Ϸվ

Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0283/2023Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0283/2023

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOSdėl padėties Nikaragvoje

12.6.2023-()

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį

Anna Fotyga, Angel Dzhambazki, Assita Kanko, Jadwiga Wiśniewska, Charlie Weimers, Adam Bielan, Witold Jan Waszczykowski, Joachim Stanisław Brudziński, Waldemar Tomaszewski, Carlo Fidanza, Hermann Tertsch, Bogdan Rzońca, Elżbieta Rafalska, Ryszard Czarnecki, Denis Nesci, Elżbieta Kruk
ECR frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijosRC-B9-0272/2023

ʰdzū:
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga:
B9-0283/2023
Pateikti tekstai :
B9-0283/2023
Debatai :
Priimti tekstai :

9‑0283/2023

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Nikaragvoje

()

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Nikaragvos, visų pirma į 2021m. liepos 8d.[1] ir 2021m. gruodžio 16d.[2] rezoliucijas dėl padėties Nikaragvoje,

atsižvelgdamas į 1948m. gruodžio 10d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

atsižvelgdamas į 2021m. birželio 22d. bendrą 59 šalių pareiškimą dėl Nikaragvos, priimtą 47-ojoje JT žmogaus teisių tarybos sesijoje,

atsižvelgdamas į 1966m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 1998m. gruodžio 9d. priimtą Deklaraciją dėl asmenų, grupių ir visuomenės institucijų teisės ir pareigos remti ir ginti visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.kadangi Daniel Ortega yra valdžioje jau 16 metų iš eilės ir įvairiais būdais kenkia demokratijai; kadangi 2021m. lapkričio 7d. jis surengė nedemokratišką ir neteisėtą rinkimų procesą Nikaragvoje; kadangi rinkimų negalėjo stebėti jokie tarptautiniai stebėtojai, o laisva žiniasklaida buvo apribota;

B.kadangi pastaraisiais metais Nikaragvos režimas priėmė vis labiau ribojančius įstatymus, taip įteisindamas represinius veiksmus ir panaudodamas valstybės institucijas kaip ginklą prieš pilietinę visuomenę;

C.kadangi Daniel Ortega ir toliau telkia politinę galią aplink save ir savo šeimą; kadangi jis paskyrė savo žmoną Rosario Murillo viceprezidente ir paskyrė savo vaikus į aukštas pareigas;

D.kadangi Amerikos valstybių organizacijos (OAS) Amerikos šalių žmogaus teisių komisija (angl.IACHR) pasmerkė visas konstitucines reformas, kuriomis buvo visiškai pakeista Nikaragvos valstybės institucinė struktūra ir užtikrintas visiškas valdžios sutelkimas D.Ortegos rankose;

E.kadangi dėl to, kad valstybėje visiškai negalioja valdžių atskyrimo principas ir valdžios institucijas visiškai kontroliuoja Nikaragvos vyriausybė, teismai ir Generalinė prokuratūra pasidavė režimo valiai ir taip buvo sunaikinta teisinė valstybė ir teismų nepriklausomumas;

F.kadangi D.Ortega sulaukė didelės paramos iš kitų nedemokratinių režimų, pavyzdžiui, Venesuelos, taip pat iš Rusijos; kadangi dėl Venesuelos ekonomikos žlugimo 2018m. parama Nikaragvos diktatūrai sumažėjo arba buvo sustabdyta;

G.kadangi opozicijos politikai, aktyvistai, žmogaus teisių gynėjai ir žurnalistai yra sistemingai areštuojami ir(arba) sulaikomi; kadangi dėl opozicijos narių suėmimo Nacionalinėje asamblėjoje dirba daugiausia D.Ortegai ištikimi deputatai;

H.kadangi nuo 2018m. daugelis politinių kalinių laikomi neleidžiant susisiekti su išoriniu pasauliu ir nežmoniškomis sąlygomis; kadangi šie areštai ir sulaikymai yra rimtas tarptautinių žmogaus teisių standartų pažeidimas; kadangi vykdant susijusius teismo procesus buvo pažeistas Nikaragvos baudžiamasis kodeksas, nes buvo nepaisoma nekaltumo prezumpcijos nuostatos;

I.kadangi 2023m. vasario 9d. į Jungtines Amerikos Valstijas buvo išsiųsti 222 opozicijos veikėjai, įskaitant septynis buvusius kandidatus į prezidentus, teisininkus, žmogaus teisių aktyvistus ir žurnalistus; kadangi Nikaragvos režimas neseniai konfiskavo šių 222 opozicijos veikėjų turtą ir iš jų buvo atimta pilietybė;

J.kadangi dėl besitęsiančių susidorojimų ir represijų tūkstančiai Nikaragvos gyventojų turėjo palikti šalį;

K.kadangi, IACHR skaičiavimais, nuo to laiko, kai režimas pradėjo susidorojimą su 2018m. protestais, žuvo 355 žmonės, dar tūkstančiai buvo sužeisti ir uždaryta daugiau kaip 3000 pilietinių grupių ir nevyriausybinių organizacijų;

L.kadangi išpuoliai prieš Katalikų bažnyčią per pastaruosius kelerius metus vyksta nuolat, ypač po to, kai po 2018m. protestų Katalikų bažnyčia bandė tarpininkauti tarp vyriausybės ir politinės opozicijos; kadangi, kaip matyti iš ataskaitos „Nicaragua: A Persecuted Church?“ (liet.„Nikaragva: persekiojama bažnyčia?“), per pastaruosius penkerius metus Katalikų bažnyčia Nikaragvoje patyrė daugiau kaip 500 išpuolių, o 2023m. jau įvykdyta 90 išpuolių;

M.kadangi šiais metais žymus katalikų vyskupas Rolando Álvarez buvo nuteistas kalėti 26 metus, nes atsisakė įlipti į lėktuvą, skraidinusį 222 disidentus ir kunigus į tremtį Jungtinėse Amerikos Valstijose; kadangi balandžiomėn. Vatikanas uždarė savo ambasadą Nikaragvoje po to, kai šalies režimas pasiūlė sustabdyti diplomatinius santykius;

N.kadangi vykdant šią persekiojimo kampaniją Nikaragvos Raudonasis Kryžius buvo uždarytas ir apkaltintas „išpuoliais prieš taiką ir stabilumą“; kadangi prieš tai D.Ortega vienašališkai įsakė uždaryti OAS biurą Managvoje ir pasiuntė į jį kulkosvaidžiais ginkluotą policiją;

O.kadangi, pasak JT žmogaus teisių ekspertų grupės Nikaragvoje, D.Ortegos ir R.Murillo režimas įvykdė mirties bausmę mažiausiai 40 žmonių ir įsakė ligoninėms negydyti demonstrantų, sužeistų per 2018m. protestus prieš vyriausybę; kadangi režimas dėl politinių priežasčių plačiai ir sistemingai vykdo pažeidimus ir smurtauja – vykdo žmogžudystes, įkalinimus, kankinimus, įskaitant seksualinį smurtą, deportacijas ir persekiojimą dėl politinių priežasčių, o šie veiksmai prilygsta nusikaltimams žmoniškumui;

P.kadangi Nikaragvos suartėjimas su Rusija ir parama jai tarptautiniu lygmeniu, pavyzdžiui, JT Generalinėje Asamblėjoje, sutapo su Managvos ir Pekino diplomatinių santykių atkūrimu po 20 metų pertraukos;

Q.kadangi Nikaragva ir Kuba yra vienintelės Lotynų Amerikos šalys, kurios dar nėra ratifikavusios Romos statuto, ir yra akivaizdu, kad jos nėra įsipareigojusios siekti taikos ir saugumo;

R.kadangi Nikaragvos diktatūrą nuolat remia kitos diktatūros, pavyzdžiui, Kuba ir Venesuela, ir kitos organizacijų „Foro de São Paulo“ bei „Grupo de Puebla“ narės; kadangi „Foro de São Paulo“ ir „Grupo de Puebla“ yra dvi daugiašalės organizacijos, turinčios daug narių, susijusių su Rusijos veikla Lotynų Amerikoje;

1.apgailestauja dėl nuolat blogėjančios padėties Nikaragvoje ir didėjančių represijų prieš politinės opozicijos veikėjus, Romos katalikų bažnyčią, pilietinę visuomenę, žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir kitus veikėjus, ir griežtai tai smerkia;

2.kuo griežčiausiai smerkia represijas prieš Romos katalikų bažnyčios narius ir jų areštus Nikaragvoje, visų pirma vyskupo Rolando Álvarezo suėmimą; primygtinai ragina Nikaragvos režimą nedelsiant nutraukti represijas ir atkurti visapusišką pagarbą visoms žmogaus teisėms, įskaitant saviraiškos, religijos ir tikėjimo laisves;

3.ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus savavališkai sulaikytus asmenis, įskaitant vyskupą R.Álvarezą ir kartu su juo sulaikytus asmenis, ir panaikinti visus prieš juos nukreiptus teismo procesus, įskaitant jų nuosprendžius;

4.smerkia piktnaudžiavimą kalinimu, teismo garantijų stoką ir neteisėtus apkaltinamuosius nuosprendžius politiniams kaliniams, vykdomus Nikaragvoje; pabrėžia, kad teismų sistema nėra nepriklausoma nuo vykdomosios valdžios; reiškia susirūpinimą dėl manipuliavimo baudžiamąja teise ir teisingumo sistemos naudojimo kaip priemonės kriminalizuoti naudojimąsi pilietinėmis ir politinėmis teisėmis;

5.apgailestauja dėl Nikaragvos suartėjimo su Rusija, kuris pasireiškia šalies balsavimu JT lygmeniu, taip pat politiniu ir kariniu bendradarbiavimu, pavyzdžiui, Rusijos karinės įrangos ir palydovinio sekimo infrastruktūros perkėlimu, susitarimu dėl Rusijos pajėgų mokymo Nikaragvoje ir Rusijos karių, karinių orlaivių ir karinių laivų prieiga į Nikaragvą; nerimauja dėl galimo Rusijos stebėjimo veiksmų išplėtimo regione;

6.apgailestaudamas pažymi, kad buvo nutraukti oficialūs santykiai su Taivanu po to, kai Taivano investicijos Nikaragvoje buvo pakeistos lėšomis iš Kinijos iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ ir naujosios Pasaulinio vystymosi iniciatyvos, kurios gali išplėsti Kinijos įtaką Centrinėje Amerikoje kontroliuojant tokius projektus kaip Nikaragvos kanalas;

7.ragina tarptautinę bendruomenę reikalauti, kad Nikaragvos režimas būtų atsakingas už tai, kad sulaikymo sąlygos šalyje atitiktų jos tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje ir JT standartines minimalias elgesio su kaliniais taisykles– Nelsono Mandelos taisykles;

8.reiškia paramą Nikaragvos piliečiams, protestuojantiems prieš D.Ortegos ir R.Murillo režimą; pabrėžia, kad Nikaragvos žmonės nusipelnė naudotis savo laisvėmis ir teisėmis, kurios demokratinėje santvarkoje yra gerbiamos; ragina režimą atkurti savavališkai uždraustų opozicinių partijų teisėtą teisinį statusą;

9.pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį atlieka pilietinė visuomenė, žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai ir Romos katalikų bažnyčios nariai Nikaragvoje;

10.pabrėžia, kad tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms, įskaitant JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą ir IACHR, turi būti leista sugrįžti į Nikaragvą;

11.pakartoja savo raginimą nedelsiant įtraukti Nikaragvos teisėjus ir prokurorus į asmenų, kuriems ES taiko sankcijas, sąrašą ir išplėsti asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, į jį įtraukiant Danielį Ortegą ir jo artimos aplinkos asmenis;

12.ragina valstybes nares ir JT Saugumo Tarybą pagal Romos statuto 13 ir 14 straipsnius Tarptautiniame baudžiamajame teisme pradėti oficialų Nikaragvos ir Danielio Ortegos tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui pagal Romos statuto 7 straipsnį, už kuriuos yra atsakinga Nikaragvos valstybė ir pats Daniel Ortega: tyčinį nužudymą, deportacijas arba prievartinį žmonių perkėlimą, kalinimą arba kitokį fizinės laisvės atėmimą pažeidžiant pagrindines tarptautinės teisės normas, kankinimą, išžaginimą arba kitokios formos panašaus sunkumo seksualinį smurtą, politinį persekiojimą, priverstinį dingimą ir kitus nežmoniškus veiksmus; pabrėžia, kad šie nuo 2018m. balandžiomėn. vis aktyviau vykdomi veiksmai yra Danielio Ortegos režimo vykdomos valstybinės politikos dalis;

13.ragina ES ir jos valstybes nares atidžiai stebėti padėtį vietoje per savo vietos atstovus ir ambasadas Nikaragvoje;

14.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Centrinės Amerikos Parlamentui, Limos grupei ir Nikaragvos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

Atnaujinta: 2023 m. birželio 14 d.
Teisinė informacija-Privatumo politika