Ϸվ

Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0084/2020Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0084/2020

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOSdėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo

22.1.2020-()

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį

Sandra Pereira, Anja Hazekamp, Manuel Bompard, Pernando Barrena Arza, Alexis Georgoulis, Leila Chaibi, Özlem Demirel, Marisa Matias, José Gusmão, Anne-Sophie Pelletier, Konstantinos Arvanitis, Eugenia Rodríguez Palop, Miguel Urbán Crespo, Idoia Villanueva Ruiz, Stelios Kouloglou, Younous Omarjee, Marc Botenga, Manu Pineda, Sira Rego, Dimitrios Papadimoulis, Mick Wallace, Clare Daly, Giorgos Georgiou, Niyazi Kizilyürek
GUE/NGL frakcijos vardu

ʰdzū:
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga:
B9-0084/2020
Pateikti tekstai :
B9-0084/2020
Debatai :
Priimti tekstai :

B9-0084/2020

Europos Parlamento rezoliucija dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo

()

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 8 ir 153straipsnius (dėl moterų ir vyrų lygybės) bei 10 ir 19straipsnius (dėl nediskriminavimo),

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į jos 2 ir 3straipsnius, kuriais nustatytas lyčių lygybės ir nediskriminavimo, kaip pagrindinių Sąjungos vertybių, principas,

atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 21straipsnį (nediskriminavimas) ir 23straipsnį (moterų ir vyrų lygybė),

atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 22 ir 25straipsnius,

atsižvelgdamas į JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDAW),

atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma 1, 5, 8 ir 10 tikslus bei atitinkamus jų uždavinius ir rodiklius,

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK),

atsižvelgdamas į 1951m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją (Nr.100) dėl vienodo atlyginimo,

atsižvelgdamas į 2006m. liepos 5d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo[1],

atsižvelgdamas į Komisijos 2017–2019m. ES veiksmų planą „Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo problemos sprendimas“ (),

atsižvelgdamas į TDO 2018–2019m. pasaulio atlyginimų ataskaitą,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132straipsnio 2dalį,

A.kadangi praėjus 69 metams nuo Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos Nr.100 dėl vienodo atlyginimo priėmimo ir nepaisant pažangos, kurią pasiekė moterys integracijos į oficialų užimtumą, savo išsilavinimo lygio kėlimo bei savo politinio ir ekonominio nepriklausomumo didinimo srityse, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas vis dar yra problema visame pasaulyje ir ES valstybėse narėse;

B.kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas Europos Sąjungoje siekia 16proc., ir tai reiškia, kad visose ekonomikos srityse moterys per valandą uždirba 16proc. mažiau nei vyrai; kadangi tai reiškia, kad moterys iš tiesų dirba be atlygio 59 dienas per metus, palyginti su vyrais, ir tai atspindi faktą, kad moterys patiria didesnį išnaudojimą darbo rinkoje; kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas išauga iki 40%, jei atsižvelgiama į užimtumo lygį ir bendrą dalyvavimą darbo rinkoje;

C.kadangi padėtis būna dar blogesnė, kai moterys išeina į pensiją, nes jų pensijos yra apie 37% mažesnės nei vyrų, be kita ko, dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo; kadangi tai lemia skirtumai, susikaupę per visą moterų gyvenimą ir laikotarpius, kai jos nedalyvavo darbo rinkoje, ir dėl to atsiradęs poveikis pensijoms;

D.kadangi dviejų trečiųjų vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo negalima paaiškinti skirtumais darbo rinkoje, pavyzdžiui, amžiaus, patirties, išsilavinimo, profesinės kategorijos, darbo laiko ar kitų akivaizdžių ypatumų, o tai rodo, kad diskriminacija yra akivaizdus veiksnys, taip pat požiūrio į vyrus ir moteris skirtumai sutampa, be kita ko, su diskriminacija dėl rasės, etninės kilmės, migranto statuso, religijos, seksualinės orientacijos, amžiaus ir negalios; kadangi siekiant suprasti įvairias diskriminacijos rūšis, lemiančias vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, kartu atsižvelgiant į tapatybių derinį ir supratimą, kaip lytis susijusi su kitais veiksniais, būtinas tarpsektorinis požiūris;

E.kadangi esama daug vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo priežasčių ir jos apima darbo rinkas ir sektorius, kuriuose esama su lytimi susijusios segregacijos, nepakankamą moterų darbo vertinimą, moterų diskriminavimo stereotipus, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros pasirinkimo galimybių stoką ir lūkesčius, kad moterys taps pagrindinėmis globėjomis, o dėl to daug moterų daro karjeros pertrauką, pradeda dirbti ne visą darbo dieną ir jų darbo užmokestis bei darbo sąlygos tampa vis labiau nepatikimi;

F.kadangi įvairių rūšių diskriminacijos, kurią patiria moterys, kaupiamasis poveikis labai prisideda prie vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumų ir dėl to moterys patiria didesnę skurdo ir socialinės atskirties riziką, taip pat jų vaikams ir šeimoms tenka patirti atitinkamus padarinius; kadangi skurdą dažniausiai patiria šeimos, kuriose moteris yra vienintelė šeimos išlaikytoja (2017m. ES buvo 35% vienišų motinų, patiriančių skurdo riziką, palyginti su 28% vienišų tėvų); kadangi skurdo rizika smarkiai didėja per visą gyvenimą ir tarp 75 metų ar vyresnių asmenų skurdą nuolat daugiausia patiria moterys;

G.kadangi moterys ypač nukenčia dėl mažų garantijų darbo; kadangi 2008–2014m. nedarbo lygis labai išaugo dėl sunkios ekonomikos krizės, apėmusios visą ES; kadangi 2014m. moterų nedarbo lygis (10,4%) vis dar buvo aukštesnis nei vyrų (10,2%); kadangi ekonomikos krizė padarė poveikį visai Europos Sąjungai, ypač kaimo vietovėms, kuriose susiduriama su katastrofiškai dideliu nedarbu, skurdu ir gyventojų skaičiaus mažėjimu, o šį poveikį labiausiai patiria moterys;

H.kadangi 2018m. Europos Sąjungoje tarp 20–64 metų amžiaus dirbančių moterų 31,3% dirbo ne visą darbo dieną, palyginti 8,7% vyrų; kadangi net laipsniškai mažėjant užimtumo skirtumui 2018m. visose valstybėse narėse vyrų užimtumo lygis (79%) buvo didesnis nei moterų (67,4%);

I.kadangi daug moterų dirba neformaliuosiuose ekonomikos sektoriuose; kadangi būtina spręsti pasekmių, kurias lemia labai mažų garantijų ir nereglamentuojamas neformalusis darbas, pavyzdžiui, didelių įmonių užsakomieji darbai ir subranga, problemą;

J.kadangi teisiškai nustatytos teisės į vienodą darbo užmokestį už vienodos vertės darbą dažnai yra ribotos arba neįgyvendinamos; kadangi kolektyvinės derybos yra esminis veiksnys panaikinant ir įveikiant nelygybę; kadangi skurstantiems asmenims teisė į vienodą darbo užmokestį už vienodos vertės darbą užtikrinama iš esmės nepakankamai ir todėl vienodo darbo užmokesčio užtikrinimą reikėtų laikyti bendro darbuotojų darbo užmokesčio didinimo dalimi;

K.kadangi lygybės politikos plėtra turėtų būti grindžiama vienodomis sąlygomis vyrams ir moterims pasinaudoti galimybėmis; kadangi nuolatinė diskriminacija moterų ir vyrų darbo užmokesčio srityje yra sąmoningai skatinama, kad būtų aktyviau vykdoma politika, kuria siekiama kuo mažesnio darbo užmokesčio ir darbo reglamentavimo panaikinimo;

L.kadangi neproporcingai daug moterų dirba mažiau apmokamus darbus ar užima žemesnio lygio pareigas; kadangi svarbu, kad kiekvienos valstybės narės užtikrinamas minimalusis darbo užmokestis užtikrintų, kad žmonės galėtų padengti savo pragyvenimo išlaidas;

M.kadangi siekiant panaikinti pensijų nelygybę ir apskritai užtikrinti ir padidinti pensijas būtina, kad socialinio aprūpinimo sistemos ir toliau būtų viešajame sektoriuje ir integruotų solidarumo ir perskirstymo principus, taip pat kad didžiausios pastangos būtų dedamos kovojant su mažų garantijų ir nereglamentuojamu darbu;

1.labai apgailestauja, kad ES ir toliau esama vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo, o tai daro neigiamą poveikį moterų ir visos visuomenės socialinei ir ekonominei padėčiai; ragina valstybes nares imtis konkrečių neatidėliotinų priemonių darbo užmokesčio nelygybei panaikinti ir užtikrinti vienodą darbo užmokestį už vienodą darbą, kartu skatinant bendrą darbo užmokesčio didinimą; be to, ragina valstybes nares imtis tikslinių priemonių siekiant panaikinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą, būtent taikant bendrą, vienkartinį ir ženklų pensijų padidinimą;

2.primena, kad vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ir jo priežastys lemia proporcingai didėjantį neigiamą poveikį moterims per visą gyvenimą, kol galiausiai lemia vyrų ir moterų pensijų skirtumą, kuris yra daugiau nei dukart didesnis nei darbo užmokesčio skirtumas; primena, kad moterys patiria didesnę skurdo riziką senatvėje nei vyrai, kurią lemia per visą gyvenimą patirti darbo užmokesčio ir darbo laiko skirtumai, skirtingas vyrų ir moterų pensinis amžius kai kuriose valstybėse narėse ir tai, kad daugiau vyresnio amžiaus moterų gyvena vienos; ragina valstybes nares įdiegti konkrečias kovos su vyresnio amžiaus moterų skurdo rizika priemones, tuo tikslu didinant pensijas ir kartu teikiant socialinę paramą;

3.primena, kad, papildomai prie darbo santykių reglamentavimo, grindžiamo didesnėmis darbuotojų teisėmis, reglamentuojamo darbo, taip pat mažų garantijų darbo uždraudimo, reikėtų atkurti, ginti ir skatinti kolektyvines derybas, kaip esminę priemonę siekiant įveikti nelygybę, visų pirma darbo užmokesčio srityje;

4.ragina sutelkti pastangas siekiant pagerinti sąlygas moterims pasinaudoti užimtumo galimybėmis ir sukurti raidos galimybes, pagal kurias būtų užtikrinamas didesnis darbo užmokestis pagal profesijas, kuriomis daugiausia užsiima moterys, ir tai turėtų būti būtinų veiksmų planų dalis;

5.ragina parengti ir visiškai įgyvendinti minimaliojo darbo užmokesčio didinimo priemones, kad žmonės galėtų padengti savo pragyvenimo išlaidas;

6.pabrėžia, kad galimybė dirbti ir tai lengvinančios sąlygos yra itin svarbios siekiant užtikrinti moterų emancipaciją ir nepriklausomumą visose gyvenimo srityse, be kita ko, nuo darbo iki socialinio, ekonominio ir politinio dalyvavimo;

7.atkreipia dėmesį į tai, kad ilgalaikis griežtų taupymo priemonių poveikis daugelyje valstybių narių daro neigiamą poveikį moterų ekonominiam įgalėjimui ir lyčių lygybės įgyvendinimui, taip pat į didėjantį nedarbą, darbo rinkos reguliavimo naikinimą, pablogėjusias sąlygas bei mažus darbo užmokesčius (nuo kurių ypač kenčia moterys), o taupymas viešųjų paslaugų, ypač sveikatos apsaugos ir švietimo srityje, bei socialinių išmokų mažinimas toliau didina įvairių rūšių diskriminaciją ir nelygybę, kurias patiria moterys;

8.ragina ES ir jos valstybes nares nustoti taikyti ir atšaukti griežtas taupymo priemones ir mažinti išteklius lyčių lygybės programų, viešųjų paslaugų ir ypač – lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų teikimo – srityse;

9.ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, tuo tikslu griežtai taikant vienodo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principą tuo tikslu ne tik priimant teisės aktus, bet ir atkuriant, skatinant ir ginant kolektyvines derybas; be to, ragina imti priemonių, kuriomis būtų panaikinta vertikalioji ir horizontalioji segregacija įdarbinimo srityje ir diskriminacinė praktika sprendžiant dėl priėmimo į darbą ar paaukštinimo;

10.ragina ES ir jos valstybes nares darbo teisės aktuose stiprinti motinytę ir tėvystę, visų pirma didinant atitinkamų atostogų trukmę ir užtikrinant, kad šios atostogos būtų visiškai apmokamos, taip pat mažinant darbo valandų skaičių maitinimo krūtimi laikotarpiu ir imantis tinkamų priemonių tokiai apsaugai užtikrinti, taip pat investuojant į nemokamo viešojo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų bei ilgalaikes priežiūros paslaugų tinklą; todėl nepritaria asmeninėms, lanksčioms darbo sąlygoms, nes tai yra priemonė, kuria naikinamas darbo rinkos reguliavimas ir mažinamos darbuotojų teisės;

11.pažymi, kad jei nėra galimybių gauti kokybiškų vaiko priežiūros paslaugų, tos paslaugos nepakeliamai brangios arba nėra pakankamos tų paslaugų infrastruktūros, susidaro didžiulės kliūtys, kad visų pirma moterys galėtų visais aspektais vienodomis sąlygomis dalyvauti visuomenėje ir dirbti;

12.pabrėžia, kad pirmiau minėta politika turėtų būti sudarytos sąlygos moterims įsilieti į darbo rinką ir pagal šią politiką ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas mažas pajamas uždirbančioms, vienišų tėvų šeimoms ir kitoms nepalankioje padėtyje esančių žmonių grupėms;

13.ragina valstybes nares keistis gerąja patirtimi savo darbo rinkos kūrimo srityje, siekiant padėti panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijos skirtumus;

14.ragina valstybes nares stiprinti viešųjų darbo institucijų pajėgumus, visų pirma žmogiškųjų išteklių lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad būtų imamasi būtinų veiksmų siekiant užtikrinti teisės aktais ar kolektyviniais susitarimais nustatytų darbuotojų teisių paisymą, be kita ko, nustatant sankcijas įmonėms, kurios nepaiso šių teisų; be to, ragina atlikti vertinimą dėl galimybės nustatyti, kad ES finansavimas įmonėms būtų teikiamas tik su sąlyga, kad jos taiko aukštus darbo standartus ir nediskriminuoja moterų;

15.pabrėžia, kad reikia toliau gerinti pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimą, kad jie būtų dar geresni pagal tokias sritis, kaip neoficialus užimtumas, verslumas ir galimybės gauti finansavimą, prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų, smurtas prieš moteris ir neapmokamas darbas; pabrėžia, kad reikia rinkti ir naudoti kokybiškus duomenis ir įrodymus, kad būtų galima formuoti informacija ir įrodymais pagrįstą politiką; ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis, kad būtų galima geriau įvertinti ir stebėti pažangą vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimo srityje, kartu skiriant dėmesio grupėms, kurios patiria įvairių rūšių ir tarpsektorinę diskriminaciją, pavyzdžiui, neįgalioms moterims, moterims migrantėms ar etninių mažumų moterims, moterims romėms, vyresnio amžiaus moterims, vienišoms motinoms ir LGBTIQ asmenims;

16.ragina Komisiją nepropaguoti politikos rekomendacijų, kurios lemtų nepatikimų darbo santykių didėjimą, darbo sąlygų ir darbo laiko reguliavimo panaikinimą, darbo užmokesčio mažinimą, išpuolius prieš kolektyvines derybas arba socialinės apsaugos sistemų privatizavimą;

17.primygtinai ragina Tarybą atblokuoti direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas, kuria siekiama plačiau užtikrinti apsaugą nuo diskriminacijos taikant horizontalųjį požiūrį;

18.pakartoja, kad lyčių lygybės užtikrinimas ir moterų ir vyrų darbo užmokesčio bei pensijų skirtumo problemos sprendimas teikia didelę socialinę ir ekonominę naudą visai visuomenei;

19.paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms.

Atnaujinta: 2020 m. sausio 28 d.
Teisinė informacija-Privatumo politika