Ϸվ

Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B9-0277/2023Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B9-0277/2023

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOSdėl tvaraus Ukrainos atstatymo ir integravimo į euroatlantinę bendruomenę

12.6.2023-()

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį

Helmut Scholz
The Left frakcijos vardu

ʰdzū:
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga:
B9-0277/2023
Pateikti tekstai :
B9-0277/2023
Debatai :
Priimti tekstai :

9‑0277/2023

Europos Parlamento rezoliucija dėl tvaraus Ukrainos atstatymo ir integravimo į euroatlantinę bendruomenę

()

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į 2014m. pasirašytą Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimą[1] ir susijusią Europos Sąjungos ir Ukrainos išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę,

atsižvelgdamas į 2022m. birželio 17d. Komisijos komunikatą „Komisijos nuomonė dėl Ukrainos paraiškos dėl narystės Europos Sąjungoje“ () ir vėlesnes 2022m. birželio 23 ir 24d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdamas į pareiškimus dėl darbo teisės ir darbuotojų teisių Ukrainoje, įskaitant 2023m. vasario 3d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl pasirengimo ES ir Ukrainos aukščiausiojo
lygio susitikimui[2],

atsižvelgdamas į 2022m. spalio 11d. Europos regionų komiteto nuomonę „ES miestų ir regionų vaidmuo atstatant Ukrainą“,

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.kadangi nuo Rusijos agresijos karo pradžios Ukraina patyrė didelių žmogiškųjų ir ekonominių nuostolių; kadangi šalies atkūrimui reikės tarptautinio solidarumo ir aktyvios paramos;

B.kadangi 2023m. kovo 23d. paskelbtame bendrame Ukrainos vyriausybės, Pasaulio banko grupės, Komisijos ir JT vertinime apskaičiuota, kad Ukrainos atstatymo ir atkūrimo išlaidos išaugo iki 411mlrd.USD (tai sudaro 383mln.EUR); kadangi antrajame skubiame žalos ir poreikių vertinime nustatyta, kad bendra atstatymo ir atkūrimo poreikių suma siekia 411mlrd.USD, o ši suma 2,6 karto viršija prognozuojamą 2022m. šalies BVP; kadangi apskaičiuota, kad didžiausi poreikiai yra transporto (22proc.), būsto (17proc.), energetikos (11proc.), socialinės apsaugos ir pragyvenimo (10proc.), sprogimo pavojaus valdymo (9proc.) ir žemės ūkio (7proc.) srityse; kadangi geografinės teritorijos, kuriose poreikiai išaugo labiausiai, yra regionai, kuriais eina karo fronto linija, t.y. Donecko, Charkivo, Luhansko ir Chersono sritys;

C.kadangi šalies atstatymas po karo apima kur kas daugiau aspektų nei tik fizinis atstatymas ar šalies ekonomikos pertvarkymas (ypač infrastruktūros atstatymas ir žemės ūkio teritorijų išminavimas bei išvalymas)– jis apima ir susitaikymą, demokratizaciją ir pagarbą teisinei valstybei bei žmogaus teisėms; kadangi dėl karo metu Ukrainoje įvestos karo padėties (tai buvo pateisinama Rusijai įsiveržus) valdžia sutelkta prezidento tarnybos ir vykdomosios valdžios rankose ir buvo daromas spaudimas demokratinių ir darbo teisių, decentralizacijos, žiniasklaidos ir religijos laisvių, mažumų teisių, sprendimų priėmimo skaidrumo ir atskaitomybės srityse;

D.kadangi Ukraina tapo ES šalimi kandidate ir, prieš pradėdama derybas dėl narystės, turi atitikti Kopenhagos kriterijus;

E.kadangi Ukrainos pilietinė visuomenė įrodė, kad gali brandžiai prižiūrėti Ukrainos demokratinį procesą ir būti jos pagrindas, ir šiuo metu yra vienas svarbiausių Ukrainos atsparumo prieš Rusijos agresiją veiksnių; kadangi Ukrainos vyriausybė palankiai vertina pilietinės visuomenės vaidmenį teikiant humanitarinės pagalbos ir socialinio išgijimo srityje, bet ir toliau neįtraukia pilietinės visuomenės ir vietos valdžios institucijų į labiau ginčytinas sritis, ypač į šalies atstatymo po karo planavimą; kadangi tai, ar pavyks po karo sėkmingai atstatyti Ukrainą, priklauso nuo to, kaip pilietinė visuomenė įsitrauks į atstatymo ir atkūrimo procesus;

F.kadangi pirmieji prieš karą decentralizacijos srityje atlikti veiksmai tapo svarbiu ir plačiai palankiai vertinamu veiksniu didinant regionų ir vietos valdžios institucijų įgalėjimą; kadangi paaiškėjo, kad jie yra iš esmės svarbus mechanizmas, daugeliui bendruomenių sudarantis sąlygas išgyventi ir išlikti vykstant karui; kadangi dėl šios decentralizacijos taip pat pradėta riboti regioninių oligarchų galia ir įtaka priimant sprendimus regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis; kadangi atsakomybė vietos ir regionų lygmenimis ir bendruomenių dalyvavimas bus labai svarbūs veiksniai siekiant, kad atstatymo, modernizavimo ir atkūrimo rezultatai būtų tvarūs;

G.kadangi 2023m. sausio 26d. pradėjo veikti Komisijos ir Ukrainos vyriausybės bendrai vadovaujama tarpžinybinė paramos Ukrainai teikėjų koordinavimo platforma, skirta Ukrainos remonto, atkūrimo ir atstatymo procesui remti; kadangi Ukrainos pilietinė visuomenė ir įvairios Aukščiausiosios Rados politinės partijos nekviečiamos dalyvauti sprendimų priėmimo procese, kuriame Ukrainos vyriausybė, ES valstybės narės, Europos Sąjungos institucijos ir tarptautinės finansų institucijos nustato tolesnius jų veiklos Ukrainoje ir paramos jai veiksmus; kadangi šių suinteresuotųjų subjektų planai dėl atstatymo ir paramos sąlygų buvo parengti neskaidriai ir nedalyvaujant visuomenei;

H.kadangi Ukrainos vyriausybė ir tarptautiniai paramos teikėjai planus dėl atstatymo ir paramos sąlygų parengė neskaidriai ir nedalyvaujant visuomenei; kadangi reikėtų, kad šie planai turėtų tvirtesnį demokratinį pagrindą, siekiant išvengti nepakankamo demokratinio palaikymo, kuris buvo būdingas nepakankamam demokratiniam dalyvavimui šalies vystymosi srityje tiek iki 2014m., tiek ir vėliau;

I.kadangi JAV investicinių fondų milžinė „BlackRock“, bendradarbiaudama su Ukrainos vyriausybe, įsteigė Ukrainos vystymosi fondą, siekdama pritraukti viešojo ir privačiojo sektorių kapitalą Ukrainai atstatyti; kadangi Ukrainos ekonomikos ministerija paskyrė „BlackRock“ mokamus konsultantus, kurie patarė dėl fondo veiklos pradžios; kadangi „BlackRock“ Finansų institucijų grupės ir Finansų rinkų konsultacijų verslo vadovas Charles Hatami pareiškė, kad atstatymo veiksmai suteiks didelių galimybių investuotojams;

J.kadangi birželio 21–22d. Vakarų paramos teikėjai ir investuotojai Londone susirinks į 2023m. Ukrainos atkūrimo konferenciją, kurioje ketinama nustatyti struktūras, priemones ir strategijas, reikalingas užsienio investicijoms pritraukti;

K.kadangi Ukraina, didžiausia šalis ES Rytų kaimynystėje, yra labai patraukli tarptautiniams investuotojams dėl savo unikalios geografinės padėties, gamtinių išteklių, jūrų uostų ir aukštos kvalifikacijos žmonių; kadangi nuo 2019m. V.Zelenskio vyriausybė sudaro sąlygas Ukrainoje nuolat vykdyti privatizavimą; kadangi nuo karo pradžios šis procesas labai paspartėjo; kadangi tarptautinės finansų institucijos skatina šį procesą taikydamos paramos sąlygas finansinei paramai gauti; kadangi Komisija nėra pagal Parlamento reikalaujamas sąlygas pateikusi įrodymų, kaip naudojamos ES makrofinansinės pagalbos dotacijos ir paskolos;

L.kadangi Ukrainoje yra 35 proc. Europos biologinės įvairovės ir kadangi gamtos atkūrimas bus svarbus aspektas atstatant Ukrainą po karo; kadangi karo padaryta žala aplinkai apima ekosistemų degradaciją, oro ir vandens taršą bei ariamųjų laukų ir ganyklų užterštumą; kadangi nuo karo pradžios nuo gaisrų nukentėjo mažiausiai 200000 hektarų miškų, sudegė 680000 iškastinio kuro ir 180000 kubinių metrų dirvožemio užteršta šaudmenimis; kadangi dėl karo buvo nuniokotos saugomos teritorijos ir sunaikinti vandens valymo įrenginiai; kadangi Ukrainos žemės ūkio paskirties žemė yra labai svarbi pasauliniam maisto tiekimui; kadangi žemės ūkis yra mūsų maisto sistemos pagrindas; kadangi būtina skubiai mažinti mūsų ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir paversti žemės ūkį klimatui ir aplinkai nekenksminga ir tvaria sistema; kadangi ryšys tarp sveikų žmonių, sveikos visuomenės ir sveikos planetos lemia tai, kad tvarios maisto sistemos yra Europos žaliojo susitarimo pagrindas;

M.kadangi nuo 2014m. viena iš pagrindinių tarptautinių finansų institucijų, tokių kaip Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas, finansavimo sąlygų yra tai, kad Ukraina panaikintų žemės ūkio paskirties žemės pardavimo moratoriumą, siekiant, kad būtų sukurta žemės rinka; kadangi, nepaisant didžiulio pasipriešinimo šalyje, V.Zelenskio vyriausybė 2020m. kovo mėn. panaikino 19 metų trukusį šalies žemės ūkio paskirties žemės pardavimo moratoriumą; kadangi dėl to didžiausiais žemės savininkais tapo oligarchai ir įvairūs užsienio investuotojai (daugiausia iš Europos ir Šiaurės Amerikos), įskaitant JAV įsikūrusį privataus kapitalo fondą ir Saudo Arabijos valstybinį turto fondą;

N.kadangi, nors apskritai laikoma, kad nuo 2014m. Ukrainoje korupcijos kontrolės srityje pasiekta teigiamų rezultatų, tebėra reikšmingų korupciją skatinančių veiksnių; kadangi oligarchai ir toliau kontroliuoja dideles Ukrainos ekonomikos dalis, įskaitant žemės ūkio sektorių; kadangi tarptautiniai analitikai ir Ukrainos pilietinė visuomenė nerimauja, kad padaugės korupcijos atvejų, nes pradedama skirti daugiau tarptautinės pagalbos ne karinės paramos srityje, o sunaikintai infrastruktūrai atstatyti; kadangi pastarojo meto valdymo tendencijos, kurios susiformavo arba paspartėjo po Rusijos invazijos, pavyzdžiui, didėjanti centralizacija, vėl atsirandantys oligarchai ir nepakankamai nuoseklios pastangos kovoti su korupcija gali turėti įtakos korupcijos rizikai vykdant atstatymą;

O.kadangi, esant karo padėčiai, šalies vyriausybė ėmėsi veiksmų siekdama labiau kontroliuoti žiniasklaidos aplinką, visų pirma monopolizuodama televizijos naujienas, uždarydama kanalus, kurie laikomi prorusiškais, ir įvesdama valstybinės cenzūros priemones; kadangi šios priemonės riboja nepriklausomų žiniasklaidos priemonių ir tyrimų žurnalistų galimybes atskleisti galimą piktnaudžiavimą valdžia ir korupciją;

1.pakartoja, kad kuo griežčiausiai smerkia su Rusijos Federacijos invazija į Ukraina susijusį pasikėsinimą į Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą; smerkia šią invaziją kaip agresijos karą, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama tarptautinė teisė, visų pirma JT Chartija, ir kurio negalima pateisinti; išreiškia didžiausią solidarumą su Ukrainos gyventojais; pabrėžia, kad reikia skubių, intensyvių ir ilgalaikių diplomatinių pastangų, kad būtų nedelsiant užbaigtas karas Ukrainoje ir sustabdytos Ukrainos žmonių kančios;

2.primygtinai reikalauja, kad Rusija prisiimtų atsakomybę už Ukrainoje padarytą žalą; palankiai vertina tai, kad ES svarsto galimybes už karą atsakingiems asmenims priklausančias Rusijos lėšas pervesti Ukrainos atstatymo veiksmams remti; pažymi, kad šios pastangos neturi precedento ir primygtinai reikalauja, kad visi sprendimai klausimu būtų priimami laikantis ES ir tarptautinės teisės; ragina sukurti tinkamą universalią tarptautinę teisinę sistemą, kurią būtų galima pritaikyti kitose pasaulio karo ir konfliktų zonose;

3.palankiai vertina tai, kad tarptautinė bendruomenė jau pradėjo rengtis Ukrainos atkūrimo po karo procesui; primygtinai nurodo, kad tai turėtų tapti pavyzdžiu kalbant apie kitas karo ir konfliktų nuniokotas pasaulio teritorijas, atsižvelgiant į tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių šalių pilietinės visuomenės poreikius ir sprendžiant neatidėliotiną užduotį derinti šias pastangas su būtinybe skubiai pertvarkyti pasaulio ekonomiką, kad būtų galima spręsti klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo problemas;

4.primena, kad šalies atstatymo po karo procesas turėtų būti naudingas kiekvienam Ukrainos piliečiui ir visai daugiatautei šalies visuomenei; pabrėžia, kad atstatymo procesas turi vykti vadovaujantis principu „iš apačios į viršų“ ir primygtinai reikalauja, kad priimant šalies ateitį lemiančius sprendimus dalyvautų piliečiai, priklausantys visiems Ukrainos visuomenės sluoksniams, taip pat regionų ir vietos valdžios institucijos bei profesinės sąjungos;

5.yra susirūpinęs, kad sprendimus dėl būsimo Ukrainos ekonominio modelio priims dabartinė vyriausybė nesikonsultuodama su parlamentu ar be dalyvaujamosios demokratijos konsultacijų; ragina Ukrainą ir jai pagalbą teikiančius tarptautinius paramos teikėjus nedelsiant panaudoti būtinas priemones siekiant užtikrinti, kad Ukrainos gyventojai galėtų tinkamai pareikšti savo nuomonę dėl to, kaip vyks šalies atstatymas ir kaip jis atrodys; ragina birželio mėn. Londone vyksiančios Ukrainos atkūrimo konferencijos organizatorius paskelbti apie iš pagrindinių pilietinės visuomenės ekspertų susidedančios valdybos, kuri teiktų konsultacijas tarpžinybinei paramos Ukrainai teikėjų koordinavimo platformai, sukūrimą; ragina visą paramos teikėjų finansavimą Ukrainos atstatymui koordinuojančią tarpžinybinę paramos Ukrainai teikėjų koordinavimo platformą į visus planavimo ir įgyvendinimo etapus kaip visavertį partnerį įtraukti Europos miestų ir regionų aljansą už Ukrainos atstatymą;

6.primygtinai reikalauja, kad Ukrainos susitaikymas, atstatymas ir integracija į ES po karo būtų grindžiami demokratijos, teisinės valstybės, pagarbos pagrindinėms žmogaus teisėms, piliečių lygybės, socialinio teisingumo, etninės ir religinės tolerancijos, lyčių lygybės ir pagarbos teisingumui aplinkos srityje ir klimato teisingumui principais;

7.primygtinai reikalauja, kad vykdant pertvarkos procesą būtų padėti pamatai tvariam augimui, grindžiamam integruoto teritorijų planavimo strategija, pasinaudojant sisteminiais tvarių, žaliųjų, pažangių ir įtraukių teritorijų metodais ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tobulinamojo atkūrimo principu; primygtinai reikalauja, kad Ukrainai teikiamomis tarptautinių paramos teikėjų lėšomis būtų prisidedama prie Ukrainos Vyriausybės nustatyto tikslo iki 2030m. 65proc. sumažinti visą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; ragina Ukrainos vyriausybę ir tarptautinius paramos teikėjus užtikrinti, kad investicijos į energetikos sektorių prisidėtų prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir Ukrainos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo;

8.su dideliu susirūpinimu pažymi, kad tarptautinių finansų institucijų siūlomuose ir ES remiamuose šalies atstatymo po karo planuose neatsižvelgiama į šiuos pagrindinius principus ir suteikiama daugiau galių užsienio paramos teikėjams ir investuotojams bei Ukrainos oligarchams, nes siūloma privatizavimo ir liberalizavimo politika; ragina skubiai deleguoti pilietinės visuomenės ir vietos valdžios atstovus į įvairių Ukrainos ministerijų patariamąsias grupes ir įtraukti juos į tarpžinybinę paramos Ukrainai teikėjų koordinavimo platformą;

9.ragina Komisiją užtikrinti, kad pilietinės visuomenės ekspertai ir vietos ir regionų valdžios institucijų atstovai galėtų dalyvauti būsimoje Londone vyksiančioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje, taip pat visose būsimose diskusijose dėl Ukrainos atkūrimo; ragina Komisiją parodyti politinę valią įtraukti Ukrainos pilietinę visuomenę į atkūrimo ir atstatymo procesą į atitinkamų atkūrimo projektų finansavimo mechanizmus įtraukiant finansinę paramą pilietinės visuomenės organizacijoms ir vietos bei regionų valdžios institucijoms;

10.pabrėžia, kad sėkmingas atstatymas ir atkūrimas iš esmės priklauso nuo to, ar vietos ir regionų bendruomenės sugebės planuoti ir įgyvendinti savo atkūrimo projektus, pritraukti tarptautinių paramos teikėjų ir nacionalinių finansavimo šaltinių finansavimą ir įtraukti privačias įmones į partnerystę atkūrimo srityje; atkreipia dėmesį į 2022m. birželio 30d. įsteigtą Europos miestų ir regionų aljansą už Ukrainos atstatymą, kuris yra priemonė Ukrainos vietos ir regionų poreikiams nustatyti, veiksmams su ES miestais ir regionais, pasirengusiais skirti išteklių Ukrainos veiksmingam ir tvariam atstatymui paremti, derinti, pagrindinių partnerių ir ES institucijų bendradarbiavimui tarpžinybinėje paramos Ukrainai teikėjų koordinavimo platformoje, ES ir Ukrainos vietos ir regionų valdžios institucijų bei asociacijų bendradarbiavimui lengvinti ir Ukrainos vietos valdžios institucijų vykdomiems atstatymo projektams pristatyti;

11.labai apgailestauja, kad Komisija tinkamai nesikonsultavo su Parlamentu dėl savo pasirengimo Ukrainos atstatymui veiklos; pakartoja, kad supranta, jog karo metu reikia taikyti paspartintas procedūras, tačiau primygtinai reikalauja, kad jam būtų suteiktos bendro sprendimo ir priežiūros teisės, kiek tai susiję su makrofinansine pagalba trečiosioms šalims, įskaitant Ukrainą; ypač primygtinai reikalauja, kad su juo būtų konsultuojamasi dėl finansinės pagalbos teikimui taikomų paramos sąlygų ir atkreipia dėmesį į savo stebėsenos teises;

12.pabrėžia, kad teikiant tarptautinę finansinę paramą pirmenybė reikia teikti pirmenybę Rusijos kariuomenės sugriautų gyvenamųjų, negyvenamųjų ir infrastruktūros objektų atstatymui, be to, reikėtų sudaryti galimybes Ukrainos įmonėms ir darbo vietoms Ukrainos žmonėms; nepritaria bet kokiam scenarijui, pagal kurį Ukrainos atstatymą remtų tarptautiniai paramos teikėjai, paramą grįsdami tuo, kad paskolos būtų panaudojamos tiekėjams jų šalyse, o ne Ukrainoje;

13.ragina Komisiją užtikrinti, kad Ukrainos atstatymas atitiktų principus, kuriais grindžiamas ES žaliasis kursas, ir kad jis padėtų įveikti trejopą planetą ištikusią krizę, su kuria šiuo metu susiduria žmonija, t.y. klimato kaitą, taršą ir biologinės įvairovės nykimą, nes šie veiksniai yra tarpusavyje susiję ir vienas nuo kito priklauso;

14.yra susirūpinęs dėl to, kad žemė sutelkta žemės ūkio įmonių, oligarchų ir galingų finansinių interesų grupių rankose, nes dėl tokios padėties kyla klausimų dėl lygybės ir ekonominio teisingumo šalyje, kurioje išteklius sukaupė maža asmenų dalis; ragina Ukrainos vyriausybę ir jos atstatymo partnerius užtikrinti sąžiningas ir teisingas galimybes gauti žemę ir finansavimą, siekiant užtikrinti ekonominį tvarumą ir gerovę aštuoniems milijonams šalies ūkininkų;

15.yra susirūpinęs, kad Ukrainos vyriausybės atkūrimo ir atstatymo planai grindžiami neoliberaliomis privatizavimo, liberalizavimo ir užsienio investicijų idėjomis; įspėja, kad vykdant atstatymą neturėtų sustiprėti Ukrainoje esanti oligarchija ir neturėtų kilti prielaidų tolesnei žemės koncentracijai oligarchų, užsienio interesų grupių ir stambių žemės ūkio bendrovių rankose; todėl pabrėžia būtinybę užtikrinti skaidrumą, atskaitomybę ir viešą atstatymo lėšų paskirstymo kontrolę;

16.su susirūpinimu pažymi, kad, nors šalyje dėl Rusijos invazijos galioja karo padėtis, V.Zelenskio vyriausybė ir valdančioji partija „Liaudies tarnas“ toliau vykdo darbo ir socialinės politikos reformas, prieštaraujančias ES acquis communautaire; ragina visas Ukrainos politines ir ekonomines institucijas bei suinteresuotuosius subjektus užtikrinti, kad atkūrimo ir atstatymo procesas atitiktų ES socialinę acquis ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas; ragina Komisiją aiškiai nurodyti Ukrainos vyriausybei, kad stojimo procesas turi būti grindžiamas atitiktimi pagrindinėmis ES vertybėms, teisinės valstybės principu, socialine rinkos ekonomika, socialiniu dialogu ir socialinių partnerių vaidmeniu, taip pat turi būti visapusiškai gerbiamos profesinių sąjungų ir socialinės teisės; ragina Ukrainos vyriausybę nedelsiant nutraukti išpuolius prieš darbuotojų ir profesinių sąjungų teises ir atšaukti neseniai priimtus darbo teisės pakeitimus; primygtinai reikalauja, kad dėl visų darbo teisės reformų būtų konsultuojamasi su socialiniais partneriais ir kad profesinės sąjungos dalyvautų visose Ukrainos atkūrimui ir atstatymui skirtose programose; ragina Ukrainos darbdavius ir užsienio investuotojus gerbti darbuotojų teises, įskaitant teisingą darbo užmokestį, saugias darbo sąlygas ir teises vesti kolektyvines derybas;

17.ragina Komisiją į paramos Ukrainai atkūrimo ir atstatymo paramos parengiamąjį ir įgyvendinimo etapus plačiai įtraukti Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą ir Europos regionų komitetą ir taip pat suteikti jiems galių prisidėti prie šių reformų;

18.ragina Ukrainos vyriausybę ir Komisiją padidinti lėšų valdymo skaidrumą ir atskaitomybę, kad Ukrainos gyventojai ir ES mokesčių mokėtojai galėtų suprasti, kaip naudojamos lėšos, atskleidžiant faktus apie atkūrimo planus, išteklius ir Ukrainos visuomenės pažangą bei teikiant apie juos išsamią informaciją; ragina Ukrainos vyriausybę gerokai padidinti žiniasklaidos pliuralizmą ir sudaryti sąlygas žiniasklaidai ir pilietinei visuomenei kritiškai stebėti tai, kaip naudojamos lėšos, be kita ko, kad būtų galima kovoti su korupcija ir nepotizmu;

19.ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautines finansų institucijas skirti dotacijas, o ne paskolas, nes Ukraina artimiausiu metu greičiausiai negalės tvarkyti ir grąžinti papildomų skolų; pabrėžia, kad dėl paskolų ateityje padidėtų skolos krizės rizika, atsižvelgiant į tai, kad iki karo Ukrainos išorės skola jau sudarė apytiksliai 130mlrd.EUR, o tai yra 80proc. jos BVP; ragina ES ir tarptautines finansų institucijas teikti paskolas be palūkanų arba su labai mažomis palūkanomis, ypač projektams, kuriais siekiama padėti savivaldybėms; siūlo panaikinti Ukrainos skolą siekiant padėti jai padengti dabartines skubias išlaidas ir sudaryti palankesnes sąlygas atstatyti per karą sunaikintas strategines ir infrastruktūros įmones;

20.pabrėžia, kad spartesnio narystės ES proceso nėra, o stojimas tebėra sudėtingas, nuopelnais pagrįstas ir struktūruotas procesas, kuriam būtinas veiksmingas reformų įgyvendinimas ir acquis perkėlimas; pabrėžia, kad reikia parengti ES tolesnei plėtrai, be kita ko, imantis reformų, kad ji taptų tvaresnė socialiniu ir aplinkos požiūriu;

21.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui bei Ukrainos vyriausybei ir parlamentui.

Atnaujinta: 2023 m. birželio 14 d.
Teisinė informacija-Privatumo politika