Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose
Laisvo tarpvalstybinio prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimo mastai nuolat didėja. Europos Sąjunga plėtoja teisminį bendradarbiavimą tarpvalstybinį poveikį turinčiose civilinėse bylose, taip kurdama sąsajas tarp skirtingų teisinių sistemų. Pagrindiniai šio bendradarbiavimo tikslai yra teisinis tikrumas ir patogus bei veiksmingas teisingumo įgyvendinimas, kad būtų galima nustatyti kompetentingą teismą, aiškiai įvardyti taikytiną teisę ir sparčiai bei veiksmingai taikyti sprendimų pripažinimo ir vykdymo procedūras.
Teisinis pagrindas
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo(SESV) 81straipsnis; prie Lisabonos sutarties pridėti Protokolai Nr.21 ir 22.
Tikslai
Europos teisingumo erdvėje negalima užkirsti kelio asmenims įgyvendinti savo teises arba trukdyti jiems tai daryti. ES valstybių narių teisinių ar administracinių sistemų nesuderinamumas ir sudėtingumas neturėtų būti kliūtis. Šios jautrios srities teisės aktai apima įprastą civilinę teisę, kurią sudaro nemažai įvairių teisės sričių, pradedant šeimos teise ir baigiant sutarčių teise ir pirkimo–pardavimo sutarčių teise, taip pat civilinio proceso teisę, kuri iki šiol buvo išskirtinė valstybių narių prerogatyva. ES privatinės sutarčių teisės taisyklių sritis patenka į ES civilinės teisės sritį, tačiau ji glaudžiai susijusi su laisvu prekių ir paslaugų judėjimu, todėl jai taikomos Sutarties nuostatos dėl bendrosios rinkos (2.1.7).
Tarptautinė privatinė teisė nagrinėja visų klausimų, susijusių su privačiais asmenimis, tarpvalstybinius aspektus, pavyzdžiui, šeimos teisės, nuosavybės teisės ir sutarčių teisės. Šeimos teisės priemones, turinčias tarpvalstybinį poveikį, turi vienbalsiai priimti Taryba (SESV 81straipsnio 3dalies antra pastraipa). Pagrindinės priemonės siekiant lengviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą tarpvalstybinį poveikį turinčiose bylose yra tarpusavio pripažinimo principas, pagrįstas valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu, ir tiesioginis teisminis bendradarbiavimas tarp nacionalinių teismų.
Tarptautinė privatinė teisė daro tiesioginę įtaką ES teisinei tvarkai. Pavyzdžiui, ES nepriklausančių šalių ir valstybių narių santykiai, susiję su civilinėmis teisminėmis bylomis, grindžiami daugiašalėmis Hagos konvencijomis. Nuo 2007m. balandžio 3d. ES yra narė. Hagos konferencija yra pasaulinė tarpvyriausybinė organizacija, kuri siekia palaipsniui suvienodinti taisykles Tarptautinės privatinės teisės srityje. Todėl ji kuria ir valdo daugiašales teisines priemones, kurios tampa teisiškai privalomos valstybėse, kurios yra Konferencijos šalys. Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija apima 91narę (90 valstybių ir Europos Sąjungą), ji priima konvencijas, susijusias su civilinės teisės klausimais, pavyzdžiui, teismo proceso dokumentų įteikimu, įrodymų rinkimu užsienyje, teise kreiptis į teismą, tarptautiniu vaikų grobimu, tarptautiniu įvaikinimu, įstatymų, susijusių su testamentinės valios forma, kolizija, išlaikymo prievolėmis, santuokos nutraukimo pripažinimu ir užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimu.
Sąjungos veiksmais teismų bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje visų pirma siekiama šių tikslų:
- užtikrinti aukštą teisinio tikrumo lygį piliečiams, palaikantiems tarpvalstybinius civilinius santykius;
- suteikti piliečiams galimybę paprastai ir veiksmingai kreiptis į teismą pagal civilinę teiseną siekiant išspręsti tarpvalstybinius ginčus;
- supaprastinti nacionalines civilinių teismų tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemones;
- remti teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymą.
Kiekvienas rengiamas teisės aktas turi būti perduodamas nacionaliniams parlamentams (Europos Sąjungos sutarties (ESsutarties) 12straipsnis). Be to, nacionaliniai parlamentai turi teisę prieštarauti sprendimams, susijusiems su tam tikrais šeimos teisės aspektais, turinčiais tarpvalstybinį poveikį. Šie sprendimai gali būti priimami tik pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir jeigu joks nacionalinis parlamentas jiems neprieštarauja (SESV 81straipsnio 3dalies trečia pastraipa).
ėᾱ
A. Pirminės teisės raida teismų bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje
Pasirašant Steigimo sutartį, teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose nelaikytas vienu Europos bendrijos tikslų. Vis dėlto Europos bendrijos steigimo sutarties 220straipsnyje buvo nuostata, kad valstybės narės turi užtikrinti „formalumų, reguliuojančių abipusį teismų ir arbitražo sprendimų pripažinimą ir vykdymą, supaprastinimą“. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose oficialiai įtrauktas į Sąjungos veiklos sritį Mastrichto sutartimi, tarpvyriausybinio bendradarbiavimo ramsčio „Teisingumas ir vidaus reikalai“ srityje (1.1.3). Amsterdamo sutartimi teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose įtrauktas į Bendrijos reglamentavimo sritį, perkeliant jį iš ES sutarties į Europos bendrijos steigimo sutartį, bet jam netaikytas Bendrijos metodas. Pagal Nicos sutartį (1.1.4) priemonėms, susijusioms su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose, išskyrus šeimos teisę, priimti pradėta taikyti bendro sprendimo teisėkūros procedūra.
Tamperės Europos Vadovų Taryba (1999m. spaliomėn.) patvirtino Europos teisingumo erdvės kūrimo gaires. Įvertinusi nepakankamą pažangą įgyvendinant šią programą, Europos Vadovų Taryba Hagoje (2004m. lapkričiomėn.) priėmė naują 2005–2010m. veiksmų planą. Hagos programoje pabrėžta būtinybė toliau įgyvendinti tarpusavio pripažinimo principą ir jį išplėsti taikant naujoms sritims, pvz., šeimos turto, paveldėjimo ir testamentų. Po Hagos programos priimta Stokholmo programa, kurioje nustatytos būsimo laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės plėtojimo penkerių metų laikotarpiu (2010–2014m.) gairės.
Pagal Lisabonos sutartį (1.1.5) visoms teismų bendradarbiavimo civilinėse bylose priemonėms pradėta taikyti įprasta teisėkūros procedūra. Tačiau šeimos teisei ir toliau taikoma speciali teisėkūros procedūra: Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendžia vienbalsiai.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pagal prie Sutarčių pridėtus Protokolus Nr.21 ir 22 Danija ir Airija pasirinko nedalyvauti SESV Trečiosios dalies Vantraštinėje dalyje (laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė). Airija pasirinko lanksčią galimybę nedalyvauti šios srities teisės aktuose, todėl ji gali atskirai pasirinkti, kuriuose teisės aktuose ir teisėkūros iniciatyvose dalyvauti arba nedalyvauti (prie Sutarčių pridėtas Protokolas Nr.21). O Danija pasirinko griežtesnę nedalyvavimo laisvės saugumo ir teisingumo erdvėje tvarką, tai reiškia, kad ji šioje politikos srityje visiškai nedalyvauja. Derantis dėl Lisabonos sutarties Danija įgijo galimybę savo pasirinkimą pakeisti lanksčiu modeliu, panašiu į Airijos pasirinkimą (Protokolas Nr.22). 2015m. gruodžio 3d. įvyko referendumas, ar patvirtinti šį pasirinkimą (4.2.1). Pasiūlymas atmestas nepritarus 53proc. balsavusiųjų.
B. Pagrindiniai priimti teisės aktai
1. Jurisdikciją turinčio teismo nustatymas, teisminių ir neteisminių sprendimų pripažinimas ir vykdymas
Pagrindinė šios srities priemonė yra , kitaip žinomas kaip reglamentas „BriuselisI“. Teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimas ir vykdymas Europos Bendrijose iš pradžių buvo užtikrintas 1968m. Briuselio konvencija, tuomet šešių valstybių narių pasirašyta sutartimi. Reglamento „BriuselisI“ tikslas – suderinti jurisdikciją reglamentuojančias kolizines normas Europos Sąjungoje, taip pat supaprastinti ir pagreitinti teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo tvarką. 2002m. jis pakeitė 1968m. Briuselio konvenciją, o 2012m. jis išdėstytas nauja redakcija. Reglamentas „BriuselisI“ papildytas (reglamentas „BriuselisIIa“).
Siekdamos išplėsti pripažinimo tvarką ir taikyti ją Europos laisvosios prekybos asociacijai (ELPA), 1988m. 12tuometinių Europos Bendrijų valstybių narių pasirašė sutartį – Lugano konvenciją – su tuometinėmis šešiomis ELPA valstybėmis narėmis – Austrija, Suomija, Islandija, Norvegija, Švedija ir Šveicarija, nes ELPA valstybės narės negalėjo pasirašyti 1968m. Briuselio konvencijos. Dabar ji visiškai pakeista 2007m. redakcija – (Lugano konvencija), kurią sudarė ES, Danija (savo pačios vardu) ir trys iš likusių keturių ELPA valstybių narių (Šveicarijos, Norvegijos ir Islandijos). Lichtenšteinas, vienintelė valstybė, prisijungusi prie ELPA po 1988m., šios konvencijos nepasirašė. 2020m. balandžio 2d. Jungtinė Karalystė, vadovaudamasi Susitarimo dėl išstojimo 127straipsniu, paprašė pakartotinai prisijungti prie Lugano konvencijos po „Brexit’o“, nes ji nebebuvo šios konvencijos šalis. Pagal konvencijos 70straipsnį ir 72straipsnio 3dalį tam būtinas vieningas Susitariančiųjų Šalių pritarimas – visos Susitariančiosios Šalys davė tokį pritarimą. Vis dėlto, remiantis , toks prisijungimas visiškai priklauso išimtinei ES kompetencijai, todėl ji turėtų priimti sprendimą dėl Jungtinės Karalystės prašymo dėl pakartotinio prisijungimo. Savo Komisija nesutiko leisti prisijungti, remdamasi tuo, kad Lugano konvencija buvo skirta valstybėms, kurių reguliavimo integracija su ES yra ypač glaudi. Komisijos nuomone, ES ir mažiau artimų ES nepriklausančių šalių santykiams turėtų būti taikoma Hagos konvencija. Todėl Hagos konvencija (t.y. ) gali būti geresnis būsimo ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje pagrindas.
Dėl didesnio judumo vystosi skirtingų pilietybių asmenų šeimos ryšiai. Skirtingų pilietybių asmenų poros turi žinoti, kokį vardą duoti vaikams, o išsiskyrę asmenys turi turėti galimybę pradėti naują gyvenimą kitoje šalyje neprarasdami ryšių su vaikais. 1980m. (prie kurios prisijungusios 103šalys (2022m. lapkričiomėn. duomenimis), įskaitant visas ES valstybes nares) pagrįsta labai paprastu principu: kuo greičiau grąžinti pagrobtą vaiką. Tuo pačiu metu buvęs reglamentas „BriuselisIIa“ buvo išdėstytas nauja redakcija 2019m. ir dabar vadinamas reglamentu . Pagrindinis jo peržiūros tikslas buvo patobulinti teisės normas, skirtas vaikams apsaugoti tarpvalstybinėse bylose dėl ginčų dėl tėvų pareigų, pavyzdžiui, susijusiose su globa, bendravimo teisėmis ir vaikų grobimu. Juo visapusiškai gerbiamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytos teisės, visų pirma teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat teisė į privatų ir šeimos gyvenimą ir vaiko teisės.
Siekdama palengvinti tarptautinį įsiskolintų išlaikymo išmokų išieškojimą, Taryba 2008m. gruodžiomėn. priėmė . Šiame reglamente kartu pateikiamos bendros nuostatos, susijusios su teismų jurisdikcija, taikytina teise, sprendimų pripažinimu ir vykdymu, taip pat su nacionalinių institucijų bendradarbiavimu. Siekiant padidinti tarpvalstybinių bankroto bylų procedūrų veiksmingumą ir efektyvumą, dėl nemokumo bylų nustatomos bendros šios srities teismų jurisdikcijos, sprendimų pripažinimo ir taikytinos teisės taisyklės. Siekdami panaikinti egzekvatūros procedūrą dėl sprendimų, susijusių su neginčytinais reikalavimais, Parlamentas ir Taryba priėmė dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo siekiama panaikinti kliūtis, su kuriomis susiduria piliečiai, įgyvendindami savo teises tarptautinio paveldėjimo srityje. Europos e.teisingumo portalas palengvina šį procesą, nes suteikia žmonėms galimybę užpildyti ir sukurti Vformą (Europos paveldėjimo pažymėjimas) internetu. Kadangi Danija ir Airija nedalyvauja, šių dviejų valstybių narių valdžios institucijų vykdomoms tarpvalstybinėms paveldėjimo procedūroms turi būti taikomos jų nacionalinės taisyklės.
Dėl skirtingų teisinių santuokos ir registruotos partnerystės pasekmių, susijusių su joms būdingais ypatumais, Komisija 2011m. pateikė pasiūlymus dėl dviejų atskirų reglamentų, kuriais nustatomas tarptautinių porų nuosavybės režimas – vienas pasiūlymas skirtas santuokos, kitas – registruotos partnerystės atvejui. Abu pasiūlymai susiję su teismų jurisdikcija, taikytina teise, sprendimų pripažinimu ir vykdymu.
2. Kolizinių normų derinimas
ES lygmeniu priimta nemažai priemonių, skirtų svarbiausiems klausimams, susijusiems su tarptautine privatine teise (visų pirma reglamentai „Briuselis“ ir „Roma“). Europos Parlamentas ir Taryba priėmė . Priėmus buvo sudarytos sąlygos bendrai kolizinių normų, susijusių su nesutartinėmis prievolėmis civilinėse ir komercinėse bylose, sistemai sukurti. Reglamentu taip pat siekta padidinti teisinį tikrumą ir ginčų baigties nuspėjamumą. Kolizinės normos, susijusios su išlaikymo prievolėmis, įtvirtintos Tarybos reglamente (EB)Nr.4/2009 (žr.pirmiau). 2010m. gruodžiomėn. santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje Taryba priėmė . Juo sukurta aiški ir išsami teisės sistema, taikytina santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium. Reglamentas (ES)Nr.650/2012 tarptautinio paveldėjimo srityje kartu su kitais klausimais reglamentuoja ir taikytinos teisės klausimą.
3. Geresnių galimybių kreiptis į teismą sudarymas
Siekiant , kuria tokiems ginčams nustatomos minimalios bendros teisinės pagalbos taisyklės. Direktyvos tikslas – pakankamai lėšų neturintiems asmenims užtikrinti tinkamą teisinės pagalbos sprendžiant tarptautinius ginčus lygį. Tam, kad piliečiai ir įmonės galėtų paprasčiau ir veiksmingiau siekti teisingumo, ES priimtos specialios bendros proceso taisyklės, kuriomis supaprastinamas ir pagreitinamas tarpvalstybinio pobūdžio ieškinių dėl nedidelių sumų ir neginčytinų sumų išieškojimo visoje Europos Sąjungos teritorijoje nagrinėjimas. Jas galima rasti , ir . Šios procedūros yra neprivalomos ir papildo nacionalinėje teisėje nustatytas procedūras. išdėstytos bendros nuostatos dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų siekiant padidinti teisinį tikrumą ir paskatinti naudotis šiuo ginčų sprendimo būdu.
4. Nacionalinių civilinių teismų tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemonės
SESV 81straipsnio 2dalies a ir cpunktuose Parlamentui ir Tarybai taip pat suteikiami įgaliojimai priimti priemones, skirtas sprendimų tarpusavio pripažinimui bei vykdymui ir nacionalinių taisyklių suderinamumui atsižvelgiant į kolizines normas ir normas dėl jurisdikcijos užtikrinti. siekiama supaprastinti ir paspartinti teisminių ir neteisminių dokumentų perdavimą valstybėse narėse ir taip pagreitinti teismines procedūras bei padidinti jų veiksmingumą. Siekdama supaprastinti ir pagreitinti valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimą renkant įrodymus civilinėse ir komercinėse bylose, Taryba priėmė . Siekiant pagerinti, supaprastinti ir pagreitinti valstybių narių teisminį bendradarbiavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinio pobūdžio bylose dalyvaujantiems piliečiams kreiptis į teismą, sukurtas . Tinklą sudaro valstybių narių paskirtos įstaigos pasiteirauti, tam tikruose ES dokumentuose nurodytos centrinės institucijos, ryšių palaikymo teisėjai ir prokurorai ir visos už valstybinių subjektų (teismų ir centrinių institucijų) teisminį bendradarbiavimą atsakingos institucijos. Sprendimas Nr.2001/470/EB iš dalies pakeistas 2009m. birželio 18d. Sprendimu Nr.568/2009/EB, kuriuo siekiama išplėsti ir sustiprinti Europos teisminiam tinklui civilinėse ir komercinėse bylose priskirtas funkcijas. Sprendimu padarytas šis esminis pakeitimas: profesinėms asociacijoms, atstovaujančioms teisės specialistams, ypač advokatams, teismo patikėtiniams, notarams ir antstoliams, suteikta galimybė dalyvauti tinkle.
Kita teismų bendradarbiavimo civilinėse bylose supaprastinimo priemonė yra informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo teismų administracijoje plėtojimas. Šis projektas buvo pradėtas 2007m. ir tapo Europos e.teisingumo strategija. teisingumo priemonėms priskiriama: , kurio paskirtis – palengvinti piliečių ir įmonių teisės į teisingumą įgyvendinimą visoje Sąjungoje, užtikrinti nacionalinių teistumo duomenų elektroninį sujungimą Sąjungos lygmeniu, geresnį vaizdo konferencijų naudojimą teismo procese, naujoviškas vertimo priemones, pvz., automatinį vertimą, dinamiškas dokumentų formas internete ir Europos teismų vertėjų raštu ir žodžiu duomenų bazę. Komisijos kasmet rengiama yra informacinė priemonė, kuria siekiama padėti ES ir valstybėms narėms siekti veiksmingesnio teisingumo pateikiant objektyvius, patikimus ir palyginamus visų valstybių narių teisingumo sistemų kokybės, nepriklausomumo ir veiksmingumo duomenis. Šie duomenys būtini remiant nacionalinių teisingumo sistemų reformas.
Europos Parlamento vaidmuo
Teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje taikoma įprasta teisėkūros procedūra, išskyrus šeimos teisę, kai Taryba sprendimus priima vienbalsiai, o su Parlamentu tik konsultuojamasi. Parlamentas atliko svarbų vaidmenį apibrėžiant minėtųjų teisėkūros priemonių turinį. Europos Parlamentas jau seniau yra pažymėjęs, jog būtina tikra Europos teisminė kultūra, kad piliečiai galėtų pasinaudoti visais privalumais, kuriuos jiems suteikia Sutartyse įtvirtintos teisės. Šiuo požiūriu vienas svarbiausių dalykų yra mokymai, visų pirma teisės srityje. 2013m. birželiomėn. Europos Parlamentas priėmė .
Jurisdikcijos, taikytinos teisės ir sprendimų dėl tarptautinių porų nuosavybės režimų, apimančių sutuoktinių turto režimus ir registruotos partnerystės teisines pasekmes, pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo srityje Parlamentas savo pritarimą davė 2013m., tačiau minėtieji du aktai ne vienus metus buvo blokuojami Taryboje. Todėl 23 valstybės narės susitarė dėl tvirtesnio bendradarbiavimo (ESsutarties 20straipsnis), kad galėtų būti siekiama pažangos rengiant teisės aktus. 2016m. pradžioje Komisija parengė naujus pasiūlymus dėl aktų, kurie iš esmės grindžiami tekstu, dėl kurio balsavo Parlamentas, ir kompromisiniu tekstu, dėl kurio pirmiau susitarta. Galiausiai 2016m. birželio 24d. buvo priimtas .
Dėl civilinių teismo procesų Europos Sąjungoje 2017m. liepos 4d. Parlamentas priėmė . Ja 2017m. lieposmėn. Parlamentas paragino Komisiją pagal SESV 225straipsnį iki 2018m. birželio 30d. pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl bendrų būtiniausių civilinio proceso standartų, remiantis SESV 81straipsnio 2dalimi. Siūlomos ES direktyvos, pridedamos prie Parlamento rezoliucijos, tekste siekiama derinti civilinio proceso sistemas, kad būtų visapusiškai paisoma teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, kuri pripažįstama ES pagrindinių teisių chartijos 47straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6straipsnyje (4.1.2), nustatant būtiniausius civilinio proceso pradėjimo, vykdymo ir užbaigimo standartus valstybių narių teismuose. 1987m. įsteigta Europos Parlamento tarpininko tarptautinio tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejais pareigybė siekiant padėti tėvų pagrobtiems vaikams iš dviejų valstybių piliečių šeimų ir (arba) nesantuokinių porų. 2018m. balandžiomėn., kai šias pareigas ėjo Elisabeth Morin-Chartier (jas visada užima tuo metu pareigas einantis Europos Parlamento narys), pareigybių pavadinimas buvo pakeistas į norint, kad jų pavadinime matytųsi pasikeitę įgaliojimai, kurie dabar apima vaiko teises.
Nuo 2019m. lieposmėn. Europos Parlamento koordinatoriaus vaiko teisių klausimais pareigas eina Ewa Kopacz. Prieš ją šias pareigas ėjo Anna Maria Corazza Bildt (2019), Elisabeth Morin-Chartier (2017–2019), Mairead McGuinness(2014–2017), Roberta Angelilli (2009–2014), Evelyne Gebhardt (2004–2009), Mary Banotti (1995–2004) ir Marie-Claude Vayssade (1987–1994).
2022m. gruodžio 7d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų dėl vaiko kilmės pripažinimo ir autentiškų dokumentų dėl vaiko kilmės priėmimo ir dėl Europos vaiko kilmės pažymėjimo sukūrimo. Pagal konsultavimosi procedūrą Parlamentas savo poziciją dėl teksto projekto priėmė 2023m. gruodžio 14d.
2023m. birželio 27d. Parlamento Teisės reikalų komitetas priėmė pranešimą dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl piktnaudžiavimo bylinėjimusi prieš žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus (dažnai vadinamu SLAPP) ir dėl reglamento „BriuselisIa“ ir Reglamento „RomaII“ reformų. 2024m. balandžio 11d. Parlamentas ir Taryba priėmė (strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo).
2023m. gruodžio 13d. buvo priimtas (Skaitmenizacijos reglamentas arba E.teisingumo reglamentas). Juo siekiama gerinti galimybes kreiptis į teismą ir didinti teisminių institucijų bendradarbiavimui ES tarpvalstybinėse bylose itin svarbių komunikacijos srautų veiksmingumą ir atsparumą, sumažinant administracinę naštą, sutrumpinant bylų nagrinėjimo laiką, užtikrinant saugesnę ir patikimesnę komunikaciją ir iš dalies automatizuojant bylų nagrinėjimą. Juo taip pat nustatomos taisyklės dėl elektroninių ryšių naudojimo tarp kompetentingų institucijų vykdant teisminio bendradarbiavimo procedūras ir dėl elektroninių ryšių naudojimo tarp fizinių ar juridinių asmenų ir kompetentingų institucijų vykdant teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose procedūras (1straipsnis). Tai visų pirma turi būti pasiekta pasitelkiant decentralizuotą IT sistemą (3straipsnis) ir Europos elektroninės prieigos punktą (4straipsnis).
2024m. sausio 17d. rezoliucijoje „Virtualiųjų pasaulių plėtros poveikis politikai. Civilinės, įmonių, komercinės ir intelektinės nuosavybės teisės klausimai“ Parlamentas nurodė iššūkius, kuriuos besiformuojančios technologijos kelia tradiciniam teritoriniam tarptautinės privatinės teisės principui, iš kurių viena yra blokų grandinė– decentralizuota duomenų bazė, platinama kompiuterių tinklui. Parlamentas paprašė Komisijos pakoreguoti ES teisės aktus, kad piliečiai ir įmonės neturėtų bylinėtis trečiųjų šalių teismuose, nes jie gali neužtikrinti visų jų teisių.
Parlamento Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminis skyrius neseniai paskelbė tyrimą dėl tarpvalstybinių ieškinių dėl pagrobto meno, Europos komercinių sutarčių teisės, platformų nustatytų išpirkimo sutarčių kultūros ir kūrybos sektoriuose ir metavisatos.
Alexandru-George Moș / Mariusz Maciejewski / Udo Bux