合法博彩网站

B9-0084/2020

Europos Parlamento rezoliucija d臈l vyr懦 ir moter懦 darbo u啪mokes膷io skirtumo

()

Europos Parlamentas,

鈥�听atsi啪velgdamas 寞 Sutart寞 d臈l Europos S膮jungos veikimo (SESV), ypa膷 寞 jos 8 ir 153听straipsnius (d臈l moter懦 ir vyr懦 lygyb臈s) bei 10 ir 19听straipsnius (d臈l nediskriminavimo),

鈥�听atsi啪velgdamas 寞 Europos S膮jungos sutart寞 (ES sutartis), ypa膷 寞 jos 2 ir 3听straipsnius, kuriais nustatytas ly膷i懦 lygyb臈s ir nediskriminavimo, kaip pagrindini懦 S膮jungos vertybi懦, principas,

鈥�听atsi啪velgdamas 寞 ES pagrindini懦 teisi懦 chartij膮, ypa膷 寞 jos 21听straipsn寞 (nediskriminavimas) ir 23听straipsn寞 (moter懦 ir vyr懦 lygyb臈),

鈥�听atsi啪velgdamas 寞 Visuotin臈s 啪mogaus teisi懦 deklaracijos 22 ir 25听straipsnius,

鈥�听atsi啪velgdamas 寞 JT konvencij膮 d臈l vis懦 form懦 diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDAW),

鈥�听atsi啪velgdamas 寞 JT darnaus vystymosi darbotvark臋 iki 2030听m. ir 寞 darnaus vystymosi tikslus (DVT), vis懦 pirma 1, 5, 8 ir 10 tikslus bei atitinkamus j懦 u啪davinius ir rodiklius,

鈥�听atsi啪velgdamas 寞 Europos 啪mogaus teisi懦 konvencij膮 (E沤TK),

鈥�听atsi啪velgdamas 寞 1951听m. Tarptautin臈s darbo organizacijos (TDO) konvencij膮 (Nr.听100) d臈l vienodo atlyginimo,

鈥�听atsi啪velgdamas 寞 2006听m. liepos 5听d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyv膮 2006/54/EB d臈l moter懦 ir vyr懦 lygi懦 galimybi懦 ir vienodo po啪i奴rio 寞 moteris ir vyrus u啪imtumo bei profesin臈s veiklos srityje principo 寞gyvendinimo[1],

鈥�听atsi啪velgdamas 寞 Komisijos 2017鈥�2019听m. ES veiksm懦 plan膮 鈥濾yr懦 ir moter懦 darbo u啪mokes膷io skirtumo problemos sprendimas鈥� (),

鈥�听atsi啪velgdamas 寞 TDO 2018鈥�2019听m. pasaulio atlyginim懦 ataskait膮,

鈥�听atsi啪velgdamas 寞 Darbo tvarkos taisykli懦 132听straipsnio 2听dal寞,

A.听kadangi pra臈jus 69 metams nuo Tarptautin臈s darbo organizacijos (TDO) konvencijos Nr.听100 d臈l vienodo atlyginimo pri臈mimo ir nepaisant pa啪angos, kuri膮 pasiek臈 moterys integracijos 寞 oficial懦 u啪imtum膮, savo i拧silavinimo lygio k臈limo bei savo politinio ir ekonominio nepriklausomumo didinimo srityse, vyr懦 ir moter懦 darbo u啪mokes膷io skirtumas vis dar yra problema visame pasaulyje ir ES valstyb臈se nar臈se;

B.听kadangi vyr懦 ir moter懦 darbo u啪mokes膷io skirtumas Europos S膮jungoje siekia 16听proc., ir tai rei拧kia, kad visose ekonomikos srityse moterys per valand膮 u啪dirba 16听proc. ma啪iau nei vyrai; kadangi tai rei拧kia, kad moterys i拧 ties懦 dirba be atlygio 59 dienas per metus, palyginti su vyrais, ir tai atspindi fakt膮, kad moterys patiria didesn寞 i拧naudojim膮 darbo rinkoje; kadangi vyr懦 ir moter懦 darbo u啪mokes膷io skirtumas i拧auga iki 40听%, jei atsi啪velgiama 寞 u啪imtumo lyg寞 ir bendr膮 dalyvavim膮 darbo rinkoje;

C.听kadangi pad臈tis b奴na dar blogesn臈, kai moterys i拧eina 寞 pensij膮, nes j懦 pensijos yra apie 37听% ma啪esn臈s nei vyr懦, be kita ko, d臈l vyr懦 ir moter懦 darbo u啪mokes膷io skirtumo; kadangi tai lemia skirtumai, susikaup臋 per vis膮 moter懦 gyvenim膮 ir laikotarpius, kai jos nedalyvavo darbo rinkoje, ir d臈l to atsirad臋s poveikis pensijoms;

D.听kadangi dviej懦 tre膷i懦j懦 vyr懦 ir moter懦 darbo u啪mokes膷io skirtumo negalima paai拧kinti skirtumais darbo rinkoje, pavyzd啪iui, am啪iaus, patirties, i拧silavinimo, profesin臈s kategorijos, darbo laiko ar kit懦 akivaizd啪i懦 ypatum懦, o tai rodo, kad diskriminacija yra akivaizdus veiksnys, taip pat po啪i奴rio 寞 vyrus ir moteris skirtumai sutampa, be kita ko, su diskriminacija d臈l ras臈s, etnin臈s kilm臈s, migranto statuso, religijos, seksualin臈s orientacijos, am啪iaus ir negalios; kadangi siekiant suprasti 寞vairias diskriminacijos r奴拧is, lemian膷ias vyr懦 ir moter懦 darbo u啪mokes膷io skirtumus, kartu atsi啪velgiant 寞 tapatybi懦 derin寞 ir supratim膮, kaip lytis susijusi su kitais veiksniais, b奴tinas tarpsektorinis po啪i奴ris;

E.听kadangi esama daug vyr懦 ir moter懦 darbo u啪mokes膷io skirtumo prie啪as膷i懦 ir jos apima darbo rinkas ir sektorius, kuriuose esama su lytimi susijusios segregacijos, nepakankam膮 moter懦 darbo vertinim膮, moter懦 diskriminavimo stereotipus, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros pasirinkimo galimybi懦 stok膮 ir l奴kes膷ius, kad moterys taps pagrindin臈mis glob臈jomis, o d臈l to daug moter懦 daro karjeros pertrauk膮, pradeda dirbti ne vis膮 darbo dien膮 ir j懦 darbo u啪mokestis bei darbo s膮lygos tampa vis labiau nepatikimi;

F.听kadangi 寞vairi懦 r奴拧i懦 diskriminacijos, kuri膮 patiria moterys, kaupiamasis poveikis labai prisideda prie vyr懦 ir moter懦 darbo u啪mokes膷io ir pensij懦 skirtum懦 ir d臈l to moterys patiria didesn臋 skurdo ir socialin臈s atskirties rizik膮, taip pat j懦 vaikams ir 拧eimoms tenka patirti atitinkamus padarinius; kadangi skurd膮 da啪niausiai patiria 拧eimos, kuriose moteris yra vienintel臈 拧eimos i拧laikytoja (2017听m. ES buvo 35听% vieni拧懦 motin懦, patirian膷i懦 skurdo rizik膮, palyginti su 28听% vieni拧懦 t臈v懦); kadangi skurdo rizika smarkiai did臈ja per vis膮 gyvenim膮 ir tarp 75 met懦 ar vyresni懦 asmen懦 skurd膮 nuolat daugiausia patiria moterys;

G.听kadangi moterys ypa膷 nuken膷ia d臈l ma啪懦 garantij懦 darbo; kadangi 2008鈥�2014听m. nedarbo lygis labai i拧augo d臈l sunkios ekonomikos kriz臈s, ap臈musios vis膮 ES; kadangi 2014听m. moter懦 nedarbo lygis (10,4听%) vis dar buvo auk拧tesnis nei vyr懦 (10,2听%); kadangi ekonomikos kriz臈 padar臈 poveik寞 visai Europos S膮jungai, ypa膷 kaimo vietov臈ms, kuriose susiduriama su katastrofi拧kai dideliu nedarbu, skurdu ir gyventoj懦 skai膷iaus ma啪臈jimu, o 拧寞 poveik寞 labiausiai patiria moterys;

H.听kadangi 2018听m. Europos S膮jungoje tarp 20鈥�64 met懦 am啪iaus dirban膷i懦 moter懦 31,3听% dirbo ne vis膮 darbo dien膮, palyginti 8,7听% vyr懦; kadangi net laipsni拧kai ma啪臈jant u啪imtumo skirtumui 2018听m. visose valstyb臈se nar臈se vyr懦 u啪imtumo lygis (79听%) buvo didesnis nei moter懦 (67,4听%);

I.听kadangi daug moter懦 dirba neformaliuosiuose ekonomikos sektoriuose; kadangi b奴tina spr臋sti pasekmi懦, kurias lemia labai ma啪懦 garantij懦 ir nereglamentuojamas neformalusis darbas, pavyzd啪iui, dideli懦 寞moni懦 u啪sakomieji darbai ir subranga, problem膮;

J.听kadangi teisi拧kai nustatytos teis臈s 寞 vienod膮 darbo u啪mokest寞 u啪 vienodos vert臈s darb膮 da啪nai yra ribotos arba ne寞gyvendinamos; kadangi kolektyvin臈s derybos yra esminis veiksnys panaikinant ir 寞veikiant nelygyb臋; kadangi skurstantiems asmenims teis臈 寞 vienod膮 darbo u啪mokest寞 u啪 vienodos vert臈s darb膮 u啪tikrinama i拧 esm臈s nepakankamai ir tod臈l vienodo darbo u啪mokes膷io u啪tikrinim膮 reik臈t懦 laikyti bendro darbuotoj懦 darbo u啪mokes膷io didinimo dalimi;

K.听kadangi lygyb臈s politikos pl臈tra tur臈t懦 b奴ti grind啪iama vienodomis s膮lygomis vyrams ir moterims pasinaudoti galimyb臈mis; kadangi nuolatin臈 diskriminacija moter懦 ir vyr懦 darbo u啪mokes膷io srityje yra s膮moningai skatinama, kad b奴t懦 aktyviau vykdoma politika, kuria siekiama kuo ma啪esnio darbo u啪mokes膷io ir darbo reglamentavimo panaikinimo;

L.听kadangi neproporcingai daug moter懦 dirba ma啪iau apmokamus darbus ar u啪ima 啪emesnio lygio pareigas; kadangi svarbu, kad kiekvienos valstyb臈s nar臈s u啪tikrinamas minimalusis darbo u啪mokestis u啪tikrint懦, kad 啪mon臈s gal臈t懦 padengti savo pragyvenimo i拧laidas;

M.听kadangi siekiant panaikinti pensij懦 nelygyb臋 ir apskritai u啪tikrinti ir padidinti pensijas b奴tina, kad socialinio apr奴pinimo sistemos ir toliau b奴t懦 vie拧ajame sektoriuje ir integruot懦 solidarumo ir perskirstymo principus, taip pat kad did啪iausios pastangos b奴t懦 dedamos kovojant su ma啪懦 garantij懦 ir nereglamentuojamu darbu;

1.听labai apgailestauja, kad ES ir toliau esama vyr懦 ir moter懦 darbo u啪mokes膷io skirtumo, o tai daro neigiam膮 poveik寞 moter懦 ir visos visuomen臈s socialinei ir ekonominei pad臈膷iai; ragina valstybes nares imtis konkre膷i懦 neatid臈liotin懦 priemoni懦 darbo u啪mokes膷io nelygybei panaikinti ir u啪tikrinti vienod膮 darbo u啪mokest寞 u啪 vienod膮 darb膮, kartu skatinant bendr膮 darbo u啪mokes膷io didinim膮; be to, ragina valstybes nares imtis tikslini懦 priemoni懦 siekiant panaikinti vyr懦 ir moter懦 pensij懦 skirtum膮, b奴tent taikant bendr膮, vienkartin寞 ir 啪enkl懦 pensij懦 padidinim膮;

2.听primena, kad vyr懦 ir moter懦 darbo u啪mokes膷io skirtumas ir jo prie啪astys lemia proporcingai did臈jant寞 neigiam膮 poveik寞 moterims per vis膮 gyvenim膮, kol galiausiai lemia vyr懦 ir moter懦 pensij懦 skirtum膮, kuris yra daugiau nei dukart didesnis nei darbo u啪mokes膷io skirtumas; primena, kad moterys patiria didesn臋 skurdo rizik膮 senatv臈je nei vyrai, kuri膮 lemia per vis膮 gyvenim膮 patirti darbo u啪mokes膷io ir darbo laiko skirtumai, skirtingas vyr懦 ir moter懦 pensinis am啪ius kai kuriose valstyb臈se nar臈se ir tai, kad daugiau vyresnio am啪iaus moter懦 gyvena vienos; ragina valstybes nares 寞diegti konkre膷ias kovos su vyresnio am啪iaus moter懦 skurdo rizika priemones, tuo tikslu didinant pensijas ir kartu teikiant socialin臋 param膮;

3.听primena, kad, papildomai prie darbo santyki懦 reglamentavimo, grind啪iamo didesn臈mis darbuotoj懦 teis臈mis, reglamentuojamo darbo, taip pat ma啪懦 garantij懦 darbo u啪draudimo, reik臈t懦 atkurti, ginti ir skatinti kolektyvines derybas, kaip esmin臋 priemon臋 siekiant 寞veikti nelygyb臋, vis懦 pirma darbo u啪mokes膷io srityje;

4.听ragina sutelkti pastangas siekiant pagerinti s膮lygas moterims pasinaudoti u啪imtumo galimyb臈mis ir sukurti raidos galimybes, pagal kurias b奴t懦 u啪tikrinamas didesnis darbo u啪mokestis pagal profesijas, kuriomis daugiausia u啪siima moterys, ir tai tur臈t懦 b奴ti b奴tin懦 veiksm懦 plan懦 dalis;

5.听ragina parengti ir visi拧kai 寞gyvendinti minimaliojo darbo u啪mokes膷io didinimo priemones, kad 啪mon臈s gal臈t懦 padengti savo pragyvenimo i拧laidas;

6.听pabr臈啪ia, kad galimyb臈 dirbti ir tai lengvinan膷ios s膮lygos yra itin svarbios siekiant u啪tikrinti moter懦 emancipacij膮 ir nepriklausomum膮 visose gyvenimo srityse, be kita ko, nuo darbo iki socialinio, ekonominio ir politinio dalyvavimo;

7.听atkreipia d臈mes寞 寞 tai, kad ilgalaikis grie啪t懦 taupymo priemoni懦 poveikis daugelyje valstybi懦 nari懦 daro neigiam膮 poveik寞 moter懦 ekonominiam 寞gal臈jimui ir ly膷i懦 lygyb臈s 寞gyvendinimui, taip pat 寞 did臈jant寞 nedarb膮, darbo rinkos reguliavimo naikinim膮, pablog臈jusias s膮lygas bei ma啪us darbo u啪mokes膷ius (nuo kuri懦 ypa膷 ken膷ia moterys), o taupymas vie拧懦j懦 paslaug懦, ypa膷 sveikatos apsaugos ir 拧vietimo srityje, bei socialini懦 i拧mok懦 ma啪inimas toliau didina 寞vairi懦 r奴拧i懦 diskriminacij膮 ir nelygyb臋, kurias patiria moterys;

8.听ragina ES ir jos valstybes nares nustoti taikyti ir at拧aukti grie啪tas taupymo priemones ir ma啪inti i拧teklius ly膷i懦 lygyb臈s program懦, vie拧懦j懦 paslaug懦 ir ypa膷 鈥� lytin臈s ir reprodukcin臈s sveikatos paslaug懦 teikimo 鈥� srityse;

9.听ragina valstybes nares d臈ti daugiau pastang懦 siekiant panaikinti vyr懦 ir moter懦 darbo u啪mokes膷io skirtum膮, tuo tikslu grie啪tai taikant vienodo u啪mokes膷io u啪 vienod膮 arba vienodos vert臈s darb膮 princip膮 tuo tikslu ne tik priimant teis臈s aktus, bet ir atkuriant, skatinant ir ginant kolektyvines derybas; be to, ragina imti priemoni懦, kuriomis b奴t懦 panaikinta vertikalioji ir horizontalioji segregacija 寞darbinimo srityje ir diskriminacin臈 praktika sprend啪iant d臈l pri臈mimo 寞 darb膮 ar paauk拧tinimo;

10.听ragina ES ir jos valstybes nares darbo teis臈s aktuose stiprinti motinyt臋 ir t臈vyst臋, vis懦 pirma didinant atitinkam懦 atostog懦 trukm臋 ir u啪tikrinant, kad 拧ios atostogos b奴t懦 visi拧kai apmokamos, taip pat ma啪inant darbo valand懦 skai膷i懦 maitinimo kr奴timi laikotarpiu ir imantis tinkam懦 priemoni懦 tokiai apsaugai u啪tikrinti, taip pat investuojant 寞 nemokamo vie拧ojo ikimokyklinio ugdymo ir prie啪i奴ros paslaug懦 bei ilgalaikes prie啪i奴ros paslaug懦 tinkl膮; tod臈l nepritaria asmenin臈ms, lanks膷ioms darbo s膮lygoms, nes tai yra priemon臈, kuria naikinamas darbo rinkos reguliavimas ir ma啪inamos darbuotoj懦 teis臈s;

11.听pa啪ymi, kad jei n臈ra galimybi懦 gauti kokybi拧k懦 vaiko prie啪i奴ros paslaug懦, tos paslaugos nepakeliamai brangios arba n臈ra pakankamos t懦 paslaug懦 infrastrukt奴ros, susidaro did啪iul臈s kli奴tys, kad vis懦 pirma moterys gal臈t懦 visais aspektais vienodomis s膮lygomis dalyvauti visuomen臈je ir dirbti;

12.听pabr臈啪ia, kad pirmiau min臈ta politika tur臈t懦 b奴ti sudarytos s膮lygos moterims 寞silieti 寞 darbo rink膮 ir pagal 拧i膮 politik膮 ypatingas d臈mesys tur臈t懦 b奴ti skiriamas ma啪as pajamas u啪dirban膷ioms, vieni拧懦 t臈v懦 拧eimoms ir kitoms nepalankioje pad臈tyje esan膷i懦 啪moni懦 grup臈ms;

13.听ragina valstybes nares keistis ger膮ja patirtimi savo darbo rinkos k奴rimo srityje, siekiant pad臈ti panaikinti vyr懦 ir moter懦 darbo u啪mokes膷io ir pensijos skirtumus;

14.听ragina valstybes nares stiprinti vie拧懦j懦 darbo institucij懦 paj臈gumus, vis懦 pirma 啪mogi拧k懦j懦 i拧tekli懦 lygmeniu, siekiant u啪tikrinti, kad b奴t懦 imamasi b奴tin懦 veiksm懦 siekiant u啪tikrinti teis臈s aktais ar kolektyviniais susitarimais nustatyt懦 darbuotoj懦 teisi懦 paisym膮, be kita ko, nustatant sankcijas 寞mon臈ms, kurios nepaiso 拧i懦 teis懦; be to, ragina atlikti vertinim膮 d臈l galimyb臈s nustatyti, kad ES finansavimas 寞mon臈ms b奴t懦 teikiamas tik su s膮lyga, kad jos taiko auk拧tus darbo standartus ir nediskriminuoja moter懦;

15.听pabr臈啪ia, kad reikia toliau gerinti pagal lyt寞 suskirstyt懦 duomen懦 rinkim膮, kad jie b奴t懦 dar geresni pagal tokias sritis, kaip neoficialus u啪imtumas, verslumas ir galimyb臈s gauti finansavim膮, prieiga prie sveikatos prie啪i奴ros paslaug懦, smurtas prie拧 moteris ir neapmokamas darbas; pabr臈啪ia, kad reikia rinkti ir naudoti kokybi拧kus duomenis ir 寞rodymus, kad b奴t懦 galima formuoti informacija ir 寞rodymais pagr寞st膮 politik膮; ragina Komisij膮 ir valstybes nares rinkti pagal lyt寞 suskirstytus duomenis, kad b奴t懦 galima geriau 寞vertinti ir steb臈ti pa啪ang膮 vyr懦 ir moter懦 darbo u啪mokes膷io skirtumo ma啪inimo srityje, kartu skiriant d臈mesio grup臈ms, kurios patiria 寞vairi懦 r奴拧i懦 ir tarpsektorin臋 diskriminacij膮, pavyzd啪iui, ne寞galioms moterims, moterims migrant臈ms ar etnini懦 ma啪um懦 moterims, moterims rom臈ms, vyresnio am啪iaus moterims, vieni拧oms motinoms ir LGBTIQ asmenims;

16.听ragina Komisij膮 nepropaguoti politikos rekomendacij懦, kurios lemt懦 nepatikim懦 darbo santyki懦 did臈jim膮, darbo s膮lyg懦 ir darbo laiko reguliavimo panaikinim膮, darbo u啪mokes膷io ma啪inim膮, i拧puolius prie拧 kolektyvines derybas arba socialin臈s apsaugos sistem懦 privatizavim膮;

17.听primygtinai ragina Taryb膮 atblokuoti direktyvos, kuria 寞gyvendinamas vienodo po啪i奴rio 寞 asmenis, nepaisant j懦 religijos ar tik臈jimo, negalios, am啪iaus arba seksualin臈s orientacijos, principas, kuria siekiama pla膷iau u啪tikrinti apsaug膮 nuo diskriminacijos taikant horizontal懦j寞 po啪i奴r寞;

18.听pakartoja, kad ly膷i懦 lygyb臈s u啪tikrinimas ir moter懦 ir vyr懦 darbo u啪mokes膷io bei pensij懦 skirtumo problemos sprendimas teikia didel臋 socialin臋 ir ekonomin臋 naud膮 visai visuomenei;

19.听paveda Pirmininkui perduoti 拧i膮 rezoliucij膮 Komisijai, Tarybai ir valstybi懦 nari懦 vyriausyb臈ms.