ES atsakas į migraciją ir prieglobstį
Europa pritraukia daug migrantų ir prieglobsčio prašytojų. Sužinokite, kaip ES tobulina savo prieglobsčio ir migracijos politiką.
2015 m. ES išores sienas neteisėtai kirto 1,83 mln. žmonių. Nors šis skaičius sumažėjo iki 330 000, Parlamentas yra parengęs keletą pasiūlymų, kaip ištaisyti ES prieglobsčio politikos trūkumus: nuo prieglobsčio sistemos reformos ir išorės sienų apsaugos stiprinimo iki grąžinimo politikos veiksmingumo didinimo ir pabėgėlių integracijos skatinimo.
Sužinokite daugiau apie migracijos skaičius ir migracijos priežastis.
Prieglobsčio sistemos pertvarkymas
Prieglobsčio prašytojai: ES šalių vieningumas
Bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) kertinis akmuo – Dublino reglamentas. Jis nustato, kad pirmoji valstybė narė, į kurią atvyko prieglobsčio prašytojas, atsako už jo tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą. Visgi dabartinė sistema neatsižvelgia į migracijos srautų spaudimą, kurį patiria prie ES išorinių sienų esančios valstybės.
Siekdama pagerinti šią padėtį, 2020 m. Komisija pasiūlė naują migracijos ir prieglobsčio paktą. Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentas turėtų pakeisti dabartinį Dublino reglamentą, siekiant supaprastinti taisykles ir sutrumpinti terminus.
Tikimasi, kad paktą Parlamentas oficialiai patvirtins 2024 m. balandį.
ES prieglobsčio agentūros pertvarkymas
Po susitarimo su Taryba, 2021 m. lapkričio mėnesį Parlamentas pritarė Europos prieglobsčio paramos biuro transformacijai į ES prieglobsčio agentūrą. Atnaujinta agentūra pagreitins su migracija susijusias procedūras ES šalyse. Naujoji agentūra taip pat bus atsakinga už tai, kad būtų laikomasi pagrindinių teisių tarptautinės apsaugos procedūrų ir priėmimo sąlygų valstybėse narėse kontekste.
ES lėšų teikimas prieglobsčiui
EP nariai taip pat pritarė naujos Europos bendrosios integruoto sienų valdymo sistemos sukūrimui ir sutiko jai skirti 6,24 mlrd. eurų. Ši sistema turėtų padėti sustiprinti valstybių narių gebėjimus valdyti sienas, kartu užtikrinant, kad būtų atsižvelgiama į pagrindines teises. Sistema taip pat prisidės prie bendros, suderintos vizų politikos ir nustatys apsaugos priemones pažeidžiamiems žmonėms, atvykstantiems į Europą, ypač nelydimiems vaikams.
2021 m. liepos mėn. priimtoje rezoliucijoje, EP patvirtino 9,88 mlrd. eurų didesnį atnaujintą Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo biudžetą 2021–2027 metams. Naujasis fondas turėtų prisidėti prie prieglobsčio politikos stiprinimo, teisėtos migracijos vystymo, trečiųjų šalių piliečių integracijos ir kovos su neteisėta migracija. Fondas taip pat turėtų paskatinti šalis nares teisingiau pasiskirstyti pabėgėlių ir prieglobsčio siekiančių asmenų priėmimo atsakomybėmis.
Reagavimas į Ukrainos pabėgėlių krizę
ES taip pat nustatė laikinus apsaugos mechanizmus konkrečioms pabėgėlių ar perkeltųjų asmenų grupėms. Vienas iš tokių mechanizmų yra , kuri nustato laikinosios apsaugos suteikimo sistemą masinio žmonių atvykimo atveju. Direktyva buvo priimta 2001 m. reaguojant į konfliktą Balkanuose.
Pirmą kartą savo istorijoje Europos Sąjunga aktyvavo Laikinosios apsaugos direktyvą, nustatančią teisines taisykles, padedančias valdyti masinį žmonių atvykimą. Po Rusijos karinės invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d., ES greitai sureagavo ir parodė solidarumą teikdama reikalingą pagalbą Ukrainos žmonėms. Tai apėmė tiesioginę humanitarinę pagalbą, skubią civilinės saugos pagalbą, paramą pasienyje, taip pat apsaugos suteikimą bėgantiems nuo karo ir atvykstantiems į ES.
ES išorės sienų apsauga ir migracijos srautų valdymas
Kova su neteisėta migracija gerbiant prieglobsčio prašytojų teises
Europos Parlamentas stengėsi sugriežtinti sienų kontrolę ir pagerinti valstybių narių galimybes valdyti į Europą atvykstančių žmonių srautus.
Siekiant tą įvykdyti, naujasis migracijos ir prieglobsčio paktas siūlo geriau išspręsti migracijos valdymo sudėtingumą ir iššūkius, kartu užtikrinant, kad būtų gerbiamos ir apsaugotos nelegalių migrantų teisės ir poreikiai.
Naujojo patikrinimo proceso tikslas – greičiau nustatyti teisingą tvarką, kurią valdžios institucijos turi taikyti asmeniui, atvykstančiam į ES neįvykdžius atvykimo sąlygų. Procedūra apims tapatybės, sveikatos ir saugumo patikrinimus, pirštų atspaudų ėmimą ir registraciją duomenų bazėje.
Pakte taip pat siūloma prieglobsčio prašymų procedūras atlikti greičiau ir paprasčiau. Prašymai turėtų būti užpildyti per 12 savaičių, įskaitant skundus. Jei ieškinys atmetamas, jo pareiškėjas turi būti kuo skubiau informuotas apie sprendimą ir grąžintas per 12 savaičių.
Asmenims, kuriems taikoma pasienio prieglobsčio procedūra, neleidžiama kirsti tos šalies sienos.
Skaitykite daugiau apie kovą su neteisėta migracija ir migrantų grąžinimą
ES sienų apsaugos agentūros „Frontex“ stiprinimas
Pabėgėlių krizės naštą pirmiausia pajuto nacionalinės pasienio ir migracijos tarnybos. 2015 m. gruodį Parlamentas paragino sustiprinti ES sienų apsaugos agentūrą „Frontex“.
Ji oficialiai pradėta naudoti prie Bulgarijos išorės sienos su Turkija 2016 m. spalio mėn. „Frontex“ remia ES ir Šengeno šalis visais sienų valdymo klausimais – nuo paramos vietoje ir kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, stebėjimo iš oro ir informacijos rinkimo iki pagalbos vykdant grąžinimo procedūras.
Jos pagrindinė užduotis – padėti nacionalinėms tarnyboms užtikrinti ES išorės sienų apsaugą. Iki 2027 m. siūloma šią agentūrą papildyti .
2023 m. gruodį EP nariai priėmė rezoliuciją, kurioje paragino „Frontex“ laikytis pagrindinių teisių atliekant operacijas pasienyje, taip pat didinti atskaitomybę ir agentūros darbo skaidrumą.
Vidinių sienų kontrolė
Per pastaruosius kelerius metus ES šalys kartas nuo karto atnaujina Šengeno erdvės sienų kontrolę, kuri dažnai trunka ilgą laiką. Siekdama išsaugoti laisvą judėjimą ir kartu šalinti realias grėsmes saugumui, 2021 m. Europos Komisija pateikė savo dėl Šengeno erdvės taisyklių peržiūros.
2024 m. vasarį Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą su nacionalinėmis vyriausybėmis dėl taisyklių, kuriose pabrėžiama, kad sienų kontrolės atnaujinimas yra paskutinė priemonė. ES šalys gali išimties tvarka atnaujinti sienų kontrolę, kai kyla rimta grėsmė viešajai tvarkai arba vidaus saugumui.
Tokia kontrolė būtų apribota iki vieno mėnesio ir galėtų būti pratęsta tik iki trijų mėnesių, jei kiltų nenumatytų grėsmių. Iškilus numatomoms grėsmėms, tokia kontrolė galėtų trukti nuo šešių mėnesių iki dvejų metų.
Naujos taisyklės, kaip alternatyvą vidaus sienų kontrolei, skatina policijos bendradarbiavimą pasienio regionuose sprendžiant neteisėto judėjimo Šengeno erdvėje problemą. Sulaikyti ne ES piliečiai, neturintys teisėto statuso, dažnai atvyksta iš kitos ES šalies, todėl, jei abi šalys organizuoja bendrą patruliavimą, neteisėti migrantai gali būti perduoti atgal į pirmąją ES šalį. Europos Parlamento nariai nori, kad toks grąžinimas nebūtų taikomas keletui kategorijų migrantų, įskaitant nelydimus nepilnamečius.
Susitarimas turėtų būti oficialiai patvirtintas 2024 m. balandį.
Teisėtos migracijos keliai
Saugios alternatyvos siekiantiems prieglobsčio
Nuo 2015 m. ES remiamos perkėlimo programos padėjo rasti prieglobstį ES daugiau nei 119 000 pažeidžiamų žmonių, kuriems reikia tarptautinės apsaugos.
Perkėlimas yra saugi ir teisėta alternatyva prieglobsčio prašytojų neteisėtoms kelionėms.
Pagal 2024–2025 m. ES perkėlimo ir humanitarinio priėmimo schemą, 14 ES šalių įsipareigojo perkelti 61 000 žmonių.
Perkėlimas taip pat yra svarbi ES ir Turkijos susitarimo dėl migracijos valdymo dalis. Nuo 2016 m. kovo daugiau nei 40 000 sirų buvo perkelti į ES šalis.
Atnaujindama prieglobsčio ir migracijos sistemą, 2016 m. Komisija taip pat pasiūlė , kuri leistų ES atsisakyti skubių ir neplanuotų perkėlimo schemų ir patvirtinti dvejų metų perkėlimo į ES ir humanitarinio priėmimo planą, pagal kurį ES šalys siūlytų savanoriškai persikelti ypač pažeidžiamiems žmonėms. Plane būtų nurodytas didžiausias bendras priimamų asmenų skaičius, ES šalių įnašai ir bendri geografiniai prioritetai.
2024 m. vasarį EP nariai pritarė laikinajam susitarimui dėl naujos ES perkėlimo sistemos. Tikimasi, kad susitarimas bus oficialiai priimtas 2024 m. balandį.
Leidimai dirbti ekonominiams migrantams
ES taip pat stengiasi paskatinti legalią migraciją, siekdama išspręsti darbo jėgos trūkumo problemą, užpildyti įgūdžių spragas ir paskatinti ekonomikos augimą.
- ES mėlynoji kortelė – tai leidimas ne ES piliečiams dirbti ir gyventi ES šalyje, jei jie turi išsilavinimą ar jam prilygintiną kvalifikaciją ir darbo 貹ū⳾ą, atitinkantį minimalią darbo užmokesčio ribą.
- Vienas leidimas – tai leidimas dirbti ir gyventi, kurį iki dvejų metų išduoda ES šalis, kurioje dirbs ir gyvens ne ES pilietis.
- ES ilgalaikio gyventojo statusas – leidžia ne ES piliečiams likti ir dirbti ES neribotą laiką.
Pabėgėlių integracijos Europoje gerinimas
Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo veikla
ES siekia padėti migrantams integruotis į visuomenę savo naujuose namuose skirtingose ES valstybėse narėse.
Europos Parlamentas taip pat ragina skirti daugiau lėšų programoms, padėsiančioms ypač pažeidžiamoms grupėms, tokioms kaip pabėgėliai, lengviau įsilieti į darbo rinką bei gauti prieigą prie švietimo.
Pabėgėlių integracijos sąlygų gerinimas
Priėmimo sąlygų direktyva peržiūrima siekiant užtikrinti lygiaverčius priėmimo standartus (materialines sąlygas, sveikatos priežiūrą ir tinkamą pragyvenimo lygį) visose ES šalyse tiems, kurie prašo tarptautinės apsaugos, taip pat apribojant prieglobsčio prašytojų judėjimą iš vienos ES šalies į kitą
Siekiant pagerinti galimybes gyventi savarankiškai ir integruotis, prieglobsčio prašytojams turėtų būti leista dirbti ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo prašymo užregistravimo dienos. Jie turėtų turėti galimybę lankyti kalbų kursus, taip pat pilietinio ugdymo kursus ar profesinį mokymą. Visi prieglobsčio prašantys vaikai turi būti priimti į mokyklą ne vėliau kaip praėjus dviems mėnesiams nuo atvykimo, o nelydimiems nepilnamečiams turėtų būti paskirti globėjai.
Prieglobsčio prašytojai turės galimybę naudotis priėmimo sąlygomis tik toje šalyje, kuri nagrinėja jų prieglobsčio prašymą.
2024 m. vasarį EP Piliečių laisvių komitetas pritarė 2022 m. gruodį su Taryba pasiektam susitarimui dėl taisyklių. Tikimasi, kad jos įsigalios po to, kai Parlamentas jas galutinai patvirtins 2024 m. balandį.