Europos Sąjungos teisės šaltiniai ir taikymo sritis
Europos Sąjunga yra juridinis asmuo, turintis atskirą teisės sistemą, kuri skiriasi nuo tarptautinės teisės sistemos. Be to, ES teisės aktai turi tiesioginį ir netiesioginį poveikį valstybių narių teisės aktams ir tampa kiekvienos valstybės narės teisinės sistemos dalimi. Europos Sąjunga pati yra teisės šaltinis. Jos teisės sistema paprastai skirstoma į pirminę teisę, kurią sudaro Sutartys ir bendrieji teisės principai, Sutartimis pagrįstą antrinę teisę ir papildomą teisę.
Sąjungos teisės šaltiniai ir hierarchija
- Europos Sąjungos sutartis (ES sutartis), Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir jų protokolai (prie Sutarčių pridėti ir jas papildo, tačiau į jų redakciją neįtraukti 37protokolai, 2priedai ir 65deklaracijos) 1.1.5;
- Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija 4.1.2;
- Europos atominės energijos bendrijos steigimo (Euratomo) sutartis iki šiol galioja kaip atskira sutartis;
- tarptautiniai susitarimai 5.2.1;
- Sąjungos teisės bendrieji principai;
- antrinės teisės aktai.
Europos Sąjunga yra teisinės valstybės principu grindžiama Sąjunga, sukūrusi išsamią teisių gynimo priemonių ir procedūrų sistemą, kuri sudaro sąlygas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) vykdyti ES institucijų aktų teisėtumo kontrolę (SESV 263straipsnis). Sutartys ir bendrieji principai yra teisės normų hierarchijos viršūnėje (pirminė teisė). 2009m. gruodžio 1d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija taip pat pripažinta pirminės teisės aktu. Europos Sąjungos sudaromi tarptautiniai susitarimai yra žemesnio hierarchinio lygmens negu pirminė teisė. Antrinės teisės aktai yra dar žemesnio hierarchinio lygmens ir galioja tik tuo atveju, jeigu jie suderinami su aukštesnio lygmens teisės aktais ir susitarimais. ES teisės viršenybės doktrina yra vienas iš pagrindinių ES teisės sistemos ramsčių ir ja siekiama užtikrinti ES teisės vienovę ir nuoseklumą. ESTT oficialiai pabrėžia, kad ES teisė turi absoliučią viršenybę prieš valstybių narių nacionalinę teisę ir nacionaliniai teismai, priimdami savo sprendimus, turi į tai atsižvelgti. ESTT visada tvirtino, kad jis yra aukščiausiasis organas, turintis jurisdikciją nustatyti ES ir nacionalinės teisės santykį. Svarbiose bylose ir ESTT išplėtojo pagrindines ES teisės tiesioginio veikimo ir viršenybės doktrinas. ESTT patvirtino šias doktrinas vėlesnėse bylose. Byloje jis nustatė, kad ES teisė turi viršenybę net ir prieš nacionalinėse konstitucijose įtvirtintas pagrindines teises.
Tikslai
Sukurti Sąjungos teisės sistemą, kuri padėtų siekti Sutartyse nustatytų tikslų.
ES teisės šaltiniai
A. Europos Sąjungos pirminė teisė 1.1.1, 1.1.2, 1.1.3, 1.1.4, 1.1.5, 4.1.2
B. Europos Sąjungos antrinė teisė
1. Bendrosios nuostatos
Sąjungos teisės aktai išvardyti SESV 288straipsnyje. Tai reglamentai, direktyvos, sprendimai, rekomendacijos ir nuomonės. ES institucijos gali priimti šiuos teisės aktus tik tuo atveju, jei joms tokie įgaliojimai suteikti Sutartyse. Sąjungos kompetencijos ribos reglamentuojamos pagal ES sutarties 5straipsnio 1dalyje įtvirtintą kompetencijos suteikimo principą. SESV apibrėžiamos Sąjungos kompetencijos sritys, jas suskirstant į tris kategorijas: išimtinė kompetencija (3straipsnis), pasidalijamoji kompetencija (4straipsnis) ir papildomoji kompetencija (6straipsnis), kuria naudodamasi ES priima priemones, kuriomis padeda įgyvendinti valstybių narių politikos priemones arba jas papildo. Sričių, priklausančių kiekvienai Sąjungos kompetencijos kategorijai, sąrašai nustatyti SESV3, 4 ir 6straipsniuose. Jei institucijos neturi reikiamų įgaliojimų kuriam nors iš Sutartyse nurodytų tikslų pasiekti, jos gali taikyti SESV 352straipsnio nuostatas ir priimti reikiamas nuostatas.
Institucijos priima tik SESV 288straipsnyje išvardytus teisės aktus. Vienintelė išimtis yra bendra užsienio, saugumo ir gynybos politika, kuri ir toliau vykdoma taikant tarpvyriausybinį metodą. Šioje srityje bendrosios strategijos, bendri veiksmai ir bendrosios pozicijos pakeisti bendromis gairėmis ir sprendimais, nustatančiais veiksmus, kurių Sąjunga turi imtis, bei pozicijas, kurias ji turi priimti, taip pat minėtų sprendimų įgyvendinimo priemonėmis (ESsutarties 25straipsnis).
Be to, esama įvairių kitų priemonių: rekomendacijos, komunikatai ir su institucijų struktūra bei veikla susiję aktai (įskaitant tarpinstitucinius susitarimus), kurių paskirtis, struktūra ir teisinis poveikis numatyti įvairiose Sutarčių nuostatose arba pagal Sutartis priimtose taisyklėse.
2. Sąjungos antrinės teisės aktų hierarchija
SESV 289, 290 ir 291straipsniuose nustatyta antrinės teisės aktų hierarchija aiškiai atskiriant teisėkūros procedūra priimtus, deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus. Teisėkūros procedūra priimtais aktais vadinami teisės aktai, priimti pagal įprastą ar specialią teisėkūros procedūrą. Deleguotaisiais aktais vadinami ne teisėkūros procedūra priimti bendro pobūdžio aktai, kuriais papildomos ar iš dalies keičiamos neesminės teisėkūros procedūra priimto akto nuostatos. Įgaliojimus priimti tokius aktus Komisijai gali suteikti teisės aktų leidėjas (Parlamentas ir Taryba). Teisėkūros procedūra priimtame akte nustatomi įgaliojimų suteikimo tikslai, turinys, taikymo sritis, trukmė ir prireikus skubos tvarka. Be to, teisės aktų leidėjas nustato įgaliojimų suteikimui taikomas sąlygas: tai gali būti teisė atšaukti įgaliojimų suteikimą arba teisė pareikšti prieštaravimus.
Įgyvendinimo aktus paprastai priima Komisija, kuri turi kompetenciją tai daryti tais atvejais, kai reikalingos vienodos teisiškai privalomų aktų įgyvendinimo sąlygos. Tik konkrečiais tinkamai pagrįstais atvejais ir bendros užsienio ir saugumo politikos srityse įgyvendinimo aktus priima Taryba. Jei pagrindinis teisės aktas priimamas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu pranešti Komisijai, kad, jų nuomone, įgyvendinimo akto projektas viršija pagal pagrindinį teisės aktą suteiktus įgyvendinimo įgaliojimus. Tokiu atveju Komisija turi persvarstyti atitinkamo akto projektą.
3. Įvairūs ES antrinės teisės aktai
a. Reglamentai
Reglamentas taikomas visuotinai, tiesiogiai ir privalomas visas. Subjektai, kuriems jis taikomas (privatūs asmenys, valstybės narės, Sąjungos institucijos), privalo jo visiškai laikytis. Nuo jame nustatytos datos arba, jeigu ji nenustatyta, dvidešimtąją dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje įsigaliojęs reglamentas visose valstybėse narėse taikomas tiesiogiai ir jo nuostatų nereikia perkelti į nacionalinę teisę.
Reglamentais užtikrinamas vienodas Sąjungos teisės taikymas visose valstybėse narėse. Reglamentai yra viršesni už nacionalinius įstatymus, nesuderinamus su esminėmis reglamentų nuostatomis.
b. Direktyvos
Direktyvose nustatomi privalomi rezultatai, kuriuos turi pasiekti viena arba visos valstybės, kurioms jos skirtos, tačiau nacionalinėms institucijoms paliekama galimybė pasirinkti įgyvendinimo formą ir būdus. Nacionalinės teisės aktų leidėjai turi priimti direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę aktą (arba nacionalinę įgyvendinimo priemonę), kuriuo direktyvoje iškelti tikslai perkeliami į nacionalinę teisę. Tik priėmus perkėlimo į nacionalinę teisę aktą piliečiams suteikiamos teisės ir nustatomos pareigos. Perkeldamos direktyvas į nacionalinę teisę valstybės narės turi šiek tiek laisvės atsižvelgti į konkrečias nacionalines aplinkybes. Direktyva į nacionalinę teisę turi būti perkelta per joje nustatytą laiką. Perkeldamos direktyvas į nacionalinę teisę valstybės narės užtikrina ES teisės veiksmingumą pagal ES sutarties 4straipsnio 3dalyje nustatytą lojalaus bendradarbiavimo principą.
Iš esmės direktyvos netaikomos tiesiogiai. Vis dėlto ESTT yra nusprendęs, kad išimtiniais atvejais tam tikros direktyvų nuostatos valstybei narei gali turėti tiesioginį poveikį, net jeigu pastaroji dar nepriėmė perkėlimo akto, kai: a)direktyva į nacionalinę teisę neperkelta arba perkelta neteisingai; b)direktyvos nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, pakankamai aiškios ir tikslios ir c)direktyvos nuostatomis asmenims suteikiamos kokios nors teisės.
Jei šios sąlygos tenkinamos, asmenys direktyvos nuostatomis gali remtis ginčuose su valstybės institucijomis. Net kai tam tikra direktyvos nuostata asmeniui nesuteikiama jokių teisių ir tenkinamos tik pirmoji ir antroji sąlygos, valstybės narės valdžios institucijos privalo atsižvelgti į neperkeltą direktyvą. Šis Teismo sprendimas iš esmės grindžiamas efektyvumo, Sutarties pažeidimų prevencijos ir teisinės apsaugos principais. Kita vertus, asmuo negali prieš kitą asmenį remtis tiesioginiu į nacionalinę teisę neperkeltos direktyvos poveikiu (horizontalusis poveikis;
Pagal Teisingumo Teismo praktiką () kiekvienas pilietis turi teisę reikalauti kompensacijos už patirtą žalą iš Sąjungos teisę pažeidusios valstybės narės. Skundą dėl neperkeltos ar netinkamai perkeltos direktyvos galima paduoti, kai: a)direktyvos tikslas– suteikti asmenims tam tikras teises, b)teisių turinį galima nustatyti remiantis direktyvos nuostatomis ir c)yra priežastinis ryšys tarp pareigos perkelti direktyvą į nacionalinę teisę nevykdymo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos. Tokiu atveju, norint įpareigoti valstybę narę prisiimti atsakomybę, neprivaloma įrodyti jos kaltės.
c. Sprendimai, rekomendacijos ir nuomonės
Sprendimas yra privalomas visas. Jeigu nurodyti adresatai (valstybės narės, fiziniai ar juridiniai asmenys), sprendimas privalomas tik tiems, kam jis skirtas; sprendimais reglamentuojami konkretūs klausimai, susiję su tomis valstybėmis narėmis ar asmenimis. Asmuo gali naudotis valstybei narei skirtu sprendimu suteiktomis teisėmis tik tuo atveju, jeigu atitinkama valstybė narė priėmė sprendimo perkėlimo į nacionalinę teisę aktą. Sprendimai gali būti taikomi tiesiogiai tokiu pačiu pagrindu kaip ir direktyvos.
Rekomendacijomis ir nuomonėmis adresatams nenustatomos jokios teisės ar pareigos, tačiau jose gali būti pateikiamos Sąjungos teisės aiškinimo ir turinio gairės.
Kadangi prieš valstybes nares pagal SESV 263straipsnį pareiškiami ieškiniai turi būti susiję su aktais, kuriuos priėmė ES institucijos, įstaigos, organai ar agentūros, ESTT jurisdikcijai nepriklauso nagrinėti valstybių narių atstovų sprendimus, pvz., dėl ES agentūrų būstinių nustatymo. Aktams, kuriuos priėmė valstybių narių atstovai, veikiantys ne kaip Tarybos nariai, o kaip savo vyriausybių atstovai, taigi kartu naudodamiesi valstybių narių įgaliojimais, nėra taikoma ES teismų teisminė kontrolė (2022m. liepos 14d. Teismo sprendimas byloje dėl Europos vaistų agentūros (EMA) perkėlimo)[1]. Teismas nurodė, kad SESV 341straipsnis netaikomas nustatant Sąjungos įstaigos, organo ar agentūros būstinės vietą; šis straipsnis taikomas tik institucijoms. Kompetencija nustatyti Sąjungos agentūrų būstinių vietą priklauso Sąjungos teisės aktų leidėjui, kuris šiuo tikslu turi veikti laikydamasis šiai sričiai reikšmingose Sutarčių nuostatose numatytų procedūrų. Minėtas sprendimas buvo neprivaloma politinio bendradarbiavimo priemonė, negalinti apriboti Sąjungos teisės aktų leidėjo diskrecijos. Šiuo požiūriu tas sprendimas negali apriboti Sąjungos teisės aktų leidėjo ar Europos Parlamento diskrecijos.
4. Teisės aktų kompetencijos sričių, procedūrų, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo reglamentavimo nuostatos
a. Teisėkūros įgaliojimai, iniciatyvos teisė ir teisėkūros procedūros: 1.3.2, 1.3.6, 1.3.8 1.2.3
Priimant Sąjungos teisės aktus Parlamentas, Taryba ir Komisija dalyvauja skirtingu lygmeniu priklausomai nuo konkretaus teisinio pagrindo. Parlamentas gali prašyti, kad Komisija jam ir Tarybai pateiktų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
b. Sąjungos teisės aktų įgyvendinimas
Pagal pirminę teisę ES įgaliojimai užtikrinti teisės aktų vykdymą yra riboti, nes ES teisės aktų vykdymą paprastai užtikrina valstybės narės. Be to, SESV 291straipsnio 1dalyje taip pat nurodoma, kad valstybės narės turi imtis visų nacionalinės teisės priemonių, būtinų siekiant įgyvendinti teisiškai privalomus Sąjungos aktus. Kai teisiškai privalomi Sąjungos teisės aktai turi būti įgyvendinti vienodomis sąlygomis, įgyvendinimo įgaliojimus vykdo Komisija (SESV 291straipsnio 2dalis).
c. Teisės akto rūšies pasirinkimas
Daugeliu atveju teisės akto, kurį reikia priimti, rūšis nustatyta Sutartyse. Vis dėlto daugeliu kitų atvejų konkreti teisės akto rūšis nenustatoma. Tada, kaip nustatyta SESV 296straipsnio 1dalyje, priimamo akto rūšį kiekvienu konkrečiu atveju turi pasirinkti „institucijos, laikydamosi taikomų procedūrų ir proporcingumo principo“.
C. Bendrieji Sąjungos teisės principai ir pagrindinės teisės
Sutartyse labai mažai nuorodų į bendruosius Sąjungos teisės principus. Šiuos principus (teisinio tikrumo, institucijų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių ir kt.) savo praktikoje iš esmės išplėtojo ESTT, jo praktika taip pat buvo pagrindinių teisių pripažinimo bendraisiais Sąjungos teisės principais pagrindas. Šie principai dabar įtvirtinti ES sutarties 6straipsnio 3dalyje, kurioje nurodomos pagrindinės teisės, garantuojamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kylančios iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų ir nustatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (4.1.2).
D. Pagal SESV 216 ir 217straipsnius ES sudaromi tarptautiniai susitarimai
Sąjunga pagal savo kompetenciją gali sudaryti tarptautinius susitarimus su trečiosiomis šalimis arba tarptautinėmis organizacijomis (SESV216straipsnio 1dalis). Šie susitarimai privalomi Sąjungai ir valstybėms narėms ir jie yra sudedamoji Sąjungos teisės dalis (SESV 216straipsnio 2dalis). SESV 217straipsnyje nustatyta, kad ES taip pat gali sudaryti susitarimus steigti asociaciją, numatančią abipuses teises ir pareigas, bendrą veiklą ir specialią tvarką. Pagal šį straipsnį Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės . 2021m. balandžio 28d. Parlamentas pagal SESV 218straipsnio 6dalies apunktą pritarė jo sudarymui.
Pagal tarptautinė teisė turi viršenybę prieš (antrinę) Sąjungos teisę: „Taip pat primintina, kad pagal SESV 216straipsnio 2dalį, jeigu Sąjunga sudaro tarptautinius susitarimus, tokie susitarimai privalomi Sąjungos institucijoms ir todėl turi viršenybę Sąjungos aktų atžvilgiu.“
E. Nepriklausomų asmenų ekspertinės žinios ir geresnė teisėkūra
2004 m. Parlamentas įsteigė penkis teminius skyrius, kurie komitetų ir kitų Parlamento organų prašymu teikia nepriklausomų asmenų teikiamas aukšto lygio ekspertines žinias, analizę ir politines konsultacijas. Šie nepriklausomų asmenų atliekami tyrimai, jungiantys EP narius, akademinę bendruomenę ir piliečius, turėtų būti vykdomi kartu su kiekviena teisėkūros iniciatyva – nuo jos planavimo etapo iki įgyvendinimo vertinimo etapo. Tai turėtų prisidėti prie aukštos teisės aktų kokybės ir kokybiško jų aiškinimo, kaip būtina parengiamojo darbo dalis[2].
Optimalūs ES teisės aktai gali sugeneruoti daugiau kaip 2200 mlrd. EUR potencialios naudos per metus. Teminių skyrių Europos Parlamentui atlikti tyrimai rodo, kad galima kasmet sugeneruoti 386mlrd.EUR naudą laisvo prekių judėjimo srityje, 189mlrd.EUR naudą muitų sąjungos srityje, 289mlrd.EUR naudos laisvo paslaugų judėjimo srityje ir 177mlrd.EUR naudą bendrosios skaitmeninės rinkos srityje.
apima metinį ir daugiametį programavimą ir visus politikos ciklo aspektus. Jame taip pat išdėstyti įvairūs institucijų įsipareigojimai parengti aukštos kokybės ES teisės aktus, kurie būtų veiksmingi, efektyvūs, paprasti ir aiškūs ir kuriais būtų išvengta pernelyg didelio reguliavimo ir nereikalingos naštos asmenims, valdžios institucijoms ir įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms.
Tačiau neseniai Europos Parlamento užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad nepriklausomų subjektų atliekamų tyrimų įtraukimas turi būti: 1)pagerintas ES strategijų rengimo ir planavimo etapu[3], be kita ko, sumažinant vėlavimą pradėti teisėkūros reformas, 2)vienodai taikomas visoms teisėkūros iniciatyvoms (pvz., dėl išimčių taikymo skubių dokumentų atveju prastėja ES teisės aktų kokybė svarbiose srityse) ir 3)vienodai taikomas vertinant ES teisės aktų poveikį, nes šiuo metu dėl nepakankamo duomenų rinkimo trūksta esminių kiekybinio poveikio vertinimų[4].
Europos Parlamento vaidmuo
ES sutarties 14straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Europos Parlamentas bendrai su Taryba vykdo teisėkūros (pagal įprastą teisėkūros procedūrą) ir biudžetines (pagal SESV 314straipsnyje nustatytą specialią teisėkūros procedūrą) funkcijas“. Parlamentas siekia, kad būtų supaprastintas teisėkūros procesas, patobulintas teisinių tekstų rengimas ir taikomos veiksmingesnės sankcijos Sąjungos teisės aktų nesilaikančioms valstybėms narėms. Komisijos metinėje darbo ir teisėkūros programoje išdėstomi pagrindiniai Komisijos politiniai prioritetai ir nustatomi konkretūs veiksmai (ir teisėkūros, ir ne teisėkūros), kuriais šie prioritetai bus įgyvendinami. Parlamento vaidmuo priimant naujus teisės aktus tikrai svarbus, nes jis nagrinėja Komisijos metinę darbo programą ir teikia nuomonę, kuriuos teisės aktus reikėtų priimti.
Įgijusi teisinį subjektiškumą, Sąjunga gali sudaryti tarptautinius susitarimus (SESV 2016 ir 217straipsniai). Visiems bendros prekybos politikos srities ir visų sričių, kurių politikai taikoma įprasta teisėkūros procedūra, susitarimams būtina gauti Europos Parlamento pritarimą (SESV 218straipsnio 6dalies apunktas). Pavyzdžiui, 2021m. balandžio 28d. sudarymui. Kitais atvejais Parlamentas jau parodė, kad jis, iškilus rimtų abejonių, nedvejodamas naudojasi savo teise neduoti pritarimo. Pavyzdžiui, 2012m. jis atsisakė pritarti Kovos su klastojimu prekybos susitarimo sudarymui.
2022m. lieposmėn. Parlamentas priėmė , reaguodamas į .
Europos Parlamento teminių skyrių užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad siekiant skatinti geresnę teisėkūrą ir reglamentavimą ES būtina reforma[5]. Iš atliktų tyrimų taip pat matyti, kad būtų naudinga ES teisės aktų rengimo ir jų struktūros reforma, siekiant sudaryti geresnes sąlygas ES piliečiams skaitmeniniu būdu naudotis teisės aktais[6]. Neseniai atliktame tyrime dėl teisės ir IRT rekomenduojama laipsniškai skaitmeninti ES teisinę sistemą, įskaitant jos šaltinius[7].
Udo Bux / Mariusz Maciejewski