合法博彩网站

Laisvo tarpvalstybinio preki懦, asmen懦, paslaug懦 ir kapitalo jud臈jimo mastai nuolat did臈ja. Europos S膮junga pl臈toja teismin寞 bendradarbiavim膮 tarpvalstybin寞 poveik寞 turin膷iose civilin臈se bylose, taip kurdama s膮sajas tarp skirting懦 teisini懦 sistem懦. Pagrindiniai 拧io bendradarbiavimo tikslai yra teisinis tikrumas ir patogus bei veiksmingas teisingumo 寞gyvendinimas, kad b奴t懦 galima nustatyti kompetenting膮 teism膮, ai拧kiai 寞vardyti taikytin膮 teis臋 ir spar膷iai bei veiksmingai taikyti sprendim懦 pripa啪inimo ir vykdymo proced奴ras.

Teisinis pagrindas

Sutarties d臈l Europos S膮jungos veikimo听(SESV) 81听straipsnis; prie Lisabonos sutarties prid臈ti Protokolai Nr.听21 ir 22.

Tikslai

Europos teisingumo erdv臈je negalima u啪kirsti kelio asmenims 寞gyvendinti savo teises arba trukdyti jiems tai daryti. ES valstybi懦 nari懦 teisini懦 ar administracini懦 sistem懦 nesuderinamumas ir sud臈tingumas netur臈t懦 b奴ti kli奴tis. 艩ios jautrios srities teis臈s aktai apima 寞prast膮 civilin臋 teis臋, kuri膮 sudaro nema啪ai 寞vairi懦 teis臈s sri膷i懦, pradedant 拧eimos teise ir baigiant sutar膷i懦 teise ir pirkimo鈥損ardavimo sutar膷i懦 teise, taip pat civilinio proceso teis臋, kuri iki 拧iol buvo i拧skirtin臈 valstybi懦 nari懦 prerogatyva. ES privatin臈s sutar膷i懦 teis臈s taisykli懦 sritis patenka 寞 ES civilin臈s teis臈s srit寞, ta膷iau ji glaud啪iai susijusi su laisvu preki懦 ir paslaug懦 jud臈jimu, tod臈l jai taikomos Sutarties nuostatos d臈l bendrosios rinkos (2.1.7).

Tarptautin臈 privatin臈 teis臈 nagrin臈ja vis懦 klausim懦, susijusi懦 su priva膷iais asmenimis, tarpvalstybinius aspektus, pavyzd啪iui, 拧eimos teis臈s, nuosavyb臈s teis臈s ir sutar膷i懦 teis臈s. 艩eimos teis臈s priemones, turin膷ias tarpvalstybin寞 poveik寞, turi vienbalsiai priimti Taryba (SESV 81听straipsnio 3听dalies antra pastraipa). Pagrindin臈s priemon臈s siekiant lengviau 寞gyvendinti teis臋 kreiptis 寞 teism膮 tarpvalstybin寞 poveik寞 turin膷iose bylose yra tarpusavio pripa啪inimo principas, pagr寞stas valstybi懦 nari懦 tarpusavio pasitik臈jimu, ir tiesioginis teisminis bendradarbiavimas tarp nacionalini懦 teism懦.

Tarptautin臈 privatin臈 teis臈 daro tiesiogin臋 寞tak膮 ES teisinei tvarkai. Pavyzd啪iui, ES nepriklausan膷i懦 拧ali懦 ir valstybi懦 nari懦 santykiai, susij臋 su civilin臈mis teismin臈mis bylomis, grind啪iami daugia拧al臈mis Hagos konvencijomis. Nuo 2007听m. baland啪io 3听d. ES yra nar臈. Hagos konferencija yra pasaulin臈 tarpvyriausybin臈 organizacija, kuri siekia palaipsniui suvienodinti taisykles Tarptautin臈s privatin臈s teis臈s srityje. Tod臈l ji kuria ir valdo daugia拧ales teisines priemones, kurios tampa teisi拧kai privalomos valstyb臈se, kurios yra Konferencijos 拧alys. Hagos tarptautin臈s privatin臈s teis臈s konferencija apima 91听nar臋 (90 valstybi懦 ir Europos S膮jung膮), ji priima konvencijas, susijusias su civilin臈s teis臈s klausimais, pavyzd啪iui, teismo proceso dokument懦 寞teikimu, 寞rodym懦 rinkimu u啪sienyje, teise kreiptis 寞 teism膮, tarptautiniu vaik懦 grobimu, tarptautiniu 寞vaikinimu, 寞statym懦, susijusi懦 su testamentin臈s valios forma, kolizija, i拧laikymo prievol臈mis, santuokos nutraukimo pripa啪inimu ir u啪sienio valstyb臈se i拧duot懦 dokument懦 legalizavimo panaikinimu.

S膮jungos veiksmais teism懦 bendradarbiavimo civilin臈se bylose srityje vis懦 pirma siekiama 拧i懦 tiksl懦:

• u啪tikrinti auk拧t膮 teisinio tikrumo lyg寞 pilie膷iams, palaikantiems tarpvalstybinius civilinius santykius;
• suteikti pilie膷iams galimyb臋 paprastai ir veiksmingai kreiptis 寞 teism膮 pagal civilin臋 teisen膮 siekiant i拧spr臋sti tarpvalstybinius gin膷us;
• supaprastinti nacionalines civilini懦 teism懦 tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemones;
• remti teis臈j懦 ir teismini懦 institucij懦 darbuotoj懦 mokym膮.

Kiekvienas rengiamas teis臈s aktas turi b奴ti perduodamas nacionaliniams parlamentams (Europos S膮jungos sutarties (ES听sutarties) 12听straipsnis). Be to, nacionaliniai parlamentai turi teis臋 prie拧tarauti sprendimams, susijusiems su tam tikrais 拧eimos teis臈s aspektais, turin膷iais tarpvalstybin寞 poveik寞. 艩ie sprendimai gali b奴ti priimami tik pagal 寞prast膮 teis臈k奴ros proced奴r膮 ir jeigu joks nacionalinis parlamentas jiems neprie拧tarauja (SESV 81听straipsnio 3听dalies tre膷ia pastraipa).

尝补颈尘臈箩颈尘补颈

A. Pirmin臈s teis臈s raida teism懦 bendradarbiavimo civilin臈se bylose srityje

Pasira拧ant Steigimo sutart寞, teism懦 bendradarbiavimas civilin臈se bylose nelaikytas vienu Europos bendrijos tiksl懦. Vis d臈lto Europos bendrijos steigimo sutarties 220听straipsnyje buvo nuostata, kad valstyb臈s nar臈s turi u啪tikrinti 鈥瀎ormalum懦, reguliuojan膷i懦 abipus寞 teism懦 ir arbitra啪o sprendim懦 pripa啪inim膮 ir vykdym膮, supaprastinim膮鈥�. Teism懦 bendradarbiavimas civilin臈se bylose oficialiai 寞trauktas 寞 S膮jungos veiklos srit寞 Mastrichto sutartimi, tarpvyriausybinio bendradarbiavimo rams膷io 鈥濼eisingumas ir vidaus reikalai鈥� srityje (1.1.3). Amsterdamo sutartimi teisminis bendradarbiavimas civilin臈se bylose 寞trauktas 寞 Bendrijos reglamentavimo srit寞, perkeliant j寞 i拧 ES sutarties 寞 Europos bendrijos steigimo sutart寞, bet jam netaikytas Bendrijos metodas. Pagal Nicos sutart寞 (1.1.4) priemon臈ms, susijusioms su teisminiu bendradarbiavimu civilin臈se bylose, i拧skyrus 拧eimos teis臋, priimti prad臈ta taikyti bendro sprendimo teis臈k奴ros proced奴ra.

Tamper臈s Europos Vadov懦 Taryba (1999听m. spalio听m臈n.) patvirtino Europos teisingumo erdv臈s k奴rimo gaires. 漠vertinusi nepakankam膮 pa啪ang膮 寞gyvendinant 拧i膮 program膮, Europos Vadov懦 Taryba Hagoje (2004听m. lapkri膷io听m臈n.) pri臈m臈 nauj膮 2005鈥�2010听m. veiksm懦 plan膮. Hagos programoje pabr臈啪ta b奴tinyb臈 toliau 寞gyvendinti tarpusavio pripa啪inimo princip膮 ir j寞 i拧pl臈sti taikant naujoms sritims, pvz., 拧eimos turto, paveld臈jimo ir testament懦. Po Hagos programos priimta Stokholmo programa, kurioje nustatytos b奴simo laisv臈s, saugumo ir teisingumo erdv臈s pl臈tojimo penkeri懦 met懦 laikotarpiu (2010鈥�2014听m.) gair臈s.

Pagal Lisabonos sutart寞 (1.1.5) visoms teism懦 bendradarbiavimo civilin臈se bylose priemon臈ms prad臈ta taikyti 寞prasta teis臈k奴ros proced奴ra. Ta膷iau 拧eimos teisei ir toliau taikoma speciali teis臈k奴ros proced奴ra: Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprend啪ia vienbalsiai.

Reikia atkreipti d臈mes寞 寞 tai, kad pagal prie Sutar膷i懦 prid臈tus Protokolus Nr.听21 ir 22 Danija ir Airija pasirinko nedalyvauti SESV Tre膷iosios dalies V听antra拧tin臈je dalyje (laisv臈s, saugumo ir teisingumo erdv臈). Airija pasirinko lanks膷i膮 galimyb臋 nedalyvauti 拧ios srities teis臈s aktuose, tod臈l ji gali atskirai pasirinkti, kuriuose teis臈s aktuose ir teis臈k奴ros iniciatyvose dalyvauti arba nedalyvauti (prie Sutar膷i懦 prid臈tas Protokolas Nr.听21). O Danija pasirinko grie啪tesn臋 nedalyvavimo laisv臈s saugumo ir teisingumo erdv臈je tvark膮, tai rei拧kia, kad ji 拧ioje politikos srityje visi拧kai nedalyvauja. Derantis d臈l Lisabonos sutarties Danija 寞gijo galimyb臋 savo pasirinkim膮 pakeisti lanks膷iu modeliu, pana拧iu 寞 Airijos pasirinkim膮 (Protokolas Nr.听22). 2015听m. gruod啪io 3听d. 寞vyko referendumas, ar patvirtinti 拧寞 pasirinkim膮 (4.2.1). Pasi奴lymas atmestas nepritarus 53听proc. balsavusi懦j懦.

B. Pagrindiniai priimti teis臈s aktai

1. Jurisdikcij膮 turin膷io teismo nustatymas, teismini懦 ir neteismini懦 sprendim懦 pripa啪inimas ir vykdymas

Pagrindin臈 拧ios srities priemon臈 yra , kitaip 啪inomas kaip reglamentas 鈥濨riuselis听I鈥�. Teismo sprendim懦 civilin臈se ir komercin臈se bylose pripa啪inimas ir vykdymas Europos Bendrijose i拧 prad啪i懦 buvo u啪tikrintas 1968听m. Briuselio konvencija, tuomet 拧e拧i懦 valstybi懦 nari懦 pasira拧yta sutartimi. Reglamento 鈥濨riuselis听I鈥� tikslas 鈥� suderinti jurisdikcij膮 reglamentuojan膷ias kolizines normas Europos S膮jungoje, taip pat supaprastinti ir pagreitinti teismo sprendim懦 civilin臈se ir komercin臈se bylose pripa啪inimo ir vykdymo tvark膮. 2002听m. jis pakeit臈 1968听m. Briuselio konvencij膮, o 2012听m. jis i拧d臈stytas nauja redakcija. Reglamentas 鈥濨riuselis听I鈥� papildytas (reglamentas 鈥濨riuselis听IIa鈥�).

Siekdamos i拧pl臈sti pripa啪inimo tvark膮 ir taikyti j膮 Europos laisvosios prekybos asociacijai (ELPA), 1988听m. 12听tuometini懦 Europos Bendrij懦 valstybi懦 nari懦 pasira拧臈 sutart寞 鈥� Lugano konvencij膮 鈥� su tuometin臈mis 拧e拧iomis ELPA valstyb臈mis nar臈mis 鈥� Austrija, Suomija, Islandija, Norvegija, 艩vedija ir 艩veicarija, nes ELPA valstyb臈s nar臈s negal臈jo pasira拧yti 1968听m. Briuselio konvencijos. Dabar ji visi拧kai pakeista 2007听m. redakcija 鈥� (Lugano konvencija), kuri膮 sudar臈 ES, Danija (savo pa膷ios vardu) ir trys i拧 likusi懦 keturi懦 ELPA valstybi懦 nari懦 (艩veicarijos, Norvegijos ir Islandijos). Lichten拧teinas, vienintel臈 valstyb臈, prisijungusi prie ELPA po 1988听m., 拧ios konvencijos nepasira拧臈. 2020听m. baland啪io 2听d. Jungtin臈 Karalyst臈, vadovaudamasi Susitarimo d臈l i拧stojimo 127听straipsniu, papra拧臈 pakartotinai prisijungti prie Lugano konvencijos po 鈥濨rexit鈥檕鈥�, nes ji nebebuvo 拧ios konvencijos 拧alis. Pagal konvencijos 70听straipsn寞 ir 72听straipsnio 3听dal寞 tam b奴tinas vieningas Susitarian膷i懦j懦 艩ali懦 pritarimas 鈥� visos Susitarian膷iosios 艩alys dav臈 tok寞 pritarim膮. Vis d臈lto, remiantis , toks prisijungimas visi拧kai priklauso i拧imtinei ES kompetencijai, tod臈l ji tur臈t懦 priimti sprendim膮 d臈l Jungtin臈s Karalyst臈s pra拧ymo d臈l pakartotinio prisijungimo. Savo Komisija nesutiko leisti prisijungti, remdamasi tuo, kad Lugano konvencija buvo skirta valstyb臈ms, kuri懦 reguliavimo integracija su ES yra ypa膷 glaudi. Komisijos nuomone, ES ir ma啪iau artim懦 ES nepriklausan膷i懦 拧ali懦 santykiams tur臈t懦 b奴ti taikoma Hagos konvencija. Tod臈l Hagos konvencija (t.听y. ) gali b奴ti geresnis b奴simo ES ir Jungtin臈s Karalyst臈s bendradarbiavimo teisminio bendradarbiavimo civilin臈se bylose srityje pagrindas.

D臈l didesnio judumo vystosi skirting懦 pilietybi懦 asmen懦 拧eimos ry拧iai. Skirting懦 pilietybi懦 asmen懦 poros turi 啪inoti, kok寞 vard膮 duoti vaikams, o i拧siskyr臋 asmenys turi tur臈ti galimyb臋 prad臈ti nauj膮 gyvenim膮 kitoje 拧alyje neprarasdami ry拧i懦 su vaikais. 1980听m. (prie kurios prisijungusios 103听拧alys (2022听m. lapkri膷io听m臈n. duomenimis), 寞skaitant visas ES valstybes nares) pagr寞sta labai paprastu principu: kuo grei膷iau gr膮啪inti pagrobt膮 vaik膮. Tuo pa膷iu metu buv臋s reglamentas 鈥濨riuselis听IIa鈥� buvo i拧d臈stytas nauja redakcija 2019听m. ir dabar vadinamas reglamentu . Pagrindinis jo per啪i奴ros tikslas buvo patobulinti teis臈s normas, skirtas vaikams apsaugoti tarpvalstybin臈se bylose d臈l gin膷懦 d臈l t臈v懦 pareig懦, pavyzd啪iui, susijusiose su globa, bendravimo teis臈mis ir vaik懦 grobimu. Juo visapusi拧kai gerbiamos Europos S膮jungos pagrindini懦 teisi懦 chartijoje nustatytos teis臈s, vis懦 pirma teis臈 寞 veiksming膮 teisin臋 gynyb膮 ir teising膮 bylos nagrin臈jim膮, taip pat teis臈 寞 privat懦 ir 拧eimos gyvenim膮 ir vaiko teis臈s.

Siekdama palengvinti tarptautin寞 寞siskolint懦 i拧laikymo i拧mok懦 i拧ie拧kojim膮, Taryba 2008听m. gruod啪io听m臈n. pri臈m臈 . 艩iame reglamente kartu pateikiamos bendros nuostatos, susijusios su teism懦 jurisdikcija, taikytina teise, sprendim懦 pripa啪inimu ir vykdymu, taip pat su nacionalini懦 institucij懦 bendradarbiavimu. Siekiant padidinti tarpvalstybini懦 bankroto byl懦 proced奴r懦 veiksmingum膮 ir efektyvum膮, d臈l nemokumo byl懦 nustatomos bendros 拧ios srities teism懦 jurisdikcijos, sprendim懦 pripa啪inimo ir taikytinos teis臈s taisykl臈s. Siekdami panaikinti egzekvat奴ros proced奴r膮 d臈l sprendim懦, susijusi懦 su negin膷ytinais reikalavimais, Parlamentas ir Taryba pri臈m臈 d臈l jurisdikcijos, taikytinos teis臈s, teismo sprendim懦 paveld臈jimo klausimais pripa啪inimo ir vykdymo bei autenti拧k懦 dokument懦 paveld臈jimo klausimais pri臈mimo ir vykdymo bei d臈l Europos paveld臈jimo pa啪ym臈jimo suk奴rimo siekiama panaikinti kli奴tis, su kuriomis susiduria pilie膷iai, 寞gyvendindami savo teises tarptautinio paveld臈jimo srityje. Europos e.听teisingumo portalas palengvina 拧寞 proces膮, nes suteikia 啪mon臈ms galimyb臋 u啪pildyti ir sukurti V听form膮 (Europos paveld臈jimo pa啪ym臈jimas) internetu. Kadangi Danija ir Airija nedalyvauja, 拧i懦 dviej懦 valstybi懦 nari懦 vald啪ios institucij懦 vykdomoms tarpvalstybin臈ms paveld臈jimo proced奴roms turi b奴ti taikomos j懦 nacionalin臈s taisykl臈s.

D臈l skirting懦 teisini懦 santuokos ir registruotos partneryst臈s pasekmi懦, susijusi懦 su joms b奴dingais ypatumais, Komisija 2011听m. pateik臈 pasi奴lymus d臈l dviej懦 atskir懦 reglament懦, kuriais nustatomas tarptautini懦 por懦 nuosavyb臈s re啪imas 鈥� vienas pasi奴lymas skirtas santuokos, kitas 鈥� registruotos partneryst臈s atvejui. Abu pasi奴lymai susij臋 su teism懦 jurisdikcija, taikytina teise, sprendim懦 pripa啪inimu ir vykdymu.

2. Kolizini懦 norm懦 derinimas

ES lygmeniu priimta nema啪ai priemoni懦, skirt懦 svarbiausiems klausimams, susijusiems su tarptautine privatine teise (vis懦 pirma reglamentai 鈥濨riuselis鈥� ir 鈥濺oma鈥�). Europos Parlamentas ir Taryba pri臈m臈 . Pri臈mus buvo sudarytos s膮lygos bendrai kolizini懦 norm懦, susijusi懦 su nesutartin臈mis prievol臈mis civilin臈se ir komercin臈se bylose, sistemai sukurti. Reglamentu taip pat siekta padidinti teisin寞 tikrum膮 ir gin膷懦 baigties nusp臈jamum膮. Kolizin臈s normos, susijusios su i拧laikymo prievol臈mis, 寞tvirtintos Tarybos reglamente (EB)听Nr.听4/2009 (啪r.听pirmiau). 2010听m. gruod啪io听m臈n. santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teis臈s srityje Taryba pri臈m臈 . Juo sukurta ai拧ki ir i拧sami teis臈s sistema, taikytina santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium. Reglamentas (ES)听Nr.听650/2012 tarptautinio paveld臈jimo srityje kartu su kitais klausimais reglamentuoja ir taikytinos teis臈s klausim膮.

3. Geresni懦 galimybi懦 kreiptis 寞 teism膮 sudarymas

Siekiant , kuria tokiems gin膷ams nustatomos minimalios bendros teisin臈s pagalbos taisykl臈s. Direktyvos tikslas 鈥� pakankamai l臈拧懦 neturintiems asmenims u啪tikrinti tinkam膮 teisin臈s pagalbos sprend啪iant tarptautinius gin膷us lyg寞. Tam, kad pilie膷iai ir 寞mon臈s gal臈t懦 papras膷iau ir veiksmingiau siekti teisingumo, ES priimtos specialios bendros proceso taisykl臈s, kuriomis supaprastinamas ir pagreitinamas tarpvalstybinio pob奴d啪io ie拧kini懦 d臈l nedideli懦 sum懦 ir negin膷ytin懦 sum懦 i拧ie拧kojimo visoje Europos S膮jungos teritorijoje nagrin臈jimas. Jas galima rasti , ir . 艩ios proced奴ros yra neprivalomos ir papildo nacionalin臈je teis臈je nustatytas proced奴ras. i拧d臈stytos bendros nuostatos d臈l tam tikr懦 mediacijos civilin臈se ir komercin臈se bylose aspekt懦 siekiant padidinti teisin寞 tikrum膮 ir paskatinti naudotis 拧iuo gin膷懦 sprendimo b奴du.

4. Nacionalini懦 civilini懦 teism懦 tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemon臈s

SESV 81听straipsnio 2听dalies a ir c听punktuose Parlamentui ir Tarybai taip pat suteikiami 寞galiojimai priimti priemones, skirtas sprendim懦 tarpusavio pripa啪inimui bei vykdymui ir nacionalini懦 taisykli懦 suderinamumui atsi啪velgiant 寞 kolizines normas ir normas d臈l jurisdikcijos u啪tikrinti. siekiama supaprastinti ir paspartinti teismini懦 ir neteismini懦 dokument懦 perdavim膮 valstyb臈se nar臈se ir taip pagreitinti teismines proced奴ras bei padidinti j懦 veiksmingum膮. Siekdama supaprastinti ir pagreitinti valstybi懦 nari懦 teism懦 tarpusavio bendradarbiavim膮 renkant 寞rodymus civilin臈se ir komercin臈se bylose, Taryba pri臈m臈 . Siekiant pagerinti, supaprastinti ir pagreitinti valstybi懦 nari懦 teismin寞 bendradarbiavim膮 ir sudaryti palankesnes s膮lygas tarpvalstybinio pob奴d啪io bylose dalyvaujantiems pilie膷iams kreiptis 寞 teism膮, sukurtas . Tinkl膮 sudaro valstybi懦 nari懦 paskirtos 寞staigos pasiteirauti, tam tikruose ES dokumentuose nurodytos centrin臈s institucijos, ry拧i懦 palaikymo teis臈jai ir prokurorai ir visos u啪 valstybini懦 subjekt懦 (teism懦 ir centrini懦 institucij懦) teismin寞 bendradarbiavim膮 atsakingos institucijos. Sprendimas Nr.听2001/470/EB i拧 dalies pakeistas 2009听m. bir啪elio 18听d. Sprendimu Nr.听568/2009/EB, kuriuo siekiama i拧pl臈sti ir sustiprinti Europos teisminiam tinklui civilin臈se ir komercin臈se bylose priskirtas funkcijas. Sprendimu padarytas 拧is esminis pakeitimas: profesin臈ms asociacijoms, atstovaujan膷ioms teis臈s specialistams, ypa膷 advokatams, teismo patik臈tiniams, notarams ir antstoliams, suteikta galimyb臈 dalyvauti tinkle.

Kita teism懦 bendradarbiavimo civilin臈se bylose supaprastinimo priemon臈 yra informacini懦 ir komunikacini懦 technologij懦 naudojimo teism懦 administracijoje pl臈tojimas. 艩is projektas buvo prad臈tas 2007听m. ir tapo Europos e.听teisingumo strategija. teisingumo priemon臈ms priskiriama: , kurio paskirtis 鈥� palengvinti pilie膷i懦 ir 寞moni懦 teis臈s 寞 teisingum膮 寞gyvendinim膮 visoje S膮jungoje, u啪tikrinti nacionalini懦 teistumo duomen懦 elektronin寞 sujungim膮 S膮jungos lygmeniu, geresn寞 vaizdo konferencij懦 naudojim膮 teismo procese, naujovi拧kas vertimo priemones, pvz., automatin寞 vertim膮, dinami拧kas dokument懦 formas internete ir Europos teism懦 vert臈j懦 ra拧tu ir 啪od啪iu duomen懦 baz臋. Komisijos kasmet rengiama yra informacin臈 priemon臈, kuria siekiama pad臈ti ES ir valstyb臈ms nar臈ms siekti veiksmingesnio teisingumo pateikiant objektyvius, patikimus ir palyginamus vis懦 valstybi懦 nari懦 teisingumo sistem懦 kokyb臈s, nepriklausomumo ir veiksmingumo duomenis. 艩ie duomenys b奴tini remiant nacionalini懦 teisingumo sistem懦 reformas.

Europos Parlamento vaidmuo

Teisminio bendradarbiavimo civilin臈se bylose srityje taikoma 寞prasta teis臈k奴ros proced奴ra, i拧skyrus 拧eimos teis臋, kai Taryba sprendimus priima vienbalsiai, o su Parlamentu tik konsultuojamasi. Parlamentas atliko svarb懦 vaidmen寞 apibr臈啪iant min臈t懦j懦 teis臈k奴ros priemoni懦 turin寞. Europos Parlamentas jau seniau yra pa啪ym臈j臋s, jog b奴tina tikra Europos teismin臈 kult奴ra, kad pilie膷iai gal臈t懦 pasinaudoti visais privalumais, kuriuos jiems suteikia Sutartyse 寞tvirtintos teis臈s. 艩iuo po啪i奴riu vienas svarbiausi懦 dalyk懦 yra mokymai, vis懦 pirma teis臈s srityje. 2013听m. bir啪elio听m臈n. Europos Parlamentas pri臈m臈 .

Jurisdikcijos, taikytinos teis臈s ir sprendim懦 d臈l tarptautini懦 por懦 nuosavyb臈s re啪im懦, apiman膷i懦 sutuoktini懦 turto re啪imus ir registruotos partneryst臈s teisines pasekmes, pripa啪inimo ir vykdymo u啪tikrinimo srityje Parlamentas savo pritarim膮 dav臈 2013听m., ta膷iau min臈tieji du aktai ne vienus metus buvo blokuojami Taryboje. Tod臈l 23 valstyb臈s nar臈s susitar臈 d臈l tvirtesnio bendradarbiavimo (ES听sutarties 20听straipsnis), kad gal臈t懦 b奴ti siekiama pa啪angos rengiant teis臈s aktus. 2016听m. prad啪ioje Komisija pareng臈 naujus pasi奴lymus d臈l akt懦, kurie i拧 esm臈s grind啪iami tekstu, d臈l kurio balsavo Parlamentas, ir kompromisiniu tekstu, d臈l kurio pirmiau susitarta. Galiausiai 2016听m. bir啪elio 24听d. buvo priimtas .

D臈l civilini懦 teismo proces懦 Europos S膮jungoje 2017听m. liepos 4听d. Parlamentas pri臈m臈 . Ja 2017听m. liepos听m臈n. Parlamentas paragino Komisij膮 pagal SESV 225听straipsn寞 iki 2018听m. bir啪elio 30听d. pateikti pasi奴lym膮 d臈l teis臈k奴ros proced奴ra priimamo akto d臈l bendr懦 b奴tiniausi懦 civilinio proceso standart懦, remiantis SESV 81听straipsnio 2听dalimi. Si奴lomos ES direktyvos, pridedamos prie Parlamento rezoliucijos, tekste siekiama derinti civilinio proceso sistemas, kad b奴t懦 visapusi拧kai paisoma teis臈s 寞 teising膮 bylos nagrin臈jim膮, kuri pripa啪寞stama ES pagrindini懦 teisi懦 chartijos 47听straipsnyje ir Europos 啪mogaus teisi懦 konvencijos 6听straipsnyje (4.1.2), nustatant b奴tiniausius civilinio proceso prad臈jimo, vykdymo ir u啪baigimo standartus valstybi懦 nari懦 teismuose. 1987听m. 寞steigta Europos Parlamento tarpininko tarptautinio t臈v懦 vykdomo vaik懦 grobimo atvejais pareigyb臈 siekiant pad臈ti t臈v懦 pagrobtiems vaikams i拧 dviej懦 valstybi懦 pilie膷i懦 拧eim懦 ir (arba) nesantuokini懦 por懦. 2018听m. baland啪io听m臈n., kai 拧ias pareigas 臈jo Elisabeth Morin-Chartier (jas visada u啪ima tuo metu pareigas einantis Europos Parlamento narys), pareigybi懦 pavadinimas buvo pakeistas 寞 norint, kad j懦 pavadinime matyt懦si pasikeit臋 寞galiojimai, kurie dabar apima vaiko teises.

Nuo 2019听m. liepos听m臈n. Europos Parlamento koordinatoriaus vaiko teisi懦 klausimais pareigas eina Ewa Kopacz. Prie拧 j膮 拧ias pareigas 臈jo Anna Maria Corazza Bildt (2019), Elisabeth Morin-Chartier (2017鈥�2019), Mairead McGuinness听(2014鈥�2017), Roberta Angelilli (2009鈥�2014), Evelyne Gebhardt (2004鈥�2009), Mary Banotti (1995鈥�2004) ir Marie-Claude Vayssade (1987鈥�1994).

2022听m. gruod啪io 7听d. Komisija pri臈m臈 pasi奴lym膮 d臈l Tarybos reglamento d臈l jurisdikcijos, taikytinos teis臈s, teismo sprendim懦 d臈l vaiko kilm臈s pripa啪inimo ir autenti拧k懦 dokument懦 d臈l vaiko kilm臈s pri臈mimo ir d臈l Europos vaiko kilm臈s pa啪ym臈jimo suk奴rimo. Pagal konsultavimosi proced奴r膮 Parlamentas savo pozicij膮 d臈l teksto projekto pri臈m臈 2023听m. gruod啪io 14听d.

2023听m. bir啪elio 27听d. Parlamento Teis臈s reikal懦 komitetas pri臈m臈 prane拧im膮 d臈l pasi奴lymo d臈l direktyvos d臈l piktnaud啪iavimo bylin臈jimusi prie拧 啪urnalistus ir 啪mogaus teisi懦 gyn臈jus (da啪nai vadinamu SLAPP) ir d臈l reglamento 鈥濨riuselis听Ia鈥� ir Reglamento 鈥濺oma听II鈥� reform懦. 2024听m. baland啪io 11听d. Parlamentas ir Taryba pri臈m臈 (strateginiai ie拧kiniai d臈l visuomen臈s dalyvavimo).

2023听m. gruod啪io 13听d. buvo priimtas (Skaitmenizacijos reglamentas arba E.听teisingumo reglamentas). Juo siekiama gerinti galimybes kreiptis 寞 teism膮 ir didinti teismini懦 institucij懦 bendradarbiavimui ES tarpvalstybin臈se bylose itin svarbi懦 komunikacijos sraut懦 veiksmingum膮 ir atsparum膮, suma啪inant administracin臋 na拧t膮, sutrumpinant byl懦 nagrin臈jimo laik膮, u啪tikrinant saugesn臋 ir patikimesn臋 komunikacij膮 ir i拧 dalies automatizuojant byl懦 nagrin臈jim膮. Juo taip pat nustatomos taisykl臈s d臈l elektronini懦 ry拧i懦 naudojimo tarp kompetenting懦 institucij懦 vykdant teisminio bendradarbiavimo proced奴ras ir d臈l elektronini懦 ry拧i懦 naudojimo tarp fizini懦 ar juridini懦 asmen懦 ir kompetenting懦 institucij懦 vykdant teisminio bendradarbiavimo civilin臈se ir komercin臈se bylose proced奴ras (1听straipsnis). Tai vis懦 pirma turi b奴ti pasiekta pasitelkiant decentralizuot膮 IT sistem膮 (3听straipsnis) ir Europos elektronin臈s prieigos punkt膮 (4听straipsnis).

2024听m. sausio 17听d. rezoliucijoje 鈥濾irtuali懦j懦 pasauli懦 pl臈tros poveikis politikai. Civilin臈s, 寞moni懦, komercin臈s ir intelektin臈s nuosavyb臈s teis臈s klausimai鈥� Parlamentas nurod臈 i拧拧奴kius, kuriuos besiformuojan膷ios technologijos kelia tradiciniam teritoriniam tarptautin臈s privatin臈s teis臈s principui, i拧 kuri懦 viena yra blok懦 grandin臈听鈥� decentralizuota duomen懦 baz臈, platinama kompiuteri懦 tinklui. Parlamentas papra拧臈 Komisijos pakoreguoti ES teis臈s aktus, kad pilie膷iai ir 寞mon臈s netur臈t懦 bylin臈tis tre膷i懦j懦 拧ali懦 teismuose, nes jie gali neu啪tikrinti vis懦 j懦 teisi懦.

Parlamento Pilie膷i懦 teisi懦 ir konstitucini懦 reikal懦 teminis skyrius neseniai paskelb臈 tyrim膮 d臈l tarpvalstybini懦 ie拧kini懦 d臈l pagrobto meno, Europos komercini懦 sutar膷i懦 teis臈s, platform懦 nustatyt懦 i拧pirkimo sutar膷i懦 kult奴ros ir k奴rybos sektoriuose ir metavisatos.

听

Alexandru-George Mo葯 / Mariusz Maciejewski / Udo Bux

05-2024