Darbuotoj懦 sveikata ir sauga
Geresn臈 darbuotoj懦 sveikata ir sauga听鈥� svarbus Europos S膮jungai klausimas nuo pra臈jusio am啪iaus devintojo de拧imtme膷io. Europos lygmens teis臈s aktais nustatyti b奴tiniausi darbuotoj懦 apsaugos standartai, o valstyb臈ms nar臈ms leid啪iama toliau taikyti arba nustatyti grie啪tesnes priemones. Darbuotoj懦 sveikata ir sauga yra pagrindin臈 Europos socialini懦 teisi懦 rams膷io veiksm懦 plano sudedamoji dalis.
Teisinis pagrindas
Sutarties d臈l Europos S膮jungos veikimo (SESV) 91, 114, 115, 151, 153 ir 352听straipsniai.
Tikslai
Pagal SESV 153听straipsn寞 ES gali priimti teis臈s aktus (direktyvas) d臈l darbuotoj懦 sveikatos ir saugos, kad paremt懦 ir papildyt懦 valstybi懦 nari懦 veikl膮. ES lygmens teis臈s aktais nustatyti b奴tiniausi reikalavimai, o valstyb臈ms nar臈ms, jei jos to pageidauja, leid啪iama nacionaliniu lygmeniu nustatyti grie啪tesn臋 apsaug膮. Sutartyje taip pat teigiama, kad priimtose direktyvose neturi b奴ti nustatoma administracini懦, finansini懦 ir teisini懦 suvar啪ym懦, kurie trukdyt懦 steigti ir pl臈toti ma啪膮sias ir vidutines 寞mones (MV漠).
尝补颈尘臈箩颈尘补颈
A. Institucij懦 pl臈tra
Europos angli懦 ir plieno bendrijoje buvo vykdomos 寞vairios mokslini懦 tyrim懦 programos darbuotoj懦 saugos ir sveikatos (DSS) srityje. B奴tinyb臈 formuoti visuotin寞 po啪i奴r寞 拧iuo klausimu tapo akivaizdi, kai 1957听m. buvo 寞steigta Europos ekonomin臈 bendrija (EEB). 1974听m. buvo 寞steigtas Darbuotoj懦 saugos, higienos ir sveikatos patariamasis komitetas, kuris padeda Komisijai. Siekiant baigti kurti ES bendr膮j膮 rink膮, reik臈jo nustatyti b奴tiniausius DSS srities reikalavimus, tod臈l buvo priimta keletas direktyv懦, be kita ko, d臈l metalinio 拧vino, asbesto ir triuk拧mo.
1. Suvestinis Europos aktas
1987听m. 辫谤颈臈尘耻蝉 Suvestin寞 Europos akt膮, pirm膮 kart膮 darbuotoj懦 sveikata ir sauga buvo 寞trauktos 寞 EEB sutart寞, t.听y. 寞 straipsn寞, kuriame nustatomi b奴tiniausi reikalavimai ir Tarybai leid啪iama kvalifikuota bals懦 dauguma priimti direktyvas d臈l darbuotoj懦 sveikatos ir saugos. Buvo siekiama: pagerinti darbuotoj懦 sveikat膮 ir saug膮, suderinti darbo aplinkos s膮lygas, u啪kirsti keli膮 socialiniam dempingui ir neleisti 寞mon臈ms, siekian膷ioms 寞gyti konkurencin寞 prana拧um膮, keltis 寞 tas vietas, kuriose apsaugos lygis yra 啪emesnis.
2. Amsterdamo sutartis (1997听m.)
漠 Amsterdamo sutart寞 寞traukus antra拧tin臋 dal寞 d臈l u啪imtumo ir socialinio susitarimo, buvo sustiprintas u啪imtumo klausim懦 statusas. Pirm膮 kart膮 direktyvas d臈l b奴tiniausi懦 reikalavim懦 darbuotoj懦 sveikatos ir saugos srityje ir d臈l darbo s膮lyg懦 Parlamentas ir Taryba pri臈m臈 pagal bendro sprendimo proced奴r膮.
3. Lisabonos sutarties (2007听m.) ind臈lis
Lisabonos sutartyje buvo nustatyta socialin臈s apsaugos s膮lyga, pagal kuri膮 reikalaujama, kad 寞gyvendinant ES politik膮 b奴t懦 atsi啪velgiama 寞 socialinius reikalavimus. 漠sigaliojus Lisabonos sutar膷iai, tapo teisi拧kai privaloma valstyb臈ms nar臈ms, kai jos 寞gyvendina ES teis臋.
4. Europos socialini懦 teisi懦 ramstis (2017听m.)
(ESTR) nustatyta 20听teisi懦 ir princip懦, 寞skaitant Pagrindini懦 teisi懦 chartijos 31听straipsnyje 寞tvirtint膮 teis臋 寞 saugias, sveikat膮 ir orum膮 atitinkan膷ias darbo s膮lygas. Pagal de拧imt膮j寞 ESTR princip膮 darbuotojai turi teis臋 寞 auk拧to lygio sveikatos apsaug膮 ir saug膮 darbe ir 寞 j懦 profesin臈ms reikm臈ms pritaikyt膮 darbo aplink膮, leid啪ian膷i膮 jiems ilgiau dalyvauti darbo rinkoje.听Nors ESTR n臈ra teisi拧kai privalomas, jis yra teis臈k奴ros ir privalomos teisin臈s galios neturin膷ios teis臈s priemoni懦 rinkinys, kuriuo siekiama skatinti konvergencij膮 ES.
B. Pasiekimai
1. Pagrind懦 direktyva 89/391/EEB ir atskiros direktyvos:
辫谤颈臈尘耻蝉 , kurioje ypatingas d臈mesys skiriamas prevencijos kult奴rai, buvo 啪engtas didelis 啪ingsnis 寞 priek寞. Ji sudaro pagrind膮 25听atskiroms direktyvoms 寞vairiose srityse ir d臈l Europos darbuotoj懦 saugos ir sveikatos agent奴ros 寞steigimo.
Atskiros direktyvos apima:
- darbo vietai taikomus saugos ir sveikatos reikalavimus (Direktyva 89/654/EEB) ir darbo saugos ir听(arba) sveikatos 啪enkl懦 寞rengimo reikalavimus (Direktyva 92/58/EEB);
- darbo 寞rengini懦 naudojim膮 (Direktyva 89/655/EEB, i拧 dalies pakeista Direktyva 2001/45/EB ir Direktyva 2009/104/EB); asmenini懦 apsaugos priemoni懦 naudojim膮 (Direktyva 89/656/EEB) ir darb膮 su displ臈jaus ekrano 寞renginiais (Direktyva 90/270/EEB) bei krovim膮 rankomis (Direktyva 90/269/EEB);
- sektorius: laikin懦j懦 arba kilnojam懦j懦 statybvie膷i懦 (Direktyva 92/57/EEB), nauding懦j懦 i拧kasen懦 gavybos (gr臋啪imo) (Direktyvos 92/91/EEB ir 92/104/EEC) ir 啪vejybos laiv懦 (Direktyva 93/103/EB);
- grupes: n臈拧膷ias darbuotojas (Direktyva 92/85/EEB) ir dirban膷io jaunimo apsaug膮 (Direktyva 94/33/EB);
- veiksnius: darbuotoj懦 apsaug膮 nuo rizikos, susijusios su kancerogen懦 arba mutagen懦 poveikiu darbe (Direktyva听2004/37/EB), su cheminiais veiksniais darbe (Direktyva听98/24/EB, i拧 dalies pakeista Direktyva听2000/39/EB ir Direktyva听2009/161/ES), su asbestu darbe (Direktyva听2009/148/EB, i拧 dalies pakeista Direktyva (ES)听2023/2668) ir biologiniais veiksniais darbe (Direktyva听2000/54/EB); apsaug膮 nuo jonizuojan膷iosios spinduliuot臈s (Direktyva 2013/59/Euratomas); darbuotoj懦 apsaug膮 nuo galimos rizikos dirbant sprogioje aplinkoje (Direktyva 99/92/EB); fizini懦 veiksni懦 (vibracijos) (Direktyva听2002/44/EB), triuk拧mo (Direktyva 2003/10/EB), elektromagnetini懦 lauk懦 (Direktyva 2004/40/EB, i拧 dalies pakeista Direktyva 2013/35/ES) ir dirbtin臈s optin臈s spinduliuot臈s (Direktyva 2006/25/EB) keliam膮 rizik膮 darbuotojams;
- chemines med啪iagas: suderintos kelios direktyvos d臈l med啪iag懦 ir mi拧ini懦 klasifikavimo, 啪enklinimo ir pakavimo (Direktyva 2014/27/ES).
Kitas b奴das inicijuoti DSS srities teis臈s aktus听鈥� socialini懦 partneri懦 susitarimai, sudaromi vykdant socialin寞 dialog膮 (2.3.7).
2. Naujausios ir vykdomos iniciatyvos
d臈l darbuotoj懦 apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogen懦 arba mutagen懦 poveikiu darbe, atnaujinimo procesas tebevyksta ir bus t臋siamas ateityje. Pirmas 13听med啪iag懦 s膮ra拧as pateiktas 2016听m. gegu啪臈s m臈n. pasi奴lyme, kuris buvo priimtas 2017听m. gruod啪io m臈n. (). Antras pasi奴lymas pateiktas 2017听m. sausio m臈n., juo patikslinamos dar septyni懦 med啪iag懦 ribin臈s vert臈s. Jis buvo priimtas 2019听m. sausio听m臈n. kaip po to, kai Parlamentui pavyko pasiekti, kad jame b奴t懦 nustatytos profesin臈s ekspozicijos dyzelini懦 varikli懦 i拧metamiesiems ter拧alams taikomos ribin臈s vert臈s. Tre膷ias pasi奴lymas (2018听m. baland啪io m臈n.), kuriame pateiktos dar penkios med啪iagos, naudojamos metalurgijos, galvanotechnikos, kasybos, med啪iag懦 perdirbimo, laboratorij懦 ir sveikatos prie啪i奴ros sektoriuose, priimtas 2019听m. bir啪elio听m臈n. kaip . , nusta膷ius naujas arba patikslintas trij懦 v臈啪寞 sukelian膷i懦 med啪iag懦 (akrilnitrilo, nikelio jungini懦 ir benzeno) ribines vertes, 2022听m. kovo m臈n. buvo priimta kaip . Direktyva buvo viena i拧 pirm懦j懦 pagal Europos kovos su v臈啪iu plan膮 numatyt懦 priemoni懦. 2023听m. vasario听m臈n. Komisija pasi奴l臈 dar kart膮 atnaujinti , siekiant suma啪inti 拧vino ribines vertes ir 寞 Chemini懦 veiksni懦 direktyv膮 寞traukti diizocianat懦 ribin臋 vert臋. Ir 拧vinas, ir diizocianatai naudojami atliekant pastat懦 renovacij膮, gaminant baterijas ir v臈jo turbinas ir gaminant elektra varomas transporto priemones. Atnaujinta direktyva buvo priimta 2024听m. kovo听m臈n. () ir pad臈s apsaugoti tuos, kurie dirba siekdami u啪tikrinti 啪ali膮j膮 pertvark膮. 2025听m. vasario听m臈n. Komisija pateik臈 pavojing懦j懦 medicinos preparat懦 orientacin寞 s膮ra拧膮, siekdama apsaugoti slaugytojus, vaistininkus ir radioterapeutus, dirban膷ius onkologijos srityje, bei veterinarijos gydytojus. 艩is komunikatas parengtas atsi啪velgiant 寞 Komisijos 寞sipareigojim膮 nuolat atnaujinti Direktyv膮听2004/37/EB.
Prasid臈jus COVID-19 pandemijos protr奴kiui, buvo atnaujinta Biologini懦 veiksni懦 direktyva (2000/54/EB), kad 寞 biologini懦 veiksni懦 s膮ra拧膮 b奴t懦 寞traukta SARS-CoV-2. 2022听m. lapkri膷io听m臈n. Komisija pri臈m臈 .
2022听m. rugs臈jo听m臈n. Komisija pateik臈 ir pasi奴lym膮 i拧 dalies pakeisti Direktyv膮 d臈l asbesto darbe, kad b奴t懦 dar labiau suma啪intas poveikis darbuotojams (priimta 2023听m. lapkri膷io听m臈n. kaip ).
Atsi啪velgdama 寞 did臈jant寞 skaitmenini懦 technologij懦 naudojim膮 darbe, Komisija 寞 寞trauk臈 DSS aspektus. DSS aspektai taip pat aptariami ir , kurioje taip pat sprend啪iamas rizikos sveikatai ir saugai algoritminio valdymo srityje klausimas.
3. Europos saugos ir sveikatos darbe agent奴ra
Europos darbuotoj懦 saugos ir sveikatos agent奴ra (EU-OSHA) yra tri拧al臈 Bilbao 寞sik奴rusi agent奴ra, kuri skatina rizikos prevencijos kult奴r膮 pasitelkdama 啪inias ir informacijos mainus. Jos interaktyviam pateikiamos MV漠 patogios naudoti sektori懦 rizikos vertinimo priemon臈s visomis kalbomis, be to, per teikiamos 寞mon臈ms pritaikytos konkre膷ios konsultacijos d臈l pavojing懦 med啪iag懦 ir chemini懦 produkt懦, taip pat d臈l to, kaip taikyti ger膮j膮 patirt寞 ir apsaugos priemones. Agent奴ros Europos rizikos steb臈jimo centras stebi ir prognozuoja nauj膮 ir besiformuojan膷i膮 rizik膮. Ji taip pat vykdo su sveika darbo aplinka susijusias informuotumo didinimo kampanijas. 2023鈥�2025听m. kampanijoje did啪iausias d臈mesys sutelktas 寞 nauj懦 technologij懦 poveik寞 darbui ir susijusius i拧拧奴kius bei galimybes DSS srityje.
C. Darbuotoj懦 sveikatai ir saugai skirtos Bendrijos veiksm懦 programos ir strategijos
1951鈥�1997听m. Europos angli懦 ir plieno bendrijoje buvo vykdomos darbuotoj懦 sveikatos ir saugos srities mokslini懦 tyrim懦 programos. 2000听m. priimtoje Europos socialin臈je darbotvark臈je ES lygmeniu nustatytas strategi拧kesnis po啪i奴ris 拧iuo klausimu. V臈lesn臈se strategin臈se programose daugiausia d臈mesio skirta prevencijai, siekiui, kad nuolat ma啪臈t懦 nelaiming懦 atsitikim懦 darbe ir profesini懦 lig懦 skai膷ius ES, darbo j臈gos sen臈jimui ir taisykli懦 tobulinimui bei supaprastinimui. Visuomet ypatingas d臈mesys buvo skiriamas labai ma啪懦 ir ma啪懦j懦 寞moni懦 poreikiams.
2021鈥�2027听尘. daugiausia d臈mesio skiriama poky膷i懦 numatymui ir valdymui naujame darbo pasaulyje, nelaiming懦 atsitikim懦 darbe ir lig懦 prevencijos gerinimui ir pasirengimo bet kokioms galimoms b奴simoms sveikatos kriz臈ms didinimui.
Europos Parlamento vaidmuo
Parlamentas ne kart膮 pabr臈啪臈 poreik寞 u啪tikrinti optimali膮 darbuotoj懦 sveikatos apsaug膮 ir saug膮. Jis pri臈m臈 rezoliucij懦, ragindamas ES teis臈s aktais reglamentuoti visus aspektus, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusius su fizine ar psichologine darbuotoj懦 gerove. Parlamentas remia Komisijos pastangas tobulinti informacijos teikim膮 MV漠. Jis laikosi nuomon臈s, kad darbas turi b奴ti pritaikytas prie 啪moni懦 geb臈jim懦 ir poreiki懦, o ne atvirk拧膷iai, ir kad kuriant darbo aplink膮 reik臈t懦 labiau atsi啪velgti 寞 specialius pa啪eid啪iam懦 darbuotoj懦 poreikius.
Parlamentas primygtinai ragino Komisij膮 tirti naujus rizikos veiksnius,kuri懦 neapima galiojantys teis臈s aktai, pavyzd啪iui, nanodaleli懦 veikim膮, stres膮, perdegim膮 ir smurt膮 bei priekabiavim膮 darbe. Vis懦 pirma, Parlamentas prisid臈jo prie bendrojo susitarimo d臈l apsaugos nuo su(si)啪eidim懦 a拧triais instrumentais ligonini懦 ir sveikatos prie啪i奴ros sektoriuje pri臈mimo; susitarim膮 pasira拧臈 ES socialiniai partneriai ir jis buvo 寞gyvendintas .
2018听m. rugs臈jo听m臈n. Parlamentas pri臈m臈 , kuri grind啪iama trimis rams膷iais: prevencija ir ankstyva intervencija, gr寞啪imu 寞 darb膮 ir po啪i奴rio 寞 darbuotoj懦 reintegracij膮 keitimu. 2021听m. spalio听m臈n. Parlamentas pri臈m臈 . Joje si奴lyta parengti i拧sami膮 Europos strategij膮 d臈l viso asbesto pa拧alinimo, kuria b奴t懦 siekiama kart膮 ir visiems laikams saugiai pa拧alinti asbest膮 i拧 apstatytos aplinkos ir taip geriau apsaugoti darbuotojus ir pilie膷ius. Joje taip pat pasi奴lyta atnaujinti Direktyv膮 2009/148/EB d臈l asbesto. Per啪i奴r臈ta direktyva jau priimta.
Be si奴lom懦 teis臈s akt懦 pakeitim懦 ir Komisijos kitos veiklos sveikatos ir saugos srityje steb臈senos ir skatinimo, Parlamentas 拧iuo klausimu taip pat laikosi perspektyvinio po啪i奴rio tyrin臈damas naujus rizikos veiksnius. Savo jis aptar臈 did臈jant寞 skaitmenini懦 technologij懦 naudojim膮 ir vis da啪nesn寞 darb膮 nuotoliniu b奴du ir poveik寞 darbuotoj懦 fizinei ir psichinei sveikatai. 2022听m. kovo 10听d. Parlamentas pri臈m臈 , kurioje pateik臈 kelet膮 reikalavim懦, be kita ko, d臈l platesnio u啪mojo veiksm懦 profesinio v臈啪io klausimu ir platesn臈s bei i拧samesn臈s direktyvos d臈l raumen懦 ir kaul懦 sistemos sutrikim懦 ir reumatini懦 lig懦, taip pat d臈l ly膷i懦 aspekto 寞traukimo 寞 visas DSS priemones. Parlamentas taip pat ragina 寞 strategin臋 program膮 寞traukti teis臋 atsijungti ir pasi奴lyti direktyv膮 d臈l psichosocialin臈s rizikos prevencijos. 2022听m. liepos 5听d. Parlamentas pri臈m臈 , kurioje pripa啪寞stamas COVID-19 pandemijos poveikis darbo organizavimui ir darbuotoj懦 psichinei sveikatai. Rezoliucijoje Parlamentas ragina Komisij膮 pasi奴lyti teis臈k奴ros iniciatyvas d臈l psichosocialin臈s rizikos valdymo ir gerov臈s darbe ir pateikti ES psichikos sveikatos strategij膮 ir Europos prie啪i奴ros strategij膮; Komisija jas jau pateik臈. 2023听m. gruod啪io 12听d. Parlamento Komisija primygtinai raginama per啪i奴r臈ti Europos profesini懦 lig懦 s膮ra拧膮 (), kad 寞 j寞 b奴t懦 寞traukti su darbu susij臋 psichikos sveikatos sutrikimai, vis懦 pirma depresija, perdegimas, nerimas ir stresas. 2024听m. kovo听m臈n. Parlamentas pri臈m臈 .
Be to, Parlamentas pateik臈 Komisijai klausimus, 寞 kuriuos atsakoma 啪od啪iu, d臈l psichikos sveikatos darbe ir ugniagesi懦 darbo s膮lyg懦 gerinimo.
Daugiau informacijos 拧ia tema pateikiama U啪imtumo ir socialini懦 reikal懦 komiteto interneto svetain臈je.
听
Victor Manuel Martinez Garzon / Monika Makay