Europos plėtros fondo (EPF). Paskutinis EPF apėmė 2014–2020m. laikotarpį, vėliau jis pagal 2021–2027m. daugiametę finansinę programą[2] buvo įtrauktas į ES biudžetą .

3. Kontrolė politiniu lygmeniu: Europos Parlamentas

Europos Parlamente Biudžeto kontrolės komitetas atsakingas už Parlamento pozicijos rengimą ir, visų pirma, už:

  • ES biudžeto ir EPF įvykdymo kontrolę;
  • sprendimų dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, įskaitant vidaus biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, parengimą;
  • Sąjungos, jos institucijų ir visų jos finansuojamų įstaigų sąskaitų ir balanso uždarymą, pateikimą ir auditą;
  • Europos investicijų banko (žr. suvestinę 1.3.15) finansinės veiklos kontrolę;
  • įvairių formų ES finansavimo, kai įgyvendinamos Sąjungos politikos priemonės, ekonominio efektyvumo stebėjimą;
  • Audito Rūmų narių paskyrimą, atsižvelgiant į jų ataskaitas;
  • sukčiavimo ir pažeidimų vykdant ES biudžetą nagrinėjimą, priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią šiems veiksmams ir taikyti už juos nuobaudas, tvirtinimą, taip pat apskritai už ES finansinių interesų apsaugą.
  • santykius su Audito Rūmais, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Europos prokuroru.

Biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra

Kartą per metus Parlamentas, remdamasis Tarybos rekomendacija, išanalizavęs, be kita ko, Komisijos generalinių direktoratų (ir kitų institucijų) metines veiklos ataskaitas, Komisijos metinę valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą, vertinimo ataskaitą (pagal SESV 318straipsnį, šioje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama ES programų rezultatams, atsižvelgiant į ankstesniais metais Parlamento ir Tarybos pateiktas rekomendacijas), Audito Rūmų metinę ataskaitą ir Komisijos bei kitų institucijų atsakymus į jo paties klausimus (SESV 319straipsnis), patvirtina, kad Komisija (ir kitos institucijos bei įstaigos) įvykdė n-2 metų biudžetą. Šis procesas vadinamas parlamentine biudžeto vykdymo kontrole ir juo siekiama užtikrinti teisinių ir reglamentavimo reikalavimų laikymąsi, taip pat patikimą finansų valdymą. Biudžeto kontrolės komitetas rengia Parlamento poziciją dėl minėtų ataskaitų. Kartu su sprendimais dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pateikiama rezoliucija, kurioje pateikiamos Parlamento pastabos ir rekomendacijos dėl biudžeto vykdymo.

Komisija ir kitos institucijos yra įpareigotos imtis veiksmų dėl Parlamento rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pareikštų pastabų (SESV 319straipsnio 3dalis ir Finansinio reglamento 262straipsnis).

Paprastai pranešimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo Parlamentas svarsto plenariniame posėdyje iki gegužės 15d. (Finansinio reglamento 260straipsnis). Jeigu nėra ypatingų aplinkybių, balsavimas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo vyksta per gegužės mėnesinę sesiją, o jeigu jis atidedamas– per spalio mėnesinę sesiją. Jeigu pasiūlymui dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo nepritariama balsų dauguma arba jeigu Parlamentas nusprendžia atidėti sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo (pavasarį), jis atitinkamoms institucijoms ar agentūroms nurodo priežastis, kodėl nutarė atidėti sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo. Šios nedelsdamos privalo imtis priemonių ir pašalinti kliūtis, trukdančias patvirtinti, kad biudžetas įvykdytas. Tada Biudžeto kontrolės komitetas per šešis mėnesius pateikia naują pranešimą, kuriame iš naujo siūloma patvirtinti arba atsisakyti patvirtinti, kad biudžetas įvykdytas.

Nors SESV minimas tik Komisijai suteikiamas biudžeto įvykdymo patvirtinimas, siekdamas skaidrumo ir demokratinės kontrolės, Parlamentas taip pat suteikia atskirą biudžeto įvykdymo patvirtinimą kitoms institucijoms ir įstaigoms ir kiekvienai agentūrai ar panašiam subjektui (nuostatos dėl decentralizuotų agentūrų ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių biudžeto įvykdymo patvirtinimo išdėstytos jų steigimo reglamentuose). Nuo 2009m. Parlamentas atsisako patvirtinti Tarybos generaliniam sekretoriui, kad biudžetas įvykdytas, nes Taryba nelinkusi bendradarbiauti vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą. Galiausiai Parlamento sprendimai dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir rezoliucijos dėl ES bendrojo biudžeto įvykdymo (Iskirsnis– Europos Parlamentas) perduodami Parlamento pirmininkui.

Europos Parlamento vaidmuo

A. Įgaliojimų raida

1958–1970m. Parlamentas buvo tiesiog informuojamas apie Tarybos sprendimus dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė biudžetą. 1971m. jam buvo suteikti įgaliojimai tokį patvirtinimą teikti kartu su Taryba. Nuo 1977m. birželio 1d., kai įsigaliojo 1975m. liepos 22d. sutartis, jis vienas, gavęs Tarybos rekomendaciją, turi įgaliojimus suteikti patvirtinimą, kad biudžetas įvykdytas. Taip pat paminėtina, kad Parlamentas, pasitelkdamas savo kompetentingus komitetus, organizuoja paskirtiesiems Komisijos nariams skirtus klausymus. Biudžeto kontrolės komitetas rengia paskirtiesiems Audito Rūmų nariams ir atrinktiems kandidatams į Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) generalinio direktoriaus pareigas, taip pat kandidatams į OLAF Priežiūros komiteto narių pareigas skirtus klausymus. Į šias pareigas asmenys negali būti paskirti, jei Parlamente neįvyko tokie jų klausymai. Galiausiai reikėtų pažymėti, kad OLAF generalinį direktorių skiria Komisija, pasikonsultavusi su Parlamentu ir Taryba, ir kad OLAF Priežiūros komiteto narius bendru sutarimu skiria Parlamentas, Taryba ir Komisija.

B. Biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros taikymas

Parlamentas gali nuspręsti atidėti biudžeto įvykdymo patvirtinimą, jei jo netenkina tam tikri Komisijos biudžeto valdymo veiklos aspektai. Atsisakymas patvirtinti, kad biudžetas įvykdytas, gali prilygti reikalavimui, kad Komisija atsistatydintų. Tokia situacija susidarė 1998m. gruodžiomėn.: po plenarinio posėdžio balsavimo, per kurį buvo atmestas pasiūlymas patvirtinti, kad biudžetas įvykdytas, buvo sudaryta penkių nepriklausomų ekspertų grupė, kuri tyrė Komisijai pateiktus kaltinimus dėl sukčiavimo, nekompetentingo valdymo ir nepotizmo. Komisijos nariai tuomet visi kartu atsistatydino 1999m. kovo 16d.

Kalbant apie Komisijos ES bendrojo biudžeto vykdymą, pažymėtina, kad Parlamentas 2011m. ir 2012m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrų metu pradėjo taikyti du naujus elementus: išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo patikrinimą, kuris neatsiejamas nuo veiklos rezultatų vertinimo (SESV 318straipsnis), ES finansų įvertinimo pranešimą, pagrįstą pasiektais rezultatais, taip pat remdamasis nuostata, kad sprendimui dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo gali turėti įtakos tam tikriems politikos sektoriams galimai taikomos išlygos. Vykdant 2019m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, pirmą kartą per ketverius metus Audito Rūmams teko paskelbti neigiamą nuomonę dėl finansinėse ataskaitose atspindimų išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo. Tačiau savo pirmojoje ataskaitoje dėl bendro ES biudžeto veiksmingumo Audito Rūmai nustatė, kad taikomos procedūros yra patenkinamos. Parlamentas pritarė Audito Rūmų pasiūlymui toliau gerinti Komisijos teikiamos informacijos kokybę ir pabrėžė, kad rezultatų ir poveikio rodikliai yra tinkamesni veiklos rezultatams vertinti nei išteklių ir produkto rodikliai.

Per 2019m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą Parlamentas taip pat išnagrinėjo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) biudžeto ir finansų valdymo trūkumus ir nustatė, kad agentūros pateikti paaiškinimai nėra išsamūs. Parlamentas nusprendė atidėti FRONTEX biudžeto įvykdymo patvirtinimą iš 2021m. pavasario į 2021m. spalio 21d., ir tuomet plenariniame posėdyje buvo balsuojama už agentūros biudžeto įvykdymo patvirtinimą, tačiau į rezervą įtraukta 90mln.EUR, t.y. apie 12proc. viso agentūros biudžeto. Šias lėšas bus galima panaudoti tik tuo atveju, jei FRONTEX įvykdys tam tikras sąlygas, t.y. įdarbins 20 trūkstamų pagrindinių teisių stebėtojų ir tris vykdomojo direktoriaus pavaduotojus, kurie turi būti pakankamai kvalifikuoti, kad galėtų užimti šias pareigas, taip pat bus sukurtas pranešimo apie rimtus incidentus prie ES išorės sienų mechanizmas ir veikianti pagrindinių teisių stebėsenos sistema. Per kitą biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą (dėl 2020m. biudžeto) Parlamentas atidėjo savo sprendimą dėl FRONTEX finansinių ataskaitų, nes manė, kad FRONTEX neįvykdė sąlygų, kurias Parlamentas nustatė 2021m. spaliomėn. Be to, agentūra vis dar turi imtis veiksmų, atsižvelgdama į OLAF atlikto tyrimo priekabiavimo, netinkamo elgesio ir migrantų priverstinio grąžinimo klausimais išvadas, ir pateikti Parlamentui ataskaitą apie savo pažangą. Per pastarąsias biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras Parlamentui susirūpinimą kėlė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės kontrolės reikalavimai, aukštas išlaidų programų klaidų lygis, ES lėšų naudojimo skaidrumas (įskaitant informaciją apie galutinius paramos gavėjus), nevyriausybinių organizacijų prieiga prie ES lėšų bei kontrolės ir stebėsenos sistemos, skirtos ES lėšų stebėjimui nestabiliose arba konfliktų zonose, stiprinimas.

Kaip minėta, Komisija, kitos institucijos ir decentralizuotos agentūros turi pranešti, kokių veiksmų ėmėsi dėl Parlamento rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pareikštų pastabų. Valstybės narės turi informuoti Komisiją, kokių veiksmų ėmėsi reaguodamos į Europos Parlamento pateiktas pastabas, o Komisija turi į tai atsižvelgti rengdama savo ataskaitą dėl tolesnių veiksmų (Finansinio reglamento 262straipsnis).

Specializuoti Parlamento komitetai taip pat padeda užtikrinti, kad ES lėšos būtų išleidžiamos efektyviai, atsižvelgiant į ES mokesčių mokėtojų interesus. Biudžeto kontrolės komiteto nariai ne kartą ir įvairiomis progomis susitiko ir diskutavo su valstybių narių parlamentų atitinkamų komitetų, nacionalinių audito institucijų ir muitinių departamentų atstovais.

Daugiau informacijos šia tema pateikiama Biudžeto kontrolės komiteto interneto svetainėje.

[1]Rengiant šį dokumentą tarpinstitucinės derybos dėl naujojo Finansinio reglamento.
[2]8-asis, 9-asis, 10-asis ir 11-asis EPF vis dar įgyvendinami ir iki jų užbaigimo dėl jų bus teikiamos atskiros ataskaitos.

Diána Haase