Pietryčių Azija
Pietryčių Azija, kaip platesnio Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono dalis, yra gyvybiškai svarbi ES geostrateginiu požiūriu ir susiduria su dideliais iššūkiais taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai.Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas sparčiai keičiasi ir, kadangi jame gyvena daugiau kaip 50proc. pasaulio gyventojų, tampa itin svarbiu geostrateginiu regionu. Du trečdaliai pasaulio prekybos konteineriais vyksta per Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną, jo jūrų keliai yra svarbūs prekybos ir energijos tiekimo maršrutai. 2021m. rugsėjomėn. priimta ES strategija dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, kuria siekiama padidinti ES dalyvavimą ir megzti partnerystes, kad būtų įveikti pasauliniai iššūkiai. Sąjunga koreguoja savo dabartines priemones, kad būtų galima sustiprinti . 2022m. kovomėn. Taryba oficialiai patvirtino , pagal kurį skatinama atvira ir taisyklėmis grindžiama regioninio saugumo struktūra, įskaitant saugius jūrų maršrutus, pajėgumų stiprinimą ir didesnį karinio laivyno pajėgų aktyvumą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.
ES mezga vis glaudesnius ryšius su Pietryčių Azijos šalimis ir skatina regioninę integraciją su Pietryčių Azijos valstybių asociacija(ASEAN), kuri apskritai yra trečia pagal dydį ES prekybos partnerė už Europos ribų (po Kinijos ir JAV). Regione esama susirūpinimą keliančių geostrateginių problemų (kaip antai ginčas dėl Pietų Kinijos jūros ir Taivano klausimas) ir susirūpinimą keliančių aplinkosaugos klausimų, visų pirma, Mekongo subregione. ES yra stipri ekonominė veikėja Pietryčių Azijoje ir svarbi paramos vystymuisi teikėja, ji skatina stiprinti institucijas, puoselėti demokratiją, gerą valdymą ir žmogaus teises.
Šioje informacijos suvestinėje aprašomas Pietryčių Azijos regionas. Taip pat žr.faktų apie Pietų Aziją (5.6.7) ir apie Rytų Aziją (5.6.8) suvestines.
Teisinis pagrindas
- Europos Sąjungos sutarties Vantraštinė dalis (ES išorės veiksmai);
- Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 206–207(prekyba) ir216–219(tarptautiniai susitarimai) straipsniai;
- partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai (dvišaliai santykiai).
A. Pietryčių Azijos valstybių asociacija(ASEAN)
1976m. vasariomėn. Balyje vykusiame pirmajame ASEAN aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavo Indonezija, Malaizija, Filipinai, Բū ir Tailandas. Vėliau prie asociacijos prisijungė Brunėjus, Vietnamas, Laosas, ǻž ir Mianmaras. ASEAN laikosi griežtos nesikišimo į savo narių vidaus reikalus politikos.
Sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis ES ir ASEAN yra vienodo požiūrio besilaikančios ir taisyklėmis grindžiamo daugiašališkumo principu pasitikinčios partnerės. ASEAN ir ES sukūrė tvirtus tarpusavio santykius, daugiausia prekybos ir ekonominių santykių srityje, ir dabar yra strateginės partnerės. , kuriai tenka apie 10,2 proc. ASEAN prekybos. ASEAN yra trečioji pagal dydį ES partnerė už Europos ribų (po JAV ir Kinijos). Svarbiausias tikslas, kurio ir toliau siekia ES,– sudaryti ES ir ASEAN regionų laisvosios prekybos susitarimus(LPS).
pasiekta pažangos skatinant prekybą, daugiausia dėmesio skiriant žaliosioms iniciatyvoms, skaitmeninei pertvarkai ir saugių tiekimo grandinių kūrimui, regioninių ir pasaulinių saugumo pokyčių peržiūrai, taip pat pateikta naujausia informacija apie iniciatyvą „Global Gateway“, tinkamai atsižvelgiant į ir .
, kuriame buvo siekiama peržiūrėti dvišalius, daugiašalius ir pasaulinius klausimus, taip pat įgyvendinimą; pasiekta 89proc. veiksmų krypčių, palankiai įvertinus .
2022m. gruodžiomėn. ES ir ASEAN aukščiausiojo lygio susitikime pradėtas . Pirmasis jos susitikimas įvyko 2023m. birželiomėn. Džakartoje, daugiausia dėmesio skiriant regioninėms energijos rinkoms, atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo plėtojimui ir energetiniam saugumui.
Pradėjus įgyvendinti ES ir ASEAN strateginę partnerystę, ES siekia toliau skatinti parlamentinį santykių aspektą, pvz., remia labiau struktūrizuotus mainus ir propaguoja Parlamento ir ASEAN parlamentinę asamblėją(AIPA), kad būtų galima užtikrinti demokratinę atskaitomybę ir sukurti daugiašalių mainų forumą, siekiant spręsti pasaulinius klausimus. 2023m. lapkričiomėn. įvykusiame trečiajame tarpregioniniame Parlamento ir AIPA dialoge žengtas žingsnis į priekį toliau plėtojant dialogus ir bendro intereso klausimus bendradarbiavimo ekonomikos, prekybos ir investicijų srityse, taip pat sprendžiant pasaulinius ir regioninius saugumo uždavinius.
2020m. lapkričiomėn. pasirašytas susitarimas įsigaliojo 2022m. sausiomėn. RCEP, kuriame dalyvauja 10 ASEAN valstybių ir penkios Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono bloko partnerės, yra didžiausias pasaulyje laisvosios prekybos susitarimas, apimantis daugiau kaip pusę pasaulinio eksporto ir beveik trečdalį pasaulio bendrojo vidaus produkto(BVP). RCEP apima daugumą ekonomikos sektorių ir numatoma, kad apie 90proc. prekių prekyba bus vykdoma netaikant muitų tarifų. Daugumai šių prekių ši lengvata jau taikoma pagal esamus narių susitarimus. Gali prireikti iki 20metų, kol muitų tarifai bus sumažinti, o jautriems sektoriams, pavyzdžiui, žemės ūkiui, muitų tarifų mažinimas dažniausiai išvis netaikomas. RCEP narėms turėtų būti naudingos bendros taisyklės dėl kilmės, eksporto kvotų panaikinimas, supaprastintos muitinės procedūros ir lengvesnės tarpvalstybinės galimybės patekti į prekybos zonas. Pagrindinės augimo sritys yra žaliavų, mašinų, motorinių transporto priemonių ir vartojimo prekių sektoriai.
B. Azijos ir Europos susitikimas(ASEM) ir Azijos ir Europos parlamentinės partnerystės(ASEP) susitikimas
ASEM tikslas– stiprinti ES ir Azijos ekonominį bendradarbiavimą, politinį dialogą ir intensyviau skatinti žmonių tarpusavio ryšius. ASEM, vienijanti 53 partnerius iš visos Europos ir Azijos, yra pagrindinė daugiašalė platforma, jungianti Europą ir Aziją, turinti didelę įtaką pasaulyje. ASEM partneriai sudaro apie 65proc. pasaulio BVP, 60proc. pasaulio gyventojų, 75proc. pasaulinio turizmo ir 68proc. pasaulinės prekybos. Partneriai pabrėžia, kad reikia imtis efektyvių ir skubių veiksmų klimato kaitos, su saugumu susijusio bendradarbiavimo, prekybos ir žmogaus teisių srityse.
13-asis ASEM aukščiausiojo lygio susitikimas(ASEM13) ir 11-asis Azijos ir Europos parlamentinės partnerystės susitikimas (ASEP-11) buvo surengti 2021m. lapkričiomėn. Kambodžoje. ASEM13 tikslas– stiprinti daugiašališkumą bendrojo augimo labui, daugiausia dėmesio skiriant tam, kaip įveikti pasaulinius iššūkius, pavyzdžiui, susijusius su klimato kaita, darniu vystymusi ir terorizmu, ir gerinti daugiašalę prekybos sistemą.
C. Indonezija
Indonezija tampa vis svarbesne ES partnere, ji yra G20 narė, trečioji pagal dydį demokratinė valstybė pasaulyje ir didžiausia šalis, kurios gyventojų daugumą sudaro musulmonai. ES ir Indonezijos santykiai grindžiami . Naujausias , jame buvo siekiama aptarti bendras pastangas, kaip skatinti dvišalį bendradarbiavimą, apimantį esamas ES ir Indonezijos darbo grupes ir dialogus, taip pat galimą bendrą veiklą, kad ES ir Indonezijos partnerystė galėtų prisidėti prie taikos, stabilumo ir klestėjimo regione ir visame pasaulyje. Šeštasis dialogas saugumo politikos klausimais buvo surengtas 2023m. gegužėsmėn., o Indonezija išreiškė susidomėjimą geresnėmis judumo atvykstant į ES galimybėmis– Šengeno vizų režimo liberalizavimu Indonezijos verslo ir turistiniams vizitams.
Indonezija ir ES dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą remti Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą ir išreiškė apgailestavimą dėl Rusijos agresijos. Abi šalys susitarė siekti abipuse nauda grindžiamos partnerystės, apimančios bendradarbiavimą saugumo srityje, įskaitant jūrų saugumą, taikos palaikymo operacijas, kibernetinį saugumą ir kovą su terorizmu. Indonezija ragina toliau keistis žiniomis ir konsultuotis dėl bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje įgyvendinant šias ES programas: ir .
ES ir Indonezija yra įsipareigojusios paspartinti darbą, susijusį su , kad derybos būtų užbaigtos 2024m. , kurios bendra prekybos prekėmis apimtis 2022metais sudarė 32,6mlrd.EUR, o perteklius Indonezijos naudai siekė 14,5mlrd.EUR.
2021m. birželiomėn. Pasaulio prekybos organizacija(PPO) . 2019m. gruodžiomėn. Indonezija PPO pateikė ieškinį prieš ES dėl tam tikrų priemonių, susijusių su alyvpalmių aliejumi ir alyvpalmių aliejaus pagrindu gaminamų biodegalų, teigdama, kad ES apribojimai, susiję su alyvpalmių aliejaus pagrindu gaminamais biodegalais, yra neteisingi ir diskriminaciniai, ir paprašė PPO konsultacijų dėl ginčo. Be to, Rusijos invazija į Ukrainą lėmė pasaulinį valgomojo aliejaus trūkumą, tai gali padėti Indonezijai atgauti alyvpalmių aliejaus rinkos dalį ES. Nepaisant PPO sprendimo rezultatų, ES nori stiprinti savo autoritetą ir pasirašyti naujus susitarimus, be kita ko, dėl , nes ateinančiais metais ES gali išaugti alyvpalmių aliejaus importas. su ES dėl galutinių antidempingo muitų nustatymo iš Indonezijos importuojamoms riebalų rūgštims.
, kuriuose rinko prezidentą, viceprezidentą, regionines atstovaujamąsias tarybas ir nacionalinės bei subnacionalinės teisėkūros institucijas. Kandidatai į prezidento ir viceprezidento postą, atitinkamai Prabowo Subianto ir Gibran Rakabuming Raka, laimėjo daugiausia balsų (58%).
. Daug dėmesio buvo skiriama G20 šalių nesutarimui dėl Rusijos teisės turėti vietą prie G20 stalo. Į 2022m. lapkričiomėn. vykusį Balio aukščiausiojo lygio susitikimą buvo pakviesta Rusija, taip pat ir Ukraina. Tačiau prezidentas V.Putinas nedalyvavo, o prezidentas V.Zelenskis dalyvavo pasinaudodamas vaizdo ryšiu. Vis dėlto Indonezija bandė apriboti kritiką Rusijai. Indonezijai G20 visų pirma buvo ekonominis forumas, kuriame vengiama konkrečių klausimų.
2023m. Indonezija pirmininkavo ASEAN ir AIPA. siekiant aptarti viziją po 2025m., Rytų Timoro narystę, Mianmaro krizę, prekybos žmonėmis prevenciją, darbuotojus migrantus, žuvininkystės darbuotojus, sveikatos priežiūros sektorių, elektra varomas transporto priemones, ASEAN pajėgumų stiprinimą ir tarptautinius mokėjimus. Rytų Timoras pirmą kartą dalyvavo stebėtojo teisėmis. , kurios tema– „Atsakingas parlamentas už stabilią ir klestinčią ASEAN“. Europos Parlamento delegacija (DASE) dalyvavo stebėtojo teisėmis.
2019m. spaliomėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl siūlomo naujojo Indonezijos baudžiamojo kodekso ir joje išreiškė susirūpinimą dėl kodekso nuostatų dėl šventvagystės ir neištikimybės, taip pat dėl to, kad naujasis kodeksas galėtų būti naudojamas prieš mažumas ir sudarys sąlygas diskriminacijai dėl lyties, religijos ir seksualinės orientacijos. Dėl siūlomo naujo kodekso šalyje prasidėjo demonstracijos. Parlamentas palankiai įvertino prezidento J.Widodo sprendimą atidėti tokio kodekso priėmimą– toks sprendimas buvo priimtas po visą šalį apėmusių didelio masto protestų, kuriuose dalyvavo tūkstančiai žmonių.
D. Mianmaras
Nuo 2015m., kai Mianmaras pradėjo atkurti demokratiją ir atsiverti pasauliui, ES yra aktyviai šios šalies perėjimą prie demokratijos palaikanti partnerė, esanti pirmose tarptautinės bendruomenės gretose atkuriant bendradarbiavimą su šia valstybe. Dėl dešimtmečius trukusios tarptautinės izoliacijos ir sankcijų nebuvo sudaryta jokio oficialaus pagrindų susitarimo.
Pagal , kurią parengė karinė vyriausybė ir kuri buvo priimta 2008m. referendume, apriboti civilinės vyriausybės veiksmai ir suteikta išskirtinė valdžia kariuomenei, be kita ko, jai skirta 25proc. vietų parlamente ir ji kontroliuoja pagrindines už saugumą ir teritorinį administravimą atsakingas ministerijas. Mianmare iki šiol vyksta 1948m. prasidėjęs pilietinis karas. 2015m. spaliomėn. susitarta dėl paliaubų, tačiau kai kurios etninių sukilėlių grupuotės jų nepasirašė. Po 2015m. rinkimų, po kurių Aung San Suu Kyi pradėjo eiti valstybės patarėjos, užsienio reikalų ministrės ir prezidento kanceliarijos ministrės pareigas, demokratinės reformos vykdytos toliau. Paskutiniai Aung San Suu Kyi valdančioji Nacionalinė demokratijos lyga (NLD) laimėjo pakankamai vietų parlamente, kad sudarytų vyriausybę.
Visgi 2021m. vasariomėn. karinės pajėgos, reaguodamos į įtariamą sukčiavimą rinkimuose, įvykdė perversmą, užgrobė valdžią ir sulaikė Aung San Suu Kyi, prezidentą U Winą Myintą ir kitus svarbius NLD veikėjus. Kariuomenės vadas generolas Min Aung Hlaing buvo paskirtas karinės chuntos vadovu. Aung San Suu Kyi ir kitiems pagrindiniams NLD lyderiams buvo pateikti kaltinimai. Dėl šių įvykių kilo demokratijos palaikymo protestai, per susirėmimus su kariuomene žuvo žmonių ir buvo sunkiai sužeistų.
ES kartu su kitais tarptautiniais subjektais paskelbė daug pareiškimų dėl Mianmaro ir nustatė sankcijas chuntai ir kariškiams priklausantiems subjektams. ir paragino nutraukti nepaprastąją padėtį, atkurti teisėtą vyriausybę ir nedelsiant paleisti asmenis, kurie buvo sulaikyti arba areštuoti dėl perversmo. 2021m. balandžiomėn. Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai paskelbė , pareiškiant paramą ASEAN specialiajam pasiuntiniui. Tačiau Mianmaras paskelbė pranešimą spaudai, kuriame atmestas ASEAN specialiojo pasiuntinio prašymas susitikti su Aung San Suu Kyi. 2021m. kovo, balandžio ir birželiomėn. Taryba už karinį perversmą atsakingiems asmenims nustatė sankcijas ir išplėtė sankcijų taikymą karinių pajėgų kontroliuojamoms bendrovėms ir subjektams. asmenims ir įmonėms, susijusiems su Mianmaro karine chunta.
Mianmarui, kaip mažiausiai išsivysčiusiai šaliai, taikoma prekybos iniciatyva „Viskas, išskyrus ginklus“ pagal bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą. Nepaisant karinio perversmo, Komisija iki šiol nenorėjo, kad Mianmarui būtų nustatyti prekybos apribojimai, nes jie turėtų pasekmių Mianmaro gyventojams ir darytų ribotą poveikį kariuomenei. , kad patenkintų skubiausius gyventojų poreikius, nes konfliktas tęsiasi daugumoje Mianmaro dalių. grindžiama konkrečiais Mianmaro prioritetais: valdymas, teisinė valstybė, darnus augimas, pagalba perkeltiesiems asmenims, žaliasis kursas ir skaitmeninė darbotvarkė.
Mianmaras taip pat turi suvaldyti didėjančią įtampą tarp bendruomenių. 2020m. rugpjūčiomėn. po pertraukos surengtas ketvirtasis Sąjungos taikos konferencijos susitikimas arba XXIamžiaus Panglongas, kad būtų išspręsti karinių ir etninių sukilėlių grupių konfliktai. Kariuomenė prarado didelės šalies dalies kontrolę, o ginkluotos sukilėlių grupuotės yra stiprios daugelyje pasienio miestų. Dėl masinio dezertyravimo kariškiai prarado didelę savo pajėgų dalį. Pradėtas taikyti privalomas šaukimo į kariuomenę įstatymas, pagal kurį visiems 18–35m. vyrams ir 18–27m. amžiaus moterims gresia eiti karines pareigas iki dvejų metų. Daug jaunuolių pabėga į kaimynines šalis.
Pablogėjo humanitarinės sąlygos ir vis labiau stinga maisto, o ekonomikos padėtis smarkiai pablogėjo. JT prognozuoja, kad trečdaliui gyventojų reikalinga humanitarinė pagalba. Šiuo metu Mianmare yra apie 2,6mln. šalies viduje perkeltų asmenų. Sveikatos priežiūros ir švietimo sektoriai žlugo, o karinės išlaidos 2023m. padidėjo iki 4,9% BVP.
Esama didelių žmogaus teisių problemų, tokių kaip persekiojama rohinjų mažuma Rachinų valstijoje. Nuo 2017m. rugpjūčiomėn. daugiau kaip 800000 rohinjų, siekdami išvengti persekiojimų Mianmare, pabėgo į Bangladešą. 2019m. rugpjūčiomėn. tūkstančiai pabėgėlių dėl su saugumu susijusių priežasčių atmetė Bangladešo, Mianmaro ir JT bandymus grąžinti juos į tėvynę. . ir žmogaus teisių pažeidimus, taip pat paragino chuntą atkurti civilinę vyriausybę ir nedelsiant paleisti visus sulaikytus asmenis.
, tebesitęsiančią etninių mažumų diskriminaciją ir chuntos smurtą prieš savo piliečius, taip pat karinį išpuolį prieš medicinos specialistus ir įstaigas. Parlamentas taip pat paragino Mianmarą bendradarbiauti su ASEAN specialiuoju pasiuntiniu ir paragino Tarybą toliau taikyti tikslines sankcijas asmenims, atsakingiems už 2021m. vasariomėn. karinį perversmą. , kurioje dar kartą patvirtino savo poziciją dėl Mianmaro. , kurioje ragino nedelsiant jas grąžinti ir paleisti visus politinius kalinius.
E. Filipinai
2011m. ES ir Filipinai pasirašė partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, jis įsigaliojo 2018m. kovomėn. ir įsteigė specializuotus pakomitečius, kad dvišaliams santykiams būtų suteiktas aukštesnis lygis. Be to, nuo 2021m. rugpjūčiomėn. Filipinai yra atsakingi už ASEAN dialogo santykių su ES koordinavimą, šias pareigas jie eis iki 2024m.
siekiant peržiūrėti vykdomą dvišalį bendradarbiavimą pagal partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą. Kalbant apie regioninio saugumo pokyčius, pavyzdžiui, ginčą dėl Pietų Kinijos jūros, abi šalys susitarė, kad reikia rasti taikų ir įtraukų konfliktų sprendimą, kartu laikantis tarptautinės teisės principų ir JT Chartijos. Abi delegacijos aptarė atitinkamų rezoliucijų priėmimą Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiojoje nepaprastojoje sesijoje dėl Ukrainos ir Žmogaus teisių taryboje, kuriose pasmerkta Rusijos agresija prieš Ukrainą. ir apžvelgė vykstantį dvišalį, regioninį ir daugiašalį bendradarbiavimą. ES yra svarbi paramos Filipinams teikėja: 2014-2020m. laikotarpiu ji skyrė 325mln.EUR, o pagrindinės paramos sritys buvo teisinė valstybė ir integracinis augimas. Pagal Filipinams toliau tęsiamas bendras ES vystomasis bendradarbiavimas.
ES ir Filipinų dvišalės prekybos prekėmis apimtis 2022m. siekė 18,4mlrd.EUR, ir ES yra ketvirtoji pagal dydį Filipinų prekybos partnerė, kuriai teko 7,9proc. visos šalies prekybos. Derybos dėl ES ir Filipinų laisvosios prekybos susitarimo pradėtos 2015m. gruodžiomėn., o pirmasis jų raundas vyko 2016m. gegužėsmėn. , kurių pagrindas– viešųjų pirkimų, intelektinės nuosavybės, konkurencijos ir tvarumo prekybos aspektai.
2016m. Rodrigo Duterte laimėjo prezidento rinkimus ir patvirtino prieštaringas kovos su prekyba narkotikais priemones, be kita ko, nurodymus „šauti siekiant nužudyti“, dėl to padaryta sunkių žmogaus teisių pažeidimų. Duterte pakeitė Filipinų užsienio politikos kryptį ir kūrė naują aljansą su Rusija ir Kinija, nepaisydamas ginčo dėl Pietų Kinijos jūros ir to, kad Filipinai yra viena iš pretenzijas šiame ginče reiškiančių ASEAN valstybių.
, kurių metu prezidentu buvo išrinktas Ferdinandas „Bongbong“ Marcos, o kadenciją baigiančio lyderio dukra Sara Duterte buvo išrinkta viceprezidente. Priešingai nei R.Duterte, F.Marcos ketina siekti labiau subalansuotos diplomatijos tarp Pekino ir Vašingtono.
, kurioje griežtai pasmerkė tūkstančius neteisminių egzekucijų ir kitus sunkius žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su prezidento Rodrigo Duterte karu su narkotikais. nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Filipinų senatorę Leilą De Lima, vieną iš buvusio prezidento R.Duterte kritikių.
F. Vietnamas
ES ir Vietnamo santykiai grindžiami . 2014–2020m. laikotarpiu iš viso skirta 400mln.EUR, daugiausia dėmesio teikiant geram valdymui, energetikai ir klimato kaitai, ypač Mekongo deltoje. esminiai Vietnamui klausimai ir veiksmai šaliai svarbiose srityse.
2020m. vasariomėn. Parlamentas pritarė šiems dviem susitarimams, ir laisvosios prekybos susitarimas įsigaliojo 2020m. rugpjūčiomėn. Laisvosios prekybos susitarime numatoma nedelsiant panaikinti 65proc. muitų tarifų, taikomų ES eksportui į Vietnamą, ir 71proc. tokių muitų tarifų, taikomų importui iš Vietnamo. Parlamento Tarptautinės prekybos komitetas (INTA) stebi LPS įgyvendinimą.
Vietnamas yra vienas iš sėkmingiausių nuo žlugusios komunistinės sistemos prie atviros į rinką orientuotos ekonomikos perėjusių šalių pavyzdžių. Tai viena sparčiausiai augančių ASEAN šalių. , kurios bendri prekybos srautai sudarė 64,2mlrd.EUR. ES yra viena iš didžiausių užsienio investuotojų Vietname, ypač pramoninio perdirbimo ir gamybos sektoriuje.
, kad būtų nustatytas Vietnamo dalyvavimo ES krizės valdymo operacijose teisinis pagrindas.
Bendra žmogaus teisių padėtis Vietname blogėja, šalyje vis dažniau susidorojama su disidentais ir daugėja sulaikymų už „antivalstybinę“ veiklą. Vietnamas yra politinės laisvės neturinti vienpartinė komunistinė valstybė. 15-osios Nacionalinės Asamblėjos ir vietos lygmens liaudies tarybų rinkimai. Rinkimus laimėjo Vietnamo komunistų partija, ji vykdė visapusišką žiniasklaidos ir rinkimų proceso kontrolę, o rinkimų neprižiūrėjo jokia nepriklausoma agentūra. Rinkimų procesas buvo visiškai kontroliuojamas valstybės, per jį pašalinti 64 iš 75 savo kandidatūrą pačių išsikėlusių kandidatų, o du nepriklausomi kandidatai suimti. .
dėl Vietnamo, kurioje raginama nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus ir smerkiamas piktnaudžiavimas represinėmis teisinėmis nuostatomis, kuriomis ribojamos pagrindinės teisės ir laisvės. Joje taip pat vyriausybė raginama leisti veikti nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms ir raginama sukurti nepriklausomą žmogaus teisių stebėsenos mechanizmą.
Daugiau kaip dešimtmetį eidamas pareigas Vietnamo komunistų partijos lyderis Nguyễn Phú Trọng parengė griežtą kovos su korupcija politiką. 2022m. birželiomėn. buvo atleisti iš pareigų ir suimti šalies sveikatos apsaugos ministras Nguyễn Thanh Long ir Hanojaus meras Chu Ngọc Anh, remiantis įtarimais dėl 169mln.EUR vertės sukčiavimo, susijusio su COVID-19 testų rinkiniais. Taip pat buvo suimti kiti aukšto rango pareigūnai. o jo kovos su korupcija kampaniją stabdė nuolatinis kritinių balsų ribojimas.
G. Tailandas
ES ir Tailandas derybas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (PBS) užbaigė 2013m. kovomėn., bet po 2014m. karinio perversmo šis procesas buvo sustabdytas. 2022m. rugsėjomėn. ES ir Tailandas parengė galutinę ES ir Tailando PBS teksto redakciją ir užbaigė derybų procesą. Pagal partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą stiprinamas politinis dialogas ir bendradarbiavimas daugelyje politikos sričių, įskaitant aplinkos, energetikos, klimato kaitos, transporto, mokslo ir technologijų, prekybos, užimtumo ir socialinių reikalų, žmogaus teisių, švietimo, žemės ūkio, ginklų neplatinimo, kovos su terorizmu, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat migracijos ir kultūros sritis.
, o Tailandas– 26-as pagal dydį ES prekybos partneris pasaulyje. 2022m. dvišalė prekyba prekėmis sudarė 42,1mlrd.EUR. Tailandas yra viena iš svarbiausių Europos investicijų krypčių ASEAN regione, ir joms tenka 19,8mlrd.EUR. Derybos dėl LPS atnaujintos 2021m. rugpjūčiomėn. po to, kai 2014m. po karinio perversmo jos žlugo. , kurio pagrindas– tvarumas. Pirmasis derybų raundas vyko 2023m. rugsėjomėn. Briuselyje, o antrasis jų raundas– 2024m. sausiomėn. Bankoke.
Nuo 2014m. karinė valdžia, įvedusi karinę padėtį, slopina opoziciją ir gaunama pranešimų apie žmogaus teisių pažeidimus. 2019m. kovomėn., girdintis kalboms apie manipuliavimą, visuotinius rinkimus laimėjo karinę chunta remianti partija. Prayuth Chan-ocha, ėjęs ministro pirmininko pareigas 2014–2019m. valdant Nacionalinei taikos ir tvarkos tarybai (NCPO), 2019m. birželiomėn. buvo paskirtas ministru pirmininku. Nors chuntos valdymas oficialiai baigėsi 2019m. birželiomėn., kariuomenė vis dar daro didelį poveikį vyriausybei. iš pareigų už tariamą kadencijos viršijimą. Tačiau 2022m. rugsėjomėn. Konstitucinio Teismo galutiniame sprendime nuspręsta, kad ministras pirmininkas Prayuth Chan-ocha neišnaudojo aštuonerių metų kadencijos.
Karalius Maha Vajiralongkorn buvo karūnuotas 2019m. gegužėsmėn. Per Tailande vykstančius protestus prieš karinę vyriausybę, be kita ko, reikalaujama reformuoti Tailando monarchiją. Pirmąją protestų bangą 2020m. vasariomėn. sukėlė – jaunimo mėgstamą opozicinę partiją, kuri po 2019m. kovomėn. rinkimų tapo trečia daugiausiai vietų Atstovų Rūmuose gavusia partija. 2020m. spaliomėn. Tailando vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį, numatydama teisę įvesti komendanto valandą ir karinę padėtį. 2021m. rugsėjomėn. Tailando vyriausybė pratęsė nepaprastąją padėtį, o tai ir vis dažniau vykdomas protestuotojų baudžiamasis persekiojimas už karališkojo orumo įžeidimą sulėtino protestus. Tačiau studentų vadovaujamas judėjimas ir toliau periodiškai telkiasi.
Reformistų partija „Move Forward“ laimėjo daugiausia vietų, tačiau po derybų ji buvo pašalinta iš vyriausybės. Daugelis konservatyvių teisės aktų leidėjų užkirto kelią tuometinei partijos lyderei Pitai Limjaroenrat tapti ministre pirmininke per pirmąjį balsavimą Parlamente 2023m. lieposmėn. Srettha Thavisin iš „Pheu Thai“ partijos tapo naujuoju ministru pirmininku, vadovaujančiu valdančiajai koalicijai kartu su kariuomenės remiamomis partijomis– buvusiomis „Pheu Thai“ priešininkėmis.
2020m. sausiomėn. Kvala Lumpūre Tailandas oficialiai pradėjo taikos procesą su sukilėlių grupėmis iš pietinių musulmonų daugumos gyvenamų provincijų. Derybose tarpininkavo Malaizija. Nepaisant 2020m. balandžiomėn. paskelbtų paliaubų, vis dar vykdomi sprogdinimai, jų būta 2021m. ir 2022m.
2021m. rugsėjomėn. Tailando parlamentas suteikė pirminį pritarimą įstatymui dėl kankinimų ir priverstinio dingimo prevencijos ir panaikinimo, priimti šį įstatymą delsiama 14 metų nuo to laiko, kai Tailandas 2007m. pasirašė JT Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį ar baudimą. Parlamentas priėmė keletą rezoliucijų dėl žmogaus teisių, darbuotojų migrantų ir darbo teisių Tailande.
2023m. birželiomėn. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES ir Tailando partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, pridedamą prie pritarimo ES ir Tailando partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimui, pasirašytam 2022m. gruodžiomėn. Briuselyje įvykusiame ES ir ASEAN aukščiausiojo lygio susitikime. Parlamentas palankiai įvertino tai, kad PBS sudarytas kaip išsamus ir šiuolaikiškas susitarimas, padedantis geriau reaguoti į dabartinius iššūkius. Parlamentas taip pat paragino visiems ES piliečiams, keliaujantiems į Tailaną, taikyti bevizį režimą ir pritarė tam, kad Tailando piliečiams būtų taikomas bevizis kelionių į ES režimas.
H. ǻž
ES santykių su ǻž pradžia– . ES yra didžiausia paramos šaliai teikėja, 2014–2020m. laikotarpiu skyrusi 410mln.EUR valdymo gerinimui, teisinės valstybės principo užtikrinimui ir Raudonųjų khmerų nusikaltimus nagrinėjančiam tribunolui remti. numatyta 500mln.EUR pagalba ǻži, siekiant padėti šaliai skatinti jos ekonominį vystymąsi.
sudarė 6,3mlrd.EUR. ES yra penkta pagal dydį Kambodžos prekybos partnerė– jai tenka 9proc. visos šalies prekybos.
Dėl metų metus trukusio pilietinio karo ǻž tapo viena iš neturtingiausių Pietryčių Azijos valstybių. Po 1991m. Paryžiaus taikos susitarimų ǻž 1993m. priėmė Konstituciją, kuria užtikrinti liberalios daugiapartinės demokratiškos valstybės pamatai. 2018m. lieposmėn. visuotinius rinkimus laimėjo Hun Sen ir jo valdančioji Kambodžos liaudies partija, tačiau opozicija teigė, kad laisvas ir sąžiningas rinkimų procesas nebuvo užtikrintas. 2017m. rugsėjomėn. buvo suimtas buvęs opozicinės Kambodžos nacionalinio gelbėjimo partijos (CNRP) lyderis Kem Sokha, o buvęs CNRP lyderis Sam Rainsy nuo 2015m. yra priverstas būti savanoriškoje tremtyje. Kambodžos nacionalinio gelbėjimo partija likviduota 2017m. lapkričiomėn. 2021m. kovomėn. Pnompenio miesto teismas paskyrė Sam Rainsy in absentia 25 metų laisvės atėmimo bausmę už tariamą sąmokslą nuversti ministro pirmininko Huno Seno vyriausybę. Taip pat atima jo teisė balsuoti ar kandidatuoti rinkimuose.
2020m. vasariomėn. Komisija dėl sunkių ir sistemingų Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte įtvirtintų žmogaus teisių principų pažeidimų nusprendė atšaukti dalį pagal prekybos sistemą „Viskas, išskyrus ginklus“ ǻži suteiktų muitų tarifų lengvatų. Kambodžos ekonomika yra priklausoma nuo tarptautinės pagalbos ir drabužių eksporto ir labai jautriai reaguoja į darbo sąnaudų pokyčius. Muitų tarifų lengvatų panaikinimas ir jų pakeitimas ES standartiniais tarifais daugiausia paveikė drabužius ir avalynės gaminius, kurie sudarė maždaug penktadalį arba 1mlrd.EUR per metus Kambodžos eksporto į ES.
į Nacionalinę Asamblėją.Valdančioji CPP partija, siejama su seniai valdančiu autokratu Hun Sen, laimėjo 120 iš 125vietų Nacionalinėje Asamblėjoje. Vienintelė reikšminga opozicinė partija– Žvakių šviesos partija– buvo pašalinta iš varžytuvių dėl techninio pobūdžio priežasties, o visiems, kurie norėjo boikotuoti rinkimus, buvo grasinama taikyti sankcijas. CPP pergalė sudarė sąlygas ministrui pirmininkui Hun Senui paskelbti, kad jis atsistatydins ir perduos vadovybę savo sūnui Hunui Manetui, kuris 2023m. rugpjūčiomėn. tapo ministru pirmininku.
2022m. vasariomėn. vyriausybė atidėjo prieštaringo „nacionalinio interneto vartų“, kurie būtų nukreipę visą interneto srautą šalyje per Kinijos modelio užkardą įsigaliojimą. Vyriausybė aiškino, kad atidėta buvo dėl su pandemija susijusių vėlavimų, ir neigė, kad tam turėjo įtakos didelė žodžio laisvės gynėjų kritika.
, kurioje Kambodžos vyriausybė raginama nutraukti politiškai motyvuotą Kemo Sokhos baudžiamąjį persekiojimą. , kurioje paragino panaikinti visus Kemui Sokhai pateikiamus kaltinimus.
ir represinius veiksmus, vis dažniau Kambodžoje vykdomus prisidengiant apsauga nuo COVID-19. Jis paragino saugumo pajėgas susilaikyti nuo nereikalingo ir pernelyg didelio jėgos naudojimo prieš taikius protestuotojus ir nutraukti visų formų priekabiavimą, įskaitant teisminį priekabiavimą.
Kambodžos teismas nuteisė 20 opozicijos politikų ir aktyvistų teismo procese, kurį kaip raganų medžioklę. 2022m. kovomėn. nuteisti asmenys yra tremtyje gyvenantys opozicijos lyderiai Sam Rainsy, Eng Chai Eang, Mu Sochua ir kiti. . .
, kurioje raginama nedelsiant ir besąlygiškai paleisti jį ir visus opozicijos pareigūnus bei aktyvistus, nuteistus ar sulaikytus remiantis politiniais motyvais pagrįstais kaltinimais.
I. Բū
ES ir Բū labai glaudžiai bendradarbiauja verslo, mokslo ir technologijų srityse. 2019m. vasariomėn. ES ir Բū ratifikavo tris naujos kartos susitarimus: ir . Laisvosios prekybos susitarimas su Singapūru įsigaliojo 2019m. lapkričiomėn. Šiais susitarimais siekiama stiprinti politinius, ekonominius ir prekybos ryšius ir ženkliai sumažinti muitų tarifus. Daugelyje sektorių panaikinamos techninės ir netarifinės prekybos prekėmis kliūtys.
ir antra pagal dydį ES prekybos prekėmis partnerė. 2022m. ES ir Singapūro prekyba prekėmis pasiekė 52,4mlrd.EUR sumą. ES eksportas į Singapūrą siekė 31,7mlrd.EUR, o importas iš Singapūro– 20,7mlrd.EUR. 2022m. Բū pasaulyje buvo 22-as pagal dydį ES prekybos prekėmis partneris. 2022m. ES ir Singapūro prekyba paslaugomis siekė 57,5mlrd.EUR. 2022m. ES tiesioginių užsienio investicijų srautas Singapūre siekė 263,3mlrd.EUR. Բū yra pagrindinis Europos investicijų Azijoje centras ir antras pagal dydį Azijos investuotojas ES.
2021m. gruodžiomėn. pradžioje ES ir Բū surengė derybas dėl dvišalės skaitmeninės prekybos stiprinimo ir, be kita ko, visapusiško ES ir Singapūro skaitmeninės partnerystės skatinimo ir bendradarbiavimo dirbtinio intelekto ir duomenų valdymo srityse aktyvinimo. , siekiant didinti vartotojų pasitikėjimą, užtikrinti nuspėjamumą ir teisinį tikrumą įmonėms, pašalinti nepagrįstas skaitmeninės prekybos kliūtis ir užkirsti joms kelią.
. Lee Hsien Loong ir jo Tautos judėjimo partija Parlamente gavo 83 vietas iš 93, o didžiausia opozicijos grupė– Darbininkų partija– pasiekė geriausių savo ikitolinių rezultatų ir gavo 10 vietų. Tautos judėjimo partija niekada nėra pralaimėjusi rinkimų ir vadovauja miestui valstybei nuo 1959m. Ministras pirmininkas Lee Hsien Loong yra jau seniai pasakęs, kad perduos valdžią prieš jam sueisiant 70metų, t. y. 2022m. 2021m. balandžiomėn. ministro pirmininko pavaduotojas Heng Swee Keat, kuris buvo numatytas Lee Hsieno Loongo politiniu įpėdiniu, paskelbė apie savo sprendimą atsistatydinti. Lawrence Wong tapo naujuoju valdančiosios PAP vadovu, taigi ir ministro pirmininko pavaduotoju. 2024m. gegužėsmėn. jis pakeitė ministrą pirmininką Lee Hsien Loong.
, o Tharman Shanmugaratnam buvo išrinktas devintuoju šalies valstybės vadovu.
2021m. spaliomėn. , kuriuo siekiama kovoti su užsienio šalių kišimusi į vidaus politiką. Europos Parlamentas remia pilietinės visuomenės darbą ir sykiu ragina panaikinti mirties bausmę.
dalyvavo įvairūs suinteresuotieji subjektai, kad aptartų būdus, kaip sudaryti palankesnes sąlygas žaliosioms ir tvarioms investicijoms Pietryčių Azijoje.
J. Brunėjaus Darusalamas
Valstybę nuo 1967m. valdo Brunėjaus Darusalamo sultonas Hassanal Bolkiah ir palaipsniui vis daugiau pareigų perima princas Billah Bolkiah. Politinio liberalizmo nėra. 2019m. balandžiomėn. priimtas naujas baudžiamasis kodeksas, į kurį įtrauktas šariatu pagrįstas požiūris, pagal kurį nustatytos naujos bausmės, pvz., už homoseksualius lytinius santykius ir svetimavimą numatoma mirties bausmė užmėtant akmenimis, o už vagystę– galūnių nukirtimas. Po tarptautinių protestų Brunėjus pratęsė mirties bausmės moratoriumą.
ES aktyviai stiprina savo santykius su Brunėjumi, tačiau bendrasis susitarimas nesudarytas. Šiuo metu vyksta derybos dėl ES ir Brunėjaus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kuris apims įvairias politines ir ekonomines sritis. ES ir Brunėjaus prekyba daugiausia susijusi su mašinomis, motorinėmis transporto priemonėmis ir cheminėmis medžiagomis.
ES ir Brunėjaus santykiai daugiausia palaikomi per ASEAN, kuriai Brunėjus pirmininkavo 2021m., savo pirmininkavimui pasirinkdamas temą „Rūpinkimės, ruoškimės, klestėkime“. 2021m. rugpjūčiomėn. Brunėjaus užsienio reikalų ministro pavaduotojas Erywan Yusof buvo paskirtas ASEAN specialiuoju pasiuntiniu Mianmare, jo užduotis– tarpininkauti santykiuose su Mianmaro chunta.
2022m. padidėjo įtampa tarp Kinijos ir pretenzijas pareiškusių Pietryčių Azijos šalių su Pietų Kinijos jūra susijusiuose teritoriniuose ginčuose. Nors Brunėjus iki šiol tylėjo, 2022m. lieposmėn. jis pirmą kartą pateikė vienašalį pareiškimą dėl Pietų Kinijos jūros, kaip konkuruojančių pretenzijų turinti šalis. Tačiau Brunėjaus politika yra vengti konfrontacijos su Kinija vykstant ginčui dėl Pietų Kinijos jūros, nes bijomasi pakenkti dvišaliams ekonominiams santykiams.
2022m. birželiomėn. Brunėjaus Darusalamo sultonas paskelbė apie ministrų postų perskyrimą anksčiau nei numatyta. Sultonas išlaiko ministro pirmininko pareigas kartu su gynybos, užsienio reikalų, finansų ir ekonomikos portfeliais. Pirmą kartą moteris buvo paskirta ministre (jai teko švietimo ministro pareigos).
Pagal ją surengtas seminaras klimato kaitos tema „Regioninių pajėgumų stiprinimas siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją švelninti“.
Parlamentas savo . Jis pakartojo, kad smerkia mirties bausmę, ir pabrėžė, kad Šariato baudžiamojo kodekso nuostatos pažeidžia Brunėjaus įsipareigojimus pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę.
K. Laosas
. Laosas sėkmingai siekia iki 2026m. atsikratyti mažiausiai išsivysčiusios šalies statuso, o jo devintasis 2021–2025m. nacionalinis socialinės ir ekonominės plėtros planas yra suderintas su JT darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030m., kuria siekiama skatinti tvarų, ekologišką ir integracinį augimą. ES yra įsipareigojusi remti Laoso Liaudies Demokratinę Respubliką jai siekiant darnaus ir įtraukaus vystymosi.
Gavusi ES, UNICEF ir Pasaulinės partnerystės švietimo srityje paramą, 2021m. spaliomėn. šalis atidarė pirmąją nacionalinę skaitmeninę mokymo ir mokymosi platformą, siekdama palengvinti moksleivių ir mokytojų nuotolinį mokymąsi COVID-19 pandemijos metu. 2021–2024m. pirmuoju etapu numatyta orientacinė lėšų suma– 83mln.EUR.
(po Tailando, Kinijos ir Vietnamo), kuriai tenka 4,2proc. visos šalies prekybos. 2022m. ES ir Laoso bendra prekyba prekėmis siekė 533mln.EUR. Nepaisant ekonominių reformų, šalis vis dar yra skurdi ir priklausoma nuo tarptautinės pagalbos. Laosui, kaip vienai iš mažiausiai išsivysčiusių šalių, taikoma ES prekybos sistema „Viskas, išskyrus ginklus“.
Laosas yra vienpartinė valstybė. Laoso revoliucinė liaudies partija yra valdžioje nuo pilietinio karo pabaigos 1975m. ir tvirtai valdo šalį ir nėra jokios jai galinčios paprieštarauti opozicijos. 2021m. vasario 21d. Laose surengti parlamento rinkimai į devintąją Nacionalinę Asamblėją, turinčią 164vietas, iš jų 158 atiteko valdančiajai Laoso liaudies revoliucinei partijai, o šešios– nepriklausomiems kandidatams. 2021m. kovomėn. Nacionalinės Asamblėjos atidarymo metu Laosas išrinko jos pirmininku Thonglouną Sisoulithą, valdančiosios Laoso revoliucinės liaudies partijos generalinį sekretorių, kuris nuo 2016m. balandžiomėn. ėjo ministro pirmininko pareigas.
Laosas, norėdamas pritraukti daugiau investicijų, stiprina savo santykius su Kinija ir ASEAN. Įvykdžius ekonomines reformas, ekonomika pradėjo tvariai augti (nuo 2014m. ji augo daugiau nei 7proc. kasmet). Dėl COVID-19 pandemijos kilo naujų su šia darbotvarke susijusių iššūkių, o tai labai paveikė ekonomikos augimą,
ES ypač daug dėmesio skiria žmogaus teisių padėčiai, be kita ko, žmonių, perkeltų dėl didžiulės užtvankos statybos Mekonge, padėčiai. 2021m. gruodžiomėn. pradžioje pagal Pekino iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ buvo atidarytas naujas 414kilometrų ilgio geležinkelis, jungiantis Kiniją su Laoso sostine Vientianu, jo kaina– beveik trečdalis Laoso metinio BVP.
Ženevoje vykusiose TDO konferencijose ES ragino Laosą spręsti seksualinio vaikų išnaudojimo problemą. 2022m. lieposmėn. ES išreiškė susirūpinimą dėl nepakankamos pažangos sprendžiant ilgalaikių žmogaus teisių pažeidimų Laose problemą ir primygtinai paragino valdžios institucijas vykdyti šalies įsipareigojimus žmogaus teisių srityje laikantis Tarptautinės žmogaus teisių federacijos (FIDH) ir jos narės organizacijos „Lao Movement“ nuostatų. Abi organizacijos paskelbė informacinį pranešimą, kuriame pateikiama žmogaus teisių raidos Laose santrauka. .
Parlamentas pakartojo savo raginimą Laoso vyriausybei nutraukti žmogaus teisių gynėjų, nepriklausomų žurnalistų ir socialinių aktyvistų persekiojimą, savavališką sulaikymą ir kalinimą, taip pat gerbti saviraiškos ir asociacijų laisvę ir mažumų teises, primindamas Laosui tarptautinius jo įsipareigojimus pagal ratifikuotas žmogaus teisių sutartis.
L. Malaizija
2015m. prasidėjusių derybų kulminacija tapo 2022m. gruodžiomėn. Briuselyje vykusiame ES ir ASEAN aukščiausiojo lygio susitikime . PBS yra visa apimanti sistema, kuria siekiama stiprinti dvišalį bendradarbiavimą, visų pirma prekybos ir investicijų, finansų ir energetikos srityse.
Malaizijos prašymu, po septynių derybų raundų 2012m. balandžiomėn. buvo sustabdytos derybos dėl ES ir Malaizijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo. 2017m. kovomėn. ES ir Malaizija aptarė naujų nuostatų įtraukimą ir iš esmės susitarė dėl jų. Šio metu vyksta derybos dėl dviejų susitarimų– laisvosios prekybos susitarimo (LPS) ir savanoriško partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena. Malaizijos besiformuojanti rinkos ekonomika suteikia ES patrauklių prekybos galimybių. ES ir Malaizijos prekyba plečiasi ir nuo 2010m. išaugo daugiau kaip 50proc. ES yra ketvirta pagal dydį Malaizijos prekybos partnerė, o Malaizija yra trečia pagal dydį ES prekybos partnerė ASEAN (po Singapūro ir Vietnamo). ES importas iš Malaizijos palaipsniui didėjo ir 2022m. siekė 35,5mlrd.EUR, o ES eksportas į Malaiziją siekė 14,7mlrd.EUR. Bendras Malaizijos prekybos su ES perteklius bėgant metams nuolat didėjo ir 2022m. pasiekė 20,8mlrd.EUR. ES ir Malaizijos dvišalėje prekyboje dominuoja pramonės produktai, kuriems tenka daugiau kaip 90proc. prekybos. Dėl Malaizijos liberalizavimo politikos ir laisvosios prekybos susitarimo perspektyvų ES investicijos Malaizijoje 2021m. padidėjo iki 28,7mlrd.EUR.
2019m. kovomėn. Komisija paskelbė, kad, remiantis Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva, kurioje nustatytas tvarus 32proc. bioenergijos tikslas, alyvpalmių aliejaus naudojimas transporto degaluose turėtų būti laipsniškai nutrauktas. Indonezija ir Malaizija pareiškė protestą ir pateikė skundus PPO. 2021m. sausiomėn. Malaizija– antra pagal dydį pasaulyje alyvpalmių aliejaus gamintoja– Indonezijos pavyzdžiu pateikė skundą PPO dėl ES taisyklių, taikomų biodegalams. 2021m. spaliomėn. Taryba priėmė . Pirmą kartą Malaizija buvo įtraukta į II priedo pilkąjį sąrašą. Nors ES ir Malaizijos derybose dėl LPS alyvpalmių aliejus laikomas svarbiu klausimu, jis sudaro mažiau nei 5proc. ES importo iš Malaizijos. Tačiau Rusijos invazija į Ukrainą lėmė pasaulinį valgomojo aliejaus trūkumą, tai gali padėti Malaizijai atgauti alyvpalmių aliejaus rinkos dalį ES. Numatoma, kad 2024m. dėl įtempto saulėgrąžų ir sojų aliejaus tiekimo padidės ES valgomojo aliejaus paklausa pasaulyje. , nes bylą nagrinėjanti kolegija atmetė Malaizijos skundą dėl ES sprendimo, kad biodyzelinas, pagamintas iš alyvpalmių aliejaus, nebeturėtų būti laikomas atsinaujinančiųjų išteklių biodegalais.
nerūdijančio plieno jungiamosioms detalėms iš Kinijos ir Taivano dar penkeriems metams, išplėsdama priemonių taikymą Malaizijai, nes šalies bendrovės importavo pagrindines dalis, reikalingas nerūdijančio plieno jungiamosioms detalėms iš Kinijos gaminti.
2022m. birželiomėn. Malaizijos vyriausybė paskelbė, kad panaikins privalomą mirties bausmę. Tai žingsnis į priekį ir pavyzdinis sprendimas regione. ES paragino šalies valdžios institucijas imtis konkrečių veiksmų, kad susitarimas būtų greitai perkeltas į teisės aktus. , kuriuos laimėjo opozicijos lyderio Anwaro Ibrahimo vadovaujama koalicija, o vėliau– koalicija, kurioje dalyvavo šalies islamistų partija.
penkerių metų kadencijai pagal Malaizijos rotacinės monarchijos valdymo sistemą. Sultonas Ibrahimas yra Malaizijos Johoro valstijos sultonas.
Parlamentas savo rezoliucijose pasmerkė mirties bausmę, LGBTI+ asmenų teisių nepaisymą ir visuomenės nepasitenkinimo slopinimą, taip pat taikios saviraiškos, įskaitant viešas diskusijas, stoką.
2023m. birželiomėn. , pridedamą prie pritarimo PBS, kurioje nurodė, kad susitarimu sukuriama tvirta teisinė sistema dvišaliams politiniams ir ekonominiams santykiams stiprinti ir regioninės bei pasaulinės svarbos klausimams aptarti, tokiems kaip demokratijos, žmogaus teisių ir tarptautinio teisingumo skatinimas, tarptautinės masinio naikinimo ginklų neplatinimo sistemos stiprinimas, kova su terorizmu ir korupcija.
Samuel Cantell / Jorge Soutullo