Repatriacija: kiek migrantų iš ES grąžinama?
Sužinokite esminę informaciją apie migrantų sugrąžinimą ir pasiūlytus pokyčius ES teisėje.
Naujas ES Migracijos ir prieglobsčio paktas apima naujas taisykles ir esamų teisės aktų, kaip kad Grąžinimo direktyva, peržiūrą.
2020 m. gruodį priimtame rezoliucijos dėl Grąžinimo direktyvos projekte Europos Parlamento (EP) nariai pabrėžė, kad svarbu apsaugoti asmens pagrindines teises ir laikytis procedūrinių taisyklių.
2023 m. balandį, prieš diskusijas su ES Taryba, Parlamentas priėmė derybinę poziciją dėl atrankos reglamento ir prieglobsčio procedūrų reglamento.
Migrantų grąžinimas: pagrindiniai faktai
2022 m. , pagrinde dėl šių priežasčių: neturėjo vizos arba leidimo gyventi (23 proc.) arba negalėjo pagrįsti buvimo tikslo ir sąlygų (23 proc.).
2022 m. ES šalys priėmė 422 400 sprendimų grąžinti migrantus. Tačiau mažiau nei ketvirtadalis jų buvo grąžinti į ES nepriklausančią šalį.
Daugiausia 2022 m. nurodyta išvykti alžyriečiams, marokiečiams ir pakistaniečiams.
Supaprastinta pasienio procedūra – kai kuriems prieglobsčio prašymams
Siekiant paspartinti sprendimų priėmimą ir padidinti prieglobsčio procedūrų veiksmingumą, Europos Komisija rėmuose pasiūlė taikyti greitesnę ir supaprastintą pasienio procedūrą kai kuriems prieglobsčio prašymams.
Pagal supaprastintą procedūrą prieglobsčio prašymą leidžiama išnagrinėti per 12 savaičių ir dar 12 savaičių skiriama atmestiems prieglobsčio prašytojams repatrijuoti. Nelydimų nepilnamečių, jaunesnių nei 12 metų vaikai ir jų šeimų, taip pat asmenų, turinčių sveikatos problemų, bylos negali būti nagrinėjamos pagal supaprastintą procedūrą.
Prieglobsčio procedūrų reglamento pranešėja iš Prancūzijos Fabienne Keller („Atnaujinkime Europą“ frakcija) sakė: „Mes, Europos Parlamento nariai, raginame taikyti sąžiningas ir veiksmingas prieglobsčio procedūras, kad žmonės, kuriems reikia apsaugos, galėtų greitai gauti pabėgėlio statusą, o tie, kurie akivaizdžiai neatitinka prieglobsčio suteikimo reikalavimų, sulauktų greito sprendimo ir būtų grąžinti į trečiąją šalį.“
Savanoriškas išvykimas ir priverstinis grąžinimas
Jei asmuo, sulaukęs sprendimo būti grąžintas, savanoriškai bendradarbiauja su institucijomis, toks grįžimas vadinamas savanorišku. Priešingu atveju jis vadinamas priverstiniu grąžinimu. Savanoriškam grįžimui gali būti teikiama pagalba (priimančiosios šalies finansinė ir (arba) logistinė parama) arba neteikiama.
Eurostato duomenimis, 2022 m. 47 proc. visų grįžimų buvo savanoriški.
Europarlamentas siekia, kad ES šalys investuotų į remiamo savanoriško grįžimo programas ir teiktų pirmenybę savanoriškam grįžimui, nes jis yra tvaresnis ir lengviau organizuojamas, įskaitant bendradarbiavimą su grąžinimo šalimis.
Tarp pagrindinių praktinių problemų, trukdančių grąžinimo procesui, yra migrantų tapatybės nustatymas ir reikiamų dokumentų gavimas iš ne ES šalių institucijų.
Apsaugoti pagrindines teises
2023 m. balandžio mėn. balsavimo metu Europarlamentas paragino ES šalis sukurti nepriklausomus stebėsenos mechanizmus, kurie užtikrintų, kad būtų laikomasi ES ir tarptautinių pabėgėlių bei žmogaus teisių taisyklių.
Stebėsena turėtų apimti sienos kontrolę (tarp oficialių sienos kirtimo punktų), patikros procedūrą ir pasienio prieglobsčio bei grąžinimo procedūras. Nepriklausomos stebėsenos institucijos taip pat turėtų vertinti priėmimo ir sulaikymo sąlygas.
Po balsavimo EP narė iš Vokietijos Birgit Sippel (Socialistų ir demokratų frakcija), kuri vadovavo rengiant naująjį pasiūlymą dėl patikrinimo, ٱė: „Europos Parlamentas gali būti ypač patenkintas gerokai išplėstais pagrindinių teisių stebėsenos mechanizmo įgaliojimais, kurie dabar apima ir sienų stebėjimą. Šis sprendimas – tai aiškus Parlamento signalas, kad ES turėtų spręsti žmogaus teisių pažeidimų prie mūsų išorės sienų problemą ir ginti teisinės valstybės principus bei pagrindines teises.“