合法博彩网站

Europos Parlamentas,

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 2018听m. lapkri膷io 28听d. Komisijos komunikat膮 鈥炁爒ari m奴s懦 vis懦 planeta. Strategin臈 klestin膷ios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija鈥� (),

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 Jungtini懦 Taut懦 bendr膮j膮 klimato kaitos konvencij膮 (UNFCCC) ir 寞 jos Kioto protokol膮,

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 Pary啪iaus susitarim膮, Sprendim膮 Nr.听1/CP.21 ir 2015听m. lapkri膷io 30听d.听鈥� gruod啪io 11听d. Pary啪iuje, Pranc奴zijoje, vykusias 21-膮j膮 Jungtini懦 Taut懦 bendrosios klimato kaitos konvencijos 拧ali懦 konferencij膮 (COP听21) ir 11-膮j膮 拧ali懦 konferencij膮, kuri laikoma Kioto protokolo 拧ali懦 susitikimu (CMP听11),

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 2018听m. gruod啪io 2鈥�14听d. Katovicuose, Lenkijoje, vykusias 24-膮j膮 JTBKKK 拧ali懦 konferencij膮 (COP听24), 14-膮j膮 拧ali懦 konferencij膮, kuri laikoma Kioto protokolo 拧ali懦 susitikimu (CMP听14), ir 拧ali懦 konferencijos, kuri laikoma Pary啪iaus susitarimo 拧ali懦 susitikimu, pirmosios sesijos tre膷i膮j膮 dal寞 (CMA听1.3),

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 Jungtini懦 Taut懦 darnaus vystymosi darbotvark臋 iki 2030听m. ir 寞 darnaus vystymosi tikslus (DVT),

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 savo 2018听m. spalio 25听d. rezoliucij膮 d臈l 2018听m. Jungtini懦 Taut懦 klimato kaitos konferencijos Katovicuose, Lenkijoje (COP听24)[1],

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 2018听m. kovo 22听d. Tarybos i拧vadas,

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 Tarpvyriausybin臈s klimato kaitos komisijos speciali膮j膮 ataskait膮 d臈l visuotinio at拧ilimo 1,5听掳C, penkt膮j膮 vertinimo ataskait膮 (AR5) ir apibendrinam膮j膮 ataskait膮,

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 2018听m. lapkri膷io 27听d. priimt膮 Jungtini懦 Taut懦 ataskaitos d臈l atotr奴kio i拧metam懦j懦 ter拧al懦 srityje devint膮j膮 redakcij膮,

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 Darbo tvarkos taisykli懦 123 straipsnio 2 dal寞,

A.听听kadangi Katovicuose 寞vykus COP听24 buvo priimtas Katovic懦 teis臈s akt懦 rinkinys, kuriame numatytas teisinis ai拧kumas 寞gyvendinant Pary啪iaus susitarim膮;

B. 听听kadangi pra臈jus trejiems metams nuo istorinio Pary啪iaus susitarimo sudarymo Pranc奴zijos sostin臈 patyr臈 dideli懦 socialini懦 neramum懦, susijusi懦 su klimato politika; kadangi tai 寞rodo, kad siekiant apriboti bet kokius neigiamus ekonominius su klimato srities teis臈s aktais susijusius padarinius socialin臈s nuostatos yra labai svarbios; kadangi pri臈mus Katovic懦 teis臈s akt懦 rinkin寞 bandoma kurti klimato politik膮, kuri膮 寞gyvendinant niekas neb奴t懦 paliekamas u啪nugaryje;

C. 听听kadangi ES yra atsakinga u啪 ma啪iau kaip 10听proc. pasaulyje i拧metamo 拧iltnamio efekt膮 sukelian膷i懦 duj懦 (艩ESD) kiekio ir negali viena pasiekti Pary啪iaus susitarimo tiksl懦; kadangi 拧iuos tikslus galima 寞gyvendinti tik pasaulinio masto veiksmais dalyvaujant did啪iausios ekonomikos pasaulyje 拧alims;

D.听听kadangi Pary啪iaus susitarim膮 buvo 寞manoma sudaryti tik tada, kai 拧io susitarimo 拧alys nusprend臈, kad s膮vokos 鈥瀡isi拧ka nepriklausomyb臈 nuo i拧kastinio kuro鈥� vartoti neb奴tina, ir vietoj to skatino pusiausvyr膮 tarp i拧metam懦j懦 ter拧al懦 ir absorbent懦 (t.听y. u啪tikrinti nulin寞 i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiek寞);

E.听听kadangi prie ilgalaik臈s ES i拧metamo 艩ESD kiekio ma啪inimo strategijos visuomet tur臈t懦 b奴ti pridedama strategija, pagal kuri膮 teikiama pagalba didel寞 poveik寞 patirian膷i懦 region懦, vis懦 pirma angli懦 kasybos region懦, teisingam per臈jimui, kuris pad臈t懦 拧iems regionams i拧laikyti u啪imtum膮 ir gauti vie拧膮j膮 param膮 klimato politikai;

F.听听kadangi 寞gyvendinant ilgalaik臋 ES i拧metamo 艩ESD kiekio ma啪inimo strategij膮 reik臈t懦 atsi啪velgti 寞 寞vairius valstybi懦 nari懦 infrastrukt奴ros paj臈gumus;

1.听听pa啪ymi, kad Europos S膮jungos pilie膷iai jau susiduria su tiesioginiu klimato kaitos poveikiu; pabr臈啪ia, kad, pasak Europos aplinkos agent奴ros, vidutiniai metiniai nuostoliai, patiriami S膮jungoje d臈l oro ir ekstremali懦 su klimato kaita susijusi懦 rei拧kini懦, 2010鈥�2016听m. siek臈 ma啪daug 12,8听mlrd.听EUR;

2.听听pa啪ymi, jog, vadovaujantis Tarpvyriausybin臈s klimato kaitos komisijos speciali膮ja ataskaita d臈l visuotinio at拧ilimo 1,5听掳C, visuotinio at拧ilimo apribojimas iki 1,5听掳C, 拧io lygio nevir拧ijant arba vir拧ijant ribotai, rei拧kia, kad reik臈t懦 spartaus ir plataus masto per臈jimo energetikos, 啪em臈s, miest懦, infrastrukt奴ros (寞skaitant transport膮 ir pastatus) ir pramonini懦 sistem懦 srityse precedento neturin膷iu mastu ir kad visuose sektoriuose reik臈t懦 smarkiai suma啪inti i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiek寞, taip pat b奴t懦 reikalingas platus 拧velninimo galimybi懦 spektras ir gerokai didesn臈s investicijos 寞 拧ias galimybes;

3.听听atkreipia d臈mes寞 寞 Jungtini懦 Taut懦 aplinkos programos 2018听m. ataskait膮 d臈l atotr奴kio i拧metam懦j懦 ter拧al懦 srityje, kurioje teigiama, kad dabartiniai bes膮lyginiai nacionaliniu lygmeniu nustatyti 寞pareigojantys veiksmai gerokai vir拧ija Pary啪iaus susitarime nustatyt膮 kur kas ma啪esn臋 nei 2听掳C at拧ilimo rib膮, o tai rei拧kia, kad iki 2100听m. temperat奴ra padid臈s 3,2听掳C[2]; pabr臈啪ia, kad visos JTBKKK 拧alys turi nedelsdamos laiku padidinti savo klimato srities 寞sipareigojimus;

4.听听atkreipia d臈mes寞 寞 Komisijos komunikat膮 d臈l ilgalaik臈s strategijos 鈥炁爒ari m奴s懦 vis懦 planeta. Strategin臈 klestin膷ios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija鈥�, kuriame atkreipiamas d臈mesys 寞 galimybes ir sunkumus, su kuriais pereinant prie visi拧kai 拧iltnamio efekt膮 sukelian膷i懦 duj懦 nei拧skirian膷ios ekonomikos susiduria Europos S膮jungos pilie膷iai ir Europos ekonomika, ir nustatomas plataus masto diskusij懦, kuriose dalyvauja ES institucijos, nacionaliniai parlamentai, verslo sektorius, nevyriausybin臈s organizacijos, miestai ir bendruomen臈s, taip pat pilie膷iai, pagrindas; pra拧o Tarybos susitarti d臈l ekonomi拧kai efektyvi懦 b奴d懦, kaip pasiekti pusiausvyr膮 tarp i拧metam懦j懦 ter拧al懦 ir absorbent懦 pagal Pary啪iaus susitarim膮, atsi啪velgiant 寞 skirtingus valstybi懦 nari懦 paj臈gumus;

ES skirtos am啪iaus vidurio nulinio i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiekio strategijos 寞gyvendinimo b奴dai

5.听听pa啪ymi, jog ilgalaik臈je strategijoje numatyti a拧tuoni b奴dai, kuriais gali b奴ti 寞gyvendinami ekonominiai, technologiniai ir socialiniai poky膷iai, kuri懦 reikia, kad S膮junga pasiekt懦 ilgalaik寞 Pary啪iaus susitarimo temperat奴ros tiksl膮; pabr臈啪ia, kad du i拧 j懦 pad臈t懦 S膮jungai iki 2050听m. pasiekti nulin寞 i拧metamo 艩ESD kiekio lyg寞; pabr臈啪ia, kad 拧iuo tikslu visais lygmenimis: vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos, taip pat dalyvaujant visiems ne vie拧ojo sektoriaus subjektams reikia imtis neatid臈liotin懦 veiksm懦 ir d臈ti daug pastang懦; pripa啪寞sta, kad regioniniu ir vietos lygmenimis nustatyti 寞pareigojantys veiksmai gal臈t懦 b奴ti svarbios priemon臈s siekiant panaikinti i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiekio atotr奴k寞; primena Valdymo reglamente[3] nustatyt膮 valstybi懦 nari懦 寞sipareigojim膮 priimti nacionalines ilgalaikes strategijas, kuriomis reik臈t懦 vadovautis imantis ES veiksm懦; pabr臈啪ia technologi拧kai neutralaus po啪i奴rio vaidmen寞 ma啪inant i拧metam膮 艩ESD kiek寞 pagal Pary啪iaus susitarim膮;

6.听听primena, kad, Komisijos skai膷iavimais, taikant nulinio i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiekio scenarij懦 ES bendrasis vidaus produktas (BVP) tur臈t懦 b奴ti didesnis nei taikant scenarijus, pagal kuriuos taikomi ne tokie grie啪ti i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiekio ma啪inimo reikalavimai, o d臈l valstybi懦 nari懦 skirtum懦, 颈苍迟别谤听补濒颈补, susijusi懦 su BVP vienam gyventojui ir tar拧os anglies dioksidu intensyvumu taikant skirtingus nacionalinius energijos r奴拧i懦 derinius, poveikis visoje Europos S膮jungoje abiem atvejais b奴t懦 nevienodas;

7.听听susir奴pin臋s pa啪ymi, kad 拧iuo metu ES priklausomyb臈 nuo energijos importo yra apie 55听proc.; pabr臈啪ia, kad, taikant nulinio i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiekio scenarij懦, iki 2050听m. 拧is kiekis suma啪臈t懦 iki 20听proc., ir tai tur臈t懦 teigiam膮 poveik寞 ES prekybos balansui ir geopolitinei pad臈膷iai;

8.听听pa啪ymi, kad b奴dai, kuriais galima pasiekti nulin寞 i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiek寞, apima nema啪ai anglies dioksido pa拧alinimo technologij懦, be kita ko, naudojant anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas, taip pat tiesiogini懦 oro surinkimo sistem懦, kurias dar reikia pla膷iu mastu 寞diegti, naudojim膮; ta膷iau mano, kad 寞gyvendinant ES nulinio i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiekio strategij膮 pirmenyb臈 tur臈t懦 b奴ti teikiama veiksmams, kuriais tiesiogiai ma啪inamas i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiekis, taip pat apsaugomi ir stiprinami nat奴ral奴s ES absorbentai ir kaupikliai, be to, anglies dioksido pa拧alinimo technologijas tur臈t懦 b奴ti siekiama naudoti tik tada, kai n臈ra joki懦 galimybi懦 tiesiogiai suma啪inti i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiek寞;

9.听听pabr臈啪ia, kad, kol nebus 寞rodytos 拧i懦 technologij懦 panaudojimo galimyb臈s, visi b奴dai iki 2050听m. arba v臈liau antrojoje 拧io am啪iaus pus臈je tur臈t懦 b奴ti grind啪iami komerciniu pagrindini懦 pereinamojo laikotarpio technologij懦 prieinamumu, kartu atsi啪velgiant 寞 skirting膮 valstybi懦 nari懦 pradin臋 pad臈t寞, remiant teising膮 per臈jim膮 daugiausia anglies dioksido i拧skirian膷iuose regionuose ir ma啪inant i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiek寞 visuose sektoriuose, kuriuose i拧metamos 艩ESD;

Socialiniai klimato kaitos aspektai ir teisingas per臈jimas

10.听听palankiai vertina tai, jog Komisija teigia, kad nulin寞 i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiek寞 galima pasiekti nesuma啪inant darbo viet懦 skai膷iaus, ir teigiamai vertina i拧sam懦 daug energijos suvartojan膷i懦 pramon臈s sektori懦 per臈jimo prie nulinio i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiekio vertinim膮; pabr臈啪ia, kad, jei teisingas per臈jimas prie nulinio i拧metamo 艩ESD kiekio lygio bus tinkamai administruojamas teikiant tinkam膮 param膮 pa啪eid啪iamiausiems regionams, sektoriams ir pilie膷iams, esama galimybi懦 S膮jungoje kurti su darbo vietomis susijus寞 gryn膮j寞 peln膮; tod臈l mano, kad Komisija pagal ES 寞g奴d啪i懦 panoram膮 tur臈t懦 rengti atnaujint懦 寞g奴d啪i懦 patikr膮 ir pateikti regioninius duomenis apie tai, koki懦 寞g奴d啪i懦 reik臈s pereinant prie neutralizuoto poveikio klimatui Europos, siekiant remti pa啪eid啪iamiausius regionus, sektorius ir 啪mones, kurie persikvalifikuoja, kad gal臈t懦 tuose pa膷iuose regionuose gauti perspektyvi懦 ir labai kokybi拧k懦 darbo viet懦;

11.听听pabr臈啪ia, kad per臈jimas turi b奴ti teisingas visoms visuomen臈s dalims; pa啪ymi, kad 拧iuo tikslu reikia suprasti teising膮 per臈jim膮, apimant寞 neigiam膮 ir teigiam膮 su spartesniais veiksmais klimato kaitos srityje susijus寞 poveik寞, pavyzd啪iui, gali b奴ti prarandama darbo viet懦 ir kuriamos naujos galimyb臈s 寞sidarbinti;

12.听听mano, kad su klimato kaita susij臋s per臈jimas Europoje turi b奴ti ekologi拧kai, ekonomi拧kai ir socialiniu po啪i奴riu tvarus; pabr臈啪ia, kad, siekiant u啪tikrinti vis懦 pilie膷i懦 politin寞 pritarim膮, svarbu atsi啪velgti 寞 su klimatu susijusios ir priklausomyb臈s nuo i拧kastinio kuro ma啪inimo politikos pasiskirstymo poveik寞, vis懦 pirma ma啪as pajamas gaunantiems 啪mon臈ms; tod臈l mano, kad 寞gyvendinant vis懦 sri膷i懦 ES ir nacionalin臋 klimato politik膮 reik臈t懦 visapusi拧kai atsi啪velgti 寞 socialin寞 poveik寞 siekiant u啪tikrinti socialin臋 ir ekologin臋 pertvark膮 Europoje;

13.听听pakartoja, kad tam tikro lygio lankstumas siekiant neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos pad臈t懦 suma啪inti socialines i拧laidas, vis懦 pirma nuo akmens angli懦 priklausomuose regionuose, ir prisid臈t懦 prie j懦 pertvarkos;

14.听听primena, kad ma啪daug 50鈥�125听mln. Europos S膮jungos pilie膷i懦 拧iuo metu gresia energijos nepriteklius[4]; pabr臈啪ia, kad energetikos pertvarka ma啪as pajamas gaunantiems 啪mon臈ms gali tur臈ti neproporcingo poveikio, tod臈l gali toliau did臈ti energijos nepriteklius; pripa啪寞sta, jog energetikos politika turi apimti socialin寞 aspekt膮 ir u啪tikrinti, kad niekas neb奴t懦 u啪mir拧tas; ragina valstybes nares imtis perspektyvi懦 veiksm懦 siekiant u啪tikrinti teising膮 energetikos pertvark膮 ir galimyb臋 visiems ES pilie膷iams gauti energijos;

15.听听pabr臈啪ia, jog Europos S膮jungos pilie膷i懦 寞traukimas ir dalyvavimas yra b奴tinas, kad Europa gal臈t懦 pasiekti nulin寞 i拧metamo 艩ESD kiekio lyg寞; ragina visais nacionalini懦, regionini懦 ir vietos vald啪ios institucij懦 lygmenimis imtis konkre膷i懦 priemoni懦, kuriomis skatinamas ir supaprastinamas pilie膷i懦 dalyvavimas pereinant prie anglies dioksido 寞 aplink膮 nei拧skirian膷ios visuomen臈s;

Sektori懦 ind臈lis

16.听听pabr臈啪ia, kad bendras ter拧al懦 i拧metimo lygis galiausiai tur臈s b奴ti suma啪intas beveik iki nulinio lygio visuose ekonomikos sektoriuose, kurie tur臈t懦 prisid臈ti prie bendr懦 pastang懦 suma啪inti i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiek寞; tod臈l ragina Komisij膮 pl臈toti visiems sektoriams skirtus poveikio klimatui neutralizavimo b奴dus;

17.听听ta膷iau atkreipia d臈mes寞 寞 tai, kad siekiant kurti visi拧kai 拧iltnamio efekt膮 sukelian膷i懦 duj懦 nei拧skirian膷i膮 ekonomik膮 reik臈s dideli懦 papildom懦 investicij懦 寞 ES energetikos sistem膮 ir susijusi膮 infrastrukt奴r膮, palyginti su dabartin臈mis investicijomis, t.听y. 175鈥�290听mlrd.听EUR per metus;

18.听听pabr臈啪ia, jog esama 寞vairi懦 b奴d懦 kurti neutralizuoto poveikio klimatui ekonomik膮, ir mano, kad valstyb臈s nar臈s, remdamosi savo strateginiais energetikos ir klimato kaitos planais, tur臈t懦 gal臈ti pasirinkti per臈jimo b奴dus, kuriais galima suma啪inti i拧metam膮 艩ESD kiek寞;

19.听听atkreipia d臈mes寞 寞 daug energijos suvartojan膷i懦 pramon臈s sektori懦 vaidmen寞 siekiant ilgalaiki懦 ES i拧metamo 艩ESD kiekio ma啪inimo tiksl懦; mano, kad siekiant i拧laikyti pirmaujan膷i膮 ES pozicij膮 ma啪ai anglies dioksido i拧skirian膷ios pramon臈s sityje ir pramon臈s gamyb膮 Europos S膮jungoje, i拧saugoti Europos pramon臈s sektori懦 konkurencingum膮 ir i拧vengti anglies dioksido nutek臈jimo pavojaus reikia pa啪angi懦 ir tikslini懦 politikos program懦; ragina Komisij膮 pateikti nauj膮 ir integruot膮 ES pramon臈s klimato kaitos strategij膮, skirt膮 daug energijos suvartojantiems pramon臈s sektoriams, kad b奴t懦 skatinamas konkurencingas per臈jimas prie nulinio i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiekio sunkiosios pramon臈s sektoriuose;

20.听听ragina Komisij膮 rengti pramon臈s strategij膮, pagal kuri膮 b奴t懦 taikomos priemon臈s, kuriomis Europos pramonei b奴t懦 suteikiama galimyb臈 vienodomis s膮lygomis konkuruoti pasauliniu mastu; mano, kad 寞gyvendindama 拧i膮 politik膮 Komisija tur臈t懦 i拧nagrin臈ti papildom懦 priemoni懦, kuriomis siekiama apsaugoti pramon臈s sektorius, kuriems importuojant gaminius gresia anglies dioksido nutek臈jimo pavojus, ir kuriomis b奴t懦 galima pakeisti, pritaikyti arba papildyti bet kokias galiojan膷ias apsaugos nuo anglies dioksido nutek臈jimo pavojaus priemones, veiksmingum膮 ir suderinamum膮 su Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykl臈mis;

21.听听pabr臈啪ia, kad, atsi啪velgiant 寞 nevienod膮 pradin臋 pad臈t寞 pereinant prie kitokios energijos vartojimo, i拧metamo 艩ESD kiekio ma啪inimo pastangos siekiant ES lygmeniu u啪tikrinti poveikio klimatui neutralizavim膮 visoje Europos S膮jungoje gali b奴ti pasiskirs膷iusios nevienodai;

22.听听ragina valstybes nares skubiai 寞gyvendinti 拧varios energijos dokument懦 rinkin寞; primena valstybi懦 nari懦 kompetencij膮 priimti sprendimus d臈l savo energijos r奴拧i懦 derinio ES klimato ir energetikos politikos strategijose;

23.听听pa啪ymi, jog Komisijos 2018听m. energijos kain懦 ir i拧laid懦 Europoje ataskaitoje[5] pabr臈啪iama, kad ES yra nuolat smarkiai veikiama nepastovi懦 ir did臈jan膷i懦 i拧kastinio kuro kain懦 ir kad manoma, jog ateityje elektros energijos gamybos s膮naudos padid臈s elektros energijai, gaminamai i拧 i拧kastinio kuro, ir suma啪臈s atsinaujinan膷i懦j懦 i拧tekli懦 energijai; pabr臈啪ia, kad ES energijos importo i拧laidos 2017听m. padid臈jo 26听proc. iki 266听mlrd.听EUR, daugiausia d臈l did臈jan膷i懦 naftos kain懦; pa啪ymi, jog ataskaitoje apskai膷iuota, kad naftos kain懦 kilimas tur臈jo neigiam膮 poveik寞 ES ekonomikos augimui (鈥�0,4听proc. BVP 2017听m.) ir infliacijai (+0,6);

24.听听primena, kad 71听proc. visos energijos suvartojama vien tik patalpoms 拧ildyti; sutinka su Komisija, kad energij膮 taupantys namai taps norma neutralizuoto poveikio klimatui ES, taip u啪tikrinant geresn臋 sveikat膮 ir patogum膮 visiems europie膷iams;

25.听听atkreipia d臈mes寞 寞 pagrindin寞 atsinaujinantiesiems energijos i拧tekliams ir kitiems nedidel寞 anglies dioksido kiek寞 i拧metantiems energijos i拧tekliams tenkant寞 vaidmen寞 pereinant prie visi拧kai 艩ESD nei拧skirian膷ios ekonomikos, nes i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiekis energetikos sektoriuje 拧iuo metu sudaro 75听proc. Europoje i拧metamo 艩ESD kiekio;

26.听听ragina kurti labai ekologi拧k膮 energetikos sistem膮, kuri b奴t懦 grind啪iama nedidel寞 anglies dioksido kiek寞 i拧metan膷iais energijos i拧tekliais, nekelian膷iais pavojaus energetiniam saugumui; pra拧o Komisijos ir valstybi懦 nari懦 拧iuo at啪vilgiu imtis vis懦 b奴tin懦 priemoni懦, nes tai tur臈s 拧alutinio poveikio visiems ekonomikos sektoriams;

27.听听pripa啪寞sta anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologij懦 vaidmen寞, kuris Tarpvyriausybin臈s klimato kaitos komisijos specialioje ataskaitoje d臈l visuotinio at拧ilimo 1,5听掳C priskiriamas daugeliui 1,5听掳C scenarij懦; pabr臈啪ia, kad ES 拧ioje srityje turi siekti 寞gyvendinti platesnio u啪mojo siekius; taip pat atkreipia d臈mes寞 寞 valstybi懦 nari懦 pagal Europos strategin寞 energetikos technologij懦 plan膮 nustatytus tikslus XXI听a. tre膷iajame de拧imtmetyje Europos energetikos ir pramon臈s sektoriuje 寞diegti komercinio masto anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas; mano, kad b奴tina padidinti aplinkai saug懦 anglies dioksido surinkim膮 ir panaudojim膮 (CCU) bei CCS pramoniniuose procesuose, kad b奴t懦 suma啪intas bendras i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiekis ir vengiant i拧metam懦j懦 ter拧al懦 arba nuolatinio CO₂ saugojimo;

28.听听pa啪ymi, kad statybos, pramon臈s ir transporto sektori懦 elektrifikavimui teks vienas svarbiausi懦 vaidmen懦 ma啪inant i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiek寞 拧iuose sektoriuose, tod臈l tam reik臈s patikimo elektros tiekimo ateityje ir geresni懦 saugojimo paj臈gum懦;

29.听听pabr臈啪ia, kad svarbu u啪tikrinti per臈jim膮 nuo oro transporto prie gele啪inkeli懦 transporto, taip pat per臈jim膮 prie vie拧ojo transporto ir dalijimusi pagr寞sto judumo; pa啪ymi, kad keli懦 transporte i拧metama ma啪daug penktadalis viso ES i拧metamo anglies dioksido kiekio; tod臈l ragina valstybes nares ir Komisij膮 imtis ry啪ting懦 veiksm懦 siekiant suteikti vartotojams visose valstyb臈se nar臈se galimyb臋 naudotis netar拧iomis ir ma啪atar拧臈mis transporto priemon臈mis, kartu u啪tikrinant, kad ma啪as pajamas gaunan膷iose valstyb臈se nar臈se neb奴t懦 daugiau naudojamasi senomis labai tar拧iomis transporto priemon臈mis; be to, pabr臈啪ia pa啪angi懦 technologij懦, pavyzd啪iui, pa啪angiosios 寞krovimo prieig懦 infrastrukt奴ros, vaidmen寞 siekiant sukurti transporto sektoriaus elektrifikavimo ir atsinaujinan膷i懦j懦 energijos i拧tekli懦 naudojimo s膮veik膮;

30.听听pabr臈啪ia, kad ES tur臈t懦 skatinti region懦, miest懦 ir miesteli懦 vaidmen寞 ir pastangas; ragina Komisij膮 remtis Mer懦 pakto, pagal kur寞 atstovaujama 200 milijon懦 Europos S膮jungos pilie膷i懦, darbu ir suteikti jiems galimyb臋 atlikti skatinam膮j寞 vaidmen寞 toliau pereinant prie naujos energetikos sistemos;

Mi拧k懦 potencialo didinimas kovojant su klimato kaita tvarios bioekonomikos s膮lygomis

31.听听remia aktyvi膮 ir tvari膮 mi拧kotvark膮 nacionaliniu lygmeniu ir konkre膷ias priemones, kuriomis skatinama veiksminga ir tvari ES bioekonomika, atsi啪velgiant 寞 didel寞 mi拧k懦 potencial膮 prisid臈ti prie Europos pastang懦 klimato kaitos srityje stiprinimo (pasitelkiant sekvestracij膮, saugojim膮 ir pakeitim膮) ir pad臈ti pasiekti nulinio i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiekio tiksl膮 v臈liausiai iki 2050听m.; pripa啪寞sta prisitaikymo prie klimato kaitos poreik寞 ir poreik寞 iki 2020听m. sustabdyti biologin臈s 寞vairov臈s nykim膮 ir ekosistemini懦 paslaug懦 prast臈jim膮 Europos S膮jungoje; pabr臈啪ia, kad reikia pl臈toti 寞rodymais grind啪iam膮 politik膮, padedan膷i膮 寞gyvendinti ir finansuoti ES biologin臈s 寞vairov臈s i拧saugojimo priemones;

32.听听pabr臈啪ia, kad tvari膮 mi拧kotvark膮 b奴tina padaryti komerciniu po啪i奴riu konkurencingesn臋 ir remti praktines priemones, turin膷ias didel寞 saugojimo ir sekvestracijos poveik寞, pavyzd啪iui, mediena gali b奴ti naudojama kaip statybin臈 med啪iaga ir miestuose, ir kaimo vietov臈se, ja gali b奴ti pakei膷iamas i拧kastinis kuras, be to, ji yra geresnio vandens sulaikymo priemon臈;

33.听听rekomenduoja daug pastang懦 d臈ti 寞 agrarin臋 mi拧kininkyst臋 ir pasiekti ap膷iuopiam懦 rezultat懦听鈥� ekologiniu po啪i奴riu ir biologin臈s 寞vairov臈s srityje听鈥� 寞traukiant med啪ius ir 寞vairi膮 augmenij膮 寞 啪em臈s 奴kio paskirties 啪em臈s apdirbim膮;

34.听听pripa啪寞sta teigiam膮 mi拧k懦 寞veisimo Europoje potencial膮; mano, jog mi拧k懦 寞veisimo iniciatyvos turi b奴ti papildytos konkre膷iomis iniciatyvomis ir paskatomis, kuriomis b奴t懦 siekiama pagerinti sekvestracijos potencial膮, tuo pat metu u啪tikrinant ir gerinant esamos mi拧k懦 奴kio paskirties 啪em臈s b奴kl臋, kad b奴t懦 galima gauti naudos klimatui, tvariai bioekonomikai ir bio寞vairovei; tod臈l pritaria, kad apleist膮 ir beveik nederling膮 啪em臈s 奴kio paskirties 啪em臋 reikia ap啪eldinti mi拧ku, taikyti agrarin臈s mi拧kininkyst臈s sistem膮 ir ma啪inti mi拧ko plot懦 pavertim膮 kitos paskirties 啪eme;

Finansavimas ir moksliniai tyrimai

35.听听ragina skubiai 寞gyvendinti ES apyvartini懦 tar拧os leidim懦 prekybos sistemos (ATLPS) inovacij懦 fond膮, o pirm膮j寞 kvietim膮 teikti pasi奴lymus paskelbti 2019听m., siekiant paskatinti investuoti 寞 ma啪ai anglies dioksido i拧skirian膷i懦 pa啪angi懦 pramon臈s technologij懦 demonstravim膮 寞vairiuose sektoriuose, ne tik elektros energijos gamybos, bet ir centralizuoto 拧ilumos tiekimo, taip pat pramonini懦 proces懦; ragina u啪tikrinti, kad 2021鈥�2027听m. daugiamet臈 finansin臈 programa ir kitos 寞 j膮 寞trauktos programos visi拧kai atitikt懦 Pary啪iaus susitarim膮;

36.听听mano, kad siekiant S膮jungoje pasiekti nulin寞 i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiek寞 b奴tina i拧 esm臈s pasitelkti priva膷i膮sias investicijas; mano, kad 拧iuo po啪i奴riu investuotojams reikalingas ilgalaikis planavimas ir reglamentavimo stabilumas bei prognozavimas ir kad 寞 tai reikia tinkamai atsi啪velgti b奴simuose ES reglamentuose;

37.听听pabr臈啪ia teisingo per臈jimo fondo suk奴rimo svarb膮, ypa膷 did啪iausi膮 priklausomyb臈s nuo i拧kastinio kuro ma啪inimo poveik寞 patiriantiems regionams, vis懦 pirma angli懦 kasybos regionams, derinant galimyb臋 bendrai apsvarstyti socialinius esamo finansavimo klimato kaitos srityje aspektus; 拧iuo at啪vilgiu pabr臈啪ia, kad ilgalaik臈 strategija turi b奴ti priimtina pla膷iajai visuomenei, atsi啪velgiant 寞 kai kuriuose sektoriuose reikaling膮 pertvark膮;

38.听听pabr臈啪ia, jog pagal mokslini懦 tyrim懦 ir inovacij懦 programas skirstant param膮 valstyb臈ms nar臈ms labai svarbu u啪tikrinti geografin臋 pusiausvyr膮, kad valstyb臈s nar臈s gal臈t懦 veiksmingai pad臈ti kurti neutralizuoto poveikio klimatui ekonomik膮;

Vartotoj懦 ir 啪iedin臈s ekonomikos vaidmuo

39.听听pabr臈啪ia, jog svarbu, kad ES pereit懦 prie atsinaujinan膷iosios energijos ir prie produkt懦 bei med啪iag懦, kuriems gaminti naudojami atsinaujinantieji i拧tekliai, t.听y. kad produktai ir med啪iagos, kuriems gaminti naudojamas i拧kastinis kuras arba kuriuos gaminant i拧metama daug ter拧al懦, b奴t懦 gaminami naudojant atsinaujinan膷iuosius i拧teklius;

40.听听pabr臈啪ia, kad labai didel臈 suvartojamos energijos dalis (ir atitinkamai i拧metamas 艩ESD kiekis) tiesiogiai sunaudojama i拧tekliams 寞sigyti, perdirbti, gabenti, nukreipti, naudoti ir 拧alinti; pabr臈啪ia, kad kiekviename i拧tekli懦 valdymo grandin臈s etape galima labai daug sutaupyti; tod臈l atkreipia d臈mes寞 寞 tai, kad didinant i拧tekli懦 na拧um膮 padidinant j懦 naudojimo veiksmingum膮 ir ma啪inant i拧tekli懦 eikvojim膮 tokiomis priemon臈mis kaip pakartotinis naudojimas, antrinis perdirbimas ir atnaujinimas galima gerokai suma啪inti i拧tekli懦 s膮naudas ir i拧metam膮 艩ESD kiek寞, kartu padidinti konkurencingum膮, taip pat sukurti verslo galimybi懦 ir darbo viet懦; pabr臈啪ia su 啪iedin臈s ekonomikos priemon臈mis susijusi懦 i拧laid懦 veiksmingum膮; pabr臈啪ia, kad efektyvesnis i拧tekli懦 naudojimas ir 啪iedin臈s ekonomikos metodai, taip pat 啪iedinis gamini懦 k奴rimas pad臈s pakeisti gamybos ir vartojimo modelius, taip pat suma啪inti atliek懦 kiek寞;

41.听听pabr臈啪ia gamini懦 politikos svarb膮, pavyzd啪iui, 啪aliojo vie拧ojo pirkimo ir ekologinio projektavimo (jie gali labai prisid臈ti prie energijos taupymo), taip pat gamini懦 anglies dioksido i拧metimo rodiklio ma啪inimo svarb膮, tuo pat metu gerinant 啪aliav懦 naudojimo rodikl寞 ir apskritai poveik寞 aplinkai; pabr臈啪ia, kad reikia parengti 啪iedin臈s ekonomikos reikalavimus, kurie b奴t懦 ES ekologinio projektavimo standart懦 dalis, ir i拧pl臈sti dabartin臋 ekologinio projektavimo metodik膮 寞traukiant ne tik su energija susijusius gaminius, bet ir kit懦 kategorij懦 gaminius;

42.听听pa啪ymi, kad per臈jimo prie neutralizuoto poveikio klimatui Europos s臈km臈 priklausys nuo pilie膷i懦 dalyvavimo ir 寞sipareigojimo, o tai gali b奴ti lengviau pasiekti didinant energijos vartojimo efektyvum膮 ir gaminant atsinaujinan膷i懦j懦 i拧tekli懦 energij膮 vietoje arba naudojant netoliese esan膷ias atsinaujinan膷i懦j懦 i拧tekli懦 technologijas;

43.听听mano, kad tur臈t懦 b奴ti t臋siama veikla, susijusi su patikimu vartojimo poveikio klimato kaitai nustatymo modeliu; atkreipia d臈mes寞 寞 tai, jog, remiantis esamais modeliais, i拧samioje analiz臈je daroma i拧vada, kad ES pastangos suma啪inti savo gamybos i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiek寞 tam tikru mastu i拧lyginamos importuojant prekes, kuri懦 anglies dioksido i拧metimo rodiklis yra didesnis;

ES ir pasaulinio masto veiksmai klimato kaitos srityje

44.听听pabr臈啪ia, kad svarbu teikti daugiau iniciatyv懦, stiprinti dialog膮 atitinkamuose tarptautiniuose forumuose ir siekti veiksmingos diplomatijos klimato kaitos srityje, siekiant paskatinti priimti pana拧ius politikos sprendimus, kuriais b奴t懦 padidintas u啪moj懦 klimato srityje lygis kituose regionuose ir tre膷iosiose 拧alyse, nes tik pasaulinio masto veiksmai gali pad臈ti suma啪inti i拧metam膮 艩ESD kiek寞 visame pasaulyje;

45.听听apgailestauja, kad daugelis kit懦 stipriausios ekonomikos 拧ali懦 dar nerengia ilgalaiki懦 strategij懦 ir kad kitose stipriausios ekonomikos 拧alyse beveik nevyksta jokios diskusijos d臈l aktyvesnio nacionaliniu lygmeniu nustatyt懦 寞pareigojan膷i懦 veiksm懦 taikymo, siekiant, kad jie atitikt懦 Pary啪iaus susitarime nustatyt膮 pasaulin寞 tiksl膮; tod臈l pra拧o Tarybos ir Komisijos sustiprinti diplomatij膮 klimato kaitos srityje ir imtis kit懦 tinkam懦 priemoni懦 siekiant skatinti kitas stipriausios ekonomikos 拧alis, kad gal臈tume kartu pasiekti ilgalaikius Pary啪iaus susitarimo tikslus;

46.听听pabr臈啪ia ES politikos priemoni懦 ir atitinkam懦 tre膷i懦j懦 拧ali懦 priemoni懦, vis懦 pirma anglies dioksido apmokestinimo mechanizm懦, s膮veikumo gerinimo prana拧umus; ragina Komisij膮 t臋sti ir stiprinti bendradarbiavim膮 ir param膮 u啪 Europos rib懦 kuriant anglies dioksido apmokestinimo mechanizmus, siekiant labiau suma啪inti i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiek寞 ir u啪tikrinti vienodesnes s膮lygas visame pasaulyje; pabr臈啪ia, jog svarbu nustatyti aplinkos apsaugos priemones siekiant u啪tikrinti, kad b奴t懦 fakti拧kai ir papildomai ma啪inamas i拧metamas 艩ESD kiekis; tod臈l ragina Komisij膮, siekiant i拧vengti apskaitos sprag懦 arba i拧metamo duj懦 kiekio ma啪inimo dvigubos apskaitos, propaguoti grie啪tas ir patikimas tarptautines taisykles, susijusias su Pary啪iaus susitarimo 6 straipsniu;

掳

掳听听掳

47.听听paveda Pirmininkui perduoti 拧i膮 rezoliucij膮 Tarybai, Komisijai ir valstybi懦 nari懦 vyriausyb臈ms bei parlamentams.

听