合法博彩网站

Europos Parlamentas,

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 2018听m. lapkri膷io 28听d. Komisijos komunikat膮 鈥炁爒ari m奴s懦 vis懦 planeta. Strategin臈 klestin膷ios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija鈥� (),

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 Jungtini懦 Taut懦 bendr膮j膮 klimato kaitos konvencij膮 (UNFCCC) ir 寞 jos Kioto protokol膮,

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 Pary啪iaus susitarim膮, Sprendim膮 Nr.听1/CP.21 ir 2015听m. lapkri膷io 30听d.听鈥� gruod啪io 11听d. Pary啪iuje, Pranc奴zijoje, vykusias 21-膮j膮 Jungtini懦 Taut懦 bendrosios klimato kaitos konvencijos 拧ali懦 konferencij膮 (COP听21) ir 11-膮j膮 拧ali懦 konferencij膮, kuri laikoma Kioto protokolo 拧ali懦 susitikimu (CMP听11),

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 2018听m. gruod啪io 2鈥�14听d. Katovicuose, Lenkijoje, vykusias 24-膮j膮 JTBKKK 拧ali懦 konferencij膮 (COP听24), 14-膮j膮 拧ali懦 konferencij膮, kuri laikoma Kioto protokolo 拧ali懦 susitikimu, (CMP听14) ir 拧ali懦 konferencijos, kuri laikoma Pary啪iaus susitarimo 拧ali懦 susitikimu, pirmosios sesijos tre膷i膮j膮 dal寞 (CMA听1.3),

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 Jungtini懦 Taut懦 darnaus vystymosi darbotvark臋 iki 2030听m. ir 寞 darnaus vystymosi tikslus (DVT),

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 savo 2018听m. spalio 25听d. rezoliucij膮 d臈l 2018听m. Jungtini懦 Taut懦 klimato kaitos konferencijos Katovicuose, Lenkijoje (COP听24)[1],

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 Europos Vadov懦 Tarybos 2018听m. kovo 22听d. i拧vadas,

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 Tarpvyriausybin臈s klimato kaitos komisijos (IPCC) speciali膮j膮 ataskait膮 d臈l visuotinio at拧ilimo 1,5听C, 5-膮j膮 vertinimo ataskait膮 (AR5) ir apibendrinam膮j膮 ataskait膮,

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 2018听m. lapkri膷io 27听d. priimt膮 Jungtini懦 Taut懦 ataskaitos d臈l atotr奴kio i拧metam懦j懦 ter拧al懦 srityje 9-膮j膮 redakcij膮,

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 Aplinkos, visuomen臈s sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Pramon臈s, mokslini懦 tyrim懦 ir energetikos komiteto pasi奴lym膮 d臈l rezoliucijos,

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 Darbo tvarkos taisykli懦 123 straipsnio 2 dal寞,

A.听听kadangi po COP听24 Katovicuose buvo priimtas Katovic懦 teis臈s akt懦 rinkinys, kuriame numatytas teisinis ai拧kumas 寞gyvendinant Pary啪iaus susitarim膮;

1.听听palankiai vertina tai, kad paskelbtas Komisijos komunikatas 鈥炁爒ari m奴s懦 vis懦 planeta. Strategin臈 klestin膷ios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija鈥�, kuriame pabr臈啪iamos galimyb臈s ir u啪daviniai, kuriuos ES pilie膷iams ir Europos ekonomikai sukelia per臈jimas prie visai anglies dioksido nei拧skirian膷i懦 technologij懦 ekonomikos, ir nustatomas pagrindas plataus masto diskusijoms, apiman膷ioms ES institucijas, nacionalinius parlamentus, verslo sektori懦, nevyriausybines organizacijas, akademin臋 bendruomen臋 ir kitas mokslini懦 tyrim懦 organizacijas, profesines s膮jungas, regionus, miestus ir j懦 bendruomenes, taip pat pilie膷ius; pritaria tikslui, kad iki 2050听m. ES b奴t懦 pasiektas ter拧al懦 i拧metimo suma啪inimo iki nulio lygis, ir primygtinai ragina valstybes nares ES auk拧膷iausiojo lygio susitikime, kuris vyks Sibiu 2019听m. gegu啪臈s听m臈n., taip pat pritarti 拧iam tikslui per diskusijas d臈l Europos ateities; ragina valstybes nares 寞sipareigoti d臈l reikiam懦 pla膷i懦 u啪moj懦 siekiant 拧io tikslo;

2.听听pa啪ymi, kad Europos pilie膷iai jau susiduria su tiesioginiu klimato kaitos poveikiu; pabr臈啪ia, kad, vadovaujantis Europos aplinkos agent奴ros duomenimis, vidutiniai metiniai nuostoliai d臈l su oru ir klimatu susijusi懦 ekstremali懦 situacij懦 S膮jungoje 2010鈥�2016听m. sudar臈 apie 12,8 mlrd.听EUR ir kad, jei nebus imamasi priemoni懦 ateityje, 啪ala ES d臈l klimato kaitos iki 2080听m. gali sudaryti ma啪iausiai 190听mlrd. EUR听鈥� tai grynasis socialin臈s gerov臈s nuostolis, lygus 1,8听proc. dabartinio BVP dyd啪io; pabr臈啪ia, kad esant didelio i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiekio scenarijui metin臈s ES i拧laidos d臈l potvyni懦 iki 2100听m. gali siekti vien膮 trilijon膮 eur懦 ir kad su klimatu susijusios nelaim臈s iki 2100听m. gali paveikti apie du tre膷dalius ES pilie膷i懦, palyginti su dabartiniais 5听proc.; be to, pabr臈啪ia, kad, Europos aplinkos agent奴ros duomenimis, iki 2030听m. 50听proc. ES gyvenam懦j懦 vietovi懦 patirs didel寞 vandens tr奴kum膮;

3.听听pabr臈啪ia, kad, vadovaujantis IPCC听1.5 speciali膮ja ataskaita, visuotinio at拧ilimo apribojimas iki 1,5掳C, 拧io lygio nevir拧ijant arba vir拧ijant ribotai, rei拧kia, kad v臈liausiai iki 2067听m. tur臈s b奴ti pasiektas nulinis i拧metamas 艩ESD kiekio lygis, o iki 2030听m. pasaulyje i拧metamas metinis 艩ESD kiekis tur臈s b奴ti suma啪intas iki ne daugiau nei 27,4听mln. ton懦 CO₂ duj懦 ekvivalento per metus; atsi啪velgdamas 寞 拧ias i拧vadas, pabr臈啪ia, jog norint, kad iki 2100听m. b奴t懦 i拧laikytos geros galimyb臈s u啪tikrinti, kad pasaulio temperat奴ra nepakilt懦 daugiau kaip 1,5听掳C, S膮junga turi stengtis pasiekti nulin寞 i拧metamo 艩ESD kiekio lyg寞 kuo grei膷iau ir v臈liausiai iki 2050听m.;

4.听听yra susir奴pin臋s d臈l 2018听m. JT ataskaitos d臈l atotr奴kio i拧metam懦j懦 ter拧al懦 srityje, kurioje teigiama, kad dabartiniai bes膮lyginiai nacionaliniu lygmeniu nustatyti 寞na拧ai gerokai vir拧ija Pary啪iaus susitarime nustatyt膮 2听掳C at拧ilimo rib膮, ir tai rei拧kia, kad iki 2100听m. apskai膷iuotas temperat奴ros padid臈jimas sieks 3,2掳C[2]; pabr臈啪ia, kad visos JTBKKK 拧alys turi skubiai padidinti savo klimato srities u啪mojus iki 2020听m.;

ES skirtos am啪iaus vidurio nulinio i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiekio strategijos 寞gyvendinimo b奴dai

5.听听mano, kad Europa turi vadovauti poveikio klimatui neutralizavimo procesui, investuodama 寞 tvarius ir novatori拧kus technologinius sprendimus, suteikdama pilie膷iams daugiau gali懦 ir derindama veiksmus pagrindin臈se srityse, pvz., energetikos, pramon臈s politikos ir mokslini懦 tyrim懦, kartu u啪kirsdama keli膮 energijos nepritekliui ir u啪tikrindama socialin寞 teisingum膮 pereinant prie naujos energetikos sistemos, 寞skaitant perkvalifikavimo ir kvalifikacijos k臈limo programas, kurios yra b奴tinos siekiant ne v臈liau kaip iki 2050听m. pereiti prie visai anglies dioksido nei拧skirian膷i懦 technologij懦 ekonomikos;

6.听听pa啪ymi, kad ES nulinio i拧metamo 艩ESD kiekio strategijoje numatyti a拧tuoni galimi b奴dai, kuriais gali b奴ti 寞gyvendinti ekonominiai, technologiniai ir socialiniai poky膷iai, kuri懦 reikia, kad S膮junga pasiekt懦 Pary啪iaus susitarimo ilgalaik寞 temperat奴ros tiksl膮; apgailestauja d臈l to, kad strategijoje nebuvo numatyta joki懦 b奴d懦, kurie pad臈t懦 iki 2050听m. pasiekti nulin寞 i拧metamo 艩ESD kiekio lyg寞; atkreipia d臈mes寞 寞 tai, kad tik du i拧 b奴d懦 sudaryt懦 s膮lygas S膮jungai v臈liausiai iki 2050听m. pasiekti nulin寞 i拧metamo 艩ESD kiekio lyg寞; pabr臈啪ia, kad tam reikia greit懦 ir koordinuot懦 veiksm懦 ir dideli懦 vietos, regionini懦, nacionalini懦 ir ES lygmens pastang懦, taip pat apiman膷i懦 visus nevalstybinius subjektus; pripa啪寞sta, kad regioniniu ir vietos lygmeniu nustatomi 寞pareigojantys veiksmai gal臈t懦 b奴ti svarbios priemon臈s siekiant panaikinti i拧metam懦 ter拧al懦 kiekio atotr奴k寞; primena valstybi懦 nari懦 pareig膮 priimti nacionalines ilgalaikes strategijas, kaip nurodyta Valdymo reglamente[3]; tod臈l ragina valstybes nares i拧sikelti ai拧kius trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus ir parengti politik膮, atitinkan膷i膮 Pary啪iaus susitarimo tikslus, taip pat u啪tikrinti investicin臋 param膮, kad b奴t懦 pasiektas nulinis i拧metamas 艩ESD kiekis;

7.听听nurodo, kad,remiantis skai膷iavimais pagal Komisijos 寞ver膷ius, tikimasi, kad ES BVP labiau did臈s nulinio ter拧al懦 i拧metimo s膮lygomis nei i拧metimo ma啪inimo s膮lygomis, ta膷iau 拧is procesas gali vykti ES valstyb臈se nar臈se nevienodai d臈l valstybi懦 nari懦 skirtum懦, be kita ko, susijusi懦 su BVP vienam gyventojui ir anglies dioksido intensyvumu energijos r奴拧i懦 derinyje; mano, kad neveiklumas kainuot懦 啪ymiai daugiau ir ne tik lemt懦 did啪iulius BVP nuostolius, bet ir toliau didint懦 ekonominius skirtumus tarp valstybi懦 nari懦, nes neveiklumo pasekm臈s kai kurioms valstyb臈ms nar臈ms ir regionams gali b奴ti skaudesn臈s nei kitoms;

8.听听susir奴pin臋s pa啪ymi, kad 拧iuo metu ES priklausomyb臈 nuo energijos importo yra apie 55听proc.; pabr臈啪ia, kad, taikant nulinio i拧metamo 艩ESD kiekio lygio scenarij懦, iki 2050听m. 拧is kiekis suma啪臈t懦 iki 20听proc., ir tai tur臈t懦 teigiam膮 poveik寞 ES prekybos balansui ir geopolitinei pad臈膷iai; pa啪ymi, kad bendros 2031鈥�2050听m. i拧kastinio kuro importo i拧laid懦 santaupos b奴t懦 apie 2鈥�3 trilijonai eur懦, kurie gal臈t懦 b奴ti panaudoti tvarioms ir teisingoms investicijoms;

9.听听pabr臈啪ia, kad ma啪inant oro tar拧膮 pagal nulin寞 i拧metamo 艩ESD kiekio lygio scenarij懦, daugiau nei 40听proc. suma啪臈t懦 ankstyvos mirties nuo smulki懦j懦 kiet懦j懦 daleli懦 atvejai; pa啪ymi, kad pagal tok寞 scenarij懦 啪ala sveikatai b奴t懦 suma啪inta ma啪daug 200听mlrd. EUR per metus;

10.听听ta膷iau pa啪ymi, kad strategijoje si奴lomi b奴dai apima keleto anglies dioksido 拧alinimo technologij懦, 寞skaitant anglies surinkimo ir saugojimo bei tiesioginio surinkimo i拧 oro procesus, kurios dar turi b奴ti 寞diegtos dideliu mastu, naudojim膮; ta膷iau mano, kad ES nulinio i拧metamo 艩ESD kiekio strategijoje tur臈t懦 b奴ti teikiamas prioritetas tiesioginiam i拧metamo 艩ESD kiekio ma啪inimui, taip pat veiksmams, kuriais saugomi ir didinami ES nat奴ral奴s absorbentai ir kaupikliai, ir tur臈t懦 b奴ti siekiama naudoti anglies dioksido 拧alinimo technologijas tik tuo atveju, kai n臈ra tiesioginio i拧metamo 艩ESD kiekio ma啪inimo galimybi懦; yra 寞sitikin臋s, kad jeigu S膮junga nori i拧vengti priklausomyb臈s nuo anglies dioksido 拧alinimo technologij懦, kurios sukelt懦 didel臋 rizik膮 ekosistemoms, bio寞vairovei ir apr奴pinimo maistu saugumui, kaip nurodyta ir IPCC ataskaitoje d臈l 1,5听C, ji turi imtis tolesni懦 veiksm懦 iki 2030听m.;

Klimato kaitos socialiniai aspektai ir teisingas per臈jimas

11.听听palankiai vertina tai, jog Komisija nurodo, kad nulin寞 i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiek寞 galima pasiekti nesuma啪inant darbo viet懦 skai膷iaus, ir teigiamai vertina i拧sam懦 energijai imlios pramon臈s per臈jimo prie nulinio i拧metamo ter拧al懦 kiekio vertinim膮; pabr臈啪ia, kad tinkamai vykdant teising膮 per臈jim膮 prie nulinio i拧metamo ter拧al懦 kiekio vykdymas ir atitinkamai remiant pa啪eid啪iamiausius regionus, sektorius ir pilie膷ius, iki 2050听m. visuose ekonomikos sektoriuose S膮jungoje bus galima sukurti 2,1 mln. darbo viet懦 pagal nulinio i拧metamo ter拧al懦 kiekio scenarij懦, palyginti su 1,3听mln. darbo viet懦 pagal i拧metamo 艩ESD kiekio suma啪inimo 80听proc. scenarij懦; tod臈l mano, kad Komisija tur臈t懦 parengti atnaujint膮 寞g奴d啪i懦 audit膮 pagal ES 寞g奴d啪i懦 panoram膮, 寞traukiant regioninius duomenis apie 寞g奴d啪ius, reikalingus neutralizuoto poveikio klimatui Europai, siekiant paremti 拧iuos pa啪eid啪iamiausius regionus, sektorius ir 啪mones, kad jie gal臈t懦 persikvalifikuoti ir 寞gyti nauj懦 寞g奴d啪i懦 ateities poreikius atitinkan膷ioms kokybi拧koms darbo vietoms 拧iuose regionuose;

12.听听pabr臈啪ia, kad, siekiant ES pilie膷iams u啪tikrinti teising膮 per臈jim膮, reikia laikytis 寞 ateit寞 orientuoto po啪i奴rio ir remti regionus, kuri懦 ekonomika priklauso nuo veiklos, susijusios su sektoriais ar technologijomis, kurios, kaip tikimasi, patirs nuosmuk寞 arba tur臈s b奴ti ateityje pertvarkytos;

13.听听mano, kad su klimato kaita susij臋s per臈jimas Europoje turi b奴ti ekologi拧kai, ekonomi拧kai ir socialiai tvarus; pabr臈啪ia, kad siekiant u啪tikrinti vis懦 pilie膷i懦 politin寞 pritarim膮, svarbu atsi啪velgti 寞 klimato kaitos ir priklausomyb臈s nuo i拧kastinio kuro politikos pasiskirstymo poveik寞, vis懦 pirma ma啪as pajamas gaunantiems asmenims; tod臈l mano, kad visose ES ir nacionalin臈se klimato politikos srityse tur臈t懦 b奴ti visapusi拧kai atsi啪velgiama 寞 socialin寞 poveik寞, siekiant u啪tikrinti socialin臋 ir ekologin臋 pertvark膮 Europoje; 拧iuo at啪vilgiu pabr臈啪ia, kad individualiai pritaikytos ir pakankamai finansuojamos strategijos visais lygmenimis tur臈s b奴ti kuriamos remiantis 寞traukiais procesais ir glaud啪iai bendradarbiaujant su vietos ir regionin臈mis vie拧osios vald啪ios institucijomis, profesin臈mis s膮jungomis, 拧vietimo institucijomis, pilietin臈s visuomen臈s organizacijomis ir priva膷iuoju sektoriumi, siekiant u啪tikrinti socialin寞 teisingum膮, ir kad 拧iuo per臈jimo laikotarpiu b奴t懦 galima suteikti lygias galimybes visiems ES pilie膷iams, kartu vengiant neproporcingo poveikio ma啪as pajamas gaunantiems 啪mon臈ms;

14.听听primena, kad ma啪daug 50鈥�125听mln. ES pilie膷i懦 拧iuo metu patiria energijos nepritekliaus rizik膮[4]; pabr臈啪ia, kad per臈jimas prie naujos energetikos sistemos gali tur臈ti neproporcing膮 poveik寞 ma啪as pajamas gaunantiems 啪mon臈ms ir toliau didinti energijos nepritekli懦; pripa啪寞sta, kad energetikos politika turi apimti socialin寞 aspekt膮 ir u啪tikrinti, kad niekas neb奴t懦 u啪mir拧tas; ragina valstybes nares imtis tolesni懦 veiksm懦, kad visiems ES pilie膷iams b奴t懦 u啪tikrintas teisingas per臈jimas prie naujos energetikos sistemos ir galimyb臈s naudotis energija;

15.听听mano, kad jaunimas turi vis didesn寞 socialin寞 ir aplinkosaugin寞 s膮moningum膮, kuris suteikia gali懦 pertvarkyti m奴s懦 visuomen臋 siekiant klimato kaitai atsparios ateities, ir kad jaunimo 拧vietimas yra viena i拧 veiksmingiausi懦 kovos su klimato kaita priemoni懦; pabr臈啪ia, kad b奴tina aktyviai 寞traukti jaunesnes kartas kuriant tarptautinius, tarpkult奴rinius ir kart懦 tarpusavio santykius, kuriais grind啪iami kult奴riniai poky膷iai, kurie pad臈s remti pasaulines pastangas siekiant tvaresn臈s ateities;

16.听听teigiamai vertina tai, kad visoje Europoje 啪mon臈s vis aktyviau i拧rei拧kia su klimato kaita susijus寞 teisingum膮, ypa膷 per streikus mokyklose; teigiamai vertina 拧i懦 aktyvist懦 raginimus siekti platesni懦 u啪moj懦 ir mano, kad nacionalin臈s, regionin臈s ir vietos vald啪ios institucijos, taip pat ES tur臈t懦 atsi啪velgti 寞 拧iuos raginimus;

17.听听pabr臈啪ia, kad ES pilie膷i懦 寞traukimas ir dalyvavimas yra b奴tinas, kad Europa v臈liausiai iki 2050听m. pasiekt懦 nulin寞 i拧metamo 艩ESD kiekio lyg寞; ragina visais nacionalini懦, region懦 ir vietos vald啪ios institucij懦 lygmenimis imtis konkre膷i懦 priemoni懦, kuriomis skatinamas ir supaprastinamas pilie膷i懦 dalyvavimas pereinant prie CO₂ nei拧metan膷ios visuomen臈s;

Tarpiniai tikslai

18.听听pripa啪寞sta, kad 2020鈥�2030听m. de拧imtmetis bus svarbiausias, jei ES nori iki 2050听m. pasiekt懦 nulin寞 i拧metamo 艩ESD kiekio lyg寞; ragina Komisij膮 ir valstybes nares pritarti stipriam vidutin臈s trukm臈s laikotarpio tikslui iki 2030听m., nes tai b奴tina norint suteikti pakankam膮 stabilum膮 investicijoms 寞 rink膮 ir visapusi拧kai panaudoti technologini懦 inovacij懦 potencial膮 bei sustiprinti Europos 寞moni懦 galimybes tapti pasaulin臈s rinkos lyder臈mis ma啪ai ter拧al懦 i拧skirian膷ios gamybos srityje;

19.听听pabr臈啪ia, kad norint iki 2050听m. pasiekti nulin寞 i拧metamo 艩ESD kiekio lyg寞 ekonomi拧kai veiksmingiausiu b奴du, reik臈s padidinti 2030听m. u啪moj懦 lyg寞 ir suderinti j寞 su 2050听m. nulinio 艩ESD i拧metimo scenarijais; mano, jog ypa膷 svarbu, kad per JT auk拧膷iausiojo lygio susitikim膮 klimato kaitos klausimais Niujorke 2019听m. rugs臈jo听m臈n. S膮junga ai拧kiai parodyt懦, kad ji yra pasirengusi per啪i奴r臈ti savo ind臈l寞 寞 Pary啪iaus susitarim膮;

20.听听pritaria S膮jungos nacionaliniu lygmeniu nustatom懦 寞pareigojan膷i懦 veiksm懦 atnaujinimui, nustatant tiksl膮 visos ekonomikos mastu S膮jungoje i拧metam懦 艩ESD kiek寞 iki 2030听m. suma啪inti 55听proc., palyginti su de拧imtojo de拧imtme膷io lygiu; tod臈l ragina ES vadovus pritarti galimybei atitinkamai padidinti S膮jungos NDC u啪moj懦 lyg寞 2019听m. gegu啪臈s m臈n. Sibiu vyksian膷iame specialiajame ES auk拧膷iausiojo lygio susitikime, atsi啪velgiant 寞 2019听m. rugs臈jo m臈n. JT auk拧膷iausiojo lygio susitikim膮 klimato kaitos klausimais;

21.听听tod臈l mano, kad Komisija, 2022鈥�2024听m. vykdydama 2030听m. teis臈s akt懦 d臈l klimato kaitos rinkinio ir kit懦 susijusi懦 teis臈s akt懦 per啪i奴ras, tur臈t懦 pateikti pasi奴lymus d臈l teis臈k奴ros proced奴ra priimam懦 akt懦, kuriais b奴t懦 padidintas u啪moj懦 lygis pagal atnaujintus NDC ir nulinio i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiekio tikslas; mano, kad nepakankamas 2030听m. u啪mojis apribot懦 ateities galimybes, galb奴t apribodamas tam tikr懦 ekonomi拧kai efektyvi懦 priklausomyb臈s nuo i拧kastinio kuro ma啪inimo priemoni懦 prieinamum膮; laiko 拧ias per啪i奴ras svarbiu 啪ingsniu u啪tikrinant ES 寞sipareigojimus klimato kaitos srityje;

22.听听mano, kad ES taip pat bus naudinga nustatyti kit膮 tarpin寞 i拧metamo 拧iltnamio efekt膮 sukelian膷i懦 duj懦 kiekio ma啪inimo tiksl膮 iki 2040听m., kaip priemon臋, siekiant ir toliau u啪tikrinti didesn寞 rink懦 stabilum膮, kuris suteikt懦 papildomo stabilumo ir u啪tikrint懦 ilgalaikio tikslo iki 2050听m. pasiekim膮;

23.听听mano, kad b奴tina reguliariai persvarstyti ES nulinio i拧metamo 艩ESD kiekio strategij膮; mano, kad tokiame persvarstyme tur臈t懦 b奴ti atsi啪velgta 寞 visuotin寞 penkeri懦 met懦 pad臈ties 寞vertinim膮, kaip nustatyta Pary啪iaus susitarime, taip pat 寞vertinama technologij懦 ir visuomen臈s raida bei nevalstybini懦 veik臈j懦 ir Europos Parlamento ind臈lis;

Sektorinis ind臈lis

24.听听pabr臈啪ia, kad bendras ter拧al懦 i拧metimo lygis tur臈s b奴ti suma啪intas beveik iki nulinio lygio visuose ekonomikos sektoriuose, kurie tur臈s prisid臈ti prie bendr懦 pastang懦 suma啪inti ter拧al懦 i拧metim膮; tod臈l ragina Komisij膮 parengti vis懦 sektori懦 poveikio klimatui neutralizavimo trajektorijas; pabr臈啪ia 拧iuo at啪vilgiu principo 鈥瀟er拧臈jas moka鈥� svarb膮;

25.听听pabr臈啪ia 寞vairi懦 su klimatu susijusi懦 priemoni懦 ir teis臈s akt懦, priimt懦 寞vairiose politikos srityse, svarb膮, ta膷iau 寞sp臈ja, kad nesuderintas po啪i奴ris gali lemti nenuoseklum懦, d臈l kuri懦 ES iki 2050听m. ne寞gyvendint懦 visi拧kai 拧iltnamio efekt膮 sukelian膷i懦 duj懦 nei拧skirian膷ios ekonomikos tikslo; mano, kad bus reikalingas visuotinis po啪i奴ris 寞 ES klimato teis臋, ir pra拧o Komisijos nedelsiant tai apsvarstyti;

26.听听atkreipia d臈mes寞 寞 poveik寞, kur寞 apyvartini懦 tar拧os leidim懦 prekybos sistemos (ATLPS) reforma tur臈jo ES i拧metam懦j懦 ter拧al懦 leidim懦 kainoms, ir palankiai vertina tai, kad did臈ja pasitik臈jimas sistema;

27.听听pripa啪寞sta vaidmen寞, kuris priskiriamas anglies dioksido surinkimui ir saugojimui (CCS) daugelyje 1,5掳C scenarij懦 IPCC specialiojoje ataskaitoje d臈l visuotinio at拧ilimo 1,5听C; mano, kad b奴tina padidinti aplinkai saug懦 anglies dioksido surinkim膮 ir panaudojim膮 (CCU) bei CCS pramoniniuose procesuose, kad b奴t懦 suma啪intas bendras i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiekis ir vengiant i拧metam懦j懦 ter拧al懦 arba nuolatinio CO₂ saugojimo;susir奴pin臋s pa啪ymi, kad 拧iuo metu daugelis CCU technologij懦 neu啪tikrina nuolatinio i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiekio ma啪inimo; tod臈l ragina Komisij膮 parengti techninius kriterijus, kurie u啪tikrint懦 param膮 tik toms technologijoms, kurios teikia patikrinamus rezultatus;

Energetikos politika

28.听听primena, kad per pastaruosius de拧imtme膷ius S膮jungai pavyko s臈kmingai atsieti i拧metam膮 拧iltnamio efekt膮 sukelian膷i懦 duj懦 kiek寞 nuo ekonomikos augimo taip suma啪inant i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiek寞, vis懦 pirma efektyviai vartojant energij膮 ir didinant atsinaujinan膷i懦j懦 energijos i拧tekli懦 naudojim膮;

29.听听mano, kad ES pirmavimas atsinaujinan膷i懦j懦 i拧tekli懦 energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse rodo, kad per臈jimas prie 拧varios energijos yra 寞manomas ir naudingas kovojant ne tik su klimato kaita;

30.听听atkreipia d臈mes寞 寞 tai, kad siekiant sukurti visi拧kai 拧iltnamio efekt膮 sukelian膷i懦 duj懦 nei拧skirian膷i膮 ekonomik膮 reik臈s dideli懦 papildom懦 investicij懦 寞 ES energetikos sistem膮 ir susijusi膮 infrastrukt奴r膮, palyginti su dabartin臈mis investicijomis, t.听y. 175鈥�290听mlrd. EUR per metus;

31.听听pabr臈啪ia, kad svarbu priimti integruot膮 tarpsektorin寞 metod膮 siekiant supaprastinti anglies dioksido kiekio ma啪inimo pastangas energetikos sistemoje ir kituose susijusiuose sektoriuose, taip pat pasinaudoti didesniu veiksmingumu; pripa啪寞sta, kad energetikos sistem懦 integracija gali u啪tikrinti didesn寞 lankstum膮, geresn寞 sistemos efektyvum膮, didesn寞 atsinaujinan膷i懦j懦 i拧tekli懦 energijos naudojim膮 visuose energijos ne拧臈juose ir galiausiai ekonomi拧kai efektyv懦 per臈jim膮 prie naujos energetikos sistemos;

32.听听pabr臈啪ia svarb懦 atsinaujinan膷i懦j懦 energijos 拧altini懦 vaidmen寞 pereinant prie visai anglies dioksido nei拧skirian膷i懦 technologij懦 ekonomikos, nes 拧iuo metu energetikos sektoriuje i拧metama 75听proc. Europos 拧iltnamio efekt膮 sukelian膷i懦 duj懦;

33.听听ragina pereiti prie labai energij膮 taupan膷ios ir atsinaujinan膷iosios energijos i拧tekliais paremtos energetikos sistemos; ragina Komisij膮 ir valstybes nares imtis vis懦 b奴tin懦 veiksm懦 拧iuo po啪i奴riu, nes tai tur臈s poveik寞 visiems ekonomikos sektoriams; atkreipia d臈mes寞 寞 tai, kad visi strategijos 寞gyvendinimo b奴dai susij臋 su visi拧ku energetikos sektoriaus priklausomyb臈s nuo i拧kastinio kuro panaikinimu v臈liausiai iki 2050听m., drasti拧ku i拧kastinio kuro ma啪inimu ir atsinaujinan膷iosios energijos gamybos didinimu;

34.听听pabr臈啪ia energijos vartojimo efektyvumo ind臈l寞 u啪tikrinant tiekimo saugum膮, ekonomin寞 konkurencingum膮, aplinkos apsaug膮, ma啪inant s膮skaitas u啪 energij膮 ir gerinant b奴sto kokyb臋; patvirtina svarb懦 energijos vartojimo efektyvumo vaidmen寞 kuriant verslo galimybes ir u啪imtum膮, taip pat pasaulin臋 ir regionin臋 naud膮; 拧iuo at啪vilgiu primena, kad principas 鈥瀞varbiausia听鈭� energijos vartojimo efektyvumas鈥� buvo nustatytas Valdymo reglamentu ir kad jo taikymas tur臈t懦 b奴ti visapusi拧kai i拧naudotas visoje energetikos grandin臈je ir laikomas pagrindu taikant bet kok寞 b奴d膮 pasiekti ter拧al懦 i拧metimo suma啪inimo iki nulio lyg寞 iki 2050听m.;

35.听听pabr臈啪ia, kad b奴tina u啪tikrinti tolesn臋 Europos energijos rinkos integracij膮, siekiant veiksmingiausiai suma啪inti energetikos sektoriaus priklausomyb臋 nuo i拧kastinio kuro ir palengvinti investavimo galimybes tose srityse, kur galima gaminti daugiausia energijos i拧 atsinaujinan膷i懦j懦 energijos i拧tekli懦, taip pat skatinti aktyv懦 pilie膷i懦 dalyvavim膮, kad b奴t懦 paspartintas per臈jimas prie neutralizuoto anglies dioksido poveikio ir tvarios ekonomikos, kartu ma啪inant energijos nepritekli懦; mano, kad labai svarbu didinti valstybi懦 nari懦 tinkl懦 sujungimo mast膮, 寞skaitant tarpvalstybini懦 paramos schem懦 skatinim膮;

36.听听pa啪ymi, kad 拧iuo metu ES statybos sektoriuje galutinai suvartojama 40听proc. Europos energijos ir i拧metama 36听proc. CO₂ kiekio[5]; ragina i拧naudoti sektoriaus energijos taupymo potencial膮 ir suma啪inti anglies dioksido i拧metimo rodiklius, laikantis Pastat懦 energinio naudingumo direktyvoje[6]nustatyto tikslo sukurti pastat懦 奴k寞, kuris energij膮 naudot懦 labai efektyviai ir kurio priklausomyb臈 nuo i拧kastinio kuro b奴t懦 panaikinta iki 2050听m.; pabr臈啪ia, kad efektyvesnis energijos vartojimas pastatuose turi didel寞 potencial膮 pad臈ti toliau ma啪inti Europoje i拧metam膮 艩ESD kiek寞; be to, mano, kad ma啪ai energijos reikalaujan膷io pastat懦 奴kio, visi拧kai apr奴pinto atsinaujinan膷i膮ja energija, suk奴rimas yra b奴tina s膮lyga Pary啪iaus susitarimui ir ES ekonomikos augimo, vietini懦 darbo viet懦 ir geresni懦 pilie膷i懦 gyvenimo s膮lyg懦 visoje Europoje k奴rimo darbotvarkei;

37.听听ragina visais vald啪ios lygmenimis, ar tai b奴t懦 nacionalin臈s, regionin臈s ar vietos vald啪ios institucijos, 寞gyvendinti priemones, kuriomis b奴t懦 skatinamas pilie膷i懦 dalyvavimas pereinant prie kitokios energijos vartojimo ir skatinamas keitimasis geriausia patirtimi;

Pramon臈s politika

38.听听mano, kad ekonominis klest臈jimas, pasaulinis pramon臈s konkurencingumas ir pla膷i懦 u啪moj懦 klimato kaitos veiksmai yra vienas kit膮 papildantys aspektai;

39.听听pakartoja, kad per臈jimas prie visai anglies dioksido nei拧skirian膷i懦 technologij懦 ekonomikos lemia u啪davinius ir galimybes ES ir kad reik臈s investicij懦 寞 pramonines inovacijas, 寞skaitant skaitmenines technologijas, taip pat 拧varias technologijas, kad b奴t懦 skatinamas tvarus augimas ir stiprinamas konkurencingumas pasauliniu mastu, ugdomi b奴simi 寞g奴d啪iai ir kuriama milijonai auk拧tos kokyb臈s darbo viet懦, pvz., augan膷ioje 啪iedin臈je ekonomikoje, bioekonomikoje ir netar拧aus transporto sektoriuje;

40.听听pabr臈啪ia energijai imli懦 pramon臈s 拧ak懦 vaidmen寞 siekiant ilgalaikio ES 拧iltnamio efekt膮 sukelian膷i懦 duj懦 kiekio ma啪inimo; mano, kad siekiant i拧laikyti ES, kaip ma啪o anglies dioksido pramon臈s lyder臈s, pozicij膮 ir pramonin臋 gamyb膮 ES, i拧saugoti Europos pramon臈s konkurencingum膮 ir i拧vengti anglies dioksido nutek臈jimo rizikos, reikia pa啪angi懦 ir tiksling懦 politikos sistem懦; ragina Komisij膮 pateikti nauj膮 ir integruot膮 ES pramon臈s klimato kaitos strategij膮, skirt膮 energijai imlioms pramon臈s 拧akoms, kad b奴t懦 skatinamas konkurencingas per臈jimas prie nulinio i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiekio sunkiosios pramon臈s sektoriuose;

41.听听ragina Komisij膮 parengti pramon臈s politik膮 寞gyvendinant priemones, kurios suteikt懦 galimyb臋 Europos pramonei konkuruoti pasauliniu mastu vienodomis s膮lygomis; mano, kad Komisija, vykdydama 拧i膮 politik膮, tur臈t懦 i拧nagrin臈ti papildom懦 priemoni懦, kuriomis siekiama apsaugoti pramon臈s 拧akas nuo anglies dioksido nutek臈jimo rizikos produkt懦 importo at啪vilgiu, kuriomis b奴t懦 pakeistos, pritaikytos ar papildytos esamos anglies dioksido nutek臈jimo priemon臈s, veiksmingum膮 ir suderinamum膮 su Pasaulio prekybos organizacijos taisykl臈mis;

42.听听pabr臈啪ia, kad pramonini懦 proces懦 metu i拧metamo CO₂ kiekio ma啪inimo klausimas turi b奴ti sprend啪iamas daug platesniu mastu; atkreipia d臈mes寞 寞 tai, kad pagal IPCC speciali膮j膮 ataskait膮 d臈l 1,5听掳C visuotinio at拧ilimo pramon臈s i拧metamo CO₂ kiekio ma啪inimas 2050听m. turi b奴ti 65鈥�90听proc. ma啪esnis, palyginti su 2010听m., ir toks suma啪inimas gali b奴ti pasiektas tik derinant naujas ir esamas technologijas, 寞skaitant CCU ir CCS;

43.听听primena, kad Europos 寞mon臈s, esan膷ios pirmosios pagrindin臈s ekonomikos, siekian膷ios neutralizuoto poveikio klimatui, dalimi, gal臈s 寞gyti pradininki懦 prana拧um膮 tarptautin臈se rinkose ir tapti pasaulin臈mis lyder臈mis tvarios ir tausiai i拧teklius naudojan膷ios gamybos srityje; pabr臈啪ia, kad d臈l v臈luojan膷i懦 arba nepakankam懦 veiksm懦 siekiant nulinio i拧metamo 艩ESD kiekio lygio v臈liausiai iki 2050听m. atsiras ekologi拧kai, ekonomi拧kai ir socialiai nepagr寞st懦 i拧laid懦 ir bus veiksmingai trukdoma Europos pramon臈s sektoriaus konkurencingumui ateityje;

44.听听be to, mano, kad ES turi sukurti stiprias vert臈s grandines naujovi拧kiems ma啪ai anglies dioksido 寞 aplink膮 i拧skiriantiems produktams ir technologijoms;

Kit懦 sektori懦 寞na拧ai

45.听听nurodo, kad strategija patvirtina, kad 拧iltnamio efekt膮 sukelian膷i懦 duj懦 i拧metimas transporto sektoriuje dar vis did臈ja ir kad, siekiant suma啪inti priklausomyb臋 nuo i拧kastinio kuro transporto sektoriuje iki 2050听m., dabartin臈s politikos nepakaks; pabr臈啪ia, kad svarbu u啪tikrinti per臈jim膮 nuo oro transporto prie gele啪inkeli懦 transporto, taip pat per臈jim膮 prie vie拧ojo transporto ir dalijimusi pagr寞sto judumo; pa啪ymi, kad keli懦 transporte i拧metama apie penktadalis viso ES i拧metamo anglies dioksido kiekio; tod臈l ragina valstybes nares ir Komisij膮 imtis ry啪ting懦 veiksm懦, kad vartotojams visose valstyb臈se nar臈se b奴t懦 suteikta galimyb臈 naudoti netar拧ias ir ma啪atar拧es transporto priemones, kartu i拧vengiant didesnio sen懦 daug ter拧al懦 i拧metan膷i懦 transporto priemoni懦 naudojimo ma啪as pajamas gaunan膷iose valstyb臈se nar臈se; be to, pabr臈啪ia pa啪angi懦 technologij懦, pvz., pa啪angiosios 寞krovimo prieig懦 infrastrukt奴ros, vaidmen寞 siekiant sukurti s膮veik膮 tarp transporto sektoriaus elektrifikacijos ir atsinaujinan膷i懦j懦 energijos i拧tekli懦 naudojimo;

46.听听pabr臈啪ia, kad siekiant neutralizuoto poveikio klimatui visoje ES ekonomikoje, turi prisid臈ti visi sektoriai, 寞skaitant tarptautin臋 aviacij膮 ir laivyb膮; pa啪ymi, jog Komisijos atlikta analiz臈 rodo, kad dabartiniai pasauliniai tikslai ir priemon臈s, numatyti Tarptautin臈s j奴r懦 organizacijos (IMO) ir Tarptautin臈s civilin臈s aviacijos organizacijos (ICAO), net jeigu b奴t懦 visi拧kai 寞gyvendinti, neatitinka b奴tin懦 i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiekio ma啪inimo tiksl懦 ir kad reikia imtis reik拧ming懦 tolesni懦 veiksm懦, atitinkan膷i懦 vis膮 ekonomik膮 apimant寞 tiksl膮, kad i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiekis b奴t懦 lygus nuliui; pabr臈啪ia, kad 拧iuose sektoriuose reikia investuoti 寞 netar拧ias ir ma啪atar拧es technologijas bei degalus; ragina Komisij膮 prad臈ti prakti拧kai taikyti princip膮 鈥瀟er拧臈jas moka鈥� 拧iuose sektoriuose, vis懦 pirma atsi啪velgiant 寞 啪ibalo apmokestinim膮 ir aviacijos biliet懦 kainas; primena, jog prognozuojama, kad iki 2050听m. tarptautin臈s laivybos sektoriaus i拧metamas 拧iltnamio efekt膮 sukelian膷i懦 duj懦 kiekis padid臈s net 250听proc.; teigiamai vertina tai, kad tarptautinis laivybos sektorius pats nustat臈 absoliut懦 i拧metam懦 艩ESD kiekio ma啪inimo tiksl膮; susir奴pin臋s pa啪ymi, kad nepasiekta pa啪angos paver膷iant 拧寞 tiksl膮 寞 trumpalaikes ir vidutin臈s trukm臈s priemones ir kitus konkre膷ius veiksmus;

47.听听pa啪ymi, kad apie 60听proc. metano visame pasaulyje i拧metama i拧 toki懦 拧altini懦 kaip 啪em臈s 奴kis, s膮vartynai ir nuotekos, taip pat i拧kastinio kuro gamyba ir transportavimas vamzdynais; primena, kad metanas yra stiprios 拧iltnamio efekt膮 sukelian膷ios dujos, kuri懦 拧ilt臈jimo potencialas 拧imtui met懦 yra 28 kartus didesnis nei CO₂[7], ir kad metano ter拧al懦 ma啪inimas gali atlikti svarb懦 vaidmen寞 ma啪inant pa啪emio ozono koncentracij膮 ir jos neigiam膮 poveik寞 oro kokybei ir 啪moni懦 sveikatai; teigiamai vertina Komisijos ketinim膮 ma啪inti metano ter拧alus atitinkamuose sektoriuose, d臈l ko b奴t懦 galima dar labiau suma啪inti ozono koncentracij膮 ES, ir skatinti tarptautiniu mastu ma啪inti metano kiek寞;

48.听听primena savo raginim膮 Komisijai i拧nagrin臈ti politikos galimybes greitai spr臋sti i拧metam懦 metano ter拧al懦 problem膮 kaip dal寞 S膮jungos strateginio metano plano ir tuo tikslu teikti Parlamentui ir Tarybai pasi奴lymus d臈l teis臈k奴ros proced奴ra priimam懦 akt懦; pabr臈啪ia, kad 啪em臈s 奴kis 2050听m. bus vienas i拧 pagrindini懦 likusi懦 ES 拧iltnamio efekt膮 sukelian膷i懦 duj懦 i拧metimo 拧altini懦, vis懦 pirma d臈l metano ir azoto suboksido i拧metimo;pabr臈啪ia 啪em臈s 奴kio sektoriaus potenciali膮 sprend啪iant klimato kaitos u啪davinius, pvz., ekologin臈mis ir technologin臈mis inovacijomis, taip pat anglies dioksido kaupimu dirvo啪emyje;

49.听听ragina sukurti bendr膮 啪em臈s 奴kio politik膮, kuria b奴t懦 prisidedama prie i拧metamo 拧iltnamio efekt膮 sukelian膷i懦 duj懦 kiekio ma啪inimo, atsi啪velgiant 寞 per臈jim膮 prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos; ragina Komisij膮 u啪tikrinti, kad 啪em臈s 奴kio politika, vis懦 pirma ES ir nacionaliniai fondai, atitikt懦 Pary啪iaus susitarimo tikslus ir tikslus;

50.听听mano, kad ilgalaik臈je strategijoje nepakankamai d臈mesio skiriama pirmin臈s produkcijos ekonomikos sektoriams ir kad mi拧kininkyst臈s ir 啪em臈s 奴kio sektoriuose bei atitinkamose bendruomen臈se susiduriama su neproporcingai dideliais neigiamais klimato kaitos padariniais; rekomenduoja strategijoje ai拧kiai nurodyti veiksmus, kuri懦 turi b奴ti imtasi 拧iuose sektoriuose, kad jie padidint懦 savo atsparum膮, pagerint懦 rizikos prevencij膮 ir i拧laikyt懦 ekosistemas bei ekosistemines paslaugas, nuo kuri懦 priklauso ekonomika;

51.听听pabr臈啪ia, kad svarbu racionalizuoti 啪em臈s 奴kio modelius, kuriais remiamos 啪em臈s 奴kio sistemos, atsparios ekstremalioms oro s膮lygoms ir kenk臈j懦 antpl奴d啪iui, ir kuriais gerinama anglies dioksido sekvestracija dirvo啪emyje, vandens sulaikymas ir agrarin臈 biologin臈 寞vairov臈;

52.听听pabr臈啪ia, kad dirvo啪emyje yra daugiau anglies nei biosferoje ir atmosferoje kartu; tod臈l pabr臈啪ia, kad svarbu sustabdyti dirvo啪emio degradacij膮 ES ir u啪tikrinti bendrus ES veiksmus, kuriais siekiama i拧saugoti ir gerinti dirvo啪emio kokyb臋 ir jo geb臈jim膮 kaupti anglies dioksid膮;

53.听听apgailestauja d臈l to, kad 寞 Komisijos strategij膮 nebuvo 寞traukta galimyb臈 stiprinti ES veiksmus d臈l fluorint懦 艩ESD; pabr臈啪ia, kad kelio neteis臈tai prekybai hidrofluorangliavandeniliais u啪kirtimas, nustatant hidrofluorangliavandenili懦 licencijavimo sistem膮, u啪draudimas naudoti hidrofluorangliavandenilius tuose sektoriuose, kuriuose jie neb臈ra reikalingi, hidrofluorangliavandenili懦 kvot懦 paskirstymas per aukcion懦 sistem膮 ir visi拧kas reglamento d臈l fluorint懦 duj懦[8] 寞gyvendinimas, u啪draud啪iant visus nereikalingus SF₆ duj懦 naudojimo b奴dus, yra ai拧kios galimyb臈s pad臈ti ES pasiekti Pary啪iaus susitarimo tikslus;

54.听听pabr臈啪ia, kad b奴tina 寞traukti klimato srities u啪mojus 寞 visas ES politikos sritis, 寞skaitant prekybos politik膮; primygtinai ragina Komisij膮 u啪tikrinti, kad visi ES pasira拧yti prekybos susitarimai b奴t懦 visi拧kai suderinti su Pary啪iaus susitarimu, nes tai ne tik sustiprint懦 pasaulinius kovos su klimato kaita veiksmus, bet taip pat u啪tikrint懦 vienodas s膮lygas atitinkamiems sektoriams;

Mi拧k懦 potencialo didinimas kovojant su klimato kaita tvarios bioekonomikos s膮lygomis

55.听听remia aktyvi膮 ir tvari膮 mi拧kotvark膮 nacionaliniu lygmeniu ir konkre膷ias priemones, kuriomis galima skatinti veiksming膮 ir tvari膮 ES bioekonomik膮, atsi啪velgiant 寞 didel寞 mi拧k懦 potencial膮 prisid臈ti prie Europos pastang懦 klimato kaitos srityje stiprinimo (taikant sekvestracijos, saugojimo ir pakeitimo poveik寞) ir pad臈ti pasiekti nulin臈s emisijos tiksl膮 v臈liausiai iki 2050听m.; pripa啪寞sta prisitaikymo prie klimato kaitos poreik寞 bei poreik寞 iki 2020听m. sustabdyti biologin臈s 寞vairov臈s nykim膮 ir ekosistemini懦 paslaug懦 prast臈jim膮 ES, ir tai, kad b奴tina parengti 寞rodymais pagr寞st膮 politik膮, kuri pad臈t懦 寞gyvendinti ir finansuoti ES biologin臈s 寞vairov臈s i拧saugojimo priemones;

56.听听pabr臈啪ia, kad b奴tina paversti tvar懦 mi拧k懦 valdym膮 komerciniu po啪i奴riu konkurencingesniu ir remti praktines priemones, turin膷ias didel寞 saugojimo ir sekvestracijos poveik寞, pvz., mediena gali b奴ti naudojama kaip statybin臈 med啪iaga ir miestuose, ir kaimo vietov臈se, i拧kastinio kuro pakaitalas ir geresnio vandens sulaikymo priemon臈;

57.听听pripa啪寞sta reik拧ming膮, ta膷iau galiausiai ribot膮 mi拧k懦 寞veisimo Europoje potencial膮; tod臈l mano, kad mi拧k懦 寞veisimo iniciatyvos turi b奴ti papildytos konkre膷iomis iniciatyvomis ir paskatomis, kuriomis b奴t懦 siekiama pagerinti sekvestracijos potencial膮, tuo pat metu u啪tikrinant ir gerinant esamos mi拧k懦 奴kio paskirties 啪em臈s b奴kl臋, kad b奴t懦 galima gauti naudos klimatui, tvariai bioekonomikai ir bio寞vairovei; tod臈l remia apleistos ir nedidelio na拧umo 啪em臈s 奴kio paskirties 啪em臈s ap啪eldinim膮 mi拧ku, agrarin臋 mi拧kininkyst臋 ir mi拧ko plot懦 pertvarkymo 寞 kitas 啪em臈naudos formas ma啪inim膮;

58.听听pabr臈啪ia, kad ES veiksmai ir politika taip pat daro poveik寞 u啪 Europos rib懦 esantiems nat奴raliems absorbentams, 啪emei ir mi拧kams, ir kad ES nulinio i拧metamo 艩ESD kiekio strategija tur臈t懦 u啪tikrinti, kad ES veiksmai netur臈t懦 啪alingo poveikio klimatui tre膷iosiose 拧alyse; 拧iuo at啪vilgiu ragina Komisij膮 ir valstybes nares remti tvirtas tarptautines taisykles 寞gyvendinant Pary啪iaus teis臈s akt懦 rinkin寞, vis懦 pirma susijusias su Pary啪iaus susitarimo 6 straipsniu, siekiant u啪kirsti keli膮 apskaitos spragoms ir dvigubai mi拧ko 寞veisimo priemoni懦 apskaitai, kuri gal臈t懦 susilpninti visuotines pastangas klimato kaitos srityje;

59.听听pabr臈啪ia, kad b奴tina kuo labiau apsaugoti ir atkurti 拧lapynes kaip nat奴ralias anglies dioksido 拧alinimo priemones;

60.听听pabr臈啪ia ilgaam啪i懦 i拧 nukirsto med啪io pagamint懦 produkt懦 vaidmen寞 ir j懦 vaidmen寞 啪em臈s naudojimo, 啪em臈s naudojimo keitimo ir mi拧kininkyst臈s (LULUCF) sektoriuje iki 2030听m.; pabr臈啪ia, kad b奴simoje sistemoje tur臈t懦 b奴ti atsi啪velgiama 寞 拧i懦 produkt懦 寞na拧膮, 寞skaitant produktus i拧 啪em臈s 奴kio paskirties 啪em臈s kategorij懦, o ne tik valdomo mi拧ko ir mi拧ku ap啪eldintos 啪em臈s;

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

61.听听pabr臈啪ia, kad b奴tina sukurti nuosekli膮 ir strategin臋 Europos mokslini懦 tyrim懦 ir inovacij懦 darbotvark臋, kurioje pagrindinis d臈mesys b奴t懦 skiriamas nulinio i拧metamo 艩ESD kiekio ekonomikos suk奴rimui, ir kad S膮jungos ir nacionalin臈s mokslini懦 tyrim懦 ir inovacij懦 programos yra labai svarbios siekiant pad臈ti Europos S膮jungai atlikti pagrindin寞 vaidmen寞 kovojant su klimato kaita;

62.听听mano, kad klimato aspekto integravimas tur臈t懦 b奴ti tinkamai 寞trauktas 寞 mokslini懦 tyrim懦 ir inovacij懦 program懦 rengim膮 ir 寞gyvendinim膮;

63.听听mano, kad per artimiausius du de拧imtme膷ius reikia d臈ti dideles pastangas mokslini懦 tyrim懦 ir inovacij懦 srityje, kad sprendimai, siekiant ma啪o arba lygaus nuliui i拧skiriamo anglies dvideginio kiekio, b奴t懦 prieinami visiems ir socialiai bei ekonomi拧kai perspektyv奴s ir kad b奴t懦 sukurti nauji sprendimai siekiant visi拧kai 拧iltnamio efekt膮 sukelian膷i懦 duj懦 nei拧skirian膷ios ekonomikos;

64.听听pabr臈啪ia savo pozicij膮, kad ne ma啪iau kaip 35听proc. programos 鈥濫uropos horizontas鈥� i拧laid懦 turi b奴ti atitinkamai skirta kovos su klimato kaita tikslams ir bendrajam S膮jungos tikslui听鈥� integruoti klimato srities veiksmus, 寞gyvendinti;

Finansavimas

65.听听ragina greitai 寞gyvendinti ES ATLPS inovacij懦 fondo veikl膮 ir 2019听m. paskelbti pirm膮j寞 kvietim膮 teikti pasi奴lymus, siekiant paskatinti investicijas 寞 ma啪膮 anglies dioksido kiek寞 i拧skirian膷i懦 pramonini懦 prover啪io technologij懦 diegim膮 寞vairiuose sektoriuose, ne tik elektros energijos gamybos, bet ir centralizuoto 拧ildymo bei pramonini懦 proces懦 srityse; ragina u啪tikrinti, kad 2021鈥�2027听m. daugiamet臈 finansin臈 programa ir jos programos b奴t懦 visi拧kai suderintos su Pary啪iaus susitarimu;

66.听听mano, kad, siekiant S膮jungoje neutralizuoti anglies dioksido poveik寞 v臈liausiai iki 2050听m., b奴tina i拧 esm臈s pasitelkti priva膷i膮sias investicijas; mano, kad 拧iuo po啪i奴riu investuotojams bus reikalingas ilgalaikis planavimas ir reglamentavimo stabilumas bei prognozavimas ir kad 寞 tai reikia atsi啪velgti b奴simuose ES reglamentuose; tod臈l pabr臈啪ia, kad tur臈t懦 b奴ti skiriama pirmenyb臈 2018听m. priimto tvaraus finansavimo veiksm懦 plano 寞gyvendinimui, 寞skaitant bank懦 kapitalo reikalavim懦 kalibravim膮 ir didesnius kapitalo reikalavimus daug anglies dioksido i拧skiriantiems 寞renginiams, prudencines taisykles draudimo bendrov臈ms ir institucini懦 investuotoj懦 bei turto valdytoj懦 pareig懦 atnaujinim膮;

67.听听mano, kad 2021鈥�2027听m. DFP, prie拧 j膮 patvirtinant, tur臈t懦 b奴ti 寞vertinta, atsi啪velgiant 寞 tiksl膮 sukurti neutralizuoto poveikio klimatui ekonomik膮 iki 2050听m., ir kad turi b奴ti nustatytas standartinis testas, kad b奴t懦 galima u啪tikrinti, jog i拧laidos ES biud啪ete b奴t懦 atsparios klimato kaitos poveikiui;

68.听听apgailestauja d臈l to, kad i拧kastinio kuro subsidijos vis dar did臈ja ir sudaro apie 55听mlrd. EUR per metus; ragina ES ir valstybes nares[9] nedelsiant atsisakyti vis懦 Europos ir nacionalini懦 i拧kastinio kuro subsidij懦;

69.听听pabr臈啪ia, kad svarbu sukurti teisingo per臈jimo fond膮, skirt膮 vis懦 pirma regionams, kurie yra labiausiai paveikti priklausomyb臈s nuo i拧kastinio ma啪inimo, pvz., anglies kasybos regionai, ir kartu atsi啪velgti 寞 socialin寞 poveik寞 esamo klimato finansavimo srityje; 拧iomis aplinkyb臈mis pabr臈啪ia, kad ilgalaik臈 strategija turi b奴ti kuo priimtinesn臈 visuomenei d臈l kai kuriuose sektoriuose reikaling懦 permain懦;

Vartotoj懦 ir 啪iedin臈s ekonomikos vaidmuo

70.听听pabr臈啪ia didel寞 elgsenos poky膷i懦 poveik寞 siekiant suma啪inti 拧iltnamio efekt膮 sukelian膷i懦 duj懦 i拧metim膮, 寞skaitant vis膮 maisto sistem膮 ir transporto, ypa膷 aviacijos, sektori懦; ragina Komisij膮 kuo grei膷iau i拧nagrin臈ti politikos galimybes, 寞skaitant su aplinka susijusius mokes膷ius, siekiant skatinti elgsenos poky膷ius; pabr臈啪ia iniciatyv懦 鈥瀒拧 apa膷ios 寞 vir拧懦鈥�, pvz., Mer懦 pakto, svarb膮 skatinant elgsenos poky膷ius;

71.听听pa啪ymi, kad JT Maisto ir 啪em臈s 奴kio organizacijos pateikti statistiniai duomenys rodo, jog nuo 1990听m. bendras 28听ES 拧ali懦 m臈sos ir gyv奴nin臈s kilm臈s produkt懦 suvartojimas vienam gyventojui suma啪臈jo ir kad remiant 拧i膮 tendencij膮 ir derinant tai su technin臈mis pasi奴los ma啪inimo priemon臈mis b奴t懦 galima gerokai suma啪inti 啪em臈s 奴kio gamybos i拧metam懦 ter拧al懦 kiek寞;

72.听听pabr臈啪ia, jog svarbu, kad ES pereit懦 ne tik prie atsinaujinan膷iosios energijos, bet ir prie produkt懦 bei med啪iag懦, kuriems gaminti naudojami atsinaujinantieji 拧altiniai, t.听y. kad produktai ir med啪iagos, kuriems gaminti naudojamas i拧kastinis kuras arba kuriuos gaminant i拧metama daug ter拧al懦, b奴t懦 gaminami naudojant atsinaujinan膷iuosius i拧teklius;

73.听听pabr臈啪ia, kad labai didel臈 suvartojamos energijos dalis (ir atitinkamai i拧metamas 艩ESD kiekis) tiesiogiai sunaudojama i拧tekli懦 寞sigijimui, perdirbimui, ve啪imui, konversijai, naudojimui ir 拧alinimui; pabr臈啪ia, kad kiekvienu i拧tekli懦 valdymo grandin臈s etapu b奴t懦 galima sutaupyti labai daug; tod臈l pabr臈啪ia, kad i拧tekli懦 na拧umo didinimas didinant efektyvum膮 ir ma啪inant i拧tekli懦 拧vaistym膮 taikant tokias priemones kaip pakartotinis naudojimas ir perdirbimas gali gerokai suma啪inti tiek i拧tekli懦 vartojim膮, tiek 拧iltnamio efekt膮 sukelian膷i懦 duj懦 i拧metim膮, kartu gerinant konkurencingum膮 ir kuriant verslo galimybes bei darbo vietas; pabr臈啪ia 啪iedin臈s ekonomikos priemoni懦 ekonomin寞 veiksmingum膮; pabr臈啪ia, kad geresnis i拧tekli懦 naudojimo efektyvumas ir 啪iedin臈s ekonomikos metodai, taip pat 啪iedinis gamini懦 dizainas pad臈s pakeisti gamybos ir vartojimo modelius ir suma啪inti atliek懦 kiek寞;

74.听听pabr臈啪ia produkt懦 politikos, pvz., 啪ali懦j懦 vie拧懦j懦 pirkim懦 ir ekologinio projektavimo, svarb膮; pabr臈啪ia, kad Ekologinio projektavimo direktyva[10] labai prisid臈jo prie ES klimato srities tiksl懦 寞gyvendinimo, nes 拧iltnamio efekt膮 sukelian膷i懦 duj懦 kiekis kasmet suma啪臈jo 320听mln. ton懦 CO₂ ekvivalent懦, ir kad apskai膷iuota, jog iki 2020听m. ES vartotojai i拧 viso sutaupys iki 112听mlrd. EUR arba apie 490听EUR per metus vienam nam懦 奴kiui d臈l 拧ios direktyvos 寞gyvendinimo; pabr臈啪ia kad reikia parengti 啪iedin臈s ekonomikos reikalavimus, kurie b奴t懦 ES ekologinio projektavimo standart懦 dalis, ir i拧pl臈sti dabartin臋 ekologinio projektavimo metodik膮 寞traukiant ne tik su energija susijusius gaminius, bet ir kit懦 kategorij懦 gaminius;

ES ir pasauliniai veiksmai klimato kaitos srityje

75.听听pabr臈啪ia, kad svarbu teikti daugiau iniciatyv懦 ir stiprinti dialog膮 atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, taip pat skatinti veiksming膮 klimato srities diplomatij膮, siekiant priimti pana拧ius politikos sprendimus, kuriais b奴t懦 padidintas u啪moj懦 klimato srityje lygis kituose regionuose ir tre膷iosiose 拧alyse; ragina ES padidinti savo pa膷ios klimato kaitos sri膷iai teikiam膮 finansavim膮 ir aktyviai veikti, siekiant paskatinti valstybes nares padidinti tre膷iosioms 拧alims teikiam膮 finansin臋 pagalb膮 klimato srityje (pirmum膮 teikiant paramai vystymuisi, o ne paskoloms), kuri tur臈t懦 b奴ti reikiama papildomai prie paramos vystymuisi u啪sienyje ir netur臈t懦 b奴ti laikoma tiek parama vystymuisi, tiek ir finansine pagalba klimato srityje;

76.听听apgailestauja, kad daugelis kit懦 stipriausios ekonomikos 拧ali懦 dar nerengia strategij懦 iki 2050听m.; tod臈l pra拧o Tarybos ir Komisijos sustiprinti diplomatij膮 klimato kaitos srityje ir imtis kit懦 tinkam懦 priemoni懦 siekiant skatinti kitas stipriausios ekonomikos 拧alis, kad gal臈tume pasiekti ilgalaikius Pary啪iaus susitarimo tikslus;

77.听听pabr臈啪ia tvirtos ES klimato ir energetikos diplomatijos bei lyderyst臈s svarb膮 siekiant stiprinti pasaulin臋, daugia拧al臋 partneryst臋 ir u啪mojus kovojant su klimato kaita bei siekiant tvaraus vystymosi; ragina Komisij膮 ir valstybes nares remti bendras sistemas ir veiksmus JT formatuose;

78.听听pabr臈啪ia 2019听m. rugs臈jo听m臈n. rengiam膮 JT auk拧膷iausiojo lygio susitikim膮 klimato kaitos klausimais kaip ideali膮 galimyb臋 lyderiams paskelbti didesnius u啪mojus NDC at啪vilgiu; mano, kad ES tur臈t懦 i拧 anksto priimti pozicij膮 d臈l NDC atnaujinimo, kad b奴t懦 gerai pasirengusi auk拧膷iausiojo lygio susitikimui, ir glaud啪iai bendradarbiauti su tarptautine 拧ali懦 koalicija, remiant didesnius u啪mojus klimato kaitos srityje;

79.听听pabr臈啪ia s膮veikumo ES politikos priemoni懦 ir atitinkam懦 tre膷i懦j懦 拧ali懦 priemoni懦, ypa膷 susijusi懦 su anglies dioksido kain懦 nustatymo mechanizmais, privalumus; ragina Komisij膮 t臋sti ir stiprinti bendradarbiavim膮 bei param膮 kuriant anglies dioksido kain懦 nustatymo mechanizmus u啪 Europos rib懦, siekiant ma啪inti i拧metam懦 ter拧al懦 kiek寞 ir u啪tikrinti vienodas s膮lygas visame pasaulyje; pabr臈啪ia, kad svarbu nustatyti aplinkos apsaugos priemones, kad b奴t懦 u啪tikrintas faktinis ir papildomas 拧iltnamio efekt膮 sukelian膷i懦 duj懦 kiekio ma啪inimas; tod臈l ragina Komisij膮 pritarti tvirtoms tarptautin臈ms taisykl臈ms, susijusioms su Pary啪iaus susitarimo 6 straipsniu, kad b奴t懦 i拧vengta apskaitos sprag懦 ir dvigubos i拧metam懦 ter拧al懦 kiekio apskaitos;

掳

掳听听掳

80.听听paveda Pirmininkui perduoti 拧i膮 rezoliucij膮 Tarybai, Komisijai ir valstybi懦 nari懦 vyriausyb臈ms bei parlamentams.