Ϸվ

Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0057/2021Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0057/2021

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOSdėl žemės drebėjimų Kroatijoje padarinių švelninimo

18.1.2021-()

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį

Rovana Plumb, Biljana Borzan, Constanze Krehl, Tonino Picula, Romana Jerković, Predrag Fred Matić
S&D frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijosRC-B9-0057/2021

ʰdzū:
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga:
B9-0057/2021
Pateikti tekstai :
B9-0057/2021
Balsavimas :
Priimti tekstai :

9‑0057/2021

Europos Parlamento rezoliucija dėl žemės drebėjimų Kroatijoje padarinių švelninimo

()

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 straipsnį, 175 straipsnio trečiąją pastraipą ir 212 straipsnį,

atsižvelgdamas į 2002m. lapkričio 11m. Tarybos reglamentą (EB) Nr.2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą[1], iš dalies pakeistą 2014m. gegužės 15d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr.661/2014[2] ir 2020m. kovo 30d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES)2020/461[3],

atsižvelgdamas į 2013m. gruodžio 17d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr.1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo[4], iš dalies pakeistą Reglamentu (ES)2018/1475[5] ir Sprendimu (ES)2019/420[6],

atsižvelgdamas į 2018m. gegužės 29d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento ir paskesnį 2020m. sausio 14d. atnaujintą pasiūlymą, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo+“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės (),

atsižvelgdamas į 2013m. gruodžio 17d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr.1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr.1083/2006[7], iš dalies pakeistą Reglamentu (ES)2015/1839[8], Reglamentu (ES)2016/2135[9], Reglamentu (ES)2017/825[10], Reglamentu (ES)2017/1199[11], Reglamentu (ES)2017/2305[12], Reglamentu (ES, Euratomas)2018/1046[13], Reglamentu (ES)2018/1719[14], Reglamentu (ES)2019/711[15], Reglamentu (ES)2020/460[16], Reglamentu (ES)2020/558[17], Reglamentu (ES)2020/1041[18] ir Reglamentu (ES)2020/1542[19],

atsižvelgdamas į 2016m. kovo 15d. Tarybos reglamentą (ES)2016/369 dėl skubios paramos teikimo Sąjungoje[20], iš dalies pakeistą Tarybos reglamentu (ES)2020/521[21],

atsižvelgdamas į 2020m. spalio 14d. Komisijos komunikatą „Renovacijos banga Europoje: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas“ (),

atsižvelgdamas į 2014m. balandžio 3d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr.375/2014, kuriuo įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas (ES pagalbos savanorių iniciatyva)[22], ištaisytą klaidų ištaisyme 2014m. balandžio 24d.[23],

atsižvelgdamas į 1996m. birželio 20d. Tarybos reglamentą (EB) Nr.1257/96 dėl humanitarinės pagalbos[24], iš dalies pakeistą Reglamentu (EB) Nr.1882/2003[25], Reglamentu (EB)219/2009[26] ir Reglamentu (ES)2019/1243[27],

atsižvelgdamas į 2013m. gruodžio 2d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo[28], ypač jo 11 punktą, ir 2020m. gruodžio 16d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo[29],

atsižvelgdamas į 2020m. spalio 13d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Kroatijai ir Lenkijai dėl gaivalinės nelaimės ir numatyti išteklių avansams Airijai, Graikijai, Ispanijai, Kroatijai, Portugalijai, Vengrijai ir Vokietijai dėl ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos mokėti (),

atsižvelgdamas į 2020m. spalio 30d. Tarybos sprendimą, kuriuo priimama Tarybos pozicija dėl 2020 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr.9 projekto[30],

atsižvelgdamas į savo 2020m. lapkričio 24d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl 2020 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr.9/2020 projekto, pateikto kartu su pasiūlymu dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Kroatijai ir Lenkijai dėl gaivalinės nelaimės ir numatyti išteklių avansams Airijai, Graikijai, Ispanijai, Kroatijai, Portugalijai, Vengrijai ir Vokietijai dėl ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos mokėti[31],

atsižvelgdamas į 2008m. lapkričio 28d. Tarybos išvadas, kuriomis raginama stiprinti civilinės saugos pajėgumus pasitelkiant Europos savitarpio pagalbos sistemą, grindžiamą civilinės saugos modulių metodu,

atsižvelgdamas į savo 2007m. lapkričio 14d. rezoliuciją dėl žemės drebėjimų poveikio regionams[32],

atsižvelgdamas į 2008m. birželio 19d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES pajėgumo reaguoti į nelaimes gerinimo[33],

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.kadangi pastaraisiais metais Kroatija patyrė stiprių niokojančių žemės drebėjimų: vienas iš jų, 5,5 balo, 2020m. kovo 22d. sukrėtė Zagrebo ir Krapinos-Zagorės apskritis, dar du, atitinkamai 5,2 ir 6,4 balo, 2020m. gruodžio 28 ir 29d.– Sisako-Moslavinos apskritį, ir paskutinis, 5,0 balų, toje pačioje apskrityje įvyko 2021m. sausio 6d.; kadangi dėl savo stiprumo šie žemės drebėjimai padarė žalą toli nuo epicentrų;

B.kadangi 2020m. kovomėn. žemės drebėjimas buvo stipriausias Zagrebo regione nuo 1880m. ir sukėlė žalą daugiau nei 26000 pastatų, įskaitant 1900 pripažintų nebetinkamais naudoti, ir padarytos žalos vertė viršijo 11,5mlrd.EUR; kadangi per paskesnį mėnesį didesnį rajoną aplink epicentrą sukrėtė daugiau nei 145 požeminiai smūgiai ir drebėjimai;

C.kadangi Zagrebo miestas ir Zagrebo ir Krapinos-Zagorės apskritys vis dar atsigauna po žemės drebėjimo, dėl kurio vienas asmuo žuvo, 26 asmenys buvo sužaloti ir buvo padaryta didžiulė socialinė ekonominė žala ir kilo pasekmių infrastruktūrai bei padarytas ilgalaikis psichologinis poveikis; kadangi dėl žemės drebėjimo nukentėjo neįkainojami kultūrinės ir istorinės svarbos pastatai;

D.kadangi Europos Parlamentas 2020m. lapkričiomėn. patvirtino 683,7mln.EUR asignavimą iš Europos Sąjungos solidarumo fondo žemės drebėjimo Zagrebe padariniams šalinti;

E.kadangi paskutinis žemės drebėjimas Kroatijos viduryje praktiškai suniokojo Petrinios miestą ir padarė didelį poveikį netoli esantiems Glinos, Sisako, Chrvatskos Kostainicos ir Maiske Polianės ir kitiems Sisako-Moslavinos apskrities kaimams sukeldamas nuo Tėvynės karo laikų neregėto masto finansinę, materialinę ir socialinę ekonominę žalą; kadangi poveikis buvo padarytas ir kitiems Zagrebo ir Karlovaco apskričių miestams ir kaimams ir piliečiai buvo priversti evakuotis iš savo namų;

F.kadangi dėl drebėjimų žuvo septyni asmenys ir 26 asmenys buvo sužaloti, padaryta žala daugiau nei 30000 pastatų ir jie buvo taip pat juntami Slovėnijoje, Austrijoje, Italijoje, Vengrijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Serbijoje ir mažiau– Vokietijoje, Slovakijoje ir Čekijoje;

G.kadangi požeminių smūgių buvo dar kelias dienas ir jie vis dar juntami paveiktoje zonoje; kadangi žmonės nuolat patiria stresą dėl neapibrėžties ir galimų naujų drebėjimų, kurių vis dar yra kasdien, baimės; kadangi vis dar kyla rizika, kad paveiktoje zonoje dėl tolesnių žemės drebėjimų ir toliau grius pastatai;

H.kadangi, Kroatijos seismologijos tarnybos duomenimis, nuo 2020m. gruodžio 28d. paveiktoje zonoje užfiksuota net 574 daugiau nei 2 balų stiprumo žemės drebėjimai;

I.kadangi paveiktose zonose žmonės patiria didelį stresą dėl žemės drebėjimų, vykstančių COVID-19 pandemijos metu, ir dėl to artimiausiu metu gali kilti psichikos sveikatos problemų ir pasireikšti potrauminio streso sindromas;

J.kadangi regionas ir jo miestai patyrė didžiulę materialinę ir finansinę žalą ir juos reikia skubiai ir greitai atstatyti; kadangi dėl žemės drebėjimų daug paveiktų zonų gyventojų yra priėję nevilties ribą ir aplinkiniuose rajonuose padarytas įvairus netiesioginis žalingas poveikis; kadangi šie rajonai jau ir taip neturi palankių socialinių ir ekonominių sąlygų ir kadangi neseniai įvykęs žemės drebėjimas turės tolesnių neigiamų finansinių ir socialinių psichologinių padarinių jų gyventojams ir visam regionui;

K.kadangi, remiantis apskaičiuotaisiais duomenimis, maždaug 90proc. Petrinios namų reikia nugriauti; kadangi mažesnėse vietovėse ir kaimuose aplink Gliną, kaip antai Maiske Polianėje, dar iki žemės drebėjimo buvo tik iš dalies užtikrinta galimybė naudotis elektra ir vandeniu ir dėl to gyventojai liko dar labiau atskirti nuo pagrindinės infrastruktūros ir paslaugų;

L.kadangi 2020m. kovo 22d. ir gruodžio 29d. Kroatija aktyvavo Sąjungos civilinės saugos mechanizmą ir prašė žieminių palapinių, apšvietimo sistemų ir apšvietimo bokštų, elektrinių šildytuvų, sulankstomų lovų, miegmaišių ir gyvenamųjų konteinerių;

M.kadangi yra požymių, kad žemės drebėjimai padarė žalos pylimams ir apsaugos nuo potvynių sistemoms, ir dėl to per šį didesnio kritulių kiekio ir potvynių sezoną jau suniokoti rajonai gali patirti dar didesnę žalą;

N.kadangi vietos ir regioninei infrastruktūrai padaryta didelė žala, suniokotas istorinis ir kultūrinis paveldas, paveikta ekonominė veikla, ypač žemės ūkio ir gyvulininkystės sektoriuje, nuo kurio labiausiai priklauso vietos gyventojai; kadangi poveikį patyrusiems žmonėms reikalinga visapusiška parama ir ilgalaikė atsigavimo programa;

O.kadangi vietos žemės ūkio įrenginiams, kaip antai statiniams, mašinoms, įrangai ir laukams, padaryta didelė žala ir labai daug galvijų teko iš šios teritorijos išvežti ar skubiai paskersti;

P.kadangi žemės drebėjimas labai sukrėtė viešųjų paslaugų teikimą ir valdžios institucijų veikimą; kadangi nemažai mokyklų visiškai suniokota ir kai kurių universitetų pastatų, kaip antai metalurgijos ir mokytojų rengimo fakultetų Sisake, nebegalima naudoti jų pagrindinėms funkcijoms atlikti;

Q.kadangi Sisako sveikatos centrą teko evakuoti prieš pat žemės drebėjimą sukeliant COVID-19 ir kitomis ligomis sergantiems pacientams dar didesnę riziką sveikatai; kadangi Glinos ir Petrinios sveikatos centrams, įskaitant vaistines, padaryta didelė žala; kadangi dėl žemės drebėjimų Kroatijos sveikatos priežiūros sistemai teko papildoma našta ir galbūt paspartėjo COVID-19 plitimas, ypač paveiktose zonose;

R.kadangi kai kurios Europos Sąjungos teritorijos yra labiau pažeidžiamos ir joms kyla didelė seisminė rizika; kadangi darnias atstatymo pastangas reikia tinkamai koordinuoti ir stebėti siekiant kompensuoti ekonominius ir socialinius nuostolius, kartu laikantis skaidrumo principo, geriausios patirties ir viešųjų pirkimų taisyklių;

S.kadangi 2021m. sausio 5d. Kroatijos vyriausybė paskelbė nelaimės padėtį didžiausią poveikį patyrusiuose rajonuose, būtent Sisako-Moslavinos apskrityje ir kai kuriose Zagrebo ir Karlovaco apskričių dalyse;

T.kadangi nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms, civilinės saugos ir gelbėjimo padaliniams, Kroatijos ginkluotosioms pajėgoms ir įvairioms humanitarinėms organizacijoms reaguojant sparčiai ir profesionaliai pavyko labai sumažinti tiesioginius žemės drebėjimo padarinius;

U.kadangi Kroatijos žmonių pademonstruotas solidarumas virto didžiulėmis spontaniškomis pastangomis padėti vietos ir nacionalinėms valdžios institucijoms kovoti su žemės drebėjimo padariniais ir surinkta beveik 100mln.HRK privačių asmenų aukų;

V.kadangi vykstant atstatymo procesui būtina atsižvelgti į ankstesnę patirtį ir jis turėtų vykti sparčiai, skaidriai ir stebinti ekspertams; kadangi siekiant užtikrinti, kad paveikti asmenys galėtų toliau gyventi šiame rajone, kuriam neigiamą poveikį jau padarė mažėjantis gyventojų skaičius ir būsimos demografinės perspektyvos; reikia garantuoti saugumą, stabilumą ir ateities perspektyvas;

W.kadangi ypatingą dėmesį būtina skirti infrastruktūros, kurios iki žemės drebėjimo nebuvo, statybai ir kadangi galimybę tenkinti pagrindinius poreikius ir naudotis pagrindinėmis paslaugomis reikia skubiai užtikrinti visose paveiktos zonos dalyse;

X.kadangi paveiktose teritorijose ekonomikos augimas jau vyko lėtai ir mažėjo gyventojų skaičius, be kita ko, dėl praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio Tėvynės karo, kuris padarė didelį poveikį atsigavimui ir plėtrai; kadangi žemės drebėjimai daro neigiamą poveikį kaimo vietovių gyvybingumui, kartų atsinaujinimui žemės ūkio sektoriuje, užimtumui ir infrastruktūrai, ir pasireiškė šalutinis neigiamas poveikis ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai;

Y.kadangi dėl COVID-19 krizės ir viruso plitimo dar sunkiau vykdyti gelbėjimo ir atkūrimo darbus; kadangi žemės drebėjimų padaryta žala ligoninėms ir kitoms viešosioms įstaigoms paveiktoje zonoje daro neigiamą poveikį COVID-19 padėčiai;

1.išreiškia didžiausią solidarumą su visais nuo žemės drebėjimų nukentėjusiais asmenimis ir jų šeimomis, taip pat Kroatijos nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijomis, kurios stengiasi suteikti paramą po įvykusios nelaimės, ir reiškia savo giliausią užuojautą;

2.palankiai vertina tai, kad suniokotuose rajonuose gelbėjimo padaliniai, civilinės saugos pajėgos, Kroatijos ginkluotosios pajėgos, savanoriai, pilietinės visuomenės organizacijos, tarptautinės organizacijos bei vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos nuolat skubiai deda pastangas, kad išgelbėtų gyvybes, apribotų žalą ir garantuotų pagrindinę veiklą siekiant išlaikyti tinkamą gyvenimo lygį; dėkoja visiems asmenims, organizacijoms ir iniciatyvoms, kurie paspartino šias pastangas ir suteikė paramą ir pagalbą;

3.palankiai vertina valstybių narių ir kitų šalių, susiklosčius šiai nepaprastajai padėčiai suteikusių paramą, kurią sudarė savitarpio pagalba, įskaitant būtiniausius reikmenis, finansinę pagalbą, savanorius ir kitokią pagalbą, solidarumą; palankiai vertina ES institucijų ir tarptautinės bendruomenės solidarumą, pademonstruotą teikiant savitarpio pagalbą nepaprastosios padėties atvejais;

4.palankiai vertina greitą Komisijos reakciją laiku ir tai, kad už krizių valdymą atsakingas Komisijos narys Janez Lenarčić ir Komisijos pirmininkės pavaduotoja Dubravka Šuica lankėsi vietoje ir tai buvo aiški ir būtina žinia, kad Europa remia Kroatiją ir yra su ja solidari;

5.ragina Komisiją nustatyti visus galimus būdus teikti neatidėliotiną pagalbą ir paramą Kroatijos valdžios institucijoms siekiant užtikrinti tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas namų netekusiems žmonėms, ypač per šiuos žiemos mėnesius;

6.pabrėžia vietoje susiklosčiusios padėties rimtumą, dėl kurio Kroatijos nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms daromas didelis ir intensyvus finansinis spaudimas, o paveikti žmonės susiduria su pražūtingomis socialinėmis ir ekonominėmis pasekmėmis ir didžiuliu psichologiniu ir socialiniu spaudimu;

7.ragina Kroatijos valdžios institucijas kartu su Komisijos ekspertais skubiai išsamiai įvertinti visą žalą Sisako-Moslavinos apskrityje, kad būtų galima pradėti renovacijos ir seisminiu požiūriu atsparios rekonstrukcijos darbus, kai tik bus galima; atkreipia dėmesį į tai, kad regione pradėjus atkūrimo ir rekonstrukcijos darbus bus labai svarbu skatinti tvarų ekonomikos atsigavimą ir žmonių pragyvenimo šaltinius;

8.akcentuoja aukštą seismingumo lygį Europos pietuose ir pietryčiuose; ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis stiprinti mokslinius tyrimus siekiant sukurti sistemą, kuri užtikrintų geresnį pasirengimą užkertant kelią panašioms krizėms ir jas suvaldant bei kuo labiau sumažinant panašių nelaimių poveikį;

9.ragina užtikrinti didesnį koordinavimą ir bendradarbiavimą tarp mokslinių tyrimų ir plėtros institucijų valstybėse narėse, visų pirma, tose, kuriose susiduriama su panašia rizika; taip pat prašo stiprinti išankstinių pavojaus pranešimų sistemas valstybėse narėse ir sukurti įvairių išankstinio įspėjimo sistemų sąsajas ir jas stiprinti;

10.ragina Kroatiją savo atkūrimo ir atsparumo užtikrinimo plane teikti pirmenybę renovacijai ir skirti ypatingą dėmesį seisminiu požiūriu atspariai būsto ir statinių, kuriems kyla didžiausia rizika, renovacijai regionuose, kuriuose žemės drebėjimų tikimybė yra didžiausia;

11.ragina Kroatijos nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas užtikrinti, kad atstatymo veikla atitiktų žemės drebėjimams atsparių statinių ir infrastruktūros reikalavimus ir būtų vykdoma atsižvelgiant į geriausią profesinę patirtį ir ekspertines žinias iš kitų valstybių narių;

12.ragina Kroatijos valdžios institucijas atidžiai stebėti atstatymą po žemės drebėjimų siekiant užtikrinti, kad statybos ir atstatymo procesuose būtų laikomasi aukščiausių seisminių standartų, taikomų visiems statiniams ir infrastruktūros objektams;

13.palankiai vertina paramą Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo lėšomis nelaimių rizikos prevencijos, atsparumo užtikrinimo, energetikos sistemų ir seisminių aspektų modernizavimo tikslais per šį finansinį laikotarpį; ragina Kroatijos valdžios institucijas atitinkamai įtraukti šias priemones į savo 2021–2027m. ES biudžeto asignavimų planavimą ir programavimą ir skatinti Europos Sąjungos solidarumo fondo pasitelkimą; taip pat ragina Komisiją pademonstruoti lankstumą vykdant programavimo veiklą ir iš dalies keičiant nacionalines veiklos programas, susijusias su kova su gaivalinėmis nelaimėmis;

14.atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmo svarbą skatinant Europos nacionalinių civilinės saugos institucijų bendradarbiavimą nepalankiose situacijose ir siekiant kuo labiau sumažinti ypatingų įvykių poveikį;

15.ragina Komisiją ir valstybes nares toliau investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei naujas technologijas žemės drebėjimų rizikos srityje ir reagavimo į nelaimes strategijose;

16.ragina Komisiją tvirtinant finansinę pagalbą atsižvelgti į tai, kad Kroatija taip pat kovoja su pandemija, ir ragina ją dar labiau supaprastinti patvirtinimo procesą, kad būtų galima efektyviai ir sparčiai skirti pagalbą siekiant patenkinti būtiniausius gyventojų poreikius;

17.ragina Komisiją bendradarbiaujant su ES ir Kroatijos valdžios institucijomis paskirstyti būtiną finansinę pagalbą ir teikti kitokią pagalbą siekiant užtikrinti spartų paveiktų zonų atsigavimą;

18.ragina Komisiją teikti visas galimas finansinės paramos priemones siekiant padėti Kroatijai pradėti spartų atsigavimą, teikti pagalbą visiems žmonėms, kuriems to reikia, ir visiems asmenims vietose kuo labiau sumažinti administracinę naštą, susijusią su pagalbos ir paramos panaudojimu; ragina Komisiją suteikti galimybę naudotis esamomis sanglaudos ir regioninių fondų priemonėmis, susijusiomis su atstatymo veikla; akcentuoja, kad svarbu užtikrinti visų esamų ES priemonių sinergiją siekiant užtikrinti, kad ištekliai būtų efektyviai naudojami atstatymo darbų ir visos kitos veiklos tikslais;

19.pabrėžia, kaip svarbu teikti pirmenybę paveiktų zonų gyventojams skiepijant nuo COVID-19; ragina Kroatijos vyriausybę įgyvendinti savo sprendimą ir perskirstyti didelę turimų vakcinų dalį Sisako-Moslavinos apskričiai siekiant nedelsiant apsaugoti visų gyventojų, pagalbininkų ir vietos darbuotojų sveikatą;

20.pabrėžia poreikį ir toliau teikti prioritetinę medicininę priežiūrą ir psichologinę paramą žemės drebėjimo paveiktiems asmenims ateityje susiklostant nenuspėjamoms aplinkybėms;

21.atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad dėl naujos žalos, kurią neseniai įvykę žemės drebėjimai padarė dar per 2020m. kovomėn. žemės drebėjimą nukentėjusiems statiniams, reikės atlikti papildomą vertinimą ir imtis renovacijos projektų; pabrėžia, kad visus turimus žmogiškuosius išteklius ir statybos techniką teko perkelti į Sisako-Moslavinos apskritį ir kad dėl COVID-19 pandemijos visi atstatymo projektų rengimo procesai buvo sutrikdyti ir sulėtėjo;

22.paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Kroatijos vyriausybei ir regionų bei vietos valdžios institucijoms nuo nelaimių nukentėjusiose vietovėse.

Atnaujinta: 2021 m. sausio 20 d.
Teisinė informacija-Privatumo politika