合法博彩网站

Europos Parlamento rinkim懦 tvarka nustatyta ir ES teis臈s aktuose, kuriuose nustatomos visoms valstyb臈ms nar臈ms bendros taisykl臈s, ir specialiose nacionalin臈se nuostatose, kurios kiekvienoje valstyb臈je nar臈je yra skirtingos. Bendrose taisykl臈se i拧d臈stytas proporcingo atstovavimo principas, rinkim懦 slenks膷i懦 taisykl臈s ir tam tikri nesuderinamumo su Europos Parlamento nario 寞galiojimais atvejai. Daugelis kit懦 svarbi懦 klausim懦, toki懦 kaip taikoma konkreti rinkim懦 sistema ar rinkim懦 apygard懦 skai膷ius, apibr臈啪ta nacionaliniuose 寞statymuose.

Teisinis pagrindas

• (ES sutarties) 14听straipsnis;
• (SESV) 20, 22 ir 223听straipsniai ir Pagrindini懦 teisi懦 chartijos 39听straipsnis.
• d臈l atstov懦 寞 Europos Parlament膮 rinkim懦 remiantis tiesiogine visuotine rinkim懦 teise su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018听m. liepos 13听d. .

Bendros taisykl臈s

A. Principai

Steigimo sutartyse (1.1.1) nustatyta, kad Europos Parlamento narius (toliau 鈥� EP nariai) i拧 prad啪i懦 skirs nacionaliniai parlamentai, ta膷iau 寞traukta nuostata, kad v臈liau jie bus renkami tiesioginiuose visuotiniuose rinkimuose. 艩i膮 nuostat膮 Taryba 寞gyvendino prie拧 1979听m. vykusius pirmuosius tiesioginius rinkimus, pri臈musi 1976听m. rugs臈jo 20听d. Akt膮 d臈l atstov懦 寞 Europos Parlament膮 rinkim懦 remiantis tiesiogine visuotine rinkim懦 teise (toliau 鈥� 1976听m. Rinkim懦 aktas). 艩is aktas i拧 esm臈s pakeit臈 institucin臋 Europos Parlamento pozicij膮 ir yra demokrati拧kesn臈s Europos S膮jungos steigiamasis dokumentas.

1992听m. Mastrichto sutartyje (1.1.3) numatyta, kad rinkimai privalo b奴ti rengiami laikantis vienodos tvarkos ir kad Europos Parlamentas 拧iuo klausimu tur臈t懦 parengti pasi奴lym膮, kur寞 vieningai patvirtint懦 Taryba. Vis d臈lto, kadangi Tarybai nepavyko susitarti d臈l n臈 vieno i拧 pateikt懦 pasi奴lym懦, Amsterdamo sutartyje numatyta galimyb臈 patvirtinti bendruosius principus. Tod臈l buvo i拧 dalies pakeistas 1976听m. Rinkim懦 aktas, taip pat nustatyti proporcingo atstovavimo principai ir nacionalini懦 ir ES srities 寞galiojim懦 nesuderinamumo atvejai.

Paskutiniai 1976听m. Rinkim懦 akto pakeitimai buvo priimti , kuriame yra nuostat懦 d臈l galimyb臈s taikyti skirtingus balsavimo metodus (i拧ankstinis balsavimas, elektroninis balsavimas, balsavimas internetu ir pa拧tu); d臈l rinkim懦 slenks膷i懦; d臈l asmens duomen懦 apsaugos; d臈l nuobaud懦 u啪 dvigub膮 balsavim膮 pagal nacionalin臈s teis臈s aktus; d臈l balsavimo tre膷iosiose 拧alyse; d臈l galimyb臈s rinkim懦 biuleteniuose nurodyti Europos politines partijas.

漠sigaliojus Lisabonos sutar膷iai (1.1.5), teis臈 balsuoti ir b奴ti kandidatu 寞gavo pagrindin臈s teis臈s status膮 (Europos S膮jungos pagrindini懦 teisi懦 chartijos 39听straipsnis).

B. Taikymas. Galiojan膷ios bendros nuostatos

1. Kitos valstyb臈s nar臈s pilie膷i懦 teis臈 balsuoti ir b奴ti kandidatais

Pagal SESV 22听straipsnio 2听dal寞 鈥瀔iekvienas S膮jungos pilietis, gyvendamas valstyb臈je nar臈je ir neb奴damas jos pilietis, turi teis臋 balsuoti ir b奴ti kandidatu per Europos Parlamento rinkimus valstyb臈je nar臈je, kurioje gyvena鈥�. Naudojimosi 拧ia teise tvarka nustatyta (kuri膮 paskutin寞 kart膮 i拧 dalies pakeit臈 ) 6听straipsnyje, kuriame nustatyta, kad 鈥濻膮jungos pilie膷iui, gyvenan膷iam valstyb臈je nar臈je ir nesan膷iam tos valstyb臈s nar臈s pilie膷iu, kuriam atskiru teisminiu sprendimu arba administraciniu sprendimu, jei pastarajam sprendimui gali b奴ti taikomos teis臈s gynimo teismine tvarka priemon臈s, buvo atimta teis臈 b奴ti kandidatu pagal jo gyvenamosios vietos valstyb臈s nar臈s teis臋 arba pagal jo kilm臈s valstyb臈s nar臈s teis臋, neleid啪iama naudotis ta teise gyvenamosios vietos valstyb臈je nar臈je per rinkimus 寞 Europos Parlament膮鈥�.

2. Rinkim懦 sistema

Pagal i拧 dalies pakeist膮 1976听m. Rinkim懦 akt膮 rinkimai 寞 Europos Parlament膮 turi b奴ti pagr寞sti proporcingu atstovavimu ir turi b奴ti taikoma kandidat懦 s膮ra拧o arba vieno perleid啪iamo balso sistema. Valstyb臈s nar臈s taip pat gali leisti balsuoti pagal lengvatinio s膮ra拧o sistem膮.

Be savanori拧ko ne didesnio kaip 5听proc. nacionaliniu lygmeniu atiduot懦 galiojan膷i懦 bals懦 rinkim懦 slenks膷io neseniai atliktais daliniais 1976听m. Rinkim懦 akto pakeitimais, priimtais , nustatytas privalomas rinkim懦 slenkstis听鈥� nuo 2听proc. iki 5听proc. rinkim懦 apygardoms, kuriose pagal s膮ra拧us renkami daugiau kaip 35听EP nariai (寞skaitant vien膮 rinkim懦 apygard膮 sudaran膷ias valstybes nares). Valstyb臈s nar臈s tur臈s 寞vykdyti 拧寞 reikalavim膮 ne v臈liau kaip per 2024听m. rinkimus.

Pagal t膮 sprendim膮 valstyb臈s nar臈s gali numatyti surengti i拧ankstin寞 balsavim膮, balsavim膮 pa拧tu, taip pat elektronin寞 ir internetin寞 balsavim膮. Valstyb臈ms nar臈ms nusprendus tai padaryti, vis懦 pirma, jos turi u啪tikrinti rezultat懦 patikimum膮, balsavimo slaptum膮 ir asmens duomen懦 apsaug膮.

3. Nesuderinamumas

Pagal 1976听m. Rinkim懦 akto (i拧 dalies pakeisto ) 7听straipsn寞 Europos Parlamento nario pareigos nesuderinamos su valstyb臈s nar臈s vyriausyb臈s nario, Komisijos nario, Teisingumo Teismo teis臈jo, generalinio advokato ar kanclerio, Audito R奴m懦 nario, Europos ekonomikos ir socialini懦 reikal懦 komiteto nario pareigomis, komitet懦 ar kit懦 organ懦, 寞steigt懦 vadovaujantis Sutartimis S膮jungos l臈拧oms valdyti arba nuolatinei tiesioginei administravimo u啪duo膷iai vykdyti, nario pareigomis, Europos investicij懦 banko direktori懦 valdybos, valdymo komiteto arba personalo nario pareigomis bei Europos S膮jungos institucij懦 arba prie j懦 veikian膷i懦 specializuot懦 寞staig懦 pareig奴no ar tarnautojo einamomis pareigomis. Su EP nario pareigomis taip pat laikomos nesuderinamos Europos region懦 komiteto nario pareigos (寞traukta 1997听m.), Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nario, Europos S膮jungos ombudsmeno ir, svarbiausia, nacionalinio parlamento nario pareigos (s膮ra拧as papildytas 2002听m.).

Tvarka, kuriai taikomos nacionalin臈s nuostatos

Be 拧i懦 bendr懦 taisykli懦, rinkim懦 tvarkai taikomos nacionalin臈s nuostatos, kurios kartais labai skiriasi; taigi rinkim懦 sistema gali b奴ti laikoma polimorfine rinkim懦 sistema.

A. Rinkim懦 sistema ir nustatytos ribos

Visos valstyb臈s nar臈s privalo taikyti proporcingu atstovavimu pagr寞st膮 sistem膮. Be savanori拧ko 5听proc. nacionaliniu lygmeniu atiduot懦 bals懦 rinkim懦 slenks膷io nustatytas privalomas rinkim懦 slenkstis听鈥� nuo 2听proc. iki 5听proc. rinkim懦 apygardoms, kuriose renkami daugiau nei 35听EP nariai (寞skaitant vien膮 rinkim懦 apygard膮 sudaran膷ias valstybes nares). 艩寞 reikalavim膮 reik臈s 寞vykdyti ne v臈liau kaip per 2024听m. Europos Parlamento rinkimus.

艩iuo metu rinkim懦 slenkstis taikomas 拧iose valstyb臈se nar臈se: Pranc奴zijoje, Belgijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Slovakijoje, 膶ekijoje, Rumunijoje, Kroatijoje, Latvijoje ir Vengrijoje (5听proc.); Austrijoje, Italijoje ir 艩vedijoje (4听proc.); Graikijoje (3听proc.) ir Kipre (1,8听proc.). Kitose valstyb臈se nar臈se n臈ra ribos, nors Vokietija ir band臈 j膮 nustatyti, ta膷iau dviem ir sprendimais Vokietijos Konstitucinis Teismas paskelb臈, kad 拧alyje taikomas (i拧 prad啪i懦 5听proc., v臈liau听鈥� 3听proc.) slenkstis per Europos Parlamento rinkimus prie拧tarauja Konstitucijai.

B. Rinkim懦 apygardos ribos

Per Europos Parlamento rinkimus dauguma valstybi懦 nari懦 veikia kaip viena rinkim懦 apygarda. Vis d臈lto, keturiose valstyb臈se nar臈se (Pranc奴zijoje, Airijoje, Italijoje ir Lenkijoje) 拧alies teritorija padalyta 寞 kelias regionines rinkim懦 apygardas.

C. Balsavimo teis臈

Daugumoje valstybi懦 nari懦 balsavimo teis臈 寞gyjama sulaukus 18 met懦, i拧skyrus Austrij膮, Belgij膮, Vokietij膮 ir Malt膮, kur ji 寞gyjama nuo 16 met懦, ir Graikij膮听鈥� nuo 17 met懦.

Keturiose valstyb臈se nar臈se (Belgijoje, Bulgarijoje, Liuksemburge ir Graikijoje) balsavimas yra privalomas: balsavimo pareiga taikoma pilie膷iams ir registruotiems kitos ES valstyb臈s nar臈s pilie膷iams.

1. Kitos 拧alies pilietyb臋 turin膷i懦 asmen懦 balsavimas priiman膷iojoje valstyb臈je

ES pilie膷iai, gyvenantys valstyb臈je nar臈je ir nesantys jos pilie膷iai, turi teis臋 balsuoti per Europos Parlamento rinkimus toje valstyb臈je nar臈je, kurioje jie gyvena, tomis pa膷iomis s膮lygomis kaip ir tos valstyb臈s pilie膷iai (SESV 22听straipsnis). Vis d臈lto, gyvenamosios vietos s膮voka skirtingose valstyb臈se nar臈se vis dar skiriasi. Kai kurios valstyb臈s (pvz., Estija, Pranc奴zija, Vokietija, Lenkija, Rumunija ir Slov臈nija) reikalauja, kad rink臈j懦 faktin臈 arba 寞prastin臈 gyvenamoji vieta b奴t懦 rinkim懦 teritorijoje, kitos (Kipras, Danija, Graikija, Airija, Liuksemburgas, Slovakija ir 艩vedija) reikalauja, kad tai b奴t懦 nuolatin臈 j懦 gyvenamoji vieta, dar kitos (Belgija ir 膶ekija)听鈥� kad jie b奴t懦 寞ra拧yti 寞 gyventoj懦 registr膮. ES pilie膷iams, kurie siekia 寞gyti teis臋 balsuoti kai kuriose 拧alyse (pvz., Kipre), taip pat taikomas minimalaus gyvenimo toje valstyb臈je laikotarpio reikalavimas. Visose valstyb臈se nar臈se reikalaujama, kad kit懦 ES 拧ali懦 pilie膷iai iki rinkim懦 dienos registruot懦si balsavimui. Registravimosi terminai valstyb臈se nar臈se labai skiriasi.

2. Valstyb臈je negyvenan膷i懦 pilie膷i懦 balsavimas savo kilm臈s 拧alyje

Beveik visos valstyb臈s nar臈s yra numa膷iusios galimyb臋 Europos Parlamento rinkimuose balsuoti i拧 u啪sienio. Kai kuriose valstyb臈se nar臈se rink臈jai turi u啪siregistruoti savo nacionalin臈se rinkim懦 institucijose, kad gal臈t懦 gauti teis臋 balsuoti u啪sienyje pa拧tu, ambasadoje ar konsulate. Kitose valstyb臈se nar臈se balsavimas pa拧tu gali vykti ambasadose arba konsulatuose. Kai kuriose valstyb臈se nar臈se teis臈 balsuoti u啪sienyje suteikiama tik kitoje valstyb臈je nar臈je gyvenantiems pilie膷iams (pvz., Bulgarija ir Italija). Be to, dauguma valstybi懦 nari懦 taiko specialias priemones diplomatams ir kariniam personalui, tarnaujantiems u啪sienyje.

D臈l to, kad kai kurie kitos 拧alies pilietyb臋 turintys asmenys gali balsuoti ir priiman膷iojoje valstyb臈je, ir savo kilm臈s valstyb臈je kaip jos pilie膷iai, gali atsirasti piktnaud啪iavim懦 (balsavimas du kartus, kuris kai kuriose valstyb臈se nar臈se laikomas nusikalstama veika). 艩iuo at啪vilgiu pagal dalinius 1976听m. Rinkim懦 akto pakeitimus, neseniai padarytus , reikalaujama, jog valstyb臈s nar臈s u啪tikrint懦, kad b奴t懦 nustatytos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios sankcijos u啪 dvigub膮 balsavim膮 Europos Parlamento rinkimuose.

D. Teis臈 b奴ti kandidatu rinkimuose

Teis臈 b奴ti kandidatu per rinkimus 寞 Europos Parlament膮 bet kurioje kitoje gyvenamosios vietos valstyb臈je nar臈je taip pat yra pavyzdys, kaip taikomas valstyb臈s nar臈s pilie膷i懦 ir ne pilie膷i懦 nediskriminavimo principas, ir teis臈s jud臈ti ir laisvai pasirinkti gyvenam膮j膮 viet膮 Europos S膮jungoje padarinys. Kiekvienas asmuo, kuris yra S膮jungos pilietis ir n臈ra gyvenamosios valstyb臈s nar臈s pilietis, bet atitinka tuos pa膷ius teisei balsuoti ir b奴ti kandidatu keliamus reikalavimus, kuriuos ta valstyb臈 pagal 寞statym膮 taiko savo pilie膷iams, turi teis臋 b奴ti kandidatu per rinkimus 寞 Europos Parlament膮 gyvenamosios vietos valstyb臈je nar臈je, jei tos teis臈s jam n臈ra atimtos ( 3听蝉迟谤补颈辫蝉苍颈蝉).

I拧skyrus reikalavim膮 tur臈ti valstyb臈s nar臈s pilietyb臋, kuris yra bendras visoms valstyb臈ms nar臈ms, kitos teis臈s b奴ti kandidatu rinkimuose s膮lygos visose valstyb臈se nar臈se yra skirtingos. N臈 vienas asmuo per tuos pa膷ius rinkimus negali b奴ti kandidatu daugiau kaip vienoje valstyb臈je nar臈je (Tarybos direktyvos 93/109/EB 4听straipsnis). Minimalus kandidat懦 am啪ius daugumoje valstybi懦 nari懦 yra 18 met懦, i拧skyrus Belgij膮, Bulgarij膮, Kipr膮, 膶ekij膮, Estij膮, Airij膮, Latvij膮, Lietuv膮, Lenkij膮 ir Slovakij膮 (21 metai), Rumunij膮 (23 metai) ir Italij膮 bei Graikij膮 (25 metai).

E. 碍补苍诲颈诲补迟奴谤辞蝉

Kai kuriose valstyb臈se nar臈se kandidat奴ras gali kelti tik politin臈s partijos ir politin臈s organizacijos. Kitose valstyb臈se nar臈se kandidat奴ras galima kelti, jei jos patvirtinamos nustatytu skai膷iumi para拧懦 arba jas par臈m臈 tam tikras rink臈j懦 skai膷ius, kai kuriais atvejais taip pat reikalaujama u啪stato.

2018听m. bir啪elio 28听d. , kuriuo nustatoma Europos Parlamento sud臈tis, nustatyta, kaip skirtingoms valstyb臈ms nar臈ms taikant 鈥瀙roporcingo nari懦 skai膷iaus ma啪inimo鈥� princip膮 u啪pildomos ES sutarties 14听straipsnio 2听dalyje numatytos vietos Europos Parlamente (1.3.3).

F. Rinkim懦 datos

Pagal i拧 dalies pakeisto 1976听m. Rinkim懦 akto 10 ir 11听straipsnius rinkimai 寞 Europos Parlament膮 rengiami tuo pa膷iu laikotarpiu, kuris prasideda ketvirtadienio ryt膮 ir baigiasi artimiausi膮 sekmadien寞. Tiksli膮 dat膮 ir laik膮 nustato kiekviena valstyb臈 nar臈. Pirm懦j懦 1979听m. rinkim懦 laikotarp寞 1976听m., pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vienbalsiai nustat臈 Taryba. Nuo 1979听m. rinkimai vyko atitinkamu metu paskutiniaisiais Rinkim懦 akto 5听straipsnyje nurodyto penkeri懦 met懦 laikotarpio metais (1.3.1).

2014听尘. rinkim懦 metu, siekiant u啪tikrinti, kad rinkimai nesutapt懦 su Sekmini懦 拧vente, Taryba 2013听m. bir啪elio 14听d. sprendimu pakeit臈 rinkim懦 dat膮, kuri i拧 prad啪i懦 buvo nustatyta bir啪elio听m臈n., ir jie vyko gegu啪臈s 22鈥�25听d. Buvo taikoma 拧i 11听straipsnio nuostata: 鈥瀓eigu nutikt懦 taip, kad rinkim懦 [...] tuo laikotarpiu surengti ne寞manoma, Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningai likus ne ma啪iau kaip vieneriems metams iki 5听straipsnyje nurodytos penkeri懦 met懦 kadencijos pabaigos nustato kit膮 rinkim懦 laikotarp寞, kuris turi b奴ti ne anks膷iau kaip du m臈nesiai iki arba ne v臈liau kaip vienas m臈nuo po pagal pirmesn臋 pastraip膮 nustatyto laikotarpio鈥�. Tolesni rinkimai turi vykti atitinkamu metu paskutiniaisiais penkeri懦 met懦 laikotarpio metais (1976听m. Akto 11听straipsnis). Atitinkamai 2019听m. rinkimai vyko gegu啪臈s 23鈥�26听d. vyks bir啪elio 6鈥�9听d.

G. Rink臈j懦 galimyb臈s keisti kandidat懦 eil臈s tvark膮 s膮ra拧e

Daugelyje valstybi懦 nari懦 rink臈jai turi pirmenybinio balsavimo galimyb臋, skirt膮 pavard啪i懦 kandidat懦 s膮ra拧e eil臈s tvarkai pakeisti. Ta膷iau 拧e拧iose valstyb臈se nar臈se (Vokietijoje, Ispanijoje, Pranc奴zijoje, Portugalijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje) kandidat懦 s膮ra拧ai yra nekei膷iami (n臈ra pirmenybinio balsavimo). Maltoje ir Airijoje rink臈jai i拧vardija kandidatus pirmumo tvarka (vieno perleid啪iamo balso sistema).

H. Kadencijos metu atsiradusi懦 laisv懦 viet懦 u啪pildymas

Kai kuriose valstyb臈se nar臈se atsilaisvinusios vietos skiriamos tame pa膷iame s膮ra拧e esantiems pirmiesiems nei拧rinktiems kandidatams (galb奴t t膮 s膮ra拧膮 pakoregavus, kad b奴t懦 atsi啪velgta 寞 kandidat懦 gautus balsus). Kitose valstyb臈se nar臈se laisvos vietos paskirstomos pavaduojantiems nariams ir, jeigu pavaduojan膷i懦 nari懦 n臈ra, lemiamas kriterijus yra kandidat懦 eil臈s tvarka s膮ra拧e. Kai kuriose valstyb臈se nar臈se EP nariai turi teis臋 gr寞啪ti 寞 Europos Parlament膮, jei nebelieka prie啪asties, d臈l kurios jie j寞 paliko.

Europos Parlamento vaidmuo

Nuo dvide拧imtojo am啪iaus 7-ojo de拧imtme膷io Europos Parlamentas ne kart膮 rei拧k臈 savo nuomon臋 rinkim懦 teis臈s klausimais ir, vadovaudamasis EB sutarties 138听straipsniu (dabar SESV 223听straipsnis), teik臈 pasi奴lymus. Tai, kad vis dar n臈ra nustatyta i拧 ties懦 vienoda rinkim懦 寞 Europos Parlament膮 tvarka, rodo, kaip sunku suderinti skirtingas nacionalines tradicijas. Amsterdamo sutartyje numatyta galimyb臈 priimti bendruosius principus tik i拧 dalies sudar臈 s膮lygas 拧iems sunkumams 寞veikti. SESV 223听straipsnyje nustatytas pla膷i懦 u啪moj懦 tikslas patvirtinti vienod膮 tvark膮, kuriai reikalingas Europos Parlamento pritarimas, dar turi b奴ti pasiektas. Nuolatin臈s Parlamento pastangos modernizuoti ir sukurti labiau europieti拧k膮 bendr膮 rinkim懦 proced奴r膮 paskatino 1997听m. pateikti pasi奴lym膮 d臈l vienodos rinkim懦 proced奴ros; jo esmin臈s nuostatos 寞trauktos 寞 2002听m. Tarybos sprendim膮. 2015听m. lapkri膷io 11听d. Europos Parlamentas pri臈m臈 d臈l Europos S膮jungos rinkim懦 teis臈s reformos. Imdamasis teis臈k奴ros iniciatyvos Konstitucini懦 reikal懦 komitetas pasi奴l臈 i拧 dalies keisti 1976听m. Rinkim懦 akt膮, kad b奴t懦 galima u啪tikrinti didesn寞 Europos Parlamento rinkim懦 demokrati拧kum膮 ir padidinti visuomen臈s dalyvavim膮 rinkim懦 procese. Dalis Parlamento pasi奴lyt懦 pakeitim懦 buvo priimta ir 寞traukta 寞 2018听m. liepos 13听d. Tarybos sprendim膮 (ES, Euratomas) 2018/994. Ta膷iau Taryba negal臈jo pritarti Parlamento pasi奴lymui, kad b奴t懦 sukurta bendra rinkim懦 apygarda ir pagrindiniai kandidatai b奴t懦 paskirti eiti Komisijos pirmininko pareigas.

Parlamentas, 2018听m. vasario 7听d. pri臈m臋s 谤别锄辞濒颈耻肠颈箩膮 d臈l Europos Parlamento sud臈ties, balsavo u啪 tai, kad po Jungtin臈s Karalyst臈s i拧stojimo i拧 ES viet懦 skai膷ius b奴t懦 suma啪intas nuo 751 iki 705, o kai kurios vietos b奴t懦 padalytos toms valstyb臈ms nar臈ms, kurioms 拧iek tiek nepakankamai atstovaujama (1.3.3). 2023听m. rugs臈jo 13听d. Europos Parlamentas pri臈m臈 谤别锄辞濒颈耻肠颈箩膮, kurioje jis pritar臈 Europos Vadov懦 Tarybos sprendimo, kuriuo 2024听m. rinkimuose viet懦 Europos Parlamente skai膷ius padidinamas nuo 705 iki 720, projektui.

2012听m. lapkri膷io 22听d. Europos Parlamentas pri臈m臈 , kurioje ragino Europos politines partijas i拧kelti kandidatus 寞 Komisijos pirmininko pareigas per 2014听尘. rinkimus, siekiant padidinti ir Parlamento, ir Komisijos politin寞 legitimum膮. 艩i tvarka buvo 寞gyvendinta prie拧 2014听尘. rinkimus, per kuriuos pirm膮 kart膮 buvo i拧kelti pagrindiniai kandidatai 寞 Komisijos pirmininko pareigas. Galiausiai, vadovaujantis 2014听尘. rinkim懦 rezultatais, 2014听尘. spalio 22听d. Europos Parlamentas vien膮 i拧 拧i懦 kandidat懦听鈥� Jean膮-Claude鈥櫮� Juncker寞听鈥� i拧rinko Komisijos pirmininku. Europos Parlamentas savo d臈l pagrind懦 susitarimo d臈l Europos Parlamento ir Europos Komisijos santyki懦 per啪i奴ros teig臈, kad jis buvo pasireng臋s atmesti bet kur寞 kandidat膮 寞 Komisijos pirmininko pareigas, kuris nebuvo paskirtas (vok. Spitzenkandidat) 2019听m. rinkimuose 寞 Europos Parlament膮. Vis d臈lto, po 2019听m. rinkim懦 Komisijos pirmininke i拧rinkta Ursula von der Leyen, kuri nebuvo pagrindin臈 kandidat臈. 2023听m. lapkri膷io 22听d. plenariniame pos臈dyje Parlamentas balsavo d臈l pasi奴lym懦 i拧 dalies pakeisti Sutartis, 寞skaitant Komisijos rinkim懦 tvarkos per啪i奴r膮.

2003听m. buvo sukurta Europos politini懦 partij懦 finansavimo sistema, kuria taip pat leid啪iama ES lygmeniu 寞steigti politinius fondus (1.3.3). Reglamentas (EB)听Nr.听2004/2003 panaikintas ir pakeistas 2014听尘. spalio 22听d. Europos Parlamento ir Tarybos d臈l Europos politini懦 partij懦 ir Europos politini懦 fond懦 statuto ir finansavimo. Po d臈l politini懦 partij懦 ir politini懦 fond懦 finansavimo Europos lygmeniu buvo i拧 dalies pakeistas 2014听尘. reglamentas. 艩ioje rezoliucijoje pa啪ym臈ta, kad yra daug tr奴kum懦, vis懦 pirma, susijusi懦 su bendro finansavimo dyd啪iu ir Europos Parlamento nari懦 galimybe b奴ti daugelio partij懦 nariais, stengiantis u啪tikrinti, kad vie拧osios l臈拧os b奴t懦 naudojamos tinkamai finansuojant Europos politines partijas ir fondus, taikant 2018听m. gegu啪臈s 3听d. Europos Parlamento ir Tarybos .

Atsi啪velgiant 寞 pastarojo meto 寞vykius matyti, koki膮 rizik膮 rinkim懦 procesams ir demokratijai gali kelti komunikacija internetu (su rinkimais susij臋s manipuliavimas asmens duomenimis). Siekiant u啪kirsti keli膮 neteis臈tam asmens duomen懦 naudojimui, v臈liau priimti nauji 2014听尘. Reglamento d臈l Europos politini懦 partij懦 ir Europos politini懦 fond懦 statuto ir finansavimo pakeitimai (2019听m. kovo 25听d. Europos Parlamento ir Tarybos , kuriuo d臈l tikrinimo proced奴ros, susijusios su asmens duomen懦 apsaugos taisykli懦 pa啪eidimais per Europos Parlamento rinkimus, i拧 dalies kei膷iamas Reglamentas (ES, Euratomas)听Nr.听1141/2014). Pagal nauj膮sias taisykles, d臈l kuri懦 susitar臈 Parlamentas ir Taryba, siekiama apsaugoti rinkim懦 proces膮 nuo internetini懦 dezinformacijos kampanij懦, kuriomis piktnaud啪iaujama rink臈j懦 asmens duomenimis, ir numatyti finansines sankcijas, kurios b奴t懦 taikomos Europos politin臈ms partijoms ir fondams, kurie s膮moningai daro arba siekia daryti 寞tak膮 Europos Parlamento rinkim懦 rezultatams, pasinaudodami duomen懦 apsaugos taisykli懦 pa啪eidimais.

Be to, Parlamentui 2017听m. bir啪elio 15听d. pri臈mus 谤别锄辞濒颈耻肠颈箩膮 d臈l interneto platform懦 ir bendrosios skaitmenin臈s rinkos, kurioje Parlamentas ragino Komisij膮 patikrinti teis臈k奴ros intervencijos galimyb臋 siekiant apriboti netikro turinio sklaid膮 ir platinim膮, 2018听m. baland啪io听m臈n. Komisija pri臈m臈 鈥濫uropos kova su internetine dezinformacija鈥� ir pasi奴l臈 priimti visoje ES galiojant寞 , o j寞 2018听m. rugs臈jo听m臈n. pasira拧臈 trys interneto platformos. 2018听m. gruod啪io听m臈n. Komisijos , be kit懦 priemoni懦, interneto platformos raginamos greitai ir fakti拧kai 寞gyvendinti pa啪adus ir susitelkti ties veiksmais, kurie yra skub奴s atsi啪velgiant 寞 Europos Parlamento rinkimus, 寞skaitant netikr懦 paskyr懦 trynim膮, prane拧im懦 啪ym臈jim膮 botais ir bendradarbiavim膮 su fakt懦 tikrintojais ir mokslini懦 tyrim懦 vykdytojais, siekiant aptikti dezinformacij膮 ir u啪tikrinti didesn寞 patikrinto turinio matomum膮. Rengiantis 2019听m. gegu啪臈s听m臈n. Europos Parlamento rinkimams, Komisija papa拧臈 trij懦 Praktikos kodeks膮 pasira拧iusi懦 interneto platform懦 apie veiksmus, kuri懦 jos 臈m臈si siekdamos pagerinti skelbim懦 kontrol臋, u啪tikrinti politin臈s ir temin臈s reklamos skaidrum膮 ir kovoti su netikromis paskyromis ir piktavali拧ku bot懦 naudojimu.

Savo 2020听m. lapkri膷io 26听d. 鈥濫P rinkim懦 rezultat懦 ap啪valga鈥� Parlamentas rekomendavo i拧nagrin臈ti 拧iuos klausimus siekiant pagerinti Europos Parlamento rinkim懦 proces膮, vis懦 pirma Konferencijos d臈l Europos ateities metu:

• nauji pilie膷i懦 nuotolinio balsavimo per Europos Parlamento rinkimus b奴dai konkre膷iomis arba i拧imtin臈mis aplinkyb臈mis;
• bendros kandidat懦 寞traukimo 寞 s膮ra拧us ir bendros kampanij懦 ir finansavimo taisykl臈s;
• suderinti pasyvi懦j懦 ir aktyvi懦 balsavimo teisi懦 standartai visose valstyb臈se nar臈se, 寞skaitant svarstymus visose valstyb臈se nar臈se suma啪inti minimal懦 rink臈j懦 am啪i懦 iki 16 met懦,
• nuostatos d臈l Parlamento nari懦 nedarbingumo laikotarpi懦, pavyzd啪iui, motinyst臈s atostog懦, vaiko prie啪i奴ros atostog懦 ar sunkios ligos.

Parlamentas paragino valstybes nares u啪tikrinti, kad visi balsavimo teis臋 turintys asmenys, 寞skaitant ne savo kilm臈s 拧alyje gyvenan膷ius ES pilie膷ius, benamius ir kalinius, kuriems tokia teis臈 suteikta pagal nacionalin臈s teis臈s aktus, gal臈t懦 naudotis 拧ia teise.

Atsi啪velgdamas 寞 2023听m. bir啪elio 15听d. Tyrimo komitetas programos 鈥濸egasus鈥� ir lygiaver膷i懦 拧nipin臈jimo program懦 naudojimui tirti (PEGA komitetas) ataskait膮, Parlamentas pri臈m臈 谤别办辞尘别苍诲补肠颈箩膮, kurioje Komisija raginama 寞steigti speciali膮 darbo grup臋, kurioje dalyvaut懦 nacionalin臈s rinkim懦 komisijos ir kuri b奴t懦 skirta 2024听m. Europos Parlamento rinkim懦 apsaugai visoje S膮jungoje. Ta膷iau Komisijos atsakymo 寞 tai nesulaukta.

Akto d臈l rinkim懦 寞 Europos Parlament膮 reforma

2022听m. gegu啪臈s 3听d. savo d臈l pasi奴lymo d臈l Tarybos reglamento d臈l Europos Parlamento nari懦 rinkim懦 remiantis tiesiogine visuotine rinkim懦 teise Parlamentas prad臈jo Akto d臈l rinkim懦 寞 Europos Parlament膮 reform膮, siekdamas 27听atskirus rinkimus ir j懦 skirtingas taisykles pakeisti bendrais Europos Parlamento rinkimais, kuriems taikomi bendri b奴tiniausi standartai. Pagal Parlamento si奴lom膮 sistem膮 kiekvienas rink臈jas tur臈t懦 du balsus: vien膮 bals膮 panaudot懦 renkant EP narius nacionalin臈je apygardoje, o kit膮听鈥� ES masto apygardoje, kuri膮 sudaryt懦 papildomos 28听vietos. Siekiant pagal 拧iuos s膮ra拧us u啪tikrinti geografinio atstovavimo pusiausvyr膮, valstyb臈s nar臈s pagal gyventoj懦 skai膷i懦 b奴t懦 suskirstytos 寞 tris grupes. S膮ra拧ai b奴t懦 pildomi proporcingai atrenkant kandidatus i拧 t懦 grupi懦. Bendrus ES kandidat懦 s膮ra拧us pateikt懦 Europos rinkim懦 subjektai, tokie kaip nacionalini懦 politini懦 partij懦 koalicijos ir (arba) nacionalin臈s rink臈j懦 asociacijos ar Europos politin臈s partijos.

Be to, si奴loma:

• visoje ES nustatyti t膮 pa膷i膮 rinkim懦 dat膮听鈥� gegu啪臈s 9听d.;
• leisti kandidatuoti visiems ES pilie膷iams nuo 18听met懦 am啪iaus;
• 60 ir daugiau viet懦 turin膷iose didel臈se apygardose nustatyti privalom膮 啪emiausi膮 rinkim懦 slenkst寞, kuris b奴t懦 bent 3,5听%;
• visiems pilie膷iams, 寞skaitant ne寞galiuosius, u啪tikrinti vienodas galimybes balsuoti ir sudaryti galimyb臋 balsuoti pa拧tu;
• u啪tikrinti privalom膮 ly膷i懦 lygyb臋 taikant paritetinius s膮ra拧us arba kvotas;
• u啪tikrinti pilie膷i懦 teis臋 bendruose ES s膮ra拧uose balsuoti u啪 Komisijos pirminink膮 pagal pagrindinio kandidato (Spitzenkandidaten) sistem膮.

B奴t懦 寞steigta nauja Europos rinkim懦 institucija. Ji pri啪i奴r臈t懦 rinkim懦 proces膮 ir u啪tikrint懦, kad b奴t懦 paisoma nauj懦 taisykli懦.

Kaip nustatyta , Parlamento teis臈k奴ros iniciatyvai tur臈t懦 vieningai pritarti Taryba. Tuomet 拧is teis臈s akto projektas v臈l sugr寞啪t懦 寞 Parlament膮, kad jam gal臈t懦 pritarti EP nariai. Paskui j寞 tur臈t懦 pagal savo konstitucinius reikalavimus patvirtinti visos valstyb臈s nar臈s. Derybos su Taryba prasid臈s tada, kai valstyb臈s nar臈s patvirtins savo pozicijas.

艩iuo metu teis臈k奴ros akto projekt膮 svarsto Taryba (bendr懦j懦 reikal懦 sud臈ties). 2022听m. spalio 18听d. ji pirmuosius politinius debatus d臈l pasi奴lymo. Kai kurios valstyb臈s nar臈s parei拧k臈 i拧lygas, susijusias su pasi奴lymais d臈l ES masto rinkim懦 apygardos, grind啪iamos tarpvalstybiniais s膮ra拧ais, ir su pasi奴lymais suderinti rinkim懦 sistem膮, taikom膮 Europos Parlamento rinkimuose.

听

Pablo Abril Marti / Mariusz Maciejewski

07-2024