Europos Parlamentas: rinkimų tvarka
Europos Parlamento rinkimų tvarka nustatyta ir ES teisės aktuose, kuriuose nustatomos visoms valstybėms narėms bendros taisyklės, ir specialiose nacionalinėse nuostatose, kurios kiekvienoje valstybėje narėje yra skirtingos. Bendrose taisyklėse išdėstytas proporcingo atstovavimo principas, rinkimų slenksčių taisyklės ir tam tikri nesuderinamumo su Europos Parlamento nario įgaliojimais atvejai. Daugelis kitų svarbių klausimų, tokių kaip taikoma konkreti rinkimų sistema ar rinkimų apygardų skaičius, apibrėžta nacionaliniuose įstatymuose.
Teisinis pagrindas
- (ES sutarties) 14straipsnis;
- (SESV) 20, 22 ir 223straipsniai ir Pagrindinių teisių chartijos 39straipsnis.
- dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018m. liepos 13d. .
Bendros taisyklės
A. Principai
Steigimo sutartyse (1.1.1) nustatyta, kad Europos Parlamento narius (toliau – EP nariai) iš pradžių skirs nacionaliniai parlamentai, tačiau įtraukta nuostata, kad vėliau jie bus renkami tiesioginiuose visuotiniuose rinkimuose. Šią nuostatą Taryba įgyvendino prieš 1979m. vykusius pirmuosius tiesioginius rinkimus, priėmusi 1976m. rugsėjo 20d. Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (toliau – 1976m. Rinkimų aktas). Šis aktas iš esmės pakeitė institucinę Europos Parlamento poziciją ir yra demokratiškesnės Europos Sąjungos steigiamasis dokumentas.
1992m. Mastrichto sutartyje (1.1.3) numatyta, kad rinkimai privalo būti rengiami laikantis vienodos tvarkos ir kad Europos Parlamentas šiuo klausimu turėtų parengti pasiūlymą, kurį vieningai patvirtintų Taryba. Vis dėlto, kadangi Tarybai nepavyko susitarti dėl nė vieno iš pateiktų pasiūlymų, Amsterdamo sutartyje numatyta galimybė patvirtinti bendruosius principus. Todėl buvo iš dalies pakeistas 1976m. Rinkimų aktas, taip pat nustatyti proporcingo atstovavimo principai ir nacionalinių ir ES srities įgaliojimų nesuderinamumo atvejai.
Paskutiniai 1976m. Rinkimų akto pakeitimai buvo priimti , kuriame yra nuostatų dėl galimybės taikyti skirtingus balsavimo metodus (išankstinis balsavimas, elektroninis balsavimas, balsavimas internetu ir paštu); dėl rinkimų slenksčių; dėl asmens duomenų apsaugos; dėl nuobaudų už dvigubą balsavimą pagal nacionalinės teisės aktus; dėl balsavimo trečiosiose šalyse; dėl galimybės rinkimų biuleteniuose nurodyti Europos politines partijas.
Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai (1.1.5), teisė balsuoti ir būti kandidatu įgavo pagrindinės teisės statusą (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 39straipsnis).
B. Taikymas. Galiojančios bendros nuostatos
1. Kitos valstybės narės piliečių teisė balsuoti ir būti kandidatais
Pagal SESV 22straipsnio 2dalį „kiekvienas Sąjungos pilietis, gyvendamas valstybėje narėje ir nebūdamas jos pilietis, turi teisę balsuoti ir būti kandidatu per Europos Parlamento rinkimus valstybėje narėje, kurioje gyvena“. Naudojimosi šia teise tvarka nustatyta (kurią paskutinį kartą iš dalies pakeitė ) 6straipsnyje, kuriame nustatyta, kad „Sąjungos piliečiui, gyvenančiam valstybėje narėje ir nesančiam tos valstybės narės piliečiu, kuriam atskiru teisminiu sprendimu arba administraciniu sprendimu, jei pastarajam sprendimui gali būti taikomos teisės gynimo teismine tvarka priemonės, buvo atimta teisė būti kandidatu pagal jo gyvenamosios vietos valstybės narės teisę arba pagal jo kilmės valstybės narės teisę, neleidžiama naudotis ta teise gyvenamosios vietos valstybėje narėje per rinkimus į Europos Parlamentą“.
2. Rinkimų sistema
Pagal iš dalies pakeistą 1976m. Rinkimų aktą rinkimai į Europos Parlamentą turi būti pagrįsti proporcingu atstovavimu ir turi būti taikoma kandidatų sąrašo arba vieno perleidžiamo balso sistema. Valstybės narės taip pat gali leisti balsuoti pagal lengvatinio sąrašo sistemą.
Be savanoriško ne didesnio kaip 5proc. nacionaliniu lygmeniu atiduotų galiojančių balsų rinkimų slenksčio neseniai atliktais daliniais 1976m. Rinkimų akto pakeitimais, priimtais , nustatytas privalomas rinkimų slenkstis– nuo 2proc. iki 5proc. rinkimų apygardoms, kuriose pagal sąrašus renkami daugiau kaip 35EP nariai (įskaitant vieną rinkimų apygardą sudarančias valstybes nares). Valstybės narės turės įvykdyti šį reikalavimą ne vėliau kaip per 2024m. rinkimus.
Pagal tą sprendimą valstybės narės gali numatyti surengti išankstinį balsavimą, balsavimą paštu, taip pat elektroninį ir internetinį balsavimą. Valstybėms narėms nusprendus tai padaryti, visų pirma, jos turi užtikrinti rezultatų patikimumą, balsavimo slaptumą ir asmens duomenų apsaugą.
3. Nesuderinamumas
Pagal 1976m. Rinkimų akto (iš dalies pakeisto ) 7straipsnį Europos Parlamento nario pareigos nesuderinamos su valstybės narės vyriausybės nario, Komisijos nario, Teisingumo Teismo teisėjo, generalinio advokato ar kanclerio, Audito Rūmų nario, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario pareigomis, komitetų ar kitų organų, įsteigtų vadovaujantis Sutartimis Sąjungos lėšoms valdyti arba nuolatinei tiesioginei administravimo užduočiai vykdyti, nario pareigomis, Europos investicijų banko direktorių valdybos, valdymo komiteto arba personalo nario pareigomis bei Europos Sąjungos institucijų arba prie jų veikiančių specializuotų įstaigų pareigūno ar tarnautojo einamomis pareigomis. Su EP nario pareigomis taip pat laikomos nesuderinamos Europos regionų komiteto nario pareigos (įtraukta 1997m.), Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nario, Europos Sąjungos ombudsmeno ir, svarbiausia, nacionalinio parlamento nario pareigos (sąrašas papildytas 2002m.).
Tvarka, kuriai taikomos nacionalinės nuostatos
Be šių bendrų taisyklių, rinkimų tvarkai taikomos nacionalinės nuostatos, kurios kartais labai skiriasi; taigi rinkimų sistema gali būti laikoma polimorfine rinkimų sistema.
A. Rinkimų sistema ir nustatytos ribos
Visos valstybės narės privalo taikyti proporcingu atstovavimu pagrįstą sistemą. Be savanoriško 5proc. nacionaliniu lygmeniu atiduotų balsų rinkimų slenksčio nustatytas privalomas rinkimų slenkstis– nuo 2proc. iki 5proc. rinkimų apygardoms, kuriose renkami daugiau nei 35EP nariai (įskaitant vieną rinkimų apygardą sudarančias valstybes nares). Šį reikalavimą reikės įvykdyti ne vėliau kaip per 2024m. Europos Parlamento rinkimus.
Šiuo metu rinkimų slenkstis taikomas šiose valstybėse narėse: Prancūzijoje, Belgijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Kroatijoje, Latvijoje ir Vengrijoje (5proc.); Austrijoje, Italijoje ir Švedijoje (4proc.); Graikijoje (3proc.) ir Kipre (1,8proc.). Kitose valstybėse narėse nėra ribos, nors Vokietija ir bandė ją nustatyti, tačiau dviem ir sprendimais Vokietijos Konstitucinis Teismas paskelbė, kad šalyje taikomas (iš pradžių 5proc., vėliau– 3proc.) slenkstis per Europos Parlamento rinkimus prieštarauja Konstitucijai.
B. Rinkimų apygardos ribos
Per Europos Parlamento rinkimus dauguma valstybių narių veikia kaip viena rinkimų apygarda. Vis dėlto, keturiose valstybėse narėse (Prancūzijoje, Airijoje, Italijoje ir Lenkijoje) šalies teritorija padalyta į kelias regionines rinkimų apygardas.
C. Balsavimo teisė
Daugumoje valstybių narių balsavimo teisė įgyjama sulaukus 18 metų, išskyrus Austriją, Belgiją, Vokietiją ir Maltą, kur ji įgyjama nuo 16 metų, ir Graikiją– nuo 17 metų.
Keturiose valstybėse narėse (Belgijoje, Bulgarijoje, Liuksemburge ir Graikijoje) balsavimas yra privalomas: balsavimo pareiga taikoma piliečiams ir registruotiems kitos ES valstybės narės piliečiams.
1. Kitos šalies pilietybę turinčių asmenų balsavimas priimančiojoje valstybėje
ES piliečiai, gyvenantys valstybėje narėje ir nesantys jos piliečiai, turi teisę balsuoti per Europos Parlamento rinkimus toje valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai (SESV 22straipsnis). Vis dėlto, gyvenamosios vietos sąvoka skirtingose valstybėse narėse vis dar skiriasi. Kai kurios valstybės (pvz., Estija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Rumunija ir Slovėnija) reikalauja, kad rinkėjų faktinė arba įprastinė gyvenamoji vieta būtų rinkimų teritorijoje, kitos (Kipras, Danija, Graikija, Airija, Liuksemburgas, Slovakija ir Švedija) reikalauja, kad tai būtų nuolatinė jų gyvenamoji vieta, dar kitos (Belgija ir Čekija)– kad jie būtų įrašyti į gyventojų registrą. ES piliečiams, kurie siekia įgyti teisę balsuoti kai kuriose šalyse (pvz., Kipre), taip pat taikomas minimalaus gyvenimo toje valstybėje laikotarpio reikalavimas. Visose valstybėse narėse reikalaujama, kad kitų ES šalių piliečiai iki rinkimų dienos registruotųsi balsavimui. Registravimosi terminai valstybėse narėse labai skiriasi.
2. Valstybėje negyvenančių piliečių balsavimas savo kilmės šalyje
Beveik visos valstybės narės yra numačiusios galimybę Europos Parlamento rinkimuose balsuoti iš užsienio. Kai kuriose valstybėse narėse rinkėjai turi užsiregistruoti savo nacionalinėse rinkimų institucijose, kad galėtų gauti teisę balsuoti užsienyje paštu, ambasadoje ar konsulate. Kitose valstybėse narėse balsavimas paštu gali vykti ambasadose arba konsulatuose. Kai kuriose valstybėse narėse teisė balsuoti užsienyje suteikiama tik kitoje valstybėje narėje gyvenantiems piliečiams (pvz., Bulgarija ir Italija). Be to, dauguma valstybių narių taiko specialias priemones diplomatams ir kariniam personalui, tarnaujantiems užsienyje.
Dėl to, kad kai kurie kitos šalies pilietybę turintys asmenys gali balsuoti ir priimančiojoje valstybėje, ir savo kilmės valstybėje kaip jos piliečiai, gali atsirasti piktnaudžiavimų (balsavimas du kartus, kuris kai kuriose valstybėse narėse laikomas nusikalstama veika). Šiuo atžvilgiu pagal dalinius 1976m. Rinkimų akto pakeitimus, neseniai padarytus , reikalaujama, jog valstybės narės užtikrintų, kad būtų nustatytos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios sankcijos už dvigubą balsavimą Europos Parlamento rinkimuose.
D. Teisė būti kandidatu rinkimuose
Teisė būti kandidatu per rinkimus į Europos Parlamentą bet kurioje kitoje gyvenamosios vietos valstybėje narėje taip pat yra pavyzdys, kaip taikomas valstybės narės piliečių ir ne piliečių nediskriminavimo principas, ir teisės judėti ir laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą Europos Sąjungoje padarinys. Kiekvienas asmuo, kuris yra Sąjungos pilietis ir nėra gyvenamosios valstybės narės pilietis, bet atitinka tuos pačius teisei balsuoti ir būti kandidatu keliamus reikalavimus, kuriuos ta valstybė pagal įstatymą taiko savo piliečiams, turi teisę būti kandidatu per rinkimus į Europos Parlamentą gyvenamosios vietos valstybėje narėje, jei tos teisės jam nėra atimtos ( 3ٰԾ).
Išskyrus reikalavimą turėti valstybės narės pilietybę, kuris yra bendras visoms valstybėms narėms, kitos teisės būti kandidatu rinkimuose sąlygos visose valstybėse narėse yra skirtingos. Nė vienas asmuo per tuos pačius rinkimus negali būti kandidatu daugiau kaip vienoje valstybėje narėje (Tarybos direktyvos 93/109/EB 4straipsnis). Minimalus kandidatų amžius daugumoje valstybių narių yra 18 metų, išskyrus Belgiją, Bulgariją, Kiprą, Čekiją, Estiją, Airiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Slovakiją (21 metai), Rumuniją (23 metai) ir Italiją bei Graikiją (25 metai).
E. Ի徱岹ūDz
Kai kuriose valstybėse narėse kandidatūras gali kelti tik politinės partijos ir politinės organizacijos. Kitose valstybėse narėse kandidatūras galima kelti, jei jos patvirtinamos nustatytu skaičiumi parašų arba jas parėmė tam tikras rinkėjų skaičius, kai kuriais atvejais taip pat reikalaujama užstato.
2018m. birželio 28d. , kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis, nustatyta, kaip skirtingoms valstybėms narėms taikant „proporcingo narių skaičiaus mažinimo“ principą užpildomos ES sutarties 14straipsnio 2dalyje numatytos vietos Europos Parlamente (1.3.3).
F. Rinkimų datos
Pagal iš dalies pakeisto 1976m. Rinkimų akto 10 ir 11straipsnius rinkimai į Europos Parlamentą rengiami tuo pačiu laikotarpiu, kuris prasideda ketvirtadienio rytą ir baigiasi artimiausią sekmadienį. Tikslią datą ir laiką nustato kiekviena valstybė narė. Pirmųjų 1979m. rinkimų laikotarpį 1976m., pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vienbalsiai nustatė Taryba. Nuo 1979m. rinkimai vyko atitinkamu metu paskutiniaisiais Rinkimų akto 5straipsnyje nurodyto penkerių metų laikotarpio metais (1.3.1).
2014. rinkimų metu, siekiant užtikrinti, kad rinkimai nesutaptų su Sekminių švente, Taryba 2013m. birželio 14d. sprendimu pakeitė rinkimų datą, kuri iš pradžių buvo nustatyta birželiomėn., ir jie vyko gegužės 22–25d. Buvo taikoma ši 11straipsnio nuostata: „jeigu nutiktų taip, kad rinkimų [...] tuo laikotarpiu surengti neįmanoma, Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningai likus ne mažiau kaip vieneriems metams iki 5straipsnyje nurodytos penkerių metų kadencijos pabaigos nustato kitą rinkimų laikotarpį, kuris turi būti ne anksčiau kaip du mėnesiai iki arba ne vėliau kaip vienas mėnuo po pagal pirmesnę pastraipą nustatyto laikotarpio“. Tolesni rinkimai turi vykti atitinkamu metu paskutiniaisiais penkerių metų laikotarpio metais (1976m. Akto 11straipsnis). Atitinkamai 2019m. rinkimai vyko gegužės 23–26d. vyks birželio 6–9d.
G. Rinkėjų galimybės keisti kandidatų eilės tvarką sąraše
Daugelyje valstybių narių rinkėjai turi pirmenybinio balsavimo galimybę, skirtą pavardžių kandidatų sąraše eilės tvarkai pakeisti. Tačiau šešiose valstybėse narėse (Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje) kandidatų sąrašai yra nekeičiami (nėra pirmenybinio balsavimo). Maltoje ir Airijoje rinkėjai išvardija kandidatus pirmumo tvarka (vieno perleidžiamo balso sistema).
H. Kadencijos metu atsiradusių laisvų vietų užpildymas
Kai kuriose valstybėse narėse atsilaisvinusios vietos skiriamos tame pačiame sąraše esantiems pirmiesiems neišrinktiems kandidatams (galbūt tą sąrašą pakoregavus, kad būtų atsižvelgta į kandidatų gautus balsus). Kitose valstybėse narėse laisvos vietos paskirstomos pavaduojantiems nariams ir, jeigu pavaduojančių narių nėra, lemiamas kriterijus yra kandidatų eilės tvarka sąraše. Kai kuriose valstybėse narėse EP nariai turi teisę grįžti į Europos Parlamentą, jei nebelieka priežasties, dėl kurios jie jį paliko.
Europos Parlamento vaidmuo
Nuo dvidešimtojo amžiaus 7-ojo dešimtmečio Europos Parlamentas ne kartą reiškė savo nuomonę rinkimų teisės klausimais ir, vadovaudamasis EB sutarties 138straipsniu (dabar SESV 223straipsnis), teikė pasiūlymus. Tai, kad vis dar nėra nustatyta iš tiesų vienoda rinkimų į Europos Parlamentą tvarka, rodo, kaip sunku suderinti skirtingas nacionalines tradicijas. Amsterdamo sutartyje numatyta galimybė priimti bendruosius principus tik iš dalies sudarė sąlygas šiems sunkumams įveikti. SESV 223straipsnyje nustatytas plačių užmojų tikslas patvirtinti vienodą tvarką, kuriai reikalingas Europos Parlamento pritarimas, dar turi būti pasiektas. Nuolatinės Parlamento pastangos modernizuoti ir sukurti labiau europietišką bendrą rinkimų procedūrą paskatino 1997m. pateikti pasiūlymą dėl vienodos rinkimų procedūros; jo esminės nuostatos įtrauktos į 2002m. Tarybos sprendimą. 2015m. lapkričio 11d. Europos Parlamentas priėmė dėl Europos Sąjungos rinkimų teisės reformos. Imdamasis teisėkūros iniciatyvos Konstitucinių reikalų komitetas pasiūlė iš dalies keisti 1976m. Rinkimų aktą, kad būtų galima užtikrinti didesnį Europos Parlamento rinkimų demokratiškumą ir padidinti visuomenės dalyvavimą rinkimų procese. Dalis Parlamento pasiūlytų pakeitimų buvo priimta ir įtraukta į 2018m. liepos 13d. Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2018/994. Tačiau Taryba negalėjo pritarti Parlamento pasiūlymui, kad būtų sukurta bendra rinkimų apygarda ir pagrindiniai kandidatai būtų paskirti eiti Komisijos pirmininko pareigas.
Parlamentas, 2018m. vasario 7d. priėmęs DZܳą dėl Europos Parlamento sudėties, balsavo už tai, kad po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES vietų skaičius būtų sumažintas nuo 751 iki 705, o kai kurios vietos būtų padalytos toms valstybėms narėms, kurioms šiek tiek nepakankamai atstovaujama (1.3.3). 2023m. rugsėjo 13d. Europos Parlamentas priėmė DZܳą, kurioje jis pritarė Europos Vadovų Tarybos sprendimo, kuriuo 2024m. rinkimuose vietų Europos Parlamente skaičius padidinamas nuo 705 iki 720, projektui.
2012m. lapkričio 22d. Europos Parlamentas priėmė , kurioje ragino Europos politines partijas iškelti kandidatus į Komisijos pirmininko pareigas per 2014. rinkimus, siekiant padidinti ir Parlamento, ir Komisijos politinį legitimumą. Ši tvarka buvo įgyvendinta prieš 2014. rinkimus, per kuriuos pirmą kartą buvo iškelti pagrindiniai kandidatai į Komisijos pirmininko pareigas. Galiausiai, vadovaujantis 2014. rinkimų rezultatais, 2014. spalio 22d. Europos Parlamentas vieną iš šių kandidatų– Jeaną-Claude’ą Junckerį– išrinko Komisijos pirmininku. Europos Parlamentas savo dėl pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių peržiūros teigė, kad jis buvo pasirengęs atmesti bet kurį kandidatą į Komisijos pirmininko pareigas, kuris nebuvo paskirtas (vok. Spitzenkandidat) 2019m. rinkimuose į Europos Parlamentą. Vis dėlto, po 2019m. rinkimų Komisijos pirmininke išrinkta Ursula von der Leyen, kuri nebuvo pagrindinė kandidatė. 2023m. lapkričio 22d. plenariniame posėdyje Parlamentas balsavo dėl pasiūlymų iš dalies pakeisti Sutartis, įskaitant Komisijos rinkimų tvarkos peržiūrą.
2003m. buvo sukurta Europos politinių partijų finansavimo sistema, kuria taip pat leidžiama ES lygmeniu įsteigti politinius fondus (1.3.3). Reglamentas (EB)Nr.2004/2003 panaikintas ir pakeistas 2014. spalio 22d. Europos Parlamento ir Tarybos dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo. Po dėl politinių partijų ir politinių fondų finansavimo Europos lygmeniu buvo iš dalies pakeistas 2014. reglamentas. Šioje rezoliucijoje pažymėta, kad yra daug trūkumų, visų pirma, susijusių su bendro finansavimo dydžiu ir Europos Parlamento narių galimybe būti daugelio partijų nariais, stengiantis užtikrinti, kad viešosios lėšos būtų naudojamos tinkamai finansuojant Europos politines partijas ir fondus, taikant 2018m. gegužės 3d. Europos Parlamento ir Tarybos .
Atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius matyti, kokią riziką rinkimų procesams ir demokratijai gali kelti komunikacija internetu (su rinkimais susijęs manipuliavimas asmens duomenimis). Siekiant užkirsti kelią neteisėtam asmens duomenų naudojimui, vėliau priimti nauji 2014. Reglamento dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo pakeitimai (2019m. kovo 25d. Europos Parlamento ir Tarybos , kuriuo dėl tikrinimo procedūros, susijusios su asmens duomenų apsaugos taisyklių pažeidimais per Europos Parlamento rinkimus, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas)Nr.1141/2014). Pagal naująsias taisykles, dėl kurių susitarė Parlamentas ir Taryba, siekiama apsaugoti rinkimų procesą nuo internetinių dezinformacijos kampanijų, kuriomis piktnaudžiaujama rinkėjų asmens duomenimis, ir numatyti finansines sankcijas, kurios būtų taikomos Europos politinėms partijoms ir fondams, kurie sąmoningai daro arba siekia daryti įtaką Europos Parlamento rinkimų rezultatams, pasinaudodami duomenų apsaugos taisyklių pažeidimais.
Be to, Parlamentui 2017m. birželio 15d. priėmus DZܳą dėl interneto platformų ir bendrosios skaitmeninės rinkos, kurioje Parlamentas ragino Komisiją patikrinti teisėkūros intervencijos galimybę siekiant apriboti netikro turinio sklaidą ir platinimą, 2018m. balandžiomėn. Komisija priėmė „Europos kova su internetine dezinformacija“ ir pasiūlė priimti visoje ES galiojantį , o jį 2018m. rugsėjomėn. pasirašė trys interneto platformos. 2018m. gruodžiomėn. Komisijos , be kitų priemonių, interneto platformos raginamos greitai ir faktiškai įgyvendinti pažadus ir susitelkti ties veiksmais, kurie yra skubūs atsižvelgiant į Europos Parlamento rinkimus, įskaitant netikrų paskyrų trynimą, pranešimų žymėjimą botais ir bendradarbiavimą su faktų tikrintojais ir mokslinių tyrimų vykdytojais, siekiant aptikti dezinformaciją ir užtikrinti didesnį patikrinto turinio matomumą. Rengiantis 2019m. gegužėsmėn. Europos Parlamento rinkimams, Komisija papašė trijų Praktikos kodeksą pasirašiusių interneto platformų apie veiksmus, kurių jos ėmėsi siekdamos pagerinti skelbimų kontrolę, užtikrinti politinės ir teminės reklamos skaidrumą ir kovoti su netikromis paskyromis ir piktavališku botų naudojimu.
Savo 2020m. lapkričio 26d. „EP rinkimų rezultatų apžvalga“ Parlamentas rekomendavo išnagrinėti šiuos klausimus siekiant pagerinti Europos Parlamento rinkimų procesą, visų pirma Konferencijos dėl Europos ateities metu:
- nauji piliečių nuotolinio balsavimo per Europos Parlamento rinkimus būdai konkrečiomis arba išimtinėmis aplinkybėmis;
- bendros kandidatų įtraukimo į sąrašus ir bendros kampanijų ir finansavimo taisyklės;
- suderinti pasyviųjų ir aktyvių balsavimo teisių standartai visose valstybėse narėse, įskaitant svarstymus visose valstybėse narėse sumažinti minimalų rinkėjų amžių iki 16 metų,
- nuostatos dėl Parlamento narių nedarbingumo laikotarpių, pavyzdžiui, motinystės atostogų, vaiko priežiūros atostogų ar sunkios ligos.
Parlamentas paragino valstybes nares užtikrinti, kad visi balsavimo teisę turintys asmenys, įskaitant ne savo kilmės šalyje gyvenančius ES piliečius, benamius ir kalinius, kuriems tokia teisė suteikta pagal nacionalinės teisės aktus, galėtų naudotis šia teise.
Atsižvelgdamas į 2023m. birželio 15d. Tyrimo komitetas programos „Pegasus“ ir lygiaverčių šnipinėjimo programų naudojimui tirti (PEGA komitetas) ataskaitą, Parlamentas priėmė dzԻ岹ą, kurioje Komisija raginama įsteigti specialią darbo grupę, kurioje dalyvautų nacionalinės rinkimų komisijos ir kuri būtų skirta 2024m. Europos Parlamento rinkimų apsaugai visoje Sąjungoje. Tačiau Komisijos atsakymo į tai nesulaukta.
Akto dėl rinkimų į Europos Parlamentą reforma
2022m. gegužės 3d. savo dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise Parlamentas pradėjo Akto dėl rinkimų į Europos Parlamentą reformą, siekdamas 27atskirus rinkimus ir jų skirtingas taisykles pakeisti bendrais Europos Parlamento rinkimais, kuriems taikomi bendri būtiniausi standartai. Pagal Parlamento siūlomą sistemą kiekvienas rinkėjas turėtų du balsus: vieną balsą panaudotų renkant EP narius nacionalinėje apygardoje, o kitą– ES masto apygardoje, kurią sudarytų papildomos 28vietos. Siekiant pagal šiuos sąrašus užtikrinti geografinio atstovavimo pusiausvyrą, valstybės narės pagal gyventojų skaičių būtų suskirstytos į tris grupes. Sąrašai būtų pildomi proporcingai atrenkant kandidatus iš tų grupių. Bendrus ES kandidatų sąrašus pateiktų Europos rinkimų subjektai, tokie kaip nacionalinių politinių partijų koalicijos ir (arba) nacionalinės rinkėjų asociacijos ar Europos politinės partijos.
Be to, siūloma:
- visoje ES nustatyti tą pačią rinkimų datą– gegužės 9d.;
- leisti kandidatuoti visiems ES piliečiams nuo 18metų amžiaus;
- 60 ir daugiau vietų turinčiose didelėse apygardose nustatyti privalomą žemiausią rinkimų slenkstį, kuris būtų bent 3,5%;
- visiems piliečiams, įskaitant neįgaliuosius, užtikrinti vienodas galimybes balsuoti ir sudaryti galimybę balsuoti paštu;
- užtikrinti privalomą lyčių lygybę taikant paritetinius sąrašus arba kvotas;
- užtikrinti piliečių teisę bendruose ES sąrašuose balsuoti už Komisijos pirmininką pagal pagrindinio kandidato (Spitzenkandidaten) sistemą.
Būtų įsteigta nauja Europos rinkimų institucija. Ji prižiūrėtų rinkimų procesą ir užtikrintų, kad būtų paisoma naujų taisyklių.
Kaip nustatyta , Parlamento teisėkūros iniciatyvai turėtų vieningai pritarti Taryba. Tuomet šis teisės akto projektas vėl sugrįžtų į Parlamentą, kad jam galėtų pritarti EP nariai. Paskui jį turėtų pagal savo konstitucinius reikalavimus patvirtinti visos valstybės narės. Derybos su Taryba prasidės tada, kai valstybės narės patvirtins savo pozicijas.
Šiuo metu teisėkūros akto projektą svarsto Taryba (bendrųjų reikalų sudėties). 2022m. spalio 18d. ji pirmuosius politinius debatus dėl pasiūlymo. Kai kurios valstybės narės pareiškė išlygas, susijusias su pasiūlymais dėl ES masto rinkimų apygardos, grindžiamos tarpvalstybiniais sąrašais, ir su pasiūlymais suderinti rinkimų sistemą, taikomą Europos Parlamento rinkimuose.
Pablo Abril Marti / Mariusz Maciejewski