Europos S膮jungos teis臈s 拧altiniai ir taikymo sritis
Europos S膮junga yra juridinis asmuo, turintis atskir膮 teis臈s sistem膮, kuri skiriasi nuo tarptautin臈s teis臈s sistemos. Be to, ES teis臈s aktai turi tiesiogin寞 ir netiesiogin寞 poveik寞 valstybi懦 nari懦 teis臈s aktams ir tampa kiekvienos valstyb臈s nar臈s teisin臈s sistemos dalimi. Europos S膮junga pati yra teis臈s 拧altinis. Jos teis臈s sistema paprastai skirstoma 寞 pirmin臋 teis臋, kuri膮 sudaro Sutartys ir bendrieji teis臈s principai, Sutartimis pagr寞st膮 antrin臋 teis臋 ir papildom膮 teis臋.
S膮jungos teis臈s 拧altiniai ir hierarchija
- Europos S膮jungos sutartis (ES sutartis), Sutartis d臈l Europos S膮jungos veikimo (SESV) ir j懦 protokolai (prie Sutar膷i懦 prid臈ti ir jas papildo, ta膷iau 寞 j懦 redakcij膮 ne寞traukti 37听protokolai, 2听priedai ir 65听deklaracijos) 1.1.5;
- Europos S膮jungos pagrindini懦 teisi懦 chartija 4.1.2;
- Europos atomin臈s energijos bendrijos steigimo (Euratomo) sutartis iki 拧iol galioja kaip atskira sutartis;
- tarptautiniai susitarimai 5.2.1;
- S膮jungos teis臈s bendrieji principai;
- antrin臈s teis臈s aktai.
Europos S膮junga yra teisin臈s valstyb臈s principu grind啪iama S膮junga, suk奴rusi i拧sami膮 teisi懦 gynimo priemoni懦 ir proced奴r懦 sistem膮, kuri sudaro s膮lygas Europos S膮jungos Teisingumo Teismui (ESTT) vykdyti ES institucij懦 akt懦 teis臈tumo kontrol臋 (SESV 263听straipsnis). Sutartys ir bendrieji principai yra teis臈s norm懦 hierarchijos vir拧奴n臈je (pirmin臈 teis臈). 2009听m. gruod啪io 1听d. 寞sigaliojus Lisabonos sutar膷iai Europos S膮jungos pagrindini懦 teisi懦 chartija taip pat pripa啪inta pirmin臈s teis臈s aktu. Europos S膮jungos sudaromi tarptautiniai susitarimai yra 啪emesnio hierarchinio lygmens negu pirmin臈 teis臈. Antrin臈s teis臈s aktai yra dar 啪emesnio hierarchinio lygmens ir galioja tik tuo atveju, jeigu jie suderinami su auk拧tesnio lygmens teis臈s aktais ir susitarimais. ES teis臈s vir拧enyb臈s doktrina yra vienas i拧 pagrindini懦 ES teis臈s sistemos rams膷i懦 ir ja siekiama u啪tikrinti ES teis臈s vienov臋 ir nuoseklum膮. ESTT oficialiai pabr臈啪ia, kad ES teis臈 turi absoliu膷i膮 vir拧enyb臋 prie拧 valstybi懦 nari懦 nacionalin臋 teis臋 ir nacionaliniai teismai, priimdami savo sprendimus, turi 寞 tai atsi啪velgti. ESTT visada tvirtino, kad jis yra auk拧膷iausiasis organas, turintis jurisdikcij膮 nustatyti ES ir nacionalin臈s teis臈s santyk寞. Svarbiose bylose ir ESTT i拧pl臈tojo pagrindines ES teis臈s tiesioginio veikimo ir vir拧enyb臈s doktrinas. ESTT patvirtino 拧ias doktrinas v臈lesn臈se bylose. Byloje jis nustat臈, kad ES teis臈 turi vir拧enyb臋 net ir prie拧 nacionalin臈se konstitucijose 寞tvirtintas pagrindines teises.
Tikslai
Sukurti S膮jungos teis臈s sistem膮, kuri pad臈t懦 siekti Sutartyse nustatyt懦 tiksl懦.
ES teis臈s 拧altiniai
A. Europos S膮jungos pirmin臈 teis臈 1.1.1, 1.1.2, 1.1.3, 1.1.4, 1.1.5, 4.1.2
B. Europos S膮jungos antrin臈 teis臈
1. Bendrosios nuostatos
S膮jungos teis臈s aktai i拧vardyti SESV 288听straipsnyje. Tai reglamentai, direktyvos, sprendimai, rekomendacijos ir nuomon臈s. ES institucijos gali priimti 拧iuos teis臈s aktus tik tuo atveju, jei joms tokie 寞galiojimai suteikti Sutartyse. S膮jungos kompetencijos ribos reglamentuojamos pagal ES sutarties 5听straipsnio 1听dalyje 寞tvirtint膮 kompetencijos suteikimo princip膮. SESV apibr臈啪iamos S膮jungos kompetencijos sritys, jas suskirstant 寞 tris kategorijas: i拧imtin臈 kompetencija (3听straipsnis), pasidalijamoji kompetencija (4听straipsnis) ir papildomoji kompetencija (6听straipsnis), kuria naudodamasi ES priima priemones, kuriomis padeda 寞gyvendinti valstybi懦 nari懦 politikos priemones arba jas papildo. Sri膷i懦, priklausan膷i懦 kiekvienai S膮jungos kompetencijos kategorijai, s膮ra拧ai nustatyti SESV听3, 4 ir 6听straipsniuose. Jei institucijos neturi reikiam懦 寞galiojim懦 kuriam nors i拧 Sutartyse nurodyt懦 tiksl懦 pasiekti, jos gali taikyti SESV 352听straipsnio nuostatas ir priimti reikiamas nuostatas.
Institucijos priima tik SESV 288听straipsnyje i拧vardytus teis臈s aktus. Vienintel臈 i拧imtis yra bendra u啪sienio, saugumo ir gynybos politika, kuri ir toliau vykdoma taikant tarpvyriausybin寞 metod膮. 艩ioje srityje bendrosios strategijos, bendri veiksmai ir bendrosios pozicijos pakeisti bendromis gair臈mis ir sprendimais, nustatan膷iais veiksmus, kuri懦 S膮junga turi imtis, bei pozicijas, kurias ji turi priimti, taip pat min臈t懦 sprendim懦 寞gyvendinimo priemon臈mis (ES听sutarties 25听straipsnis).
Be to, esama 寞vairi懦 kit懦 priemoni懦: rekomendacijos, komunikatai ir su institucij懦 strukt奴ra bei veikla susij臋 aktai (寞skaitant tarpinstitucinius susitarimus), kuri懦 paskirtis, strukt奴ra ir teisinis poveikis numatyti 寞vairiose Sutar膷i懦 nuostatose arba pagal Sutartis priimtose taisykl臈se.
2. S膮jungos antrin臈s teis臈s akt懦 hierarchija
SESV 289, 290 ir 291听straipsniuose nustatyta antrin臈s teis臈s akt懦 hierarchija ai拧kiai atskiriant teis臈k奴ros proced奴ra priimtus, deleguotuosius ir 寞gyvendinimo aktus. Teis臈k奴ros proced奴ra priimtais aktais vadinami teis臈s aktai, priimti pagal 寞prast膮 ar speciali膮 teis臈k奴ros proced奴r膮. Deleguotaisiais aktais vadinami ne teis臈k奴ros proced奴ra priimti bendro pob奴d啪io aktai, kuriais papildomos ar i拧 dalies kei膷iamos neesmin臈s teis臈k奴ros proced奴ra priimto akto nuostatos. 漠galiojimus priimti tokius aktus Komisijai gali suteikti teis臈s akt懦 leid臈jas (Parlamentas ir Taryba). Teis臈k奴ros proced奴ra priimtame akte nustatomi 寞galiojim懦 suteikimo tikslai, turinys, taikymo sritis, trukm臈 ir prireikus skubos tvarka. Be to, teis臈s akt懦 leid臈jas nustato 寞galiojim懦 suteikimui taikomas s膮lygas: tai gali b奴ti teis臈 at拧aukti 寞galiojim懦 suteikim膮 arba teis臈 pareik拧ti prie拧taravimus.
漠gyvendinimo aktus paprastai priima Komisija, kuri turi kompetencij膮 tai daryti tais atvejais, kai reikalingos vienodos teisi拧kai privalom懦 akt懦 寞gyvendinimo s膮lygos. Tik konkre膷iais tinkamai pagr寞stais atvejais ir bendros u啪sienio ir saugumo politikos srityse 寞gyvendinimo aktus priima Taryba. Jei pagrindinis teis臈s aktas priimamas pagal 寞prast膮 teis臈k奴ros proced奴r膮, Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu prane拧ti Komisijai, kad, j懦 nuomone, 寞gyvendinimo akto projektas vir拧ija pagal pagrindin寞 teis臈s akt膮 suteiktus 寞gyvendinimo 寞galiojimus. Tokiu atveju Komisija turi persvarstyti atitinkamo akto projekt膮.
3. 漠vair奴s ES antrin臈s teis臈s aktai
a. Reglamentai
Reglamentas taikomas visuotinai, tiesiogiai ir privalomas visas. Subjektai, kuriems jis taikomas (privat奴s asmenys, valstyb臈s nar臈s, S膮jungos institucijos), privalo jo visi拧kai laikytis. Nuo jame nustatytos datos arba, jeigu ji nenustatyta, dvide拧imt膮j膮 dien膮 nuo jo paskelbimo Europos S膮jungos oficialiajame leidinyje 寞sigalioj臋s reglamentas visose valstyb臈se nar臈se taikomas tiesiogiai ir jo nuostat懦 nereikia perkelti 寞 nacionalin臋 teis臋.
Reglamentais u啪tikrinamas vienodas S膮jungos teis臈s taikymas visose valstyb臈se nar臈se. Reglamentai yra vir拧esni u啪 nacionalinius 寞statymus, nesuderinamus su esmin臈mis reglament懦 nuostatomis.
b. Direktyvos
Direktyvose nustatomi privalomi rezultatai, kuriuos turi pasiekti viena arba visos valstyb臈s, kurioms jos skirtos, ta膷iau nacionalin臈ms institucijoms paliekama galimyb臈 pasirinkti 寞gyvendinimo form膮 ir b奴dus. Nacionalin臈s teis臈s akt懦 leid臈jai turi priimti direktyvos perk臈limo 寞 nacionalin臋 teis臋 akt膮 (arba nacionalin臋 寞gyvendinimo priemon臋), kuriuo direktyvoje i拧kelti tikslai perkeliami 寞 nacionalin臋 teis臋. Tik pri臈mus perk臈limo 寞 nacionalin臋 teis臋 akt膮 pilie膷iams suteikiamos teis臈s ir nustatomos pareigos. Perkeldamos direktyvas 寞 nacionalin臋 teis臋 valstyb臈s nar臈s turi 拧iek tiek laisv臈s atsi啪velgti 寞 konkre膷ias nacionalines aplinkybes. Direktyva 寞 nacionalin臋 teis臋 turi b奴ti perkelta per joje nustatyt膮 laik膮. Perkeldamos direktyvas 寞 nacionalin臋 teis臋 valstyb臈s nar臈s u啪tikrina ES teis臈s veiksmingum膮 pagal ES sutarties 4听straipsnio 3听dalyje nustatyt膮 lojalaus bendradarbiavimo princip膮.
I拧 esm臈s direktyvos netaikomos tiesiogiai. Vis d臈lto ESTT yra nusprend臋s, kad i拧imtiniais atvejais tam tikros direktyv懦 nuostatos valstybei narei gali tur臈ti tiesiogin寞 poveik寞, net jeigu pastaroji dar nepri臈m臈 perk臈limo akto, kai: a)听direktyva 寞 nacionalin臋 teis臋 neperkelta arba perkelta neteisingai; b)听direktyvos nuostatos yra imperatyvaus pob奴d啪io, pakankamai ai拧kios ir tikslios ir c)听direktyvos nuostatomis asmenims suteikiamos kokios nors teis臈s.
Jei 拧ios s膮lygos tenkinamos, asmenys direktyvos nuostatomis gali remtis gin膷uose su valstyb臈s institucijomis. Net kai tam tikra direktyvos nuostata asmeniui nesuteikiama joki懦 teisi懦 ir tenkinamos tik pirmoji ir antroji s膮lygos, valstyb臈s nar臈s vald啪ios institucijos privalo atsi啪velgti 寞 neperkelt膮 direktyv膮. 艩is Teismo sprendimas i拧 esm臈s grind啪iamas efektyvumo, Sutarties pa啪eidim懦 prevencijos ir teisin臈s apsaugos principais. Kita vertus, asmuo negali prie拧 kit膮 asmen寞 remtis tiesioginiu 寞 nacionalin臋 teis臋 neperkeltos direktyvos poveikiu (horizontalusis poveikis;
Pagal Teisingumo Teismo praktik膮 () kiekvienas pilietis turi teis臋 reikalauti kompensacijos u啪 patirt膮 啪al膮 i拧 S膮jungos teis臋 pa啪eidusios valstyb臈s nar臈s. Skund膮 d臈l neperkeltos ar netinkamai perkeltos direktyvos galima paduoti, kai: a)听direktyvos tikslas听鈥� suteikti asmenims tam tikras teises, b)听teisi懦 turin寞 galima nustatyti remiantis direktyvos nuostatomis ir c)听yra prie啪astinis ry拧ys tarp pareigos perkelti direktyv膮 寞 nacionalin臋 teis臋 nevykdymo ir nukent臈jusi懦 asmen懦 patirtos 啪alos. Tokiu atveju, norint 寞pareigoti valstyb臋 nar臋 prisiimti atsakomyb臋, neprivaloma 寞rodyti jos kalt臈s.
c. Sprendimai, rekomendacijos ir nuomon臈s
Sprendimas yra privalomas visas. Jeigu nurodyti adresatai (valstyb臈s nar臈s, fiziniai ar juridiniai asmenys), sprendimas privalomas tik tiems, kam jis skirtas; sprendimais reglamentuojami konkret奴s klausimai, susij臋 su tomis valstyb臈mis nar臈mis ar asmenimis. Asmuo gali naudotis valstybei narei skirtu sprendimu suteiktomis teis臈mis tik tuo atveju, jeigu atitinkama valstyb臈 nar臈 pri臈m臈 sprendimo perk臈limo 寞 nacionalin臋 teis臋 akt膮. Sprendimai gali b奴ti taikomi tiesiogiai tokiu pa膷iu pagrindu kaip ir direktyvos.
Rekomendacijomis ir nuomon臈mis adresatams nenustatomos jokios teis臈s ar pareigos, ta膷iau jose gali b奴ti pateikiamos S膮jungos teis臈s ai拧kinimo ir turinio gair臈s.
Kadangi prie拧 valstybes nares pagal SESV 263听straipsn寞 parei拧kiami ie拧kiniai turi b奴ti susij臋 su aktais, kuriuos pri臈m臈 ES institucijos, 寞staigos, organai ar agent奴ros, ESTT jurisdikcijai nepriklauso nagrin臈ti valstybi懦 nari懦 atstov懦 sprendimus, pvz., d臈l ES agent奴r懦 b奴stini懦 nustatymo. Aktams, kuriuos pri臈m臈 valstybi懦 nari懦 atstovai, veikiantys ne kaip Tarybos nariai, o kaip savo vyriausybi懦 atstovai, taigi kartu naudodamiesi valstybi懦 nari懦 寞galiojimais, n臈ra taikoma ES teism懦 teismin臈 kontrol臈 (2022听m. liepos 14听d. Teismo sprendimas byloje d臈l Europos vaist懦 agent奴ros (EMA) perk臈limo)[1]. Teismas nurod臈, kad SESV 341听straipsnis netaikomas nustatant S膮jungos 寞staigos, organo ar agent奴ros b奴stin臈s viet膮; 拧is straipsnis taikomas tik institucijoms. Kompetencija nustatyti S膮jungos agent奴r懦 b奴stini懦 viet膮 priklauso S膮jungos teis臈s akt懦 leid臈jui, kuris 拧iuo tikslu turi veikti laikydamasis 拧iai sri膷iai reik拧mingose Sutar膷i懦 nuostatose numatyt懦 proced奴r懦. Min臈tas sprendimas buvo neprivaloma politinio bendradarbiavimo priemon臈, negalinti apriboti S膮jungos teis臈s akt懦 leid臈jo diskrecijos. 艩iuo po啪i奴riu tas sprendimas negali apriboti S膮jungos teis臈s akt懦 leid臈jo ar Europos Parlamento diskrecijos.
4. Teis臈s akt懦 kompetencijos sri膷i懦, proced奴r懦, 寞gyvendinimo ir vykdymo u啪tikrinimo reglamentavimo nuostatos
a. Teis臈k奴ros 寞galiojimai, iniciatyvos teis臈 ir teis臈k奴ros proced奴ros: 1.3.2, 1.3.6, 1.3.8 颈谤听1.2.3
Priimant S膮jungos teis臈s aktus Parlamentas, Taryba ir Komisija dalyvauja skirtingu lygmeniu priklausomai nuo konkretaus teisinio pagrindo. Parlamentas gali pra拧yti, kad Komisija jam ir Tarybai pateikt懦 pasi奴lym膮 d臈l teis臈k奴ros proced奴ra priimamo akto.
b. S膮jungos teis臈s akt懦 寞gyvendinimas
Pagal pirmin臋 teis臋 ES 寞galiojimai u啪tikrinti teis臈s akt懦 vykdym膮 yra riboti, nes ES teis臈s akt懦 vykdym膮 paprastai u啪tikrina valstyb臈s nar臈s. Be to, SESV 291听straipsnio 1听dalyje taip pat nurodoma, kad valstyb臈s nar臈s turi imtis vis懦 nacionalin臈s teis臈s priemoni懦, b奴tin懦 siekiant 寞gyvendinti teisi拧kai privalomus S膮jungos aktus. Kai teisi拧kai privalomi S膮jungos teis臈s aktai turi b奴ti 寞gyvendinti vienodomis s膮lygomis, 寞gyvendinimo 寞galiojimus vykdo Komisija (SESV 291听straipsnio 2听dalis).
c. Teis臈s akto r奴拧ies pasirinkimas
Daugeliu atveju teis臈s akto, kur寞 reikia priimti, r奴拧is nustatyta Sutartyse. Vis d臈lto daugeliu kit懦 atvej懦 konkreti teis臈s akto r奴拧is nenustatoma. Tada, kaip nustatyta SESV 296听straipsnio 1听dalyje, priimamo akto r奴拧寞 kiekvienu konkre膷iu atveju turi pasirinkti 鈥瀒nstitucijos, laikydamosi taikom懦 proced奴r懦 ir proporcingumo principo鈥�.
C. Bendrieji S膮jungos teis臈s principai ir pagrindin臈s teis臈s
Sutartyse labai ma啪ai nuorod懦 寞 bendruosius S膮jungos teis臈s principus. 艩iuos principus (teisinio tikrumo, institucij懦 pusiausvyros, teis臈t懦 l奴kes膷i懦 ir kt.) savo praktikoje i拧 esm臈s i拧pl臈tojo ESTT, jo praktika taip pat buvo pagrindini懦 teisi懦 pripa啪inimo bendraisiais S膮jungos teis臈s principais pagrindas. 艩ie principai dabar 寞tvirtinti ES sutarties 6听straipsnio 3听dalyje, kurioje nurodomos pagrindin臈s teis臈s, garantuojamos Europos 啪mogaus teisi懦 ir pagrindini懦 laisvi懦 apsaugos konvencijoje, kylan膷ios i拧 valstyb臈ms nar臈ms bendr懦 konstitucini懦 tradicij懦 ir nustatytos Europos S膮jungos pagrindini懦 teisi懦 chartijoje (4.1.2).
D. Pagal SESV 216 ir 217听straipsnius ES sudaromi tarptautiniai susitarimai
S膮junga pagal savo kompetencij膮 gali sudaryti tarptautinius susitarimus su tre膷iosiomis 拧alimis arba tarptautin臈mis organizacijomis (SESV听216听straipsnio 1听dalis). 艩ie susitarimai privalomi S膮jungai ir valstyb臈ms nar臈ms ir jie yra sudedamoji S膮jungos teis臈s dalis (SESV 216听straipsnio 2听dalis). SESV 217听straipsnyje nustatyta, kad ES taip pat gali sudaryti susitarimus steigti asociacij膮, numatan膷i膮 abipuses teises ir pareigas, bendr膮 veikl膮 ir speciali膮 tvark膮. Pagal 拧寞 straipsn寞 Europos S膮jungos bei Europos atomin臈s energijos bendrijos ir Jungtin臈s Did啪iosios Britanijos ir 艩iaur臈s Airijos Karalyst臈s . 2021听m. baland啪io 28听d. Parlamentas pagal SESV 218听straipsnio 6听dalies a听punkt膮 pritar臈 jo sudarymui.
Pagal tarptautin臈 teis臈 turi vir拧enyb臋 prie拧 (antrin臋) S膮jungos teis臋: 鈥濼aip pat primintina, kad pagal SESV 216听straipsnio 2听dal寞, jeigu S膮junga sudaro tarptautinius susitarimus, tokie susitarimai privalomi S膮jungos institucijoms ir tod臈l turi vir拧enyb臋 S膮jungos akt懦 at啪vilgiu.鈥�
E. Nepriklausom懦 asmen懦 ekspertin臈s 啪inios ir geresn臈 teis臈k奴ra
2004 m. Parlamentas 寞steig臈 penkis teminius skyrius, kurie komitet懦 ir kit懦 Parlamento organ懦 pra拧ymu teikia nepriklausom懦 asmen懦 teikiamas auk拧to lygio ekspertines 啪inias, analiz臋 ir politines konsultacijas. 艩ie nepriklausom懦 asmen懦 atliekami tyrimai, jungiantys EP narius, akademin臋 bendruomen臋 ir pilie膷ius, tur臈t懦 b奴ti vykdomi kartu su kiekviena teis臈k奴ros iniciatyva 鈥� nuo jos planavimo etapo iki 寞gyvendinimo vertinimo etapo. Tai tur臈t懦 prisid臈ti prie auk拧tos teis臈s akt懦 kokyb臈s ir kokybi拧ko j懦 ai拧kinimo, kaip b奴tina parengiamojo darbo dalis[2].
Optimal奴s ES teis臈s aktai gali sugeneruoti daugiau kaip 2听200 mlrd. EUR potencialios naudos per metus. Temini懦 skyri懦 Europos Parlamentui atlikti tyrimai rodo, kad galima kasmet sugeneruoti 386听mlrd.听EUR naud膮 laisvo preki懦 jud臈jimo srityje, 189听mlrd.听EUR naud膮 muit懦 s膮jungos srityje, 289听mlrd.听EUR naudos laisvo paslaug懦 jud臈jimo srityje ir 177听mlrd.听EUR naud膮 bendrosios skaitmenin臈s rinkos srityje.
apima metin寞 ir daugiamet寞 programavim膮 ir visus politikos ciklo aspektus. Jame taip pat i拧d臈styti 寞vair奴s institucij懦 寞sipareigojimai parengti auk拧tos kokyb臈s ES teis臈s aktus, kurie b奴t懦 veiksmingi, efektyv奴s, paprasti ir ai拧k奴s ir kuriais b奴t懦 i拧vengta pernelyg didelio reguliavimo ir nereikalingos na拧tos asmenims, vald啪ios institucijoms ir 寞mon臈ms, ypa膷 ma啪osioms ir vidutin臈ms 寞mon臈ms.
Ta膷iau neseniai Europos Parlamento u啪sakymu atliktas tyrimas rodo, kad nepriklausom懦 subjekt懦 atliekam懦 tyrim懦 寞traukimas turi b奴ti: 1)听pagerintas ES strategij懦 rengimo ir planavimo etapu[3], be kita ko, suma啪inant v臈lavim膮 prad臈ti teis臈k奴ros reformas, 2)听vienodai taikomas visoms teis臈k奴ros iniciatyvoms (pvz., d臈l i拧im膷i懦 taikymo skubi懦 dokument懦 atveju prast臈ja ES teis臈s akt懦 kokyb臈 svarbiose srityse) ir 3)听vienodai taikomas vertinant ES teis臈s akt懦 poveik寞, nes 拧iuo metu d臈l nepakankamo duomen懦 rinkimo tr奴ksta esmini懦 kiekybinio poveikio vertinim懦[4].
Europos Parlamento vaidmuo
ES sutarties 14听straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 鈥濫uropos Parlamentas bendrai su Taryba vykdo teis臈k奴ros (pagal 寞prast膮 teis臈k奴ros proced奴r膮) ir biud啪etines (pagal SESV 314听straipsnyje nustatyt膮 speciali膮 teis臈k奴ros proced奴r膮) funkcijas鈥�. Parlamentas siekia, kad b奴t懦 supaprastintas teis臈k奴ros procesas, patobulintas teisini懦 tekst懦 rengimas ir taikomos veiksmingesn臈s sankcijos S膮jungos teis臈s akt懦 nesilaikan膷ioms valstyb臈ms nar臈ms. Komisijos metin臈je darbo ir teis臈k奴ros programoje i拧d臈stomi pagrindiniai Komisijos politiniai prioritetai ir nustatomi konkret奴s veiksmai (ir teis臈k奴ros, ir ne teis臈k奴ros), kuriais 拧ie prioritetai bus 寞gyvendinami. Parlamento vaidmuo priimant naujus teis臈s aktus tikrai svarbus, nes jis nagrin臈ja Komisijos metin臋 darbo program膮 ir teikia nuomon臋, kuriuos teis臈s aktus reik臈t懦 priimti.
漠gijusi teisin寞 subjekti拧kum膮, S膮junga gali sudaryti tarptautinius susitarimus (SESV 2016 ir 217听straipsniai). Visiems bendros prekybos politikos srities ir vis懦 sri膷i懦, kuri懦 politikai taikoma 寞prasta teis臈k奴ros proced奴ra, susitarimams b奴tina gauti Europos Parlamento pritarim膮 (SESV 218听straipsnio 6听dalies a听punktas). Pavyzd啪iui, 2021听m. baland啪io 28听d. sudarymui. Kitais atvejais Parlamentas jau parod臈, kad jis, i拧kilus rimt懦 abejoni懦, nedvejodamas naudojasi savo teise neduoti pritarimo. Pavyzd啪iui, 2012听m. jis atsisak臈 pritarti Kovos su klastojimu prekybos susitarimo sudarymui.
2022听m. liepos听m臈n. Parlamentas pri臈m臈 , reaguodamas 寞 .
Europos Parlamento temini懦 skyri懦 u啪sakymu atliktas tyrimas rodo, kad siekiant skatinti geresn臋 teis臈k奴r膮 ir reglamentavim膮 ES b奴tina reforma[5]. I拧 atlikt懦 tyrim懦 taip pat matyti, kad b奴t懦 naudinga ES teis臈s akt懦 rengimo ir j懦 strukt奴ros reforma, siekiant sudaryti geresnes s膮lygas ES pilie膷iams skaitmeniniu b奴du naudotis teis臈s aktais[6]. Neseniai atliktame tyrime d臈l teis臈s ir IRT rekomenduojama laipsni拧kai skaitmeninti ES teisin臋 sistem膮, 寞skaitant jos 拧altinius[7].
听
Udo Bux / Mariusz Maciejewski