Ϸվ

Bendroji vystymosi politikos apžvalga

Vystymosi politika yra viena pagrindinių Europos Sąjungos išorės politikos sričių. Ja siekiama sumažinti ir galiausiai panaikinti skurdą ir ji yra labai svarbi ES imantis veiksmų dėl JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030m. (Darbotvarkė iki 2030m.). Šios politikos tikslai, be kita ko, apima darnaus augimo skatinimą žmogaus teisių ir demokratijos gynimą, lyčių lygybės užtikrinimą, taikos ir įtraukių visuomenių propagavimą ir aplinkos bei klimato problemų sprendimą. ES veikia pasauliniu mastu ir yra didžiausia pasaulyje paramos vystymuisi teikėja. Bendradarbiavimas su ES valstybėmis narėmis ir veiksmų derinimas su Darbotvarke iki 2030m. sudaro palankias sąlygas veiksmingai teikti pagalbą.

Teisinis pagrindas

  • (ES sutartis) 21straipsnio 1dalis: bendra kompetencija ir pagrindiniai principai ES vystomojo bendradarbiavimo srityje;
  • (SESV) 4straipsnio 4dalis ir 208–211straipsniai;
  • SESV 312–316straipsniai: biudžeto klausimai;
  • (Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupei[1]), kuris nuo 2024m. sausiomėn. Jis įsigalios po to, kai Europos Parlamentas duos jam pritarimą ir jį ratifikuos jo šalys, t.y. visos ES valstybės narės ir bent du trečdaliai AKRVO narių. Juo pakeičiamas .

Politikos struktūra

Europos Sąjunga remia besivystančias šalis skatindama darnų vystymąsi ir stabilumą. Ilgalaikis tikslas panaikinti skurdą yra pagrindinis ES išorės politikos tikslas nuo tada, kai pagal 1957m. Romos sutartį įsteigtas Europos plėtros fondas (EPF). EPF įsteigtas siekiant remti ypatingus santykius su buvusiomis kolonijomis AKR regionuose. Nuo 2021m. sausio 1d. ES parama vystymuisi teikiama pagal plataus masto Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę– (žr.toliau). Šia priemone buvo sujungtos kelios ankstesnės ES išorės finansavimo priemonės, įskaitant EPF.

ES kartu su savo valstybėmis narėmis yra , ji 2021m. oficialiai paramai vystymuisi (OPV) skyrė 70,2mlrd.EUR. Vystomasis bendradarbiavimas priklauso ES pasidalijamajai kompetencijai: ES gali vykdyti bendrą vystymosi politiką, jeigu ji netrukdo valstybėms narėms įgyvendinti savo kompetencijos šioje srityje. Bendradarbiavimo lygis yra toks, kad valstybių narių vystymosi agentūros dažnai įgyvendina ES finansuojamas programas.

2005m. ES įsipareigojo siekti politikos suderinamumo vystymosi labui, o tai reiškia, kad ji turi integruoti vystymosi tikslus į visas savo politikos sritis, kurios turi poveikio besivystančioms šalims. 2009m. šis įsipareigojimas buvo suskirstytas į penkias sritis: (1)prekyba ir finansai, (2)klimato kaitos problemų sprendimas, (3)visuotinio apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimas, (4)siekis, kad migracija būtų naudinga vystymuisi, ir 5)saugumo bei vystymosi sąsajų ir sąveikos stiprinimas įgyvendinant visuotinę taikos kūrimo darbotvarkę. Anksčiau kas dvejus metus, o dabar rečiau pateikiamoje Komisijos išdėstoma ES pažanga politikos suderinamumo vystymosi labui srityje. Naujausia ataskaita paskelbta 2019m. sausiomėn. Nuo 2010m. Europos Parlamento Vystymosi komitetas turi nuolatinį pranešėją politikos suderinamumo vystymosi labui klausimais. Šiuo metu šį vaidmenį atlieka Janina Ochojska (Europos liaudies partija, Lenkija). 2023m. kovomėn. Parlamentas priėmė dėl politikos suderinamumo vystymosi labui, kurioje Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba ir valstybės narės raginamos dėti daugiau pastangų siekiant politikos suderinamumo vystymosi labui. Pabrėždamas, kad politikos suderinamumas vystymosi labui turi išlikti svarbia ES išorės santykių dalimi, Parlamentas paprašė Komisijos paaiškinti politikos suderinamumo vystymosi labui taikymą darnaus vystymosi tikslų (DVT) kontekste.

Parama vystymuisi– ribotas išteklius. Todėl ES yra įsipareigojusi didinti paramos veiksmingumą ir skatina glaudžius santykius su šalimis partnerėmis vystymosi veiksmų programavimo ir įgyvendinimo srityse. Šiuo tikslu ES 2007m. priėmė ES elgesio kodeksą dėl darbo pasidalijimo įgyvendinant vystymosi politiką, o 2011m.– ES pagalbos veiksmingumo veiklos programą. Šios pastangos suderintos su tarptautiniais veiksmais atsižvelgiant į 2005m. EBPO Paryžiaus deklaraciją, kurioje propaguojamos penkios pagrindinės paramos vystymuisi sąvokos: besivystančių šalių atsakomybė už vystymosi strategijas, paramą teikiančių šalių vykdomas derinimas su vietos lygmeniu nustatytomis strategijomis, tarptautinės paramos vystymuisi suderinimas, rezultatų stebėsena ir paramos teikėjų bei partnerių tarpusavio atskaitomybė už vystymosi rezultatus. Tarptautinė pagalbos veiksmingumo programa persvarstyta du kartus: 2008m. priimant Akros veiksmų darbotvarkę ir 2011m. sudarant Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystę. Priėmus JT DVT, Nairobio baigiamajame dokumente (2016m.) prisiimti tolesni įsipareigojimai.

A. JT darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030m.

ES aktyviai dalyvavo rengiant iki 2030m., kurioje nustatoma nauja pasaulinė paradigma, siekiant padėti panaikinti skurdą ir užtikrinti darnų vystymąsi, ir į kurią įtraukiamas principas „nė vieno nepalikti nuošalyje“ ir principas, pagal kurį pirmiausia padedama esantiems nepalankiausioje padėtyje. Ši darbotvarkė patvirtinta 2015m. rugsėjomėn. Niujorke ir yra grindžiama Tūkstantmečio vystymosi tikslais (TVT) bei nauju 17 DVT rinkiniu, kuriame daugiausia dėmesio skiriama ekonominiams, socialiniams, aplinkosaugos ir valdymo tikslams, kurie turi būti pasiekti iki 2030m. 2019m. ES ir jos valstybės narės Jungtinių Tautų aukšto lygio politiniam forumui darnaus vystymosi srityje pirmą kartą pateikė . Dokumente daugiausia dėmesio skiriama ES veiksmams, kuriais siekiama įgyvendinti ٲdzٱę iki 2030m., ir jis bus rengiamas kas ketverius metus. 2023m. lieposmėn. šių metų JT aukšto lygio politiniame forume darnaus vystymosi klausimais ES pristatė savo pirmąją savanorišką Darbotvarkės iki 2030m. įgyvendinimo .

B. Naujasis Europos konsensusas dėl vystymosi ir ES pokyčių darbotvarkė

Priėmus ٲdzٱę iki 2030m., ES susitarė dėl 2005m. persvarstytos redakcijos. Naujajame konsensuse išdėstyti pagrindiniai DVT principai ir požiūris, kuriuo besivystančių šalių atžvilgiu vadovausis ES ir jos valstybės narės, siekdamos šių tikslų. Nors daugiausia dėmesio skiriama vystymosi politikai, konsensuse taip pat minimi veiksmai kitose politikos srityse, taikant politikos suderinamumo vystymosi labui principą. Skurdo panaikinimas ir toliau yra pagrindinis ES vystymosi politikos tikslas. 2017m. birželio 7d. konsensusą pasirašė Europos Parlamento pirmininkas, ES Tarybos ir valstybių narių vardu Maltos ministras pirmininkas, Komisijos pirmininkas ir Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai. Parlamentas kritiškai vertino ES pastangas iki 2030m. pasiekti DVT, ypač atsižvelgiant į tai, kad COVID-19 pandemija, Rusijos invazija į Ukrainą ir kitos krizės panaikino tam tikrą nuo 2015m. padarytą pažangą. Parlamentas ne kartą ragino Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant DVT, paskutinį kartą– 2023m. rezoliucijoje.

2016m. Komisijos „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai. Europos veiksmai siekiant tvarumo“ DVT integruojami į ES politikos sistemą ir dabartinius ES prioritetus. Žvelgdama į padėtį už savo sienų ribų, ES vėl įsipareigojo pasiekti tikslą 0,7proc. savo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) panaudoti paramai vystymuisi, šį kartą iki 2030m., o mažiausiai išsivysčiusioms šalims skirti 0,15–0,20proc. BNP. Tai atspindi įsipareigojimus, prisiimtus Adis Abebos veiksmų darbotvarkėje dėl vystymosi finansavimo (dėl jos susitarta 2015m. Jungtinių Tautų konferencijoje), kuri yra neatsiejama Darbotvarkės iki 2030m.dalis. 2021m. bendra ES oficiali parama vystymuisi (skiriama ES ir ES valstybių narių) siekė 0,49proc. ES BNP.

C. Teisės ir finansų sistema

Sukūrus KVTBP „Globali Europa“ pasikeitė ES išorės veiksmų finansavimo metodas (žr. toliau pateikiamą lentelę). Po to, kai 2018m. birželio 14d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo sukuriama ši priemonė, ir po trejus metus trukusių derybų su Taryba ir Parlamentu šis įsigaliojo 2021m. birželio 14d. Jis taikomas atgaline data nuo 2021m. sausio 1d.

KVTBP „Globali Europa“– labai novatoriška ir šiuo metu pagrindinė ES išorės veiksmų finansinė priemonė, kuriai 2021–2027m. iš viso skirta 79,5mlrd.EUR. Šia priemone supaprastinama ES išorės veiksmų finansavimo struktūra (sujungiamos ankstesnės programos, įskaitant vystomojo bendradarbiavimo priemonę, Europos kaimynystės priemonę, partnerystės priemonę, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, Europos darnaus vystymosi fondą ir priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos). Ji apima bendradarbiavimą su visomis ES nepriklausančiomis šalimis, išskyrus šalis, susijusias su pasirengimu narystei ES, užjūrio teritorijas ir teritorijas, kurioms taikomos geografinės programos.

KVTBP „Globali Europa“ naudojamasi pagal tris pagrindinius ramsčius:

  1. geografinį, kurį sudaro programos, skirtos Europos (rytinėms ir pietinėms) kaimyninėms šalims, Užsachario Afrikai, Azijai ir Ramiojo vandenyno regionui, Šiaurės ir Pietų Amerikai bei Karibų jūros regionui. Šiomis programomis daugiausia dėmesio skiriama tokioms bendradarbiavimo sritims, kaip, be kita ko, gero valdymo, skurdo panaikinimo, migracijos, aplinkos ir klimato kaitos, ekonomikos augimo bei užimtumo arba saugumo ir taikos kompleksiniai klausimai. Didžioji dalis KVTBP „Globali Europa“ lėšų skiriama šiam ramsčiui;
  2. teminį, kurį sudaro visame pasaulyje įgyvendinamos programos žmogaus teisių ir demokratijos, pilietinės visuomenės organizacijų, stabilumo ir taikos bei pasaulinių uždavinių srityse;
  3. greito reagavimo, kuris sudaro sąlygas finansuoti sparčius krizių valdymo, konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo pajėgumus. Tokiais veiksmais, pavyzdžiui, siekiama susieti humanitarines ir vystymosi pastangas, didinti nuo krizės nukentėjusių šalių atsparumą arba spręsti užsienio politikos prioritetų klausimą.

KVTBP „Globali Europa“ taip pat yra lanksti priemonė, apimanti papildomą „rezervą“ naujiems uždaviniams ir prioritetams finansuoti (pavyzdžiui, reagavimą į nenumatytas aplinkybes, migracijos spaudimą, krizines ir (arba) pokrizines situacijas arba naujas ES ir (arba) tarptautines iniciatyvas).

D. KVTBP „Globali Europa“ išlaidų paskirstymas

Pagal KVTBP „Globali Europa“ skiriama didžiausia ES išorės veiksmų lėšų dalis, o šios priemonės bendras biudžetas siekia 79,5mlrd.EUR (2021–2027m. laikotarpiu). Geografinėms programoms skiriama maždaug 75proc. lėšų, o teminėms programoms– 8proc. Be to, 12proc. lėšų įrašyta į naujų uždavinių ir prioritetų rezervą ir 4proc. lėšų skirta greitojo reagavimo veiksmams. Likusi maždaug 2proc. dalis numatyta rėmimo išlaidoms.

Daugiau informacijos galima rasti 2024m. projekte.

Finansiniai asignavimai KVTBP „Globali Europa“ trijų ramsčių struktūrai yra tokie: Skaičiai pateikti milijonais.

Geografinės programos 8432,2
Teminės programos 990,8
Greitojo reagavimo veiksmai 437,8
Naujų uždavinių ir prioritetų rezervas 1323,6

KVTBP „Globali Europa“ taip pat yra pagrindinis naujosios ES strategijos elementas– tai svarbus projektas, kuriuo siekiama sutelkti iki 300mlrd.EUR investicijų į tvarią skaitmeninę, energetikos ir transporto infrastruktūrą visame pasaulyje. Strategija „Global Gateway“ siekiama, kad ES prisidėtų mažinant pasaulinį investicijų trūkumą ir reaguotų į geopolitinį iššūkį, kurį kelia Kinijos pasaulinė investicijų strategija. Investicijos pagal strategiją „Global Gateway“ naudojamos tvariai infrastruktūrai, kuria siekiama kovoti su klimato kaita, apsaugoti aplinką ir skatinti darnų vystymąsi visame pasaulyje, finansuoti. Svarbus pavyzdys– strategijos , kuriame numatoma iki 2030m. Afrikoje sutelkti 150mlrd.EUR investicijų. Šiomis investicijomis siekiama paspartinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, užtikrinti tvarų augimą, stiprinti nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ir gerinti švietimą ir mokymą Afrikos šalyse. KVTBP „Globali Europa“ lėšomis ir garantijų pajėgumais bus prisidedama įgyvendinant šią strategiją.

Europos Parlamento vaidmuo

  • Teisinis pagrindas. SESV 209straipsnyje teigiama, kad „Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, būtinas bendradarbiavimo vystymosi labui politikai įgyvendinti“.
  • Parlamentinis politikos įgyvendinimo tikrinimas. Parlamentas turi teisę kelti klausimus Komisijai ir nesutikti su įgyvendinimo sprendimais, jeigu, jo požiūriu, Komisija viršija savo įgaliojimus. Parlamentas taip pat siekia daryti poveikį reguliariai aptardamas politiką su Komisija tiek oficialioje, tiek neoficialioje aplinkoje. Pagal KVTBP „Globali Europa“ Parlamentas du kartus per metus dalyvauja geopolitiniame dialoge su Komisija.
  • Biudžeto valdymo institucija. Parlamentas ir Taryba bendrai atlieka ES biudžeto valdymo institucijos vaidmenį. Tvirtinant ES septynerių metų daugiametę finansinę programą, Taryba išsaugo pagrindinę sprendžiamąją galią, tačiau reikalaujama, kad Parlamentas pritartų šios programos priėmimui (SESV 312straipsnis). Metinis biudžetas nustatomas pagal SESV 314straipsnyje įtvirtintą procedūrą, pagal kurią numatyta, kad tiek Parlamentui, tiek Tarybai skirtas vienas svarstymas. Po šių svarstymų Parlamentas gali patvirtinti arba atmesti biudžetą. Tarptautinio bendradarbiavimo srityje Parlamento Vystymosi komitetas stebi derybas dėl biudžeto ir teikia konkrečius pasiūlymus dėl jo kompetencijai priklausančių biudžeto eilučių.

[1]2020m. balandžiomėn. grupė pakeitė savo pavadinimą ir dabar vadinasi Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacija.

Malte Frederik Hergaden

Vystymosi politika