Ϸվ

Įgyvendinant ES sienų valdymo politiką teko prisitaikyti prie tokių reikšmingų pokyčių, kaip beprecedentis atvykstančių pabėgėlių ir neteisėtų migrantų skaičius. Nuo 2015m. vidurio į viešumą iškyla įvairūs ES išorės sienų ir migracijos politikos trūkumai. Iššūkiai, susiję su išaugusiais mišriais migracijos į ES srautais, COVID-19 pandemija ir paaštrėjusiomis saugumo problemomis, paskatino pradėti naują veiklos ES išorės sienų apsaugos srityje etapą, dėl kurio poveikis daromas ir ES vidaus sienoms.

Teisinis pagrindas

Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3straipsnio 2dalis.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo(SESV) 67 ir 77straipsniai.

Tikslai

Šengeno erdvei,– bendrai erdvei, kurioje nevykdomi patikrinimai prie vidaus sienų,– taip pat būtina bendra išorės sienų valdymo politika. ES sutarties 3straipsnio 2dalyje raginama taikyti „atitinkamas išorės sienų kontrolės [...] priemones“. Taigi ES siekia nustatyti bendruosius savo išorės sienų kontrolės standartus ir laipsniškai diegti integruotą jų valdymo sistemą.

ėᾱ

Pirmasis žingsnis siekiant bendros išorės sienų valdymo politikos buvo žengtas 1985m. birželio 14d., kai penkių iš tuometinių dešimties Europos ekonominės bendrijos valstybių narių atstovai, susirinkę netoli Liuksemburgo pasienio esančiame Šengeno miestelyje, pasirašė Šengeno susitarimą, kurį po penkerių metų papildė Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo[1]. Šengeno erdvę,– erdvę be sienų, įkurtą vadovaujantis Šengeno acquis (tai bendras susitarimų ir taisyklių pavadinimas),– šiuo metu sudaro 27 Europos šalys[2].

A. Šengeno išorės sienų acquis

Šiandieninis Šengeno išorės sienų acquis grindžiamas pradiniu acquis, kuris į ES teisinę tvarką buvo įtrauktas Amsterdamo sutartimi (1.1.3). Jo taisykles apima įvairiausios priemonės, kurias galima apytikriai priskirti penkioms toliau pateikiamoms teminėms sritims.

1. Šengeno sienų kodeksas

Šengeno sienų kodeksas[3] yra pagrindinis išorės sienų valdymo ramstis. Jame nustatytos išorės sienų kirtimo taisyklės ir sąlygos, kuriomis reglamentuojamas laikinas patikrinimų prie vidaus sienų atnaujinimas. Remiantis šiuo kodeksu, valstybės narės įpareigojamos sistemingai atlikti visų išorės sienas kertančių asmenų, įskaitant galinčius laisvai judėti pagal ES teisę (t.y. ES piliečių ir jų šeimos narių, kurie nėra ES piliečiai), patikrinimus, jų duomenis palyginant su atitinkamų duomenų bazių informacija. Patikrinimams naudojamos duomenų bazės apima Šengeno informacinę sistemą (SIS) bei Interpolo pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų duomenų bazę (SLTD). Šie įpareigojimai atvykstant ir išvykstant taikomi prie visų (oro, jūrų ir sausumos) išorės sienų. 2014m. lapkričiomėn. įsigaliojus Šengeno vertinimo mechanizmui (Tarybos reglamentas (ES)Nr.1053/2013[4]), buvo nustatyta penkerių metų laikotarpio (iki 2019m. gruodžio31d.) daugiametė vertinimo programa. Taikant šį mechanizmą ketinta patikrinti visus Šengeno acquis komponentus,– taip pat ir peržiūrint bei įvertinant, kaip valstybės narės vykdo išorės sienų kontrolę,– ir visus susijusius teisės aktus bei operacijas. Ypatingas dėmesys jį taikant teikiamas pagrindinių teisių užtikrinimui. Gali būti vertinamos ir atitinkamos priemonės, susijusios su išorės sienomis, vizų politika, policijos ir teisminiu bendradarbiavimu (baudžiamosiose bylose), SIS bei duomenų apsauga.

2. Šengeno informacinė sistema (SIS)

SIS yra dalijimosi informacija sistema ir duomenų bazė, padedanti užtikrinti tarptautinį saugumą Šengeno erdvėje, kurioje nevykdomi patikrinimai prie vidaus sienų. Tai plačiausiai ES naudojama veiksminga IT sistema, skirta laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei (4.2.1.). Institucijos visoje ES naudojasi SIS norėdamos įvesti arba pasitikrinti perspėjimus apie ieškomus ar dingusius žmones ir objektus. Į sistemą įvesta per 80mln. perspėjimų. 2017m. institucijos jos informacija pasinaudojo daugiau nei 5mlrd. kartų, o sutapimo su užsienio perspėjimais (kuriuos yra paskelbusios kitos šalys) atvejų skaičius viršijo 240000. Pastaruoju metu SIS stiprinama atnaujinant taisykles, kuriomis bus sprendžiamas galimų sistemos spragų klausimas ir atlikta keletas esminių įvedamų perspėjimų tipų pakeitimų.

Po naujausios 2018m. įgyvendintos reformos SIS taikymo sritis apibrėžiama trijuose teisės aktuose– trijuose atskiruose reglamentuose (kuriais pakeičiama sistema SISII):

  • dėl policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose[5],
  • dėl patikrinimų kertant sieną[6],
  • dėl neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo[7].

Šiais trimis reglamentais buvo sukurtos sistemos perspėjimų kategorijos, pavyzdžiui, perspėjimai dėl nenustatytų įtariamųjų arba ieškomų asmenų, prevenciniai perspėjimai dėl vaikų, kurie rizikuoja būti pagrobti vieno iš tėvų, perspėjimai dėl grąžinimo ir perspėjimai, susiję su sprendimais grąžinti neteisėtai šalyje esančius trečiųjų šalių piliečius.

3. Vidaus saugumo fondas: sienos ir vizos

Ne visos ES valstybės narės turi išorės sienas ir ne visas jas vienodai veikia eismo per sieną srautai. Todėl ES skiria finansavimą, siekdama atlyginti dalį išlaidų, patiriamų valstybių narių, kurių sienos yra ir ES išorės sienos. Šis naštos pasidalijimo mechanizmas buvo sukurtas numačius finansavimą, kuris septynmečiu 2014–2020m. finansinio programavimo laikotarpiu siekė 3,8mlrd. EUR. Pagrindinis fondo tikslas– padėti užtikrinti aukšto lygio saugumą Sąjungoje, sykiu skatinant teisėtus kelionių būdus. Programų, įgyvendinamų naudojantis šiuo fondu, paramos gavėjai gali būti valstybės ir federalinės valdžios institucijos, vietos viešosios įstaigos, nevyriausybinės ir humanitarinės organizacijos, privačios ir viešos teisės bendrovės bei švietimo ir mokslinių ٲų organizacijos.

4. Atvykimo ir išvykimo sistema (AIS)

Atvykimo ir išvykimo sistema (AIS)[8]– tai informacinė sistema ne ES piliečių, vykstančių į ES, patikrinimui kertant sieną pagreitinti ir sugriežtinti. Taikant AIS, pasų antspaudavimą ranka pasienyje pakeitė elektroninė registracija duomenų bazėje.

Pagrindiniai AIS tikslai:

  • sutrumpinti patikrinimų kertant sienas laiką ir pagerinti jų kokybę, automatiškai apskaičiuojant leidžiamą kiekvieno keliautojo pasilikimo trukmę;
  • užtikrinti sistemingą ir patikimą užsibuvusių asmenų tapatybės nustatymą;
  • stiprinti vidaus saugumą ir padėti kovoti su terorizmu, leidžiant teisėsaugos institucijoms susipažinti su kelionių istorijos įrašais.

Prieiga prie AIS suteikiama nacionalinėms teisėsaugos institucijoms ir Europolui, tačiau ne prieglobsčio tarnyboms. Yra numatyta duomenų perdavimo teisėsaugos ar grąžinimo tikslais trečiosioms šalims ir ES nepriklausančioms ES valstybėms narėms galimybė, tačiau laikantis tam tikrų sąlygų. Į AIS įtraukiami Šengeno išorės sieną kertančių keliautojų duomenys (vardas, pavardė, kelionės dokumento tipas, pirštų atspaudai, atvaizdas bei atvykimo ir išvykimo data ir vieta). Sistema bus taikoma visiems ne ES piliečiams, t.y. ir tiems, kuriems reikia vizos, ir tiems, kuriems vizos reikalavimas netaikomas. Ja naudosis ir konsulinės bei sienos apsaugos institucijos.

5. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX)

Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas kartu sudaro Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) ir nacionalinės institucijos[9].

Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos veiklą pradėjo 2016m. spaliomėn. Ši yra atsakinga už ES išorės sienų stebėseną ir kartu su valstybėmis narėmis nustato bei šalina visas galimas grėsmes ES išorės sienų saugumui. Iki 2015-ųjų Parlamentas ne vienus metus ragino sustiprinti FRONTEX vaidmenį, kad agentūra taptų pajėgesnė veiksmingiau reaguoti į kintančius migracijos srautus. Pavyzdžiui, savo [10] Parlamentas ragino Europos sienų apsaugos pajėgas saugoti Šengeno erdvės sienas. Europos Vadovų Taryba savo 2015m. spaliomėn. išvadose taip pat pareiškė remianti „laipsnišką integruotos išorės sienų valdymo sistemos sukūrimą“. Parlamentas primygtinai ragino, kad naujieji agentūros įgaliojimai imtis veiksmų būtų aktyvuoti valstybių narių sprendimu Taryboje, o ne Komisijos sprendimu, kaip buvo siūloma iš pradžių. Reglamentu išplečiama FRONTEX veiklos sritis: į ją įtraukta tvirtesnė parama valstybėms narėms migracijos valdymo srityje, kova su tarpvalstybiniu nusikalstamumu bei paieškos ir gelbėjimo operacijos. Jame FRONTEX numatytas didesnis vaidmuo grąžinant migrantus į jų kilmės šalis, vadovaujantis nacionalinių valdžios institucijų priimtais sprendimais. Remdamasi Komisijos pasiūlymu, Taryba gali paprašyti agentūros imtis veiksmų ir padėti valstybėms narėms išskirtinėmis aplinkybėmis. Taip būtų daroma, kai:

  • valstybė narė (iki nustatyto termino) neįgyvendina privalomo agentūros valdančiosios tarybos sprendimo imtis veiksmų, kad būtų išspręstas jos sienų valdymo trūkumų klausimas, be to,
  • prie išorės sienos susidaro konkretus ir neproporcingai didelis spaudimas, dėl kurio atsiranda pavojus Šengeno erdvės veikimui. Jei valstybė narė nesutinka su Tarybos sprendimu teikti pagalbą, kitos ES šalys gali laikinai atnaujinti patikrinimus prie vidaus sienų.

2019m. lapkričiomėn. agentūros pajėgumai buvo sustiprinti naujais įgaliojimais ir jos pačios priemonėmis bei galiomis apsaugoti išorės sienas, veiksmingiau vykdyti grąžinimo operacijas ir bendradarbiauti su ES nepriklausančiomis šalimis. Pagrindinis šios sustiprintos agentūros elementas– nuolatinės 10000 sienos apsaugos pareigūnų sudaromos pajėgos, kurioms suteikti vykdomieji įgaliojimai bet kuriuo metu teikti pagalbą valstybėms narėms. Agentūra taip pat naudosis didesniais įgaliojimais vykdant grąžinimą ir glaudžiau bendradarbiaus su ES nepriklausančiomis šalimis, įskaitant tas, kurios nėra artimiausios ES kaimynės. Nuolatinės Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos visapusiškai veikti pradėjo 2021m., o iki 2024m. joje dirbs visi 10000 sienos apsaugos pareigūnų.

B. ES išorės sienų valdymo pokyčiai

Pokyčius paspartino didžiulis pastaraisiais metais gyvybės Viduržemio jūroje netekusių žmonių skaičius bei milžiniškas pabėgėlių ir migrantų antplūdis 2015m. rugsėjomėn.

Iki pabėgėlių krizės tik trys šalys ėmėsi statyti tvoras prie išorės sienų, kad migrantai ir pabėgėliai negalėtų patekti į jų teritoriją: Ispanija (statybų darbai baigti 2005m. ir pratęsti 2009m.), Graikija (darbai baigti 2012m.) ir Bulgarija (reaguojant į Graikijos veiksmus, darbai buvo baigti 2014m.). Priešingai, nei nustatyta Šengeno sienų kodekso 14straipsnio 2dalyje,– joje teigiama, kad „atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys“,– vis daugiau valstybių narių pamažu pradėjo statyti sienas arba tvoras pasienyje, siekdamos beatodairiškai neįsileisti migrantų ir prieglobsčio prašytojų į savo nacionalinę teritoriją. Be to, nesant aiškių ES taisyklių dėl tvorų įrengimo prie Šengeno erdvės išorės sienų ir, pažeisdamos prieglobsčio taisykles, valstybės narės taip pat sudarė kliūtis trečiosioms šalims (visų pirma, Baltarusijai, Marokui ir Rusijai), įskaitant narystės siekiančias šalis kandidates (Šiaurės Makedonijos Respubliką, Serbiją ir Turkiją). Tvorų buvo pastatyta ir Šengeno erdvėje, pvz., tvora tarp Austrijos ir Slovėnijos, o Ispanijos Meliljoje taikomą praktiką nagrinėjo Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre. Teritorijose, kuriose pastatytos tvoros, vykdomus žiaurumus žmogaus teisių organizacijos[11].

Nuo 2014m. vykdant Tarptautinės migracijos organizacijos dingusių migrantų projektą , kad migracijos į Europą metu žuvo ir dingo daugiau kaip 29000 žmonių.

1. Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS)

2018m. rugsėjomėn. buvo sukurta Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS).

Šios centralizuotos informacinės sistemos tikslas– rinkti informaciją apie ne ES piliečius, kuriems nereikia vizos norint atvykti į Šengeno erdvę, ir nustatyti visas galimas saugumo ar neteisėtos migracijos rizikas. Duomenų bazėje bus iš anksto atliekami keliautojų, kuriems netaikomas reikalavimas turėti vizą, patikrinimai ir, jeigu jie laikomi riziką keliančiais asmenimis, kelionės leidimas jiems nebus suteikiamas. Duomenų bazė bus panaši į sistemas, kurios jau taikomos, pavyzdžiui, JAV (Elektroninio kelionės leidimo sistema (ESTA)), Kanadoje ir Australijoje.

ETIAS pranašumai apima trumpesnį laukimo laiką prie sienos, didesnį vidaus saugumą, geresnę neteisėtos imigracijos prevenciją ir mažesnes grėsmes visuomenės sveikatai. Nors taikant sistemą bus atliekami išankstiniai patikrinimai, galutinį sprendimą dėl to, ar leisti, ar neleisti atvykti,– net ir tais atvejais, kai asmuo turi galiojantį kelionės leidimą,– priims nacionaliniai sienų kontrolės pareigūnai, kurie dirba vadovaudamiesi Šengeno sienų kodekso reikalavimais. Trys pagrindinės ETIAS funkcijos:

  • patikrinti informaciją, prieš kelionę į ES internetu pateiktą trečiųjų šalių piliečių, kuriems netaikomas vizos reikalavimas;
  • nagrinėti prašymus palyginant juose pateiktą informaciją su duomenimis, laikomais kitose informacinėse sistemose (pavyzdžiui, SIS, Vizų informacinėje sistemoje (VIS), Europolo ir Interpolo duomenų bazėse, AIS ir Europos prieglobsčio daktiloskopinių duomenų bazėje EURODAC, kuria naudojantis galima palyginti pirštų atspaudų duomenų rinkinius);
  • išduoti kelionės leidimus tais atvejais, kai nenustatoma sutapimų ar elementų, dėl kurių reikėtų atlikti papildomą analizę.

Kelionės leidimai turėtų būti išduodami per keletą minučių. 2017m. birželiomėn. Taryba nusprendė pasiūlymą išskirti į du atskirus teisės aktus[12], nes pasiūlymo (dėl Šengeno) teisinis pagrindas negalėjo apimti Europolo reglamento pakeitimų. ETIAS sistemą kuria agentūra „e-“, o veikti ji pradės 2025m.

2. Agentūra „e-“

2011m. įsteigta agentūra atsako už trijų centralizuotų ES informacinių sistemų– SIS, VIS ir EURODAC– operacijų valdymą[13]. Jos vaidmuo apima naujos IT struktūros teisingumo ir vidaus reikalų srityje įgyvendinimą. 2019m. lapkričiomėn. buvo peržiūrėti agentūros „e-“ įgaliojimai ir dar labiau išplėstas jos pajėgumas prisidėti prie sienų valdymo, teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo bei migracijos valdymo ES.

3. ES informacinių sistemų, susijusių su sienomis, sąveikumas

ES kuria didelio masto centralizuotas IT sistemas (SIS, VIS, EURODAC, AIS ir ETIAS) informacijai, kuri yra gyvybiškai svarbi bendradarbiavimo saugumo srityje požiūriu, rinkti, tvarkyti ir ja dalintis bei išorės sienoms ir migracijai valdyti. Nuo 2019m. šios informacinės sistemos yra sąveikios ES lygmeniu, t.y. duomenimis galima keistis ir dalintis taip, kad valdžios institucijos visą reikiamą informaciją turėtų visada ir visur. Sąveikumas reiškia, kad informacinių technologijų sistemos gali dalintis informacija ir žiniomis, siekiant išvengti informacijos spragų, kurios gali atsiverti dėl šių sistemų sudėtingumo ir fragmentiškumo[14].

Pagal šiuos du galiojančius reglamentus sistemos gali papildyti viena kitą, padėti lengviau teisingai nustatyti asmenų tapatybę ir prisidėti prie kovos su tapatybės klastojimu. Jais ne keičiamos prieigos teisės, apibrėžtos pagal kiekvienos iš Europos informacinių sistemų teisinį pagrindą, o sukuriami šie elementai:

  • Europos paieškos portalas, kuriuo naudodamosi kompetentingos institucijos gali vienu metu vykdyti paiešką keliose informacinėse sistemose tiek pagal biografinius, tiek pagal biometrinius duomenis;
  • bendra biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslauga, kuria naudojantis galima ieškoti biometrinių duomenų (pirštų atspaudų ir veido atvaizdų) keliose sistemose bei juos palyginti;
  • bendra tapatybės duomenų saugykla, kurioje laikomi trečiųjų šalių piliečių biografiniai ir biometriniai duomenys, šiuo metu saugomi keliose skirtingose ES informacinėse sistemose;
  • daugybinių tapatybių detektorius, kuris tikrina, ar paieškai naudojamų biografinių tapatybės duomenų nėra ir kitose sistemose, kad būtų galima aptikti daugybines tapatybes, susietas su tuo pačiu biometrinių duomenų rinkiniu.

4. 2020-ųjų COVID-19 pandemija

Nuo 2020m. kovomėn. pradžios įsigalioję asmenų judėjimo apribojimai, taikomi tarptautiniu lygmeniu ir ES viduje, tapo viena akivaizdžiausių politinio atsako į koronaviruso pandemiją apraiškų. Ne viena ES valstybė narė nutraukė tarptautinį keleivių vežimą, o vėliau tarptautinėms kelionėms ėmė taikyti ir daugiau ES lygmens apribojimų, įskaitant dalinį ES išorės sienų uždarymą ir atvykimo į ES iš trečiųjų šalių apribojimą[15], taip pat asmenų judėjimo ES apribojimus[16]. Daugeliu atvejų šios priemonės buvo savavališkos, neveiksmingos ir diskriminacinio pobūdžio ir jomis buvo pažeidžiami privatumo ir prieglobsčio teisės aktai, kaip matyti iš Europos Parlamento užsakytų ٲų[17].

5. Ukrainos krizė

Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022m. vasariomėn. daugiau kaip 6mln. žmonių jau buvo priversti ieškoti prieglobsčio, daugiausia kaimyninėse šalyse[18]. Europos Sąjunga nusprendė visoje ES suteikti laikiną apsaugą iš Ukrainos atvykstantiems asmenims[19]. [20] ES valstybėms narėms suteikiama galimybė greitai imtis veiksmų, kad žmonėms, kuriems reikia skubios apsaugos, būtų suteikta apsauga ir teisės.

Europos Parlamento vaidmuo

Praeityje būta įvairių Parlamento reakcijų į išorės sienų valdymo politikos plėtojimą. Parlamentas labai remia FRONTEX ir kitų susijusių Sąjungos agentūrų organizacinio vaidmens atnaujinimą ir neretai ragina dar labiau stiprinti jų vaidmenį ES mėginant įveikti migracijos krizę Viduržemio jūros regione. Nors Parlamento požiūris į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros raidą daugeliu atžvilgiu teigiamas, pažangiai valdomų sienų klausimu jis laikosi atsargesnės pozicijos. Reaguodamas į 2013m. Komisijos pasiūlymą, jis nuogąstavo dėl didžiulio masto technologinių sistemų kūrimo ir masinio asmens duomenų tvarkymo, siūlomų išorės sienų valdymo tikslais. Be to, susirūpinimą įvairiais aspektais Parlamentui kelia numatomi pažangiai valdomų sienų technologijų kaštai ir abejonės dėl jų naudos. Savo Parlamentas tvirtino, kad „reikėtų atidžiai išnagrinėti galimybes plėtoti naujas migracijos ir sienų valdymo srities IT sistemas, pavyzdžiui, pažangiai valdomų sienų iniciatyvas, ypač atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo principus.“ Vėliau, šia tema 2015m. rugsėjomėn. pateikus klausimą Komisijai ir Tarybai, į kurį atsakoma žodžiu, teirautasi, kokios pozicijos jos laikosi dėl teisėsaugos institucijų prieigos prie šios sistemos, taip pat, ar, jų nuomone, svarbus 2014m. balandžiomėn. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas dėl Duomenų saugojimo direktyvos (4.2.8). Savo rezoliucijoje dėl metinės Šengeno erdvės veikimo ataskaitos[21] Parlamentas ragino valstybes nares, įskaitant neturinčias išorinių sausumos sienų, vykdyti aukšto lygio kontrolę prie savo išorės sienų, tam skiriant pakankamai išteklių (personalo, įrangos ir ekspertinių žinių) bei kuriant reikiamas vadovavimo ir kontrolės struktūras saugiam, tvarkingam ir sklandžiam sienos kirtimui užtikrinti.

Parlamentas taip pat primygtinai laikosi nuomonės, kad, imantis visų veiksmų šioje srityje, turi būti deramai atsižvelgiama į ES sienų ir prieglobsčio acquis bei ES pagrindinių teisių chartiją. Todėl Parlamentas jau kurį laiką ragina taikyti patikimas ir teisingas procedūras bei nustatyti holistinį ES lygmens požiūrį į migraciją[22]. Parlamentas atlieka svarbų vaidmenį stebint, kaip taikomas Šengeno acquis ir kaip laikomasi jo nuostatų. Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto darbo grupė Šengeno erdvės stebėsenos klausimais palaiko ryšį su Europos Komisija ir Taryba atitinkamais vertinimo ir stebėsenos proceso,– pavyzdžiui, galutinės vertinimo ataskaitos, rekomendacijų tvirtinimo ir veiksmų plano,– etapais.

Kalbant apie COVID-19 pandemiją, Parlamentas savo dėl padėties Šengeno erdvėje po COVID-19 protrūkio apgailestavo, kad nebuvo informuojamas. Jis priminė, kad bet kurie laikini kelionių apribojimai, taikomi visoms nebūtinoms kelionėms iš trečiųjų šalių į Šengeno erdvę, arba prie išorės sienų priimami sprendimai neleisti atvykti turi atitikti Šengeno sienų kodekso nuostatas[23]. Parlamento užsakytame tyrime buvo akcentuojama, kad apribojimai, įvesti reaguojant į pandemiją, buvo labai nepastovūs ir sparčiai keitėsi, o tai lėmė nepaprastai didelį teisinį netikrumą asmenims ir neigiamai paveikė ES teises ir laisves[24]. Dar viename neseniai atliktame tyrime atkreipiamas dėmesys į tai, kad valstybėse narėse plačiai naudojamos biometrinės dirbtinio intelekto technologijos didelio masto migrantų sekimui vykdyti[25].

Parlamentas palankiai įvertino tai, kad pirmą kartą nuo jos įsigaliojimo 2001m. pradėta taikyti Laikinosios apsaugos direktyva[26]. 2022m. kovo 9d. EP nariai paragino ES sukurti tinkamą migracijos sistemą, pagal kurią būtų dalijamasi atsakomybe už pabėgėlius. 2023m. balandžio 4d. Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komitetas ėė Աšą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl krizinių ir force majeure situacijų migracijos ir prieglobsčio srityje, o 2023m. balandžio 14d. ėė Աšą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių piliečių tikrinimas prie išorės sienų, taip pat Աšą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo.

2024m. balandžio 10d. Parlamentas ٲė ir ėė dešimt teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama reformuoti Europos migracijos ir prieglobsčio politiką. 2024m. balandžio 24d. Parlamentas ėė poziciją dėl Šengeno sienų kodekso dalinio pakeitimo, siekiant padidinti Šengeno erdvės atsparumą didelėms grėsmėms ir pritaikyti Šengeno taisykles prie kintančių iššūkių.

Apsilankykite Europos Parlamento interneto svetainėje Šengeno klausimais.

[1]: 1990m. birželio 19d. Konvencija dėl Šengeno susitarimo, 1985m. birželio 14d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos vyriausybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo (OLL239, 2000922, p.19).
[2]Tarp jų nėra ES valstybių narių Kipro, Airijos, Bulgarijos ir Rumunijos. Tačiau Šengeno erdvei priklauso keturios ne ES valstybės narės: Islandija, Šveicarija, Norvegija ir Lichtenšteinas. Danija netaiko SESV Vantraštinės dalies (Protokolas Nr.22), tačiau dalyvauja tarpvyriausybiniu lygmeniu.
[3]2016m. kovo 9d. Europos Parlamento ir Tarybos dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OLL77, 2016323, p.1), iš dalies pakeistas 2017m. kovo 15d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES)2017/458, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES)2016/399 nuostatos, susijusios su atitinkamų duomenų bazių tikrinimo prie išorės sienų sugriežtinimu (OLL74, 2017318, p.1).
[4]2013m. spalio 7d. , kuriuo sukuriamas tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmas, ir panaikinamas 1998m. rugsėjo 16d. Vykdomojo komiteto sprendimas, įsteigiantis Šengeno įvertinimo ir įgyvendinimo nuolatinį komitetą (OLL295, 2013116, p.27).
[5]2018m. lapkričio 28d. Europos Parlamento ir Tarybos dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose, kuriuo iš dalies keičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2007/533/TVR ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)Nr.1986/2006 ir Komisijos sprendimas 2010/261/ES (OLL312, 2018127, p.56).
[6]2018m. lapkričio 28d. Europos Parlamento ir Tarybos dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB)Nr.1987/2006 (OLL312, 2018127, p.14).
[7]2018m. lapkričio 28d. Europos Parlamento ir Tarybos dėl Šengeno informacinės sistemos naudojimo neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimui (OLL312, 2018127, p.1).
[8]2017m. lapkričio 30d. Europos Parlamento ir Tarybos , kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir reglamentai (EB)Nr.767/2008 ir (ES)Nr.1077/2011 (OLL327, 2017129, p.20).
[9]2019m. lapkričio 13d. Europos Parlamento ir Tarybos dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES)Nr.1052/2013 ir (ES)2016/1624 (OLL295, 20191114, p.1).
[10] 74dalis, OLC408, 20171130, p.8.
[11].
[12]2018m. rugsėjo 12d. Europos Parlamento ir Tarybos , kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES)Nr.1077/2011, (ES)Nr.515/2014, (ES)2016/399, (ES)2016/1624 ir (ES)2017/2226 (OL L 236, 2018 9 19, p.1), bei 2018m. rugsėjo 12d. , kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES)Nr.2016/794 siekiant sukurti Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą (ETIAS) (Europolo užduotys) (OLL236, 2018919, p.72).
[13]2018m. lapkričio 14d. Europos Parlamento ir Tarybos dėl Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB)Nr.1987/2006 ir Tarybos sprendimas 2007/533/TVR bei panaikinamas Reglamentas (ES)Nr.1077/2011 (OLL295, 20181121, p.99).
[14]2019m. gegužės 20d. Europos Parlamento ir Tarybos dėl ES informacinių sistemų sienų ir vizų srityje sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB)Nr.767/2008, (ES)2016/399, (ES)2017/2226, (ES)2018/1240, (ES)2018/1726 ir (ES)2018/1861 bei Tarybos sprendimai 2004/512/EB ir 2008/633/TVR (OLL135, 2019522, p.27), bei 2019m. gegužės 20d. Europos Parlamento ir Tarybos dėl ES informacinių sistemų policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos srityje sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES)2018/1726, (ES)2018/1862 ir (ES)2019/816 (OLL135, 2019522, p.85).
[15]Žr. 2020m. kovo 26d. Europos Vadovų Tarybos narių bendrą pareiškimą (Briuselis).
[16]Tell Cremades, M., „Studies with a ‘COVID-19 angle’“, Europos Parlamento Vidaus politikos generalinis direktoratas, Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminis skyrius, Europos Parlamentas, 2021m. birželiomėn.
[17]Carrera S. ir kiti, „In the name of COVID: An Assessment of the Schengen Internal Border Controls and Travel Restrictions in the EU“ („COVID-19 vardu: Šengeno vidaus sienų kontrolės ir kelionių ribojimo ES įvertinimas“), Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminis skyrius, 2020m. rugsėjomėn.
[18].
[19]2022m. kovo 4d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES)2022/382, kuriuo pagal Direktyvos 2001/55/EB 5straipsnį nustatoma, kad iš Ukrainos yra perkeltųjų asmenų masinis srautas, ir pradedama taikyti laikinoji apsauga.
[20]2001m. liepos 20d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OLL212, 200187, p.12).
[21] dėl metinės Šengeno erdvės veikimo ataskaitos (OLC76, 202039, p.106).
[22] dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją (OLC58, 2018215, p.9).
[23]2020m. birželio 19d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Šengeno erdvėje po COVID-19 protrūkio (OLC362, 202198, p.77).
[24]Carrera S., Chun Luk, N., In the Name of COVID-19: An Assessment of the Schengen Internal Border Controls and Travel Restrictions in the EU („COVID-19 vardu: Šengeno vidaus sienų kontrolės ir kelionių ribojimo ES įvertinimas“), Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminis skyrius, 2020m. rugsėjomėn.
[25]Wendehorst, C., Duller, Y., Biometric Recognition and Behavioural Detection („Biometrinis atpažinimas ir elgsenos nustatymas“), Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminis skyrius, 2021m. rugpjūčiomėn.
[26]2022m. kovo 1d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą (OLC125, 2022318, p.2).

Pablo Abril Marti / Mariusz Maciejewski