Europos skaitmeninė darbotvarkė
Skaitmeninių paslaugų platformos ir besiformuojančios technologijos, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas, daro didelę įtaką mūsų socialiniam klimatui. Šios naujovės iš naujo apibrėžė, kaip bendraujame, apsiperkame ir gauname informaciją internete, taip tapdamos kasdiene būtinybe. Į šiuos pokyčius atsižvelgta 2020–2030m. Europos skaitmeninėje darbotvarkėje. Joje pagal dvejopą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką pirmenybė teikiama saugių skaitmeninių erdvių kūrimui, sąžiningos konkurencijos skaitmeninėse rinkose užtikrinimui ir Europos skaitmeninio suverenumo stiprinimui.
Teisinis pagrindas
Nors Sutartyse nėra konkrečių nuostatų dėl informacinių ir ryšių technologijų(IRT), ES, remiantis (SESV), gali veikti tokiose politikos srityse kaip pramonė, konkurencija, prekyba, transeuropiniai tinklai, moksliniai tyrimai, energetika, bendrosios rinkos kūrimas, laisvas prekių judėjimas, asmenų ir paslaugų judėjimas, švietimas ir kultūra.
Tikslai
ES siekia įgalinti įmones ir žmones siekti į žmogų orientuotos, tvarios ir labiau klestinčios skaitmeninės ateities. Įgyvendinant Lisabonos strategiją, 2010m. pabrėžta, kad IRT yra itin svarbios siekiant ES tikslų. 2015m. buvo siekiama užtikrinti geresnę prieigą prie skaitmeninių prekių ir paslaugų visoje Europoje, skatinti optimalias sąlygas skaitmeniniams tinklams ir paslaugoms ir didinti skaitmeninės ekonomikos augimo potencialą. 2020m. strategija buvo orientuota į žmonėms naudingas technologijas, skatino konkurencingą ekonomiką ir rėmė atvirą, demokratinę visuomenę. 2021m. nustatyti 2030m. ES skaitmeniniai tikslai, susiję su įgūdžiais, valdymu, įmonėmis ir infrastruktūra.
ėᾱ
A. Pirmoji Europos skaitmeninė darbotvarkė: 2010–2020m.
Įgyvendinant pirmąją skaitmeninę darbotvarkę buvo pasiekti keli pagrindiniai tikslai:
- sumažintos elektroninių ryšių paslaugų kainos () ir 2017m. birželio 14d. panaikinti tarptinklinio ryšio paslaugų mokesčiai (įvestas );
- pagerintas interneto ryšys užtikrinant visa apimantį bazinį plačiajuostį ryšį, naudojant judriojo ryšio ir palydovines technologijas;
- sustiprinta vartotojų apsauga telekomunikacijų srityje pasitelkiant privatumo () ir bendrąsias duomenų apsaugos priemones ( ir ).
Siekdamas skatinti skaitmeninių tinklų ir paslaugų plėtrą, Parlamentas sustiprino Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją(BEREC). Ši institucija puoselėja nacionalinių reguliavimo institucijų ir Komisijos bendradarbiavimą, skatina geriausią praktiką ir siekia suderinti ryšių reglamentus ().
Pirmojoje skaitmeninėje darbotvarkėje akcentuotas skaitmeninis augimas skatinant skaitmeninius įgūdžius, našiąją kompiuteriją, pramonės skaitmeninimą, DI kūrimą ir viešųjų paslaugų modernizavimą. Be to, ES nustatė geografinio blokavimo () ir skaitmeninių paslaugų perkeliamumo () taisykles, pagal kurias vartotojams suteikiama prieiga prie internetinio turinio visoje ES.
Be naujos duomenų apsaugos reglamentavimo sistemos, Sąjunga priėmė keletą teisės aktų duomenų ekonomikos plėtrai skatinti, pavyzdžiui:
- Reglamentą dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo (), kuriuo įmonėms ir viešojo administravimo institucijoms leidžiama saugoti ir tvarkyti ne asmens duomenis savo pasirinktoje vietoje;
- Kibernetinio saugumo aktą (), kuriuo sustiprinama ES kibernetinio saugumo agentūra ir nustatoma prekių ir paslaugų kibernetinio saugumo sertifikavimo sistema;
- Atvirųjų duomenų direktyvą (), kuria nustatomos bendros taisyklės, taikytinos valdžios saugomų duomenų Europos rinkai.
B. Antroji Europos skaitmeninė darbotvarkė: 2020–2030m.
Antrojoje skaitmeninėje darbotvarkėje aptarti skaitmeninių technologijų nulemti pokyčiai ir nepaprastai svarbus skaitmeninių paslaugų ir rinkų vaidmuo, pabrėžiant ES technologinius ir geopolitinius tikslus. Savo komunikatuose dėl ir Komisija išsamiai išdėstė veiksmus, skirtus saugioms skaitmeninėms paslaugoms ir rinkoms užtikrinti. Ji pirmenybę teikė kvantinei kompiuterijai, , DI, puslaidininkiams (), skaitmeniniam suverenumui, , 5G/6G, Europos duomenų erdvėms ir pasauliniams technologijų standartams.
2021m. kovomėn. ES pristatė skaitmeninės politikos kelrodį, kuriame išdėstyti keturi 2030m. tikslai:
- įgūdžiai: bent 80proc. visų suaugusiųjų turėtų turėti pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, ES turėtų dirbi 20mln. IRT specialistų ir į šias darbo vietas turėtų įsidarbinti daugiau moterų;
- įmonės: 75proc. įmonių turėtų naudotis debesijos paslaugomis, didžiaisiais duomenimis ir DI. Daugiau kaip 90proc. ES mažųjų ir vidutinių įmonių turėtų pasiekti bent bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį, be to, turėtų dvigubai išaugti ES vienaragių (didelės vertės startuolių) skaičius;
- infrastruktūra: visuose ES namų ūkiuose turėtų veikti gigabitinis ryšys, visose gyvenamose vietovėse– 5Gryšys. Pažangiausių tvarių puslaidininkių gamyba Europoje turėtų sudaryti 20proc. pasaulinės gamybos. ES turėtų būti įdiegta 10000 labai saugių neutralaus poveikio klimatui tinklo paribio mazgų. Be to, Europa turėtų turėti savo pirmąjį kvantinį kompiuterį;
- viešosios paslaugos: visos pagrindinės viešosios paslaugos turėtų būti prieinamos internetu. Visi piliečiai turėtų turėti prieigą prie savo elektroninių sveikatos įrašų ir 80proc. piliečių turėtų naudotis elektroninės tapatybės technologija.
nustatyta yra ES iniciatyva, pagal kurią skaitmeninių technologijų projektams tokiose srityse kaip superkompiuteriai, DI, kibernetinis saugumas, aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai ir skaitmeninių technologijų integracija skiriama 7,5mlrd.EUR (2021–2027m.), padedant skaitmeninių inovacijų centrams.
1. Duomenys
Dalijimasis duomenimis yra labai svarbus Europos skaitmeninės vizijos elementas. Skatindama duomenimis grindžiamas inovacijas, ES siekia išlaikyti pusiausvyrą su privatumu, saugumu, etika ir sauga, kartu nagrinėdama ne asmens duomenų naudojimą ir dalijimąsi jais naujose technologijose ir verslo paradigmose.
iškelta idėja sukurti bendras Europos duomenų erdves, apimančias devynis sektorius, taip užtikrinant, kad ekonomikoje ir visuomenėje būtų galima naudoti daugiau duomenų, kartu kontroliuojant duomenis generuojančias įmones ir asmenis. Europos duomenų reguliavimo ٱą sudaro Bendrasis duomenų apsaugos ir , Europos duomenų valdymo aktas () dėl duomenų prieinamumo ir patikimumo, taip pat Europos duomenų aktas () dėl sąžiningos prieigos ir naudotojų teisių, kartu užtikrinant asmens duomenų apsaugą.
2. Dirbtinis intelektas
2020m. vasariomėn. paskelbtoje pabrėžtas itin svarbus DI vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje ir numatyta jo nauda visuomenei bei ekonominė nauda visuose sektoriuose. 2024m. kovomėn. Parlamentas priėmė DI aktą. Juo saugomas bendrosios paskirties dirbtinis intelektas, apribojamas biometrinio tapatybės nustatymo sistemų naudojimas teisėsaugos institucijose, draudžiamas socialinis reitingavimas ir DI naudojimas siekiant manipuliuoti naudotojų pažeidžiamumu arba juo pasinaudoti, taip pat užtikrinama vartotojų teisė teikti skundus ir gauti prasmingus paaiškinimus.
2022m. rugsėjomėn. Komisija pateikė , kuria būtų užtikrinta vienoda nukentėjusiųjų dėl DI apsauga. Be to, buvo pateiktas , kuria siekiama spręsti skaitmeninių produktų, pavyzdžiui, DI, klausimus.
3. Skaitmeninių paslaugų aktas ir Skaitmeninių rinkų aktas
Skaitmeninės strategijos kertinis akmuo– saugesnės ir atviresnės bendrosios skaitmeninės rinkos, kurioje daug dėmesio skiriama naudotojų teisėms ir sąžiningai verslo konkurencijai, kūrimas. Tai susiję su dviem teisėkūros ramsčiais: Skaitmeninių paslaugų aktu() ir Skaitmeninių rinkų aktu(), kuriais atnaujinami ES skaitmeninių paslaugų reglamentai. Šiuose 2022m. teisėkūros institucijų priimtuose ir 2023m. gegužėsmėn. įsigaliojusiuose teisės aktuose pateikiamas bendras taisyklių rinkinys visai Sąjungai. Skaitmeninių paslaugų akte apibrėžiama atsakomybė už tarpininkavimo paslaugas, ypač interneto platformas. Didelėms platformoms dėl jų keliamos rizikos, susijusios su neteisėto ir žalingo turinio platinimu, taikomos konkrečios gairės. Skaitmeninių rinkų akte išdėstytos taisyklės, taikomos įmonėms, turinčioms prieigos valdytojo statusą, nukreiptos į tas įmones, kurios labiausiai linkusios užsiimti nesąžininga praktika. Tai apima tokias paslaugas kaip internetinis tarpininkavimas, socialiniai tinklai ir debesijos kompiuterija. Remdamasi Skaitmeninių paslaugų aktu, Komisija pasiūlė reglamentą, kuriuo siekiama supaprastinti duomenų apie trumpalaikės būsto nuomos paslaugas rinkimą ir dalijimąsi jais. Teisėkūros procedūra sėkmingai užbaigta 2024m. balandžio 11d. pasirašius baigiamąjį aktą.
4. E.valdžia, e.tapatybė ir skaitmeninis euras
Skaitmeninėje darbotvarkėje daug dėmesio skiriama e.valdžiai ir tarpvalstybiniam viešojo sektoriaus bendradarbiavimui. 2022m. lapkričiomėn. Komisijai pateikus , 2024m. kovomėn. Taryba priėmė (Reglamentas (ES)2024/903), kuriuo siekiama gerinti viešąsias paslaugas ES. Juo sukurta Europos sąveikumo valdyba, kurią sudaro valstybių narių, Komisijos ir kitų ES įstaigų atstovai.
Pasitikėjimo didinimas internete yra labai svarbus visuomenės ir ekonomikos augimui. dėl elektroninės atpažinties nustatyta saugios piliečių, įmonių ir valdžios institucijų skaitmeninės sąveikos sistema. Siekdamas šių tikslų, Parlamentas 2024m. vasariomėn. patvirtino Europos skaitmeninės tapatybės , kad iki 2030m. 80proc. ES piliečių galėtų saugiai naudotis gyvybiškai svarbiomis viešosiomis paslaugomis naudodamiesi skaitmenine tapatybe. 2023m. birželio 28d. Komisija pateikė , kuriuo siekiama sukurti skaitmeninę centrinio banko pinigų formą, kuri papildytų jų fizinę formą, ir nustatė jos naudojimo taisykles ir sąlygas.
5. Kibernetinis saugumas
2022m. lapkričio 10d., atsakydami į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, Komisija ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pristatė ir . Jais siekiama padidinti investicijas į kibernetinę gynybą, stiprinti karinių ir civilinių kibernetinių sektorių bendradarbiavimą, užtikrinti veiksmingą kibernetinių krizių valdymą ir sustiprinti ES poziciją ypatingos svarbos kibernetinių technologijų srityje. Jais stiprinama Europos gynybos technologinė ir pramoninė bazė, kuria siekiama sukurti integruotą visos ES gynybos pramonę. 2022m. gruodžiomėn. TIS2 direktyva () pakeitė savo pirmtakę ir išplėtė jos taikymo sritį, kad ši apimtų daugiau sektorių ir subjektų. Be to, Komisijai pateikus , 2023m. gruodžiomėn. buvo pasiektas neoficialus susitarimas dėl Kibernetinio atsparumo akto, kuriuo siekiama padidinti įvairių technologijų produktų saugumą. 2024m. balandžiomėn. Parlamentas priėmė Kibernetinio solidarumo aktą, kuriuo siekiama stiprinti solidarumą ES lygmeniu ir geriau nustatyti kibernetines grėsmes bei incidentus ir į juos reaguoti. Parlamentas ir Taryba taip pat susitarė .
6. Žiniasklaida ir demokratija
2020m. gruodžiomėn. Komisijos išdėstytas Europos žiniasklaidos sektoriaus gaivinimo ir transformacijos veiksmų planas. Jame pabrėžta, kad reikia didesnės nacionalinės paramos pagal patvirtintus ekonomikos gaivinimo po COVID-19 planus ir atkreiptas dėmesys į trikdančią įtaką, kurią pasaulinės interneto platformos daro žiniasklaidai, visų pirma į jų dominavimą duomenų ir reklamos rinkose. , papildančiame minėtą žiniasklaidos planą, daugiausia dėmesio skiriama sektoriaus prisitaikymo prie skaitmeninių technologijų stiprinimui, žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui bei kovai su dezinformacija. Jame taip pat aptariamas žiniasklaidos laisvės sumažėjimas dėl didėjančių grėsmių žurnalistams.
7. Švietimas ir įgūdžiai
Be reglamentavimo, ES daug dėmesio skiria skaitmeniniam švietimui. 2021–2027m. padeda valstybėms narėms pritaikyti savo švietimo sistemas prie skaitmeninio amžiaus. Pirmenybė teikiama tvirtos skaitmeninio švietimo ekosistemos kūrimui ir skaitmeninei pertvarkai reikalingų įgūdžių ugdymui.
8. Darbo skaitmeninėse platformose sąlygos
2021m. gruodžio 9d. Komisija pasiūlė . Naujomis taisyklėmis siekiama reglamentuoti, kaip teisingai nustatyti skaitmeninių platformų darbuotojų užimtumo statusą ir tai, kaip skaitmeninės darbo platformos turėtų naudoti algoritmus ir DI šio sektoriaus darbuotojams stebėti ir vertinti.
9. Skaitmeninė infrastruktūra
2024m. vasario 21d. Komisija pristatė Europoje, siekdama pradėti diskusijas dėl konkrečių pasiūlymų, kaip skatinti skaitmeninės infrastruktūros inovacijas, saugumą ir atsparumą.
Europos Parlamento vaidmuo
Parlamentas primygtinai paragino Komisiją iš naujo įvertinti Tinklų ir informacijos saugumo direktyvos taikymo sritį ir atsižvelgti į skaitmeninimo grėsmes, ragindamas suderinti direktyvą su sustiprinta ES kibernetinio saugumo politika ir suteikti svarbesnį vaidmenį ES kibernetinio saugumo agentūrai.
2020m. spalio 20d. Parlamentas priėmė tris rezoliucijas dėl DI, susijusias su , ir , kuriose raginama sukurti etika grindžiamą Europos DI teisinę ٱą. Siekdamas pažangos kuriant bendrąją skaitmeninę rinką, Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Skaitmeninių paslaugų akto. Parlamentas pasiūlė, kad teisės aktų rinkiniu būtų stiprinama vidaus rinka, garantuojama vartotojų apsauga, užtikrinamas neinternetinės ir internetinės neteisėtos veiklos lygiavertiškumas, išlaikomas skaidrumas, gerbiamos teisės ir įtraukiami ne ES subjektai, darantys poveikį ES vartotojams. Jis taip pat paragino užtikrinti didesnį skaitmeninių paslaugų turinio moderavimo sąžiningumą, skaidrumą ir atskaitomybę už jį. Rezoliucija parengta remiantis moksliniais tyrimais, praktiniu seminaru ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytais tyrimais. Iš Skaitmeninių paslaugų akto ir Skaitmeninių rinkų akto pasiūlymų suderinimo su Parlamento rezoliucija matyti, kad Parlamentas gali daryti įtaką teisėkūros darbotvarkei net ir neturėdamas oficialios teisės inicijuoti teisės aktus.
2021m. gegužės 20d. rezoliucijoje dėl Parlamentas paragino pašalinti visas kliūtis bendrosios skaitmeninės rinkos veikimui ir pagerinti dirbtinio intelekto naudojimą siekiant naudos vartotojams Europos Sąjungoje.
2023m. gruodžio 12d. Parlamentas paragino uždrausti priklausomybę sukeliančius metodus internetinių paslaugų dizaine, pavyzdžiui, nesibaigiantį slinkimą ar automatinį paleidimą. Kai kurie EP nariai taip pat norėjo nustatyti skaitmeninės srities „teisę būti netrukdomiems“ ir geros dizaino praktikos sąrašą.
2023m. gruodžio 13d. EP nariai pabrėžė, kad reikia iš naujo įvertinti ES geografinio blokavimo taisykles, siekiant pašalinti visas likusias kliūtis ir išnaudoti visą bendrosios rinkos potencialą.
2024m. kovo 13d. Parlamentas pagal Europos demokratijos veiksmų planą patvirtino įstatymą dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo, kuriuo stiprinama žiniasklaidos nepriklausomumo apsauga, ir kitą , kuriuo reglamentuojama politinė reklama.
Daugiau informacijos šia tema pateikiama Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetų interneto svetainėse.
Alyssia Petit / Zuzanna Wala / Matteo Ciucci / Barbara Martinello