Ϸվ

Europos Parlamentas: organizacinė struktūra ir veikla

Europos Parlamento organizacinę struktūrą ir veiklą reglamentuoja jo Darbo tvarkos taisyklės. Parlamento veiklai vadovauja politiniai organai, komitetai, delegacijos ir frakcijos.

Teisinis pagrindas

Sudėtis ir nariai

Bendrosios Europos Parlamento sudėties taisyklės nustatytos ES sutarties 14straipsnio 2dalyje, kurioje nustatyta, kad Europos Parlamento iniciatyva ir gavusi jo pritarimą Europos Vadovų Taryba vieningai priima sprendimą, nustatantį Europos Parlamento sudėtį. Toliau taip pat nustatyta, kad Parlamentą sudaro ne daugiau kaip 751ES piliečių atstovas (750narių ir Pirmininkas). Be to, piliečiams mažėjančia tvarka atstovaujama proporcingai mažinant narių skaičių iki minimalios šešių narių iš kiekvienos valstybės ribos. Nė viena valstybė narė negali turėti daugiau kaip 96vietas.

Proporcingo narių skaičiaus mažinimo sąvoka reiškia, kad, nors bendras vietų skaičius paskirstomas remiantis valstybių narių gyventojų skaičiumi, daugiau gyventojų turinčios valstybės narės sutinka turėti mažiau atstovų, kad būtų geriau atstovaujama mažiau gyventojų turinčioms ES valstybėms narėms: kuo didesnė valstybė, tuo mažesnis vietų skaičius gyventojų atžvilgiu. Ši sąvoka buvo išsamiau apibrėžta tolesniuose Europos Vadovų Tarybos sprendimuose, priimtuose pagal ES sutarties 14straipsnio 2dalį, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai.

Kiti Europos Parlamento rinkimai vyks 2024m. birželio 6–9d. 2023m. rugsėjo 22d. Europos Vadovų Taryba, atsižvelgdama į 2023m. birželio 15d. Parlamento teisėkūros DZܳą dėl Europos Parlamento sudėties, ėė sprendimą, kuriuo nustatoma Parlamento sudėtis ir bendras vietų Parlamente skaičius padidinamas nuo 705 iki 720. Kiekvienoje valstybėje narėje renkamų EPnarių skaičius bus toks:

Belgija 22
Bulgarija 17
Č쾱Ჹ 21
Danija 15
Vokietija 96
Estija 7
Airija 14
Graikija 21
Ispanija 61
ʰԳūᲹ 81
Kroatija 12
Italija 76
Kipras 6
Latvija 9
Lietuva 11
Liuksemburgas 6
Vengrija 21
Мٲ 6
Nyderlandai 31
Austrija 20
Lenkija 53
Portugalija 21
Rumunija 33
DZėԾᲹ 9
Slovakija 15
Suomija 15
Š徱Ჹ 21

Organizacinė struktūra

A. Parlamento Pirmininkas

Pagal Darbo tvarkos taisykles Parlamento Pirmininkas renkamas iš Parlamento narių dvejų su puse metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta (Darbo tvarkos taisyklių 19straipsnis). Pirmininkas atstovauja Parlamentui išorinių santykių srityje ir palaikant ryšius su kitomis ES institucijomis. Parlamento Pirmininkas prižiūri plenarinių posėdžių diskusijas ir užtikrina, kad būtų laikomasi Parlamento darbo tvarkos taisyklių. Kiekvieno Europos Vadovų Tarybos susitikimo pradžioje Europos Parlamento Pirmininkas išdėsto Parlamento dzą ir nuomonę į darbotvarkę įtrauktais klausimais ir kitomis temomis. Parlamentui patvirtinus Europos Sąjungos biudžetą, Parlamento Pirmininkas jį pasirašo, tuomet biudžetą galima naudoti. Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos Pirmininkai abu pasirašo visus pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimamus teisės aktus. Parlamento Pirmininką gali pavaduoti vienas iš 14 Pirmininko pavaduotojų (Darbo tvarkos taisyklių 23straipsnis).

B. Plenarinės sesijos

Pagrindinė Europos Parlamento veiklos forma yra plenarinės sesijos, kurių posėdžiams pirmininkauja Parlamento Pirmininkas. Parlamentas Strasbūre renkasi kiekvieną mėnesį (išskyrus rugpjūtį)– tai yra mėnesinės sesijos, trunkančios keturias dienas, nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. Papildomos mėnesinės sesijos rengiamos Briuselyje. Mėnesinė sesija susideda iš kiekvieną dieną vykstančių plenarinių posėdžių (Darbo tvarkos taisyklių 153straipsnis). Frakcijų pirmininkų susitarimu vietos plenarinių posėdžių salėje– iš kairės į dešinę– Parlamento nariams skiriamos atsižvelgiant į jų politines pažiūras. Plenarinį posėdį pradeda Parlamento Pirmininkas, kartais savo kalboje kam nors išreikšdamas padėką arba pasisakydamas aktualiais klausimais. Parlamento Pirmininkui šią užduotį vykdyti padeda 14pavaduotojų, kurie gali perimti pirmininkavimą. Komisijos ir Europos Sąjungos Tarybos atstovai dalyvauja posėdžiuose siekiant palengvinti institucijų bendradarbiavimą sprendimų priėmimo procese. Jei Parlamentas pageidauja, abiejų minėtų institucijų atstovai taip pat gali būti pakviesti pateikti pareiškimus arba pateikti informaciją apie savo institucijų veiklą.

C. Politiniai organai

Parlamento politiniai organai yra Biuras (24straipsnis; Parlamento Pirmininkas ir 14Parlamento Pirmininko pavaduotojų), Pirmininkų sueiga (26straipsnis; Parlamento Pirmininkas ir frakcijų pirmininkai), penki kvestoriai (28straipsnis; jie yra atsakingi už su Parlamento nariais susijusius administracinius ir finansinius klausimus), Komitetų pirmininkų sueiga (29straipsnis) ir Delegacijų pirmininkų sueiga (30straipsnis). Parlamento Pirmininko, Pirmininko pavaduotojų ir kvestorių, taip pat komitetų ir delegacijų pirmininkų kadencija trunka dvejus su puse metų (19straipsnis).

D. Komitetai ir delegacijos

Parlamento nariai susiskirstę į 20komitetų, 4pakomitečius ir 44delegacijas (tarpparlamentines delegacijas ir delegacijas jungtiniuose parlamentiniuose komitetuose, parlamentinio bendradarbiavimo komitetuose ir daugiašalėse parlamentinėse asamblėjose).[1] Parlamentas taip pat siunčia delegaciją į jungtinę parlamentinę asamblėją, įsteigtą Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės susitarimu.[2] Parlamentas taip pat gali steigti specialiuosius komitetus (207straipsnis) arba tyrimo komitetus (SESV 226straipsnis ir Darbo tvarkos taisyklių 208straipsnis). 2024m. balandžio 10d. Parlamentas ėė naują Darbo tvarkos taisyklių 207astraipsnį dėl laikinųjų teisėkūros komitetų, kad būtų galima geriau paskirstyti užduotis. Naujajame straipsnyje nustatyta, kad jei „klausimas priklauso daugiau negu trijų komitetų kompetencijai, kai nė vieno komiteto kompetencija nevyrauja, Pirmininkų sueiga, remdamasi Komitetų pirmininkų sueigos rekomendacija, kraštutiniu atveju gali pasiūlyti Parlamentui sudaryti laikinąjį teisėkūros komitetą, kuris nagrinėtų konkretų pasiūlymą dėl teisiškai privalomo akto ar parengiamajam teisėkūros etapui priskiriamo strateginio dokumento“.

Pagal Darbo tvarkos taisyklių 213straipsnį kiekvienas komitetas ar delegacija renka savo biurą, kurį sudaro pirmininkas ir iki keturių pirmininko pavaduotojų.

E. Frakcijos

Parlamento nariai posėdžiauja ne nacionalinėse delegacijose, o tarpvalstybinėse grupėse pagal savo politines pažiūras. Pagal Darbo tvarkos taisykles frakciją turi sudaryti bent 23Parlamento nariai, išrinkti ne mažiau kaip ketvirtadalyje valstybių narių (33straipsnis). Savaitę prieš mėnesinę sesiją ir jos metu frakcijos rengia nuolatinius posėdžius ir seminarus, kuriuose nustatomi pagrindiniai jų veiklos principai. Kai kurios frakcijos atitinka kriterijus, taikomus ES lygmeniu veikiančioms tarpvalstybinėms politinėms partijoms.

F. Europos politinės partijos ir fondai

Parlamentas rekomenduoja sudaryti tokias sąlygas, kurios leistų plėtotis iš tiesų Europos politinėms partijoms ir fondams, be kita ko, priimti pamatinius teisės aktus. SESV 224straipsnyje nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimamas Europos lygmens politinių partijų statutas ir jų finansavimo taisyklės. 2003m. buvo sukurta Europos politinių partijų finansavimo sistema, leidžianti ES lygmeniu įsteigti politinius fondus.[3] Reaguojant į tam tikrą piktnaudžiavimą, šios taisyklės buvo iš dalies pakeistos 2018m. gegužės 3d. , siekiant sustiprinti Europos politinių partijų europinį aspektą, užtikrinti teisingesnį lėšų paskirstymą ir gerinti teisės aktų vykdymą.

Šiuo metu veikia šios Europos politinės partijos: Europos liaudies partija, Europos socialistų partija, Liberalų ir demokratų aljansas už Europą, Europos žaliųjų partija, Europos konservatorių ir reformuotojų partija, Europos kairiųjų partija, Identiteto ir demokratijos partija, Europos demokratų partija, Europos laisvasis aljansas ir Europos krikščionių politinis judėjimas. Tarpvalstybinės partijos veikia glaudžiai bendradarbiaudamos su atitinkamomis Europos Parlamento frakcijomis.

Kai kurie svarbiausi Europos politiniai fondai: Wilfriedo Martenso Europos studijų centras, Europos pažangiųjų tyrimų fondas, Europos liberalų forumas, Žaliasis Europos fondas, Europos demokratų institutas, „Transformuoti Europą“ ir „Nauja kryptis. Europos reformų fondas“.

2012m. lapkričio 22d. Parlamentas ėė , kurioje primygtinai ragino Europos politines partijas siūlyti kandidatus Komisijos Pirmininko pareigoms eiti, siekiant padidinti ir Parlamento, ir Komisijos politinį legitimumą. Ši tvarka buvo įgyvendinta prieš 2014m. rinkimus, kai pirmajame etape dalyvavo pagrindiniai kandidatai. Po šių rinkimų 2014m. spalio 22d. Komisijos Pirmininko pareigoms eiti buvo išrinktas vienas iš pagrindinių kandidatų– Jean-Claude Juncker. Europos Parlamentas savo dėl pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių peržiūros teigė, kad jis bus pasirengęs atmesti bet kurį kandidatą į Europos Komisijos pirmininko pareigas, kuris nebuvo paskirtas pagrindiniu Europos politinės partijos kandidatu (vok. Spitzenkandidat) 2019m. rinkimuose į Europos Parlamentą. Nors šios idėjos per 2019m. rinkimus galiausiai buvo atsisakyta, pagrindinio kandidato procesas laikomas siekiu sukurti platesnę kandidatų debatų platformą, suteikiančią daugiau skaidrumo ir politinio legitimumo Komisijos Pirmininko vaidmeniui ir padidinančią ES piliečių dalyvavimą šiame procese ir jų suvokimą apie tai. 2022m. gegužės 3d. Parlamentas ėė dzą per pirmąjį svarstymą dėl rinkimų teisės reformos, kurioje pareiškė nuomonę, kad pagrindinio kandidato procesas galėtų būti įformintas Europos politinių subjektų politiniu susitarimu bei Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos tarpinstituciniu susitarimu. Jis taip pat paragino Europos politines partijas, Europos rinkėjų asociacijas ir kitus Europos rinkimų subjektus savo kandidatus į Komisijos Pirmininko pareigas iškelti likus bent 12savaičių iki rinkimų dienos, taip pat pareiškė, kad tikisi, jog kandidatams teks pirmoji atitinkamo Sąjungos masto apygardos sąrašo pozicija.

Komisija savo 2018m. komunikate pateikė tarpvalstybinių sąrašų idėją kaip žingsnį pagerinti ES institucijų legitimumą ES piliečių akyse. Sukūrus visą Europą apimančią rinkimų apygardą būtų galima sustiprinti Europos Parlamento rinkimų europinį aspektą, nes ji suteiktų piliečiams galimybę bendrauti su kandidatais visoje Europoje. Vis dėlto Parlamentas laikėsi nuomonės, kad 2019m. Europos Parlamento rinkimai dar nebuvo tinkama proga sukurti tarpvalstybinę rinkimų apygardą, nors ir paliko galimybę būsimoms diskusijoms. Minėtoje dėl rinkimų teisės reformos jis pasiūlė „Sąjungos masto apygardos sąrašams taikyti privalomą geografinio atstovavimo reikalavimą“ ir paragino „Europos politines partijas, Europos rinkėjų asociacijas ir kitus Europos rinkimų subjektus įtraukti į Sąjungos masto sąrašus kandidatus iš visų valstybių narių“. Vykdant šią rinkimų reformą, neskaitant dabartinių 705vietų, turėtų būti sukurtos 28tarpvalstybinės vietos ES masto rinkimų apygardoje, visapusiškai laikantis geografinės ir lyčių pusiausvyros.

G. Parlamento generalinis sekretoriatas

Parlamento generaliniam sekretoriatui vadovauja , kurį skiria Biuras (Darbo tvarkos taisyklių 234straipsnis). Generalinio sekretoriato sudėtį ir organizacinę struktūrą taip pat nustato Biuras: šiuo metu jį sudaro 13generalinių direktoratų ir Teisės tarnyba. Generalinio sekretoriato užduotis– koordinuoti teisėkūros darbą ir organizuoti plenarinius posėdžius ir susirinkimus(susitikimus). Jis taip pat teikia techninę, teisinę ir ekspertinę pagalbą Parlamento organams ir Parlamento nariams, padėdamas jiems vykdyti jų įgaliojimus. Generalinis sekretoriatas užtikrina vertimą žodžiu per visus posėdžius ir visų oficialių dokumentų vertimą raštu.

Veikla

Sutartyse numatyta, kad Parlamentas savo darbą organizuoja savarankiškai. Jis savo narių balsų dauguma priima Darbo tvarkos taisykles (SESV 232straipsnis). Jeigu Sutartyse nenumatyta kitaip, Parlamentas priima sprendimus atiduotų balsų dauguma (SESV 231straipsnis). Jis priima sprendimus dėl mėnesinių sesijų, kurių metu visų pirma priimami Parlamento komitetų parengti pranešimai, pateikiami klausimai Komisijai ir Europos Sąjungos Tarybai, rengiamos aktualios ir skubios diskusijos ir išklausomi Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės pareiškimai, darbotvarkių. Komitetų ir plenariniai posėdžiai yra vieši ir transliuojami internetu.

Būstinė ir darbo vietos

Nuo 1981m. liepos 7d. Parlamentas yra priėmęs kelias rezoliucijas dėl savo būstinės, ragindamas valstybių narių vyriausybes laikytis Sutartyse joms nustatytų įpareigojimų institucijoms įsteigti vieną būstinę. Kadangi vyriausybės ilgai nesugebėjo imtis reikiamų veiksmų, Parlamentas ėė kelis sprendimus dėl savo organizacinės struktūros ir darbo vietų (Liuksemburge, Strasbūre ir Briuselyje). 1992m. gruodžio 11–12d. Edinburge vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime valstybių narių vyriausybių atstovai pasiekė susitarimą dėl institucijų būstinių, pagal kurį:

  • Parlamento būstinė turėtų būti Strasbūre, kur turėtų būti rengiamos 12mėnesinių sesijų, įskaitant sesiją, kurios metu priimamas sprendimas dėl ES metinio biudžeto;
  • papildomos mėnesinės sesijos turėtų būti rengiamos Briuselyje;
  • Parlamento komitetai turėtų posėdžiauti Briuselyje;
  • Parlamento generalinis sekretoriatas ir pagalbiniai padaliniai turėtų likti Liuksemburge.

Šį sprendimą Parlamentas sukritikavo. Vis dėlto Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (1997m. spalio 1d. sprendimas byloje C-345/95) patvirtino, kad Parlamento būstinė buvo nustatyta vadovaujantis nuostatomis, kurios dabar atitinka dabartinį SESV 341straipsnį. Šio sprendimo turinys buvo įtrauktas į Amsterdamo sutarties protokolą, kuris buvo pridėtas prie Sutarčių.

Nors Parlamentas sukritikavo šiuos sprendimus, jis buvo įpareigotas atitinkamai rengti savo metinį kalendorių, remiantis Pirmininkų sueigos pasiūlymu. Paprastai Parlamentas per metus surengia 12keturių dienų mėnesinių sesijų Strasbūre ir šešias dviejų dienų mėnesines sesijas Briuselyje. Parlamento nariai ėmėsi kelių iniciatyvų, kad būtų išvengta posėdžių Strasbūre. Pavyzdžiui, 2012m. buvo patvirtintas kalendorius, kuriame dvi dviejų dienų mėnesinės sesijos spalio mėnesį Strasbūre vyko tą pačią kalendorinę savaitę– taip keturiomis dienomis buvo sutrumpintas bendras posėdžių laikas Strasbūre. Vis dėlto, ʰԳūᲹi pateikus skundą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad laikantis priimtų sprendimų turi vykti dvi nesutrumpintos mėnesinės sesijos (byla C-237/11).

Remiantis SESV 229straipsniu, daugumos Parlamento narių, Europos Sąjungos Tarybos arba Komisijos prašymu Parlamentas gali rengti neeilines sesijas. 2006m. gruodžio 18d., iš karto po 2006m. gruodžio 14–15d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo, Parlamentas Briuselyje surengė pirmąjį papildomą plenarinį posėdį. Nuo tada buvo įtvirtinta praktika rengti posėdžius iškart po Europos Vadovų Tarybos susitikimų.

Nuo COVID-19 pandemijos Parlamentas savo nariams taip pat suteikia galimybę dalyvauti plenarinėse sesijose nuotoliniu būdu ir taikyti nuotolinio balsavimo procedūras.

Europos Parlamento nariai pagal frakcijas ir valstybes nares

Lentelę, kurioje pateikiama frakcijų ir jų sudėties apžvalga, galima rasti tam skirtame Parlamento tinklalapyje.

[1]Parlamento narių skaičius komitete nustatytas 2020m. sausio 15d. (OLC270, 202177, p.117) 1dalyje.
[2]Žr..
[3].

Eeva Pavy