±Ê±ôÄ—³Ù°ù²¹: kaip Å¡alys prisijungia prie ES?
Sužinokite, kaip pleÄiasi Europos SÄ…junga ir kaip Å¡alys gali prie jos prisijungti.
ES plÄ—tra – bÅ«das įtvirtinti taikÄ… ir stabilumÄ… Europoje, didinti europieÄių gerovÄ™ ir sukurti galimybes verslui.
BesirengianÄioms prisijungti Å¡alims naudingi glaudesni ryÅ¡iai su ES, stipresnÄ— parama pagrindinių žmogaus teisių įtvirtinimui, taip pat ES finansavimas ir ekspertinÄ—s žinios, palengvinanÄios šį procesÄ….
2023 metų gruodį ES lyderiai pranešė, kad ES pripažins Sakartvelą šalimi kandidate ir pradės narystės derybas su Ukraina ir Moldova. Narystės derybos su Ukraina ir Moldova oficialiai prasidėjo 2024 m. birželio 25 dieną. 2024 m. kovą ES vadovai taip pat susitarė pradėti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina.
Kurios Å¡alys nori prisijungti prie ES?
ES pripažino Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną, Juodkalniją, Moldovą, Sakartvelą, Serbiją, Šiaurės Makedonija, Ukrainą ir Turkiją kandidatėmis į ES, nors stojimo derybos su Turkija yra užšaldytos nuo 2018 m.
Europos Parlamento (EP) nariai ne kartÄ… ragino tai padaryti dÄ—l susirÅ«pinimÄ… kelianÄių klausimų Turkijoje, įskaitant teisinÄ—s valstybÄ—s principÄ… ir žiniasklaidos laisvÄ™.
Kosovas yra potencialus kandidatas.
Kas gali prisijungti ir kokie reikalavimai keliami Å¡alims, norinÄioms tapti ES dalimi?
NarystÄ—s Europos SÄ…jungos siekianti valstybÄ— turi bÅ«ti Europoje ir gerbti demokratines ES vertybes. Joje turi veikti stabilios institucijos, garantuojanÄios demokratijÄ… ir teisÄ—s virÅ¡enybÄ™, funkcionuojanti rinkos ekonomika, taip pat ji turi gebÄ—ti prisiimti ir įgyvendinti su naryste SÄ…jungoje susijusius įsipareigojimus.
KokiÄ… paramÄ… gauna Å¡alys kandidatÄ—s ir potencialios kandidatÄ—s?
Å alims kandidatÄ—ms ir potencialioms kandidatÄ—ms skiriamas ES finansavimas, teikiamos iÅ¡samios politinÄ—s konsultacijos ir sudaromi asociacijos susitarimai, suteikiantys plaÄias galimybes patekti į ES vidaus rinkÄ….
Kaip vyksta ES plÄ—tra?
Ä® ES pretenduojanÄiai valstybei suteikiamas oficialios kandidatÄ—s statusas, kuomet ji atitinka esminius politinius ir ekonominius kriterijus. Tuomet ji gali pradÄ—ti derybas dÄ—l narystÄ—s pagal , apimanÄius įvairias ES veiklos sritis – nuo ekonomikos ir energetikos iki aplinkosaugos ir žemÄ—s Å«kio.
Užbaigus derybas ir reformas sudaroma stojimo į ES sutartis, kurią turi ratifikuoti visos ES valstybės narės ir šalis kandidatė.
Kokia yra ES plÄ—tros istorija?
ES pradėjo veikti 1952 m. kaip Europos Bendrijos, kurias sudarė šešios narės steigėjos: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija. Pirmoji plėtra įvyko 1973 m., kai prie jos prisijungė Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė.
1981 m. prie ES prisijungė Graikija, o po penkerių metų – Ispanija ir Portugalija, išsivadavusios iš diktatūrų aštuntame dešimtmetyje. 1985 m. Grenlandija, kuri yra autonominė Danijos dalis, turinti vietos valdžią, atsakingą už teisminius reikalus, policijos veiklą ir gamtos išteklius, tapo pirmąja teritorija, išstojusia iš ES.
Berlyno sienos griūtis ir vėlesnis Sovietų Sąjungos žlugimas vėl viską pakeitė. 1995 m. į ES įstojo Austrija, Suomija ir Švedija. Po to sekė dvi Vidurio ir Rytų Europos šalių prisijungimo bangos. 2004 m. prie ES prisijungė Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija, taip pat Kipras ir Malta. 2007 m. atėjo eilė Bulgarijai ir Rumunijai.
Kroatija yra naujausia narÄ—, kuri prisijungÄ— prie ES 2013 m. Tuo metu JungtinÄ— KaralystÄ— paliko SÄ…jungÄ… 2020-aisiais.
Kokia dabartinÄ— ES plÄ—tros padÄ—tis?
2022 m. Rusijai pradÄ—jus visÄ… apimanÄiÄ… agresijÄ… prieÅ¡ UkrainÄ…, Sakartvelas, Moldova ir Ukraina pateikÄ— paraiÅ¡kas dÄ—l narystÄ—s ES. 2022 m. birželį Europos Vadovų Taryba MoldovÄ… ir UkrainÄ… pripažino kandidatÄ—mis. ES oficialiai stojimo derybas su Moldova ir Ukraina pradÄ—jo 2024 metų birželį, o SakartvelÄ… pripažino Å¡alimi kandidate 2023 m. gruodį.
ES taip pat nori suteikti , aiškų kelią į narystę, kad padėtų stabilizuoti regioną ir skatinti esmines reformas bei gerus kaimyninius santykius.
Koks yra Europos Parlamento vaidmuo?
Europarlamentarai diskutuoja ir balsuoja dÄ—l rezoliucijų apie kandidaÄių pažangÄ…, įvardindami problemas ir siÅ«lydami rekomendacijas. Be to, Europos Parlamento pritarimas bÅ«tinas priimant naujÄ… narÄ™ į ES.
Europarlamentas išlieka plėtros proceso šalininkas. EP pirmininkė Roberta Metsola 2023 m. spalį kalboje Europos Vadovų Tarybai ją pavadino stipriausiu ES geopolitiniu instrumentu.
„Štai kodÄ—l Europos Parlamentas ragino, kad Ukraina ir Moldova gautų ES kandidaÄių statusÄ…, – teigÄ— ji. – Å is statusas suteikia Å¡ioms tautoms aiÅ¡kiÄ… europinÄ™ perspektyvÄ… ir yra galingas postÅ«mis demokratinÄ—ms reformoms plÄ—toti. PlÄ—tros transformacinÄ™ galiÄ… galima pailiustruoti trumpai pažvelgus į pastaruosius 20 metų. TodÄ—l norime iki metų pabaigos žengti kitÄ… žingsnį, jei tos Å¡alys bus pasirengusios.“
EP įvairiomis progomis ragino atverti ES duris Ukrainai ir Moldovai. 2022 m. liepą europarlamentarai palankiai įvertino Tarybos sprendimą pradėti šių dviejų šalių stojimo procesą.
Europos Parlamentas ir toliau remia Vakarų Balkanų šalių stojimą į ES. 2020 m. birželio mėn. priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai ragina ES dėti daugiau pastangų, kad šių šalių plėtros procesas būtų sėkmingas.
2023 m. gruodį priimtoje rezoliucijoje Europarlamentas paragino ES pradÄ—ti stojimo derybas su Moldova ir Ukraina, taip pat su Bosnija ir Hercegovina, jei Å¡ios Å¡alys imsis tam tikrų reformų. Be to, europarlamentarai pakvietÄ— nustatyti aiÅ¡kų tvarkaraÅ¡tį, pagal kurį derybos bÅ«tų užbaigtos iki Å¡io deÅ¡imtmeÄio pabaigos, bei paragino SakartvelÄ… pripažinti kandidatu.