BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOSdėl transporto ir turizmo 2020m. ir vėliau
15.6.2020-()
keičiantis šiuos pasiūlymus dėl rezoliucijų:
B9-0166/2020 (PPE)
B9-0177/2020 (Verts/ALE)
B9-0178/2020 (S&D)
B9-0182/2020 (GUE/NGL)
B9-0184/2020 (RENEW)
Marian-Jean Marinescu, Cláudia Monteiro de Aguiar, Barbara Thaler, Elissavet Vozemberg-Vrionidi
PPE frakcijos vardu
Johan Danielsson, István Ujhelyi
S&D frakcijos vardu
José Ramón Bauzá Díaz, Nicola Danti
RENEW frakcijos vardu
Anna Deparnay-Grunenberg, Tilly Metz
Verts/ALE frakcijos vardu
Elena Kountoura
GUE/NGL frakcijos vardu
Europos Parlamento rezoliucija dėl transporto ir turizmo 2020m. ir vėliau
()
Europos Parlamentas,
–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132straipsnio 2 ir 4dalis,
A.kadangi turizmas yra kompleksinė ekonominė veikla, daranti plataus masto poveikį ekonomikos augimui, užimtumui ir socialiniam bei darniam vystymuisi;
B.kadangi turizmo sektoriuje dirba 22,6mln. žmonių, kurie sudaro 11,2proc. viso ES užimtumo, ir 2019m. jame buvo sukurta 9,5proc. ES BVP, jis padeda skatinti subalansuotą regioninę struktūrą ir daro teigiamą poveikį regioninei plėtrai; pažymi, kad ES iškilo pavojus prarasti mažiausiai 6,4mln. darbo vietų;
C.kadangi turizmas, ypač pernelyg išaugęs turizmas, kaip ir visa žmogaus veikla, daro poveikį klimato kaitai, taip pat poveikį aplinkai ir ekonomikai, pvz., didėja tarša, nyksta biologinė įvairovė, susidaro spūstys, didėja infrastruktūros priežiūros sąnaudos ir kainos; kadangi vis dėlto šis sektorius yra įsipareigojęs spartinti pažangą siekiant tvaraus turizmo plėtros ir užtikrinti, kad iniciatyvomis, kuriomis siekiama mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, jis prisidėtų prie Europos ir tarptautinių kovos su klimato kaita tikslų;
D.kadangi turizmą sudaro sudėtinga įvairių suinteresuotųjų subjektų vertybių grandinė, tiesiogiai susijusi su keleivinio transporto veikla;
E.kadangi transporto, kultūros ir turizmo sektoriai dėl COVID-19 nukentėjo labiausiai iš visų didžiųjų ekonomikos sektorių, kuriuose fiksuotas didelis nedarbas, visų pirma darantis neigiamą poveikį sezoniniams darbuotojams ir pažeidžiamiems asmenims;
F.kadangi kultūros objektams ir vietovėms, festivaliams ir muziejams sveikatos krizės neigiamas poveikis yra ypatingai didelis, kai 4 iš 10 turistų lankomas vietas renkasi pagal jos patrauklumą kultūriniu požiūriu;
G.kadangi 2020m. gegužės 13d. priėmusi komunikatą „Turizmas ir transportas 2020m. ir vėliau“ () ir Turizmo ir transporto paketą Komisija žengė pirmą būtiną žingsnį teikiant paramą mūsų vertingų transporto ir turizmo sektorių atsigavimui po COVID-19 protrūkio;
H.kadangi praėjo dešimt metų nuo tada, kai 2010m. birželio mėn. Komisija priėmė komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas– Europa. Nauja turizmo politika“ (), kuriame išdėstyta ES turizmo strategija ir veiksmų planas;
I.kadangi 2009 m. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ES suteikta papildoma kompetencija koordinuoti ir papildyti valstybių narių veiksmus šioje srityje[1];
Europos turizmo ir transporto sektorių gaivinimo planai po COVID-19 protrūkio
1.mano, kad greita, trumpalaikė ir ilgalaikė parama transporto ir turizmo sektoriams yra būtina siekiant užtikrinti jų išlikimą ir konkurencingumą, taip pat būtina įgyvendinti priemones, kurios suteiktų turistams pasitikėjimą vėl keliauti į Europą ir po ją, siekiant kuo labiau sumažinti papildomus nuostolius sektoriuje, taip pat užtikrinant jo tvarumą ilgesniuoju laikotarpiu; pabrėžia, kad dabartinė krizė taip pat suteikia istorinę galimybę modernizuoti turizmą ES ir padaryti jį tvaresnį ir labiau prieinamą neįgaliesiems, taip pat pradėti jį laikyti pramonės ekosistema, turinčia investicijų tikslus, žmogiškąjį kapitalą, technologinių inovacijų poreikius ir veiklos rezultatų rodiklius, taip pat svarbiu sektoriumi, kuris galėtų padėti pasiekti 2050 m. neutralaus poveikio klimatui tikslus;
2.pabrėžia, kad dabartinės krizės metu, kai daugelis transporto įmonių patiria sunkumų dėl išlikimo, itin svarbu toliau investuoti į strateginę transporto infrastruktūrą ES lygmeniu; be to, pabrėžia, kad transporto sektoriaus gaivinimo planuose kartu su parama, kuria siekiama išsaugoti esamus transporto sektorius, daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama novatoriškoms augimo galimybėms;
3.palankiai vertina Komisijos priimtą komunikatą „Laipsniško ir koordinuoto judėjimo laisvės atkūrimo ir vidaus sienų kontrolės atšaukimo metodas. COVID-19“, kuris įtrauktas į paketą, ir pasiūlymą laikytis palaipsniui ir koordinuotai siekiama pažanga grindžiamo požiūrio, kuriuo siekiama atkurti neribotą laisvą asmenų judėjimą; prašo, kad ES lygmeniu būtų sukurtas mechanizmas, skirtas pakankamai žemo užsikrėtimo lygio rodikliui nustatyti, ir kad visoje ES būtų užtikrinamas vienodas tokio rodiklio taikymas; ragina Komisiją teikti paramą „atkuriant turizmo veiklą“, rekomenduojant daugiau dėmesio skirti „tvariam turizmui“ ir užtikrinti, kad patikimai sertifikuoti verslo subjektai ir turistinės vietos būtų lyderiai, siekiant aplinkai nekenksmingų, socialiai atsakingų ir ekonominiu požiūriu pagrįstų kelionių ir turizmo; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti nuolatinį prekių, visų pirma maisto ir medicinos prietaisų, tiekimą visoje ES, ir visas iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti tinkamai veikiančią ES vidaus rinką, nevykdant nepagrįstų patikrinimų ir atidėjimų;
4.dar kartą pabrėžia nediskriminavimo principo svarbą palaipsniui atšaukiant apribojimus nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmeniu ir ES lygmeniu sutartų priemonių abipusį pripažinimą bei pažymi, kad itin svarbu išvengti susitarimų tarp atskirų valstybių narių (vadinamųjų turizmo koridorių), nes tai dar labiau paveiktų tų valstybių narių, kurios ypač nukentėjo nuo sveikatos krizės, ekonomiką, ypač jų turizmo sektorių; yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurios valstybės narės neseniai pradėjo taikyti vienašališkas priemones, kuriomis ne tik trukdoma veikti bendrajai rinkai ir daromas neigiamas poveikis milijonams ES piliečių, bet taip pat dar labiau kenkiama turizmui ir mažinamas pasitikėjimas; todėl primygtinai ragina Komisiją užkirsti kelią valstybėms narėms įgyvendinti bet kokias diskriminacinio pobūdžio ir su epidemiologine padėtimi nesusijusias priemones, dėl kurių kiltų abejonių dėl Šengeno erdvės vientisumo ir būtų apsunkinamas greitas Europos kelionių ir turizmo pramonės atsigavimas;
5.pabrėžia, kad reikia remti ir reklamuoti ES turistines vietoves, be kita ko, rengti lankytojams patrauklius pasiūlymus, jeigu tą galima daryti atsižvelgiant į epidemiologinę bei socialinę ir sveikatos apsaugos padėtį atitinkamose vietovėse; mano, kad itin svarbu, jog tiek verslininkai, tiek jų klientai visapusiškai laikytųsi reikalavimų sveikatos, higienos ir sanitarinėje srityse, ir juos įgyvendintų, įskaitant socialinių kontaktų ribojimo priemonių taikymą, siekiant lankytojams užtikrinti saugią aplinką; ragina visos ES mastu nustatyti vieningus vertinimo kriterijus, siekiant atkreipti dėmesį į vietoves, kurios yra saugios atvykstamojo ir išvykstamojo turizmo požiūriu; pritaria, kad, siekiant padėti kelionių ir turizmo pramonei ir patiems turistams, būtina užtikrinti ir išlaikyti aukščiausio lygio saugą ir saugumą, šiuo tikslu naudojantis sąveikiomis skaitmeninėmis technologijomis (pvz., pasitelkiant specialią Komisijos informacinę interneto svetainę arba naudojantis skaitmeninių inovacijų centrais), tuo pačiu gerbiant asmenų teises į privatumą ir duomenų apsaugą; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti neatidėliotiną ir veiksmingą karantino ir evakuacijos protokolų įgyvendinimą, turėtų būti sukurta ankstyvojo perspėjimo sistema, kuria turistai būtų veiksmingai perspėjami apie bet kokią galimą grėsmę sveikatai jų kelionės tikslo vietoje;
6.pripažįsta tarptautinių keliautojų svarbą mūsų turizmo sektoriui; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti, ar galėtų būti panaikinti nebūtinoms kelionėms prie ES išorės sienų taikomi apribojimai, nepakenkiant visuomenės sveikatai ir saugumui, atsižvelgiant į epidemiologinę padėtį kiekvienoje atitinkamoje trečiojoje šalyje ir siekiant abipusio apsaugos nuo COVID-19 priemonių pripažinimo, ypač aviacijos srityje, laikantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) ir Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) standartų, nustatytų COVID-19 Aviacijos sveikatos saugos protokolo gairėse dėl saugaus oro transporto atnaujinimo Europoje, ir primygtinai ragina skubiai jas įgyvendinti;
7.pabrėžia, kad tarpvalstybiniai ir sezoniniai darbuotojai yra svarbūs teikiant paslaugas turizmo sektoriuje, o tai yra pagrindinis pastangų atgaivinti ekonomiką aspektas, ir ragina imtis priemonių, kuriomis siekiama skatinti jų judumą ir apsaugoti jų teises, įskaitant geresnį galiojančių teisės aktų įgyvendinimą;
8.palankiai vertina Komisijos komunikatą „COVID-19. Transporto paslaugų ir susisiekimo laipsniško atkūrimo gairės“ ir rekomendacijas, pagrįstas esminiais principais ir konkrečiomis bendromis priemonėmis, kurie padės atnaujinti visas transporto paslaugas ES, įgyvendinant koordinuotas, nediskriminacines ir proporcingas priemones;
9.ragina Komisiją ir valstybes nares susitarti dėl laikinų, proporcingų ir nediskriminacinių priemonių, kurios derėtų su moksliniais įrodymais, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas saugiam tranzitui ir tarpvalstybiniam judėjimui, ir kurios būtų grindžiamos išsamiu rizikos vertinimu bei atitiktų tarptautinius tokių organizacijų, kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) nustatytus standartus; pabrėžia, kad siekiant atnaujinti keliones ES ir tarptautiniu mastu, svarbu užtikrinti abipusį priemonių, dėl kurių susitarta ES lygmeniu, pripažinimą; be to, pabrėžia, kad plitimo valdymo priemonių įgyvendinimas ir jų švelninimas jokiu būdu neturėtų lemti aukšto lygio ES saugos ir saugumo standartų transporto sektoriuje mažėjimo;
10.pabrėžia, kad tikrinimas yra veiksminga priemonė mažinant viruso plitimą ir stiprinant pasitikėjimą tais atvejais, kai neįmanoma laikytis saugaus atstumo, jeigu galima pasinaudoti greitais, patikimais ir įperkamais tikrinimo metodais; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru ir valstybėmis narėmis, reguliariai įvertinti, ar esami testai atitinka šias sąlygas ir, kai tinkama, atlikti koordinuotus viešuosius pirkimus, siekiant užtikrinti geriausias įmanomas sąlygas ir kainą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti visomis prieinamomis finansavimo priemonėmis ir taip užtikrinti, kad piliečius būtų galima patikrinti nemokamai;
11.pabrėžia, kad regionuose, vietovėse ir valstybėse narėse, kuriose epidemiologinė padėtis gerėja ir yra pakankamai panaši, turėtų būti panaikinti kelionių apribojimai ir sienų kontrolė, kai tik bus nustatyti bendri tokios padėties vertinimo kriterijai; pabrėžia, kad, norint atkurti saugias keliones ir transportą ir atnaujinti turizmo paslaugas, labai svarbu, kad gerėtų epidemiologinė padėtis; be to, ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, išnagrinėti galimybes imtis tokių sveikatos tikrinimo priemonių kaip diagnostiniai tyrimai (pvz., serologiniai tyrimai arba tepinėlio metodo taikymas) ir iš transporto taškų išvykstančių keleivių temperatūros matavimas, taip pat įvertinti jų naudą; ragina nustatyti įvairių rūšių transporto bendrų higienos priemonių standartus ir išsamius protokolus; mano, kad visi vežėjai turėtų suderintai taikyti vienodas priemones, kad būtų užtikrinamas nuspėjamumas ir aiškumas; mano, kad techniniai veiklos protokolai turėtų būti viena iš būtinų saugių kelionių sąlygų;
12.palankiai vertina Komisijos komunikatą „ES gairės dėl laipsniško turizmo paslaugų atnaujinimo ir dėl sveikatos apsaugos protokolų apgyvendinimo ir maitinimo įstaigose. COVID-19“ ir primygtinai ragina valstybes nares perduoti šias gaires kompetentingoms regioninėms ir vietos valdžios institucijoms; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares finansiškai remti kelionių ir turizmo sektorių įgyvendinant šias priemones, visapusiškai bendradarbiaujant su turizmo ir kelionių pramonės atstovais ir atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso ir skaitmeninimo užmojus;
13.ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybių narių valdžios institucijomis, turizmo sektoriaus suinteresuotais asmenimis ir tarptautinėmis organizacijomis, sukurti ES saugumo sertifikatą ir aiškius bei veiksmingus sveikatos apsaugos protokolus, kurie padėtų užtikrinti, kad turizmo infrastruktūra, kelionių įstaigos ir organizatoriai atitiktų aukščiausius higienos ir saugos standartus, siekiant padėti įgyvendinti konkrečius ES gairėmis paremtus reikalavimus ir stiprinti ES valstybėse narėse besilankančių keliautojų pasitikėjimą, saugumą ir saugą bei skatinti sektoriaus atsigavimą;
14.ragina Komisiją pasiūlyti bendras ES taisykles dėl COVID-19 protrūkiui švelninti išleistų čekių sąlygų, kuriomis būtų užtikrinta aukšto lygio vartotojų apsauga, jose būtų numatyta vartotojų savanoriško sutikimo juos gauti sąlyga, tačiau tai nedarytų įtakos bendrovių pareigai sumokėti kompensacijas keliautojams per ES teisės aktuose nustatytą laikotarpį, siekiant, kad čekių naudojimas būtų lankstesnis ir atitinkamai patrauklesnis ir gyvybingesnis, taip pat siekiant išvengti dar vieno nenuoseklaus įgyvendinimo, dėl kurio vartotojai vertinami skirtingai ir transporto bei turizmo rinkoje iškraipoma konkurencija; be to, ragina Komisiją imtis visų turimų priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas ES teisės vykdymas ir vienodas taikymas ir skatinama naudotis suderintomis taisyklėmis dėl savanoriškai pasirenkamų čekių;
15.ragina Komisiją, remiantis COVID-19 protrūkio metu įgyta patirtimi ir panašiomis valstybių narių taikomomis sistemomis, išnagrinėti galimybę parengti Europos kelionių garantijų sistemą, skirtą įmonėms, kad jos galėtų užsitikrinti finansinį likvidumą ir garantuoti kompensacijas keliautojams bei padengti repatriacijos išlaidas, sykiu su teisinga kompensacija už galimą bankroto atveju patirtą žalą; taip pat laikosi nuomonės, kad keliautojus reikėtų skatinti įsigyti kelionės draudimą;
16.ragina Komisiją pradėti vykdyti specialią ES kelionių ir turizmo sektoriaus komunikacijos kampaniją (taip pat pasitelkiant visai ES skirtą informacinę taikomąją programą), kuria būtų siekiama skatinti keliones ES viduje, atkurti piliečių pasitikėjimą kelionių ir turizmo sektoriumi per COVID-19 pandemiją, informuoti turistus apie vietoje galiojančias sveikatos ir saugos priemones ir kurti tvarią bei sanglaudą skatinančią vertę naudojant „ES turizmo ženklą“; ragina, siekiant užtikrinti tvaraus, atsakingo ir prieinamo turizmo plėtrą, didelį dėmesį skirti sąvokai „saugaus ir pažangaus turizmo vietovė“;
17.reikalauja, kad ES lygmeniu būtų įdiegtas saugos ir saugumo ribos nustatymo mechanizmas, pagrįstas moksliniais įrodymais ir patikimais bei vienodais duomenimis, pagal kurį būtų panaikinami arba nustatomi kelionių apribojimai, ir kad būtų vykdoma tinkamo lygio stebėsena bei parengtas veiksmų planas, kuris būtų įgyvendinamas, jei epidemiologinė padėtis pablogėtų; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad reikalingas konkretesnis ir išsamesnis veiksmų planas siūlomai laipsniško COVID-19 krizės ribojimų švelninimo strategijos stebėsenai ir vertinimui;
18.ragina Komisiją, valstybių narių vadžios institucijas ir suinteresuotuosius asmenis bendradarbiauti siekiant kuo skubiau parengti aiškias gaires ir pasirengimo galimai antrai pandemijos bangai veiksmų planus, juose numatant užsikrėtimo prevencijos ir kontrolės priemones kelionių ir turizmo sektoriuje, turint omenyje tai, kad, remiantis prognozėmis, pratęsus izoliavimo priemonių taikymą BVP sumažėjimas šiais metais galėtų siekti 16proc.;
19.palankiai vertina programą SURE, kuri taikoma siekiant padėti valstybėms narėms padengti su nacionalinėmis sutrumpinto darbo laiko sistemomis ir panašiomis priemonėmis, kurios leis bendrovėms išsaugoti darbo vietas turizmo sektoriuje, susijusias išlaidas; taip pat pabrėžia investicijų į perkvalifikavimą, skaitmeninių įgūdžių ugdymą ir paramos darbui iniciatyvas svarbą, nes tai padės išvengti pandemijos sukelto darbo vietų praradimo ir socialinės nelygybės;
Didesnis solidarumas ir koordinavimas ES turizmo sektoriuje
20.pabrėžia, kad svarbu pereiti prie iš tikrųjų europietiškos turizmo politikos, kuri reikšmingai prisidėtų didinant Sąjungos konkurencingumą šiame sektoriuje, skatinant valstybių narių ir regionų tarpusavio bendradarbiavimą ir sudarant galimybes tolimesnėms investicijoms ir inovacijoms šiame sektoriuje; primena, kad svarbu vengti pernelyg didelio turizmo paslaugų reguliavimo bendrojoje rinkoje, turint tikslą panaikinti vienas kitam prieštaraujančius ir vienas kitą dubliuojančius teisės aktus ir neleisti jiems atsirasti, užtikrinant geresnį politikos ir teisėkūros, kurie daro įtaką turizmo sektoriui, koordinavimą;
21.palankiai vertina Komisijos pasiūlymą surengti Europos turizmo aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dalyvautų ES institucijos, sektoriaus, regionų, miestų ir suinteresuotųjų asmenų atstovai ir kuriame būtų aptariami ateities Europos turizmo klausimai; pritaria veiksmų plano, kuriuo iki 2050m. siekiama sukurti tvarią, novatorišką ir atsparią Europos turizmo ekosistemą („Europos turizmo darbotvarkė 2050m.“), rengimui; todėl ragina Komisiją 2021m. priimti naują ES turizmo strategiją ir veiksmų planą, pagrįstą šio dialogo išvadomis, kad, naudojant „ES turizmo ženklą“, Europa išliktų pagrindine kryptimi; pabrėžia, kad į šią ilgalaikę strategiją būtina įtraukti sektoriaus skaitmeninimo planą ir turistinių vietovių atgaivinimo programas; pabrėžia, kad šia strategija turi būti padedama sektoriui pereiti prie žaliosios ekonomikos, šiuo tikslu pritaikant procesus ir atnaujinant infrastruktūrą bei objektus; pabrėžia, kad Komisija turėtų atidžiai stebėti jos tinkamą įgyvendinimą;
22.palankiai vertina Komisijos iniciatyvą leisti lanksčiau taikyti valstybės pagalbos taisykles; vis dėlto primygtinai tvirtina, kad transporto ir turizmo sektoriuose būtini gyvybingi projektai, konkurencingumas ir socialiniai bei ekologiniai standartai, taip pat aiškios konkretiems sektoriams parengtos rekomendacijos, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai koordinuoti visų valstybių narių tarpusavio veiksmus, ir užtikrinti, kad nacionalinės kompensavimo schemos būtų naudojamos sąžiningai, laiku ir proporcingai, taip pat kad jos būtų taikomos ribotą laikotarpį, siekiant padengti COVID-19 protrūkio sukeltus nuostolius, nepagrįstai neiškraipant konkurencijos;
23.pažymi, kad svarbus glaudesnis ES, nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bei visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų tarpusavio bendradarbiavimas, siekiant išspręsti kompleksines su turizmu susijusias problemas; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją parengti ES turizmo strategiją, įskaitant konkretų ir išsamų veiksmų planą, jame numatant trumpalaikius, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikius tikslus, įtraukiant JT darnaus vystymosi tikslus, ir pasiūlant valstybėms narėms nusistatyti aiškius, strateginius ir į rezultatus orientuotus tikslus; primygtinai tvirtina, kad tinkama tvaraus turizmo strategija turi būti priimama derinant veiksmus su Parlamentu ir valstybėmis narėmis ir kad visos valstybės narės, visas turizmo sektorius ir visi turistai turi taikyti į ją įtrauktas priemones ir jų laikytis;
24.pabrėžia, kad 2020m. gegužės 27d. Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl ES ekonomikos gaivinimo plano, kuriame numatytas padidintas ilgalaikis ES biudžetas (2021–2027m. DFP) ir nauja 750mlrd. EUR vertės ekonomikos gaivinimo priemonė, gali būti geras tolesnių derybų pagrindas, o jo įgyvendinimas turi būti susietas su įsipareigojimu vykdyti struktūrines reformas ir laikytis ekologinių ir socialinių standartų; palankiai vertina tai, kad turizmo sektorius pripažįstamas kaip viena iš labiausiai nuo COVID-19 krizės nukentėjusių ekonomikos sričių; pažymi, kad naujojoje ekonomikos gaivinimo priemonėje „Next Generation EU“ pažymima, jog antrąjį 2020m. ketvirtį turizmo sektoriaus apyvarta gali sumažėti daugiau kaip 70proc., o pagrindiniai investicijų į turizmo sektorių poreikiai, kurie siekia 161mlrd.EUR, tarp įvairių ekosistemų laikomi pačiais svarbiausiais; ragina Komisiją ekonomikos gaivinimo pakete skirti tinkamą dėmesį turizmo sektoriui ir pateikti gaires, kad būtų užtikrinta galimybė nedelsiant gauti finansavimą pagal vykdomas ir būsimas programas ir kad jam nekenktų neproporcinga administracinė našta; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad svarbu investuoti į šį sektorių pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kuri sudarys galimybes sukurti tvaraus, lankstaus ir konkurencingo turizmo sektoriaus ES strategiją; mano, kad ES ekonomikos gaivinimo plane turi būti numatyta galimybė teikti papildomą finansinę paramą turizmo sektoriui, proporcingą daliai, kurią kelionių ir turizmo sektorius sudaro valstybės narės BVP;
25.apgailestauja, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje (2021–2027m. DFP) nėra numatyta specialios tvariam turizmui skirtos biudžeto eilutės, taip pat apgailestauja, kad kol kas nėra parengta konkrečios ir tikslinės finansinės priemonės, kuri trumpuoju laikotarpiu padėtų sektoriui atsigauti; pabrėžia, kad reikėtų apsvarstyti galimybę atokiausiems regionams ir saloms taikyti specialias sąlygas ir netipines priemones;
26.ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai skirti pagalbą transporto, kultūros ir turizmo sektorių įmonėms ir darbuotojams, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, visų pirma MVĮ, tačiau ir didesnėms įmonėms bei šeimos verslo įmonėms, siekiant padėti joms užsitikrinti likvidumą, išsaugoti darbo vietas ir sumažinti nereikalingą biurokratinę naštą; be to, ragina sukurti Europos sistemą, skirtą darbuotojams visoje turizmo pramonės vertės grandinėje, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir įtraukiant visų tipų darbuotojus;
27.ragina persvarstyti Europos MVĮ strategiją ir joje atsižvelgti į COVID-19 poveikį MVĮ, taip pat numatyti konkrečių ekonomikos gaivinimo iniciatyvų kartu su veiksmų gairėmis, kaip būtų galima joms padėti sumažinant biurokratinę naštą, galimybės gauti finansavimą išlaidas ir skatinant investicijas į strategines vertės grandines, laikantis Europos pramonės politikos, grindžiamos ekosistemomis, žaliuoju kursu ir skaitmenine pertvarka; primena, kad reikia atlikti būtinus pakeitimus, siekiant įgyvendinti naujas sveikatos ir saugos priemones– vykdant dideles investicijas, kad būtų užtikrintas vartotojų saugumas ir ribojami socialiniai kontaktai– bei kitas atitinkamas atsargumo priemones; pabrėžia, kad svarbu visoje ES kurti tinklus ir grupes, kurie turėtų potencialo vadovauti darbui vienodinant geriausią patirtį, strategijas ir sinergiją MVĮ sektoriuje;
28.pažymi, kad tūkstančiai įmonių, visų pirma MVĮ, visomis išgalėmis stengiasi išgyventi, tačiau daugumai jų gresia nemokumas; ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti pokyčius ir įvertinti didesnės skubios paramos, susijusios su jau paskelbtomis priemonėmis, galimybę, ir imtis tinkamų priemonių, kad būtų išvengta įmonių bankroto;
Perspektyvus ES turizmo sektorius
29.pažymi, kad transporto sektorius daro didelę įtaką turizmo sektoriui, ir kad dėl to pagerinus visų transporto rūšių prieinamumą, tvarumą ir suderinamumą, kartu užtikrinant aukščiausią saugumo lygį visuose transporto sektoriuose (sausumos kelių, geležinkelių, oro, jūros ir vidaus vandenų), būtų daroma esminė įtaka ES turizmo sektoriaus stiprinimui; šiuo klausimu pabrėžia, jog atsižvelgiant į tai, kad 2021m. yra Europos geležinkelių metai ir kad reikia sumažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį, Komisija turėtų skatinti naudoti visų rūšių tvarų alternatyvų transportą;
30.pažymi, kad reikia skatinti tvarias transporto rūšis, pavyzdžiui, skirti daugiau paramos turistinės dviračių infrastruktūros vystymui ir naktiniams traukiniams; pabrėžia galimą tokių tvarių transporto rūšių, kaip naudojimasis dviračiais, naudą ekonominiu ir aplinkos atžvilgiu turizmui ir ragina Komisiją skatinti dviračių infrastruktūrą ir į ją investuoti, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tokiam turizmui;
31.pabrėžia, kad būtina, jog visose valstybėse narėse veiktų išvystyta, šiuolaikiška, saugi ir tvari infrastruktūra, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos keliauti ES ir taip pasiekti, kad Europos ir tarptautiniams keliautojams būtų lengviau nukeliauti į periferines valstybes nares; todėl ragina Komisiją atnaujinti trūkstamas regionines tarpvalstybines geležinkelių jungtis, tikrinti esamo infrastruktūros tinklo tinkamumą ir pasiūlyti neatidėliotinas priemones mažiausią pažangą pasiekusiose ir atokiose vietovėse, kuriose transporto tinklai dažnai yra mažiausiai išvystyti ir kur reikia skirti ypatingą dėmesį; pažymi, kad pasienio regionai visoje ES užima 40proc. ES teritorijos ir juose gyvena trečdalis jos gyventojų; ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės turėtų tinkamus planus iki 2030 m. baigti kurti visą TEN-T pagrindinį tinklą, o iki 2050 m. – visuotinius tinklus, nurodydamos tvarkaraštį ir biudžeto galimybes, ir ypatingą dėmesį skirti tarpvalstybinėms atkarpoms, ypač tose valstybėse narėse, kurios šiose srityse nedaro pažangos; pažymi, kad tai apima ir labai reikalingą Bendro Europos dangaus projektą, kuris, nors ir yra įstrigęs daugelį metų ES lygmeniu, vienu metu užtikrintų Europos aviacijos saugą, efektyvumą ir tvarumą;
32.ragina Komisiją išnagrinėti galimybę ES turizmo sektoriaus atžvilgiu taikyti krizės valdymo mechanizmą ir atitinkamą galimą naudą, siekiant tinkamai ir greitai imtis priemonių ne tik dėl dabartinio COVID-19 protrūkio, bet taip pat siekiant pasirengti panašaus pobūdžio ir masto iššūkiams ateityje; pažymi, kad svarbu numatyti finansavimo sprendimus trumpalaikiam finansiniam nepritekliui, taip pat numatyti vidutinio laikotarpio ir ilgalaikes sistemas ir strategijas; ragina Komisiją patvirtinti rekomendacijas, grindžiamas geriausia patirtimi turizmo sektoriuje tokio didelio masto krizės atveju kaip dabartinė pandemija, ir padėti vystyti ir koordinuoti tinkamas interneto platformas, kuriose suinteresuotieji subjektai gali keistis geriausia patirtimi ir dalintis informacija;
33.primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti naują Europos įtraukaus turizmo programą, paremtą iniciatyvos „Calypso“ modeliu, kuri sudarytų sąlygas pažeidžiamoms socialinėms grupėms asocijuotosiose įmonėse kitose valstybėse narėse, kurios taip pat siūlo savo piliečiams socialinio turizmo programas, pasinaudoti turistiniais čekiais; pažymi, kad dauguma valstybių narių įgyvendindamos tokias programas pasiekia labai gerų rezultatų ir mano, kad būtų labai naudinga užtikrinti tokių programų sąveiką ES lygmeniu;
34.nurodo, koks svarbus bendras ES požiūris į sektoriaus konkurencingumo užtikrinimą gerinant piliečiams skirtą ryšių strategiją; be to, atkreipia dėmesį į ES vaidmenį užtikrinant koordinavimą turizmo sektoriuje, kuris turėtų būti pagerintas imantis ES pridėtinę vertę kuriančių veiksmų ir sudarant vis geresnes galimybes valstybėms narėms tarpusavyje keistis geriausia patirtimi; ragina mažinti nepagrįstą administracinę ir fiskalinę naštą, remti įmonių steigimą ir skatinti tarptautinę prekybą ir paslaugas;
35.pabrėžia tarptautinio bendradarbiavimo kelionių ir turizmo sektoriuje svarbą ir ragina ES institucijas toliau skatinti dialogą ir bendradarbiavimą su JT Pasaulio turizmo organizacija (PTO);
36.mano, kad naujų technologijų atsiradimas ir vis didesnis skaitmeninimo mastas iš esmės padidintų kelionių ir turizmo sektoriaus patrauklumą ir kad naudotojui patogios platformos ir nauji verslo modeliai prisidėtų prie šio sektoriaus augimo, konkurencingumo ir klestėjimo; todėl mano, kad esamų šio sektoriaus darbuotojų reguliarūs mokymai ir perkvalifikavimas yra itin svarbūs, didžiausią dėmesį skiriant skaitmeniniams įgūdžiams ir naujoviškoms technologijoms;
37.siūlo Komisijai įvertinti galimybę, kaip priemonę pritraukti daugiau tarptautinių turistų į Europą, sukurti prašymų išduoti vizas pateikimo elektroninėmis priemonėmis procesą, kartu išsaugant gerą ES sienų apsaugą; pažymi, kad COVID-19 protrūkis atskleidė būtinybę imtis inovacijų ir iš naujo įvertinti paslaugų, įskaitant tas, kurios leidžia artimesnį žmonių tarpusavio kontaktą, teikimą; todėl siūlo Komisijai išnagrinėti galimybes sąžiningiems trečiųjų šalių piliečiams, kuriems būtina viza ir kurių biometriniai duomenys bus surinkti bet kuriuo atveju, kai tik visapusiškai pradės veikti atvykimo ir išvykimo sistema, nuotoliniu būdu, nebrangiai ir greitai gauti elektroninę vizą į turistų lankytinas Europos vietas;
38.primena, kad pasitelkiant naujus verslo modelius svarbu skatinti tvarų turizmą, prisidėti prie darbo vietų kūrimo, natūralių ekosistemų ir biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo bei ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas gauti ES finansavimą turizmo sektoriaus subjektams, visų pirma mažiems apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjams visuose rinkos segmentuose, kuriems turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir parama; patvirtina, kad skiriant tokį finansavimą parama turėtų būti teikiama perėjimui prie tvaresnių, naujoviškų ir aukštos kokybės turizmo prekių ir paslaugų; ja taip pat būtų prisidedama prie tvarumo, kelionių ne sezono metu ir turizmo srautų geografinio pasiskirstymo; mano, kad pagalbos ir koordinavimo priemonės Sąjungos lygmeniu turi būti užtikrintos, siekiant pagerinti turizmo sektoriaus valdymą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, be kita ko, nustatant turizmo tvarumo sertifikavimo reikalavimą; pažymi, kad svarbu skatinti pereiti nuo perteklinio turizmo prie kitų formų kultūrinio ir tvaraus turizmo, kuriame tausojama mūsų aplinka ir kultūros paveldas;
39.pažymi, kad turizmas yra svarbus kai kurioms ES šalims ir geografinėms vietovėms, kuriose su turizmu susijusios paslaugos dažnai yra svarbus užimtumo užtikrinimo veiksnys ir yra vienas iš pagrindinių vietos gyventojų pajamų šaltinių; ragina Komisiją parengti specialiai pritaikytas priemones, kai atkuriama judėjimo laisvė ir atokiausių regionų ir salų transporto jungtys su ES žemynine dalimi; pažymi, kad šiems regionams itin svarbios specifinės transporto jungtys ir papildoma finansinė bei administracinė pagalba; pažymi, kad svarbu ES turizmo strategijoje ir iniciatyvose, įskaitant finansavimo galimybes ir skatinimo bei komunikacijos priemones, daug dėmesio skirti pakrantėms ir jūrai, taip pat gerinti atitinkamų rinkų veikimą, nustatant konkrečiai pritaikytas politikos priemones, bendradarbiaujant su turistinių vietovių suinteresuotais subjektais ir valdžios institucijomis; primena, kad svarbu teikti paramą šeimos verslams, kurie kuria vietos arba regioninę rinką ir skatina vietos turizmą, nes jie sudaro didelę dalį Europos privataus sektoriaus užimtumo ir jie natūraliai formuoja verslumo kultūra;
40.primena, kad kultūrinis turizmas sudaro 40proc. viso Europos turizmo ir kad 68proc. europiečių teigia, jog tai, kad atostogų vietoje yra kultūros paveldo objektų, turi įtakos jos pasirinkimui[2]; todėl ragina Komisiją kitame darbo plane kultūros srityje pasiūlyti, kad valstybės narės turėtų nustatyti aiškius strateginius ir į veiklos rezultatus orientuotus tikslus, ir pagerinti dabartines strategines nuostatas kultūros srityje; pabrėžia, kad investicijos į kultūros objektus turėtų būti laikomos vietos lygmens konkurencingumo ir ekonomikos augimo didinimo ištekliumi, nepamirštant jų, kaip mūsų kultūros paveldo, kurį reikia saugoti nuo klimato kaitos ir perteklinio turizmo, tikrosios vertės; ragina Komisiją stiprinti finansinį kultūros objektų, finansuojamų Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšomis, tvarumą ir skatinti kurti privačiomis lėšomis grindžiamas finansavimo schemas; taip pat ragina didinti iniciatyvai „DiscoverEU“ skirtą biudžetą, nes ši programa gali padėti gerokai paskatinti jaunimo turizmą; atkreipia dėmesį į specifinius valstybės pagalbą gaunančių kultūros įstaigų poreikius šiuo ekonomikos gaivinimo laikotarpiu, nes jos turi užtikrinti lankytojų saugumą ir išlaikyti savo ekonominį modelį; prašo Komisijos parengti alternatyvius paramos kultūros darbuotojams, kurie labai priklauso nuo veikiančio turizmo, mechanizmus;
41.atkreipia dėmesį į kaimo turizmo ir agrarinio bei ekologinio turizmo naudą ir ragina Komisiją toliau skatinti ir remti iniciatyvas, kuriomis būtų sukuriamas papildomas pajamų šaltinis kaimo vietovėse, sukuriamos galimybės įsidarbinti, vykdoma gyventojų skaičiaus mažėjimo prevencija ir didinamos socialinės išmokos; pabrėžia Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) reikšmę, kurią jis, ypač jo programa LEADER, gali turėti teikiant paramą vietos ir kaimo turizmo iniciatyvoms, ir ragina šiai programai skirti tinkamą finansavimą 2021–2027m. programavimo laikotarpiu; mano, kad reikia stiprinti kaimo turizmą kaimo vietovėse, siekiant įvairinti ūkininkų, ypatingai smulkiųjų ūkininkų, pajamų šaltinius, ir taip užkirsti kelią žemės užleidimui, gyventojų skaičiaus mažėjimui, ir kaimo ekonomikai paremti; šiuo klausimu pažymi, kad reikia nustatyti konkrečius asignavimus kaimo turizmui, kuris yra itin reikšmingas įvairinant ūkininkų pajamas ir vystant kaimo vietoves;
42.primena, kad svarbus yra sveikatos turizmas, apimantis medicininį, sveikatingumo ir gydomąjį turizmą; ragina Komisiją skatinti, kai tikslinga, Europos prevencinę sveikatos priežiūrą, balneologiją, tvarų ir kalnų medicininį turizmą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia papildomai investuoti į tvaraus turizmo infrastruktūros gerinimą ir didesnio gydomajam ir sveikatingumo turizmui skirtų Europos kurortų matomumą; ragina Komisiją numatyti tolesnes moksline informacija grindžiamas finansavimo galimybes, nes medicininis turizmas gali padėti sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas naudojant prevencines priemones ir vartojant mažiau vaistų ir, be to, galėtų pagerinti tvarumą ir darbo kokybę;
43.pabrėžia kelionių ir turizmo paslaugų prieinamumo svarbą senėjančiai visuomenei, taip pat neįgaliesiems ir funkcinių sutrikimų turintiems asmenims; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai skatinti šiuo metu vykdomą Tarptautinės standartizacijos organizacijos prieinamų turizmo paslaugų standarto rengimą ir užtikrinti, kad šis standartas būtų greitai ir teisingai įgyvendintas, kai tik bus priimtas, ir kad paslaugų teikėjai laikytųsi atitinkamų prieinamumo standartų, kurie jau yra nustatyti arba šiuo metu įgyvendinami; be to, ragina Komisiją dėti pastangas ir siekti, kad ES neįgaliojo kortelė būtų įgyvendinta ir pripažinta plačiau;
44.pabrėžia, kad turizmo srityje sportas atlieka svarbų vaidmenį, ir primena svarbią sporto renginių ir veiklos vietą užtikrinant, kad Europos regionai būtų patrauklūs turistams; atkreipia dėmesį į galimybes, kurias teikia sportininkų ir žiūrovų kelionės į sporto renginius, kurie gali padėti pritraukti turistus net į atokiausias vietoves; pabrėžia Europos gastronomijos, gastronominių maršrutų ir viešbučių, restoranų bei kavinių sektoriaus svarbą turizmo pramonei ir visai ekonomikai; pabrėžia, kad dėl šios priežasties minėti dalykai turi būti įtraukti į bendrą turizmo strategiją;
°
°°
45.paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininkei, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui ir Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei.