PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOSdėl Baltosios knygos dėl Europos gynybos ateities
5.3.2025-()
pagal Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 2 dalį
Nathalie Loiseau, Petras Auštrevičius, Dan Barna, Helmut Brandstätter, Engin Eroglu, Bernard Guetta, Urmas Paet, Marie‑Agnes Strack‑Zimmermann, Hilde Vautmans, Dainius Žalimas, Michał Kobosko
RENEW frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijosRC-B10-0146/2025
10‑0148/2025
Europos Parlamento rezoliucija dėl Baltosios knygos dėl Europos gynybos ateities
()
Europos Parlamentas,
–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 2 dalį,
A.kadangi dėl didžiulių per pastarąjį dešimtmetį įvykusių geopolitinių poslinkių ir jų poveikį didinančių į Europos kaimynystę grįžusių plataus masto karų kilo grėsmė ES saugumui, valstybėms narėms ir jų piliečiams;
B.kadangi pasaulio tvarka skyla ir joje vis labiau įsitvirtina sudėtingi nestabilumo veiksniai;
C.kadangi ES negali būti saugi, kol nėra saugu jos artimiausioje kaimynystėje; kadangi Ukrainos pajėgumas priešintis Rusijos agresijos karui yra gyvybiškai svarbus ES saugumui;
D.kadangi iš paskutiniuoju metu nuskambėjusių JAV administracijos narių pareiškimų ir iš JAV vadovų elgesio su Prezidentu V.Zelenskiu matyti, kad JAV užsienio politika keičiasi; kadangi darosi vis aiškiau, kad Europa turi ir stiprinti savo pačios saugumą bei gynybą, ir būti pajėgi padėti Ukrainai laimėti karą;
E.kadangi Rusijos kariniai pajėgumai labiausiai ir sparčiausiai auga netoli Rusijos sienų su Vakarais, o ES savo gynybos pajėgumų neskuba stiprinti;
F.kadangi ES gynybos politiką reikia toliau skubiai reformuoti ir stiprinti atsižvelgiant į pastarojo laikotarpio Ukrainos karinę patirtį ir naujų karinių technologijų naudojimą;
G.kadangi ES yra suinteresuota, kad Ukraina būtų neatskiriama tikros europinės saugumo sistemos dalis;
H.kadangi Europos Komisijos Pirmininkė įgaliojimų raštais už gynybą ir kosmosą atsakingam Komisijos nariui ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai pavedė per pirmąsias 100 savo kadencijos dienų pristatyti Baltąją knygą dėl Europos gynybos ateities;
1.mano, kad ES privalo imtis skubių veiksmų, kad savarankiškai užtikrintų savo saugumą, sustiprintų naudingus partnerystės ryšius su panašaus požiūrio besilaikančiais partneriais ir reikšmingai sumažintų priklausomybę nuo kitų šalių; todėl pabrėžia, kad ES istorijos ir raidos procese pasiektas lemiamas momentas; primygtinai pabrėžia, kad dirbti kaip įprastai nebegalima, nes tai reikštų saugios ir patikimos Europos pabaigą; mano, kad ES ir jos valstybės narės turi pasirinkti: ar visoms išvien ir darniai sutelkti jėgas stengiantis atremti grėsmes ir išpuolius prieš ES saugumą, ar likti vienoms tikintis agresyvių priešininkų ir nepatikimų partnerių malonės; primena, kad Rusija kelia didžiausią tiesioginę grėsmę Europos saugumui; tačiau pabrėžia, kad į nestabilumą ES pietinėse kaimyninėse šalyse irgi reikia visapusiškai atsižvelgti;
2.pabrėžia, kad dabar ES turi laikytis holistinio ir kompleksinio požiūrio– integruoti gynybos ir saugumo lygmenis į daugumą Europos politikos sričių, taip pat, be kitų dalykų, priimti tinkamas reguliavimo ir finansines priemones nustatytiems pajėgumų poreikiams patenkinti ir spragoms pašalinti;
3.todėl yra įsitikinęs, kad atėjo laikas atnaujinti politinius užmojus veikti ir paversti ES tikra saugumo užtikrintoja, padidinti ES gynybinę parengtį ir kurti tikrą Europos gynybos sąjungą; primena, kad Strateginio kelrodžio veiksmų plano priėmimas buvo geras atspirties taškas, tačiau šį planą vis tiek reikia laiku įgyvendinti; palankiai vertina naujausias ES gynybos priemones; primygtinai pabrėžia poreikį keisti pastangų mastą, nes ES gynybos pastangos nebegali likti ribotos apimties, fragmentiškos ir lėtai įgyvendinamos; ragina padaryti kvantinį šuolį ir keisti požiūrį į gynybą, kartu ryžtingai pasirinkti ir priimti sprendimus, veiksmų planą ir trumpojo–ilgojo laikotarpio investicijų į gynybą planą, kad būtų galima stiprinti bloko saugumo infrastruktūrą, taip pat tobulinti atgrasymo priemones, reaguoti į hibridines grėsmes ir išpuolius, garantuoti nuosavo ir privačiojo kapitalo sutelkimą, plėtoti strategines įgalinimo priemones bei strategines ginklų sistemas ir taip stiprinti Europos kolektyvinę karinę galią ir kartu mažinti jos priklausomybę nuo kitų;
4.primygtinai ragina ES patvirtinti darnią, patikimą ir išsamią savo ir savo partnerių saugumo stiprinimo sistemą, tiksliau nustatyti galimus būsimus lūžio taškus ir užkirsti kelią tolesnėms krizėms, taip pat, kartu su valstybėmis narėmis, suplanuoti atsakomąsias priemones, panašias į reikalingas karo laikotarpiais;
5.tikisi, kad Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos bus apibrėžta ši nauja sistema ir tai, kokia apimtimi ES gali padėti Europai numatyti ekstremaliausias karines situacijas ir joms pasirengti, atgrasyti galimus agresorius ir apsiginti tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiais, taip užtikrinant, kad ES taptų patikima jėga ir europietiškuoju NATO ramsčiu;
6.mano, kad bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijas ir operacijas reikia iš naujo įvertinti ir peržiūrėti per šią prizmę; primygtinai pabrėžia, jog tam, BSGP galėtų atlikti savo kaip Europos saugumo garanto funkciją, ji turi tapti griežtesnė ir lankstesnė– be kita ko, tapti ES kovos su hibridiniais karo veiksmais priemone;
7.pabrėžia, kad būtina didinti pajėgumus bei išteklius ir įveikti gynybos rinkos susiskaidymą; visiškai sutinka su M.Draghi pranešime[1] išdėstytu požiūriu ir pritaria, kad ES ir jos valstybės narės privalo skubiai priimti sprendimą dėl ES gynybos pramonei taikytinų skatinamųjų priemonių ir kūrybiškai įvertinti, kaip pritraukti didelio masto viešąsias ir privačiąsias investicijas į saugumą ir gynybą;
8.primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares reikšmingai padidinti savo pastangas ryžtingai pakeisti Rusijos karo prieš Ukrainą trajektoriją; pabrėžia, kad dabar toks poslinkis priklauso beveik vien tik nuo europiečių; todėl primygtinai ragina valstybes nares tiekti Ukrainai daugiau ginklų ir amunicijos; prieš bet kokias derybas įspėja, kad jei ES parama žlugtų, o Ukraina būtų priversta pasiduoti, Rusija pasisuktų prieš kitas šalis– galimai ir ES valstybes nares; ragina Tarybą kartu su Ukraina surasti būdą, kaip taikiai užbaigti karą, ir aktyviai dalyvauti įgyvendinant Ukrainos taikos formulę; svarbiausia, primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares dalyvauti užtikrinant patikimas Ukrainos ateities saugumo garantijas;
9.yra įsitikinęs, kad ES gali atlikti itin svarbų vaidmenį nustatant atotrūkį tarp Ukrainos karinių pajėgumų ir jos poreikių, praėjus trejiems karo metams, taip pat nustatant valstybių narių turimus gynybos pajėgumus, kad būtų galima koordinuoti gynybos pramonės gamybos didinimą ir užtikrinti nenutrūkstamą tam tikros įrangos gamybą, taip reaguojant į užsienio šalių agresiją arba konkrečius strateginių partnerių poreikius;
10.ragina reikšmingai padidinti karinės paramos Ukrainai finansavimą; smerkia vienos valstybės narės panaudotą veto dėl Europos taikos priemonės veikimo; ragina valstybes nares drauge su savo G7 partneriais priimti sprendimą panaudoti įšaldytą turtą kaip didelės dotacijos ir paskolos Ukrainai pagrindą,– tai būtų teisiškai patikima ir finansiškai reikšminga priemonė išlaikyti ir padidinti Europos atsakui į Ukrainos karinius poreikius;
11.primygtinai ragina Tarybą ir valstybes nares peržiūrėti ir stiprinti esamų sankcijų vykdymo užtikrinimą, patvirtinti ribojamąsias priemones ir jas griežtai taikyti visiems subjektams ir šalims, kurie padeda apeiti sankcijas ir tiekti Rusijos kariniam kompleksui karinės ir dvejopo naudojimo technologijas bei įrangą;
12.primygtinai pabrėžia didžiulę bendradarbiavimo su Ukrainos gynybos pramone ir jos integravimo ilguoju laikotarpiu į ES gynybos technologinę ir pramoninę bazę svarbą; primena skubią būtinybę tinkamai finansuoti Ukrainos priemonę pagal Europos gynybos pramonės programą (EGPP), kuri šiuo metu nėra įtraukta į biudžetą;
13.yra tvirtai įsitikinęs, kad ES privalo toliau plėsti ir tobulinti savo specialiai pritaikytas mokomąsias operacijas, atsižvelgdama į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikius, ir taip, savo ruožtu, sukurti sąlygas Europos ginkluotosioms pajėgoms mokytis ir įgyti strateginės praktikos iš jų;
14.ragina ES ir jos valstybes nares palengvinti naudojimąsi BSGP priemonėmis, kad būtų galima papildyti artimiausiose ES kaimyninėse šalyse ir teritoriniuose vandenyse taikomas nacionalines priemones, taip pat stiprinti dvejopo naudojimo ir civilinį–karinį bendradarbiavimą ES lygiu, veiksmų imantis visais valdžios lygmenimis; pakartoja savo raginimą saugoti ypatingos svarbos povandeninę infrastruktūrą ir plėtoti apsaugines atsakomąsias priemones;
15.ragina ES, remiantis dabartiniais konkretaus sektoriaus rizikos vertinimo procesais, parengti išsamų ES rizikos įvertinimą, kuris padėtų nustatyti pagrindines tarpsektorines grėsmes ir pavojus bei konkrečią visai ES kylančią riziką;
16.primygtinai pabrėžia naudojimosi rengiama ES pasirengimo krizėms strategija svarbą, kad ES pradėtų žengti strateginės parengties keliu;
17.ragina integruotosios parengties principą nuosekliai integruoti į visas ES institucijas, įstaigas ir agentūras; primygtinai pabrėžia poreikį sukurti privalomą saugumo ir parengties patikrą, kuri būtų skirta esamų teisės aktų poveikio vertinimams ir testavimui nepalankiausiomis sąlygomis ateityje atlikti; pabrėžia poreikį mažinti dabartiniuose ES teisės aktuose esančias kliūtis, kurios silpnina Europos gynybos ir saugumo veiksmingumą;
18.kviečia Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti galimybę priimti ES parengties aktą ir jame išdėstyti bendrus standartus ir ilgalaikes gaires, pagal kurias, jei įmanoma, būtų derinamos ES ir nacionalinės pastangos;
19.ragina ES ir jos valstybes nares suplanuoti ir reguliariai vykdyti ES visapusiškos parengties pratybas, siekiant išbandyti aukšto lygio sprendimų priėmimo ir operacinį koordinavimą ir taip paskatinti kurti tvirtus horizontalius ryšius tarp dalyvių ir sektorių;
20.ragina ES skubiai pritaikyti savo priemones naujai realybei– suplanuoti administracinius pajėgumus, kurie karų ar kitų didelio masto krizių atveju vykdytų procedūras skubos tvarka, ir priimti reikiamas priemones;
21.mano, kad reguliarios grėsmės analizės– tokios, kokia pirmą kartą buvo atlikta pagal Strateginį kelrodį, yra absoliučiai būtinos; mano, kad Strateginis kelrodis, BSGP, baltoji knyga ir Europos gynybos pramonės strategija turėtų sudaryti kompleksinės Europos gynybos vizijos pagrindą;
22.primena, kad Strateginio kelrodžio veiksmų plane ES pateikiami reikiami pasiūlymai; primygtinai ragina valstybes nares skubiai priimti sprendimus, kuriais būtų užtikrintas visapusiškas jo įgyvendinimas; pakartoja savo raginimą pagaliau aprūpinti Karinių misijų planavimo ir vykdymo centrą tinkamomis patalpomis ir darbuotojais, sustiprinti valdymą ir kontrolę ir visoms BSGP misijoms ir operacijoms užtikrinti veiksmingas ryšio ir informacines sistemas; primygtinai pabrėžia, kad ES greitojo dislokavimo pajėgumai turi pasiekti visišką operacinę parengtį 2025m.; yra tvirtai įsitikinęs, kad būtina didesnė pažanga pradedant praktiškai taikyti Europos Sąjungos sutarties (ESS) 42 straipsnio 7 dalį;
23.pakartoja savo raginimą ne vien žodžiais, bet ir veiksmais stiprinti ES ir NATO bendradarbiavimą, taip pat ir tokiose srityse kaip keitimasis informacija, koordinavimo planavimas, glaudesnis bendradarbiavimas vykdant atitinkamas karines operacijas ir bendros pastangos siekiant reikšmingai padidinti karinio mobilumo iniciatyvas, mokantis iš patirties, įgytos teikiant karinę pagalbą Ukrainai;
24.kviečia valstybes nares aktyviai dalyvauti pirmenybinių gynybos produktų užsakymo mechanizme, kad būtų galima nustatyti užsakymų ir sutarčių, o susiklosčius kritinėms situacijoms– darbuotojų samdymo prioritetus; pabrėžia, kad toks mechanizmas turėtų būti taikomas plačiau, ne tik dabartinėms gynybos reikmėms, ir apimti kitą būtiną atsparumo stiprinimo infrastruktūrą, pavyzdžiui, energetikos, transporto ir telekomunikacijų;
25.ragina ES, bendradarbiaujant su NATO ir naudojantis Europos gynybos agentūros (EGA) pagalba, nustatyti ypatingos svarbos ES gynybos pajėgumų spragas ir trūkumus ir imtis priemonių jiems šalinti, taip pat sutelkti jėgas tam, kad Europos strateginės įgalinančios priemonės suteiktų ES tikros pridėtinės vertės; pažymi, jog tam, kad ES galėtų atremti ekstremaliausias karines situacijas, ji privalo naudoti tuos pačius jėgos reikalavimus, kokius esminiams kariniams pajėgumams, ypač oro gynybai, amunicijai, tolimojo nuotolio ginklų pajėgumams, logistikai ir įgalinančioms priemonėms, yra nustačiusi NATO;
26.primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares nuo „srauto“ principo, daugiausia taikomo jų kariniams pajėgumams taikos metu, pereiti prie „atsargų“ principo, pagal kurį gynybos įrangos atsargos būtų parengtos pastoviai didėjantiems poreikiams patenkinti; yra įsitikinęs, kad Komisija turėtų imtis visų įmanomų veiksmų, siekdama didinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir skatinti aktyvesnį dialogą dėl ilgalaikio planavimo bei užtikrinti jo skaidrumą, iniciatyviau imtis priemonių žaliavų tiekimui užtikrinti ir vykdyti politiką, kuri padėtų pašalinti gamybos procesų ir darbo rinkos spragas;
27.ragina ES laikytis bendro ir darnaus požiūrio į išorės pagalbą visais aspektais, o bendrą užsienio ir saugumo politiką daug glaudžiau suderinti su BSGP tikslais ir priemonėmis;
28.mano, kad kovojant hibridinį prieš ES, jos valstybes nares ir partneres, ypač šalis kandidates, nukreiptą karą, BSGP privalo tapti ES ginkluotuoju sparnu; yra giliai susirūpinęs dėl labai padaugėjusių hibridinių išpuolių, įskaitant sabotažą, kibernetinius išpuolius, manipuliavimą informacija ir kišimąsi į rinkimus, siekiant susilpninti ES ir šalis kandidates; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę taikyti reikiamos formos atgrasomąsias ir atsakomąsias priemones, įskaitant ESS 42 straipsnio 7 dalies taikymą; pabrėžia būtinybę gerinti gebėjimą pagal BSGP nustatyti manipuliavimo informacija atvejus, kuriais siekiama pakenkti ES išorės veiksmams, užkirsti tokiems atvejams kelią ir imtis atsakomųjų veiksmų; pakartoja savo raginimą sukurti veiksmingą horizontalią strateginės komunikacijos strategiją, pritaikytą visiems ES komunikacijos kanalams;
29.ragina, laikantis BSGP ir sekant Europos oro transporto vadovavimo centro modeliu, sukurti ES atsako į krizes oro transporto laivyną, kurį sudarytų kariniai transportiniai orlaiviai, laikomi ES lygmeniu ir valstybėms narėms suteikiami dislokavimo ES tikslais, įrangos arba pajėgų transportavimui (karinio mobilumo tikslais) arba evakuacijai ekstremaliosios situacijos atveju (toks poreikis išryškėjo, kai pasireiškė pajėgumų trūkumas atsitraukiant iš Afganistano), taip pat civilinio saugumo misijoms;
30.tikisi, kad Europos išorės veiksmų tarnyba atliks išsamias ir bekompromises BSGP misijų ir operacijų peržiūras– pirmiausia įvertins atitinkamų jų įgaliojimų realistiškumą, atsižvelgdama į skiriamus išteklius, darbuotojų misijoms ir operacijoms samdymo metodą, ypač sąsajas tarp reikalingų įgūdžių ir įvairių profilių, išteklių paskirstymą ir misijų bei operacijų valdymą, kvietimų dalyvauti konkursuose skaidrumą, veiklą ir gautus rezultatus, geriausią praktiką ir „išmoktas pamokas“ ir patirtus sunkumus; prašo Tarybos atsižvelgiant į šias peržiūras priimti reikiamus sprendimus, kad neveiksmingas misijas būtų galima koreguoti arba jų atsisakyti, o naudingiausias– stiprinti; yra įsitikinęs, kad būtina gerinti BSGP misijų ir operacijų vertinimą ir kontrolę;
31.yra įsitikinęs, kad ES kartu su artimais partneriais turėtų parengti ekonominio bendradarbiavimo karo atveju planus, kad pasirengtų teikti tarpusavio paramą, kilus juos tiesiogiai įtraukiančioms plataus masto saugumo krizėms, ir gilinti ekonominį dialogą su Europos ir pasaulio partneriais karo atveju dėl ankstyvo perspėjimo apie fizines, hibridines ir kibernetines grėsmes, plėtoti tarpusavio paramos planavimą, ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą ir jūrų saugą;
32.ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiaujant su NATO pašalinti visas nereikalingas reglamentavimo kliūtis, lėtinančias Europos galimybes plėtoti savo karinį mobilumą; yra įsitikinęs, kad ES turi pereiti nuo „mobilumo“ prie „karinės logistikos“ logikos; mano, kad karinio mobilumo sąvoka turėtų būti taikoma infrastruktūrai, apimančiai visus logistinius mobilumo aspektus, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, logistikos centrus, degalus, atsargines dalis, remonto pajėgumus ir amuniciją; pabrėžia, kad būtinos reikšmingos investicijos į karinio mobilumo infrastruktūrą, siekiant sustiprinti krovinių transportavimo oru pajėgumus, ir kad būtina intensyviau plėtoti tokią logistikos infrastruktūrą kaip stovyklos, sandėliai, uostai, oro, jūros ir geležinkelio platformos, geležinkeliai, vandens ir sausumos keliai bei tiltai; primygtinai pabrėžia, jog būtina pritaikyti reglamentavimą, kad būtų galima greitai įgyvendinti techninį susitarimą, pasirašytą pagal EGA tarpvalstybinio judėjimo leidimą, suderinti muitinių formalumus ir parengti centralizuotą ir pagrįstą tvarką, pagal kurią, susiklosčius krizės situacijai, būtų panaikinti kelių ir geležinkelio eismo standartai;
33.yra įsitikinęs, jog norėdama sukurti Europos gynybos pramonei palankią ekosistemą, ES privalo parengti vieningą ir aiškią jos ilgalaikę viziją, viešinti ją ir užtikrinti, kad būtų patenkinti prioritetiniai poreikiai;
34.primygtinai ragina ES užtikrinti didesnę darną tarp esamų ir būsimų ES priemonių, ypač tarp Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo priemonės aspektų, susijusių su poreikių konsolidavimu, ir Europos gynybos fondo (EGF) aspektų, susijusių su programinių veiksmų gairėmis, tarp Europos gynybos pramonės stiprinimo vykdant bendrus pirkimus akto (EDIRPA) aspektų, susijusių su bendrais pirkimais, ir Akto dėl paramos amunicijos gamybai (ASAP) aspektų, susijusių su pramonės veiklos didinimu, tarp EGPP aspektų, susijusių su priklausomybės sričių nustatymu, ir EGF aspektų, susijusių su nustatytos priklausomybės mažinimu; o pačioje EGPP užtikrinti veiksmų, susijusių su paklausa ir pasiūla, suderinimą;
35.primygtinai pabrėžia ES pavyzdinių projektų, t.y. Europos gynybos srities bendrų interesų projektų (EGSBIP), turinčių didelės reikšmės Europos gynybos pramonei, svarbą; yra įsitikinęs, kad EGSBIP turėtų būti naudojami pramoniniams ir technologiniams pajėgumams, kuriais grindžiami pagrindiniai kelių valstybių narių bendri prioritetai, palaikyti tokiose srityse kaip strateginės įgalinančios priemonės (ypač kosmoso ir Europos oro gynybos sektoriuje), kad būtų galima reaguoti į visas grėsmes, plėtoti karinį mobilumą (ypač strateginio ir taktinio oro transporto), tolimojo smūgio pajėgumus, bepiločių orlaivių ir gynybos nuo jų technologijas, raketas ir amuniciją, dirbtinį intelektą, taip pat plėtoti savarankišką infrastruktūrą ir ypatingos svarbos įgalinimo priemones; pabrėžia, kad reikia būti realistiškiems, atsižvelgiant į tokį skaičių prioritetų ir būtinybę telkti naujus išteklius; šiuo atžvilgiu mano, kad ES turėtų sutelkti dėmesį į greitai prieinamas ir pasiteisinusias Europos technologijas, kurios mažina jos priklausomybę ir didina saugumą; ragina kurti Europos gynybos pramonės lyderius ir taip siekti tikslo konsoliduoti ES gynybos technologinę ir pramoninę bazę (EGTPB) bei didinti savo pasaulinį konkurencingumą; dar mano, kad užuot dėmesį telkus į sąžiningą grąžą, pagal ES gynybos politiką reikėtų skatinti Europos kompetencijos centrų augimą;
36.ragina toliau plėtoti ES gynybos pramonės politiką, siekiant tobulinti esamas konkrečiai gynybai skirtas priemones, taip pat prireikus plėtoti naujas priemones ir optimizuoti ne konkrečiai gynybai skirtų priemonių naudojimą EGTPB reikmėms;
37.primena poreikį užtikrinti ES viešosios politikos nuoseklumą, t.y. tai, kad pagal ją negali būti nustatomi bendriems gynybos tikslams prieštaraujantys įpareigojimai, ypač saugumo krizės laikotarpiu, kai turėtų būti įvestas „strateginės išimties“ principas; ragina kurti tikrą gynybos aplinką, kurioje būtų palaikomos pastangos didinti pramonės veiklą– tam tikslui geriau išnaudoti esamas Komisijos daugiasektorines priemones, atrankines patikras bei peržiūras, ir prireikus jas koreguoti, siekiant užtikrinti, kad jos nesilpnintų ES gynybos politikos tikslų;
38.siūlo leisti atitinkamiems su gynyba susijusiems subjektams (veiklai) naudotis „InvestEU“ ir kitais ES fondais, pasinaudojant galimybe ES gynybos pramonės sektoriuje kurti naujas darbo vietas; primygtinai pabrėžia, kad atitinkamiems su gynyba susijusiems subjektams (veiklai) reikia suteikti prioritetą, tuo tikslu remiantis Lustų aktu ir Ypatingos svarbos žaliavų aktu; yra įsitikinęs, kad Komisijos paskelbtos paprastinimo pastangos privalo visapusiškai apimti gynybos sektorių;
39.primygtinai pabrėžia, kad reikia užtikrinti geografinę darną, atsižvelgiant į ES ir Jungtinės Karalystės valią ne tik dirbti drauge, ypač kurti saugumo garantijas Ukrainai ir tapti glaudesnėmis saugumo partnerėmis, bet ir pasirašyti bendrą deklaraciją dėl konkrečių įsipareigojimų ir struktūruoto dialogo, kuriais būtų siekiama stiprinti ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą kovojant su visais žemynui kylančiais užsienio ir saugumo iššūkiais (dėl šio bendradarbiavimo biudžeto ir reguliavimo sąlygų dar turi būti susiderėta), nepamirštant ES sprendimų priėmimo savarankiškumo svarbos;
40.ragina užtikrinti didesnę įmonėms teikiamos paramos darną– mažinti nereikalingą administracinę naštą bei biurokratizmą ir užtikrinti paprastesnes galimybes naudotis parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms;
41.ragina užtikrinti didesnę valdymo darną, nes BSGP privalo tapti galingos Europos priemone; mano, kad tam reikalingas realus valdymo lygmens ryšys tarp valstybių narių, Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir kitų Europos Komisijos narių; primygtinai ragina valstybes nares sumažinti sprendimų priėmimo dėl Europos gynybos sudėtingumą; ragina sukurti Gynybos ministrų tarybą ir sprendimams, priimamiems Europos Vadovų Taryboje, Ministrų taryboje ir tokiose ES agentūrose kaip EGA, išskyrus sprendimus dėl karinių operacijų, kuriems reikalingi vykdomieji įgaliojimai, vietoj vieningumo principo pradėti taikyti kvalifikuotosios daugumos balsų principą; iki tol ragina naudotis ESS 44straipsniu ir Komisijoje įkurti tarpsektorinę gynybos darbo grupę; ragina padidinti demokratinę atskaitomybę didinant Parlamento vykdomą kontrolę;
42.pabrėžia, kad bendrosios Europos gynybos rinkos sukūrimas yra prioritetas, nes Europos gynybos pramonės susiskaidymas ir nepakankamas konkurencingumas iki šiol trukdė ES gebėjimui prisiimti daugiau atsakomybės kaip saugumo užtikrintojai; primena, kad „gynybos rinka“ reiškia, kad jos specifika turi būti visapusiškai pripažinta, o ES viešoji politika turi būti taikoma tinkamai ir nuosekliai; primena, kad šioje bendrojoje rinkoje pirmenybė turėtų būti suteikiama Europai, griežtai ją susiejant su teritoriškumo principu ir ES kuriama pridėtine verte;
43.yra tvirtinai įsitikinęs, kad Europos pirmenybė turėtų būti pamatinis ES politikos, susijusios su Europos gynybos rinka, principas; Europos gynybos rinka yra strategiškai būtina Europos praktinei patirčiai išsaugoti ir Europos gynybos pajėgumams ilgalaikėje perspektyvoje stiprinti bei užtikrinti, kad ES mokesčių mokėtojų pinigai būtų panaudoti pridėtinės vertės kūrimui ES teritorijoje;
44.ragina vidaus rinkos idėją susieti su teritoriškumo principu, nes gynybos pagrindą sudaro valstybių narių politika, o ne rinka, o gynybos pramonei yra duodamas leidimas gaminti ir taikoma išimtis dėl pardavimo;
45.primygtinai pabrėžia, kad visoje ES reikia šalinti gynybos produktų patekimo į rinką kliūtis peržiūrint direktyvas dėl su gynyba susijusių produktų perdavimo ir pirkimo;
46.pabrėžia, kad Europos pirmenybės principas turi atsispindėti ES gynybos reglamentuose, juose nustatant aiškius ir vienareikšmius tinkamumo kriterijus tiek subjektams, tiek produktams;
47.ragina Komisiją vietoj EGF sukurti geriau ištekliais aprūpintą, strategiškiau ir efektyviau veikiančią įstaigą, kuri remtų bendrus mokslinius tyrimus ir inovacijas visoje tiekimo grandinėje ir sukurtų sąlygas spręsti technologines problemas, pavyzdžiui, susijusias su išaugusiomis nuolatinėmis grėsmėmis, dirbtiniu intelektu ir mašinų mokymusi, kvantine kompiuterija, kariniu daiktų internetu, saugumu, išpuoliais prieš saugumo grandinę, naudojimusi ką tik nustatytu pažeidžiamumu ir debesijos saugumu; ragina įsteigti ES agentūrą, įkvėptą Amerikos gynybos mokslinių tyrimų projektų agentūros (DARPA) pavyzdžio, bet pritaikytą pagal ES specifiką, kad būtų galima finansuoti strateginius, proveržio projektus, kuriais būtų siekiama stiprinti Europos technologinį ir ekonominį pranašumą;
48.yra susirūpinęs, kad, reikšmingai nepadidinus investicijų į gynybą, ES nepasieks savo saugumo ir gynybos tikslų, nei susijusių su karine parama Ukrainai, nei susijusių su ES bendro saugumo stiprinimu; pabrėžia, kad nepasirengimo ekstremaliausioms karinėms situacijoms kaina bus daug didesnė už ryžtingos ES parengties išlaidas; primena, kad bendros ES gynybos išlaidos yra nepakankamos ir kad nepakankamai dėmesio skiriama inovacijoms; ragina ES ir valstybes nares dirbti ir susitarti dėl konkrečių trumpalaikio ir ilgalaikio masinio viešojo ir privačiojo investavimo į gynybą ir saugumą būdų ir priemonių; primena, kad, Komisijos vertinimu, per ateinančius 10 metų (2025–2034m.) reikės 500mlrd. EUR investicijų, įskaitant 400mlrd. EUR investicijas valstybių narių gynybos pajėgumams stiprinti ir 100mlrd.EUR– Ukrainai remti;
49.mano, kad kitoje ES daugiametėje finansinėje programoje (DFP) gynybos išlaidų eilutėse turės atsispindėti naujas prioritetas– „pasirengimas ekstremaliausioms karinėms situacijoms“ ir kad į jas reikės įtraukti ambicingą karinio mobilumo, mobilumo stabdymo priemonių ir gynybos pramonės pajėgumų stiprinimo finansavimą;
50.tvirtai palaiko Komisijos Pirmininkės 2025m. vasario 4d. pristatytą penkių dalių planą „ReArm Europe“, kuriame numatyta galimybė investicijoms į gynybą pradėti taikyti Stabilumo ir augimo pakte numatytą išlygą, kad valstybės narės galėtų padidinti savo išlaidas gynybai, nauja priemonė, pagal kurią valstybėms narėms būtų suteikta 150mlrd.EUR paskolų investicijoms į gynybą, galimybės ir paskatos valstybėms narėms, nusprendusioms gynybos išlaidų didinimui pasinaudoti sanglaudos politikos programomis, taip pat numatyta užbaigiant kurti kapitalo rinkų sąjungą ir išplečiant Europos investicijų banko (EIB) veiklos mastą telkti privatųjį kapitalą; primygtinai ragina valstybes nares palaikyti šį planą;
51.tvirtai palaiko idėją, kad valstybės narės privalo didinti savo gynybos ir saugumo finansavimą iki naujo lygio; pažymi, kad kai kurios valstybės narės jau didina savo gynybos išlaidas iki 5% BVP ir primygtinai pabrėžia, jog dabartinė saugumo aplinka ir daugybinės, sudėtingos bei kintančios grėsmės saugumui reikalauja, kad valstybės narės gynybai skirtų bent 3% BVP;
52.primygtinai pabrėžia, kad dėl poreikių skubumo nebegalima laukti kito laikotarpio DFP; primygtinai pabrėžia, kad būtina nedelsiant svarstyti novatoriškus būdus, kaip rasti papildomo finansavimo, be kitų dalykų:
a)iš naujo įvertinti esamų ES lėšų prioritetus;
b)investuoti į gynybos sektorių, aiškiai nustačius, kad šios išlaidos yra tinkamos finansuoti iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo, bet kartu leisti regionams ir valstybėms narėms patiems pagal vietos poreikius nuspręsti, ar tai yra prioritetas;
c)sudaryti sąlygas paprasčiau ir greičiau perskirstyti lėšas iš vieno projekto į kitą;
d)išnagrinėti galimybę pakoreguoti ES finansavimo kriterijus ir paskirstant išlaidas daugiau naujo dėmesio skirti saugumo kriterijams;
53.pabrėžia, kad „visuomenės paskola“ padėtų ne tik sutelkti Europos šeimų santaupas, bet ir suvienyti 450 milijonų Europos piliečių drauge patenkinti poreikį didinti mūsų kolektyvinį saugumą; pabrėžia, kad tokia visuomenės paskola būtų teikiama, visose 27 valstybėse narėse vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis ir lengvatomis, ir galėtų padėti sukurti bendrą priklausymo ES tautoms jausmą;
54.laikosi nuomonės, kad nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai turėtų būti iš dalies keičiami numatant naują finansavimą gynybai;
55.rekomenduoja pagal naująją ES skolinimosi programą, remiantis „NetGenerationEU“ pavyzdžiu, ir tęsiant „gynybos obligacijų“ idėją, išskirti naujus išteklius, kuriais prireikus būtų galima papildyti Komisijos „ReArm Europe“ planą, o prie jų savo įnašais galbūt turėtų prisidėti ir valstybės narės;
56.pakartoja ir Komisijos plane „ReArm Europe“ pateiktą raginimą EIB, kitoms tarptautinėms finansų įstaigoms ir privatiems Europos bankams aktyviau investuoti į Europos gynybos pramonę, nes spartesnės investicijos į ES saugumą ir gynybą pritrauktų privatųjį finansavimą ir pasiųstų stiprų signalą kitiems investuotojams bei rinkos dalyviams;
57.ragina EIB pirmiausia dar kartą įvertinti atmestos veiklos sąrašą, pakoreguoti savo skolinimo politiką padidinant saugumo ir gynybos sričiai skiriamą finansavimą, ir išnagrinėti galimybę leisti specialius skolos vertybinius popierius saugumo ir gynybos projektams finansuoti;
58.ragina sukurti ekstremaliųjų situacijų procedūras projektams, vykdomiems reaguojant į dideles krizes arba karus, pagal kurias ES, drauge su EIB, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, Europos plėtros banko taryba galėtų įgalinti bankus sparčiau remti krizių arba karų laikotarpiu reikalingus projektus; ragina ES taip pat apsvarstyti galimybę iš dalies keisti Sutarties, kad Europos stabilumo mechanizmo kapitalą būtų galima naudoti Europos karo pramonei;
59.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijos pirmininkės pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijos Pirmininkei ir kompetentingiems Komisijos nariams, ES saugumo ir gynybos agentūroms ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
- [1] 2024m. rugsėjo 9d. Mario Draghi pranešimas „Europos konkurencingumo ateitis“.