Ϸվ

Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos - RC-B9-0393/2023Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos
RC-B9-0393/2023

BENDRAS PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOSdėl padėties Kalnų Karabache po Azerbaidžano puolimo ir nuolatinių grasinimų Armėnijai

4.10.2023-()

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis
keičiantis šiuos pasiūlymus dėl rezoliucijų:
9‑0393/2023 (The Left)
9‑0397/2023 (S&D)
9‑0400/2023 (Verts/ALE)
9‑0402/2023 (Renew)
9‑0404/2023 (ECR)
9‑0405/2023 (PPE)

Željana Zovko, Andrey Kovatchev, Michael Gahler, Rasa Juknevičienė, David McAllister, Paulo Rangel, Andrius Kubilius, Isabel Wiseler‑Lima, François‑Xavier Bellamy, Vladimír Bilčík, Loucas Fourlas, Anja Haga, Andrzej Halicki, Sandra Kalniete, David Lega, Miriam Lexmann, Sven Simon, Michaela Šojdrová, Tom Vandenkendelaere, Tomáš Zdechovský
PPE frakcijos vardu
Pedro Marques, Tonino Picula, Marina Kaljurand, Isabel Santos, Sylvie Guillaume, Evin Incir
S&D frakcijos vardu
Nathalie Loiseau, Abir Al‑Sahlani, Petras Auštrevičius, Nicola Beer, Olivier Chastel, Katalin Cseh, Vlad Gheorghe, Klemen Grošelj, Bernard Guetta, Moritz Körner, Karen Melchior, Frédérique Ries, María Soraya Rodríguez Ramos, Ramona Strugariu, Marie‑Pierre Vedrenne, Hilde Vautmans, Salima Yenbou
RENEW frakcijos vardu
Markéta Gregorová, François Alfonsi, Mounir Satouri
Verts/ALE frakcijos vardu
Angel Dzhambazki, Charlie Weimers, Assita Kanko, Witold Jan Waszczykowski, Anna Zalewska, Adam Bielan, Elżbieta Kruk, Joachim Stanisław Brudziński, Beata Kempa, Bert‑Jan Ruissen
ECR frakcijos vardu
Idoia Villanueva Ruiz
The Left frakcijos vardu
Fabio Massimo Castaldo


ʰdzū:
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga:
RC-B9-0393/2023
Pateikti tekstai :
RC-B9-0393/2023
Debatai :
Priimti tekstai :

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl padėties Kalnų Karabache po Azerbaidžano puolimo ir nuolatinių grasinimų Armėnijai

()

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Kalnų Karabache, Azerbaidžane ir Armėnijoje, ypač į 2023m. sausio 19d. rezoliuciją dėl blokados Kalnų Karabache humanitarinių pasekmių[1], 2022m. kovo 10d. rezoliuciją dėl kultūros paveldo naikinimo Kalnų Karabache[2] ir 2021m. gegužės 20d. rezoliuciją dėl karo belaisvių po naujausio Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto[3],

atsižvelgdamas į atitinkamus dokumentus ir tarptautinius susitarimus, įskaitant Jungtinių Tautų Chartiją, 1975m. rugpjūčio 1d. Helsinkio baigiamąjį aktą ir 1991m. gruodžio 21d. Almatos deklaraciją, tačiau jais neapsiribojant,

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, Ženevos konvenciją ir vėlesnius jos protokolus, Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, Europos žmogaus teisių konvenciją, 1972m. lapkričio 16d. UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją ir 2003m. spalio 17d. UNESCO deklaraciją dėl tyčinio kultūros paveldo naikinimo,

atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Minsko grupės 2009m. pagrindinius principus,

atsižvelgdamas į 2020m. lapkričio 9d. trišalį susitarimą, kurį pasirašė Rusijos, Armėnijos ir Azerbaidžano vadovai,

atsižvelgdamas į 2023m. rugsėjo 19d. Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininko, delegacijos ryšiams su Pietų Kaukazu pirmininko ir nuolatinių pranešėjų Armėnijos ir Azerbaidžano klausimais bendrą pareiškimą dėl Azerbaidžano puolimo Kalnų Karabache,

atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2023m. rugsėjo 19d. pareiškimą dėl Azerbaidžano karinės eskalacijos, 2023m. rugsėjo 21d. pareiškimą dėl įvykių Kalnų Karabache ir į vyriausiojo įgaliotinio 2023m. rugsėjo 21d. kreipimąsi į JT Saugumo Tarybą dėl Kalnų Karabacho,

atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai 2023m. rugsėjo 29d. pareiškimą dėl priverstinio gyventojų perkėlimo iš Kalnų Karabacho,

atsižvelgdamas į 2023m. rugsėjo 19d. paskelbtą JT generalinio sekretoriaus António Guterreso raginimą nedelsiant nutraukti karo veiksmus ir 2023m. rugsėjo 26d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Volkerio Türko komentarą,

atsižvelgdamas į 2023m. vasario 22d. ir 2023m. liepos 6d. Tarptautinio Teisingumo Teismo nutartis dėl Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo taikymo (Armėnija/Azerbaidžanas),

atsižvelgdamas į 1954m. Hagos konvenciją dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu, kurios šalys yra ir Armėnija, ir Azerbaidžanas, į jos pirmąjį protokolą, taikomą okupuotoms teritorijoms, ir į antrąjį protokolą dėl sustiprintos kultūros vertybių apsaugos,

atsižvelgdamas į 2021m. lapkričio 11d. ESBO Minsko grupės pirmininkų pareiškimą, kuriame pakartojama, kad regione svarbu apsaugoti istorinius ir kultūros objektus,

atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos ekspertų komisijos, įsteigtos pagal 1992m. Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr.780, galutinę ataskaitą,

atsižvelgdamas į 2023m. kovo 29d. Europos Tarybos Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija ataskaitą dėl Azerbaidžano ir į 2021m. spalio 21d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro memorandumą dėl 2020m. pradėtų Armėnijos ir Azerbaidžano karo veiksmų dėl Kalnų Karabacho humanitarinių padarinių ir padarinių žmogaus teisėms,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132straipsnio 2 ir 4dalis,

A.kadangi Kalnų Karabacho konfliktas yra kompleksiškas įvairiais istoriniais ir geopolitiniais aspektais; kadangi 2023m. rugsėjo 19d. Azerbaidžanas prieš Kalnų Karabachą surengė iš anksto suplanuotą, nepagristą karinį puolimą, kuris nusinešė daug gyvybių; kadangi 2023m. rugsėjo 20d. susitarta dėl ugnies nutraukimo, tačiau Kalnų Karabache likusių civilių gyventojų saugumo padėtis nėra užtikrinta; kadangi pranešama, jog per Azerbaidžano karinę operaciją prieš Kalnų Karabachą žuvo ir sužeista šimtai armėnų civilių gyventojų; kadangi pranešama, jog yra dingusių be žinios; kadangi susitarime dėl ugnies nutraukimo su Azerbaidžanu Kalnų Karabacho de facto valdžios institucijos sutiko nutraukti savo civilinių įstaigų veiklą, nuginkluoti savisaugos pajėgas, atiduoti visus ginklus ir pasitraukti iš visų kovinių pozicijų ir karinių postų; kadangi nepaisant to sulaukta nemažai pranešimų apie ugnies nutraukimo pažeidimus;

B.kadangi šis puolimas yra šiurkštus žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimas ir akivaizdus 2020m. lapkričio 9d. trišalio pareiškimo dėl ugnies nutraukimo ir Azerbaidžano įsipareigojimų derybose, vykdomose tarpininkaujant ES, pažeidimas; kadangi 2023m. gegužės 22d. Armėnijos ministras pirmininkas Nikol Pashinyan išreiškė savo šalies pasirengimą pripažinti Azerbaidžano, įskaitant Kalnų Karabachą, teritorinį vientisumą mainais už saugumo garantijas regiono armėnų tautybės gyventojams abiem šalims siekiant taikos susitarimo;

C.kadangi dėl 2023m. rugsėjo 19d. Azerbaidžano pradėto puolimo daugiau kaip 100000 armėnų buvo priversti bėgti iš Kalnų Karabacho; kadangi dėl šios priežasties Kalnų Karabache praktiškai nebeliko armėnų gyventojų, kurie šimtus metų gyveno šiame regione; kadangi Azerbaidžano vyriausybė pareiškė užtikrinsianti civilių gyventojų teises, įskaitant teises į išsilavinimą, kultūrą, religiją ir savivaldybių rinkimų teises; kadangi Azerbaidžano pažadai paisyti vietos gyventojų teisių, Kalnų Karabache gyvenusių armėnų nuomone, nebuvo patikimi– jie baiminosi suvaržymų ir laisvės vartoti savo kalbą ir išpažinti savo religiją bei papročius praradimo; kadangi buvo pateikta patikimų pranešimų apie tai, jog nuo puolimo pradžios Azerbaidžano kariai vykdė plėšikavimą, naikinimą, smurtą ir suėmimus; kadangi nuo 2023m. rugsėjo 19d. Azerbaidžanas yra suėmęs kelis esamus ir buvusius Kalnų Karabacho pareigūnus;

D.kadangi JT Saugumo Taryba etninį valymą apibrėžia kaip etniniu požiūriu homogeniškos teritorijos sukūrimą naudojant jėgą ar bauginimą siekiant iš tam tikros teritorijos išstumti kitai etninei ar religinei grupei priklausančius asmenis, o tai prieštarauja tarptautinei teisei; kadangi reikia nedelsiant sustabdyti vietos armėnų gyventojų priverstinį masinį išvykimą ir grąžinti juos į savo namus, nes tai prilygsta etniniam valymui, ir užtikrinti, kad jie galėtų saugiai grįžti į Kalnų Karabachą; kadangi Kalnų Karabache gyvenantys armėnai turi teisę oriai ir saugiai gyventi savo namuose; kadangi Azerbaidžano valdžios institucijos paskelbė, jog visi Kalnų Karabacho gyventojai armėnai bus užregistruoti;

E.kadangi Azerbaidžanas ir Armėnija privalo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės; kadangi remiantis Trečiąja Ženevos konvencija karo belaisviai saugomi nuo visų formų kankinimo ir žiauraus elgesio; kadangi tokie veiksmai, įvykdyti ginkluoto konflikto metu, prilygsta karo nusikaltimams; kadangi Ketvirtojoje Ženevos konvencijoje numatoma civilių gyventojų apsauga tarptautinių ginkluotų konfliktų metu ir nustatyta, kad neteisėtas saugomo asmens įkalinimas, tyčinis nužudymas ir nežmoniškas bei žeminantis elgesys su juo yra karo nusikaltimai;

F.kadangi prieš šią karinę agresiją Azerbaidžanas nuo 2022m. gruodžio 12d. devynis mėnesius blokavo Lačino koridorių, vienintelį sausumos koridorių, jungiantį Armėniją su Kalnų Karabacho regionu, kuriame gyveno daugiausia armėnų, ir tokiu būdu iš daugiau kaip 100000 Kalnų Karabache gyvenusių armėnų atėmė judėjimo laisvę ir galimybę įsigyti maisto, vaistų, higienos produktų ir kitų prekių, be to, 2023m. balandžio mėn. tame pačiame koridoriuje Azerbaidžanas įrengė patikros punktą, taip pažeisdamas 2020m. lapkričiomėn. trišalį pareiškimą, sutelkė kariuomenę aplink Kalnų Karabachą ir pasienyje su Armėnija, o Azerbaidžano vadovai vartojo agresyvią ir kurstomąją retoriką;

G.kadangi, vadovaujantis 2020m. lapkričio 9d. trišaliu pareiškimu, kuriuo buvo užbaigtas 44 dienų karas, Lačino koridorių ir toliau turėjo kontroliuoti Rusijos taikos palaikymo pajėgos, o Azerbaidžanas turėjo užtikrinti Lačino koridoriumi į abi puses judančių asmenų, transporto priemonių ir krovinių saugumą; kadangi Rusijos vadinamosios taikos palaikymo pajėgos nevykdė savo įgaliojimų ir nesiėmė veiksmų nei dėl Azerbaidžano vykdomos Lačino koridoriaus blokados, nei dėl jo įkurto patikros punkto ar neseniai pradėtos karinės agresijos; kadangi Azerbaidžanas, tęsdamas Lačino koridoriaus blokadą, pažeidė savo tarptautinius įsipareigojimus pagal 2020m. lapkričiomėn. trišalį pareiškimą dėl ugnies nutraukimo;

H.kadangi ši daugiau kaip devynis mėnesius trunkanti sukelto bado ir izoliacijos padėtis padarė itin didelį poveikį pažeidžiamoms asmenų grupėms Kalnų Karabache, kaip antai vaikams, vyresnio amžiaus asmenims, neįgaliesiems bei lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims; kadangi tai, be kita ko, galėjo būti dažnesnių persileidimų ir priešlaikinių gimdymų priežastis, kadangi nėščios moterys neturi galimybės tinkamai maitintis ir gauti priežiūrą; kadangi Azerbaidžanas šiam regionui taip pat nutraukė dujų ir elektros energijos tiekimą ir smarkiai paveikė gyvenimo sąlygas, įskaitant medicinos ir švietimo įstaigų veikimą; kadangi dėl blokados Kalnų Karabacho medicinos įstaigų pajėgumai padėti per Azerbaidžano puolimą sužeistiems žmonėms yra nepakankami;

I.kadangi 2023m. vasario 22d. Tarptautinio Teisingumo Teismo nutartyje (Armėnija/Azerbaidžanas) Azerbaidžanui nurodyta leisti laisvai naudotis Lačino koridoriumi ir imtis visų galimų priemonių, kuriomis būtų užtikrintas netrukdomas asmenų, transporto priemonių ir krovinių judėjimas abiem Lačino koridoriaus kryptimis;

J.kadangi 2023m. rugsėjo 28d. de facto Kalnų Karabacho prezidentas Samvel Shahramanyan buvo priverstas pasirašyti dekretą, kuriuo nuo 2024m. sausio 1d. visos šios nepriklausoma pasiskelbusios respublikos struktūros ir institucijos paleidžiamos, o nepriklausoma pasiskelbusi Kalnų Karabacho Respublika nustoja egzistuoti;

K.kadangi ES skyrė 5mln.EUR vertės humanitarinę pagalbą Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui; kadangi šios lėšos bus skirtos padėti žmonėms, perkeltiems iš Kalnų Karabacho į Armėniją, ir pažeidžiamiems žmonėms Kalnų Karabache; kadangi Armėnijos vyriausybė paprašė ES padėti spręsti pabėgėlių, atvykstančių iš Kalnų Karabacho, antplūdžio problemą;

L.kadangi Europos Vadovų Tarybos pirmininkas pasiūlė vieną iš trijų Armėnijos ir Azerbaidžano taikos derybų krypčių ir 2023m. spalio 5d. Granadoje, Europos politinės bendrijos geografiniame pakraštyje, surengs kitą aukšto lygio susitikimą su šių dviejų šalių lyderiais;

M.kadangi Kalnų Karabache yra daug bažnyčių, mečečių, akmeninių kryžių ir kapinių; kadangi po to, kai 2020m. karo metu Azerbaidžanas padarė didelę tyčinę žalą Armėnijos kultūros paveldui, Tarptautinis Teisingumo Teismas 2021m. gruodžio 7d. nutartyje[4] nurodė, kad Azerbaidžanas turi „imtis visų būtinų priemonių, kad užkirstų kelią vandalizmo ir išniekinimo veiksmams, darantiems poveikį Armėnijos kultūros paveldui, įskaitant bažnyčias ir kitas religinių apeigų vietas, paminklus, lankytinas vietas, kapines ir artefaktus, ir už juos bausti“;

N.kadangi kitos šalys, pavyzdžiui, Turkija, Azerbaidžanui teikia politinę, diplomatinę ir karinę pagalbą, o tai toliau eskaluoja konfliktą; kadangi, remiantis 2020m. Kalnų Karabacho susitarimo dėl ugnies nutraukimo 9 punktu, Armėnija turėjo užtikrinti transporto jungčių tarp žemyninio Azerbaidžano ir jo Nachičevanės anklavo saugumą (tai jungtys, kurias Azerbaidžanas ir Turkija vadina „Zangezūro koridoriumi“ ir kurias savo pareiškimuose šių dviejų šalių pareigūnai apibūdina grėsmę Armėnijos suverenumui keliančiais būdais);

O.kadangi pastaraisiais metais Azerbaidžano valdžia ne kartą padarė iredentistinių pareiškimų suverenios Armėnijos teritorijos atžvilgiu; kadangi per pastaruosius dvejus metus Azerbaidžano kariuomenė ne kartą okupavo suverenios Armėnijos teritorijos dalis ir bombardavo Armėnijos teritorijoje esančius civilinius taikinius;

P.kadangi ankstesni Parlamento įspėjimai dėl šios padėties nepaskatino didelių ES politikos pokyčių Azerbaidžano atžvilgiu; kadangi tris dešimtmečius trukusios ESBO, ES ir kitų tarptautinių subjektų diplomatijos ir taikos kūrimo pastangos nesutrukdė Azerbaidžanui panaudoti karinės jėgos;

1.kuo griežčiausiai smerkia iš anksto suplanuotą, nepagrįstą Azerbaidžano karinį puolimą prieš Kalnų Karabacho armėnus ir ragina nedelsiant visiškai nutraukti prieš šiame regione likusius gyventojus nukreiptą smurtą; pažymi, kad Azerbaidžanas per diplomatines derybas akivaizdžiai siekė atkurti Kalnų Karabacho kontrolę ir kad šis išpuolis prieštarauja Azerbaidžano deklaruojamiems ketinimams siekti tvarios taikos su Armėnija ir kenkia vykstančioms Armėnijos ir Azerbaidžano taikos deryboms;

2.pabrėžia, kad šis puolimas yra grubus tarptautinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimas ir akivaizdus 2020m. lapkričio 9d. trišalio pareiškimo dėl ugnies nutraukimo ir Azerbaidžano įsipareigojimų, prisiimtų derybose, kurioms tarpininkavo ES, pažeidimas; primena, kad šis puolimas surengtas Kalnų Karabache esant didelio masto humanitarinei krizei, kurią sukėlė Azerbaidžano pastaruosius devynis mėnesius vykdoma Lačino koridoriaus blokada, pažeidžiant Baku įsipareigojimus ir teisiškai privalomus Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimus; primena Azerbaidžanui, kad prievartos veiksmų naudojimas siekiant iškraustyti civilius gyventojus iš teritorijos gali būti prilygintas nusikaltimui žmoniškumui ir galbūt patenka į Jungtinių Tautų Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį taikymo sritį;

3.apgailestauja dėl prarastų gyvybių ir sužeidimų, kuriuos sukėlė Azerbaidžano neseniai įvykdytas puolimas, taip pat dėl žūčių ir sužeidimų po 2023m. rugsėjo 25d. įvykusio sprogimo degalų saugykloje; reiškia solidarumą su Kalnų Karabacho armėnais, kurie buvo priversti bėgti iš namų ir protėvių žemės; mano, kad dabartinė padėtis prilygsta etniniam valymui ir griežtai smerkia Azerbaidžano karių grasinimus ir smurtą, nukreiptus prieš Kalnų Karabacho gyventojus; giria Armėnijos valdžios institucijas už jų pastangas suteikti pagalbą ir pastogę pabėgėliams; ragina ES institucijas ir valstybes nares nedelsiant pasiūlyti Armėnijai visą būtiną pagalbą, kad ji galėtų spręsti pabėgėlių antplūdžio iš Kalnų Karabacho ir dėl to kilusios humanitarinės krizės problemas;

4.ragina ES ir jos valstybes nares priimti tikslines sankcijas, kurios būtų taikomos atskiriems Azerbaidžano vyriausybės nariams, atsakingiems už daugybę ugnies nutraukimo susitarimo pažeidimų ir žmogaus teisių pažeidimus Kalnų Karabache; ragina ištirti Azerbaidžano pajėgų smurto atvejus, kurie gali prilygti karo nusikaltimams;

5.primena Azerbaidžanui, kad visa atsakomybė už visų Kalnų Karabacho gyventojų saugumą ir gerovę tenka jam ir kad jis privalo atsakyti; reikalauja, kad Azerbaidžanas užtikrintų Kalnų Karabacho gyventojų apsaugą ir saugumą, laikytųsi Jungtinių Tautų Chartijos ir visų atitinkamų tarptautinių konvencijų, paisytų tarptautinės humanitarinės teisės principų ir žmogaus teisių, savo tarptautinių įsipareigojimų ir ESBO principų; ragina Azerbaidžano valdžios institucijas leisti armėnams saugiai sugrįžti į Kalnų Karabachą, suteikti jiems tvirtas garantijas dėl jų teisių apsaugos ir susilaikyti nuo bet kokios nesantaiką kurstančios retorikos, kuria būtų skatinama armėnų diskriminacija; primena Azerbaidžano valdžios institucijoms, kad asmens teisė sugrįžti į namus yra esminis tarptautinės žmogaus teisių teisės principas; ragina Azerbaidžano valdžios institucijas skubiai ir iš tikrųjų pradėti išsamų ir skaidrų dialogą su Kalnų Karabacho armėnais, siekiant užtikrinti pagarbą jų teisėms ir garantuoti jų saugumą, įskaitant jų teisę oriai ir saugiai gyventi savo namuose, taip pat jų teises į žemę ir nuosavybę, teisę išlaikyti savo individualią tapatybę ir visapusiškai naudotis savo pilietinėmis, kultūrinėmis, socialinėmis ir religinėmis teisėmis; ragina Azerbaidžano valdžios institucijas glaudžiai konsultuotis su Europos Taryba, Jungtinėmis Tautomis, ESBO ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis dėl to, kaip būtų geriausia užtikrinti etninių armėnų teises, ir pabrėžia, kad tai ypač svarbu atsižvelgiant į katastrofiškus Azerbaidžano rezultatus žmogaus teisių srityje;

6.reikalauja nedelsiant nutraukti Lačino koridoriaus blokadą, siekiant užtikrinti, kad humanitarinė pagalba būtų pristatyta tiems Kalnų Karabacho gyventojams, kuriems jos reikia, ir kad ragina, kad Lačino koridorius būtų visiškai atidarytas, nes jis Kalnų Karabacho armėnams užtikrina fizinę jungtį su jų žeme, nuosavybe, kultūra ir paveldu; primygtinai ragina Azerbaidžano valdžios institucijas padaryti viską, kas įmanoma, siekiant užtikrinti, kad išvykę armėnai galėtų gauti visą reikiamą informaciją apie tai, kaip vėl apsigyventi Kalnų Karabache ir visapusiškai naudotis, be kita ko, visomis kitomis teisėmis į nuosavybę, socialines išmokas, švietimą ir kt., jeigu jie nuspręstų sugrįžti;

7.ragina ES ir valstybes nares nedelsiant siekti užtikrinti tarptautines garantijas, kuriomis būtų užtikrintas Kalnų Karabache ir toliau gyvenančių armėnų saugumas bei gerovė ir būtų nedelsiant suteiktos galimybės teikti visapusišką humanitarinę pagalbą regionui; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviau vykdyti veiklą vietoje ir iš esmės padidinti humanitarinę pagalbą iš Kalnų Karabacho į Armėniją priverstinai išsikėlusiems arba Kalnų Karabache gyventi pasilikusiems; reiškia nusivylimą dėl to, kaip buvo organizuota ir vykdoma pirmoji per 30 metų Jungtinių Tautų misija į Kalnų Karabachą; ragina įsteigti tarptautines pajėgas Kalnų Karabache, kurioms vadovautų Jungtinės Tautos, kad būtų galima stebėti padėtį vietoje ir Kalnų Karabacho gyventojams užtikrinti skaidrumą, garantijas ir pasitikėjimą, daugiausia dėmesio skiriant humanitariniams poreikiams ir apsaugai, taip pat kultūros ir istorijos paveldo objektų išsaugojimui; ragina skubiai pakeisti Rusijos taikos palaikymo pajėgas į Jungtinių Tautų taikos palaikymo misiją Kalnų Karabache ir palei tarptautinę Armėnijos ir Azerbaidžano sieną, kad būtų veiksmingai užtikrinta Kalnų Karabacho armėnų apsauga ir saugumas;

8.reiškia didelį susirūpinimą dėl kultūros, religijos ir istorijos paveldo išsaugojimo Kalnų Karabache po masinio Kalnų Karabacho armėnų išvykimo; primygtinai ragina Azerbaidžaną susilaikyti nuo tolesnio kultūros, religijos ar istorijos paveldo regione naikinimo, apleidimo ar kilmės keitimo, turint mintyje kultūros, religijos ar istorijos paveldo naikinimą prasidėjus Kalnų Karabacho konfliktui, ir vietoj to stengtis išlaikyti, saugoti ir skatinti šią turtingą įvairovę pagal Tarptautinio Teisingumo Teismo 2021m. gruodžio 7d. nutartį; reikalauja apsaugoti armėnų kultūros, istorijos ir religijos paveldą Kalnų Karabache laikantis UNESCO standartų ir Azerbaidžano tarptautinių įsipareigojimų; primygtinai reikalauja, kad Azerbaidžanas leistų UNESCO misijai atvykti į Kalnų Karabachą ir suteiktų jai būtiną prieigą prie paveldo objektų, kad būtų galima užregistruoti jų dabartinę būklę ir juos aprašyti;

9.reikalauja apsaugoti tų Armėnijos bendruomenės narių, kurie buvo priversti išvykti, nuosavybę ir ragina Azerbaidžaną išlaisvinti visus Kalnų Karabacho gyventojus, suimtus nuo 2023 m. rugsėjo 19 d., įskaitant buvusius regiono pareigūnus, bei visus kitus asmenis, suimtus iki 2023 m. rugsėjo 19 d. ir po to, ir įsipareigoti taikyti plataus masto amnestiją;

10.pakartoja, kad smerkia Azerbaidžano karines intervencijas į tarptautiniu lygmeniu pripažįstamą Armėnijos teritoriją; pakartoja savo reikalavimą išvesti Azerbaidžano karius iš visos suverenios Armėnijos teritorijos; nepritaria irredentistiniams ir neapykantą kurstantiems Azerbaidžano prezidento ir kitų Azerbaidžano pareigūnų pareiškimams, kuriais grasinama Armėnijos teritoriniam vientisumui ir suverenumui, įskaitant su Zangezūro koridoriumi susijusius pareiškimus, ir reiškia didelį susirūpinimą dėl jų; įspėja Azerbaidžaną dėl bet kokios galimos karinės avantiūros prieš Armėnijos teritoriją ir ragina Turkiją neleisti savo sąjungininkui Azerbaidžanui imtis tokių neatsakingų veiksmų; smerkia per šią krizę kitų šalių teikiamą paramą Azerbaidžanui ir ragina ją nutraukti, kad būtų išvengta tolesnio eskalavimo; įspėja, kad Azerbaidžaną gali padrąsinti tai, kad tarptautinė bendruomenė nededa rimtų atgrasymo pastangų;

11.ragina išsamiai persvarstyti ES santykius su Azerbaidžanu, atsižvelgiant į naujausius įvykius ir blogėjančią žmogaus teisių padėtį šalyje; ragina Komisiją skubiai persvarstyti strateginę partnerystę su Azerbaidžanu energetikos srityje, atsižvelgiant į pakartotinius Azerbaidžano vykdomus tarptautinių įsipareigojimų pažeidimus, įskaitant įsipareigojimų, prisiimtų per derybas, kurioms tarpininkavo ES, ir privalomų tarptautinės teisės nuostatų pažeidimus; pažymi, kad, atsižvelgiant į 2022m. rugsėjo mėn. Azerbaidžano agresiją prieš Armėniją, nepagrįstą jėgos naudojimą prieš Kalnų Karabacho gyventojus ir priverstinį jų išsikėlimą 2023m. rugsėjo mėn., taip pat į didžiulį susirūpinimą keliančius šalies rezultatus žmogaus teisių srityje, tokios strateginės partnerystės kūrimas yra nesuderinamas su ES užsienio politikos tikslais, apibrėžtais Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje; reiškia įsitikinimą, kad ES moraliniu požiūriu negali pritarti deryboms dėl būsimo partnerystės susitarimo su šalimi, kuri akivaizdžiai pažeidžia tarptautinės teisės principus, taip pat savo tarptautinius įsipareigojimus, taigi, nėra nei patikima, nei tikra partnerė; todėl primygtinai ragina vyriausiąjį įgaliotinį ir EIVT sustabdyti derybas dėl atnaujinto partnerystės susitarimo iki tol, kol Azerbaidžanas ne tik žodžiais, bet visų pirma darbais įrodys savo tikrą pasirengimą gerbti Kalnų Karabache gyvenančių armėnų teises ir paisyti iškeltų saugumo klausimų; ragina ES ir jos valstybes nares apsvarstyti galimybę sustabdyti vizų režimo supaprastinimo susitarimą su Azerbaidžanu ir sumažinti bendradarbiavimo su šia šalimi kitose srityse lygį, jei Azerbaidžanas ir toliau nepaisys savo įsipareigojimų; mano, kad Azerbaidžano valdžios institucijų pastabos ir grasinimai EP nariams, įskaitant Azerbaidžano ambasadoriaus pastabas ir grasinimus ES, yra nepriimtini;

12.ragina sumažinti ES priklausomybę nuo dujų eksporto iš Azerbaidžano; ypač nerimauja dėl Azerbaidžano vykdomo dujų importo iš Rusijos ir svarbaus Rusijos vaidmens gaminant ir transportuojant Azerbaidžano dujas į ES, nes tai prieštarauja ES tikslui sumažinti Rusijos pajėgumą tęsti savo agresijos karą prieš Ukrainą sumažinant jos pajamas iš naftos ir dujų eksporto į ES; primygtinai ragina Komisiją ištirti įtarimus, kad Azerbaidžanas į ES iš tiesų eksportuoja rusiškas dujas; ragina sustabdyti visą naftos ir dujų importą iš Azerbaidžano į ES, jeigu bus vykdoma karinė agresija, nukreipta prieš Armėnijos teritorinį vientisumą, arba reikšmingi hibridiniai išpuoliai, nukreipti prieš Armėnijos konstitucinę tvarką ir demokratines institucijas;

13.smerkia Rusijos „taikdarių“ neveiklumą ir apskritai Rusijos vaidmenį, nes ši šalis dešimtmečius kurstė šį konfliktą ir naudojo jį savo politiniais tikslais;

14.smerkia Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoğaną už tai, kad jis naudojasi ginkluotu konfliktu Kalnų Karabache, siekdamas propaguoti imperialistinę darbotvarkę, ir skatina tolesnius išpuolius prieš Armėnijos suverenitetą; primygtinai ragina Turkiją laikytis konstruktyvaus ir atsakingo požiūrio į Armėnijos teritorinį vientisumą ir propaguoti taiką regione;

15.palankiai vertina Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano įsipareigojimą siekti taikos; pakartoja, kad ES yra įsipareigojusi remti Armėnijos suverenumą, demokratiją ir teritorinį vientisumą; griežtai smerkia vis dažnesnius Rusijos hibridinius bandymus destabilizuoti politinę padėtį Armėnijoje; palankiai vertina tai, kad Armėnija ratifikavo Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą; mano, kad ES turi pasinaudoti galimo geopolitinio vakuumo galimybe ir pateikti Armėnijai plataus užmojo bendradarbiavimo planą, atnaujindama šiuo metu galiojantį ES ir Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimą, ryžtingiau įtraukiant Armėniją į vakarietiškų demokratijų bendruomenę ir padedant šiai šaliai užmegzti santykius su kaimynais, visų pirma su Turkija;

16.ragina ES teigiamai reaguoti į Armėnijos prašymą suteikti paramą pagal Europos taikos priemonę, jei Armėnija persvarstytų savo narystę dabartiniuose kariniuose aljansuose; ragina ES iš esmės padidinti savo humanitarinę ir finansinę pagalbą Armėnijai, nes į ją atvyksta dešimtys tūkstančių pabėgėlių; ragina ES, atsižvelgiant į tai, kad sutrikdytas tūkstančių etninių armėnų švietimo procesas, padėti įsteigti ir finansuoti evakuotiems moksleiviams ir studentams skirtas stipendijas, kad jie galėtų toliau mokytis;

17.pakartoja, kad remia ir Azerbaidžano, ir Armėnijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą; ragina Azerbaidžaną dar kartą patvirtinti tvirtą įsipareigojimą užtikrinti Armėnijos teritorinį vientisumą; mano, kad nuoširdus Azerbaidžano, Armėnijos ir Kalnų Karabacho armėnų dialogas yra vienintelis tvarus būdas rasti išeitį, ir ragina ES ir jos valstybes nares remti tokias pastangas; pritaria šiuo metu vykstančioms Armėnijos ir Azerbaidžano taikos deryboms, kurioms dabar labai sutrukdė naujausia karinė operacija prieš Kalnų Karabachą; pabrėžia, kad reikia sudaryti visapusišką Armėnijos ir Azerbaidžano taikos susitarimą, į kurį būtų įtrauktas abipusis teritorinio vientisumo pripažinimas, Kalnų Karabache gyvenančių armėnų teisių ir saugumo garantijos ir kalinių išlaisvinimas; pabrėžia, kad būtina šių šalių kaimynystės stabilumo sąlyga yra ori ir ilgalaikė taika šiame regione, išlaikant abiejų šalių suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą;

18.ragina ES civilinę misiją Armėnijoje (EUMA) atidžiai stebėti besikeičiančią saugumo padėtį šalyje, teikti skaidrias ataskaitas Europos Parlamentui ir aktyviai prisidėti prie pastangų išspręsti konfliktą; ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti EUMA įgaliojimus, padidinti jos dydį, pratęsti jos trukmę ir paskirti stebėtojus prie sienos su Turkija; apgailestauja dėl to, kad Azerbaidžanas niekada neleido dislokuoti EUMA savo teritorijoje, ir ragina Azerbaidžaną leisti EUMA būti už sienos jo pusėje ir Kalnų Karabache;

19.reiškia didelį nepasitenkinimą dėl to, kad Komisija ir Taryba neatsižvelgė į nuolatinius Europos Parlamento įspėjimus dėl padėties Kalnų Karabache ir dėl pražūtingų padarinių grėsmės; apgailestauja dėl to, kad ES veiksmai iki šiol neatnešė teigiamų rezultatų; reikalauja, kad EIVT persvarstytų savo veiksmus Pietų Kaukaze ir pakeistų paskirtus darbuotojus; apgailestauja dėl lėto ES institucijų atsako – Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai paskelbė pareiškimą tik praėjus dviem dienoms po to, kai Azerbaidžanas pradėjo išpuolį prieš Kalnų Karabachą;

20.ragina ES ir valstybes nares skubiai iš naujo įvertinti ES diplomatinę ir saugumo struktūrą ir geopolitinę sąrangą platesniame Pietų Kaukazo regione, atsižvelgiant į naujus faktus vietoje ir tokių šalių, kaip Rusija, Turkija ir Iranas, interesus, taip pat parengti strategiją, pagal kurią būtų reaguojama į augančią autokratinių režimų tendenciją, kai atsisakoma diplomatijos pastangų ir renkamasi smurtinė karinė jėga;

21.apgailestauja dėl Vengrijos vyriausybės sprendimo blokuoti visų ES valstybių narių bendrą pareiškimą, kuriuo smerkiama Azerbaidžano karinė operacija prieš Kalnų Karabache gyvenančius armėnus; primygtinai ragina Tarybą susivienyti ir pritarti tam, kad ES aktyviau dalyvautų siekiant užtikrinti žmogaus teises ir skatinti taiką tarp Azerbaidžano ir Armėnijos;

22.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Azerbaidžano Respublikos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Armėnijos Respublikos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, UNESCO generalinei direktorei, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Jungtinėms Tautoms ir Europos Tarybai.

Atnaujinta: 2023 m. spalio 5 d.
Teisinė informacija-Privatumo politika