Ϸվ

Demokratijos skatinimas ir rinkimų stebėjimas

Vienas iš Europos Sąjungos prioritetų– remti demokratiją visame pasaulyje. Demokratija yra vienintelė valdymo sistema, užtikrinanti gyventojams galimybę visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis, ji taip pat yra lemiamas vystymosi ir ilgalaikio stabilumo veiksnys. Europos Parlamentas, kaip vienintelė piliečių tiesiogiai renkama ES institucija, yra ypač pasiryžęs skatinti demokratiją.

Teisinis pagrindas

  • Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 ir 21straipsniai;
  • Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 205straipsnis.

Politikos principai ir priemonės

ES požiūris į demokratiją papildo jos darbą žmogaus teisių srityje (žr.faktų suvestinę 5.4.1). Jis remiasi Visuotine žmogaus teisių deklaracija ir kitais tarptautiniais bei regioniniais žmogaus teisių, demokratinių institucijų ir rinkimų standartais. Nuo 2015m. ES savo paramą demokratijai taip pat grindžia Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030m., ypač 16tikslu dėl atskaitingų institucijų ir įtraukaus bei dalyvaujamojo sprendimų priėmimo ir 10tikslu dėl nelygybės mažinimo.

2009m. lapkričio 17d. Taryba priėmė išvadas dėl paramos demokratijai ES plėtojant išorės santykius, kuriose pateikta nauja paramos demokratijai strategija, grindžiama konkrečioms šalims pritaikytu požiūriu, didesniu suderinamumu ir visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimu. Vėliau, 2011m. Komisijos pokyčių darbotvarkėje, buvo pabrėžta, kaip svarbu remti žmogaus teises, demokratiją ir gerą valdymą įgyvendinant ES vystymosi politiką. 2012m. ES susitarė dėl strateginės programos žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir nuo to laiko priėmė tris jos įgyvendinimo veiksmų planus. Po 2011m. arabų šalių sukilimų ES atnaujino savo Europos kaimynystės politiką ir patvirtino principą „parama pagal pažangą“: pagal jį parama susiejama su perėjimu prie demokratijos ir su tvirta demokratija. Toms šalims, kurios pasiryžusios imtis politinių reformų, buvo pasiūlytos skatinamosios priemonės, įskaitant glaudesnę ekonominę integraciją, didesnę finansinę pagalbą, didesnį žmonių judumą ir galimybę patekti į ES vidaus rinką.

2019m. spaliomėn. Taryba priėmė išvadas dėl demokratijos, kuriose dar kartą patvirtinami jos 2009m. išvadų principai, kartu nustatant naujus iššūkius, kuriuos ES turi skubiai ir visapusiškai atremti vykdydama išorės veiksmus. Jie apima kenkimą demokratiniams procesams ir institucijoms, žemą pasitikėjimo institucijomis ir politikais lygį, mažėjančią demokratinę erdvę veikti pilietinei visuomenei, vis daugiau žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų ir manipuliavimą naudojant interneto technologijas.

ES įsipareigojimas dėti daugiau demokratijos skatinimo pastangų buvo dar kartą patvirtintas , kurį Taryba patvirtino 2020m. lapkričiomėn. Plane, kuriame nustatomi 2020–2024m. laikotarpio prioritetai, parama demokratijai integruojama į penkias veiksmų kryptis, iš kurių viena pavadinta „Atsparios, įtraukios ir demokratinės visuomenės kūrimas“.

Taryba savo 2012m. išvadose „Demokratijos ir tvaraus vystymosi ištakos. ES bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje“ akcentavo pilietinės visuomenės svarbą. 2017m. birželio 19d. Tarybos išvadose dėl ES bendradarbiavimo su pilietine visuomene išorės santykių srityje dar kartą patvirtintas ES įsipareigojimas kurti įgalintą ir atsparią pilietinę visuomenę, nes tai yra itin svarbus gero valdymo ir teisinės valstybės rėmimo bet kurioje demokratinėje šalyje būdas.

Kai kurie ilgainiui išplėtotos ES politikos elementai yra susiję tiek su žmogaus teisėmis, tiek su demokratiniais principais. Tai apima konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių ir demokratijos strategijas, apibrėžiančias veiksmų prioritetus ir tikslus, kurių ES turi siekti šalyse partnerėse. Tai taip pat apima tarptautinių susitarimų nuostatas dėl žmogaus teisių ir demokratijos, pagal kurias ES gali sustabdyti prekybą ar bendradarbiavimą, jei šalis šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises ir demokratijos principus. Dar vienas elementas– tai speciali finansavimo priemonė pilietinės visuomenės veikėjams demokratijos ir žmogaus teisių srityje remti (žr. toliau).

Rinkimų stebėjimas yra pagrindinė ES priemonė, kuria remiami demokratiniai pokyčiai ne ES šalyse, propaguojamos žmogaus teisės ir teisinė valstybė bei prisidedama prie taikos kūrimo ir konfliktų prevencijos. ES ilgalaikių rinkimų stebėjimo misijų metu vertinami įvykiai, kurie vyksta per visą rinkimų procesą. ES rinkimų stebėjimo misija dislokuojama tik tuomet, jei ją pakviečia priimančioji šalis. Ilgalaikiai rinkimų stebėtojai paprastai pradeda darbą likus dviem mėnesiams iki rinkimų pradžios ir stebi visą rinkimų procesą iki oficialių rezultatų paskelbimo ir skundų nagrinėjimo procedūros. Trumpalaikiai rinkimų stebėtojai stebi rinkimų dieną ir balsų skaičiavimą. Vyriausiasis rinkimų stebėtojas paprastai yra Europos Parlamento narys. Po rinkimų stebėjimo misijos paskelbiama galutinė ataskaita, kurioje išdėstomos išvados ir rekomendacijos: jose pateikiamos gairės dėl rinkimų reformos ir galimos būsimos ES pagalbos. Be rinkimų stebėjimo, ES gali šalims partnerėms teikti techninę ir materialinę paramą rinkimams, gerindama demokratinių rinkimų sąlygas, didindama valstybinių ir nevalstybinių subjektų gebėjimus ir remdama būtinas reformas visame rinkimų cikle.

2021m. lapkričiomėn. ES ir jos valstybės narės pradėjo įgyvendinti . Siekiant padidinti paramos demokratizacijai poveikį visame pasaulyje, Europos komandą demokratijos srityje sudaro trys ramsčiai: moksliniai tyrimai demokratinės paramos geriausios praktikos ir politikos klausimais, Europos komandos demokratijos srityje tinklas (pasauliniu lygmeniu) ir teikiamos ekspertinės žinios apie paramą demokratijai šalies lygmeniu.

ES ir jos valstybės narės taip pat dalyvauja daugiašaliuose forumuose, pavyzdžiui, Jungtinėse Tautose, Europos Taryboje ar Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), kuriuose propaguoja ir gina demokratiją. Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkai dalyvauja JAV vadovaujamame , kuriame siekiama propaguoti demokratinį atsinaujinimą ir paskatinti lyderius kartu reaguoti į pasaulinę demokratijos nuosmukio tendenciją.

Finansavimo priemonės

Pagrindinės ES finansavimo priemonės demokratijai užsienyje remti yra ir 2021–2027m. . PNPPIII padeda ES šalims kandidatėms ir potencialioms kandidatėms atitikti keliamus narystės kriterijus. Pagal KVTBP „Globali Europa“ finansuojamos geografinės programos kitose šalyse, kurioms netaikoma PNPPIII, taip pat pasaulinio masto teminės programos. Jos bendrieji tikslai– stiprinti, remti ir skatinti demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms. Žmogaus teisių ir demokratijos teminėje programoje daugiausia dėmesio skiriama pilietinės visuomenės organizacijoms, demokratijai ir žmogaus teisių gynėjams. Jos biudžetas siekia 1,511mlrd.EUR ir ji vykdoma nepriklausomai nuo šalių partnerių vyriausybių sutikimo. Pagal šią programą taip pat finansuojamos ES rinkimų stebėjimo misijos ir papildomi su rinkimais susiję veiksmai, taip pat bendradarbiavimas su pagrindiniais tarptautiniais partneriais demokratijos ir žmogaus teisių srityje.

2013m. buvo įsteigtas . Nepriklausomo privatinės teisės pagrindu veikiančio fondo tikslas– remti demokratinių pokyčių siekiančius politinius ir pilietinės visuomenės veikėjus, greitai, lanksčiai ir nebiurokratiškai teikiant specialiai pritaikytą finansinę pagalbą ir dėmesį sutelkiant į ES rytines ir pietines kaimynines šalis. Jo valdybą sudaro ES valstybių narių ir institucijų atstovai, įskaitant daugiausia devynis Europos Parlamento narius, taip pat kiti ekspertai.

Europos Parlamento vaidmuo

Europos Parlamentas– vienintelė ES piliečių tiesiogiai renkama ES institucija– yra tvirtai įsipareigojęs remti tvarią demokratiją visame pasaulyje. Šį įsipareigojimą jis pabrėžė daugelyje rezoliucijų. Parlamentas kasmet priima rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ir ES politikos šioje srityje, kurioje analizuojami pagrindiniai ES požiūrio į paramą demokratijai iššūkiai ir laimėjimai ir pateikiamos rekomendacijos ateičiai. 2023m. lapkričio 9d. Parlamentas priėmė dzԻ岹ą „Dalyvavimo teisės stiprinimas: rinkimų procesų legitimumas ir atsparumas neliberaliose politinėse sistemose ir autoritariniuose režimuose“.

Parlamentas taip pat parengė įvairių priemonių, kad galėtų tiesiogiai prisidėti prie . Parlamentas nuolat dalyvauja rinkimų stebėjimo veikloje, dirba nacionalinių rinkimų procesų teisėtumo stiprinimo ir visuomenės pasitikėjimo rinkimų bei žmogaus teisių apsauga didinimo srityse. Kasmet Parlamentas siunčia kelias parlamentines delegacijas į ne ES šalis stebėti rinkimų ar referendumų. Parlamentas gali nuspręsti siųsti tokias EP narių delegacijas su sąlyga, kad rinkimai rengiami nacionaliniu lygmeniu, nacionalinės institucijos kviečia ES arba Europos Parlamento atstovus ir kad toje šalyje veikia ilgalaikė misija. Parlamento delegacijos yra visada įtraukiamos į ES rinkimų stebėjimo misijas arba Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rengiamas ilgalaikes misijas. Su Europos Parlamentu konsultuojamasi dėl ES rinkimų stebėjimo misijų nustatymo, planavimo ir tolesnių veiksmų.

Vadovaudamasis savo visapusišku požiūriu į paramą demokratijai, Parlamentas sieja rinkimų stebėjimą su papildoma veikla, tokia kaip priešrinkiminiai veiksmai ir porinkiminis pažangos stebėjimas, veiksmai žmogaus teisių srityje ir parlamento darbą remiančios iniciatyvos. Ypatingas dėmesys skiriamas plėtros šalims ir Europos kaimynystei. Europos Parlamentas teikia pagalbą už ES ribų esantiems parlamentams jų institucinių pajėgumų stiprinimo srityje, rengdamas ne ES šalių parlamentų nariams ir pareigūnams skirtas konferencijas ir seminarus, bendras mokymo programas ir pažintinius vizitus, taip pat teikdamas stipendijas jų darbuotojams. Jis padeda šalių partnerių parlamentams integruoti žmogaus teisių aspektą į teisės aktus ir užmegzti ryšius su pilietine visuomene. Parlamentas padeda stiprinti demokratinių permainų nešėjų, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, gebėjimus ir skatina žiniasklaidos laisvę bei nepriklausomą žurnalistiką. Parlamento Sacharovo premija už minties laisvę ir Sacharovo premijos laureatų bendruomenės veikla yra integruotos į šį požiūrį.

Simone Veil programa skirta konkrečiai moterims politikėms ir parlamento narėms remti. Parlamentas taip pat teikia paramą ir ekspertines žinias tarpininkavimo ir dialogo srityje, su parlamentais partneriais vykdydamas tikslinę veiklą ir organizuodamas tarptautinius renginius, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama tarpininkavimui ir konfliktų prevencijai. Jeano Monnet dialogas taikos ir demokratijos klausimais yra Parlamento sukurta tarpininkavimo priemonė, skirta politiniams lyderiams suburti, kad būtų skatinama partijų tarpusavio komunikacija ir sutarimo siekimas. Jaunųjų politinių lyderių programa– tai viena iš pavyzdinių iniciatyvų, kuria siekiama skatinti būsimų ne ES šalių lyderių dialogą ir tarpusavio supratimą ir taip prisidėti prie pasitikėjimo stiprinimo ir taikos kūrimo. 2019m. kovomėn. priimtoje Europos Parlamento dėl ES pajėgumų konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo srityje stiprinimo pripažįstama tarpininkavimo ir dialogo procesų svarba ir Parlamento vaidmuo šiuose procesuose.

Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupė teikia politines gaires įvairiai Parlamento veiklai. Šią grupę sudaro 16 EP narių ir jai bendrai pirmininkauja Parlamento Užsienio reikalų komiteto ir Vystymosi komiteto pirmininkai. Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupė priima sprendimus dėl Europos Parlamento rinkimų stebėjimo misijų ir tvirtina kitos veiklos metinę darbo programą. 2024-iesiems Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupė vėl patvirtino šešias prioritetines šalis ir regionus (Ukrainą, Sakartvelą, Moldovą, Tunisą, Vakarų Balkanų regioną ir Panafrikos Parlamentą, taip pat Baltarusiją kaip dz politinį prioritetą) bei temines sritis (veikla prieš rinkimus ir po jų, parlamentinis tarpininkavimas ir dialogas, veiksmai žmogaus teisių srityje, įskaitant Sacharovo premijos bendruomenę ir stipendijas, taip pat parlamentai ir demokratinės inovacijos).

Rasma Kaskina

Žmogaus teisės ir demokratija