Ϸվ

Oro transportas. Rinkos taisyklės

Aviacijos bendrosios rinkos sukūrimas praeito amžiaus 10-ojo dešimtmečio pabaigoje iš esmės pakeitė oro transporto pramonę ir per pastaruosius 20metų labai prisidėjo prie spartaus oro transporto augimo Europoje.

Teisinis pagrindas

(SESV) 100straipsnio 2dalis.

Tikslai

Bendros oro susisiekimo rinkos Europoje sukūrimas, tinkamo jos veikimo užtikrinimas ir kuo didesnė jos plėtra į tam tikras ES nepriklausančias šalis.

ėᾱ

Istoriškai oro transportas vystėsi remiamas ir kontroliuojamas nacionalinių valdžios institucijų. Europoje tai dažniausiai reiškė nacionalinių vežėjų monopolį ir valstybei priklausančius arba jos valdomus oro uostus. Tarpvalstybiniais dvišaliais susitarimais pagrįstas tarptautinis oro transportas plėtėsi atitinkamai– pirmiausia griežtai kontroliuojant patekimą į rinką ir vežėjų nuosavybės tvarką.

Po to, kai buvo baigta kurti vidaus rinka, patvirtinus keletą ES reguliavimo priemonių rinkinių, protekcionistinės nacionalinės aviacijos rinkos pamažu virto konkurencinga bendra oro susisiekimo rinka (aviacija faktiškai buvo pirmoji– ir didžiąja dalimi tebėra vienintelė tokia–transporto rūšis, turėjusi galimybę pasinaudoti visiškai integruotos bendrosios rinkos pranašumais). 1987m. priėmus pirmąjį, o 1990m.– antrąjį Suvestinio Europos akto dokumentų rinkinius pradėjo švelnėti taisyklės, kuriomis buvo reglamentuojami vežimo tarifai ir pajėgumai. 1992m. priėmus trečiąjį dokumentų rinkinį (t.y. Tarybos reglamentus , ir kuriuos dabar yra pakeitęs Europos Parlamento ir Tarybos buvo pašalinti visi likę komerciniai ES veikusių Europos oro transporto bendrovių apribojimai. Ši tvarka vėliau buvo išplėsta įtraukiant Norvegiją, Islandiją ir Šveicariją ir galėtų būti dar labiau išplėsta įtraukiant kaimynines šalis remiantis [1].

Trečiuoju dokumentų rinkiniu sąvoka „nacionaliniai oro vežėjai“ pakeista sąvoka „Bendrijos oro vežėjai“ ir apibrėžtas pagrindinis principas, pagal kurį bet kuris Bendrijos oro vežėjas gali savo nuožiūra nustatyti keleivių ir krovinių vežimo tarifus ir be jokio leidimo ar licencijos gauti prieigą prie bet kurio ES vidaus maršruto (išskyrus kai kuriuos labai specifinius maršrutus, kuriems valstybės narės, laikydamosi tam tikrų sąlygų, ribotu laikotarpiu gali taikyti viešųjų paslaugų įpareigojimus).

Trečiajame rinkinyje taip pat nustatyti reikalavimai, kurių turi laikytis Bendrijos oro vežėjai, pageidaujantys pradėti ar tęsti veiklą, pirmiausia:

  1. jie turi priklausyti valstybėms narėms ir (arba) valstybių narių piliečiams ir būti faktiškai jų kontroliuojami, o jų pagrindinė verslo vieta turi būti valstybėje narėje;
  2. jų finansinė padėtis turi būti gera; jie turi būti tinkamai apdrausti, kad įvykus nelaimei būtų padengta atsakomybė;
  3. jie turi turėti profesinių pajėgumų ir organizacinę struktūrą, kurie būtini saugiai veiklai užtikrinti vadovaujantis galiojančiais reglamentais. Šie pajėgumai patvirtinami išduodant oro vežėjo pažymėjimą.

Kartu priimtos ir bendros taisyklės, skirtos tinkamam bendrosios aviacijos rinkos veikimui užtikrinti, kuriomis pirmiausia reikalaujama: 1)sudaryti vienodas sąlygas ir 2)garantuoti aukšto ir vienodo lygio keleivių apsaugą.

Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, oro transporto sektoriui taikomi teisės aktai dėl valstybės pagalbos (SESV 107 ir 108straipsniai) ir konkurencijos (SESV 101–109straipsniai– susijungimai, aljansai, kainų nustatymas ir kt.). Komisija priėmė gaires sektoriui skiriamam viešajam finansavimui vertinti (1994m.– dėl oro transporto bendrovių ir 2005m.– dėl oro uostų ir veiklos pradžios pagalbos oro transporto bendrovėms, vykdančioms skrydžius iš regioninių oro uostų). Jos buvo atnaujintos 2014m. pavasarį.

ES taisyklėmis užtikrinama, kad visiems vežėjams būtų suteiktos tokios pat teisės ir galimybės gauti su oro transportu susijusias paslaugas. Tačiau taip nėra kai kuriose trečiosiose šalyse, kuriose dėl diskriminacinės praktikos ir subsidijų vietos vežėjai gali įgyti nesąžiningą konkurencinį pranašumą.

Siekiant ištaisyti šią padėtį, 2019m. balandžio 17d. dėl konkurencijos oro transporto sektoriuje apsaugos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB)Nr.868/2004, nustatytas , kuriuo siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir aukšto lygio sujungiamumą visoje ES. Kad būtų pasiekti šie tikslai, Komisijai suteikti įgaliojimai pradėti tyrimus ir priimti sprendimus dėl baudžiamųjų priemonių, jei konkurenciją iškraipanti praktika padarė žalos arba kelia aiškią žalos grėsmę ES oro vežėjui. Šis reglamentas įsigaliojo 2019m. gegužės 30d.

Sąžininga prieiga prie oro uostų ir oro uostų paslaugų užtikrinama pagal , kuriame numatyta, kad perpildytuose oro uostuose laiko tarpsnius (t.y. leidimus nusileisti ar pakilti konkrečią dieną konkrečiu laiku) oro transporto bendrovėms teisingai, nediskriminuojamai ir skaidriai turi paskirstyti nepriklausomas laiko tarpsnių koordinatorius. Siekdama, kad laiko tarpsniai būtų paskirstomi dar veiksmingiau ir kad būtų užtikrinamas optimalus oro uostų pajėgumų naudojimas[2], 2011m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl pakeitimų. Tačiau 2013m. derybos dėl šio pasiūlymo buvo sustabdytos.

Taikant pamažu konkurencijai atsivėrė antžeminių paslaugų rinka. Tačiau Komisijos 2011m. pasiūlymas dar labiau atverti šią rinką didžiausiuose Europos oro uostuose 2014m. buvo atsiimtas. apibrėžti pagrindiniai oro uostų mokesčių, kuriuos oro transporto bendrovės moka už naudojimąsi oro uostų infrastruktūra ir paslaugomis, rinkimo principai. 2023m. spalio 17d. Komisija priėmė nuostatos dėl tam tikrų ataskaitų teikimo reikalavimų kelių transporto ir aviacijos srityse, ir . 2024m. kovo 13d. Parlamentas per pirmąjį svarstymą plenariniame posėdyje priėmė pasiūlymą dėl sprendimo ir pasiūlymą dėl reglamento. ir buvo paskelbti ES oficialiajame leidinyje.

Nuo 1989m. galioja bendros taisyklės, kuriomis užtikrinama sąžininga prieiga prie platinimo tinklų ir neleidžiama, kad jie darytų poveikį vartotojų pasirinkimui. Pagal jas numatyta, kad kompiuterinės rezervavimo sistemos (KRS– vadinamosios oro transporto bendrovių ir kelionių agentų techninės tarpininkės) kelionių agentūrų kompiuterių ekranuose turi nediskriminuojamai rodyti visų oro transporto bendrovių teikiamas oro susisiekimo paslaugas (). Visgi KRS vaidmuo mažėja, nes vis labiau naudojamasi platinimo internetu sistemomis, įskaitant vežėjų interneto svetaines.

Siekiant apsaugoti keleivius[3] ir orlaivius bei užtikrinti vienodą aukšto lygio saugą visoje ES, nacionalines saugos taisykles pakeitė bendros saugos taisyklės, kurios buvo pamažu išplėstos įtraukiant visą oro transporto grandinę. Be to, reguliavimo saugos nuostatoms rengti ir jų įgyvendinimui prižiūrėti buvo įsteigta Europos aviacijos saugos agentūra[4]. Taip pat buvo suderinti visuose ES oro uostuose galiojantys saugumo reikalavimai, kad būtų veiksmingiau užkertamas kelias piktavališkiems veiksmams, nukreiptiems prieš orlaivį ir jo keleivius bei įgulą[5]. Be to, bendromis oro transporto keleivių teisių apsaugos taisyklėmis () užtikrinama, kad reisui ilgiau vėluojant ar jį atšaukus keleiviai gautų bent minimalią pagalbą ir kompensaciją. Nepaisant to, kad oro transporto keleivių teisių apsauga yra daug geresnė nei bet kuriame kitame pasaulio regione, kartais galiojančias taisykles taikyti sudėtinga, todėl dažnai dėl to bylinėjamasi teismuose.[6] 2013m. kovomėn. Komisija pateikė naują siekdama sustiprinti ES taisyklių vykdymą patikslinant pagrindinius principus ir konkrečiai nenurodytas keleivių teises. Tačiau bendro sprendimo procedūra taip ir nebuvo pabaigta.

2022m. spaliomėn. ES ir ASEAN[7] pasirašė oro transporto susitarimą, kuriuo bus padidintas tiesioginis susisiekimas tarp šių dviejų teritorijų ir bus išplėstos oro transporto galimybės, kartu atnaujinant taisykles ir standartus.

2023m. sausiomėn. buvo panaikinta dėl civilinių reaktyvinių lėktuvų triukšmo skleidimo ribojimo, nes pagal buvo įpareigota palaipsniui atsisakyti visų orlaivių, kurie neatitiko direktyvoje nustatytų skleidžiamo triukšmo ribų, taigi

Reagavimas į COVID-19 krizę

Reaguojant į COVID-19 protrūkį buvo priimtos kelios priemonės, kuriomis siekta spręsti sunkumus, su kuriais susidūrė aviacijos sektorius:

  • 2020m. kovo 30d. , kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EEB)Nr.95/93 dėl laiko tarpsnių paskirstymo Bendrijos oro uostuose bendrųjų taisyklių, kad oro transporto bendrovės būtų atleistos nuo įpareigojimo naudoti savo laiko tarpsnius skrendant tuščiais orlaiviais. Šis mechanizmas buvo kelis kartus pratęstas. Naujausia taisyklių peržiūra– – buvo priimta 2022m. spaliomėn. Apskritai ši peržiūra suteiks oro transporto bendrovėms daugiau lankstumo reaguoti į netikėtus pokyčius artimiausioje ateityje. Karas Ukrainoje taip pat parodė, kad ir kitokie nenumatyti pokyčiai tam tikruose maršrutuose gali turėti didelį ir nuolatinį poveikį oro eismui ir oro transporto bendrovių gebėjimui patenkinti įprastus laiko tarpsnių naudojimo reikalavimus;
  • 2020m. gegužės 25d. kuriuo dėl COVID-19 pandemijos iš dalies keičiamas Reglamentas (EB)Nr.1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (Oro susisiekimo paslaugų reglamentas). Laikinosios priemonės, be kita ko, yra tokios: pakeistos oro vežėjų licencijavimo taisyklės, kurios bus taikomos dėl pandemijos kilus finansinių problemų, supaprastintos skrydžių teisių apribojimų nustatymo procedūros ir nustatytos veiksmingesnės antžeminių paslaugų sutarčių sudarymo procedūros.

Siekdama kovoti su didelio ekonomikos nuosmukio pavojumi, Komisija paskelbė (ji buvo kelis kartus atnaujinta), pagal kurią ES valstybės narės be esamų valstybės pagalbos taisyklių teikiamų galimybių gali teikti ir pagalbą įmonėms. Vėliau valstybės narės pasiūlė įvairių visą ekonomiką apimančių priemonių ir keletą konkretiems sektoriams skirtų priemonių. 2023m. kovomėn. laikinoji sistema buvo išplėsta, kad būtų remiamos perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos priemonės ir sudarytos sąlygos valstybėms narėms remti ekonomiką Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste.

Transporto dekarbonizavimas

Į 55% tikslo priemonių rinkinį, kurį Komisija, atsižvelgdama į Europos žaliąjį kursą, priėmė 2021m. lieposmėn., įtraukti oro transportą apimantys pasiūlymai:

  • [8] () peržiūros, siekiant laipsniškai nutraukti nemokamų apyvartinių taršos leidimų aviacijos sektoriui teikimą ir prisiderinti prie pasaulinės Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistemos. ();
  • , kuriuo visų pirma reikalaujama, kad didžiuosiuose oro uostuose lėktuvai galėtų naudotis netaršia elektros energija. ;
  • (iniciatyva „ReFuelEU Aviation“). ES oro uostai ir degalų tiekėjai yra įpareigoti užtikrinti, kad nuo 2025m. bent 2proc. aviacinių degalų būtų tvarūs ir kas penkerius metus ši dalis didėtų, kol 2050m. pasieks 70proc.

Europos Parlamento vaidmuo

Įvairiuose pranešimuose ir pirmiausia savo 1995m. vasario 14d. rezoliucijoje dėl būdo siekti civilinės aviacijos pažangos Europoje Parlamentas pabrėžė, kad būtina bendra oro transporto politika, pagal kurią būtų užtikrinta didesnė ir sąžiningesnė oro transporto bendrovių tarpusavio konkurencija. Tad Parlamentas nuolat rėmė aviacijos bendrosios rinkos sukūrimą ir tinkamą veikimą.

Tačiau tai darydamas Parlamentas visuomet pabrėždavo, kad oro transporto liberalizavimas turi būti įgyvendinamas apdairiai ir pamažu ir kad turi būti užtikrinama ir vartotojų, ir sektoriaus interesų pusiausvyra.

Taigi per pastaruosius tris dešimtmečius Parlamentas visuomet pasisakė už sąžiningą konkurenciją, aviacijos saugą, paslaugų kokybę ir keleivių teises ir kartu kovojo už oro transporto bendrovių personalo darbo sąlygas bei aplinkos apsaugą. Pavyzdžiui, nuo liberalizavimo proceso pradžios Parlamentas reikalavo apibrėžti kriterijus, kuriais būtų reglamentuojama valstybės pagalba oro uostams ir oro transporto bendrovėms, taip pat priimti bendras taisykles, taikytinas antžeminėms paslaugoms, oro uosto mokesčiams ir keleivių teisėms. Be to, Parlamentas intensyviai ragina naudoti ekologiškesnius aviacinius degalus, sparčiau diegti tvarius aviacinius degalus ir sukurti darniosios aviacijos fondą.

Šis subalansuotas požiūris į oro transporto liberalizavimą neseniai buvo dar kartą iliustruotas, kai Parlamentas per pirmąjį svarstymą iš esmės pakeitė Komisijos 2011m. pasiūlymus dėl laiko tarpsnių ir antžeminių paslaugų ES oro uostuose.

2018m. kovo 20d. pranešime dėl konkurencijos apsaugos oro transporto sektoriuje Parlamentas pareiškė remiąs Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekiama apsaugoti ES oro vežėjus nuo nesąžiningos ne ES oro transporto bendrovių praktikos. Jo pagrindinis tikslas– sukurti praktišką, veiksmingą ir lengvai naudojamą ES priemonę, kuri veiktų kaip atgrasomoji priemonė arba kuria būtų galima kompensuoti žalą, patirtą dėl valstybės pagalbos ar kitokio ES nepriklausančių subjektų diskriminacinio elgesio aviacijos sektoriuje.

Susijusios Europos Parlamento teisėkūros ir ne teisėkūros rezoliucijos:

  • dėl Komisijos komunikato dėl būdo siekti civilinės aviacijos pažangos Europoje;
  • dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrų taisyklių teikiant oro susisiekimo paslaugas Bendrijoje;
  • dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl laiko tarpsnių paskirstymo Europos Sąjungos oro uostuose bendrųjų taisyklių,
  • dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl antžeminių paslaugų Sąjungos oro uostuose, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 96/67/EB;
  • dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies pakeičiami Reglamentas (EB)Nr.261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, ir Reglamentas (EB)Nr.2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės už keleivių ir jų bagažo vežimą oru,
  • dėl aviacijos,
  • dėl Europos aviacijos strategijos,
  • dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkurencijos apsaugos oro transporto sektoriuje, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB)Nr.868/2004;
  • dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EEB)Nr.95/93 dėl laiko tarpsnių paskirstymo Bendrijos oro uostuose bendrųjų taisyklių;
  • dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį nustatomos specialios laikinosios priemonės dėl transporto teisės aktais reglamentuojamų tam tikrų pažymėjimų, licencijų bei leidimų galiojimo ir tam tikrų periodinių patikrų ir mokymų atidėjimo;
  • dėl Rusijos neteisėto agresijos karo prieš Ukrainą poveikio ES transporto ir turizmo sektoriams Joje išreiškiamas susirūpinimas dėl karo Ukrainoje poveikio aviacijos sektoriaus veiklos sąnaudoms ir dėl to brangstančių keleivių ir krovinių vežimo paslaugų,
  • 2022m. gruodžio 13d. teisėkūros rezoliucija dėl informavimo apie kompensavimą pagal Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistemą (CORSIA). Parlamento pozicijoje nurodoma, kad valstybės narės iki 2022m. lapkričio 30d. turi informuoti orlaivių naudotojus, kad pagal su CORSIA susijusių Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos tarptautinių aplinkos apsaugos standartų ir rekomenduojamos praktikos reikalavimus 2021m. jos nustatė nulinį kompensavimo lygį.

Reaguodamas į COVID-19 pandemijos protrūkį ir jos atitinkamą poveikį transportui Parlamentas 2020m. birželio 19d. priėmė , kurioje paragino teikti skubią, trumpalaikę ir ilgalaikę paramą transporto ir turizmo sektoriams, kad būtų užtikrintas jų išlikimas ir konkurencingumas.

Nuo 2020m. kovomėn. Parlamentas skubos tvarka priėmė keletą teisėkūros rezoliucijų, kuriomis siekiama kovoti su tiesioginiu neigiamu pandemijos poveikiu transporto sektoriui.

[1]Tyrime „ES sudarytų oro susisiekimo paslaugų susitarimų apžvalga“ () (Europos Parlamentas, 2013m.) pateikta šių susitarimų turinio ir rezultatų analizė.
[2]Oro transporto bendrovės gali nevisiškai išnaudoti savo laiko tarpsnius, kad jie nebūtų grąžinami į vadinamąjį laiko tarpsnių fondą ir perskirstyti konkurentams. Verta pažymėti, kad 2016m. ES veikė apie 90 koordinuojamų oro uostų (t.y. tokių, kuriuose skirstomi laiko tarpsniai), o Jungtinėse Valstijose– tik du. Visų pirma žr.ataskaitą „Oro uostų laiko tarpsniai ir orlaivių dydis ES oro uostuose“ () (Europos Parlamentas, 2016m.).
[3]Faktų suvestinėje2.2.3 pateikiama informacijos apie keleivių teises.
[4]Faktų suvestinėje3.4.9 pateikiama informacijos apie civilinės aviacijos saugą.
[5]Faktų suvestinėje3.4.7 pateikiama informacijos apie civilinės aviacijos saugumą. Ataskaitoje „ES reglamentavimo sistema, taikoma civilinės aviacijos saugumui“ () (Europos Parlamentas, 2013m.) išsamiai apžvelgiami ES teisės aktai dėl aviacijos saugumo.
[6]Faktų suvestinėje2.2.3 pateikiama informacijos apie keleivių teises. Siekdama patikslinti galiojančias taisykles, 2016m. birželiomėn. Komisija priėmė teismų praktika pagrįstų gairių rinkinį.
[7]Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN) yra politinė ir ekonominė sąjunga, kurios tikslas– skatinti 10 jos valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą.
[8]ES ATLPS nustatyta šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurias gali išmesti atitinkamas sektorius, kiekio riba. ES apyvartiniai taršos leidimai tuomet parduodami aukcione arba paskirstomi nemokamai ir pateikiami prekiauti.

Ariane Debyser / Olena Kuzhym