合法博彩网站

Europos Parlamentas,

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 2018听m. lapkri膷io 28听d. Komisijos komunikat膮 鈥炁爒ari m奴s懦 vis懦 planeta. Strategin臈 klestin膷ios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija鈥� (),

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 Jungtini懦 Taut懦 bendr膮j膮 klimato kaitos konvencij膮 (UNFCCC) ir 寞 jos Kioto protokol膮,

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 Pary啪iaus susitarim膮, Sprendim膮 Nr.听1/CP.21 ir 2015听m. lapkri膷io 30听d.听鈥� gruod啪io 11听d. Pary啪iuje, Pranc奴zijoje, vykusias 21-膮j膮 Jungtini懦 Taut懦 bendrosios klimato kaitos konvencijos 拧ali懦 konferencij膮 (COP听21) ir 11-膮j膮 拧ali懦 konferencij膮, kuri laikoma Kioto protokolo 拧ali懦 susitikimu (CMP听11),

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 2018听m. gruod啪io 2鈥�14听d. Katovicuose, Lenkijoje, vykusias 24-膮j膮 JTBKKK 拧ali懦 konferencij膮 (COP听24), 14-膮j膮 拧ali懦 konferencij膮, kuri laikoma Kioto protokolo 拧ali懦 susitikimu, (CMP听14) ir 拧ali懦 konferencijos, kuri laikoma Pary啪iaus susitarimo 拧ali懦 susitikimu, pirmosios sesijos tre膷i膮j膮 dal寞 (CMA听1.3),

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 Jungtini懦 Taut懦 darnaus vystymosi darbotvark臋 iki 2030听m. ir 寞 darnaus vystymosi tikslus (DVT),

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 savo 2018听m. spalio 25听d. rezoliucij膮 d臈l 2018听m. Jungtini懦 Taut懦 klimato kaitos konferencijos Katovicuose, Lenkijoje (COP听24)[1],

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 2018听m. kovo 22听d. Europos Vadov懦 Tarybos i拧vadas,

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 Tarpvyriausybin臈s klimato kaitos komisijos (IPCC) speciali膮j膮 ataskait膮 d臈l visuotinio at拧ilimo 1,5听C, penkt膮j膮 vertinimo ataskait膮 (AR5) ir apibendrinam膮j膮 ataskait膮,

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 2018听m. lapkri膷io 27听d. priimt膮 Jungtini懦 Taut懦 ataskaitos d臈l atotr奴kio i拧metam懦j懦 ter拧al懦 srityje devint膮j膮 redakcij膮,

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 Biologin臈s 寞vairov臈s konvencij膮,

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 Aplinkos, visuomen臈s sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Pramon臈s, mokslini懦 tyrim懦 ir energetikos komiteto pasi奴lym膮 d臈l rezoliucijos,

鈥撎�听atsi啪velgdamas 寞 Darbo tvarkos taisykli懦 123 straipsnio 2 dal寞,

A.听听kadangi po COP听24 Katovicuose buvo priimtas Katovic懦 teis臈s akt懦 rinkinys, kuriame numatytas teisinis ai拧kumas 寞gyvendinant Pary啪iaus susitarim膮;

1.听听pa啪ymi, kad Europos pilie膷iai jau susiduria su tiesioginiu klimato kaitos poveikiu; pabr臈啪ia, kad, vadovaujantis Europos aplinkos agent奴ros duomenimis, vidutiniai metiniai nuostoliai d臈l su oru ir klimatu susijusi懦 ekstremali懦 situacij懦 S膮jungoje 2010鈥�2016听m. sudar臈 apie 12,8听mlrd.听EUR ir kad, jei nebus imamasi priemoni懦 ateityje, 啪ala ES d臈l klimato kaitos iki 2080听m. gali sudaryti ma啪iausiai 190听mlrd. EUR听鈥� tai grynasis socialin臈s gerov臈s nuostolis, lygus 1,8听proc. dabartinio BVP dyd啪io; pabr臈啪ia, kad esant didelio i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiekio scenarijui metin臈s ES i拧laidos d臈l potvyni懦 iki 2100听m. gali siekti vien膮 trilijon膮 eur懦 ir kad su klimatu susijusios nelaim臈s iki 2100听m. gali paveikti apie du tre膷dalius ES pilie膷i懦, palyginti su dabartiniais 5听proc.; be to, pa啪ymi, kad Europos aplinkos agent奴ros duomenimis, iki 2030听m. 50听proc. ES gyvenam懦j懦 vietovi懦 patirs didel寞 vandens tr奴kum膮;

2.听听primena 2018听m. lapkri膷io听m臈n. Eurobarometro i拧vadas, i拧 kuri懦 matyti, kad 93听proc. europie膷i懦 mano, jog klimato kait膮 sukelia 啪mogaus veikla, o 85听proc. sutinka, kad kovojant su klimato kaita ir efektyviau naudojant energij膮 Europoje gali b奴ti skatinamas ekonomikos augimas ir darbo viet懦 k奴rimas; atkreipia d臈mes寞 寞 tai, kad klimato kaita yra ypa膷 aktualus klausimas Europos 啪mon臈ms;

3.听听pabr臈啪ia, kad IPCC specialioje ataskaitoje d臈l 1,5听C pasaulinio at拧ilimo pateiktas i拧samiausias ir naujausias klimato kaitos 拧velninimo b奴d懦, atitinkan膷i懦 Pary啪iaus susitarim膮, mokslinis vertinimas;

4.听听pabr臈啪ia, kad, vadovaujantis IPCC 1,5掳C speciali膮ja ataskaita, visuotinio at拧ilimo apribojimas iki 1,5掳C, 拧io lygio nevir拧ijant arba vir拧ijant ribotai, rei拧kia, kad v臈liausiai iki 2067听m. tur臈s b奴ti pasiektas nulinis i拧metamas 艩ESD kiekio lygis, o iki 2030听m. pasaulyje i拧metamas metinis 艩ESD kiekis tur臈s b奴ti suma啪intas iki maksimalaus 27,4听mln. Gt CO2 duj懦 ekvivalento per metus; pa啪ymi, kad, atsi啪velgdama 寞 拧ias i拧vadas, S膮junga, kaip pasaulin臈 lyder臈, siekdama iki 2100听m. i拧laikyti puikias galimybes u啪tikrinti, kad pasaulio temperat奴ra nepakilt懦 daugiau kaip 1,5听掳C, turi stengtis pasiekti nulin寞 i拧metamo 艩ESD kiekio lyg寞 kuo grei膷iau ir v臈liausiai iki 2050听m.;

5.听听yra susir奴pin臋s d臈l 2018听m. JT ataskaitos d臈l atotr奴kio i拧metam懦j懦 ter拧al懦 srityje, kurioje teigiama, kad dabartiniai bes膮lyginiai nacionaliniu lygmeniu nustatyti 寞na拧ai gerokai vir拧ija Pary啪iaus susitarime nustatyt膮 2听掳C at拧ilimo rib膮, o tai rei拧kia, kad iki 2100听m. apskai膷iuotas temperat奴ros padid臈jimas bus 3,2掳C[2]; pa啪ymi, kad visos UNFCCC susitarian膷iosios 拧alys turi skubiai iki 2020听m. padidinti savo u啪mojus klimato srityje;

6.听听teigiamai vertina paskelbt膮 Komisijos komunikat膮 鈥炁爒ari m奴s懦 vis懦 planeta Strategin臈 klestin膷ios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija鈥�, kuriame atkreipiamas d臈mesys 寞 tai kad per臈jimas prie nulin臈s 艩ESD ekonomikos suteikia galimybes Europos pilie膷iams ir Europos ekonomikai, kurioje dalyvauja ES institucijos, nacionaliniai parlamentai, 寞mon臈s ir socialinis sektorius, nevyriausybin臈s organizacijos ir pilie膷iai; pritaria nulin臈s 艩ESD ekonomikos iki 2050听m. tikslui ir primygtinai ragina valstybes nares t膮 pat寞 padaryti 2019听m. gegu啪臈s m臈n. Sibiu vyksian膷iame specialiajame ES auk拧膷iausiojo lygio susitikime;

ES skirtos am啪iaus vidurio nulinio i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiekio strategijos 寞gyvendinimo b奴dai

7.听听ragina Europos S膮jung膮 nustatyti, kad kova su pasauliniu at拧ilimu b奴t懦 tarp pagrindini懦 jos vertybi懦;

8.听听pa啪ymi, kad ES nulinio anglies dioksido strategijoje numatyti a拧tuoni galimi b奴dai, kuriais gali b奴ti 寞gyvendinti ekonominiai, technologiniai ir socialiniai poky膷iai, kuri懦 reikia, kad S膮junga pasiekt懦 Pary啪iaus susitarimo ilgalaik寞 temperat奴ros tiksl膮; pa啪ymi, kad tik du i拧 拧i懦 b奴d懦 pad臈t懦 ne v臈liau kaip iki 2050听m. pasiekti nulin寞 i拧metam膮 艩ESD kiek寞; atkreipia d臈mes寞 寞 tai, kad, siekiant 拧io tikslo reikia imtis greit懦 veiksm懦 ir d臈ti dideles pastangas visais lygmenimis听鈥� tiek vietos ir regioniniu, tiek nacionaliniu ir Europos, ir 寞traukti visus nevalstybinius subjektus; pripa啪寞sta, kad regioniniu ir vietos lygmeniu nustatomi 寞pareigojantys veiksmai ir vietos lygmeniu nustatomi 寞pareigojantys veiksmai gal臈t懦 b奴ti svarbios priemon臈s siekiant panaikinti i拧metam懦 ter拧al懦 kiekio atotr奴k寞; primena valstybi懦 nari懦 pareig膮 priimti nacionalines ilgalaikes strategijas, kaip nustatyta valdymo reglamente[3]; tod臈l ragina valstybes nares nustatyti ai拧kius trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus ir politik膮, kuri der臈t懦 su Pary啪iaus susitarimo tikslais, ir numatyti investicin臋 param膮 nulinio i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiekio sprendimo b奴dams;

9.听听su nerimu pa啪ymi, kad ES energijos importo priklausomyb臈 dabar sudaro apytiksliai 55听proc., be to, 拧iuo metu importuojama 90听proc. naftos ir 70听proc. duj懦 kiekio; pabr臈啪ia, kad, taikant nulinio i拧metamo 艩ESD kiekio lygio scenarij懦, iki 2050听m. 拧is kiekis suma啪臈t懦 iki 20听proc., ir tai tur臈t懦 teigiam膮 poveik寞 ES prekybos balansui ir geopolitinei pad臈膷iai; pa啪ymi, kad bendros 2031鈥�2050听m. i拧kastinio kuro importo i拧laid懦 santaupos b奴t懦 apytiksliai 2鈥�3听trln. EUR, kurie gal臈t懦 b奴ti panaudoti kitiems ES pilie膷i懦 prioritetams;

10.听听pabr臈啪ia, kad ma啪inant oro tar拧膮 pagal nulin寞 i拧metamo 艩ESD kiekio lygio scenarij懦, daugiau nei 40听proc. suma啪臈t懦 ankstyvos mirties nuo smulki懦j懦 kiet懦j懦 daleli懦 atvejai; pa啪ymi, kad pagal tok寞 scenarij懦 啪ala sveikatai b奴t懦 suma啪inta ma啪daug 200听mlrd. EUR per metus;

11.听听teigiamai vertina tai, kad nustatyti du sprendimo b奴dai, kuriais siekiama iki 2050听m. pasiekti nulin寞 i拧metam懦j懦 艩ESD kiek寞, be to, Komisija remia 拧iuos b奴dus ir mano, kad 拧is am啪iaus vidurio tikslas, yra vienintelis su S膮jungos 寞sipareigojimais pagal Pary啪iaus susitarim膮 suderinamas tikslas; apgailestauja, kad strategijoje nebuvo aptarti jokie nulinio i拧metamo 艩ESD kiekio iki 2050听m. sprendimo b奴dai;

12.听听pa啪ymi, kad klimato kaita ir biologin臈 寞vairov臈 yra tarpusavyje neatsiejamai susij臋; labai nerimauja d臈l to, kad visame pasaulyje nepavyksta sustabdyti biologin臈s 寞vairov臈s nykimo; pa啪ymi, kad biologin臈 寞vairov臈 turi esmin臋 savaimin臋 vert臋 ir yra gyvybi拧kai svarbi m奴s懦 buvimui;

Klimato kaitos socialiniai aspektai ir teisingas pereinamasis etapas

13.听听palankiai vertina tai, jog Komisija nurodo, kad nulin寞 i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiek寞 galima pasiekti nesuma啪inant darbo viet懦 skai膷iaus, ir teigiamai vertina i拧sam懦 energijai imlios pramon臈s per臈jimo prie nulinio i拧metamo ter拧al懦 kiekio vertinim膮; atkreipia d臈mes寞 寞 tai, kad teisingai per臈jus prie nulinio i拧metamo 艩ESD kiekio, jei 拧is per臈jimas bus tinkamai valdomas remiant pa啪eid啪iamiausius regionus, sektorius ir pilie膷ius, galima gauti didel寞 peln膮 darbo viet懦 k奴rimo S膮jungoje prasme听鈥� atsi啪velgiant 寞 ekonomin寞 u啪imtum膮, iki 2050听m. pagal nulini懦 i拧metam懦j懦 ter拧al懦 scenarij懦 bus sukurtos 2,1听mln. darbo viet懦, palyginti su 1,3听mln. darbo viet懦, jeigu b奴t懦 laikomasi scenarijaus, pagal kur寞 i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiekis b奴t懦 suma啪intas 80听proc.; tod臈l mano, kad Komisija pagal ES 寞g奴d啪i懦 panoram膮 tur臈t懦 atlikti atnaujint懦 寞g奴d啪i懦 audit膮, 寞skaitant regioninius duomenis apie 寞g奴d啪i懦 poreikius, susijusius su neutralizuoto poveikio klimatui Europa, siekiant remti pa啪eid啪iamiausius regionus, sektorius ir 啪mones taip padedant jiems 寞gyti nauj懦, ateityje tuose pa膷iuose regionuose kokybi拧koms darbo vietoms reikaling懦 寞g奴d啪i懦;

14.听听mano, kad su klimato kaita susij臋s per臈jimas Europoje turi b奴ti ekologi拧kai, ekonomi拧kai ir socialiai tvarus; pa啪ymi, kad, siekiant u啪tikrinti politin寞 vis懦 pilie膷i懦 pritarim膮, svarbu atsi啪velgti 寞 klimato kaitos ir priklausomyb臈s nuo i拧kastinio kuro panaikinimo politikos pasiskirstymo poveik寞, vis懦 pirma ma啪as pajamas gaunantiems 啪mon臈ms; tod臈l mano, kad visose ES ir nacionalin臈s klimato politikos srityse reik臈t懦 visapusi拧kai atsi啪velgti 寞 socialines pasekmes siekiant u啪tikrinti Europos socialin臋 ir ekologin臋 transformacij膮; 拧iuo at啪vilgiu pabr臈啪ia, kad individualiai pritaikytos ir pakankamai finansuojamos strategijos visais lygmenimis tur臈s b奴ti kuriamos 寞trauki懦 proces懦 pagrindu ir glaud啪iai bendradarbiaujant su vietos ir regionin臈mis vie拧osios vald啪ios institucijomis, profesin臈mis s膮jungomis, 拧vietimo institucijomis, pilietin臈s visuomen臈s organizacijomis ir priva膷iuoju sektoriumi, kad 拧iuo per臈jimo laikotarpiu b奴t懦 galima u啪tikrinti s膮啪iningas ir lygias galimybes visiems Europos pilie膷iams;

15.听听primena, kad ma啪daug 50鈥�125听mln. ES pilie膷i懦 拧iuo metu kyla energijos nepritekliaus rizika[4]; atkreipia d臈mes寞 寞 tai, kad d臈l energetikos pertvarkos ma啪as pajamas turintiems 啪mon臈ms gali b奴ti daromas neproporcingas poveikis ir padid臈ti energijos nepriteklius; pripa啪寞sta, kad energetikos politika turi apimti socialin寞 aspekt膮 ir u啪tikrinti, kad niekas neb奴t懦 u啪mir拧tas; ragina valstybes nares imtis 寞 ateit寞 orientuot懦 veiksm懦 siekiant u啪tikrinti teising膮 energetikos pertvark膮 ir vis懦 ES pilie膷i懦 prieig膮 prie energijos;

16.听听mano, kad jaunimas turi vis didesn寞 socialin寞 ir aplinkosaugin寞 s膮moningum膮, kuris suteikia gali懦 pertvarkyti m奴s懦 visuomen臋 siekiant klimato kaitai atsparios ateities, ir kad jaunimo 拧vietimas yra viena i拧 veiksmingiausi懦 kovos su klimato kaita priemoni懦; pabr臈啪ia, kad b奴tina aktyviai 寞traukti jaunesnes kartas kuriant tarptautinius, tarpkult奴rinius ir kart懦 tarpusavio santykius, kuriais grind啪iami kult奴riniai poky膷iai, kurie pad臈s remti pasaulines pastangas siekiant tvaresn臈s ateities;

17.听听teigiamai vertina tai, kad visoje Europoje 啪mon臈s vis aktyviau i拧rei拧kia su klimato kaita susijus寞 teisingum膮, ypa膷 per streikus mokyklose; teigiamai vertina 拧i懦 aktyvist懦 raginimus siekti platesni懦 u啪moj懦 ir mano, kad nacionalin臈s, regionin臈s ir vietos vald啪ios institucijos, taip pat ES tur臈t懦 atsi啪velgti 寞 拧iuos raginimus;

Tarpiniai tikslai

18.听听pabr臈啪ia, kad norint iki 2050听m. pasiekti nulin寞 i拧metamo 艩ESD kiekio lyg寞 ekonomi拧kai veiksmingiausiu b奴du, reikia padidinti 2030听m. u啪moj懦 lyg寞 ir suderinti j寞 su 2050听m. nulinio 艩ESD i拧metimo scenarijais; mano, jog ypa膷 svarbu, kad v臈liausiai per JT auk拧膷iausiojo lygio susitikim膮 klimato kaitos klausimais Niujorke 2019听m. S膮junga ai拧kiai parodyt懦, kad ji yra pasirengusi per啪i奴r臈ti savo ind臈l寞 寞 Pary啪iaus susitarim膮;

19.听听pritaria S膮jungos nacionaliniu lygmeniu nustatom懦 寞pareigojan膷i懦 veiksm懦 atnaujinimui, nustatant tiksl膮 visos ekonomikos mastu S膮jungoje i拧metam懦 艩ESD kiek寞 iki 2030听m. suma啪inti ne ma啪iau kaip 55听proc., palyginti su XX am啪iaus 10-ojo de拧imtme膷io lygiu; tod臈l ragina ES vadovus pritarti galimybei atitinkamai padidinti S膮jungos nacionaliniu lygmeniu nustatom懦 寞pareigojan膷i懦 veiksm懦 u啪moj懦 lyg寞 2019听m. gegu啪臈s m臈n. Sibiu vyksian膷iame specialiajame ES auk拧膷iausiojo lygio susitikime, atsi啪velgiant 寞 2019听m. rugs臈jo m臈n. JT auk拧膷iausiojo lygio susitikim膮 klimato kaitos klausimais;

20.听听tod臈l mano, kad Komisija tur臈t懦 ne v臈liau kaip 2022鈥�2024听m. atlikdama 2030听m. klimato kaitos dokument懦 rinkinio ir kit懦 susijusi懦 teis臈s akt懦 per啪i奴r膮, pateikti pasi奴lymus d臈l teis臈k奴ros proced奴ra priimam懦 akt懦, kuriuose b奴t懦 numatyti platesni u啪mojai, atitinkantys atnaujintus nacionaliniu lygmeniu nustatomus 寞pareigojan膷ius veiksmus ir nulinio i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiekio tiksl膮; mano, kad nepakankamas 2030听m. u啪mojis apribot懦 ateities galimybes, galb奴t 寞traukiant tam tikr懦 ekonomi拧kai efektyvi懦 priklausomyb臈s nuo i拧kastinio kuro ma啪inimo priemoni懦 prieinamum膮; laiko 拧ias per啪i奴ras svarbiu 啪ingsniu u啪tikrinant ES 寞sipareigojimus klimato kaitos srityje;

21.听听mano, kad ES bus naudinga nustatyti ir kit膮 tarpin寞 i拧metamo 拧iltnamio efekt膮 sukelian膷i懦 duj懦 kiekio ma啪inimo tiksl膮 iki 2040听m., kaip priemon臋, siekiant ir toliau u啪tikrinti didesn寞 rink懦 stabilum膮, kuris suteikt懦 papildomo stabilumo ir u啪tikrint懦 ilgalaikio tikslo iki 2050听m. pasiekim膮;

Sektoriaus ind臈lis

22.听听pa啪ymi, kad, siekiant palengvinti priklausomyb臈s nuo i拧kastinio kuro ma啪inimo pastangas visoje energetikos sistemoje ir kituose susijusiuose sektoriuose, ir pasinaudoti didesniu veiksmingumu, svarbu laikytis integruoto, tarpsektorinio po啪i奴rio; pripa啪寞sta, kad energetikos sistemos integracija gali pad臈ti u啪tikrinti didesn寞 lankstum膮, geresn寞 sistemos veiksmingum膮, aktyvesn寞 atsinaujinan膷iosios energijos naudojim膮 tarp vis懦 energijos tiek臈j懦 ir galiausiai ekonomi拧kai efektyvi膮 energetikos pertvark膮;

23.听听atkreipia d臈mes寞 寞 tai, kad ES apyvartini懦 tar拧os leidim懦 prekybos sistema (ATLPS) nuo jos veikimo prad啪ios 2005听m. nepad臈jo suma啪inti i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiekio ir d臈l jos pav臈luota prad臈ti diskusijas rimtais ES lygmens klimato kaitos klausimais; mano, kad anglies dioksido rinka yra sistema su tr奴kumais, kuri懦 negalima pa拧alinti atliekant per啪i奴ras ir kad klimato kaitos negalima sustabdyti pasitelkiant rinkos j臈gas; primygtinai ragina Komisij膮 ir valstybes nares atsisakyti ES ATLPS ir pirmenyb臋 teikti tiesioginiam i拧kastinio kuro pramon臈s ir did啪iausi懦 ter拧臈j懦 reguliavimui;

24.听听pabr臈啪ia inovacij懦 pl臈tojant 寞vairias technologijas svarb膮 siekiant suma啪inti ekonomikos priklausomyb臋 nuo i拧kastinio kuro ir jas skatina, pvz., netar拧aus transporto, 啪iedin臈s ekonomikos ir bioekonomikos srityse; primygtinai ragina nustoti remti i拧kastin寞 kur膮 ir vietoje to pasinaudoti ekonomin臈s veiklos finansavimu, daugiausia d臈mesio vis懦 pirma skiriant labai ma啪懦 寞moni懦 ir MV漠 sektoriams, moksliniams tyrimams ir projektavimui, susijusiam su 拧variomis technologijomis ir (vietos) atsinaujinan膷iosios energijos gamyba, taip pat tvariai vietos maisto gamybai, kuri b奴t懦 atskirta nuo intensyvaus 奴kininkavimo;

25.听听primena, kad 71听proc. visos energijos panaudojama vien patalp懦 拧ildymui, tod臈l ma啪ai energijos vartojantys namai taps norma neutralizuoto poveikio klimatui Europos S膮jungoje ir pad臈s u啪tikrinti geresn臋 vis懦 europie膷i懦 sveikat膮 ir patogumus;

26.听听pabr臈啪ia svarb懦 atsinaujinan膷i懦j懦 energijos 拧altini懦 vaidmen寞 pereinant prie visai anglies dioksido nei拧skirian膷i懦 technologij懦 ekonomikos, nes 拧iuo metu energetikos sektoriuje i拧metama 75听proc. Europos 拧iltnamio efekt膮 sukelian膷i懦 duj懦;

27.听听mano, kad technologiniai poky膷iai ir sprendimo b奴dai, energijos vartojimo efektyvumas atsi啪velgiant 寞 pasi奴l膮 ir paklaus膮, ir tvari atsinaujinan膷ioji energija transporto, pastat懦, 拧ildymo ir 拧aldymo bei energijos sektoriuose, taip pat 啪iedin臈s ekonomikos principai bus pagrindiniai i拧metamojo 艩ESD kiekio ma啪inimo veiksniai;

28.听听ragina pereiti prie labai energij膮 taupan膷ios ir atsinaujinan膷iosios energijos i拧tekliais paremtos energetikos sistemos; pra拧o Komisijos ir valstybi懦 nari懦 imtis vis懦 b奴tin懦 veiksm懦 拧iuo po啪i奴riu, nes tai tur臈s poveik寞 visiems ekonomikos sektoriams; primygtinai ragina paskelbti privalom膮 Energijos vartojimo efektyvumo direktyv膮, kad b奴t懦 s臈kmingai pasiekti joje nustatyti tikslai; atkreipia d臈mes寞 寞 tai, kad visi strategijos 寞gyvendinimo b奴dai susij臋 su visi拧ku energetikos sektoriaus priklausomyb臈s nuo i拧kastinio kuro panaikinimu ne v臈liau kaip iki 2050听m., drasti拧ku i拧kastinio kuro ma啪inimu ir atsinaujinan膷iosios energijos gamybos didinimu;

29.听听pa啪ymi, kad visoje energijos grandin臈je b奴tina atsi啪velgti 寞 princip膮, pagal kur寞 pirmiausia u啪tikrinamas energijos vartojimo efektyvumas, 寞skaitant energijos gamyb膮, perdavim膮, paskirstym膮 ir galutin寞 vartojim膮, ir kad energijos vartojimo efektyvumo b奴t懦 paisoma visais atvejais, kai planuojama atitinkama energijos sistema arba priimami finansavimo sprendimai;

30.听听pabr臈啪ia, kad Ekologinio projektavimo direktyva[5] labai prisid臈jo prie ES klimato srities tiksl懦 寞gyvendinimo, nes 艩ESD kiekis kasmet suma啪臈jo 320听mln. ton懦 CO₂ ekvivalent懦, ir kad apskai膷iuota, jog iki 2020听m. ES vartotojai i拧 viso sutaupys iki 112听mlrd. EUR arba apie 490听EUR per metus vienam nam懦 奴kiui d臈l 拧ios direktyvos 寞gyvendinimo; ragina reguliuoti papildomus produktus pagal Ekologinio projektavimo direktyv膮, 寞skaitant plan拧etinius kompiuterius ir i拧maniuosius telefonus, ir nuolat atnaujinti esamus standartus, kad b奴t懦 atsi啪velgta 寞 technologin臋 pl臈tr膮;

31.听听nurodo, kad strategija patvirtina, kad 拧iltnamio efekt膮 sukelian膷i懦 duj懦 i拧metimas transporto sektoriuje dar vis did臈ja ir kad, siekiant suma啪inti priklausomyb臋 nuo i拧kastinio kuro transporto sektoriuje iki 2050听m., dabartin臈s politikos nepakaks; pabr臈啪ia, kad svarbu u啪tikrinti per臈jim膮 nuo oro transporto prie gele啪inkeli懦 transporto, taip pat per臈jim膮 prie vie拧ojo transporto ir dalijimusi pagr寞sto judumo; pa啪ymi, kad keli懦 transporte i拧metama apie penktadalis viso ES i拧metamo CO₂ kiekio; tod臈l ragina valstybes nares ir Komisij膮 imtis ry啪ting懦 veiksm懦 siekiant sudaryti s膮lygas vis懦 valstybi懦 nari懦 vartotojams 寞sigyti ma啪膮 ter拧al懦 kiek寞 ar visai j懦 nei拧metan膷i懦 transporto priemoni懦 kartu i拧vengiant didesnio sen懦 tar拧i懦 transporto priemoni懦 naudojimo ma啪as pajamas turin膷iose valstyb臈se nar臈se; be to, pabr臈啪ia pa啪angi懦 technologij懦, pvz., pa啪angiosios 寞krovimo prieig懦 infrastrukt奴ros, vaidmen寞 siekiant sukurti s膮veik膮 tarp transporto sektoriaus elektrifikacijos ir atsinaujinan膷i懦j懦 energijos i拧tekli懦 naudojimo;

32.听听apgailestauja d臈l aplinkyb臈s, kad kai kuri懦 valstybi懦 nari懦 antra拧tin臈je dalyje 鈥瀙riemokos u啪 konversij膮鈥� numatytos subsidijos daugiau nei 90听proc. atvej懦 i拧 tikr懦j懦 yra naudingos 寞sigyjant dyzelinu ir benzinu varomus automobilius, tod臈l ragina atitinkamas valstybes nares pakeisti 拧ias i拧mokas siekiant veiksmingai, kad b奴t懦 寞sigyjama ne ma啪iau kaip 50听proc. elektrini懦 ir ter拧al懦 nei拧metan膷i懦 automobili懦;

33.听听pabr臈啪ia, kad siekiant neutralizuoto poveikio klimatui visoje ES ekonomikoje, turi prisid臈ti visi sektoriai, 寞skaitant tarptautin臋 aviacij膮 ir laivyb膮; pa啪ymi, jog Komisijos atlikta analiz臈 rodo, kad dabartiniai pasauliniai tikslai ir priemon臈s, numatyti atitinkamai Tarptautin臈s j奴r懦 organizacijos ir Tarptautin臈s civilin臈s aviacijos organizacijos, net jeigu b奴t懦 visi拧kai 寞gyvendinti, neatitinka b奴tin懦 i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiekio ma啪inimo tiksl懦 ir kad reikia imtis tolesni懦 rimt懦 veiksm懦, atitinkan膷i懦 vis膮 ekonomik膮 apimant寞 tiksl膮, kad i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kiekis b奴t懦 lygus nuliui; pabr臈啪ia, kad 拧iuose sektoriuose reikia investuoti 寞 netar拧ias ir ma啪atar拧es technologijas bei degalus; ragina Komisij膮 prad臈ti prakti拧kai taikyti 鈥� princip膮 鈥瀟er拧臈jas moka鈥� 拧iuose sektoriuose, vis懦 pirma atsi啪velgiant 寞 啪ibalo apmokestinim膮 ir aviacijos biliet懦 kainas; primena, jog prognozuojama, kad iki 2050听m. tarptautin臈s laivybos sektoriaus i拧metamas 拧iltnamio efekt膮 sukelian膷i懦 duj懦 kiekis padid臈s net 250听proc.; teigiamai vertina tai, kad tarptautinis laivybos sektorius pats nustat臈 absoliut懦 i拧metamo 艩ESD kiekio ma啪inimo tiksl膮; su nerimu pa啪ymi, kad tr奴ksta pa啪angos siekiant 拧io tikslo konkre膷iais veiksmais, pavyzd啪iui, priskiriant Vidur啪emio j奴r膮 prie sieros i拧metam懦j懦 ter拧al懦 kontrol臈s rajono, kuriame kontroliuojamas keleivini懦 vandenyn懦 laineri懦 ir ve啪臈j懦 dideliais laivais i拧metamas sieros kiekis, kaip tai jau padaryta 艩iaur臈s j奴ros ir Laman拧o s膮siaurio atveju;

34.听听atkreipia d臈mes寞 寞 tai, kad 啪em臈s 奴kio sektoriuje, vis懦 pirma gyvulininkyst臈s pramon臈je, i拧metama apytiksliai 10听proc. viso ES i拧metamo 艩ESD kiekio, ir 拧iame sektoriuje i拧metamas did啪iausias metano kiekis, kuris daro rimt膮 neigiam膮 poveik寞 viso pasaulio biologinei 寞vairovei; labai nerimauja, kad 啪em臈s 奴kyje i拧metamas 艩ESD kiekis pastaraisiais metais did臈jo ir pasiek臈 60听proc. viso dabartinio pasaulyje i拧metamo metano kiekio; pa啪ymi, kad kenksmingo, ta膷iau trumpaam啪io i拧metamo 艩ESD metano kiekio suma啪inimas yra b奴tina strategija siekiant, kad pasaulio temperat奴ra nepakilt懦 daugiau kaip 1,5听掳C;

35.听听primena, kad metanas yra stiprios 拧iltnamio efekt膮 sukelian膷ios dujos, kuri懦 拧ilt臈jimo potencialas 拧imtui met懦 yra 28 kartus didesnis nei CO₂[6], ir kad metano ter拧al懦 ma啪inimas gali atlikti svarb懦 vaidmen寞 ma啪inant pa啪emio ozono koncentracij膮 ir jos neigiam膮 poveik寞 oro kokybei ir 啪moni懦 sveikatai; teigiamai vertina Komisijos ketinim膮 ma啪inti metano ter拧alus atitinkamuose sektoriuose, d臈l ko b奴t懦 galima dar labiau suma啪inti ozono koncentracij膮 ES, ir skatinti tarptautiniu mastu ma啪inti metano kiek寞;

36.听听pa啪ymi, kad 拧iuo metu ES pastat懦 sektoriuje suvartojama 40听proc. galutin臈s Europos energijos ir i拧metama 36听proc. CO₂ kiekio[7]; ragina i拧naudoti jo energijos taupymo potencial膮 ir suma啪inti anglies dioksido i拧metimo rodiklius, laikantis Pastat懦 energinio naudingumo direktyvoje[8] nustatyto tikslo sukurti pastat懦 奴k寞, kuris energij膮 naudot懦 ypa膷 efektyviai ir kurio priklausomyb臈 nuo i拧kastinio kuro b奴t懦 panaikinta iki 2050听m.; pabr臈啪ia, kad efektyvesnis energijos vartojimas pastatuose turi didel寞 potencial膮 pad臈ti toliau ma啪inti Europoje i拧metam膮 艩ESD kiek寞; be to, mano, kad ma啪ai energijos naudojan膷i懦 pastat懦 奴kio, visi拧kai apr奴pinto atsinaujinan膷i膮ja energija, suk奴rimas yra b奴tina s膮lyga Pary啪iaus susitarimui ir ES ekonomikos augimo, vietini懦 darbo viet懦 ir geresni懦 pilie膷i懦 gyvenimo s膮lyg懦 visoje Europoje k奴rimo darbotvarkei;

37.听听primena savo raginim膮 Komisijai i拧nagrin臈ti politikos galimybes greitai spr臋sti i拧metam懦 metano ter拧al懦 problem膮 kaip dal寞 S膮jungos strateginio metano plano ir tuo tikslu teikti Parlamentui ir Tarybai pasi奴lymus d臈l teis臈k奴ros proced奴ra priimam懦 akt懦; pabr臈啪ia, kad 啪em臈s 奴kis 2050听m. taps vienu i拧 pagrindini懦 likusi懦 ES 拧iltnamio efekt膮 sukelian膷i懦 duj懦 i拧metimo 拧altini懦, vis懦 pirma d臈l metano ir azoto suboksido i拧metimo;pabr臈啪ia 啪em臈s 奴kio sektoriaus potenciali膮 sprend啪iant klimato kaitos u啪davinius, pvz., ma啪inant gyvuli懦 skai膷i懦 ir ekologin臈mis ir technologin臈mis inovacijomis, taip pat anglies dioksido kaupimu dirvo啪emyje;

38.听听atkreipia d臈mes寞 寞 tai, kad pastaraisiais metais 寞gyvendinant ES politik膮 bendros 啪em臈s 奴kio politikos srityje daugiau d臈mesio skiriama gamybai, intensyvaus 奴kininkavimo lygiams ir gyv奴n懦 i拧naudojimui, 寞skaitant dideli懦 chemini懦 med啪iag懦 (pesticid懦 ir tr膮拧懦) dozi懦 naudojim膮, tod臈l did臈ja region懦 skirtumai ir ES priklausomyb臈 nuo u啪sienio 啪em臈s 奴kio produkt懦; ragina pirmiausia kiekvienoje 拧alyje, kuri gali suma啪inti i拧metam膮 艩ESD kiek寞, laikytis tikr懦 biologin臈s 寞vairov臈s tradicij懦, kurios der臈t懦 su per臈jimu prie klimato kaitai atsparios ekonomikos, vietoje to, kad aplinkai b奴t懦 suduotas didelis sm奴gis, kuris sukelt懦 dar didesn臋 啪em臈s, vandens ir oro tar拧膮 Europoje, ir visose valstyb臈se nar臈se atkurti tvari膮 啪em臈s 奴kio politik膮;

39.听听apgailestauja d臈l to, kad 寞 Komisijos strategij膮 nebuvo 寞traukta galimyb臈 stiprinti ES veiksmus d臈l fluorint懦 艩ESD; pabr臈啪ia, kad kelio neteis臈tai prekybai hidrofluorangliavandeniliais u啪kirtimas, nustatant hidrofluorangliavandenili懦 licencijavimo sistem膮, u啪draudimas naudoti hidrofluorangliavandenilius tuose sektoriuose, kuriuose jie neb臈ra reikalingi, hidrofluorangliavandenili懦 kvot懦 paskirstymas per aukcion懦 sistem膮 ir visi拧kas reglamento d臈l fluorint懦 duj懦[9] 寞gyvendinimas, u啪draud啪iant visus nereikalingus SF₆ duj懦 naudojimo b奴dus, yra ai拧kios galimyb臈s pad臈ti ES pasiekti Pary啪iaus susitarimo tikslus;

40.听听nerimauja d臈l skirtum懦 tarp plataus u啪mojo laisvos prekybos ir klimato kaitos, ir d臈l neigiamo poveikio, kur寞 DVT tur臈s b奴simi prekybos susitarimai, pavyzd啪iui, TPIP, IEPS ir TISA; tod臈l ragina Komisij膮 visose prekybos politikos srityse u啪tikrinti privalom膮 啪mogaus teisi懦 ir DVT aspekt膮 ir veiksmingai gerbti demokratin臋 suvereni膮 vyriausybi懦 politikos laisv臋 siekiant imtis reguliavimo veiksm懦 ir priimti sprendimus savo gyventoj懦 labui;

41.听听ragina, visapusi拧kai atsi啪velgiant 寞 nacionalin臋 kompetencij膮, 寞gyvendinti platesn臋 Europos teisin臋 sistem膮, kurioje Europos S膮jungos Teisingumo Teismas gal臈t懦 priimti sprendimus d臈l su klimatu ir aplinka susijusi懦 nusikaltim懦;

42.听听atkreipia d臈mes寞 寞 poreik寞laikytis tvarios mi拧k懦 valdymo praktikos, kuri pad臈t懦 i拧laikyti trij懦 pagrindini懦 darnaus vystymosi rams膷i懦: ekologin臈s, ekonomin臈s ir socialin臈s bei kult奴rin臈s pl臈tros,pusiausvyr膮, siekiant remti valdymo priemones,turin膷ias didel寞 anglies saugojimo ir sekvestracijos pasekmi懦 sulaikymo potencial膮, pavyzd啪iui, medienos, kaip statybin臈s med啪iagos, naudojimas miestuose ir kaimo vietov臈se, i拧kastinio kuro pakeitimas ir priemon臈s, kurios padeda sulaikyti vanden寞;

43.听听pripa啪寞sta didel寞, ta膷iau galiausiai ribot膮 mi拧k懦 寞veisimo Europoje potencial膮; tod臈l mano, kad mi拧k懦 寞veisimo iniciatyvos turi b奴ti papildytos konkre膷iomis iniciatyvomis ir paskatomis, kuriomis b奴t懦 siekiama pagerinti sekvestracijos potencial膮, tuo pat metu u啪tikrinant ir gerinant esamos mi拧k懦 奴kio paskirties 啪em臈s b奴kl臋, kad b奴t懦 galima gauti naudos klimatui, tvariai bioekonomikai ir biologinei 寞vairovei; tod臈l pritaria mi拧k懦 寞veisimui apleistoje ir beveik neproduktyvioje 啪em臈s 奴kio paskirties 啪em臈je, agrarin臋 mi拧kininkyst臋 ir kuo ma啪esn寞 mi拧ko vietovi懦 paskirties keitim膮, taip pat didesn臋 mi拧k懦 ir pelki懦, kaip gamtini懦 anglies dioksido 拧alintoj懦, apsaug膮 ir atk奴rim膮;

44.听听pabr臈啪ia, kad ES veiksmai ir politika taip pat daro poveik寞 u啪 Europos rib懦 esantiems nat奴raliems absorbentams, 啪emei ir mi拧kams, ir kad ES nulinio i拧metamo 艩ESD kiekio strategija tur臈t懦 u啪kirsti keli膮 啪alingam ES veiksm懦 poveikiui klimatui tre膷iosiose 拧alyse; 拧iuo at啪vilgiu ragina Komisij膮 ir valstybes nares remti tvirtas tarptautines taisykles 寞gyvendinant Pary啪iaus teis臈s akt懦 rinkin寞, vis懦 pirma susijusias su Pary啪iaus susitarimo 6 straipsniu, siekiant u啪kirsti keli膮 apskaitos spragoms ir dvigubai mi拧ko 寞veisimo priemoni懦 apskaitai, kuri gal臈t懦 susilpninti visuotines pastangas klimato kaitos srityje;

45.听听ragina nustatyti atgrasom膮j寞 mokest寞 popieriui, siekiant kuo labiau suma啪inti jo naudojim膮 visais lygmenimis, ypa膷 reklamoje ir perteklin臈je pakuot臈je, ir u啪drausti kirsti med啪ius popieriaus ir bald懦 naudojimo tikslais, jeigu jie n臈ra kertami nekultivuojamuose mi拧kuose; primygtinai ragina nustatyti alternatyvi膮 praktik膮, kuri tapo 寞manoma d臈l labai auk拧to skaitmenin臈s pagalbos vystymosi m奴s懦 拧iuolaikin臈je visuomen臈je;

46.听听atkreipia d臈mes寞 寞 skub懦 poreik寞 suma啪inti d臈l ES vartojimo ir gamybos 寞pro膷i懦 i拧metamus ter拧alus ne tik ES viduje, bet ir u啪 jos rib懦, atsi啪velgiant 寞 tai, kad vis懦 pirma d臈l pa拧ar懦 ir biokuro gamybos daromas didelis spaudimas klimatui ir ekosistemoms, kuriose yra dideli anglies dioksido i拧tekliai, pavyzd啪iui, tropik懦 mi拧kams ir durpynams; ragina tvirtai remti baltym懦 ir energetikos pertvark膮, kuri gali pad臈ti gerokai suma啪inti Europos i拧metamus ter拧alus; pasisako u啪 papildom膮 naud膮, kuri膮 拧i pertvarka duos biologinei 寞vairovei, apr奴pinimui maistu, 啪moni懦 sveikatai ir gyv奴n懦 gerovei;

47.听听pabr臈啪ia ilgaam啪i懦 i拧 nukirsto med啪io pagamint懦 produkt懦 vaidmen寞 ir j懦 vaidmen寞 啪em臈s naudojimo, 啪em臈s naudojimo keitimo ir mi拧kininkyst臈s (LULUCF) sektoriuje iki 2030听m.; pabr臈啪ia, kad b奴simoje sistemoje tur臈t懦 b奴ti atsi啪velgiama 寞 j懦 寞na拧膮, 寞skaitant pagal 啪em臈s 奴kio paskirties 啪em臈s kategorijas, ne tik valdom膮 mi拧k膮 ir mi拧ku ap啪eldint膮 啪em臋;

48.听听pabr臈啪ia, kad svarbu racionalizuoti 啪em臈s 奴kio modelius, kuriais remiamos 啪em臈s 奴kio sistemos, atsparios ekstremalioms oro s膮lygoms ir kenk臈j懦 antpl奴d啪iui, gerinama anglies dioksido sekvestracija dirvo啪emyje, vandens sulaikymas ir agrarin臈 biologin臈 寞vairov臈;

Finansavimas ir moksliniai tyrimai

49.听听mano, kad 2021鈥�2027听m. daugiamet臈 finansin臈 programa, prie拧 j膮 patvirtinant, tur臈t懦 b奴ti 寞vertinta, atsi啪velgiant 寞 tiksl膮 sukurti neutralizuoto poveikio klimatui ekonomik膮 iki 2050听m., ir kad turi b奴ti nustatytas standartinis testas, kad b奴t懦 galima 寞rodyti, jog i拧laidos ES biud啪ete yra atsparios klimato kaitos poveikiui; pabr臈啪ia, kad klimato aspektas turi b奴ti tinkamai integruojamas 寞 mokslini懦 tyrim懦 ir inovacij懦 turin寞 ir taikomas visais mokslini懦 tyrim懦 ciklo etapais听鈥� tai tur臈t懦 b奴ti vienas i拧 ES finansavimo princip懦;

50.听听pa啪ymi, kad svarbu sukurti teising膮 pertvarkos fond膮, kuris pirmiausia b奴t懦 skirtas labiausiai nuo priklausomyb臈s nuo i拧kastinio kuro ma啪inimo nukent臈jusiems regionams, be kita ko, anglies kasybos regionams, tinkamai atsi啪velgiant 寞 socialin寞 poveik寞 dabartiniam klimato kaitos finansavimui;

51.听听ragina ECB, kuris yra ES institucija ir tod臈l yra saistomas Pary啪iaus susitarimo, gerokai padidinti darniam vystymuisi ir ekologinei pertvarkai skiriamas paskolas ir siekti, kad jos kasmet pastebimai did臈t懦 kartu ma啪inant i拧kastinio kuro sektoriams suteikiamas paskolas;

52.听听apgailestauja d臈l to, kad i拧kastiniam kurui skiriamos tiesiogin臈s ir netiesiogin臈s subsidijos vis dar did臈ja ir kasmet sudaro apytiksliai 55听mlrd. EUR; ragina ES ir valstybes nares[10] nedelsiant imtis veiksm懦 siekiant atsisakyti vis懦 Europos ir nacionalini懦 subsidij懦 i拧kastiniam kurui, taip pat sustabdyti bet koki膮 nauj膮 naftos ar duj懦 telkini懦 啪valgymo veikl膮 arba sustabdyti tokio 啪valgymo leidim懦 galiojim膮 ir iki 2030听m. nutraukti dabartini懦 koncesij懦 eksploatavim膮;

Vartotoj懦 ir 啪iedin臈s ekonomikos vaidmuo

53.听听pa啪ymi, kad, nepaisant FAO statistini懦 duomen懦, i拧 kuri懦 matyti nuo XX am啪iaus 10-ojo de拧imtme膷io ma啪臈jantis bendras m臈sos ir gyv奴nin臈s kilm臈s produkt懦 suvartojimas vienam gyventojui ES听28, bendra m臈sos gamyba per t膮 pat寞 laikotarp寞 padid臈jo d臈l pl臈tros 寞 u啪j奴rio rinkas, kuriose i拧skiriama dar daugiau anglies dioksido, d臈l ES prekybos darbotvark臈s; pa啪ymi, kad ribotas ES paj臈gumas pagaminti m臈s膮 ir gyv奴nin臈s kilm臈s produktus rei拧kia, kad ES prekybos politika tur臈t懦 b奴ti naudojama skatinant trumpo 拧i懦 produkt懦 tiekimo grandines;

54.听听ragina imtis papildom懦 priemoni懦 siekiant remti 拧i膮 tendencij膮 颈苍迟别谤听补濒颈补 imantis fiskalin臈s reformos siekiant u啪tikrinti didesn寞 sveiko ir aplinkai nekenksmingo maisto pasirinkimo patrauklum膮, remti su tvariu maistu susijusias inovacijas, visuomen臈s informavimo kampanijas apie klimato kaitos poveik寞 maistui ir nutraukti finansin臋 param膮 prekybai gyvuliniais baltymais;

55.听听ragina nustatyti ma啪esn寞 PVM restoran懦 savininkams, kurie naudoja produktus, gautus i拧 trumpo tiekimo grandini懦 ir tiekia organinius maisto ir kitus produktus;

56.听听pabr臈啪ia, jog taip pat svarbu, kad ES pereit懦 net tik prie alternatyvi懦 energijos 拧altini懦, bet ir prie produkt懦 bei med啪iag懦, kuriems gaminti naudojami alternatyv奴s 拧altiniai, t.听y. kad produktai ir med啪iagos, kuriems gaminti naudojamas i拧kastinis kuras arba kuriuos gaminant i拧metama daug ter拧al懦, b奴t懦 gaminami naudojant atsinaujinan膷iuosius i拧teklius;

ES ir pasauliniai veiksmai klimato kaitos srityje

57.听听pabr臈啪ia, kad svarbu imtis daugiau iniciatyv懦 ir stiprinti dialog膮 atitinkamuose tarptautiniuose forumuose ir paskatinti priimti pana拧ius politikos sprendimus, kuriais b奴t懦 padidintas u啪moj懦 klimato srityje lygis kituose regionuose ir tre膷iosiose 拧alyse; ragina ES padidinti savo pa膷ios klimato kaitos sri膷iai teikiam膮 finansavim膮 ir aktyviai veikti, siekdama paskatinti valstybes nares padidinti tre膷iosioms 拧alims teikiam膮 pagalb膮 klimato srityje (pirmum膮 teikiant paramai vystymuisi, o ne paskoloms), kuri tur臈t懦 b奴ti reikiama papildomai prie paramos vystymuisi u啪sienyje ir netur臈t懦 b奴ti laikoma tiek parama vystymuisi, tiek ir finansine pagalba klimato srityje;

58.听听apgailestauja d臈l to, kad daugelis kit懦 did啪i懦j懦 valstybi懦 dar nedirba siekdamos 2050听m. strategij懦 ir beveik nevyksta jokios diskusijos kitose stipriausios ekonomikos 拧alyse d臈l nacionaliniu lygmeniu nustatyt懦 寞pareigojan膷i懦 veiksm懦, siekiant, kad jie atitikt懦 Pary啪iaus susitarime nustatyt膮 pasaulin寞 tiksl膮; tod臈l pra拧o Tarybos ir Komisijos imtis aktyvesn臈s diplomatijos klimato srityje ir imtis kit懦 tinkam懦 priemoni懦 siekiant skatinti kitas stipri膮 ekonomik膮 turin膷ias valstybes laikytis bendr懦 sistem懦 ir veiksm懦 pagal JT formatus, kad bendromis j臈gomis b奴t懦 pasiekti ilgalaikiai Pary啪iaus susitarimo tikslai;

59.听听pa啪ymi, kad 2019听m. rugs臈jo m臈n. vyksiantis JT auk拧膷iausiojo lygio susitikimas klimato kaitos klausimais tur臈t懦 ideali gera proga lyderiams prane拧ti apie platesnio u啪mojo nacionaliniu lygmeniu nustatomus 寞pareigojan膷ius veiksmus; mano, kad ES tur臈t懦 patvirtinti pozicij膮 d臈l savo nacionaliniu lygmeniu nustatom懦 寞pareigojan膷i懦 veiksm懦, kad 寞 auk拧膷iausiojo lygio susitikim膮 b奴t懦 atvykstama gerai pasirengus ir glaud啪iai bendradarbiaujant su tarptautine susitarian膷i懦j懦 拧ali懦 koalicija siekiant remti platesnius u啪mojus klimato srityje;

听

掳

掳听听掳

60.听听paveda Pirmininkui perduoti 拧i膮 rezoliucij膮 Tarybai, Komisijai ir valstybi懦 nari懦 vyriausyb臈ms bei parlamentams.