合法博彩网站

Sutartyse didel臈 svarba teikiama laisv臈s, saugumo ir teisingumo erdv臈s k奴rimui. 2009听m. 寞diegti keli nauji svarb奴s elementai: veiksmingesn臈 ir demokrati拧kesn臈 sprendim懦 pri臈mimo proced奴ra, nustatyta panaikinus sen膮j膮 rams膷i懦 sistem膮; i拧pl臈stos ES Teisingumo Teismo prerogatyvos ir naujas nacionalini懦 parlament懦 vaidmuo. Pagrindines teises sustiprina teisi拧kai privaloma Europos S膮jungos pagrindini懦 teisi懦 chartija.

Teisinis pagrindas

Europos S膮jungos sutarties (ES sutarties) 3听straipsnio 2听dalyje nustatomi pagrindiniai ES tikslai, susij臋 su laisv臈s, saugumo ir teisingumo erdve.

Sutarties d臈l Europos S膮jungos veikimo听(SESV) V听antra拧tin臈 dalis (67鈥�89听straipsniai) skirta laisv臈s, saugumo ir teisingumo erdvei. Be bendr懦j懦 nuostat懦, 拧ioje antra拧tin臈je dalyje yra special奴s skyriai, skirti 拧ioms sritims:

• sien懦 kontrol臈s, prieglobs膷io ir imigracijos politikai;
• teisminiam bendradarbiavimui civilin臈se bylose;
• teisminiam bendradarbiavimui baud啪iamosiose bylose;
• policijos bendradarbiavimui[1].

Danija nedalyvauja priimant Tarybos priemones, nustatytas pagal SESV V antra拧tin臋 dal寞 (, atsisakymo dalyvauti nuostata leid啪ia Danijai nedalyvauti 拧ioje politikos srityje). Nepaisant to, nuo 2001听m. ji tarpvyriausybiniu pagrindu 寞gyvendina 艩engeno acquis. D臈l teisminio bendradarbiavimo civilin臈se bylose ir taisykli懦, reglamentuojan膷i懦 teism懦 jurisdikcij膮 nagrin臈ti civilinio ar komercinio pob奴d啪io teisinius gin膷us tarp skirtingose valstyb臈se nar臈se gyvenan膷i懦 asmen懦 (), 2005听m. spalio 19听d. Danijos Karalyst臈 ir ES sudar臈 . Kaip numatyta susitarimo 3听straipsnio 2听dalyje, tais atvejais, kai priimami pakeitimai, Danija turi prane拧ti Komisijai, ar ji nusprend臈 寞gyvendinti toki懦 pakeitim懦 turin寞. Airija dalyvauja tik priimant ir taikant specialias priemones po sprendimo d臈lsutikimo dalyvauti ().

Be 拧i懦 nuostat懦 reik臈t懦 pamin臈ti ir kitus, su laisv臈s, saugumo ir teisingumo erdv臈s k奴rimu neatskiriamai susijusius straipsnius. Tai ES sutarties 6听straipsnis d臈l ES pagrindini懦 teisi懦 chartijos ir Europos 啪mogaus teisi懦 ir pagrindini懦 laisvi懦 apsaugos konvencijos[2], SESV 8听straipsnis, skirtas kovai su nelygybe, SESV 15听straipsnio 3听dalis d臈l teis臈s susipa啪inti su S膮jungos institucij懦 dokumentais, SESV 16听straipsnis d臈l asmens duomen懦 apsaugos[3] ir SESV 18鈥�25听straipsniai d臈l nediskriminavimo ir ES pilietyb臈s[4]. Vis d臈lto SESV taip pat nustatytos kelios sustabdymo nuostatos, taikomos tais atvejais, kai valstyb臈 nar臈 mano, kad teis臈s akto projektas paveikt懦 pagrindinius jos baud啪iamosios teis臈s sistemos aspektus (SESV 82听straipsnio 3听dalis), ir bendros minimalios taisykl臈s d臈l nusikalstam懦 veik懦 ir sankcij懦 apibr臈啪imo ypa膷 sunki懦 nusikaltim懦, turin膷i懦 tarpvalstybin寞 pob奴d寞, srityse (SESV 83听straipsnio 3听dalis). Prakti拧kai tai veikia taip: direktyvos projektas pateikiamas Europos Vadov懦 Tarybai, o 寞prasta teis臈k奴ros proced奴ra sustabdoma. Jei pasiekiamas bendras sutarimas, Europos Vadov懦 Taryba per keturis m臈nesius gr膮啪ina projekt膮 Tarybai ir ji nutraukia 寞prastos teis臈k奴ros proced奴ros sustabdym膮.

Tikslai

Laisv臈s, saugumo ir teisingumo erdv臈s tikslai i拧samiai i拧d臈styti SESV 67听straipsnyje:

• 鈥濻膮junga sukuria laisv臈s, saugumo ir teisingumo erdv臋, kurioje gerbiamos pagrindin臈s teis臈s bei skirtingos valstybi懦 nari懦 teisin臈s sistemos ir tradicijos.
• Ji u啪tikrina, kad nebus asmen懦 kontrol臈s jiems kertant vidaus sienas, ir suformuluoja valstybi懦 nari懦 solidarumu paremt膮 bendr膮 prieglobs膷io, imigracijos ir i拧or臈s sien懦 kontrol臈s politik膮, kuri b奴t懦 teisinga tre膷i懦j懦 拧ali懦 pilie膷iams. 艩ioje antra拧tin臈je dalyje asmenys be pilietyb臈s prilyginami tre膷i懦j懦 拧ali懦 pilie膷iams.
• S膮junga stengiasi u啪tikrinti auk拧t膮 saugumo lyg寞 prevencijos bei kovos su nusikalstamumu, rasizmu ir ksenofobija priemon臈mis, taip pat policijos ir teismini懦 institucij懦 bei kit懦 kompetenting懦 vald啪ios institucij懦 veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemon臈mis, taip pat tarpusavyje pripa啪寞stant teismo sprendimus baud啪iamosiose bylose, o prireikus derinant baud啪iamuosius 寞statymus.
• S膮junga sudaro palankias s膮lygas pasinaudoti teisingumu, ypa膷 taikydama teismini懦 ir neteismini懦 sprendim懦 civilin臈se bylose tarpusavio pripa啪inimo princip膮.鈥�

Pasiekimai

A. Lisabonos sutartimi 寞diegtos pagrindin臈s naujov臈s

1. Veiksmingesn臈 ir demokrati拧kesn臈 sprendim懦 pri臈mimo proced奴ra

Lisabonos sutartimi panaikintas tre膷iasis ramstis, kuris buvo grind啪iamas tarpvyriausybiniu bendradarbiavimu, taigi Bendrijos metodas laisv臈s, saugumo ir teisingumo erdv臈je tapo bendrai pla膷iai taikomas. Nuo 拧iol teis臈s aktai i拧 principo priimami pagal SESV 294听straipsnyje apra拧yt膮 寞prast膮 teis臈k奴ros proced奴r膮. Taryba sprend啪ia kvalifikuota bals懦 dauguma, o Europos Parlamentas, kaip vienas i拧 teis臈s akt懦 leid臈j懦, savo nuomon臋 i拧rei拧kia pagal bendro sprendimo proced奴r膮.

2. Naujas nacionalini懦 parlament懦 vaidmuo

ES sutarties 12听straipsnyje ir Protokoluose Nr.听1 ir Nr.听2 tiksliau apibr臈啪tas nacionalini懦 parlament懦 vaidmuo. Vadovaujantis subsidiarumo principu dabar bet kuriam pasi奴lymui d臈l teis臈k奴ros proced奴ra priimamo akto i拧nagrin臈ti nacionaliniams parlamentams skiriamas a拧tuoni懦 savai膷i懦 terminas. ES lygmeniu sprendimas d臈l min臈tojo pasi奴lymo negali b奴ti priimtas, kol nesibaigs 拧is terminas. Laisv臈s, saugumo ir teisingumo erdv臈s srities teis臈s akto projektai turi b奴ti persvarstomi, jeigu to papra拧o ketvirtadalis nacionalini懦 parlament懦 (Protokolo Nr.听2 7听straipsnio 2听dalis).

ES Teisingumo Teismui gali b奴ti pateikiamas ie拧kinys d臈l teis臈k奴ros proced奴ra priimamo akto, kuriuo pa啪eid啪iamas subsidiarumo principas, panaikinimo.

Nacionaliniai parlamentai dalyvauja vertinant Eurojusto ir Europolo veiksmus (SESV 85 ir 88听straipsniai).

3. I拧pl臈stos ES Teisingumo Teismo prerogatyvos[5]

Teisingumo Teismui nuo 拧iol gali b奴ti be apribojim懦 pateikiami pra拧ymai priimti prejudicin寞 sprendim膮 visais laisv臈s, saugumo ir teisingumo erdv臈s klausimais. Pasibaigus penkeri懦 met懦 laikotarpiui nuo Lisabonos sutarties 寞sigaliojimo, t.听y. nuo 2014听m. gruod啪io 1听d., tokie ie拧kiniai taip pat gali b奴ti teikiami d臈l pagal ankstesn臋 sutart寞 priimt懦 teis臈s akt懦 d臈l policijos bendradarbiavimo ir teism懦 bendradarbiavimo baud啪iamosiose bylose. Ta pati sistema taikoma ir Teisingumo Teismui teikiamiems ie拧kiniams d臈l 寞sipareigojim懦 nevykdymo (Protokolas Nr.听36).

4. Sustiprintas Komisijos vaidmuo

Svarbi naujov臈, suteikianti naujus 寞galiojimus teis臈s akt懦 寞gyvendinimo steb臈senos srityje听鈥� Komisija gali teikti ie拧kinius d臈l valstybi懦 nari懦 寞sipareigojim懦 nevykdymo, jeigu jos nevykdo savo pareig懦 laisv臈s, saugumo ir teisingumo erdv臈s srityje.

5. Valstyb臈s nar臈s gali dalyvauti vertinant laisv臈s, saugumo ir teisingumo erdv臈s politikos 寞gyvendinim膮.

SESV 70听straipsnyje nustatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasi奴lymu, gali patvirtinti priemones, nustatan膷ias s膮lygas, kuriomis valstyb臈s nar臈s, bendradarbiaudamos su Komisija, objektyviai ir ne拧ali拧kai vertina, kaip valstybi懦 nari懦 vald啪ios institucijos 寞gyvendina politik膮 laisv臈s, saugumo ir teisingumo erdv臈s srityje.

B. Europos Vadov懦 Tarybos vaidmuo rengiant programas

Tuo metu, kai vyko poky膷iai, susij臋 su viena po kitos priimtomis sutartimis, Europos Vadov懦 Taryba atliko ypa膷 svarb懦 vaidmen寞 kei膷iantis pad臈膷iai ir siekiant pa啪angos 寞vairiose laisv臈s, saugumo ir teisingumo erdv臈s srityse.

Europos Vadov懦 Tarybos susitikime Tamper臈je (1999听m. spalio听m臈n.) 寞vyko specialus pos臈dis, kuriame buvo aptariama, kaip sukurti laisv臈s, saugumo ir teisingumo erdv臋 pasinaudojant visomis Amsterdamo sutarties suteiktomis galimyb臈mis.

2004听m. lapkri膷io听m臈n. Europos Vadov懦 Taryba pri臈m臈 nauj膮 penkeri懦 met懦 veiklos program膮听鈥� Hagos program膮.

2009听m. gruod啪io 10鈥�11听d. Europos Vadov懦 Taryba pri臈m臈 Stokholmo program膮. 艩ioje daugiamet臈je 2010鈥�2014听m. laikotarpio programoje daugiausia d臈mesio buvo skiriama pilie膷i懦 ir kit懦 asmen懦, u啪 kuriuos ES yra atsakinga, interesams ir poreikiams.

Lisabonos sutartyje oficialiai pripa啪寞stamas lemiamas Europos Vadov懦 Tarybos vaidmuo: 鈥濫uropos Vadov懦 Taryba apibr臈啪ia laisv臈s, saugumo ir teisingumo erdv臈s teis臈k奴ros ir veiksm懦 planavimo strategines gaires鈥� (SESV 68听straipsnis).

C. Speciali懦 laisv臈s, saugumo ir teisingumo erdv臈s valdymo subjekt懦 寞steigimas: agent奴ros

Siekiant pad臈ti valdyti politik膮 tam tikrose svarbiose laisv臈s, saugumo ir teisingumo erdv臈s srityse 寞steigtos 寞vairios ES agent奴ros: , policijos bendradarbiavimo agent奴ra; (CEPOL); , teism懦 bendradarbiavimo baud啪iamosiose bylose agent奴ra; (FRA), u啪siimanti pagrindin臈mis teis臈mis ir kova su diskriminavimu; (EMCDDA); (FRONTEX), atsakinga u啪 i拧or臈s sien懦 kontrol臈s koordinavim膮; (EUAA); [6] ir (eu-LISA).

Europos Parlamento vaidmuo

Parlamentas turi kelet膮 priemoni懦 ir 寞galiojimus savo vaidmeniui visapusi拧kai atlikti:

• teis臈k奴ros kompetencij膮听鈥� nuo tada, kai 2009听m. 寞sigaliojo Lisabonos sutartis, pagal 寞prast膮 teis臈k奴ros proced奴r膮 Parlamentas veikia kaip viena i拧 teis臈k奴ros institucij懦. Tai tapo bendr膮ja taisykle, ta膷iau su keliomis i拧imtimis. Tai apima priemones, kuriomis siekiama u啪tikrinti 鈥瀡alstybi懦 nari懦 atitinkam懦 padalini懦 administracin寞 bendradarbiavim膮鈥� (SESV 74听straipsnis) ir kurioms taip pat taikoma speciali teis臈k奴ros proced奴ra, pagal kuri膮 Taryba sprend啪ia remdamasi Komisijos arba ketvirtadalio valstybi懦 nari懦 pasi奴lymu ir pasikonsultavusi su Parlamentu. Be to, speciali teis臈k奴ros proced奴ra (Taryba, pasikonsultavusi su Parlamentu, sprend啪ia vieningai) taikoma priemon臈ms, kuriomis nustatomos policijos bendradarbiavimo s膮lygos ir apribojimai (SESV 89听straipsnis), arba nuostatoms d臈l pas懦, asmens tapatyb臈s korteli懦 ir leidim懦 gyventi (SESV 77听straipsnio 3听dalis);
• kompetencij膮 biud啪eto srityje: Europos Parlamentas kartu su Taryba sudaro laisv臈s, saugumo ir teisingumo erdv臈s srities program懦 ES biud啪et膮, taip pat pirmiau min臈t懦 agent奴r懦 veiklos ir administracin寞 biud啪et膮;
• vykdo 拧ioje politikos srityje veikian膷i懦 ES agent奴r懦 veiklos kontrol臋, pavyzd啪iui, siun膷ia delegacijas 寞 valstybes nares ar prie ES i拧or臈s sien懦 siekdamas nustatyti problemas ir patikrinti, kaip 寞gyvendinami ES lygmeniu priimti teis臈s aktai;
• 寞galiojimus kreiptis 寞 Teisingumo Teism膮 teikiant ie拧kin寞 d臈l teis臈s akto panaikinimo, pavyzd啪iui, Europos Parlamentas pasinaudojo 拧ia teise pra拧ydamas panaikinti tam tikras teis臈k奴ros proced奴ra priimam懦 akt懦 nuostatas;
• politin臈s iniciatyvos teis臋, kuri膮 Parlamentas 寞gyvendina teikdamas prane拧imus savo iniciatyva ir rezoliucijas temomis, kurias nusprend啪ia nagrin臈ti.

Per pastaruosius kelerius metus Parlamentas nuolat pabr臈啪臈 pagrindinius prioritetus. Juos galima apibendrinti taip:

• pripa啪inti did臈jan膷i膮 laisv臈s, saugumo ir teisingumo erdv臈s svarb膮 ES raidoje ir 寞 j膮 atsi啪velgti;
• panaikinti tre膷i膮j寞 ramst寞 ir 寞traukti policijos bendradarbiavimo bei teism懦 bendradarbiavimo baud啪iamosiose bylose sritis 寞 ES proced奴r懦 ir teis臈s akt懦 taikymo srit寞, siekiant pad臈ti Europos Parlamentui visapusi拧kai atlikti demokratin臈s institucijos vaidmen寞 teis臈k奴ros procese;
• siekiant palengvinti sprendim懦 pri臈mim膮, nebetaikyti vieningo balsavimo Taryboje taisykl臈s;
• i拧laikyti tinkam膮 pusiausvyr膮 tarp pilie膷i懦 ir gyventoj懦 pagrindini懦 teisi懦 apsaugos ir saugumo bei kovos su terorizmu reikalavim懦 ir u啪tikrinti, kad 拧i pusiausvyra atsispind臈t懦 teis臈s aktuose ir juos 寞gyvendinant;
• stiprinti pagrindini懦 teisi懦 apsaug膮 ir r臈mim膮, ypa膷 priimant teisi拧kai privalom膮 Europos S膮jungos pagrindini懦 teisi懦 chartij膮 bei 寞steigiant Pagrindini懦 teisi懦 agent奴r膮, taip pat 寞steigiant Tyrimo komitet膮 programos 鈥濸egasus鈥� ir lygiaver膷i懦 拧nipin臈jimo program懦 naudojimui tirti, kuris vertint懦, kaip 拧nipin臈jimo program懦 naudojimas prie拧 ES pilie膷ius paveik臈 demokratinius procesus ir pilie膷i懦 asmenines teises Europos S膮jungoje.

听

Udo Bux / Pablo Abril Marti / Mariusz Maciejewski

05-2024