Migracija ir prieglobstis: faktai ir skaičiai
Atraskite naujausius duomenis apie į ES atvykstančių žmonių skaičių ir ES šalyse nagrinėjamus prieglobsčio prašymus.
3,7 mln. teisėtų migrantų
Dauguma žmonių atvyksta į Europą . Neteisėtai į ES atvykstantys asmenys sudaro nedidelę visų migrantų dalį – 2023 m. neteisėtų migrantų skaičius siekė apie 385 000, o teisėtai atvykusių migrantų – daugiau kaip 3,7 mln.
Daugiau nei 1 mln. prieglobsčio prašytojų
Prieglobsčio prašymas yra dar viena priežastis, dėl kurios žmonės gali pasirinkti atvykti į Europą. 2023 m. visoje ES buvo gauta daugiau kaip 1 mln. prašymų suteikti prieglobstį. Europoje pripažintų pabėgėlių skaičius 2021 m. pabaigoje sudarė mažiau nei 10 proc. viso pasaulio pabėgėlių skaičiaus. Dėl 2022 m. įvykusios Rusijos invazijos į Ukrainą šis skaičius išaugo iki maždaug 20 proc.
Ne ES piliečiai sudaro 6 proc. visų ES gyventojų
Nuo 2023 m. ne ES piliečiai sudaro , o kitose šalyse, pavyzdžiui, Šveicarijoje, Australijoje ir Islandijoje, užsienyje gimusių gyventojų dalis yra daug didesnė.
Ne ES piliečių, neturinčių leidimo pasilikti, ąžԾ yra vienas iš prioritetų valdant migraciją ES ir nacionaliniu lygmeniu.
Sąvokos: pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai
Migrantas – dažniausiai apibūdina žmogų, kuris trumpam ar ilgam laikui ir dėl įvairių priežasčių išvyksta iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos savo arba kitoje šalyje.
Prieglobsčio prašytojas – asmuo, turintis pagrįstą baimę būti persekiojamas dėl rasės, religijos, pilietybės, politikos ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei ir ieškantis saugumo kitur. Šio asmens tarptautinės apsaugos prašymas dar nėra išnagrinėtas arba jis dar nėra oficialiai paprašęs prieglobsčio, bet ketina tai padaryti. Pabėgėlio statusas arba kita tarptautinės apsaugos forma jam suteikiama tik tada, kai nacionalinės institucijos priima teigiamą sprendimą dėl jo prieglobsčio prašymo.
Pabėgėlis – asmuo, kurio prieglobsčio prašymas buvo patenkintas ir oficialiai pripažintas priimančiojoje šalyje.
Sužinokite daugiau apie migracijos priežastis
Prieglobsčio prašymai ir sprendimai ES
2023 m. pateikta – 18 proc. daugiau nei 2022 m. ir tai didžiausias skaičius nuo 2016 metais.
2023 m. ES skaičius siekė 1 048 880 ir išaugo 20,1 proc. lyginant su ankstesniais metais (873 680). Pirmą kartą tarptautinės apsaugos prašantis asmuo – tai asmuo, kuris pirmą kartą pateikė prieglobsčio prašymą tam tikroje ES šalyje. Tai netaikoma pakartotiniams prašytojams toje šalyje.
Pirmą kartą besikreipiantys asmenys pagal ES šalis
2023 m. Vokietija tapo šalimi, kurioje registruota daugiausia pirmą kartą pateiktų prieglobsčio prašymų ir tai sudarė 31,4 proc. visų tokio pobūdžio prašymų ES. Ją seka Ispanija (15,3 proc.), Prancūzija (13,8 proc.) ir Italija (12,4 proc.). Mažiausiai pirmą kartą pateiktų prašymų fiksuota Vengrijoje (30 prašymų), Slovakijoje (370 prašymų), Maltoje (490 prašymų) ir Lietuvoje (510 prašymų).
Šalyse, kuriose 2023 m. pirmą kartą besikreipiančių asmenų skaičius santykinai labiausiai padidėjo, buvo Latvija (+198,2 proc.), Graikija (+98,8 proc.) ir Italija (+69,1 proc.).
Prieglobsčio prašytojų kilmės šalis
Daugiausia prieglobsčio prašymų pateikė sirai, afganistaniečiai, turkai, venesueliečiai ir kolumbiečiai – 2023 m. jie sudarė 48 proc. visų pirmą kartą prieglobsčio prašytojų.
Nuo 2013 m. sirai kasmet sudaro didžiausią prieglobsčio prašytojų grupę ES. Pirmą kartą prieglobsčio prašytojų iš Sirijos skaičius išaugo nuo 131 790 (2022 m.) iki 183 035 (2023 m.). Jie sudarė 17,5 proc. visų pirmą kartą prašymus pateikusių asmenų, palyginti su 15,1 proc. 2022 m.
Afganistaniečiai sudarė 9,6 proc. visų ES pirmą kartą prašymus pateikusių asmenų. Pareiškėjai iš Turkijos sudarė 8,6 proc., o iš Venesuelos ir Kolumbijos - 6,4 proc. ir 5,9 proc. visų pirmą kartą į ES atvykusių pareiškėjų.
Pabėgėliai ES: skaičiai
Pabėgėliai sudaro 1,5 proc. visų ES gyventojų.
2023 m. iš viso buvo dėl prieglobsčio suteikimo, t. y. 7 proc. daugiau nei 2022 metais. 358 235 asmenims buvo suteiktas apsaugos statusas, o dar 51 250 asmenų apsaugos statusas buvo suteiktas po apeliacijos ar peržiūros.
Daugiausia apsaugos prašymų 2023 m. suteikė Vokietija (37 proc. visų ES prašymų), po jos seka Prancūzija ir Ispanija, kurios abi suteikė 13 proc. visų ES prašymų. Didžiausia ES apsaugos statusą gavusių asmenų grupė buvo sirai (32 proc.), po jų sekė afganai (18 proc.) ir venesueliečiai (10 proc.). Ukrainiečiai sudarė 3 proc.
Migrantai iš Ukrainos
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus. Pasak Jungtinių Tautų pabėgėlių , nuo karo pradžios Ukrainos sieną kirto daugiau kaip 40,5 mln. žmonių. Nuo 2022 m. vasario Vokietija ir Lenkija priėmė didžiausią skaičių pabėgėlių iš Ukrainos.
Nuo 2022 m. kovo 4 d. nuo Rusijos invazijos bėgantiems ukrainiečiams buvo suteikta laikina apsauga, ES pradėjus taikyti . Tai išskirtinė priemonė masinio arba gresiančio masinio perkeltųjų asmenų iš ES nepriklausančių šalių, kurie negali grįžti į savo kilmės šalį, antplūdžio atveju.
Neteisėtas sienos kirtimas į ES
2015 ir 2016 m. užfiksuota, kad daugiau nei . Bendras buvo 380 tūkst. – tai yra didžiausias skaičius nuo 2016 m. Nustatytų kirtimų skaičius išaugo visuose nelegalios migracijos keliuose.
Centrinė Viduržemio jūros perėja buvo dažniausiai naudojamas kelias į ES – 2023 m. jį neteisėtai kirto du iš penkių neteisėtų migrantų (41 proc.).
ES finansavimas migracijai
Migracija jau daugelį metų yra ES prioritetas. Imtasi keleto priemonių migracijos srautams valdyti ir prieglobsčio sistemai tobulinti.
2015 m. padidėjus prieglobsčio prašytojų srautui, ES gerokai padidino migracijos, prieglobsčio ir integracijos politikos finansavimą. ES 2021-2027 m. biudžete migracijai ir sienų valdymui skirta 22,7 mlrd. eurų, palyginti su 10 mlrd. eurų migracijai ir prieglobsčiui 2014–2020 m. biudžete.
Pabėgėliai pasaulyje
Visame pasaulyje dėl persekiojimo, karų ir konfliktų namus teko palikti . Vaikai sudaro 40 proc. pabėgėlių visame pasaulyje.
Daugiausiai pabėgėlių priėmusios šalys: Iranas, Turkija, Kolumbija, Vokietija ir Uganda. Maždaug 71 proc. pasaulio pabėgėlių atsidūrė mažų ir vidutinių pajamų šalyse.